Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1960 m. 6 birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Zenonas Ivinskis — Didysis lietuvių tautos laimėjimas prie Durbės 1260 m ......... 233
Jonas Aistis — Prūsų rikio Pipynës mirtis ...................................................................... 241
Henrikas Radauskas — Mire Borisas Pasternakas ....................................................... 245
Borisas Pasternakas — Iš poemos "Leitenantas šmid-
tas", Augštas šauly, Lëkë žvaigždes (eil.) ........................................................................ 247

Juozas Brazaitis — Ar lietuvis menininkas turi liktis ištikimas ................................. 248
William Shakespeare — Dvi scenos iš "Hamleto" (Verte A. Nyka-Niliūnas) .......... 253
V. Trumpa — Lietuvos istorikų darbai ir dienos .......................................................... 258

KŪRYBOS PASAULY
MENAS
J. Ž-čius — "Čiurlionio" Ansamblio koncertas .............................................................. 264
R. — Sandros Čipkuvienes tapybos paroda .................................................................. 265
Dalia Bylaitienë — Pirmoji lietuviško vaidinimo plokš-
tele: Kazio Borutos "Baltaragio malūnas" ....................................................................... 266


MOKSLAS
J. Matusas — Tabakas ir kortos senovės Lietuvoje ...................................................... 268
T. V. G. — Romos istorikų darbai ir planai ................................................................... 269

VISUOMENINIS GYVENIMAS
L. A. — Pranciškonų gimnazijos pirmoji laida ............................................................. 270
L. A. — 25 dvasinio darbo metai ...................................................................................... 271
Skaityti daugiau...
 
DIDYSIS LIETUVIŲ TAUTOS LAIMĖJIMAS PRIE DURBĖS 1260 M. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   

700 metų nuo Durbės kautynių (1260-1960) ir jų politinis vaidmuo

Lietuvos istorijoje yra eilė herojiškų momentų. Nors juos vis labiau užgula laiko dulkės, tačiau atsiranda jubiliejinių progų tokius reikšmingus įvykius prisiminti. Užtenka tiktai pasižvalgyti į atitinkamus šimtmečius ir jų šaltinius. Beveik kiekviename amžiuje lietuviai yra turėję didelių ir įspūdingų karinių laimėjimų. Pvz., XVII a. pradžioje (1605) ties Sa-laspiliu (Kirchholmu) Lietuvos lauko hetma-nas Jonas Karolis Chodkevičius, Europos dideliam nustebimui, su 3,800 kariuomenės sumušė švedų Karaliaus IX-jo 14,000 kariuomerę. XVI amž. lietuviai ne kartą sėkmingai kovėsi su Maskva. Steponas Batoras sėkmingai vadovavo Lietuvos ir Lenkijos karuose dėl Livonijos. Bet ir vieni lietuviai suduodavo rusams stiprių smūgių. Pvz., 1514 m. Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė (25,000 vyrų) prie Oršos sumušė masinę Maskvos kariuomenę (80,000). Didelį laimėjimą lietuviai turėjo prieš rusus 1564 prie Ulos.

XV a. visų kautynių centre, neskaitant kitų laimėjimų, stovi Tannenbergo (Žalgirio) pergalė. Jau plačiai rašoma visur, kad nuo šitų reikšmingų kautynių liepos 15 dieną sueina 550 metų. Bet rodos, pamiršta kad liepos 13 d. prieš 700 metų yra įvykęs prie Durbės ežero (arti Liepojos) mūšis, kuris savo politinėmis pasėkomis stovi visų XIII amž. laimėjimų viršūnėje. Jis ne tik sudrebino vokiečių ordino viešpatavimą Pabaltijy, bet ir didele dalimi lėmė tolimesnį lietuvių tautos likimą. Jeigu lietuviai XIV-j o amž. nepertraukiamuose karuose su kryžiuočiais sėkmingai gynė savo žemę, tai geras pamatas buvo padėtas 1260 m.
Skaityti daugiau...
 
PRŪSŲ RIKIO PIPYNĖS MIRTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS AISTIS   
Si bundin Pippine do
einem pferde an der stert
und sleiftin in kein Torun wert
da man an einin boum in hinc.

NICOLAUS VON JEROSHIN: KRONIKE VON PREUkINLANT

Saulei kiek pakilus, kryžiuočiai, palikę rusenti tvirtovės degėsius, pririšo Pipynę prie arklio uodegos ir vedė į Torūnę. Priešaky eisenos jojo ordino vėliavnešys su ilga, plavėsuojančia vėliava, kurios vienoje pusėje buvo Mergelės Marijos, o kitoje Kančios paveikslai. Įkandin jojo Prūsos maršalas Dieterich von Bernheim su dviem padėjėjais ir tarnais. Jiems iš paskos buvo raitas be balno bernas senu ir mėšlinu arkliu, prie kurio uodegos ir buvo abiem rankom pririštas Pamedės kilmingasis rikis Pipynė. Jis visas buvo dulkinas, kruvinas, purvinas, sudraskytais drabužiais, padrikais plaukais, o nelygi jotis darė visus jo judesius juokingus, tačiau kiekvienas — ne tik iš krūmų sužibusios bailios akys, bet ir sunkiai išdidūs teutonai — jautė, kad šioje eisenoje svarbiausias yra vienas prūsas Pipynė, ir nors jis buvo imtinis ir surištas, bet padėties viešpačiai dairėsi į visas šalis ir skubėjo pražygiuoti dykrą, kur kiekviename žingsnyje laukė užspęstų žabangų: pasislėpusių iš netyčių užpulti būrių ... Už šių sekė visa tvirtovės įgula, geležies lankais per kaklą pritvirtinta prie grandinės, o po jų palaidu būrių krutėjo moterys su vaikais ir luošieji bei seniai. Kiek atsilikę grikšėjo grobio prikrauti vežimai, o dar toliau mūkė galvijai, žvengė arkliai, mekeno avys ir ožkos, ir kirkė paukščiai. Visi buvo varyte varomi: kūdikiai rėkė ir klykė, moterys verkė ir raudojo, seniai skundėsi ir dejavo. Aplink visą tą margą būrį sunkiais, juokingu šuoliu lapatuojančiais arkliais šuoliavo kryžiuočiai ir jų tarnai ir be paliovos šaukė teutonams būdingąjį "los!", kuris visur tiko ir visur lipo: jį visi nelaimingieji suprato, nors visai nežinojo, ką žodis reiškia, tačiau buvo ištariamas taip, kaip joks galvijas ar žvėris, o tik vienas teutonas geba iššvokšti.
Skaityti daugiau...
 
MIRĖ BORISAS PASTERNAKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HENRIKAS RADAUSKAS   
Šių metų gegužės mėnesį mirė Borisas Pasternakas, kurio romanas "Daktaras Živago" buvo vienas iš didžiausių mūsų amžiaus literatūrinių skandalų (Sovietų Sąjungoj) ir triumfų (šiapus geležinės uždangos), kuriam, tiesą sakant, daugiau tiktų best-sellerio vardas. Likimo ironija norėjo, kad prieš tam romanui pasirodant, Pasternakas Vakaruos būtų beveik nežinomas, nors jis, be abejo, yra vienas iš talentingiausių ir originaliausių XX-ojo amžiaus poetų.

Pasternakas gimė 1890 m. Maskvoj, ir jo pirmieji gyvenimo metai sutapo su simbolizmo sąjūdžiu rusų poezijoje, kurio vienu iš didžiausių antagonistų jam teko būti sekančio amžiaus pradžioj. Pasternakas studijavo filosofiją Maskvos ir Marburgo universitetuose. Marburge jis buvo nelaimingai įsimylėjęs kažkokią rusų panelę, ir vėliau tą "beprotiškos" meilės istoriją pusiau ironiškai papasakojo savo garsiame eilėrašty "Marburgas": "Tą dieną tave visą nuo šukų iki kojų / Kaip tragikas provincijoj Šekspyro dramą, / Nešiojau su savim ir mokėjau atmintinai, / Valkiojausi po miestą ir repetavau".

Pasternako tėvas (žydų kilmės), buvo tapytojas, Akademijos profesorius, iliustravęs Tolstojaus raštus, o motina — pianistė. Pradžioje Pasternakas buvo norėjęs tapti muziku ir labai rimtai dirbo šitoj srity. Jis mokėjo kelias vakarų Europos kalbas, išvertė visą eilę Šekspyro veikalų, Kleistą, Schillerį, gruzinų poetus etc. Apie jo dvasinius ryšius su Vakarais liudija tai, kad jo ankstyvesnioji proza buvo iš dalies Prousto įtakoj (apysaka "Liuvers vaikystė", 1925 m.), kad jis jautė didžiausią pagarbą tokiam ezoteriniam poetui kaip Rilkė (kurį jis, būdamas vaikas, matė Maskvos geležinkelio stoty, važiuojantį pas Tolstojų į Jasnają Po-lianą).
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BORISAS PASTERNAKAS   
Iš poemos "LEITENANTAS ŠMIDTAS"

Laukai ir tolis susiplojo elipse,
Griaustinio troško skėčiai šilko plono.
Karšta diena dangum be dugno kėlėsi,
Kurs taikė į tribūnas hipodromo.

Ir prakaitavo kaip gira ledainėje
Minia. Tirpimas tarpų ją žavėjo.
Arkliai kaip sviestą mušė erdvę, maigė ją
Pakilę sūkury kanopų vėjo.

Už jų visų, ritminguose plakimuose
Kažkokio slapto, požeminio prado,
Iškilo karo metai ir vaidinosi
Už arklio, už žokėjaus ir už ratų.

Visvien ką gėrė, apie ką šnibždėjosi,
Aplink jie augo, perėjimais slinko,
Prie kalbančiųjų neprašyti dėjosi
Ir pelenais vandens paviršiuj rinkos.

Pasibaigė. Naktis. Lietus. Per Kijevą
Tamsa praskridus langines uždarė,
Ir štai sena, kaip antpuolis Batyjo, ji,
Toji diena praėjus, pasidarė.
Skaityti daugiau...
 
AR LIETUVIS MENININKAS TURI LIKTIS IŠTIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS BRAZAITIS   
STUDENTŲ vienos stovyklos organizatoriai parodė gražaus susidomėjimo literatūros ir apskritai tautinės kūrybos klausimu. Jie nurodė ir atžvilgį, kuris juos labiau domino ir į kurį prašė atsakymo. Jie formulavo:
Pageidautume, kad paskaitos pagrindinė mintis būtų — tautiškumo reikšmė mene (ar lietuvis menininkas savo kūryboje turi išlikti ištikimas lietuviškai tematikai ir tuo pačiu daugiau ar mažiau likti lietuviškai publikai, ar jis turir bandyti išeiti pasaulin, jieškodamas naujos tematikos, naujų formų ir tuo pačiu patapti pasauliniu menininku).

Jų iškeltas klausimas savo esme yra visada aktualus. Bet mums jis šiandien aktualesnis nei kam kitam ir nei kitu metu. Nes esame labiau nei kitais laikais tarp dviejų kultūrų — savos tautos ir gyvenamojo krašto.

Aktualus visom kūrybos rūšim. Bet labiausiai žodžio kūrybai, literatūrai. Tapybos, muzikos, choreografijos kalba yra internacionalesnė ir daugiaprasmiškesnė. Gal būt, A. Račiūno opera, skirta Sovietų kovotojai Melninkaitei, gavusi kitą libretą, savo garsais būtų priimtina ir nekomunistui. To nebus galima padaryti su Salomėjos Neries poema apie Staliną.
Kalba yra pati stiprioji minties išraiška, pati ryškioji ideologijos ir tautybės žymė. Dėl to svarstant tautiškumo klausimą kūryboje, aštriausio dėmesio yra verta žodinė kūryba. Tad anas iniciatorių skirtas uždavinys galėtų reikšti dilemą:
ar kurti saviem, taigi ir sava kalba,
ar kurti kitiem, taigi ir kita kalba?
*
Skaityti daugiau...
 
DVI SCENOS IŠ "HAMLETO" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė William Shakespeare   

TREČIAS VEIKSMAS

III SCENA: SALE PILYJE
(Įeina Karalius, Rozenkrancas ir Gildensternas)

KARALIUS:
Nemėgstu jo; bet ir saugumui mūsų
Jo siautėjimas gresia. Pasiruoškit;
Kelionės raštus gausite tuojau,
Ir jam reikės išvykti su jumis
Į Angliją. Mums padėtis neleidžia
Pakęst vis augančios grėsmės jo šėlsmo
Arti savęs.

GILDENSTERNAS:
Gerai, mes pasiruošim.
Juk tai šventų švenčiausia baimė saugot
Tiek daug žmonių, kur minta ir gyvena
Tik Jūsų Didenybės gerumu.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS ISTORIKŲ DARBAI IR DIENOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. TRUMPA   
I
II pasaulinio karo metu ir po jo Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Rytų Europos kraštų intelektualinis gyvenimas smarkiai nubiednėjo. Žymi dalis to, kas R. Europoje vadinama inteligentija, apleido savo kraštus ir atsidūrė e-migracijoje. Taip iš dalies atsitiko ir su Lietuvos istorikais - Kauno ir Vilniaus universitetų istorijos skyriai beveik ištuštėjo, o tie, kurie pasiliko Lietuvoje, kaip profesoriai Ignas Jonynas ir Augustinas Janulaitis, dėl naujų politinių ir ideologinių sąlygų nevisados galėjo pilnai pasireikšti. Kai kurie jų, kaip prof. L. Karsavinas, buvo išgabenti į Sibirą ir ten numarinti.

Prisiėjo beveik visiškai iš naujo organizuoti istorijos mokymo ir istorinio tyrinėjimo darbą. To darbo priešakyje buvo pastatyti žmonės, kurie seniau su istoriniu tyrinėjimu neturėjo daug bendro, bet kurie politiškai buvo patikimesne ir lengviau galėjo prisitaikyti prie tų reikaląvinių, kuriuos istorijos mokslui stato sovietinė Sistema. Taip buvęs gramatikos vadovėlių autorius Juozas Žiugžda pasidarė Vilniaus universitete istorijos profesorius, Istorijos instituto prie sietuvos Mokslų akademijos direktorius, ir visų svarbesnių istorinių leidinių redaktorius. Buvęs laikraštininkas J. Jurginis ėmė vadovauti Lietuvos istorijos tyrinėjimo darbui.
Skaityti daugiau...
 
"ČIURLIONIO" ANSAMBLIO KONCERTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. ž-čius.   


Lietuvių šeštadieninė Maironio mokykla Brooklyne, dešimties metų sukakčiai paminėti, gegužės 21 d. buvo atsikvietusi kitą sukaktuvininką, minintį savo veiklos 20 metų: iš Clevelando "Čiurlionio" ansamblį, kuriam visą laiką vadovauja nenuilstantis Alfonsas Mikulskis.

Ansamblis turi savo veiklos turtingą istoriją. Jis lanke visas Vokietijos zonas, koncertuodamas kariams ir šiaip svetimtaučiams. Statistika rodo, kad jų koncertų klausės per 100,000 svetimtaučių ir tūkstančiai savųjų. Čiurlioniečių atsilankymas stovyklose buvo lyg koks gyvybės balzamas.

Ansamblis, atvykęs į Ameriką, atsikūrė ir vel savo darbą tęsia, apsilankydamas didesnėse kolonijose po keletą kartta. Čikagoj į čiurlioniečių koncertus visada bilietų pritrūksta. Užtat, girdęjusieji paskutinį koncertą Brooklyne yra dėkingi Maironio mokyklos vadovams, kurie davė progos išgirsti augštos rūšies koncertą. Tik klausimas, ar lietuvių visuomenė, New Yorke ir Brooklyne gyvenanti, atsiliepė į koncerto komiteto kvietimą.  Kažin kaip būtų atrodžiusi salė vietinių "atstovybėje," jei nebūtų kitos kolonijos širdingai atsiliepusios, —pastarųjų buvo daug daugiau negu vietinių. O jų buvo iš Philadelphijos, Waterburio, Paterso-no, Newarko, Elizabetho, Lindeno, Clarktowno ir kt. Dabar aišku, kodėl nei Broklynas, nei New Yorkas neturi toli mene pažengusio kokio nors ansamblio, didesnio ar mažesnio, kodėl simfoniniai koncertai neša milžiniškus nuostolius ir t.t.  Ši apylinkė nuo senai dejuoja, jog nesą meninių augštos rūšies parengimų, bet patys bijosi juos paremti ar aktyviai dalyvauti veikloje. Na, tiek to — tai visi žinome. Dabar pažiūrėkime į patį koncertą.
Skaityti daugiau...
 
SANDROS ČIPKUVIENĖS TAPYBOS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R.   
Sandra čipkuviene surengė savo tapybos parodą Almaus Meno Galerijoje, Great Necke, nuo š.m. geg. 1 -15 d. d., išstatydama dvidešimt aliejinės tapybos darbų.

Sandros kelias į vaizdinį meną, atėjo per šokį. Anksčiau studijavusi išraiškos šokį, rimčiau susidomėjo tapyba keliais paskutiniaisias tremties metais Vokietijoje. Tapybą studijavo Freiburgo Meno Mokykloje pas V. Vizgirdą ir A. Valešką.

Jei čia neklystama, studijose Sandra savo individualia galvosena nesidavė lengvai disciplinuojama. Vienok tas individualus asmens bruožas yra viena iš savybių, kuri, pozityviai pakreipta, gali būti vertingu veiksniu kūrybiniame gyvenime. Taip buvo kitais laikais, taip yra ir šiandien. Ši savybė čia, šitoje parodoje, yra berods gera talkininkė.

Sandros Freiburgo studijinis perijodas rodė nemažų spalvinių galimumų ir didelį kūrybinės galvosenos kurijozą savo individualiu pajutimu, šiandien ši paroda yra didelė pakopa nuo ano laikotarpio. Ar tai vidinis subrendimas, ar tai paskutinė mokykla, lankyta čia, šiame krašte (Baltimorėj), padarė tai, kad ši paroda šalia aiškios spalvinės dovanos vietomis rodo visai respektuotiną tapybinės galvosenos subrendimą.
Skaityti daugiau...
 
PIRMOJI LIETUVIŠKO VAIDINIMO PLOKŠTELĖ: KAZIO BORUTOS "BALTARAGIO MALŪNAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dalia Bylaitienė   
Savotiškas yra spektaklio likimas: su paskutinės uždangos nusileidimu baigiasi jo gyvenimas, tampa nebepakartojamas, nebesugrąžinamas.
 Kitas to paties veikalo vaidinimas jau yra skirtingas, nes kiekvienas spektaklis yra nauja kūryba, naujas teatro meno reiškinys. Kartais 24-ių valandų laikotarpyje vyksta du tie patys vaidinimai; pirmame pvz. pasiekiami geriausi rezultatai antroje veiksmo pabaigoje, gi antrame — trečiojo veiksmo pradžioje. Visa tai priklauso nuo aktorių tuometinės būsenos, nuo jų partnerių, nuo kontakto su žiūrovais bei kitų aplinkybių.

Todėl pradedant kalbėti apie "Baltaragio Malūno" plokšteles, sunku sutikti su leidėjų teigimu, kad tai yra spektaklio užfiksavimas plokštelėje, šis teigimas būtų tikras tada, jei tas fiksavimas vyktų scenoje, spektaklio eigoje, bet ne RCA Victor studijoje, kurioje buvo kuriamas atskiras, iš scenos iškeltas, menas.

Tiesa, "B.M." nebuvo ruoštas specialiai plokštelėms, — tų plokštelių paskirtis yra įamžinti tai, kas buvo pateikta žiūrovui scenoje.
Vis dėlto, kadangi mikrofonas turi savo specifinius reikalavimus, atrodo, rašant "B.M." į plokšteles, buvo kreiptas į tai dėmesys ir stengtasi priartėti labiau prie klausytojo, kurio vienintelis juslinis priimtuvas beliko ausis.
Skaityti daugiau...
 
TABAKAS IR KORTOS SENOVĖS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Matusas   

"Lietuvis iki šiandien tabaką geria — gerti taboku". Sakinio lenkiškas tekstas: "Litwin do dzis tabak piję, gerti taboku". Taip turi Encyclopedia Staropolska, Trzaski, Everesta i Michalskiego", išleista 1939 m. Kadangi žinomosios senienų enciklopedijos ši laida parūpinta Vokietijos prof. A. Bruckner'io kuris save laike Lenkijos ir Lietuvos kultūros istoriku, viena, ir kadangi jis ndSgo drąsius sakinius, neparemtus detalinėmis studijomis, ypačiai taip :*avo senuose metuose, — aną sprendimą reikia laikyti jojo kūryba bei išradimu. Aš pirmą kartą savo amžiuje girdžiu tokį gramatiškai netaisyklingą, tariamai lietuvišką "gerti taboku". Taip niekas tikrai nesako Suvalkijoje, Lietuvos vakaruose ir, turbūt, rytuose.

Bet tai užkliudo Lietuvos tabako bei rūkymo senovę, apie kurią nieko nežino nei viena Lenkų senienų enciklopedija, kaip jie sako, "staropoiska"—nei Glogerio, nei ką tik minėtoji, nei De Bondy. Tuo tarpu mums pavyko rasti vieną naują faktą Lietuvos rūkymo istorijai, bot jis įneša daug šviesos kalbamam dalykui. 1638 m. Polocke norėta tabako prekybą išnuomoti, kitaip sakant, monopolizuoti: Lietuvos valdžia už tam tikrą sumą vienam asmeniui leistų tą prekę importuoti, paruošti Ir pardavinėti. Bet miestas (jis gavo savivaldą dar 15-me amž., t.y., pirmasis iš ne-etnografinės Lietuvos miestų) nesutinka. Girdi, priimsiąs naująją tvaiką, jei ji būsianti įvesta ir Vilniuje (Archeografičeskij Sbornik, I, 309)
Skaityti daugiau...
 
ROMOS LIETUVIŲ ISTORIKŲ DARBAI IR PLANAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. V. G.   
Paskutiniu metu Romoje susitelkė nemažas būrys lietuvių istorikų, kurie, Lietuvių Katalikų Mokslų Akademijoje sudarę lyg ir savistovią sekciją, šiuo metu pradėjo aktyviau veikti. Jau prieš kelis metus prof. Z. Ivinskis su kun. R. Krasausku, besitriūsdami Vatikano archyve, sumanė leisti Lietuvos istorijos šaltinių rinkinį, šios minties skatinami, jie pasikvietė prof. dr. P. Rabikauską, S.J., paleografijos specialistą ir, iš archyvo nurašę Lietuvos vyskupų re-lacijas šv. Sostui, ėmė jieškoti leidėjo. Leidėją greitai surado J.E. vyskupas V. Brizgys, būtent prel. J. Paš-kų Čikagoje. Gavę iš jo tam tikslui 2000 dol. su pažadu vėliau atsiųsti kitą 1000 dol. minėtieji istorikai priėmė dar tėv. V. Gidžiūną, O.F.M., ir kun. P. Jetulį. Balandžio 28 d., susirinkus pas prof. Z. Ivinskį, buvo pasidalinta darbais galutiniam teksto peržiūrėjimui ir kritiško aparato bei komentarų paruošimui.

Pirmąjį tomą jie tikisi dar šį rudenį atiduoti spaudai, kad jis sekančiais metais pasirodytų knygų rinkoje. Įkandin rengiama jau ir sekantieji tomai. Kun. P. Jetulis Vatikano archyve kasdieną nurašinėja Lietuvos vyskupų precesus, kurių, kaip atrodo, nebus įmanoma sutalpinti vie-mane tome. Visi šie dokumentai bus spausdinami originalioje, atseit, lotynų kalboje ir apims ne tik Vilniaus, žemaičių ir Seinų vyskupijas, bet ir visas kitas istorinės Lietuvos vyskupijas: Lucko, Smolensko, Polocko, Mogilovo, Minsko ir kt. Šis darbas tikrai bus atliktas. Jis vyksta prof. Z. Ivinskio globoje. Ateinantieji tomai dar laukia leidėjų.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Švaistas: JO SUŽADĖTINE, premijuotas romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas Čikagoje, 394 p., kaina 4 dol. Aplankas J. Pilipaus-ko.

Vytautas Alantas: TARP DVIEJŲ GYVENIMŲ, romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas Čikagoje, 462 p., kaina 4,50 dol. Aplankas Ados Korsakaitės.

Vaclovas Biržiška: PRAEITIES PABIROS, straipsnių rinkinys iš Lietuvos praeities. Išleido "Karys" New Yorke. Įrišta į kietus viršelius, iliustruota, 352 p.
Skaityti daugiau...
 
PRANCIŠKONŲ GIMNAZIJOS PIRMOJI LAIDA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   


Pranciškonu gimnazijos pirmos laidos išleistuves. (Vidur/ sėdi prel. Pr. Juras, jo dešinėje gimnazijos rektorius Tėv. Jurgis Gailiušis ir direkt. Tėv. Gabrielis Baltrušaitis. Pirmoje eilėje taip pat ir baigusieji mokyklą).

Šį pavasarį, gegužės 28 d., iš pranciškonų gimnazijos Kennebunkporte išėjo pirmoji laida. Mokyklą baigė 10 lietuvių jaunuolių ir gavo pažymėjimus. Įvykis buvo apsuptas iškilmėmis, į kurias atsilankė mokinių tėvai ir pranciškonų bičiuliai bei rėmėjai. Tarp svečių paminėtinas prel. Pranciškus Juras iš Lawrenco, marijonų provincijolas Tėv. J. Jančius iš Čikagos, LRK Federacijos pirmininkas Antanas Masionis iš Patcrsono ir "Darbininko" redaktorius Simas Sužiedėlis iš Brooklyno. Baigusiųjų mokyklą išleistuvės buvo pradėtos pamaldomis gimnazijos koplyčioje, per kurias pamokslą pasakė prel. Pr. Juras. Po pamaldų įteikti pažymėjimai. Prie vaišių stalo pasakyta sveikinimo kalbų, išreikšta linkėjimų, pačių mokinių jėgomis išpildyta meninė programėlė. Po to baigusieji su tėvais išlydėti namo, kupini įspūdžių bei prisiminimų.
Skaityti daugiau...
 
25 DVASINIO DARBO METAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
Birželio mėnesį suėjo 25 metai, kai Tėv. Justinas Vaškys, O.F.M., buvo įšventintas kunigu, ši sukaktis teikia progos pažvelgti į jo gyvenimą, kuris siejasi su lietuvių religine bei kultūrine veikla, ypatingai šioje Atlanto pusėje.

Tėv. Justinas Vaškys gimė 1909 m. Liepojos mieste, Latvijoje. Tėvams persikėlus į Lietuvą, jis gimnazijos mokslą išėjo Ylakiuose ir Kaune, tuo laiku apsispręsdamas tapti vienuoliu. Pas pranciškonus atvyko 1928 m. ir pradėjo noviciatą. 1932 m. padare amžinuosius įžadus. Filosofijos ir teologijos studijas ėjo Kauno kunigų seminarijoje. Teologijos studijoms vėliau buvo išsiųstas į Austriją—Tirolį. Ten 1935 m. įšventintas kunigu. Po metų galutinai grįžęs į Lietuvą, studijas (istorijos ir filosofijos) tęsė Kauno universitete, tuo pačiu laiku eidamas įvairias pareigas savo vienuolijoje. 1939 m. paskiriamas pranciškonų gimnazijos Kretingoje rektoriumi. Jam pavedama redaguoti ir religinį laikraštį "Šv. Pranciškaus Varpelį". Be to, jį matome ir pranciškonų šv. Kazimiero provincijos taryboje.

Užėmus Lietuvą komunistams, Tėv. Justinas Vaškys pasitraukė į užsienį su uždaviniu organizuoti įvairiose vietovėse studijuojančius lietuvius pranciškonus. Centrinei Ordino vadovybei pritariant, 1941 m. jam pasisekė atvykti į Ameriką. Čia ir prasidėjo reikšmingiausias jo gyvenimo veiklos tarpsnis. Ištikimas savo pasiryžimui sutelkti išsisklaidžiusius lietuvius pranciškonus į savarankų vienuolinį vienetą arba provinciją, jis čia aplankė visas lietuvių parapijas, gerai susipažino su emigracine padėtimi, įveikė daug įvairių sunkumų . . . Jau 1941 m. Tėv. Justinui pavyko Pittsburghe įsteigti pirmąjį lietuvių pranciškonų vienuolyną, nors ir laikiną. Teko žvalgytis pastovios vietos. Tuo metu gi jis organizavo lietuvius tretininkus — steigė naujas kongregacijas, o jau anksčiau įsteigtas perėmė iš vietinių pranciškonų. Be to, Amerikoje atgaivino tretininkų laikraštį "šv. Pranciškaus Varpelį" ir pats jį redagavo. Pagaliau, paruošė tretininkams literatūros. 1940 m. išėjo jo papildyta Tėv. Pranciškaus Bizausko knyga "Šv. Pranciškaus pėdomis". Parodė daug energijos bei pasiaukojimo, vadovaudamas JAV lietuvių parapijose misijoms bei rekolekcijoms. Tuo pačiu laiku domėjosi mokslu, literatūra ir menu. Dar Lietuvoje yra išleidęs istorinę monografiją apie Kretingos vienuolyną.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
• Birželio išvežimų dvidešimtmetis buvo prisimintas visose žymesnėse lietuvių vietovėse. Ypatingom iškilmėm jis išsiskyrė Niujorke, kur katedroje buvo suruoštos pamaldos ir sukviestas susirinkimas garsioje Town Hall salėje. Ta proga Amerikos Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos reikalams per Alto informacijų centrą atsiuntė šio turinio pareiškimą.
"Prašau užtikrinti susirinkusius, kad Vyriausybė yra giliai susirūpinusi dėl Baltijos valstybių nelaimės. Jungtinės Valstybės tebeatsisako pripažinti Latvijos, Lietuvos ir Estijos pagrobimą ir pasilieka griežtai įsitikinusios, kad šitų kraštų gyventojai turi teisę naudotis valstybiniu suverenumu ir patys pasirinkti vyriausybę. Mes tikime, kad jų patvarus patriotizmas ir laisvės meilė įgalins juos pagaliau atgauti teises, kurios jiems buvo taip neteisingai pagrobtos."

• Romui Viesului paskirta Tamarind Fellowship stipendija (1000 dol.) dviem mėnesiams dirbti savo kūryboje specialiai tam tikslui įsteigtoje litografijos studijoje Los Angeles, Cal. Skridimas ten ir atgal apmokamas atskirai. Ši stipendija yra šie-met naujai įsteigta Fordo fundacijos lėšomis. Kaip praneša jury komisija, R. Viesulas yra pirmas dailininkas, kuriam teko ši stipendija. Stipendijai gauti pats dailininkas negali kreiptis. R. Viesulą nominavo Cincinnati meno muzėjus.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR REMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Pranas Averka, So. Boston, Mass.; S. Pragulbickas, M.D., Wayne, Mich.; dr. J. Skrinska, Willoughby, Ohio; dr. J. Sun-gaila, Toronto, Ont., Canada; Juozas Luža, Hants, England; Balys Vitkus, Čikaga, III.

"AIDŲ RĖMĖJAI
Jonas Tričys, Chicago, III.; dr. V. Fidleris, Caithness, Scotland.

LIEPOS IR RUGPJŪČIO MĖNESIAIS "AIDAI" NEIŠEINA

 
Metrika PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Menine priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 23, D. C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai