| |
|
|
1960 m. 2 vasaris
Popiežiaus Jono XXIII raštas Lietuvos vyskupams ........................................................................ 49
Leonardas Andriekus — Voratinkliai,Valdovas,Dabar, Troškulys, Adoracija, Nuplakimas,
Atilsis, Pagunda, Meile, Pavakarė, Laukimo naktj, Dėkingumas, Grįžimas, Budėjimas (eit.)52
D r. Jonas Norkaitis — Marksizmas ir mūsų laikų visuomenė .................................................... 57
Aleksandras Radžius — Ave Maria, Vienuolio valanda, Ledas (eil.) ......................................... 63
Birutė Pūkelevičiūtė — Rauda ........................................................................................................... 64
Jonas Matusas — Žemaitija iki Šešupės ir Virbalio ....................................................................... 68
Kun. K. Senkus — Melodijos primatas ir lietuvių muzika: giesmės ir dainos ......................... 75
KŪRYBOS PASAULY KNYGOS IR ŽURNALAI
P r. Naujokaitis — Igno Šeiniaus pomirtinė knyga ....................................................................... 86
Jonas Aistis — Mūsų beletristika anglų kalboj .............................................................................. 87
D r. A. Baltinis — Vysk. Vincentas Brizgys: Negesinkime aukurų ............................................ 88
Antanas Kučas — "Tautos praeitis" ................................................................................................... 89
A. Šapoka — Istorinės Lietuvos albumas ........................................................................................ 90
MENAS
E. G. — Koncertai Niujorke ................................................................................................................ 93
C. Butkys — Sovietų teisingumas ..................................................................................................... 95
Įvykiai ..................................................................................................................................................... 96
ILIUSTRACIJOS
Žiema parke (Vyt. Maželio nuotrauka) viršelio 1 p.
T. V a I i u s — Vinjetės 52, 56
Niagaros krioklys, Prošvaistė, Sušalęs vanduo (Vyt. Maželio
nuotr.) 59, 63, 70
Raudonės pilis 73
žiemos laukų simfonija, Sustingę medžiai (Vyt. Maželio nuotr.) 77, 83
Gaidy pavyzdžiai 80, 83
T. Valius — Vinjetė 85
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
POPIEŽIAUS ]ONO XXIII RAŠTAS LIETUVOS VYSKUPAMS |
 |
 |
 |
|
Parašė Poniežius Jonas XXIII
|
Garbingieji Broliai, sveikiname jus ir siunčiame apaštališkąjį palaiminimą.
Kaip vaikai su dideliu malonumu širdyje nešiojasi tėvo prisiminimą ir, pasitaikius progai, išreiškia jam viešą pagarbą, taip tautos jaučia pareigą prisiminti savo dvasinių Ganytojų pavyzdį; tų Ganytojų, kurie nepalaužiamu narsumu kovojo už jiems patikėtą kaimenę ir jai. kaip brangiausią paveldėjimą, paliko savo mokslą ir savo pavyzdį.
Tokį Ganytojo pavyzdį—kaip Mums yra pranešta—šiemet prisimena kilnioji, Mums labai miela, lietuvių tauta, minėdama tris šimtus penkiasdešimt metų nuo mirties uolaus šios tautos vyskupo Merkelio Giedraičio, apie kurio didelį šventumą ir šiandien liudija jūsų tauta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS
|
 VORATINKLIAI
Kiekvieną vakarą,
Kai saulė eina Baltijon skandintis
Kiekvieną tokį graudų vakarą
Plonais voratinkliais
Nuraizgo mano mintys
Visų laukų ražienas.
Ant tų voratinklhį
Vandens lašelių milijonai laikos.
Ant tų plonų voratinklių,
Suskilus, žėri Baltija.
Ateina laikas —
Tu perplėši naktis,
Ir savo deimantus parodai,
Tiktai nenori pasakyti man,
Kur tokį vakarą
Nusiskandina saulė,
Kai marių jau nėra.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MARKSIZMAS IR MŪSŲ LAIKŲ VISUOMENĖ |
|
|
|
|
Parašė DR. JONAS NORKA1T1S
|
KELETAS JŲ SUSIDŪRIMO ASPEKTŲ
Masių atsiradimo ir dominavimo laikotarpis vos buvo beparodąs savo pirmąsias apraiškas. Naujojo, dezangažuoto, su dauguma einančio ir vien pagal savo individualius interesus tesiorientuojančio žmogaus tipas dar vos tik buvo nujaučiamas ateities perspektyvoje, kai su marksizmu jau buvo besusikurianti nauja jėga, pasiryžusi užpildyti susidarančią ideologinę tuštumą. Šiandien, žiūrint iš perspektyvos, atrodo labai aišku, kad laikotarpis be vientisų kultūros pagrindų ir aiškaus angažuotumo tegalėjo būti pereinamojo pobūdžio, reliatyviai trumpas, ir turėjo galop baigtis aiškia krizės situacija. Šitoks laikotarpis, tiesa, savyje turi eilę momentų, kurie jį padaro patrauklų.
Pasaulėžiūrinio radikalumo metas būna praėjęs. Gyvenama senaisiais, praeityje suformuotais ir stabilizuotais pagrindais. Išoriniu atžvilgiu maža atrodo pasikeitę. Individo, visuomenės, valstybės sampratos dar yra likusios tos pačios. Jos, tiesa, galioja atsietos nuo savo pirminių pasaulėžiūrinių pagrindų. Net galėtų susidaryti Įspūdis, jog šitame pasikeitime glūdi naujas, pastovumą pagrindžias momentas ta prasme, kad šių sampratų galiojimas yra tapęs nebepriklausomu nuo su jų susiformavimu surišto pirmykščio pagrindimo ir tuo būdu pasidaręs tarsi absoliučiu. Stabilumas iš tikrųjų yra padidėjęs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Aleksandras Radžius
|
VIENUOLIO VALANDA
AVE MARIA
Zenito soste rymo
Ironiška naktis.
Many vienuolio žymę
Išdegino ugnis
Įkaitusių žarijų
Likimo pelenuos.
O būk, Sveika Marija,
Pradžia kitos dienos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ
|
Dulce et decorum est pro patria mori.
Morai, apdengti juoda marška.
PANAKTINIS
Vėliau: SESUO, MERGINA, MOTINA, GEDĖTOJŲ CHORAS
PANAKTINIS (su tarškinę ir žiburiu):
Vienuolikė ir ketvirtis! Vienuolikė ir ketvirtis!
Trys ketvirčiai iki vidurnakčio. . .
Vėjarodžių gaidžiai pasisuka staigiu kampu—žvanga jų krūtinės, blizga geležinės
skiauterės. Kyla šiaurės vėjas.
Apverkit, apgarbstykit tą, kurs mirė.
Aš nemačiau jo veido ir nežinau jo vardo.
Apraudokit tą, kurs guli pridengtas juoda spalva: iki vidurnakčio beliko tik trys ketvirčiai.
CHORAS: Skobsime karstą iš perskelto ąžuolo;
Ąžuolo šerdim bus tavo širdis.
Perpinsim verbą viksva ir kardažole,
Kad nepaniekinta būtų mirtis.
Skobsime karstą senovišku papročiu, Perpinsim verbą aštriąja viksva.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽEMAITIJA IKI ŠEŠUPĖS IR VIRBALIO |
|
|
|
|
Parašė JONAS MATUSAS
|
Lietuvos senosios valstybės svarbiausios etnografinės sritys apėmė Vilniaus, Trakų ir Žemaitijos administracinius vienetus. Žemaitija 16-to amž. dokumentuose dažniausiai vadinama "Žemaičių Seniūnija", pagal senovinę slavinę kalbą, "Žomojtskoje Starostvo". Nors kiti du minėti vienetai vadinami karvedijomis arba vaivadijomis (I. Sprogis, Geografičeskij Slovarj Drevnej Žomojtskoj Zemli, Vilna 1888, žiūr. atitink. raides). Tad "Žemaičių seniūnija" yra įprastinis ir bendrai priimtas terminas.
Žinoma, kartais šaltiniuose pasitaiko nukrypimų nuo bendros linijos. Sakysime, rašoma "Žemaičių žemė" (Žomojtskaja zemlia), net ir "Žemaičių kunigaikštija" (Žomojtskoje kniazstvo). Pagaliau, net "Žemaičių valstybė" (Žomojtskoje panstvo). Pasitaiko, jog tas vienetas traktuojama, lyg būtų skirtingas nuo Lietuvos didž. kunigaikštijos (cituotame veikale). Esama ir kurijozo "Žemaičių pavietas" (litovs-kaja Metrika, knig. Zapisej, XV).
Tai yra ne daugiau, kaip išimtys, sakytume, dokumentų rasėjų stiliaus ypatybės. Iš to daryti teoretines bei toli einančias išvadas, mažių mažiausia, yra nepagrįsta. Kartais lenkų istorikai užsispyrę stengiasi įrodyti, esą, Lietuva susidėjusi iš trijų skirtingų komponentų — Lietuvos, Žemaitijos ir Rusiškos srities (pvz., O. Halecki, Litwa Rus i Žmudz leidiny "Rocznik Akad. Umiejętnosci", wydz. hist.-filoz., ser. II, t. 34, Krakow 1916). Neistorikai kartais nesąmoningai pasiduoda tokiai tendencijai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MELODIJOS PRIMATAS IR LIETUVIŲ MUZIKA |
|
|
|
|
Parašė KUN. K.SENKUS
|
GIESMES IR DAINOS
I. MUZIKA IR JOS PAŽANGA.
Svarstymų pradžioje reikia trumpai pakedenti du klausimu, būtent: Kas yra muzika savo esmėje? ir: Ar senovės muzika savo esmėje buvo skirtinga nuo "moderniosios" muzikos? Jeigu būtų išeinama iš daugumos šiandieninių žmonių galvosenos, kurią formuoja jau ne gilesnė mintis, bet medžiaginė nauda, tai atsakymai į šiuos klausimus būtų labai įvairūs. Tie atsakymai vargiai atitiktų objektyvią tiesą.
Senovėje "muzika" reiškė tą pat, ką šiandien reiškia "melodija" (graikų MELOS), giesmė, odė kartu su melodija. Ši sąvoka apjungė paprastutes psalmes su jų melodijom ir plačias, komplikuotas arijas. Izraelitų, graikų, egiptiečių muziką sudarė tik vientisinės melodijos, vienbalsės ir be harmoninio palydo. Melodijų palydėjimas oktavių, kvinčių arba kvarčių būdu esmėje buvo paprastas tos pačios melodijos pakartojimas augštesnėje arba žemesnėje padėtyje. Melodijos esmės nepakeitė skirtingas tonų arba pustonių palydimose melodijose išdėstymas. Šiandienis melodijos (muzikos) harmonizavimas, kitais žodžiais tariant, greta turimos (pagrindinės) melodijos pridėjimas arba sukūrimas antros, trečios ar net ketvirtos melodijos yra tiktai muzikos sutirštinimas. Tiršti akordai nepakeičia muzikos esmės. Jie tarnauja įspūdžiui sustiprinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IGNO ŠEINIAUS POMIRTINĖ KNYGA |
|
|
|
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
1959 metų pabaigoje Lietuvių Dienos išleido Igno Šeiniaus, mirusio tų pat metų pradžioje, pomirtinę beletristikos knygą, pavadintą Vyskupas ir velnias. Išspausdinta joje 11 atskirų dalykų. Iš senųjų autoriaus kūrinių čia įdėta tik trys nuotaikingųjų "Vasaros vaišių" fragmentai ir du dalykėliai iš "Tėviškės padangėje". Visi kiti—nauji, tik bene pora -perijodikoje spausdintų. Ignas Šeinius pasirodo čia su novelėmis ar apysakomis, meistriškai išbaigtomis, gyvu humoru spindinčiomis, augšta stiliaus kultūra patraukliai nuteikiančiomis. Prie neišbaigtų, fragmentinių dalykų reikėtų skirti "Kentauras žvengia".
Be baimės apsirikti galima pasaky. ti, kad žymiausia knygos pažiba yra apysaka "Vyskupas ir velnias", užimanti apie 60 psl. ir duodanti vardą visam rinkiniui. I. Šeiniaus talento jėga čia atsiskleidžia ir filosofinių gilumu, ir psichologiniu įžvalgumu, ir estetiniu santūrumu bei klasine rimtimi. Protestantų praktinės teologijos profesoriaus Thomo Frost, velnio pagalba tapusio vyskupu, vidaus konfliktai sudaro apysakos turinį. Patį velnią čia galime suprasti dvejopai: pagunda, pasireiškianti jaunos profesoriaus žmonos pavidalu, jos ambicingų įgeidžių tenkinimu ir, antra, tikrą asmeninį velnią, pažįstamą iš pasakų ir iš Fausto legendos. I. Šeinius, atrodo, sąmoningai nepraveda aiškios ribos tarp tų dviejų velnio pavidalų, kad dar labiau paryškintų vidaus konfliktus ir parodytų, kaip giliai blogio pradai yra įsismelkę pačioje žmogaus prigimtyje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MŪSŲ BELETRISTIKA ANGLŲ KALBOJ |
|
|
|
|
Parašė Jonas Aistis
|
SELECTED LITHUANIAN SHORT STORIES. Edited by Stepas Zobars-kas. Introduction by Charles Angoff.
Voyages Press, New York, 1959. 263p $5.00.
Dviejų metų būvyje Stepas Zobarskas sugebėjo pateikti angliškam skaitytojui du lituanistiniu veikalu: Lithuanian Folk Tales (susilaukusios dvie jų laidų) ir Selected Lithuanian Short Stories. Tai didelis darbas, turint galvoje, kad Stepas Zobarskas ne vien knygos medžiagą parinko, beveik ją visą išvertė, bet taip pat susirado rėmėjų, anglišką leidyklą ir net pasirūpino daliniu knygos platinimu. Visa tai drauge paėmus, jo atliktas darbas yra tikras tour de force, arba jėgų mėginimas. Būtų gražu, kad Bendruomenė ar kas kitas šį jojo žygį tinkamai atžymėtų, nes darbas yra tikrai to vertas.
Kadangi jau pasigirdo kritiškų pastabų (kun. P.P. Cinikas "Drauge"; tos pastabos yra dalykinės ir taiklios) ir, reikia manyti, kad panašių pastabų ar net nepasitenkinimo gali būti ir ateityje, dėl to reikėtų iškelti vieną kitą sunkumą, kuris teko knygos sudarytojui nugalėti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Dr. A. Baltinis
|
Vyskupas VINCENTAS BRIZGYS: NEGESINKIME AUKURŲ. Brook-lyn, 1959. 211 p.
Moterystė yra vienas iš svarbiausių, bet kartu ir vienas iš paviršutiniškai ir dažnai neteisingai suprastų dalykų žmonių gyvenime. Daugeliui ji pradžioje atrodo visai paprastas ir lengvai išsprendžiamas klausimas, bet, pamažu ji virsta tamsiu labirintu, kur rūpestingiausi išeities jieškojimai baigiasi skaudžiomis klaidomis ir tragedijomis.
Tiesa, būna ir laimingų moterysčių, kurios tokios yra be ilgesnių svarstymų apie tikrąją moterystės esmę ir prasmę. Bet tai išimtys. Labai dažnai tikrieji keliai į moterystę sunkiai surandami ir dar sunkiau einami. Daugumas žmonių suklysta ir apsivilia. Ypač tai atsitinka mūsų laikais, kada tikrieji gyvenimo pamatai sugriauti ar iškreipti. Todėl dabar, moterystės klausimus sprendžiant, reikalingas didelis aiškumas, apdairumas ir tikslingumas.
Moterystė giliai veikia kiekvieno žmogaus gyvenimą ir ugdo patį žmogų. Kokia linkme—teigiama ar neigiama—tai priklauso nuo paties žmogaus: nuo to, kaip jis supranta savo moterystę ir pagal kokius dėsnius ją kuria. Todėl rimtas įsigilinimas į moterystės esmę ir jos prasmę, teisingas šių dalykų supratimas, tikrųjų moterystės pagrindų ir priemonių bei kelių į jos iškėlimas yra mūsų moderniškojo gyvenimo būtinybė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Antanas Kučas
|
TAUTOS PRAEITIS, Istorijos ir gretimųjų sričių neperiodinis žurnalas Tomas I, Knyga 1. Chicago, 111. 1959. Leidžia Lietuvių Istorijos Draugija, redaguoja č. Grincevičius. Pirmoji knyga apima 164 p. su paveikslais. Vieną tomą sudarys keturios tokios knygos. Vienos kaina $3.00, visų $10.00.
Pirmosios knygos turinį sudaro straipsniai, istorinė medžiaga, bibliografija ir kronika. Straipsnių skyriuje rašo: Kun. Vyt. Bagdanavičius, MIC—Sovietinė Lietuvos istoriografija; Jonas K. Karys—Seniausi lietuvių "pinigai"; dr. A. M. Račkus— Blaivybės sąjūdžio metaliniai dokumentai; kun. dr. K. A. Matulaitis, MIC- Ar etruskai mums giminingi?; Jonas Rūgis—Palangos progimnazija ir jos vaidmuo krašto istorijoje; ir Jerzy Antoniewicz—Paslaptingieji sūduviai. Istorinės medžiagos skyriuje yra: kun. dr. K. M. Rėklaitis, MIC —Atsiminimai iš Petrapilio lietuvių veiklos (I pas. karo metui; Vincas Liulevičius—Švietimo židiniai tremtinių stovyklose (Vak. Vokietijoje); Mikalojus Ivanauskas—I apžvalginė Lietuvos architektūros paroda. (Sao Paulo, Brazilijoje, 1957 m.) ir A. Ružaniec-Ružancovas- Neišleistas gu dų lietuvių laikraštis. Bibliografijos sk3Tiuje tas pats A. Ružancovas pateikia 1958 m. lietuvių istorijos bibliografiją (knygos ir straipsniai periodikoje).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ISTORINĖS LIETUVOS ALBUMAS |
|
|
|
|
Parašė A. Šapoka
|
Nors ir deklamuodavom apie savojo krašto grožį bet jo, matyt, tinkamai neperpratom, neišgyvenom ar gal pakankamai nemylėjom, kad nepriklausomos Lietuvos laikais nepa. sirūpinom išleisti nei vieno kitiems parodyti tinkamo vaizdų albumo. Nesurinkome net jam medžiagos. Pajutome koks tas kraštas gražus ir mielas, tik atsidūrę svetimose šalyse- Adomo Mickevičiaus žodžiais tariant, tik jo netekę. Pirmasis tuo susirūpino T. Vizgirda, išleidęs tris vaizdų knygas; vėliau pasirodė Brazilijoje min. Meierio, o JAV Augustino, Babicko ir pagaliau Prunskio leidiniai. Dabar štai sulaukėme A. Vilainio-Šidlausko istorinių vaizdų albumo. Kaip ir anie, jis skiriamas ne vien lietuviui, bet ir svetimtaučiui. Dėl to visas tekstas yra dvigubas—lietuviškas ir angliškas. Kaip J. Prunskio "Motina" bei P. Babicko "Picturesque Lithuania" ir "Gintaro kraštas", jis spausdintas ofsetu. Aišku, paveikslai dėl to nėra pakankamai ryškūs, bet ką padarysi, kad kitoniška technika, pvz. giliaspaude, spausdinti leidėjui, matyt, būtų buvę nepakeliama. Kadangi popieris parinktas geras, tai paveikslų didžioji dalis išėjo neblogai. Gaila tik, kad ofsetinės spaudos beveik negalima panaudoti kitų leidinių iliustravimui. Tiesa, leidėjo įrašyta "Copyright", kas rodytų, kad be jo sutikimo tuos paveikslus perspausdinti neleistina. Bet toks įrašas yra grynas nesusipratimas, kai jo paties paveikslai yra surankioti iš įvairiausių leidinių ir nėra nei vieno originalo.
Folio formatas albumui gana tinkamas, bet išviršinė išvaizda bei įrišimas jau perdaug kuklūs ir neimponuoją. Tiek vargo ir išlaidų padarius, dar reikėjo nepagailėti kiek daugiau išleisti ir išviršiniam apipavidalinimui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Juozas švaistas: Jo Sužadėtinė, Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1959. 394 p. Kaina $4.00.
Jonas K. Karys: Senovės Lietuvių Pinigai: Istorija ir numizmatika. Išleido "Aukselis" Bridgeport, Conn. 396 p. 1959 m. Kaina $10.00.
Annali. Sezione Lingüistica 1,2. Instituto universitario Oriéntale. Napoli 1959.
Iš lietuvių šiame numeryje rašo Antanas Klimas —"The Spread of Pri-mitive Germanio Kunigaz in non germanio Languages" (197-211 p).
Gimtoji Kalba. Nr. 2-3 (4-5). 1959 m. Redaktorius P. Jonikas.
Tėvynės Sargas. Nr. 2-3 (18). 1959 Redaguoja dr. V. Litas, P. Maldeikis ir kan. V. Zakarauskas.
Mūsų Vytis. Dvimėnesinis skautiškos minties žurnalas. Vyr. redaktorius- -
Adomas Mickevičius. Nr. 6, 1959 m. Lituanus. Nr. 4, 1959. Managing Editor: P.V. Vygantas.
Laiškai Lietuviams. Red. Juozas Vai-šnys, S.J. 1960 m. sausio men. Nr. 1
Užuolanka. 1960 m. Nr. 29 (1) Red. A. Vilainis-Šidlauskas.
• Sibiro lietuvaičių ranka rašyta maldaknygė "Marija, gelbėki mus", kurią į anglų kalbą išvertė Kęstutis Trimakas, S.J., o įvadą parašė kardinolas R. Cushing, jau atspausdinta ir gaunama Balfo Centre, 105 Grand St., Brooklyn 11, N.Y., arba Ateities administracijoje, 916 Willoughby Ave. Brooklyn 21, N. Y. Išleido Paulist Press, New Yorke. Kaina 1 egz. 50c. Knygelėje įdėta lietuviškojo originalo —rankraščio nuotraukos.
• Prof. Zenonas Ivinskis vadovauja Baltų Institutui Vokietijoje ir šiuo metu gyvena Bonnoje. Balandžio mėnesį jis baigs vadovavimo pareigas, perleisdamas kitam pabaltiečių mokslininkui, ir pats grįš į Romą. Baltų Instituto pirmininkai keičiasi kasmet.
|
|
Parašė E. G.
|
Šių metų pradžioje Niujorko apylinkės lietuviai turėjo progos pasiklausyti vertingų koncertų. Tai tikrai retas įvykis, užsipelnąs išsamesnio paminėjimo.
"DARBININKO" KONCERTAS
Savaitėje du kartu išeinąs laikraštis "Darbininkas" kas metą suruošia kartais net po kelis vakarus, kurių programa užpildoma vaidinimais arba koncertais, šiemet "Darbininkas" pasirodė šauniausiai. Jo metinis koncertas pirmą sykį įvyko garsioje Webster salėje Niujorke sausio 17 d. Programą vietoj staiga susirgusios op. sol. Prudencijos Bičkienės išpildė sol. Monika Kripkauskienė iš Čikagos ir Niujorko miesto operos (New York City Center) solistas Arnoldas Vokietaitis. Solistams akompanavo ir pats sclo paskambino Aleksas Mrozinskas. Graži salė daug padėjo gausiai publikai susikaupus išklausyti labai įdomios ir gražios lietuviškų dainų ir operų arijų programos. Malonu, kad programa nebuvo perkrauta nei dalyviais, nei išpildomais dalykais. Publikai tai padėjo susitelkti, o dainininkams nereikėjo lenktyniauti. Pažymėtina ir tai, kad šis koncertas nebuvo sudrumstas nereikalingomis kalbomis, svečių supažindinimais su publika ir kitokiais pašaliniais dalykais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Č. Butkys
|
Tokiu pavadinimu teisininkas Vytautas Vaitiekūnas išleido New Yor-ke knygą, kurios turinys yra posta-lininių sovietinių pagrindinių baudžiamųjų įstatymų apžvalga. Knyga yra didelio formato. Joje mimeo-grafuoti 76 puslapiai. Kaina nepažymėta.
Savo darbui autorius panaudojo ne tik naujus sovietinius įstatymus bei jų teisininkų nuomones, bet taip pat ir padarytus dėl tų pakeitimų atsiliepimus žinomų vokiečių teisininkų taip pat ir Amerikos pareikštas nuomones.
Knyga susideda iš 9 skyrių: 1. Bendrinė informacija, 2. Baudžiamųjų įstatymų pagrindai. 3. Teismų santvarkos įstatymų pagrindai. 4. Baudžiamosios teisenos įstatymų pagrindai. 5. Priešsovietiniams nusikaltimams baust, įstatymas. 6. Kariniams nusikaltimams bausti įstatymas. 7. Karinių tribunolų nuostatai. 8. Sovietinė prokuratūra. 9. Baigiamos pastabos.
Kiekvienas skyrius baigiamas autoriaus apibendrinimu, o dėl visų pakeitimų autorius pasisako "Baigiamose pastabose".
Autoriaus žodžiais: "sovietinės teisės fenomenas apskritai yra įdomus kiekvienam teisininkui. O kadangi sovietinė teisė tiesiogiai liečia ir okupuotą Lietuvą, tai lietuviui teisininkui ir neteisininkui jos raida ir posūkis pravartu pažinti".
Visos knygos turinio trumpame straipsny neatpasakosi, tad bent pažymėsime pačius svarbesnius posūkius nuo Stalino.
|
|
Skaityti daugiau...
|
* Minint 42 Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo metines, Valstybės Sekretorius Ch. Herteris paskelbė šį pareiškimą:
"Prieš keturiasdešimt dvejis metus Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė savo valstybinę nepriklausomybę. Šios nepriklausomybės dekliaracijos buvo paremtos tvirtom valstybinėm tradicijom, kurios truko šimtmečius, nepaisant kietos priespaudos periodų. Sovietų vyriausybė buvo tarp tų, kurios anksti suteikė pripažinimą ir pareiškė atsisakanti visiems laikams nuo suverenumo teisių į naujas Pabaltijo valstybes. Tačiau po dviejų dešimtmečių laisvės Pabaltijo kraštai buvo smurtu įjungti į Sovietų Sąjungą.
Mes norime šia proga patvirtinti iš naujo mūsų aiškų ir tebetrunkantį draugiškumą Pabaltijo valstybėms ir užtikrinti jas iš naujo, kad jos labai pasilieka mūsų mintyse. Mūsų artimi ryšiai su Lietuvos, Latvijos, Estijos žmonėmis kyla tiek iš bendros pagarbos laisvei, tiek iš reikšmingo indėlio, kurį žmonės iš tų kraštų davė Jungtinių Valstybių kultūrinio, ūkinio ir politinio gyvenimo plėtrai ir turtėjimui.
Mes tebesilaikome tvirto įsitikinimo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės turi teisę pačios pasirinkti vyriausybes ir laukti dienos, kada Pabaltijo kraštai vėl galės džiaugtis valstybine nepriklausomybe."
* šiemet JAV Kongresas vėl, tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate prisiminė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šventę. Vasario 16 d. rytmetį Senate maldą atkalbėjo Ansoni-jos klebonas kun. Benediktas Gau-ronskas, Ats. Rūmuose Tėv. Pranciškus Giedgaudas, OFM, iš Brooklyno. Po to eilė kongresmanų ir senatorių tarė žodį, pasmerkdami Rusijos nedorą žygį pavergiant Lietuvą ir toje vergijoje laikant iki šiol. Kalbose išreikšta laisvės ir geresnių laikų viltis. Taip pat ir JAV gubernatoriai, prašant Altui, prisiminė Lietuvą, paskelbdami Vasario 16 švente. Tai padarė; Iowos, Mary lando, Ohio, Penn-sylvanijos, Wisconsino, Illinois, Massachusetts, Indianos, New Jersey, Ne-braskos ir Texo gubernatoriai. Virginijos ir South Carolinos gubernatoriai pažadėjo painformuoti apie Lietuvos Dieną spaudą. Taip pat ir lietuvių kolonijose Vasario 16 buvo iškilmingai prisiminta pamaldomis bažnyčiose ir susirinkimais su turiningomis programomis. Didesniuose miestuose kalbėjo Kongreso atstovai ir senatoriai. Rinkta aukos Lietuvos laisvinimui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" PREMIJA Už LITERATŪRĄ |
|
|
|
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožines literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1960 metais penktą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3. Premijos komisija vertins 1958-1959 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožines literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet del dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami.
4. Eilėraščių rinkinys, skiriamas premijai, turi sudaryti nemažiau 32 puslapių knygą, jeigu ji būtų išspausdinta. Novelių ar apysakų rinkinys turi būti nemažiau kaip 100 puslapių dydžio spausdintos knygos.
5. Paskutinė data kūriniams įteikti 1960 metų vasario 30 d. Siųsti "Aidu" redakcijos adresu: Ant. Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S.E. Washington 28, D.C.
6. Premijuotą kūrinį, jei jis būtų parinktas iš viešumon dar nepasirodžiusių veikalų, autorius sutinka dalinai ar ištisai spausdinti per "Aidus".
7. Jury komisija: Albinas Baranauskas, Kotryna Grigaitytė, Paulius Jurkus. Nelė Mazalaitė, Leonardas Žitkevičius.
|
|
TEVŲ IR MOKSLEIVIŲ DĖMESIUI |
|
|
|
|
Pranciškonų gimnazijoje Kennebunkport, Maine, jau prasidėjo registracija ateinantiems mokslo metams. Mokiniai, baigę pradžios mokyklą arba atitinkamą žemesniąją klasę, priimami į visas keturias klases. Gimnazijoje yra išeinamas kolegijoms bei universitetams paruošiamasis kursas su sustiprinta lituanistika. Informacijos ir įstojimo reikalais rašyti: Rev. Father Rector, St. Anthony's High School, Kennebunkport, Maine. |
|
Parašė Red.
|
|
Kun. J u o z a s A. K a r a l i u s, Shenandoah, Pa., lietuvių parapijos klebonas, minėdamas 40 m. kunigystės, 30 m. klebonavimo ir 25 m. mokyklos įsteigimo sukaktis, paaukojo 500 dol. vienam "Aidų" numeriui išleisti. Gerb. Jubiliato paramą lietuvių kultūrai žurnalo leidėjai didžiai įvertina ir už ją labai dėkoja. |
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis. 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
