| |
|
|
1960 m. 10 gruodis
|
KAI KALĖDŲ NAKTĮ PRABYLA BAŽNYČIŲ VARPAI |
 |
 |
 |
|
Parašė VYSK. V. PADOLSKIS
|
Kai Kalėdų naktį prabyla bažnyčių varpai, skelbdami pasauliui Kristaus gimimą, džiaugsmo banga pagauna žmonių širdis, ir jos pradeda plakti stipriau. Ir ne tuščiai galima džiaugtis. Juk su Kristaus gimimu pasauliui prasideda nauja gadynė: šviesos ir vilčių, taikos ir ramybės gadynė. "Garbė Dievui augštybėje ir žemėje ramybė geros valios žmonėms", giedojo dangaus angelai, Kristui gimus (Lk. 2, 14).
Su Kristumi ir per Kristų, į žemę ateina taika: taika su Dievu, taika ir ramybė tarp tautų ir paskirų žmonių, nes Kristus mus sujungė visus į vieną šeimą, kur Dievas yra mūsų Tėvas, mes gi Dievo vaikai ir broliai savo tarpe. Štai pagrindai, ant kurių bus statomas naujos žmonijos gyvenimas ir tvarkomi žmonių tarpusavio santykiai. Kur to nėra, kur Dievas nelaikomas Tėvu ir žmonės nelaikomi jo vaikais, ten nė žmogus žmogui nėra brolis. Kur iš gyvenimo išjungiamas Dievas ir neigiami mūsų ryšiai su juo, ten nė žmogui nepripažįstama augštesnė vertė, nė jo teisė į augštesnį, kilnesnį gyvenimą, kur pirmautų dvasia. Ten pripažįstama tik medžiaga ir fizinė jėga. Ji viena viską nulemia, ne teisė ir meilė. Kaip tai priešinga Kalėdų dvasiai, kuri pasiaukojimu ir meile dvelkia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŠKOSIOS KULTŪROS SUSITIKIMAS SU AMERIKIETIŠKĄJA |
|
|
|
|
Parašė DR. ANTANAS MUSTEIKIS
|
Amerikiečių "gyvenimo būdas", arba kultūra plačiąja prasme, yra susilaukęs daugelio pastabų, kritikos ir studijų nuo pat JAV kūrimosi ligi šių laikų. Europiečių etnocentriškumas dažnai nuvertindavo kultūras, kurios nepriklausė Vakarų Europai. Aš gerai atsimenu savo gimnazijos literatūros mokytoją, kuris tikino, jog nesą amerikiečių tautos nei kultūros. O jis buvo stiprus lituanistas ir gabus mokytojas. Bijau, kad dar ir dabar mūsų vad. tremties vyresniojoje kartoje gali būti daug stiprių ir gabių lietuvių, kurie, nežinodami, kas yra tauta ir kultūra, neatras sau tinkamos vietos svetimybėj ir neatliks jokios misijos, kuri pagelbėtų išlaikyti lietuvišką kultūrą antrojoje ar trečiojoje kartoje.
Jeigu yra nelengva rašyti apie amerikiečių kultūrą, tai tik todėl, kad apie ją yra perdaug prirašyta: besirenkant šakinius, galima pasiklysti. Blogiau kalbėti apie lietuvių kultūrą, kuri yra tik pradėta nagrinėti. Tad ir lietuviškosios kultūros susitikimas su amerikietiškąja šia proga bus sekamas daugiau pagal amerikoniškų studijų rėmus. Bandysime iškelti charakteringuosius amerikiečių kultūros vertybių pavidalus (patterns) ir pa j ieškosime lietuviškų atitikmenų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė SAINT-JOHN PERSE
|
 "King Light's Settlements"
Palmės . . .!
Tuomet tave maudė žalių lapų vandeny; ir tas vanduo buvo taip pat iš žalios saulės; ir tavo motinos tarnaitės, augštos ir spindinčios merginos, judino šiltas blauzdas prie drebančio tavęs . . .
(Aš kalbu apie augštą padėtį, tada, tarp moteriškų rūbų, šviesų besisukančių karalystėj).
Palmės! ir švelnumas šaknų senatvės . . .! Žemė
tada norėjo tapti dar kartesnė ir dangus gilesnis ten, kur medžiai per augšti, neaiškaus piešinio išvarginti, jungėsi į neišpainiojamą sandorą . . .
(Aš sapnavau šį sapną garbėje: saugi buveinė tarp pakiliai džiaugsmingų drobių).
Ir augštos
lenktos šaknys šventė
išėjimą įstabių kelių, skliautų ir navų išradimą
ir šviesa tada, apvaisinta tyresniais žygdarbiais įvesdino baltąją karalystę, kur aš, galbūt, vedžiausi kūną be šešėlio . . .
(Aš kalbu apie augštą padėtį, kitados, tarp žmonių ir jų dukterų, kurios kramtė tūlą lapą).
Vyrai tuomet turėjo
burnas rimtesnes, ir moterų rankos buvo lėtesnės;
tada, maitindamiesi šaknimis, kaip mes, didžiuliai tylūs žvėrys tapdavo kilmingi;
ir ilgesni virš ilgesnių šešėlių pasikeldavo akių vokai . . .
(Aš sapnavau šį sapną: jisai sunaikino mus, nieko nepalikdamas).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė DR. P. RĖKLAITIS
|
. . . "le nom du peintre est PRANAS. Un nom d'avenir, certainement."
Mag-Vincenlot (1957)
Nuo 1955 metų Paryžiaus meno salionuose pradėjo rodytis naujas vardas: Pranas Gailius.
Jo kūryba — piešiniai tušu, akvarelės, litografijos ir aliejinė tapyba — gimsta tiesioginiame ryšyje su gamta, iš nuolatinio, intensyvaus ir betarpiško gilinimosi į ją. Paskutiniu laiku visi Gailiaus piešiniai daryti gamtoje ar su modeliu. Jo kūryboje dominuoją regimos gamtos elementai su dideliu asmenišku jautrumu perteikiami spontaniška tapybine faktūra ar subtiliai laisvų linijų grafizmu. Šiomis priemonėmis jis pagauna kiekvieno gamtos narvelio esminį pobūdį ir sykiu jį tvirtai įjungia į paveikslo kompoziciją. Aktas, gyvūnas, augalas, akmuo, žemė, vanduo yra šio atidaus kūrybinio proceso objektai. Irracionaliais ir vegetatyviš-kai lėtais šuoliais slenkančios spalvinės dėmės jo tapyboje ar drebančios, šokinėjančios, lūžtančios linijos jo grafikoje "gyvena" gamtos ritmu. Gailiaus kūryboje nėra nieko liguisto ar dviprasmiško, jam visiškai trūksta dar madoj tebesančio "morbidiškumo". Gailiaus piešiniai ir akvarelės kupini gyvybės, šviesos ir laisvės. Ši kūryba patraukli ir įdomi.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Paulius Jurkus
|
IŠ PASAKŲ CIKLO APIE VILNIŲ
PIRKLYS Aleksandras turėjo daugel turto ir tris sūnus. Šukuodamas pirštais baltą barzdą, jis ne sykį mąstė: kaip savo vaikam padalyti namus, krautuves ir prekes.
Vyriausias, augštas ir stiprus vyras, susijuosęs vario diržu, vadinosi tėvo vardu. Antrasis, lankstus ir grakštus vaikinas, su žalio šilko liemene, buvo Eustachijus. Abu jie šmaikščiai sukosi rūmuose, priiminėjo tolimų kraštų vaizbūnus, sumaniai pirko ir gudriai pardavė.
Tretysis — Jonas! Ak, tai tikras Jonelis — papurusiais plaukais, susivėlęs. Įduodi jam auksinį guldeną, tą pačią dieną su juo atsiskiria! Liepi vaišinti svečius, jis it lokys sumauruoja, apsisuka ir visus išvaiko. Mieliau smaluotom rankom, nešvariu drabužiu arklidėse taiso vežimus, nei sklaisto kvepiančias, iš tolimų žemių atvežtas gelumbes.
Jei šio trečio nebūtų, tėvas lengvai skeltų turtą per pusę ir linksmai vaikštinėtų miesto aikštėm, girkšnotų midų: jo prekyba nežlugtų, sūnūs išlaikytų ir padidintų. Dabar reikia duoti ir trečiam, ir jis sūnus. O turtą toks pražudys!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė STASYS SANTVARAS
|
DĖKINGUMO GIESMĖS
PIRMOJI
Miškų viršūnėm atskrenda jauna aušra,
Erdvėj sparnų plasnojimą girdžiu
Ar ne stebuklas ta sugrįžtanti giedra
Lakštingalų giedojimu skardžiu? ...
Nuo saulės bučinio suplyšta pumpurai,
Spalvų džiaugsmu apsižeria lanka —
Ir kyla erdvėsna melsvi vandens garai,
Ir dega debesys dangun slenką . ..
Mintis paklysta tarp nakties linksmų žvaigždžių
Ir vėl nerimti grįžta į save
Kad aš jaučiu, regiu, aprėpiu ir girdžiu —
Širdy palaima liejasi srove ...
Stebuklas, kaip gyvybę, meilę nešt širdy
Ir žodį mylimo girdėt arti! —
Būtis mana, kaip sutema dangaus didi —
Vestuvių puotoj spindinti marti ...
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. BENDORIUS
|
Amžinos atminties prof. dr. K. Pakštas yra toks žymus asmuo ir tiek daug veikęs įvairiose mokslo, visuomeninio gyvenimo, kultūros ir politikos srityse, kad neįmanoma trumpu žodžiu net prabėgomis suminėti visus atliktus darbus ir apibudinti jo asmens reikšmę mūsų tautai. Jis, anot prof. Juozo Brazaičio, yra vienas žymiausių lietuvių tautos dvasinių vadų. Nepriklausomoje Lietuvoje — taip kaip tautinio susipratimo laikotarpyj buvo Basanavičius, Kudirka, Jakštas, Vaižgantas. Velionis buvo didelė, labai šakota asmenybė, gausus naujų idėjų, kurios turėjo vesti lietuvių tautą į vispusišką gerovę ir iškelti jos vardą pasaulyj. Nebuvo tos problemos kultūros, politikos ar valstybės gyvenime, pro kurią jis būtų tylomis praėjęs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DZŪKIJOS KAPČIAMIESTIS LIETUVOS IR JOS PRAMONES ISTORINĖJE PERSPEKTYVOJE |
|
|
|
|
Parašė JONAS MATUSAS
|
Kapčiamiestyje nepriklausomos Lietuvos laikais buvo (tur būt, ir dabar yra) dvi noragų dirbtuvės. Vienu atžvilgiu juodvi yra, atrodo, vienintelės Lietuvoje, kadangi yra varomos vandeniu, atseit, hidraulinės. Tokių įrengimų mūsų krašte, pradedant 15-16-tu amžium, yra buvę ir daugiau. Senuosiuose inventoriuose jos įsakmiai neminimos, kadangi anais laikais beveik visos mechaniškos dirbtuvės, daugiausia dėl varomosios vandens jėgos, vadinta malūnais. Hidraulinė kalvė 1891 m. dar buvo ant Merkio, Jašūnų dvare Šalčininkų valsč. (18 amž. Radvilų nuosavybė, Slownik Geograficzny). Lenkiškai rašoma hamernia: nuo vok. Hammer, kūjis, kas ir yra charakteringa šioms dirbtuvėms.
Pats Kapčiamiestis, būdamas tarp Seinų ir Gardino, guli etnografinės Lietuvos pasienio srityje. Ši gi, su centru Gardine, buvo vienas iš trijų lietuvių tautos kultūrinių-politinių židinių (šalia Klaipėdos-Šventosios pajūrio ir žiemryčių kampo prie Dauguvos). Tų trijų židinių veikimas tiesiogiai ar netiesiogiai istorijos paliudytas jau 9-10-me amž. Pietinis lietuviškas židinys kultūros istorijai begalo svarbus, kadangi Gardine atrasta masyvinių mūrinių pastatu likučių iš 12-13 amžiaus, kas sudaro vienintelį atsitikimą to meto lietuvių gyventame plote.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NOBELIO LAUREATAS SAINT-JOHN PERSE |
|
|
|
|
Parašė A.V.
|
Saint-John Perse'o raštai ligi Nobelio premijos suteikimo garsėjo tik šiauresniame skaitytojų rate. Viena priežastis buvo ta, kad jis ilgoką laiką savo poezijos nespausdino, o antra — jo kūrybos kietumas, neįkan-damumas. Nepaisant to, jisai jau senokai turėjo ištikimų savo poezijos vertintojų, ir tai pačiose Parnaso viršūnėse. Prieš dešimtį metų prancūzų žurnalas "Cahiers de la Pleiade" paskyrė visą savo numerį šiam poetui. Apie jį ta proga rašė tokie vyrai kaip Andre Gide, Paul Claudel, T.S. Eliot ir kiti: vokiečiai, ispanai, italai ir kitų tautų atstovai. O anksčiau Hugo von Hofmannsthalis, kalbėdamas apie Saint-John Perse'o "Anabasį", šią poemą vadino "pilna ^grožio ir jėgos". Italų poetas Un-garetti "Anabasį" įvertino, kaip "retą epinės poezijos pavyzdį dabartiniais laikais". Prancūzų poetas Va-lery Larbaud, kuris savo poetinėse klajonėse kadaise buvo atsidūręs ligi tokių tolimų vietų, kaip Virbalis, rašydamas įžangą "Aintbasio" vertimui į rusų kalbą, dar 1926 m. taip išsireiškė, prieš tai suminėjęs įvairius paskesnių laikų prancūzų lyrikus: "Vis dėlto pasilieka faktas, kad šiandien patveria ir toliau patvers vien tik Claudelio, Valery, Jammes, Fargue ir St. John Perse'o veikalai"
Perse'o vardas buvo augštinamas ne tik rašytojų, bet ir kai kurių kitų. Vienas iš tokių yra Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ham-marskjoldas, Švedų Akademijos, skirstančios Nobelio literatūros premijas, narys. Sakoma, kad daugiausia jo pastangomis šiemet Nobelio premija ir atiteko Perse'ui. Esą, ir patsai Hammarskjoldas rašo poezijos, tiesa, jos neskelbdamas.
Bet vis dėlto platesnio atgarsio Saint-John Perse susilaukė tik dabar, jau turėdamas septyniasdešimt su viršum metų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VYTAUTO ALANTO "TARP DVIEJŲ GYVENIMŲ" |
|
|
|
|
Parašė J. Grinius
|
(Išleido Lietuviškos knygos klubas, Chicago, 1960. 462 p.)
Pajėgus rašytojas negali vienaip ar kitaip neatsiliepti į savo laiko žmogiškas problemas. Atsiliepiant į visuomenines politines problemas, jam reikalingas nuotolis, kurį gali duoti laikas ir erdve, kad kūrėjo žvilgsnis būtų kaip galima laisvesnis ir platesnis. Vaizduojant lietuvių ginkluotąją rezistenciją prieš komunistinę tironiją, lietuvių rašytojams laisvajame pasauly reikalinga nuotolį savaime suteikia erdve. Be to, lietuvių rezistencija partizanines veiklos formomis 1944-49 metais buvo glaudžiai susijusi su skaudžiomis žmogiškos egzistencijos problemomis apskritai. Del šitų aplinkybių lietuvių partizanų veikla galėjo gana anksti patekti į dailiąją lietuvių literatūrą laisvajame pasauly. Šalia kitų, ją man teko gerokai paliesti jau 1951 m., rašant "žiurkių kameros" dramą. Dar labiau ją palietė V. Landsbergis savo "Penkiuose stulpuose turgaus aikštėje". Bet dėl draminių kūrinių prigimties juose ryškiau tebuvo galima iškelti tik vieną antrą epizodą.
Visai kas kita romanas. Jo rėmuose galima atvaizduoti daugelį tokių reiškinių, kokius dramose tegalima tik priminti. Šitaip plačiai lietuvių rezistenciją prieš sovietinę okupaciją yra pavaizdavęs Vytautas Alantas savo "Tarp Dviejų Gyvenimų" romane, kuris pirmiau buvo spausdintas "Draugo" atkarpoje, o prieš keletą mėnesių išėjo atskira knyga. Ligšiol tai pats stambiausias literatūros kūrinys apie herojiškai tragišką lietuvių rezistenciją, nors autorius ir nebuvo pasistatęs uždavinio atvaizduoti visą garbingą ir skaudų partizaninio laisvės sąjūdžio laikotarpį. "Tarp Dviejų Gyvenimų" romane V. Alantas pasitenkino tik keliais mėnesiais, kai lietuvių partizaninis pasipriešinimas prieš sugrįžusius sovietinius okupantus dar nebuvo išaugęs ir plačiai susiorganizavęs. Tai maždaug 1944 m. liepos-spalio mėnesiai, kai karo frontas buvo perkirtęs Lietuvą, o dalis Suvalkijos ir žemaičiai dar nebuvo užimti Sovietų kariuomenės. Tada okupuotoj didžiojoj Lietuvos pusėj sovietinės administracijos sistema nebuvo stipriai suorganizuota, daugelis lietuvių tikėjo, kad raudonoji kariuomenė bus po kurio laiko nustumta į Rusiją, o lietuviai partizanai tikėjosi sava veikla šitą Lietuvos išlaisvinimą pagreitinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Antanas Kučas
|
Negausūs mūsų tautos praeities tyrinėjimai 1959 m. praturtėjo gan svariu Jono K. Kario įnašu apie senovės lietuvių pinigus. Tikrai džiugu paimti jo dailiai išleistą veikalą ir su juo drauge pasklaidyti jo kruopščiai ir rūpestingai surinktus duomenis apie lietuvišką pinigą ir jo vingiuotus kelius amžių bėgyje.
Jo knyga paskirstyta į tris dalis: I. Brendant iš miglotos senovės; II. Lietuvos Kunigaikščių monetos iki Vytauto Didžiojo mirties; III. Lietuvos D. Kunigaikštystės pinigai unijų su Lenkija laikais. Pagrindinis autoriaus dėmesys sukoncentruotas į pinigo istoriją, žinoma, neišleidžiant iš akių bendrų politinių įvykių, juos lėmusių asmenų ir ūkinių problemų. Tačiau bendras įspūdis rodo, kad savo studijoje autorius daugiau susitelkia ties pinigu numizmatikos ir heraldikos, ne ekonomikos, šviesoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
EILĖS WIIRALTUI IR EILĖS SKAIDRIAM TAPATUMUI |
|
|
|
|
Parašė R.V.
|
Šioje nedidelės apimties poezijos knygoje daugumas eilių skiriamos menui ir tremties poetams. Vyrauja-tis dėmesys atitenka žinomam estų grafikui Eduardui Wiiraltui, mirusiam tremtyje, Paryžiuje.
Tai yra prisirišimo, kūrybinio prisirišimo, nostalgijos ir žodinės precizijos knyga. Vietomis precizijos siekta su nemaža pastanga, ir tuo mažiau sėkmingai (" Jieškojimas Esmės"), kitur impulsyviu, sakytume, epitafiniu taiklumu:
Raižyk dainą,
lengvai prabėgančią,
medyje
medžio Tiesos. Užkask
pajutimą
plazdančio vėjo sūriam kristale skaidros
("Cantus Firmus Grafiko atminimui". Vertė R.V.)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė P.J.
|
 Kaune spalio 27 po ilgos ir sunkios ligos mirė dail. Jonas Šileika. Palaidotas Kauno meno mokykloje.
Buvo gimęs 1883 liepos 2 Suvalkijoje, Jadagonių kaime, Šakių apskr. Baigęs pradžios mokyklą, 1900 išvyko j Ameriką, čia baigė vidurinius mokslus, meną studijavo Valparaiso universitete, Ind., 1906-1911 — Chicagos Dailės Institute. Paskui išvyko į Europą. Lankėsi Paryžiuje, kur susipažino su muzėjais, Miunchene mokėsi privačioje tapytojo H. Gre-berio studijoje ir Bavarijos Dailės akademijoje. Prasidėjus pirmam pasauliniam karui, grįžo į Ameriką.
Jonas Šileika buvo vienas iš tų emigrantų, kurie, svetur išsimokslinę, grįžo į Lietuvą (1921) ir savo darbu prisidėjo prie nepriklausomo gyvenimo kūrybos. Jis visą laiką mokytojavo Kauno Meno mokykloje, o nuo 1940 — Vilniaus Meno Akademijoje. Dėstė elementarų piešimą ir portretą. Dėstė sėkmingai ir gerai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KELI ŽVILGSNIAI Į LIETUVIŲ BENDRUOMENĘ* |
|
|
|
|
Parašė A. PIūkas
|
Beveik prieš dešimt metų naujieji ateiviai Lietuvių Bendruomenes mintį atnešė į Jungtines Valstybes kaip kažką naujo ir būtino lietuvybei išlaikyti bei lietuvių kultūrai ugdyti. Bet, nežiūrint nemažų pastangų, užtruko penkeri metai, kol buvo pravesti rinkimai ir sudaryti vyriausi LB organai. Tačiau ir po to LB nepavyko apjungti žymesnio lietuvių skaičiaus bei giliau įleisti savo šaknis JV lietuvių gyvenime. Tai, matyti, jaučia ir patys LB veikėjai, nes netrūksta kalbų apie reikalą LB pertvarkyti, i
Esant tokiai padėčiai iš tikro reikėtų panagrinėti LB nesėkmės JA-se priežastis ir pasvarstyti tikrą jos vietą JV lietuvių organizaciniame gyvenime.
Organizacija ar prigimta institucija
Nepaslaptis, kad dar daug JV-se yra lietuvių, ir net pačių LB veikėjų tarpe, kurie nesupranta, kas yra ta Lietuvių Bendruomenė,- ir kodėl visiems lietuviams reikia jai būtinai priklausyti. Del to, turbūt, reikėtų kaltinti daugiau ne lietuvių masę, bet pačius LB veikėjus, kurie skelbia nerealias pažiūras į LB arba patys nesutaria dėl jos pobūdžio.
Vienas tokių klausimų yra, ar LB yra organizacija, ar kažkas naujo, ypatingo ir dar nebūto JV lietuvių gyvenime.
Naujajame LB įstatų projekte siūloma LB vadinti "švietimo, kultūros ir socialinės globos, ne pelno, organizacija." Anot G. Galvos, šis aptarimas "paneigia pačią Bendruomenę, jos esmę, prieštarauja logikai ir net neapima Bendruomenės tikslų visumos, t.y. teisiškai niekingas". Jo supratimu, "bendruomenė niekada negali tapti organizacija".s
Šitas nesutarimas dėl LB pobūdžio, kaip atrodo, daugiausia išplaukia iš tautos ir bendruomenės sąvokų suplakimo. Lietuvių Chartoj sakoma, jog "tauta yra prigimtoji žmonių
--------
*'Straipsnis diskusinis. Redakcija su autoriaus išvadomis nesutinka. — RED.
-----
|
|
Skaityti daugiau...
|
GROŽINĖ LITERATŪRA
Aistis Jonas — Prūsų rikio Pipynės mirtis 241
Andriekus Leonardas — Voratinkliai, Valdovas, Dabar, Troškulys, Adoracija, Nuplakimas, Atilsis, Paguoda, Meilė, Pavakarė, Laukimo naktį
Dėkingumas, Grįžimas, Budėjimas (eil.) 52
Andriekus Leonardas — Varpai (eil.) 138
Andriušis Pulgis — Vienplaukis ir švilpauja ....
Azorin — Atidėtas apsilankymas (išv. P. Gaučys) 295
Balvočienė Z. — Iš šešėlių, Aido atgarsy (eil.) 207
Baronas A. — Kvailumo riba 200
Bradūnas Kazys — Ant jūrų kranto, Kraujo vestu-
vės, Pirmagimis, švilpynė (eil.) 21
Bradūnas Kazys — Aukojimas, Keleivis ir ugnis,
Kelionės galas, Ruduo (eil.) 277
Brazdžionis Bernardas — Deganti siela, Princesės Sit Hat-Hor Iūvet veidrodis, Pavasario malda, Sfinksui, Vėlinės, Ateina pergalė (eil.) .... 321
Jakštas Adomas — Malda Jaunikaičio, Pranašas
Palangos jūra, Paskutinis lapas, Varna (eil.) 383
Jurkus Paulius — Vilnelės istorija 158
Jurkus Paulius — Pirklio sūnus 415
Mačernis Vytautas — Sonetai 297
Mazalaitė Nelė — Tiesos 118
Narutė Nerimą — Metų Mišios, Šaltinis (eil.) .... 343
Pasternakas Borisas — Iš poemos "Leitenantas Šmidtas", Augštas šauly, Lëkë žvaigždes (eil.
išvertė H. Radauskas) 247
Perse Saint-John — Vaikystes švente, Regento is-
torija 411
Pūkelevičiūtė Birute — Rauda 64
Radžius Aleksandras — Ave Maria, Vienuolio mal-
da, Ledas (eil.) 63
Sadūnaitė Danguole (eil.) 287
Shakespeare William — Dvi scenos iš "Hamleto"
(Verte A. Nyka-Nyliūnas) 253
Spalis R. — Paklydimas 366
Šlaitas Vladas — Duok, kad ištverčiau, Lyjant
(eil.) 117
Šlaitas Vladas — Morta, Morta (eil.) 193
švabaitė Julija — Dvyliktoji stotis, Jau mirė
pasmerktasis, Tryliktoji stotis (eil.) 157
Vaičiūnas Petras — Juodi vaiduokliai padangėse
renkasi, Glūdų, neramu, žibute, Motinos žo-
džiai, Ateis diena, Marios nerimo (eil.) 9
|
|
Skaityti daugiau...
|
Šiuo "Aidų" numeriu užbaigiame 1960 metus. Žengiant į naujuosius, leidėjai dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie žurnalo klestėjimo praėjusiais metas ir linki labai laimingos ateities.
Mūsų rūpestis ir toliau pasilieka toks pat gyvas, kaip iki šiol, leisti bei ugdyti "Aidus". Kuo toliau, tuo labiau žurnalas atrodo reikalingas tremties kelionėje. Be jo žymiai tamsesnės būtų tos ūkanos, kurios gaubia mūsų kultūrinę padangę. "Aidams" yra lemta jau dvyliktus metus būti šviesiu žibintu.
Mes džiaugiamės kiekviena kilnia pastanga, padedančia žurnalui gyvuoti. Šiuo laiku mūsų žvilgsnis labiausiai krypsta į skaitytojus. Su senaisiais metais baigiasi daugelio prenumerata. Jai pratęsti 1961 metams iš Administracijos yra išsiuntinėti laiškeliai. Visus gerb. skaitytojus meldžiame atkreipti į tai dėmesį ir galimai skubiau atsiųsti prenumeratos mokestį. Ypatingai laukiame atsiliepiant anksčiau uždelsusiųjų. Prenumeratos mokestis yra vienintelis pagrindas, ant kurio dabar atsistojus, galima leisti žurnalą per apskritus metus.
Aidų, leidėjai
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
