Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1960 m. 5 gegužė
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
K. Mockus — Ateitininkų jubiliejus .............................................. 185
A. A. vysk. Vincentas Padolskis ...................................................... 191
Vladas šlaitas — Morta, Morta (eil.) ................................................ 193
Kun. Stasys Žilys — Marija ir Bažnyčia ........................................ 194
A. Baronas — Kvailumo riba ........................................................... 200
Z. Balvočienė — Iš šešėlių, Aido atgarsy (eil.) .............................. 207
Pr. Skardžius — Prel. J. Laukaitis kalbininkas ............................ 210
D r. D. Jasaitis — Paskutines prof. St. Šalkauskio dienos ......... 213

KŪRYBOS PASAULY KNYGOS IR ŽURNALAI
A u g. R. — Kalvos ir lankos ............................................................ 221
S. A-t i s — Europos knyga jaunimui ............................................ 222

MENAS
P. Jurkus — V. K. Jonyno vitražai Lietuvių Pranciškonų
vienuolyne Brooklyne ...................................................................... 223

Vladas Jakubėnas — Trubadūras ................................................... 224
S t. Meringis — P. Vaičiūno "Prisikėlimas" Čikagos scenoje .... 228

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Vytautas Volertas — Asmuo ir sambūris ....................................... 231
Skaityti daugiau...
 
ATEITININKŲ JUBILIEJUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. MOCKUS   

Ateitininkai šiemet mini savo gyvavimo penkiasdešimtmetę sukaktį. "Šiuo atžvilgiu jie yra pirmieji iš lietuvių jaunimo organizacijų, nuėjusių pusės amžiaus kelią. Jis formaliai prasidėjo 1910 vasario 19, kai buvo sudaryta pirmoji lietuvių katalikų studentų sąjungos valdyba," — skaitome Ateitininkų Federacijos Valdybos atsišaukime jubiliejinio kongreso reikalu.
Atsišaukime nurodoma, kad "ateitininkuos pradžią galima būtų laikyti keleriais metais ankstesnę". Tačiau "1910 metai, kaip ateitininkų sąjūdžio pradžia, yra jau įaugę ir į mūsų tradicijas." O tas tradicijas atžymėjo ir jubiliejiniai kongresai. "Pirmasis ateitininkų kongresas buvo sušauktas Kaune 1920 metais, ir jisai jau minėjo dešimtmečio sukaktį . . . Kiti ateitininkų kongresai taip pat buvo siejami su 15, 20 ir 25 metų sukaktimis; jie įvyko Kaune 1925, 1930 ir Telšiuose 1935. Vilniuje šauktąjį kongresą 1940 sukliudė bolševikų okupacija ir antrasis pasaulinis karas, nutraukęs kongresų penkmetinį ratą.

"Po antrojo karo tėra buvusi stambesnė Reino konferencija 1947 ir vienas kongresas Chicagoje 1954. Jame išreikštas pageidavimas, jeigu neužklups kokie nelaukti įvykiai, grįžti į penkmetinį ciklą ir 1960 susirinkti į šeštąjį kongresą 50 metų jubiliejui atšvęsti".

Tardami žodį kitą apie ateitininkų sukaktį, pirmiausia tad ir nusikeliame į anas senas dienas, kai ateitininkai žengė savo pirmus žingsnius.
Skaityti daugiau...
 
A. A. VYSKUPAS VINCENTAS PADOLSKIS 1904-1960 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
A. A. VYSKUPAS VINCENTAS PADOLSKIS 1904-1960
Gegužės 6 d. Romoje mirė vysk. Vincentas Padolskis. Jo netikėtas išsiskyrimas i6 gyvųjų skaudžiai palietė lietuvius.
Vysk. Vincentas Padolskis gimė 1904 m. Virbalio mieste. Mokėsi Kybartu, gimnazijoje. Filosofijos ir teologijos studijoms pasrinko Šveicariją—Friburgo universitetą. Kunigu įšventintas 1927 m. Lietuvoje. Ir po kunigystės šventim7 dar atsidavė mokslams. Įsigijo teologijos bei filosofijos daktaro laipsnius. Po to perėjo i naują sriti — Šv. Ra6tą. Romoje gavo licencijato laipsnį. Aplankė Palestiną ir kelionės patyrimus paskelbė knygoj. Nuo 1932 m. dirbo Vilkaviškio kunigų seminarijoje, dėstydamas Šv. Raštą. 1937 m. to paties dalyko dėstyti perėjo į Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultetą. 1940 m. paskiriamas Vilkaviškio vyskupo padėjėju su paveldėjimo teise. Pakonsekruotas tituliniu Larandos vyskupu. Ganytojo pareigas ėjo iki 1944 m., kol per antrąją rusų okupaciją pasitraukė į Vokietiją.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS ŠLAITAS   
MORTA, MORTA

Dainuoju amžiną taiką.
Ašarų iškapotoj savo širdy
aš nešioju amžiną meilę akmeniui, rožei, debesiui, paukščiui ir žmogui.
Šią meilės valandą
nėra nė vieno daikto, kur būčiau užmiršęs;
nėra nė vieno veido, kurį (kartą bučiavęs) būčiau užmiršęs;
taipgi šia valandą
nėr mano širdžiai nič nieko labiau artimesnio
už tave, Magdalena
(Tu, kuri ašarom plovei Viešpaties kojas
ir plaukais jas nušluostei)

Aš nesislepiu:
aš esu meilės fanatikas.
Aš gyvenu pagal seną
ir amžinai naują meilės tikėjimo tiesą:
kur mes bebūtume,
mes amžinai vis gyvename vieno amžino Dievo meilės širdy.
Ir tai yra mano džiaugsmas,
ir didesnio džiaugsmo aš nepažįstu, nesgi didesnio džiaugsmo
nėr ir negali būti.

Morta, Morta,
tu rūpiniesi tiek daugeliu dalykų, gi reikia tik vieno.
O! mano džiaugsme.
 
MARIJA IR BAŽNYČIA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KUN. STASYS ŽILYS   
Šiandieninė marijologija ypatingu būdu stengiasi išgvildenti klausimą, kokią vietą Dievo plane užima Marijos asmenybė. Apie tai sukosi kalba paskutiniuose marijologiniuose kongresuose, o ypač Liurdo kongrese. Dievo planai mums yra tik tiek žinomi, kiek pats Dievas mums juos yra atskleidęs, tiesiogiai — žodžiu, ar netiesiogiai — įvykiuose. Dalis Dievo planų yra dar neįgyvendinta, tebėra ateities dalykas, kita dalis jau yra virtus tikrove. Dievo valia savo troškimą įgyvendina kurdama. Čia mes kaip tik ir bandysime atsekti Dievo mintį jau sukurtose ir mums pažįstamose realybėse, — Marijos asmeny ir Bažnyčioje.1

Atpirkimo istorijoje kiekvienas žingsnis ir kiekvienas veikėjas buvo Dievo numatytas. Kristus, Marija, Bažnyčia yra centriniai Dievo minties kūriniai. Tos trys figūros yra tarpusavy surištos priežastingumo ryšiu: Žodis turėjo tapti kūnu — jis padarė Mariją savo motina; tapęs kūnu, Žodis norėjo įjungti savin visų laikų tikinčiuosius — jis sukūrė Bažnyčią. Tarp Marijos ir Bažnyčios yra dar kitas ryšys. Bažnyčios pradžia glūdi įsikūnijusiame Kristuje. Gi Dievo Sūnaus įsikūnijime Marija turėjo svarbų vaidmenį, nes Kristus įsikūnijo Marijoje, šiai davus savo sutikimą. Jei Bažnyčia kilo dėl to, kad per Marijos motinystę Žodis suėjo į tikrą sąlytį su žmonija, tai tarp Marijos ir Bažnyčios yra tolimas ir vienpusis priežastingumo ryšys, kuris duoda pagrindą vadinti Mariją Bažnyčios motina. Šis kilmės ryšys tampa abipusis vienos su kita bendravime, motinos ir dukters savitarpine įtaka.
Skaityti daugiau...
 
KVAILUMO RIBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. BARONAS   
Julius Bakutis niekada nesiveržė ir pirmąsias vietas. Lietuvoje tarnavo kariuomenės sandėly, buvo ramus ir atlyginimų pakėlimus gaudavo palengva, neiškovodamas. Nebuvo šykštus, tačiau centų nemėtė, už santaupas pasistatė nedidelius namelius ir gyveno su žmona ramiai, kaip pasakoj, neužkliūdamas ir neužkliudydamas. Vasaromis Bakutis pjovė žolę, apkarpydavo sodelio vyšnių ir obels apdžiūvusias šakas ar sėdėdavo gonkose, žiūrėdamas į tylius saulėlydžius, nudažiusius ramiai plaukiančią upę.

Rudenimis ir pavasariais dirbdavo darže, o vakarais skaitydavo knygas. Jis mėgdavo sakyti, kad gyvenąs kaip poetas ūkininkas, tik knygų nerašąs. Bakutis buvo nedidelio ūgio, pliktelėjęs, į žmogų žiūrėdavo prisimerkęs ir klausiančiu žvilgsniu, lyg jam saulė visada spigintų akis. Jo žmona buvo rami, kaip ir jis. Abu, jei ne Europos sukrėtimas, būtų nugyvenę savo amžių, kaip ir milijonai kitų. Ramiai, kaip nužaliuoja žolė ar rudenį nukrinta vaisiai retu pupsėjimu. Tačiau abu išvijo karas iš namų, ir Bakutis su dideliu grauduliu prisimindavo savo ramiai šlamančius vaismedžius vasaromis ir melancholiškai bei ilgesingai žiemomis ar pavasariais. Ir kartais, tada, kai jau buvo toli nuo savo namų, stipresniam lietui lyjant, jis, rodos, girdėdavo, kaip skamba skardos stogas, o kartais, vėjuotais vakarais, pagalvodavo, kad vėjas išpurtys vyšnias ar nukrės neprinokusius obuolius. Tačiau laikas ėjo, ir teko sutikti su daugeliu reikalavimų
Kai Bakutis atvyko į Ameriką, jis turėjo jau beveik kapą metų. Kartais pagalvodavo, kad jam, nejaunam ir politikoj nesipainiojusiam žmogui, gal nereikėjo palikti savo tėvynės, tačiau nostalgija ir abejonės dingdavo tada, kai Bakutis laikraštyje paskaitydavo apie komunizmą ir gyvenimą tėvynėje. Bakutį labiau supurtydavo ne trėmimai į Sibirą, ne ūkininkų suvarymas į kolchozines baudžiavas, bet įvairus bolševikinis melas. Bakutis nekentė apgaulės, ir siaubas nukrėsdavo, kai pagalvodavo, kad ten reikėtų nuolat meluoti pačiam ir nuolat garbinti melą. Bakutis nekentė melo, ir tai jam buvo kaip šlykštūs vaistai nuo ilgesio ligos. Jis daug buvo praradęs, bet buvo laisvas. Ta mintis buvo kažkoks gaivus vanduo laiko išvargintiems jo sąnariams.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z. BALVOČIENĖ   
IŠ ŠEŠĖLIŲ

Palikau namus . . .
O galbūt, niekad kūdikis mažytis
Nebuvau mamos:
Žingsnį vos pirmąjį bemėginąs
Juokingas ruoponėlis?
Švelniausiųjų mylavimų nelaukiau jos?
Netiesiau mažų, silpnų rankelių? . . .

O, šypsena saldžioji!
Žvilgsniai šviesiąją ateitį teregėję .. .
O, lepiną, mieliausi žodžiai —
Glėbyj saugiam.
Ties lopšeliu palinkusią . ..
Bent kartą paregėti dar!
Rūkuos sapnų (retai) beišryškėja . . .
Gražiausias ir brangiausias veidas —
Iš šešėlių .. .
Skaityti daugiau...
 
PREL J. LAUKAITIS KALBININKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. SKARDŽIUS   
Prel. Juozas Laukaitis yra vienas iš mūsų negausių dvasininkų, kuris per visą savo gyvenimą yra daug rūpinęsis lietuvių rašomosios, visų prima bažnytinės, kalbos tobulinimu. Jis nebuvo koks mokytas kalbininkas specialistas, bet tik mėgėjas praktikas, gana anksti susidūręs su lietuvių raštų kalbos vartosenos reikalu. Pirmiausia jam teko dėstyti lietuvių kalbą (ligi 1910 m.) Seinų kunigų seminarijoj. Dar daugiau jis gavo progos gilintis į lietuvių kalbos dalykus, dirbdamas spaudos darbą: 1906 m. jis drauge su kitais Seinuose įsteigė Šaltinį ir buvo jo pirmuoju redaktorium, o 1908 m. įkūrė Vadovą, mėnesinį kunigų žurnalą. Šalia to jis yra dar išspausdinęs ir visą eilę atskirų dalykų: Mažąjį katekizmą, šv. Agnietės dramos vertimą, Šventąsias mišias ir kt. Visa tai, suprantama, jį vis daugiau skatino susidomėti tais raštų ir ypač maldų kalbos dalykais, kurie anais laikais didžia dalimi dar tebebuvo visai palaidi, nesutvarkyti ir gerokai svetimos įtaikos paliesti.

Viena iš mėgstamiausių prel. J. Laukaičio kalbinės veiklos sričių buvo lietuvių bažnytinės kalbos kultūra. Drauge su kun. A. Dambrausku ir kun. A. Petruliu jis sudarė vadinamąją poterių komisiją, kuri drauge su kalbininkais J. Jablonskiu, K. Būga, J. Balčikoniu ir J. Šlapeliu ištaisė svarbesniųjų maldų kalbą ir 1909 m. Vadovo 9 nr. visuomenės žiniai paskelbė savo darbo vaisius. Visų pataisytųjų poterių kalba buvo palyginti, jau visai žmoniška, be daugelio ankstyvesnių grubių svetimybių. Štai kaip pvz. skambėjo pirmosios redakcijos Angelo pasveikinimas: Sveika Marija, malonės pilnoji, Viešpats su Tavimi! Tu palaiminta moteryse ir palaimintas vaisius įsčios Tavo — Jėzus. Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus nusidėjėlius dabar ir mūsų mirimo valandoje. Amen.
Skaityti daugiau...
 
PASKUTINES PROF. STASIO ŠALKAUSKIO DIENOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. D. JASAITIS   
Mano bičiulis dr. Juozas Eretas įsakmiai prašė parašyti prisiminimų žiupsnelį apie neužmirštamą Stasį Šalkauskį. Man žinoma, kad dr. J. Eretas baigia ruošti St. Šalkauskio atminimui skirtą veikalą, sukvietęs į tą darbą gausius talkininkus.

Nežinodamas, kas kitų yra parašyta ir nenorėdamas kartotis, aš pasiėmiau sau siaurą St. Šalkauskio gyvenimo barą—jo ligą ir mirtį.
Aš buvau ilgus metus jo sveikatos sargyboje, ir man teko praleisti šalia jo paskutinius jo gyvenimo mėnesius. Savo atsiminimo nuotrupas rašiau, pasinaudodamas atmintimi ir laiškais dviejų asmenų, kurie jam buvo ir artimi ir jo paskutinės ligos ir mirties liudininkai. Vienas iš tų laiškų neseniai gautas iš tėvynės.

Didelė tauri kakta. Tamsūs plaukai. Tamsūs, vešlūs antakiai. Didelės agato spalvos akys. Man atrodė, kad jos lygiai gerai mato erdvės tolumas ir visiškai peržvelgia esantį žmogų. Iš jų visuomet dvelkė ne tik nuostabi, dvasios platumų pagimdyta ramybė, bet ir atida kiekvienam, su kuriuo jis kalbėjo. Nosis gal kiek netaisyklinga, bet tauri. Šiek tiek mongoliško sukirpimo žandikauliai. Gal jo giminėje tekėjo negausios totoriško kraujo srovelės. Ausys didelės, bet tinkamai prisiglaudusios, neperžengusios proporcijos ribų. Plonos, darniai išlinku-sios, šiek tiek išblyškusios, glaudžiai sučiauptos lūpos. Iš jų virpėjo švelnaus, atlaidaus kriticizmo bangos ir nuo jų dažnai nuskrisdavo ne tragiško, bet viltingo skausmingumo debesėlių būreliai. . . .
Viršutinę lūpą puošė savo augime aptramdyti ūsai, o smakrą—barzdelė, kuri visuomet buvo stilingai ir kruopščiai sutvarkyta. Veido oda buvo sunokusio dramblio kaulo spalvos.
Tą nepaprastą, rafinuotą, džentelmenišką galvą nešiojo gražiai nuaugęs, gal truputėlį pasviręs į priešakį, stuomuo.
Skaityti daugiau...
 
KALVOS IR LANKOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

Albinas Baranauskas: KALVOS IR LANKOS. Knygyno "Spauda" leidinys. 1959. 155 p.
Autorius tituliniame puslapyje padėjo tokią paraštę, nusakančią šios savo knygos pobūdį: "Tolimo Suvalkijos kampelio žmonės ir gamta".

Dabartinis veikalas savo nuotaiko. mis panašus į pirmą Albino Baranausko rinkinį —"Sniego platumas". Ten buvo novelės. "Kalvose ir lankose" novelių kaip ir neliko. Prie jų tiktų pirmas čia įdėtas dalykas—"Teisingasis skolininkas", ši novelė yra tarsi atplaiša iš "Sniego platumų." Be jos, "Kalves ir lankos" būtų vieno žanro knyga, būtent — beletristinių apybraižų ir vaizdų. Vietomis j tuos vaizdus įpinama šiek tiek akcijos, kaip "Durpkasių dienose Stirna-balėje, tuo tarpu kai "šniokštimai ir šlamesiai" ir "Paupiai, karklai ir čiurlenimas" yra gryni aprašymai, kurių stiprybė yra nuotaikingumas, tikslumas, humoras ir šiluma savo gimtinės velėnai.
Skaityti daugiau...
 
EUROPOS KNYGA JAUNIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S.A.-tis   
Prieš kiek laiko Vokietijoje išėjo veikalas "Das Europa Buch für die Jugend" (Welt in Wort und Bild Verla? S. Heuft. K. G., Koeln am Rhein, 1954).

"Europc3 knyga jaunimui" skiriama ne tik vokiečių, bet ir kitų europinių kraštų jaunimui. Veikalas didelio formato, 527 pusi. Jame yra 220 straipsnių. Autorių pavardės nepaminėtos.
Knygos tikslas įsąmoninti jaunimui Europos unijos idėją, šita idėja kilusi po antro pasaulinio karo akivaizdoje išorinių pavojų, gresiančių Europai iš Rytų, iš Azijos ir Afrikos. Europos unijos idėja paremta istorinėmis reminiscencijomis. Buvę daug istorinių laikų, kada įvairių Europos kraštų ir valstybių žmonės kovoję bendrai. Keletas pavyzdžių: kova prieš persus 5-me amžiuje p. Kr., kova prieš hunus 5-me amž., gynimasis nuo turkų XVII-me amž., kryžiaus karai ir t.t.

Bet Europa turinti ir tam tikrą vieningą dvasinį foną, nežiūrint, kad tiek daug karų ir kovų būta istorijos praeityje tarp atskirų Europos tautų ir valstybių.

Europos kultūros šaknys esančios senovės Graikijoje ir senovės Romoje. Europa esanti tų minėtų kultūrų paveldėtoja. Toliau Europa esanti krikščionybės idėjų puoselėtoja ir vykdytoja. Kova dėl laisvės esąs pastovus Europos siekis, šita kova už laisvę, už žmogaus teises, už žmogaus vertybę, už atskirų tautų ir luomų laisvę pasireiškusi įvairiomis formomis praeityje. Istorijos perspektyvoje iškildavę į paviršių kartais ir priešingų reiškinių: baudžiavos, mažų tautų užgrobimas, feodalizmas, darbininkų atlyginimų mažinimas. Bet tuojau kildavusi kontrakcija veiksnių, siekusių atverti gyvenimo įvykius į laisvės kelią.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
COM MENTATION ES BALTICAE.
VI-VII. 1958-59 Bonn. 1959. Verlag der Baltischer Forschungsinstitut. Iš lietuvių šiame numeryje rašo K. J. Čeginskas, Juozas Jakštas, Povilas Rėklaitis.
KNOW THYSELF. A Theory of the Spirit and a System of Man's Psychical Powers. By A. Grabauskas. Nottingham, 1959. 71 p.
KNYGŲ LENTYNA, Nr. 1,2. 1960. Lietuvių Bibliografinės Tarnybos, leidinys.
Katalikų Katekizmas. Iš vokiečių kalbos vertė kun. Pranas Manelis. Išleista Romoje 1960 m., 266 p., tiražas 5000 egz. Veikalas populiarus —vartojamas visose Vokietijos vyskupijose.
Juozas Masilionis Lietuvių literatu, ra, III dalis, poaušrio laikotarpis, išleido Čikagos Augštesnioji Lituanistikos Mokykla 1959 m. Iliustracijos A. Kurausko, 412 p.
Romualdas Kisielius: PIRMOJI SĖJA (eilėraščiai). Išleido "Pašvaistė" Niujorke, 1960 m. Viršelis ir iliustracijos Jinos Totilaitės. 50 pusi., kaina 150 dol. Gaunama pas autorių — 1722 Grove St., Brooklyn 37, N. Y.
Antonianum. Išleista šv. Antano pranciškonų gimnazijos pirmajai abiturientų laidai prisiminti. Didelio formato 24 pusi. Gausiai iliustruota.

 
V.K.JONYNO VITRAŽAI LIET. PRANCIŠKONŲ VIENUOLYNE, BROOKLYNE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jurkus   

V. K. Jonynas savo studijoje

Brooklyno lietuvių pranciškonų vienuolyno koplyčioje praeitų metų rudenį baigti dėti vitražai. Dabar vidurdienio saulėje koplyčia gauna minkštą apšvietimą, o patys vitražai savo žėrėjimu atrodo kaip turtingi paveikslai. Naktį, kai dega koplyčioje šviesos, jie savo spalvom žėruoja ir gatvės praeiviui.
Viso yra 8 vitražiniai langai. Koplyčios gale už didžiojo altoriaus 5 langai sudaro vieną junginį. Centriniame, didžiausiame, — Kristaus veidas, kairėje — Šiluvos Marija,, 'dešinėje — šv. Kazimieras. Iš abiejų pusių šonus užsklendžia siauresni langai, kurių piešinys — angelas — pasikartoja.
Koplyčios dešinėje, tarp didžiojo ir šoninio altoriaus, žėri Sopolingoji Dievo Motina; koplyčios gale — šv. Pranciškus ir šv. Antanas.

Vitražus suprojektavo ir išpildė dail. V.K. Jonynas, kuris turi savo studiją Jamaikoje, N.Y., ir per keletą paskutinių metų vitražais papuošė šias lietuvių bažnyčias: E. St. Louis, 111., Chicagos Marguette Park, Kennebunkporte, Me., pranciškonų vienuolyno vieną koplyčią ir nelietuvių bažnyčią Narragansett, R I.
Dailininkas pranciškonų koplyčios vitražuose sprendė dvi pagrindines problemas; 1. religinės temos traktavimą šių dienų meno sampratoje, kad jis būtų prieinamas ir išprususiam žiūrovui ir eiliniui—be didesnio meninio išsilavinimo, ir 2. kad kūrinys turėtų meninę vertę. Todėl traktavime nenutolta nuo realizmo, bet kartu gryno realizmo nėra. Jieško-ta sintezės tarp moderniojo meno polėkio ir realizmo; visos figūros stilizuotos, atitrauktos nuo žemės, tačiau visoje esmėje atrodo, kad jos ką tik žemę praėjo.

Turėdamas šį traktavimo principą, dailininkas kiekvieną kompoziciją sprendė individualiai. Vitraže pabrėžiama centrinė figūra su jai privalomais atributais. Apie ją moderniai grupuojama ornamentika, neleidžiant jai išsivystyti į savarankų vaidmenį, kurį taip mėgsta senieji vitražai. Jo ornamentika, sekant ritmą, glaudžiai atliepia pagrindinei temai ir ją paryškina.

Pagrindinis — didžiojo altoriaus vitražas, išaugęs iš dailininko idėjos, — pagrįstas lietuviškų kryžių motyvais. Į juos įkomponuota šv. Veronikos skara su Kristaus veidu. Pirmieji du kryžiai šonuose užakcentuoti, jiems atliepia dar visa eilė kitų kryžių, kurie išdėstyti fone bent keliais planais. Dominuoja Kristaus veidas. Jis liūdnas, apsuptas erškėčių vainiku. Atkreipkime dėmesį į Kristaus veido akis. Jų žvilgsnis neišsakytas, paliktos tik juodos dėmės. Ir tos tamsios akys kalba kur kas prasmingiau ir giliau, nei jos būtų detaliai išbaigtos.
Skaityti daugiau...
 
TRUBADŪRAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Jakubėnas   
Dažnai girdime posakį, kad "istorija kartojasi"; taip pat dažnai istorikai mus įspėja, kad "istorija nesikartoja", nes tariamieji paralelizmai vyksta jau naujose sąlygose, turi kitokią raidą ir kitokią istorinę rolę.

Mūsų lietuviškos operos išeivijoje augimas turi kai ką bendro su Nepriklausomos Lietuvos muzikinio gyvenimo vaizdu pirmame dešimtmetyje po laisvės atgavimo. Lietuvos Valstybinė Opera tada greit suklestėjo, užimdama neproporcingą vietą mūsų kultūros gyvenime ir savo svoriu nustelbdama kitas muzikos gyvenimo sritis. Jos lygis taip pakilo iš pat pirmųjų sezonų. Su tuo negalėjo lygintis pirmuosius sunkius žingsnius žengiąs likusis Kauno muzikos gyvenimas. Simfoniniai koncertai, chorai, dainininkų ar solistų rečitaliai, kamerinė muzika — visa tai nuėjo į užmiršimą, vos suspėjus įsikurti. Tik daug vėliau, jau antram Nepriklausomybės dešimtmečiui įpusėjus, kitos meno sritys pradėjo vis daugiau atsigauti, įgyti daugiau reikšmės ir svorio. Tačiau jų reikšmė taip ir pasiliko žymiai mažesnė, negu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Tai gali iliustruoti kad ir tokia smulkmena: Latvijoje žymūs operos solistai vien dėl prestižo stengėsi kasmet duoti po solo rečitalį; Lietuvoje pradžioje tik V. Jonuškaitė šioje srityje pionieriškai kovojo su publikos nesidomėjimu. Vėliau tų pionierių atsirado kiek daugiau. Mūsų žymūs operos solistai turėdavo koncertiniame repertuare po 3-4 numerius, balių ar minėjimų programai užpildyti. Jų prestižui daugiau nebuvo reikalinga; užteko operinių pasirodymų ir paties operos solisto vardo.

Antrojo Nepriklausomybės dešimtmečio pradžioje gauti vyriausybės pašalpą ar gaidų leidimui, ar chorų kėlimui, ar radiofono orkestro padidinimui buvo beveik neįmanoma. Argumentas buvo: mes jau plačiai remiame meną (t.y. Valstybės Teatrą).
Skaityti daugiau...
 
P. VAIČIŪNO "PRISIKĖLIMAS" ČIKAGOS SCENOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Meringis   
čikagos scenos darbuotojų sąjungos dramos teatro premjera Jaunimo Centro salėje, 1960.111. 13 d.: Petro Vaičiūno 5 veiksmų komedija "Prisikėlimas". Dailininkas Jurgis šapkus, režisierius Antanas Rūkas, Kazio Ci-jūnėlio apšvietimas. Vaidino: Elena Blandytė, Julija Cijūnėlienė, Emilija Gepnerienė, Alė Koželienė, Ona Petravičiūtė, Elena Petrokaitė, Pranas Beinoras, Stasys Bernatavičius, Alfonsas Brinką, Algimantas Dikinis, Jonas Kelečius, Nikodemas Micius, Vacys Petrauskas, Edvardas Radvila ir Juozas Raudonis. Režisūros padėjėjas Pranas Beinoras.

Petro Vaičiūno komedija "Prisikėlimas" pirmą sykį iš rankraščio buvo vaidinta Kauno ir Klaipėdos valstybės teatruose; Kauno repertuare išsilaikė iki 1944 m. vasaros. Po to, maždaug po dešimtmečio, veikalą su pasisekimu statė Šiaulių valstybinis dramos teatras.

"Prisikėlimo" autorius, rečituoda-mas centrinio vaidmens lūpomis "prislėgtos dvasios, žmogaus svajonės prisikėlimą" ir panašiomis frazėmis suteikia raktą idėjai. Bandydamas iškelti menininko anuolaikiniame Lietuvos fone problemą, faktiškai tačiau šia problema tik žaidžia, jokio sprendimo nesiūlydamas. Tai tik dažnas, meno žmogui rodant simpatijas, P. Vaičiūno kūryboje tarp gyvenimo ir menininko konflikto iškėlimas.

Pagrįsta kiek naivia ekspozicija, komedija bematant virsta kunkuliuojančiu veiksmu, kurį rutulioja, be-sikeisdamos, melodraminės ir linksmos, netgi satyrinės situacijos, o įvairina bei šildo šešiolika savitų personažų.
Skaityti daugiau...
 
ASMUO IR SAMBŪRIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Volertas   

KO JIEŠKOME VISUOMENĖJE

Civilizuotas žmogus negali gyventi atsiskyręs nuo visuomenės. Tik žmonių aplinkoje išsiskleidžia mūsų prigimtinės dovanos. Sąmoningai mąstančiųjų artumoje gimsta noras kurti, mintyti ir savas mintis paskleisti. Ir ne tik paskleisti: jas kituose prigydyti. Kad šj tikslą lengviau pasiekus, buriamasi į grupes, organizacijas, sąjungas. Kiekvienas sambūris turi savo paskirtį: skleisti mintį, jieškoti platesnės dirvos kūrybai, kaupti medžiagines vertybes, ginti narių teises. Visuomenės veidas priklauso nuo pavienių asmenų ir nuo jų sambūrių.

čia norisi sustoti prie lietuviškos aplinkos, prie lietuviškai kalbančio ir mąstančio žmogaus ir prie jo sukurtų sambūrių tremtyje. Ko asmuo laukia iš savo visuomenės, kokiomis viltimis gyvena, ką jis grąžina bendran iždan tiesiogiai ar per savąją organizaciją?
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* Minint Pabaltijo valstybių pavergimo dvidešimtmetį, bus ruošiamos manifestacijos ir atitinkami politiniai žygiai. Tam tikslui sudarytas garbės komitetas iš žymių amerikiečių, kurio pirmininku sutiko būti Herbertas Hooveris, buvęs JAV prezidentas. Minėto komiteto globoje iškilmes ruoš Baltijos Valstybių Laisvės Taryta. Jos pirmininkas — V. Sidzikauskas dvidešimtmečio paminėjimo reikalais gegužės pabaigoje lankėsi Europoje.

* Brooklyne, Apreiškimo parapijos patalpose veikianti Maironio lituanistinė mokykla šį pavasarį paminėjo savo dešimtmetį. Ji įsteigta 1950 m. Per tą laiką mokykla išleido apie 100 abiturientų. Ją globoja klebonas kun. Norbertas Pakalnis. Dešimtmečiui paminėti pakviestas Čiurlionio ansamblis. Koncertas įvyko Brooklyne, Muzikos Akademijos salėje. Publikos susirinko gausiai. Programa buvo įdomi, apie kurią kitame "Aidų" numeryje. Dabar Maironio vardo lituanistinę mokyklą lanko 114 mokinių. Veikia 8 klasės ir vaikų darželis.

* Balandžio 21 d. Riverside, N. J., mirė dr. Juozas Januškevičius, sulaukęs 98 metų amžiaus. Velionis per savo ilgą amžių dirbo pedagoginėje srityje—dėstė gimnazijose. Be to, jis reiškėsi spaudoje ir visuomeninėje veikloje.

* žurnalas "Lietuvių Dienos" šį pavasarį paminėjo savo gyvavimo dešimtmetį, žurnalas eina Kalifornijoje, Los Angeles mieste. Leidėjas—A. Ski-rius, vyr. red. — Bern. Brazdžionis. žurnale pasaulio lietuvių gyvenimas parodomas daugiausia iliustracijomis, žodinė medžiaga pateikiama abiem kalbom, žurnalas įdomus ir lengvai prieinamas visiems lietuviams.
Skaityti daugiau...
 
Metrika PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus. O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai