Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1970 m. 6 birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Musteikis — Užpustyta akademinė laisvė ................................ 241
Pranas Visvydas — Eilėraščiai ................................................................. 247
Kartų skirtumai mūsų išeivijoje — anketinis simpoziumas ..................... 248
Aldona Gilvydytė — Eilėraščiai ................................................................ 255
Vincas Vyčinas — Martyno Heideggerio filosofija ................................. 256
Liudas Dovydėnas — Žmogus ir žiurkes (apsakymas) ........................... 263

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
J. Pakalnis — Jungtines Tautos ir Lietuvos laisvės byla ....................... 268
P.S. — Prof. J. Gerulis ir jo likimas ......................................................... 270
Antanas Kučas — Pranas Pauliukonis .................................................... 271
Petras Aleksa — Kazys Varnelis ir minimalus menas ........................... 272
Izidorius Vasyliūnas — Pianistė Julija Rajauskaite ............................... 273
Petras Lelis — Kanados Lietuvių Fondas ............................................. 274
Mūsų buityje ............................................................................................. 275

KNYGOS
Stanys Goštautas — Birutės Ciplijauskaitės ispaniškieji veikalai ....... 280
Viktorija Skrupskelytė — Antrame plane (VI. Šlaito poezija) .............. 282
Aug. Raginis — J. Žmuidzino beletristika .............................................. 283
Vt. Vt. — Laisvės kovų knyga (VI. Ramojaus) ..................................... 284
Juozas Kojelis — "Eglutė" ..................................................................... 285
Dr. Tomas Žiūraitis, O.P. — Iš veikalų svetimomis kalbomis .............. 286
Viršelio 1 psl. — K. Varnelis: Fenomenas (96"x96", akrilis, 1969), 4 psl. — Klaidinga iliuzija (40"x68", akrilis, 1968)
Šis numeris iliustruotas K. Varnelio tapybos darbų nuotraukomis, darytomis Jono Dovydėno. Be to, M. Heidcggerio, L. Dovydėno, Pr. Pauliukonio, K. Varnelio, J. Rajauskaitės, St. Baro ir B. Ciplijauskaites atvaizdai; Kanados Lietuvių Fondo vadovybė, K. Donelaičio rekonstruotas portretas.
Skaityti daugiau...
 
UŽPUSTYTA AKADEMINĖ LAISVĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MUSTEIKIS   

Viešų ir privačių mokyklų klausimas

I
Kalbėti apie akademinę laisvę1 populiaru, tik kad nebūtų nuvalkiota. Prieš keletą metų akademinės laisvės vardu Berkeley universitetas JAV šūstelėjo deginančią studentų radikalizmo bangą, kuri išsiliejo iš normalių demonstracijų ir sušvito utopinėm žvaigždėm. Kai kam atrodo, kad jaunimas, vedamas įvairiopų revoliucininkų, užbaigs visus karus bei neteisybes ir sugrąžins Adomą su Ieva į atgautą rojų. Ir mūsuose laisvės vardu yra šiokio tokio bruzdesio.

Visų pirma galima kalbėti apie akademinę laisvę ar jos stoką totalinėj sistemoj, kuri nepakenčia nuokrypų nuo nustatytos ideologijos ar "linijos". Bet šiokia tema — pagal daugelį į moderniškumą pasinešusių intelektualų — yra kažkaip jau pasenusi, neįdomi, beveik atžagarinė. Esą, Kravčenko, Milovanas Djilas, Svetlana Aleliujeva, Anatolijus Kuznecovas nieko nauja nepasako. (Jie nestudijavo Berkeley .. .).

Liberaliuose sluoksniuose pabrėžiama, kad, iš vienos pusės, mūsų amžius jau poideologinis ir akademinė laisvė neprivalo toleruoti jokių varžtų, iš antros pusės, sakyčiau — pro užpakalines duris, pažangos vardu yra peršamos "avangardinės" idėjos, keleriopos "naujosios kairės" atmainos ir revoliucijos. Oficialiai retas kas prisipažįsta esąs ar nori likti atžangiu; visi save laiko gerais liberalais. O pakitus sąlygoms, apsigalvoję amerikiečiai braukšt — ir nepagaili dešimties milijonų balsų ultrakonservatyviam kandidatui (Wallace'ui), gi prezidentu išrenka aiškių konservatyvių pažiūrų politiką (Nixo-ną). Čia ir peršasi išvada, kad pasaulio centras nebūtinai yra pasviręs ir "pasisukęs į kairę", kaip neperseniai kai kurie tikino. Teisingiau būtų teigti, jog centras yra savo vietoj, o iš abiejų jo šonų rikiuojasi įvairių laipsnių liberalai ir konservatyvieji. Ir akademinės laisvės problema abiem lygiai rūpi. Pats jaučiuosi esąs daugeliu atvejų liberalų pusėj, daugeliu atvejų konservatyviųjų pusėj, ir šia proga pabandysiu pakedenti JAV švietimo sistemą: kiek demokratija yra atvira akademinei laisvei?
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Visvydas   
S O D A S

Terasoj miegančių balandžių plunksnos
pažadina ūksmingą sodą.
Ir vėl vienatvės vaisių auskarai
vilioja tolstantį pakrantėj veidą.

Ir vėl kelionių karalaitė,
metų metais nuo uosto ligi uosto
lydėjusi mane kaip saulė,
pašlaitėn leidžiasi basa
ir ieško kriauklių pamestų.

Aš ją mačiau, kai laivas pirmą kartą
atsiskyrė nuo žemyno. Ir reginys,
kaip Koleridžo albatrosas,
ant denio nusileidęs,
palaimino kelionę.

Ir penktą vasarą
uolėtoje Šiaurės Atlanto saloje,
prie trykštančio upokšnio,
ji, kaip vaivorykštė vaiski,
grąžino sielai gintarinį sapną.

Girdžiu jos svirplį dvasios medyje.
Matau balandį ant mokyklos bokšto.
Ir laukiu žingsnių,
pažadėjęs neliūdėti,
kad tik sugrįžtų vėl laisva
dar kartą paklausyti mano žodžių.
Skaityti daugiau...
 
KARTŲ SKIRTUMAI MŪSŲ IŠEIVIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Kriaučiūnas   
ANKETINIS SIMPOZIUMAS

5. Kokiais atvejais matoma kartų darna arba kartų skirtumai mažiausiai jaučiami?

S. Barzdukas: Tokie atvejai — tai didžiosios bendrosios tautinės mūsų manifestacijos: dainų ir tautinių šokių šventės, plačios apimties kultūriniai įvykiai, pvz. pernai Čikagoje įvykęs mokslo bei kūrybos simpoziumas, ir kt. Bendruomenė, tokias manifestacijas rengdama, atlieka reikšmingą kartų jungiamąjį darbą.

J. Gaila: Gėrime — aukščiausio laipsnio bendradarbiavimas tarp kartų, įskaitant ir okupuotą Lietuvą . . . Dora: jaunoji karta nuostabiai gerai iki šiol išsilaikiusi, palyginant su vietiniu jaunimu. Skirtumai tarp kartų tuo klau-simu dar gana menki.

I. Gražytė: Abi kartos, manau, tiki į Lietuvos laisvinimo reikalingumą, į visuomenės pažangos ieškojimą, į mokslo svarbą ir į pilietines teises.

L. Grinius: Tautiškai brendusiems bendra yra meilė savo tautai ir domėjimasis lietuvių gyvenimu, jų pasižymėjimais. Noras bendrauti su savo tautiečiais taip pat ryškus tiek vyresniųjų, tiek ir jaunesniųjų tarpe. Medžiaginėje plotmėje abi, o gal ir visos, kartos yra panašios savo rūpesčiu dėl savo ir šeimų aprūpinimo, malonumų siekimu, nuolat didėjančiu savanaudiškumu ir mažėjančiu noru domėtis ir remti visuomeniškus reikalus, organizacijas. Pastebimas ir kone visuotinis "atpratimas" skaityti ne tik lietuvių, bet ir gyvenamo krašto leidinius, "nuintelektualėjimus''.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aldona Gvildyte   
L O P Š I N Ė

Pavargusi diena jau merkė akį,
Ir žemė slėpės po miglos šydu
Apgaubt jaunas krūtis tamsiais šilkiniais
marškiniais;

Supo motinos vaikus, aptingusius sočius,
Supo alkanus, perdaug lengvus pagal jų amžių,
Niūniavo jos — užmik . . .
Skaityti daugiau...
 
MARTYNO HEIDEGGERIO FILOSOFIJ A PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS VYČINAS   
Martin Heidegger (g. 1886) savo filosofinio mąstymo savitumu, įrikiuojančiu jj į didžiuosius žmonijos protus, lieka mįslingas ir patiems filosofijos "specialistams". Juo labiau sunku jį perteikti bendrai auditorijai. Kiek aplamai įmanoma jį "supopuliarinti", dedamasis straipsnis tai atlieka. Dr. V. Vyčinas yra pagrindinai susipažinęs su M. Heideggerio filosofija ir apie ją paskelbęs atskirą veikalą, antrašte Earth and Gods (1961). Ir antrasis dr. V. Vyčino veikalas — Greatness and Philosophy (1966) — remiasi M. Heideggerio filosofiniu mąstymu. — Red.

Į ž a n g a

Pateikti Heideggerio filosofijos apybraižą nėra lengva. Taip yra dėl to, kad jo filosofija yra pradmeniška. Ji gvildena tai, kas kitų filosofų arba yra suponuojama kaip savaime su-prantamybė (ir tuo būdu nesudaro filosofinės problemos), arba yra visai ignoruojama. Apskritai imant, Heideggerio mintis priklauso tradicinės filosofijos nediskutuojamai sričiai, kuri yra ankstesnė, arba pirmesnė, už bet kurias tradicinės filosofijos problemas. Heideggerio mintis yra priešfilosofinė.

Dėl savo pradmeniškumo Heideggerio mintis turi religinių ir poetinių atspalvių. Šitie atspalviai jokiu būdu nereiškia tikrojo filosofiš-kumo stokos. Priešingai, jie reiškia Heideggerio minties pagrindiškumą ir tuo būdu jos gilų filosofiškumą.
Skaityti daugiau...
 
Žmogus ir žiurkes PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LIUDAS DOVYDĖNAS   
Kaip senųjų tarta: gyvenimu tai netikiu, pasaka tai tikiu.
(Iš pasakos)
Valiulis. Ilgai jisai gyvens, nors jį seniai nugiedojo neobliuotų lentų grabe, po Žiobiškio klevais. Tai aš ir pasakiau Teisybės Mylėtojų susibėgime. Iš anų ir klausė:
—Tai kas tas tavo Valiulis?
— Jūs jo nepažįstat. Didelis žmogus, dar didesnis pasakorius.
— O, tai John Valull, tasai, kuris grabų fabrike angelams užpakaliukus paauksina, — prabilo Fabijonas Brazda.
— Buvo, nugis, Fabijonai, Jonas Valiulis, kai šian kraštan atsitrenkė, bet iš tėvų senelių pavardės išgraužė dvi raides. Ne tas, ne tas! Anas Valiulis, broli mano — tikras Valiulis, to niekad nepadarytų, nors jis ir užpakalį ir pilvą angeliuko auksuotų ir ant brangiausio grabo tą angeliuką vinelių prikaltų.

Valiulis tebevaikšto upelytės Lakštanos krantais, apynių, vengerykščių kvepiantis vainikas žaliuoja ant jo galvos žilos. Valiulis, ne kas kitas švilpiniuoja karklo dūdele, ir anam ant pečių leidžiasi auksiniai paukščiai, žiodamiesi pritarti.

Eina Valiulis Stumbrių piliakalnio viršugalviu ir pamoja dešiniąja į debesį. Ir to užtenka, — ima iš debesų kristi sidabriniai pinigai kaip tikras lietus, bet kas jam sidabras ar auksas, net paties karaliaus Cveko. Jis eina, tasai Valiulis, Stuokos naman, pasilenkdamas pro mediniais vyriais sugirgždančias duris: "Jūs ten, iš visų palovių ir visų užpečkių!" Ir ima lysti veidai, visokio sukirpimo, murzini ir džiaugsmo akutėmis prisagstyti. Neatspėja ir pats Valiulis, kuris ten užpakalis tinka kelnėms, kuris sijonui, nes visi septyni Stuokiokai trinyčiuose marškiniuose. Visi jie susimeta apie Valiulį, atsisėdusį ant priešpečkio.
Skaityti daugiau...
 
JUNGTINĖS TAUTOS IR LAISVĖS BYLA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Pakalnis   

Kovoje dėl Lietuvos laisvės užsienio lietuviai į Jungtines Tautas atsikreipia jau ne pirmą kartą. 1945 m. į JT steigiamąjį suvažiavimą San Francisco mieste buvo atvykusi Antano Olio vadovaujama Lietuvai vaduoti sąjungos delegacija, kuri Lietuvos reikalu atliko vertingą darbą. Tačiau šią dinamiškai pradėtą veiklos taktiką ilgainiui (vienybės vardan!) nuslopino rivalizuojančios grupės. Amerikos Lietuvių Taryba, į kurią vėliau grįžo ir Lietuvai vaduoti sąjunga, savo strategiją per šimtmečio ketvirtį parėmė Roosevelto lietuvių delegacijai 1945 m. padarytu pareiškimu, jog Lietuvos nepriklausomybė nesanti panaikinta, bet tik laikinai nuslopinta, ir Amerika dėsianti visas pastangas Lietuvos nepriklausomybei atstatyti. Nekritiškas pasikliovimas tuo pažadu ALTo veiklos taktiką gerokai sustingdė. Pagrindinai būdavo pasitenkinama okupacijos nepripažinimo pakartojimais ir šiokių tokių ryšių su Valstybės departamentu palaikymu. Gaunamos iš valdiškų šaltinių nedidelės subsidijos vadovybės žmones gal perleng-vai lenkė derintis prie oficialios užsienio politikos linijos, nebūtinai nuoširdžios ir naudingos Lietuvos laisvės reikalui.
Skaityti daugiau...
 
PROF. J. GERULIS IR JO LIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. S.   
Prof. Jurgis Gerulis (jis tepasirašydavo Georg Gerullis) buvo savotiškas žmogus. Kilimo jis gūd-nas lietuvis — iš Jogaudų km., Vilkyškių par., Pagėgių aps., jo paties pasakojimu, jo tėvai gerai ir vokiškai nemokėję. Bet naciona-liai, politiškai jis buvo vokiškai nusiteikęs. Vieną kartą Vilniuje, Liet. kalbos žodyno redakcijoje, jis net įrodinėjo, kad jo pavardė iš tikrųjų kilusi ne iš būdvardžio geras, bet iš vok. Gerhard. Būdamas studentu, priklausė dešiniųjų studentų korporacijai. I-jo pas. karo metu tarnavo kronprinco pulke, buvo kulkosvaidžių kuopos vadas, kovojo pirmose fronto eilėse, buvo kelis kartus sužeistas ir už pasižymėjimą kovose apdovanotas aukščiausiais kariniais žymenimis. Po karo jis grįžo į universitetą. 1919 buvo išrinktas Karaliaučiaus un-to privatdocentu, o nuo 1922 profesoriavo Leipzigo un-te, buvo baltų kalbų katedros ir jo įkurto tų pat kalbų instituto vedėjas. Dirbdamas universitete, jis pasirodė kaip gabus kalbininkas: 1922 išleido didžiai vertingus prūsų kalbos vietovardžius (Die altpreussi-schen Ortsnamen); tais pat metais fotografuotiniu būdu jo buvo išleisti ir visi Martyno Mažvydo raštai, anksčiau žinomieji ir vėliau jo surastieji (M. Mažvydo giesmynas). 1927 Lietuvos universitetas išleido jo rūpestingai sudarytus Senuosius lietuvių skaitymus, jų tekstus su įvadais. Bet svarbiausias jo darbas yra Litauische Dia-lektstudien (Leipzig, 1930). Čia jis, pasinaudodamas eksperimentinės fonetikos priemonėmis ir pirmas pritaikęs 1925 m. Kopenhagos fonetikų konferencijos priimtus fonetinius rašmenis, vykusiai aprašė lietuvių kalbos priegaidės bei garsyną ir tinkamais tekstais pavaizdavo vienuolika žymesnių tarmių; tuo jis padėjo tvirtą pagrindą moderniai lietuvių tarmėtyrai. Kitas jo darbas, drauge su norvegu Chr. Stangu parūpintas, yra didžiai vertinga ir tam tikra prasme lemtinga Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose (Kaunas, 1933): viena, ta tarmė buvo mažai kam prieinama ir jau benykstanti; antra, tos tarmės žmonės, už Klaipėdos krašto ribų gyvenusieji, po karo turėjo apleisti savo ankstyvesnes gyvenvietes. Ir dar daugiau: išleidęs šią knygelę, kalbotyrinio darbo jis beveik daugiau jau nebedirbo. Kurį laiką buvo Saksonijos švietimo ministras, Prūsų švietimo ministerijos aukštųjų mokyklų departamento direktorius, vėliau Karaliaučiaus univ-to ord. profesorius ir to pat univ-to rektorius, o nuo 1937 ligi II-jo pas. karo pradžios profesoriavo Berlyno univ-te. Prasidėjus II-jam pas. karui, jis vėl įsijungė į kariuomenę ir majoro laipsniu tarnavo rytų fronte. Karo pabaigoje jis buvo susirgęs, parvyko į Berlyną, ir čia 1945 m. gegužės mėn. buvo užkariautojų sergantis paimtas iš lovos ir kažkur išdangintas. Iš tam tikrų šaltinių patirta, kad jis buvo teisiamas.
Skaityti daugiau...
 
PRANAS PAULIUKONIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Kučas   
1970 balandžio 29 užgeso tauraus lietuvio istoriko ir visuomenės veikėjo Prano Pauliukonio gyvybė. Ją nutraukė staigus širdies smūgis. Darbšti ir rūpestinga žmona Elzbieta (Piešinaitė) neteko vyro, o trys sūnūs ir šešios dukros — tėvo. Lietuvių bendruomenė neteko sunkiai pakeičiamo veikėjo, lietuviškoji spauda — kruopštaus bendradarbio, kuris atsiliepdavo visais gyvybiniais klausimais. Istorijos mokslas neteko lietuvių tautos praeities tyrinėtojo, kuris su dideliu užsidegimu ieškojo lietuvybės pėdsakų ten, kur kiti jau buvo juos užžarstę smėliu.

Visai nenuostabu, kad jo laidotuvių pamaldos gegužės 2 Worces-terio lietuvių šv. Kazimiero bažnyčioje sutraukė didelį būrį žmonių ne tik iš apylinkių, bet ir iš tolimų vietų. Neseniai klebono kun. J. Jutt - Jutkevičiaus atnaujinta, dail. V. K. Jonyno kūriniais išgražinta bažnyčia labai tiko pagerbti uoliam jos parapiečiui. Mišias atnašavo kun. J. Steponaitis. Su juo prie altoriaus koncelebravo šeši kunigai. Pamaldos buvo užbaigtos Lietuvos himnu: ne vienas pamaldų dalyvis išsireiškė, kad himno žodžiai tikrai atitiko Pauliukonio veiklą ir gyvenimą.

žemiškieji Pr. Pauliukonio palaikai palaidoti Nekalto švč. Mergelės Prasidėjimo seserų kapinėse Putname. Ten velionis buvo įdėjęs labai daug darbo visokiuose parengimuose, ypač mergaičių stovyklų užbaigtuvėse. Jis bendrabučio gyventojoms studentėms eilę metų buvo dėstęs Lietuvos istoriją.
Skaityti daugiau...
 
KAZYS VARNELIS IR MINIMALUS MENAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Petras Aleksa   
altTradicinis žvilgis į meną labai pasikeitė. Meno supratimas dabar iš mūsų reikalauja naujų, šiuolaikinių būdų. Kada dar žiūrime į meno kūrinį kaip į kokį nors daiktą, mes nesuvokiame jo esmės; esmė glūdi ne pačiame daikte, bet kūrinio veiksmingume. Reikia tai pabrėžti, prieš pradedant aptarti dailininko Kazio Varnelio kūrybą.

Kazys Varnelis — žemaičio diev-dirbio sūnus. 1941 baigė Kauno taikomosios dailės institutą ir vėliau ten pat instruktoriavo. Dirbo ir tvarkė Bažnytinį meno muziejų Kaune. Labai domėjosi liaudies menu. 1943 išvyko į Vieną, kur po dvejų metų baigė Dailės akademiją. Iš Vokietijos emigravo į JAV ir, apsigyvenęs Čikagoje, dirbo bažnytinio interjero studijoje. 1950 į-steigė savo bažnytinės dailės studiją: sukūrė visą eilę bažnytinių ansamblių, vitražų, mozaikų ir daug projektų toje srityje. Dabar savo namuose turi įsirengęs labai modernią studiją; šalia jos turi turtingą biblioteką su tūkstančiais meno leidinių, iš kurių 2000 tomų — lituanistika. Vien tik čiurlioniados rinkinys sudaro 50 pozicijų įvairiomis kalbomis. Be to, Gabrielė ir Kazys Varneliai turi sutelkę vieną iš pačių didžiausių pasaulyje kartografijos rinkinį, liečiantį istorinę Lietuvą.

Dail. K. Varnelis šiuo metu profesoriauja Čikagos miesto kolegijoje (Chicago City College), dėstydamas tapybą, figūrinį piešimą, kompoziciją, akvarelę ir kitus meno dalykus. 1969 Čikagos Dailės Instituto (Art Institute of Chicago) bienalinėje parodoje laimėjo 1000 dol. Vielehrio premiją.
Skaityti daugiau...
 
PIANISTĖ JULIJA RAJAUSKAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Izidorius Vasyliūnas   
Negausi yra mūsų instrumentalistų koncertantų šeima. Nežmoniškas pasiaukojimas ir darbas, siekiant meninių aukštumų, padaro natūralią atranką — palieka vos kelis "palauktuosius", kurie ištvermingai kopia viršūnėn, dažnai vieniši arba tik nedidelio būrelio susipratusių tautiečių sekami bei remiami.
Tos šeimos būrely labai ryškiai švyti ir pianistė Julija Rajauskaitė (Šušienė - Petrauskienė) — jos ryžtingas, nepalaužiamas, nenuvargstantis veržlumas kopti vis aukščiau ir aukščiau, iki pačių aukščiausių techniškų viršūnių, šį sezoną su savo koncertais ji aplankė Čikagą, Torontą ir Bostoną, kur baltų koncertų serijoje davė Franz Liszto kūrinių rečitalį. Tai bene techniškų galimybių viršūnė, kurią ji puikiai užvaldė.

Julijos Rajauskaitės pianistės kelias nelengvas ir ilgas. Gimusi Pitsburge, JAV, ji čia ir pradėjo savo muzikos studijas. 1935 ji atvyko Lietuvon ir įstojo į Kauno konservatoriją. Pradžioje studijavo V. Bacevičiaus fortepijono klasėje. Vėliau perėjo į virtuozinę prof. Ružyckio klasę, kurią baigė 1939, kartu pasilikdama konservatorijoje akompanuotoja. Rašančiajam teko su ja bendradarbiauti vienos smuiko programoj rečitalyje. Brahmso smuiko koncertas,. C. Franck smuiko sonata ir trys Juozo Gruodžio miniatūros sudarė to nelengvo rečitalio programą, kuri buvo atlikta Kaune, Vilkaviškyje ir Rygoje (Latvijoje), šioje turtingoje programoje J. Rajauskaitė sublizgėjo ne tik kaip puiki akompanuotoja, bet ir kaip spalvinga, stipri pianistė, atkreipdama į save daugelio klausytojų ir kritikų dėmesį.
Skaityti daugiau...
 
KANADOS LIETUVIŲ FONDAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Petras Lelis   

Kanados L F vadovybė 1967: (iš kairės) inž. L. Balsys, J. Simanavičius, inž. V.Balsys (dabartinis tarybos pirmininkas), P. Januška, V. Ignaitis (buvęs tarybos pirm.), dr. A. Pacevičius (dabartinis valdybos pirm.), J. Bersėnas, inž. P. LeIis ir S. Jakubickas. Nuotr. M. Pranevičiaus

KLF kūrimas nebuvo lengvas, nes tokio fondo idėja pradžioje daugeliui buvo svetima ir nepakankamai suprasta. Pirmame narių susirinkime 1964 balandžio 18 buvo tik 36 nariai ir 600 dol. kapitalo. Tie nariai buvo suvažiavę iš įvairių vietovių ir iš jų nelengva buvo sudaryti fondo vadovybę. Antrame narių susirinkime 1966 balandžio 16 buvo jau 157 nariai ir 2,300 dol. kapitalo. Deja, tame susirinkime prasidėjo ginčas dėl statuto, užsitęsęs beveik ištisus metus. Svarbiausioji ginčo priežastis — kai kurių statuto paragrafų pakeitimas, kaip reikalavo Kanados korporacijų įstatymas, ryšium su fondo įregistravimu valdžios įstaigoje.

Kai kurie KLB veikėjai, ypač A. Rinkūnas, manė, kad nereikia fondo atskirai registruoti valdžios įstaigose — palikti jį prie Bendruomenės kaip autonomišką padalinį, nes Bendruomenė buvo jau inkorporuota. Kiti Bendruomenės veikėjai ir fondo kūrėjai manė, kad fondo pastovumui išlaikyti reikia jį atskirai įregistruoti, nes Bendruomenės turimas čarteris neduoda teisės aukotojams išduoti kvitus atskaitymui mokesčių už paaukotas sumas. Pagaliau buvo surastas kompromisas, ir su Bendruomenės atstovais sutarta statutą atitinkamai pakeisti, būtent, kad 1/3 fondo tarybos narių skiria Bendruomenė, o 2/3 narių renkami fondo narių susirinkimo. Tokiu principu fondas buvo įregistruotas 1967 m., gautas čarteris ir teisė išduoti kvitus atleidimui aukotų sumų nuo pajamų mokesčio.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Steigiamojo seimo 50 metų sukakties proga buvusieji jo atstovai V.15 paskelbė pareiškimą, skatinantį laisvojo pasaulio lietuvius budėti, kad sovietų agresijos veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų tarptautinių institucijų pripažinti teisėtais, ir reikalauti, kad SSRS pasitrauktų iš okupuotos Lietuvos ir kitų sovietų užimtų kraštų. Pareiškimą pasirašė krikščionių demokratų bloko atstovai EI. Draugelis, M.Galdikiene, M. Krupavičius ir A. Milčius, socialdemokratas J. Pakal-ka ir valstiečiai liaudininkai J. Pronskus ir K. Škirpa. VLIKas paragino visuomenę didesnėse kolonijose surengti Steigiamojo seimo minėjimus. Pirmasis minėjimas surengtas Filadelfijoj V.17 (V. Vaitiekūno jame skaityta paskaita bus išspausdinta kitame žurnalo numeryje). Atitinkamą atsišaukimą paskelbė ir PLB Valdyba.

— Visose didesnėse kolonijose vyko 1941 birželio trėmimų ir sukilimo minėjimai. Čikagoj Shera-ton viešbutyje VI.13-20 rengiama lietuvių tautos genocido paroda, kurią sudaro 29 didelio formato skydai su 686 dokumentinėmis nuotraukomis. Parodos iniciatorius ir meninis apipavidalintojas — dail. Z. Kolba. Daugiausia jam talkino A. Va-lėnas. Parodos ruošimas buvo pradėtas prieš 10 metų, bet vėliau susi-trukdė. Parodai ruošti 1967 buvo sudarytas komitetas: pirm. J. Jasaitis, nariai — J. Bertašius, Z. Kolba, L. Prapuolenis, J. Skorubskas, A. Valėnas ir prof. Ad. Varnas. Paruošimas kainavo per 12.000 dol. Kadangi parodos ruošimą finansavo ALTas, tai jam šią parodą komitetas ir perleido pilnon nuosavybėn.

Lietuvių fondo tarybos posėdy V.3 jos pirmininku ketvirtai kadencijai perrinktas dr. G. Balukas. Fondo iniciatoriui, organizatoriui, tarybos ir vėliau valdybos pirmininkui dr. A. Razmai atsisakius kandidatuoti, nauju Lietuvių fondo valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas dr. K. Ambrozaitis. Pastaruoju metu Lietuvių fondas susilaukė savo istorijoje didžiausios aukos — Jonas Krukonis (gimęs 1894 Merkinės vis., atvykęs į JAV 1913 ir nuo 1935 gyvenąs Patersone, N. J.) savo milijoninį palikimą 1969.XII.18 testamentu užrašė Lietuvių fondui.
Skaityti daugiau...
 
Rasti K. Donelaičio palaikai PDF Spausdinti El. paštas
Rasti K. Donelaičio palaikai ir pagal juos atkurtas jo portretas. Sudarius specialią komisiją, kuriai vadovavo dr. L. Gineitis (gavęs daktaro laipsnį už disertaciją apie K. Donelaitį, išspausdintą 1966) ir kurion įėjo istorijos, literatūros, architektūros ir medicinos mokslų specialistai, buvo vykdomi Tolminkiemyje atitinkami tyrinėjimai. Archeologiniams tyrinėjimams vadovavo istorijos mokslų kandidatas archeologas A. Tautavičius. Buvusios bažnyčios griuvenose rasti ir ištirti 25 kapai, kurių du buvo centrinėje navos dalyje, ties altoriumi, šiedu kapai buvo vėliausieji. Vienas jų identifikuotas kaip vietos amtmono T. Ruiho, mirusio praslinkus mėnesiui po K. Donelaičio mirties ir palaidoto šalia poeto, kapas. O antrasis kapas buvo identifikuotas kaip paties K. Donelaičio palaikai, turimoms biografinėms žinioms sutinkant su medicininių tyrimų duomenimis (komisijos 1968 birželio 25 aktas). Suradus K. Donelaičio palaikus, tarp kurių palyginti gerai išsilaikė kaukuolė, pagal prof. M. Gerasimovo nustatytą veido rekonstrukcijos metodą istorijos mokslų kandidatas V. Urbanavičius, šios srities specialistas, rekonstruavo K. Donelaičio portretą, šio portreto nuotrauką ir perspasudiname. Iš K. Donelaičio palaikų taip pat paaiškėjo, kad poeto būta 170-174 cm ūgio, masyvios skeleto konstrukcijos, į amžiaus galą apkūnaus. Tokią informaciją teikia "Literatūros ir meno" 1970.III.28 numeris.

 
BIRUTĖS CIPLIJAUSKAITĖS ISPANIŠKIEJI VEIKALAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Goštautas   

Lietuvių tarpe ispanistų kaip ir nebūta. Be keliolikos vertimų, nevisada vykusiai parinktų ir atliktų, pvz., Blasco Ibaftez romanai, mažai buvo domimasi ispanų literatūra. Pulgio Andriušio Don Kichoto vertimas (1943) buvo gal ambicingiausias darbas. Dar būtų galima suminėti Benito Perez Galdos romaną Dona Perfecta (A. Vaivutsko vertimas 1957) ir A. Churgino išverstą Federico Garcia Lorcos tragediją Bernardos Albos namai (1964). Lotynų Amerikos autorių vertimais ir populiarinimu mūsuose daug yra pasidarbavęs Povilas Gau-čys (daugiausia poezijos ir novelės srityje). Neseniai Lietuvoj išėjo antologija XX a. Vakarų poetai (1969), kurioje tarp Rilkes ir Saint-John Perse yra parinkti ir žymūs ispanų poetai, kaip A. Machado, Juan Ramon Jimenez, F. Garcia Lorca ir kt. Bet daugiausia nustebino jauno Peru rąžytojo Mario Vargas Llosa romano Miestas ir šunys vertimas. Jis yra vienas iš avangardiškiausių Lotynų Amerikos rašytojų. Įdomu, kad staiga mūsų tarpe pradeda išsivystyti nauji interesai, ir dar įdomiau, kad tie interesai gimsta ir auga ne Lotynų Amerikoj (kur nemaža lietuvių gyvena) , bet Lietuvoj ir JAV. Šiame krašte (JAV), kur ispanistų yra daugiau negu pačioj Ispanijoj ar Lotynų Amerikoj, viena iš svarbių ispanisčių yra Birutė Ciplijauskaitė, Wisconsino universiteto profesorė ir autorė trijų veikalų apie ispanų poeziją.

XX amžiaus ispanų poezija yra viena iš turtingiausių pasaulyje ne vien tik savo gausumu, bet ir kokybe. Neveltui literatūros kritikai XX a. pirmąją pusę vadina antru renesansu. Ir lietuviams tokie vardai, kaip F. Garcia Lorca ar Miguel de Unamuno, šiandien gerai žinomi. Prie jų reikėtų priskaičiuoti visą eilę kitų nemažiau vertingų poetų, kaip A. Machado, J. R. Jimenez, Jorge Guillėn, Luis Cernuda, R. Alberti, V. Aleixandre ir t.t.
Skaityti daugiau...
 
VLADO ŠLAITO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktorija Skrupskelytė   
Vlado Šlaito kūryboje kaskart mažiau jaučiamas forminis elementas. Jei prieš dešimtį metų Šlaitas rašė vaizdingus, gražių metaforų eilėraščius, šiandien jo poetinis stilius yra tiek paprastas, kad ne vieną Aguonų gaisro (1969) posmelį galima apibūdinti Prancūzijoj dažnai sutinkamu terminu: dėgrė zėro de littėrature. Tad tie, kurie "Aguonų gaisre" ieškos meninių deimančiukų, rinkiniu, tur būt, nusivils; iš viso jame ras maža poezijos ir gailėsis, kad autorius negrįžta į 1959 metus, į "Saulėgrąžos vamzdžio" puošnesnį stilių. Tačiau Šlaito poezijos esmė, ypatingai paskutiniame rinkinyje, glūdi ne forminėse eilėraščių savybėse, bet poeto sielos būsenoj, kurią galime laikyti "Aguonų gaisro" tikrąja poetine dimensija, rinkinio meniniu svoriu.

Apie savo dvasinę būseną šlaitas kalba tiesiogiai, atviru žodžiu aiškindamas, kad jis negyvena "viename plane". Plačiai sielai "vienam kartui vieno pasaulio per maža... aš vienu metu gyvenu dviejuose pasauliuose: / šitame, / kurį galima apčiupinėt savo rankom, / ir kitame, / kurio negalima pasiekti kitaip, / kaip tiktai širdimi" (Vieno pasaulio per maža), šis antrasis dvasinis bei antgamtinis planas Šlaitui yra tiek artimas ir realus, kad eilėraštis pasidaro ne "kelias į Dievo meilę / ir į dievišką širdį" (Kadangi ne vieną kartą), ne raktas, kuriuo atrakinama tiesos duris, bet gilų tikėjimą liudijantis teigimas: regiu; radau žodžius! arba paprastas, neornamentuotas padėkos žodis, tartas to, kuris save jaučia esant Dievo širdy: "Viešpatie. / Ačiū už akių šviesą, / kuri man leidžia žiūrėt ir matyti" (Ačiū už galią atskirti gera nuo pikto). Antgamtinio pasaulio artume simboliai ir metaforos Šlaitui nėra reikalingi. Poetas pasiekia tą visiško atsivėrimo dvasiai ribą, kurią peržengus poezija tampa tyla, vidinis susitelkimas, mąstymas ne protu, bet atvira ir mylinčia širdimi.
Skaityti daugiau...
 
J. ZMUIDZINO BELETRISTIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   
Jonas Žmuidzinas: : RUNDĖ IR DANDIERINAS. Nidos knygų klubo leidinys. Londonas, 1969, 110 p.
Jonas žmuidzinas yra senas lietuvių raštų darbininkas, laikraščiuose ėmęs rodytis prieš 50 metų, o tarpukaryje paskelbęs dvi savo knygas. Viena iš jų buvo novelių rinkinys "Ryto kraujas", antra — poema "Pajūrio himnas".

Gal dėl to reto išėjimo su savo knygomis autorius nuošaliai pasiliko nuo mūsų literatūros kelių ir kryžkelių, nors šiaip jis lengvai būtų galėjęs šlietis prie tokių rašytojų diplomatų, kaip Jurgis Savickis. Su dabartiniu savo rinkiniu Jonas Žmuidzinas kaip tik pratęsia garbingą lietuvių rašytojų diplomatų tradiciją, tapdamas lyg kokiu paskutiniu Mohikanu jų eilėje. Ir visai nuoširdžiai tenka apgailėti, kad jis savo plunksnos, patirties ir vaizduotės neišdėstė dažniau knygų lapuose, nes pasakotojo gyslą jis turi nemenkesnę už daugelį kitų, kaip tai galime įsitikinti iš jo "Runcės ir Dandierino".

Dabartinėje knygoje randame keturis dalykus. "Ateinant" veda skaitytoją į pirmąsias autoriaus dienas ir į tą metą, kuris yra "įdomiausias gyvenimo tarpas — vaivorykščių ir garnių gaudymo laikas". Toliau eina "Rausvė" — elegiškas ir vaizdingas grįžimas prie savo tėviškės krašto upės. "Mokytojas Visbaras" nukelia mus į kaimo fantastinių pasakojimų pasaulį su itin spalvingais velnių nuotykiais ir jų aprašymais. Pagaliau paskutinis, "Runcė ir Dan-dierinas", tą patį kaimo fantazijos išradingumą, sodrumą ir magiją suveda su aplinkos realizmu, detalės tikslumu ir istorine sąmone. Tuo būdu šisai kūrinys turi ir patriotinį atgarsį su mostais į senovės Lietuvos laikus ir nepriklausomybės atkūrimą.
Skaityti daugiau...
 
LAISVĖS KOVŲ KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vt. Vt.   
Vladas Ramojus 1967 išleido knygą apie Lietuvos pokario partizanus Kritusieji už laisvę. Skaitytojams knygą greit išpirkus, autoriui buvo paskata parengti šios knygos ir II tomą, kurį neseniai išleido "Į laisvę" fondas lietuviškai kultūrai ugdyti (Kritusieji už laisvę. II tomas. Čikaga 1969, spausdinta Brooklyne pranciškonų spaustuvėj. 195 psl.).

Be J. Daumanto ataskaitinio liudijimo apie Lietuvos laisvės karą su Sovietų Rusija 1944 - 1947 (žiūr. J. Daumantas "Partizanai už geležinės uždangos", Čikaga 1950, antras leidimas, "Partizanai", 1962) ir be keletos kitų dokumentinių nuotrupų, laisvieji lietuviai stinga apie tą karą autentiškos medžiagos, ypač apie jo 1948 - 1952 tarpsnį. Savo ruožtu NKVD archyvuose esančią to karo medžiagą, kaip ir visą Lietuvos istoriją, sovietinė propaganda stengiasi taip pavaizduoti, kad atitiktų Rusijos grobuonišką politiką. Tuo tikslu ne tik kuriami filmai, rašomi romanai, bet laikas nuo laiko išleidžiami enkavedistų paruošti "dokumentiniai" leidiniai apie Lietuvos laisvės karą 1944 - 1952. Tų leidinių uždavinys yra tą karą parodyti ne tuo, kuo jis buvo, o tuo, kuo Maskva nori, kad jis būtų buvęs, t. y. pavaizduoti ne mūsų tautos herojišką žūtbūtinę kovą su rusų okupacija, o tik pačių lietuvių tarpusavio kovą, atseit, klasių kovą tarp senos kapitalistinės santvarkos gynėjų ir naujos "socialistinės" santvarkos kūrėjų. Tuose enkavedis-tiniuose leidiniuose neužsimenama net apie dalyvavimą tame kare NKVD kariuomenės divizijų (NK VD šalia saugumo aparato ir agentų tinklo disponavo Sovietų Sąjungos sienų apsaugos kariuomene arba pasieniečių divizijomis ir Sovietų Sąjungos kariuomene vidaus reikalams arba NKVD divizijomis prižiūrėti lagerius, vykdyti deportacijas, kovoti su partizanais eta). Ogi iš sovietų pulkininko Burlickio liudijimo Kersteno komitetui žinome, kad Lietuvos laisvės kare neužteko tik NKVD kariuomenės divizijų, o reikėjo pasitelkti ir tikrosios sovietų kariuomenės divizijas.
Skaityti daugiau...
 
"EGLUTĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   
Jei, kaip teigiama, kas 7-8 metai ateina nauja skaitytojų karta, tai vaikų žurnalėlis Eglutė per savo gyvavimo dvidešimtmetį jau yra išleidusi bent dvi skaitytojų generacijas, šešiamečiai - septynmečiai, kurie 1950 pradėjo skaityti Amerikoje pradėtą leisti "Eglutę", šiandien jau yra suaugę žmonės ir ne vienas jų jau savąjį prieauglį bepradedąs įjungti į "Eglutės" skaitytojų šeimą.

Pasklaidę Eglutės 20 metų komplektus, pamatysime, kad per pirmuosius devynerius metus ji turėjo keturis redaktorius: B. Brazdžionį, Pr. Naujokaitį, Stp. Zobarską ir A. šerkšną. Redaktoriai mainėsi, bet žurnalėlio pagrindinis charakteris nesikeitė. Eglutė tada buvo skirta vaikams bei paaugliams ir telkė tiesioginę vaikų laikraštėlio bei lituanistinio švietimo medžiagą. Mat, tuo metu trūko vaikams ir lietuviškų knygelių ir mokykloms vadovėlių. Todėl šalia žinomesnių vaikų literatūros kūrėjų intensyviai bendradarbiavo ir pedagogai - lituanistai, kaip V. Či-žiūnas ir A. Bendorius.

1959 "Eglutės" redagavimą perėmė Nekaltai Pradėtosios Marijos seserys Putname (Conn.). Paleng-vėl žurnalėlio veidas gerokai pakito ir pasidarė pradžios mokyklos vaikų laikraštėliu. Atsiradus lituanistinių mokyklų vadovėliams, tiesioginės lituanistinės medžiagos spausdinimas atpuolė. Spausdinimo technika sumodernėjo. Savo išvaizda ir turiniu "Eglutė" prisiderino prie dabartinio vaikų pasaulio ritmo. Už tą protingą ir kūrybišką pažangą lietuviškų šeimų padėka priklauso Putnamo seselėms, kurios žurnalėlio nesustingdė, bet priartino prie pačių geriausių amerikiečių vaikų spaudos pavyzdžių. Mūsų "Eglutė" su pagrindu gali puikuotis net tokio amerikiečių vaikų žurnalo kaip "Highlights" draugystėje.
Skaityti daugiau...
 
IŠ VEIKALŲ SVETIMOMIS KALBOMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tomas Žiūraitis   
I. TEOLOGIJA

1. Modernioji ekleziologija
M.-D. Chenu, Ch. Duąuoc ir kiti: L'Ėglise vers l'avenir, Ėdit. du Cerf, Paris, 1969, 176 p., F 15.00. Prancūzų domininkono, dogmų istorijos teologo, Vatikano II ekumenizmo ideologo redaguotas sutelktinis veikalas bažnytines dabarties ir ateities klausimais. Bažnyčia nuolat atsinaujina, bet ne atnaujinama lyg koks pastatas. Ji kovoja ne su savimi — iš vidaus, bet su priešais — iš lauko. Kovoja ne smerkdama, bet atleisdama. Bažnyčios vidaus krizė iš tikrųjų yra jos persekiotojų krizė, reiškianti naujoviškesnj persekiojimo būdą. Pati Bažnyčia — palaimintas paradoksas, bet ne paradoksų palaima: kenčianti, kovojanti, nuolat laidojama, bet nepalaido-jama. Tokia ji buvo praeityje, tokia ji bus ir ateityje.

Yves Congar, O. P.: The Church that I Love, Dimension Books, Den-ville, N. J., 1969, 115 p., $3.95. Moderniosios ekleziologijos ilgametis puoselėtojas dėsto, kas jį labiausiai žavi Bažnyčios gyvenime, būtent: pats Bažnyčios gyvastingumas, pasauliečių sąmoningas veiklumas ir kunigystės charakterio amžinumas. Pamilti Bažnyčią — tai tuo pačiu mylėti visa tai, kas jai priklauso. Bažnyčia atvira visiems, ypač tiems saviesiems, kurie ne dėl savo kaltės tebėra atsiskyrę nuo jos apaštalinės ir visuotinės vienybės.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Alexander Kurschat: LITAUISCH-DETJTSCHES VVOERTERBUCH — LIETUVIŠKAI - VOKIŠKAS ŽODYNAS. II tomas, p. 737-1632 (ingis-nužiūrėti). Redagavo Wilhelm Wiss-mann ir Erich Hofmann, bendradarbiaujant Arminui Kuršaičiui ir Her-tai Krick. Išleido Vandenhoeck & Ruprecht leidykla Goettingene 1970. Kaina DM220.-.

Jonas K. Karys: NUMIZMATIKA, žodynas, raštai. "Aukselis" (Imma-culata Press, Putnam, Conn., 1970. Kietais viršeliais, gausiai iliustruotas leidinys, 340 psl., kaina 15 dol. Galima iš autoriaus įsigyti adresu: J. K. Karys, 60 Sims St., Bridgeport, Conn.

Vytautas Vaitiekūnas: A SURVEY OF DEVELOPMENTS IN CAPTIVE LITHUANIA IN 1965-68. VLIKo leidinys New Yorke 1970. 160 mašinraštinių puslapių.

Aloyzas Baronas: IŠDŽIŪVUSI LANKA. Novelės. Išleido Lietuviškos knygos klubas Čikagoje 1970. Aplanką piešė K. Veselka. 234 psl., kaina 4.50 dol.

P. Celiešius: AR BAŽNYČIA GALI KLYSTI? Vakarų Europos lietuvių sielovados leidinys nr. 2. Spausdinta saleziečių spaustuvėj Romoj. 1970. 32 psl.

S. Michelsonas: JUODOJO PASAULIO SUKILIMAS. Išleido "Keleivis" Bostone 1970. 127 psl., kaina 2 dol.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
GARBĖS PRENUMERATORIAI
100 dol. — prof dr. A. Ramūnas-Paplauskas, Ottawa, Ont, Canada

"AIDŲ" RĖMĖJAI
Liudas Balvočius, Los Angeles, Calif.; Stasys Kungys, Livermore, Calif.; Jie-va Paškevičienė, Chicago, 111.; Br. Paliulis, Dorchester, Mass.; kun. V. Krikš-čiunevičius, Detroit, Mich.; dr. Br. Krakaitis, Flint, Mich.; Stasys Petrauskas, M.D., Elizabeth, N.J.; Leontina Jankauskienė, Mountainside, N.J.; Vitolis Dra-gunevičius, Mamaroneck, N.Y.; Joana Strazdytė, Richmond Hill, N.Y.; Ben. Rutkūnas, Philadelphia, Pa.; K. Barteška, Montreal, Que.; Kaz. Gečas, Port Sydney, Ont., Canada; Zenta Hellemans, Antwerpen, Belgija; Izidorius Kaunas, Mitcham, Vic., Juozas Ramanauskas, Bass Hill, N.S.W., Australia. Andrius Ignaitis, Brooklyn, N.Y.
"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai