Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1961 m. 2 vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vincentas Liulevičius — Lietuvos laisvės idėjos raida ...................... 49
Kazys Bradūnas — Lietuva, Pagonių ugnis (eil.) ................................ 59
V. Vaitiekūnas — MTS likvidavimo tikroji prasmė .......................... 60
Vladas šlaitas — Apie dingusį džiaugsmą, Upės pašonėj (eil.) ....... 65
Viktoras Gidžiūnas, O. F. M. — Pranciškonų Or-
dinas 750 m. jubiliejaus ženkle .............................................................. 66

Francesco Coloane — Paniręs ledėsis ................................................... 71
Z. Balvočienė — Į savo Viešpatį (eil.) .................................................... 75
D r. Povilas Rėklaitis — Gotiškojo Perkūno Namo
Kaune kilmės klausimu ........................................................................... 76


KŪRYBOS PASAULYJE
LITERATŪRA
P. Gaučys — Modernioji ispaniškosios Amerikos novelė ................ 89
Aloyzas Baronas — "Draugo" 1960 m. premijos laureatas ................ 90

MENAS
Mikas Šileikis — Čiurlionio Galerija ir jos sukaktis ......................... 91
Vyt. Kerbelis — Simfoninis-vokalinis koncertas Bostone ................ 94

MOKSLAS
Jonas Rugis — Erwinas Schroedingeris ............................................... 94

VISUOMENINIS GYVENIMAS
K. Mockus — Susivienijimai .................................................................. 95
ĮVYKIAI ...................................................................................................... 96
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS LAISVĖS IDĖJOS RAIDA 1795— 1918 m. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS   

Įžanginės pastabos.
Naujai iškilusių kaimyninių valstybių, Rusijos ir Prūsijos, susikaupusi jėga ir apetitai sužlugdė Lietuvos-Lenkijos valstybę — Respubliką (1795 m.).
Po įvairių pergrupavimų (Varšuvos kunigaikštystė, Lenkijos karalystė) visa Lietuva ir beveik visa Lenkija atiteko Rusijai. Lietuvos valstybė buvo atstatyta tik po 123 metų, Vasario 16 aktu. Per šį laiką, nebuvo užmirštas Lietuvos valstybės atkūrimo reikalas. S. Daukantas savo raštuose atvejų atvejais primena dienas, kada Lietuva buvo laisva, tuo pačiu mesdamas projekciją ir į ateities laikus. Tuo būdu lietuvių tautoj valstybinės laisvės idėja nebuvo mirusi, tačiau išgyveno tam tikrą evoliuciją, kurią čia ir ryžtamasi bent stambiais dygsniais atžymėti. Čia nesiryžtama atvaizduoti kovos už Lietuvos nepriklausomybę, bet tik sužymėti svarbesnius faktus, kurie padėtų atsekti Lietuvos laisvės idėjos raidą.
Lietuvos laisvės idėjos raidos kely įžiūrimi trys tarpsniai: unijinė laisvė, autonominė laisvė ir nepriklausomybės laisvė, tad ir šią apžvalgą karpau į tris dalis.

1. Unijinės Lietuvos laisvė.
Iki padalijimų Lietuvos valstybės istorijoje pastebimi du veiksniai, vaidinę valstybiniame gyvenime pagrindinį vaidmenį. Pirmajame laikotarpy valstybę valdė, reprezentavo, net laikė ją savo nuosavybe — didieji kunigaikščiai.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   

Telesforas Valius Golgota

LIETUVA

Eina ji pjauti rugių,
Pasiskolinti druskos,
Parsinešti ugnies.

Eina dainuodama,
Saulės palydima —
Grįžta raudodama.

Rugiai nubirę,
Druska ištirpus,
Žarijos užgesintos . ..

Bet žemė nemiršta badu
Tik aš jos skraitėn dedu
Pašautos gulbės giesmę.
Skaityti daugiau...
 
MTS LIKVIDAVIMO TIKROJI PRASMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. VAITIEKŪNAS   
MTS — Mašinų ir Traktorių Stotys — Sov. Sąjungoje ir jos pavergtuose kraštuose žemės ūkio valstybinės įmonės 1958 buvo "suprivatin-tos". Tas "suprivatinimas" buvo plačiai ir įvairiai aiškinamas. Kuri tad jo tikroji prasmė?

Jau 1930 pradžioj Sov. Sąjungos kompartijos centro komitetas buvo nutaręs MTS "su-privatinti", tariant, jas perleisti kolchozams, juos įpareigojant už perleistas mašinas atsilyginti valstybei per trejus metus. Tačiau tas nutarimas jau tų pačių metų gale buvo atšauktas. MTS "suprivatinimui" pasipriešino Stalinas. Jis vėliau tuo klausimu rašė, kad MTS perleidimas kolchozams "didintų atstumą tarp kolchozinės nuosavybės ir valstybinės nuosavybės, ir neartintų mus į komunizmą, bet atvirkščiai, mus nuo komunizmo tolintų". (Žiūr. Stalino "Sov. Sąjungos Socializmo Ekonominės Problemos", Maskva, 1952, 101p.). Nepaisant Stalino aiškaus nusistatymo prieš MTS "supri-vatinimą", pati "suprivatinimo" mintis kompartijos viršūnėje visą laiką buvo gyva. Po Stalino jo įpėdinių rungtynės dėl valdžios MTS "su-privatinimą" ypačiai pagyvino. Tvirčiau valdžios balne pasijutęs, Chruščiovas 1958.2.26. kompartijos centro komitete pravedė rezoliuciją, reikalaujančią MTS perleisti kolchozams. Tą rezoliuciją vykdydamas, Sov. Sąjungos augš-čiausias sovietas 1959.3.31. priėmė atitinkamą potvarkį.
Ši Chruščiovo manipuliacija su MTS sulaukė plataus atgarsio laisvajame pasaulyje. Ne tik patys vakariečiai, bet ir kai kurie sovietų pavergtų kraštų egzilai MTS likvidavime buvo į-žiūrėję Chruščiovo žemės ūkio politikoje tam tikrą esminį posūkį. Būtent, žemės ūkio valstybinio sektoriaus tam tikrą susiaurinimą, o vadinamojo kooperatinio sektoriaus — kolchozai pagal sovietinį supratimą yra žemės ūkio gamybiniai kooperatyvai — tam tikrą sustiprinimą. Panašiai MTS "suprivatinimą" savo metu buvo supratęs ir Stalinas ir dėl to jam griežtai pasipriešinęs.
Faktiškai betgi Chruščiovas, likviduodamas MTS ir jų mašinas perleisdamas kolchozams, anaiptol neturėjo tikslo vadinamąjį kooperatinį žemės ūkio sektorių — kolchozus — stiprinti, o valstybinį žemės ūkio sektorių siaurinti. Tos Chruščiovo transakcijos tikslas buvo pagreitinti žemės ūkio kolchozinės sistemos perėjimą į valstybinę sistemą, kuri nuo pat sovietų įsigalėjimo buvo įvesta pramonėje. Ir Chruščiovo ir Stalino žemės ūkio politikos tikslai tie patys — kuo veikiau panaikinti vadinamąją kooperatinę žemė ūkio nuosavybę kolchozų pavidalu ir žemės ūkio privatinės nuosavybės likučius sodybinių sklypelių pavidalu. Pastarąją — kaip buržuazinio kapitalizmo atgyveną, pirmąją — kaip pereinamąją žemės valdymo formą.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Šlaitas   
APIE DINGUSĮ DŽIAUGSMĄ

Gyvenu neskubėdamas.
Šimtas metų yra tolygus vasaros dienai.
Šimtą metų galėčiau stovėti vienoje vietoje,
ir stovėt nepabostų:
vis žiūrėčiau, kaip saulė teka ir saulė leidžiasi
užmiršimo pasaulin.

Senstu.
Vaikštau mirusio miesto gatvėmis.
Rožiniais pirštais
pasitinka mane vaikystė.
Liepia surasti
užmiršimo žolėj seniai dingusią aukso saulę.

O,
saule!
Aukso siūlų skaistus kamuoly, kurio rast nebemoku.
Štai,
žiūrėk:
UŽMIRŠIMO ŽOLĖ.
Jinai stovi tarp mūsų,
kaip šiurkštus kapinynų mūras.
Skaityti daugiau...
 
PRANCIŠKONŲ ORDINAS 750 METŲ JUBILIEJAUS ŽENKLE (1210-1960) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS O.F.M.   
Užpernai pavasarį, balandžio 16 d., suėjo 750 m. nuo tos dienos, kai šv. Pranciškus Asyžietis susilaukė pirmojo sekėjo, brolio Bernardo iš Quintavallės, o pernai — tiek pat metų suėjo nuo oficialaus vienuolijos patvirtinimo. Ši sukaktis užpernai iškilmingai buvo paminėta Romoje Laterano bazilikoje, dalyvaujant pačiam popiežiui, o pernai ji minėta specialiose akademijose ir spaudoje. Kadangi šv. Pranciškaus ordinas krikščioniškajam gyvenimui davė naują impulsą, kurio įtaka reiškėsi ir tebesireiškia ne tik asketikoj, pastoracijoj ir artimo meilės darbuose, bet ir mokslo bei meno srityse, dėl to jo įsikūrimas laikomas pasaulinio masto įvykiu. Savo duoklę jis atidavė ir mūsų tautai, nes su jos žmonėmis jo nariai yra surišę savo gyvenimą ir likimą nuo Lietuvos istorijos pradžios iki šių tremties dienų. Štai kodėl šio jubiliejaus proga pravartu yra bent šiek tiek susipažinti su jo įsikūrimu, išsiplatinimu, santvarka, dvasia, gyvenimu ir veikla.

1. Mažesniųjų Brolių ordino įsikūrimas
Mažesniųjų Brolių ordiną įkūrė Asyžiaus audinių pirklio sūnus Pranciškus, savo jaunystėje mėgęs linksmą gyvenimą ir siekęs riterio garbės. Sapnų ir regėjimų įspėtas, jog einąs klaidingu keliu, kai jo laukia dideli darbai ir Bažnyčios atnaujinimas, pakeitė savo gyvenimą ir, nugalėjęs visas kliūtis, suprato, kad jis turi gyventi apaštalų neturte ir sakyti pamokslus.
Šio gyvenimo ir pamokslų dėka Pranciškus greitai susilaukė 11 sekėjų, kurie su juo sudarė dvylikos apaštalų skaičių. Tada bendram gyvenimui tvarkyti jau reikėjo taisyklių, regulos, kurią Pranciškus parašė, remdamasis evangelijos patarimais ir paskui 1210 m. su broliais nuvyko Romon ir iš Inocento III gavo žodinį vienuolijos patvirtinimą. Atleisdamas juos, popiežius pažadėjo savo globą, suteikė tonzūras, atseit, įtraukė į dvasininkų luomą, ir leido sakyti pamokslus. Taip buvo įkurtas vienuolinis ordinas, kurį vėliau Pranciškus iš nusižeminimo pavadino Mažesniųjų Brolių, dėl to ir dabar jis oficialiai vadinasi Ordo Fratrum Minorum.
Skaityti daugiau...
 
Paniręs Ledėsis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FRANCESCO COLOANE   
Žmogus, vilkįs pilku lieptalčiu, išėjo iš molio būdelės ir, prisiartindamas, man tarė:
— Gal tamsta norėtum dirbti Na varine?
— Navarine? — jį perklausiau, stengdamasis prisiminti.
— Taip, Navarine! -— pakartojo. Tai didelė sala, gulinti į pietus nuo Beaglio kanalo. Ten reikalingas vyras, galįs atlikti beveik visus darbus.
Pasiūlymas mane užklupo vieną iš tų dienų, kada žmogus negali niekur išplaukti, ir kaip tik tuo metu, kai slampinėjau krantinėmis, tarsi atitrūkęs pats nuo savęs, kaip po audros debesies gabalai, palieką plaukioti viršum žemės ir dingsta su pirmu vėju.
Kažkas panašu į audrą buvo atsitikę su manim: audra, kuriai praūžus, dar tebebuvo užsilikęs mano sąmonėje vienos moters paveikslas, o mano širdyje šešėlio lašas, kuris laikas nuo laiko pasklisdavo po mano kraują.
Tačiau, pasirašęs sutartį, nejaučiau kaip seniau džiaugsmo, kada savo gyvenimą suriš-davau su kuo nors. Dabar laisvas ir bedarbis, gal kai ką prarasiu, apleisdamas tą tinginių rojų ir, dar nevisiškai atitokęs, žengdamas į tą tamsų reikalą, pastūmėjusį mane priimti pasiūlymą.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z. BALVOČIENĖ   
Į SAVO VIEŠPATĮ
Jei Tu nori — esu tik mažas,
Pilkas kurmis žemėj:
Tylus ir užsikasęs.

Esu darbštus, sotus ir sveikas,
Ir mano kailinėlis šiltas ...
Ko dar bereikia? —
Visi juk kurmiai taip gyvena.

Jei nori . ..
Tik vakaropi, sunkius darbus pabaigęs,
Nuo visko atitrūkęs,
Pro kietą prasikasęs, grumstotąjį kupstą,
Išeinu apsižvalgyti . . .
Ir nustebęs sustoju:
Bepamatau užgesusią jau saulę . . .

Na, ką gi, jei Tu nori . . .

Nuliūdęs ir nusiminęs,
Vėl kūprinu atgal taku senuoju . . .
Į tamsą.

 
GOTIŠKOJO PERKŪNO NAMO KAUNE KILMES KLAUSIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS   
Senieji keliautojai ir geografai, aprašydami miestą, paminėdavo kurį vieną pastatą kaip architektūrinę miesto įžymybę, pirmoje vietoje dėl jo nuostabumo. XVI a. Vilniaus aprašymai iškeldavo Bernardinų bažnyčią, kaip nepaprastai gražią. Baroko epochos rašytojai laikė Šv. Kazimiero koplyčią dėl jos sensacingo turtingumo ir blizgesio pačiu brangiausiu Vilniaus paminklu. Romantikos laikotarpis, svajojęs apie viduramžius, pradėjo žavėtis Šv. Onos bažnyčios gotiškąja fasado dekoracija. Greit pasklido žinia, kad kaimyninio Kauno senamiestyje yra panaši architektūra: augštas, raguotais pinak-liais padabintas pinjonas ant seno mūrinio namo, tada vadinamo "Perkūno Šventykla". Visi XIX a. Kauno aprašymai jį mini. Žurnalai lenkų, rusų ir net vokiečių kalbomis yra paskyrę šiam pastatui atskirų straipsnių, kas patvirtina buvus nemažo susidomėjimo šiuo paminklu. Miesto lankytojus stebino keistos šio nedidelio namo pinjono formos, o ypatingai jo vardas: "Perkūno Šventykla". Bet kaip tik šis vardas greit sukėlė abejojimų. Jau 1846 m. Balinskis aiškiai pasisakė, kad mūsų senas ir gotiškai dekoruotas namas Kaune negalėjo būti šventykla ir šitoks jo vadinimas yra klaidinantis1. Be-linskiu pasekė kiti autoriai. 1854 m. Poznanėje išleistų "Kauno prisiminimų" autorius pastebėjo: "Jokiame sename Kauno aprašyme nerandame įrodymų, kad gotiškasis pastatas prie gatvės, vedančios į Nemuną ir ten tebestovįs, būtų Perkūno šventykla"2. Ir vėliau daug autorių jautė reikalą daryti panašių paaiškinimų.

Nušviesti gyvenamųjų miesto namų istoriją yra sunkiau kaip bažnytinių ar viešųjų civilinių pastatų, nes dokumentai, liečia jų kilmę, daugiausia laikyti privatinėse rankose, greičiau pražuvo. Kronistams privatinė statyba atrodė nereikšminga ir neverta kronikinio paminėjimo. Vakarų Europos senųjų miestų istorijografija, žinanti daug detalių net iš pavienių gatvių ir namų praeities iš XVI-XVIII amžių, kalbant apie XV ir XIV amžius, taip pat dažnai negali duoti aiškaus atsakymo.
Skaityti daugiau...
 
MODERNIOJI ISPANIŠKOSIOS AMERIKOS NOVELĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Gaučys   


Beskaitydami Ispaniškosios Amerikos naujųjų laikų noveles, pastebime dvi žymiausias kryptis. Viena jų eina realistine vaga ir j pasakojimą įlieja socialinį gyvenimą, amerikinę aplinką, į literatūrą įveda gam tą, papročius, įvairiausių regiom) kaimiečių tarmes. Tą kryptį, plačia prasme imant, būtų galima pavadinti "kreoline". Antrąją gi reikėtų atžymėti kaip subjektyvinę ar psichologinę. Skirdamies nuo pirmosios, šitos krypties rašytojai nesidomi fizinių, politinių ar socialinių aplinkybių aprašymu, bet stengiasi vaizduoti individualinius, žmogiškus konfliktus, nesigilindami į aplinką.

Ispaniškosios Amerikos novelė pasiekia subrendimo urugvajiečio Horacio Quiroga (1878-1937) kūryboj. Jo novelės atskleidžia dramatinę egzistencijos viziją ir nepaprastą vaizduotę. Nepalyginamomis priemonėmis, įsisavintomis iš E. Poe, Mau-passanto ir Kiplingo, šis rašytojas gvildena paslaptingas, fantastines ar liūdnas temas, kartu taikliai vaizduodamas Pietų Amerikos girią.

Kai kurių Quirogos novelių niekad negalima užmiršti. Pvz., "Anakon-da", kurioje girios burtininkas parodomas įkūnytas paslaptingų impulsų gyvatėse. Arba "Papjauta višta", vaizduojanti šeimą su keturiais vaikais, visais idiotais. Penktoji atžala, atnešanti jai laimę ir viltį, yra normali, sveika ir graži mergaitė. Tėvams išėjus, namie palieka penki vaikai. Idiotai buvo matę tarnaitę pjaunant vištą. Sugrįžę tėvai randa kraujo klane kūnelį mergaitės, brolių papjautos.
Skaityti daugiau...
 
Aloyzas Baronas "Draugo" 1960 m. premijos laureatas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Sausio 21 d. Los Angeles mieste susirinkusi jury komisija dienraščio "Draugo" 1960 m. premiją (1000 dol.) visais balsais paskyrė Aloyzui Baronui už romaną rankraštyje "Lieptai ir bedugnės". Komisijos sąstatas buvo šitoks: Bernardas Brazdžionis, Jurgis Gliaudą, Juozas Kojelis, Feliksas Kudirka ir Elena Tumienė. Posėdžiui pirmininkavo Jurgis Gliaudą.

Aloyzas Baronas gimė 1917 m. Vabalninke. Gimnaziją baigė Kaune 1941 m. Pradžioje Kauno universitete studijavo techniką, paskui perėjo į filosofijos fakultetą. Studijas tęsė Frankfurto universitete. Į JAV emigravo 1949 m. Rašo eilėraščius, bet labiausiai yra iškilęs beletristikoje. Savo veikaluose gilinasi j žmogaus nerimą karo bei pokario gyvenime, jj analizuodamas gausiuosiuse personažuose. Laureatas yra išleidęs šias beletristines knygas: "žvaigždės ir vejai", "Debesys plaukia pažemiu", "Užgesęs sniegas", "Antrasis krantas", "Mėnesiena", "šviesa ir kelias", "Sodas už horizonto", "Valandos ir amžiai", "Vieniši medžiai".
Skaityti daugiau...
 
ČIURLIONIO GALERIJA IR JOS SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikas Šileikis   

1960 m. gruodžio mėn. 3 dieną Čikagoj atžymėta Čiurlionio Galerijos • rejų metų sukaktis, kartu surengiant lietuvių kolekcionierių meno parodą, kurioje buvo išstatyta 33 dailininkų 164 kūriniai. Ta proga buvo išleistas gausiai iliustruotas galerijos albumas ir katalogas, pateikiant pluoštą informacinių žinių apie Čiurlionio Galerijos veiklą. Be kita ko, leidinyje yra pasakyta:
"Lietuviais galime išlikti svetimoje šalyje, tiktai ugdydami savo tautinę lietuvišką kultūrą. Mums rūpi, kad lietuvių meno kūryba daugiau reikštų mūsų tautos buitį, charakterį, o mažiau būtų internacionalizmo. Tuomet ir tarptautinėje visuomenėje bus greičiau pastebėti mūsų individualūs bruožai — tautinis stilius, —reprezentuojąs mūsų tautą. Mes turime rinkti ir saugoti mūsų kultūrinius lobius, kad po mūsų mirties šis palikimas palaikytų mūsų vaikų tautinę gyvybę. Mes turime jungtis, kūrėjai ir meno rėmėjai, šiam bendram konkrečiam darbui ir bendromis jėgomis bei lėšomis šį tikslą atsiekti, šis idėjinis darbas pateisins prieš tautą mūsų buvimą tremtyje. Čiurlionio Galerijos direkcija, organizuodama lietuvių kolekcionierių meno parodą, siekė; 1) pagerbti mūsų meno kūrėjus ir jų rėmėjus. 2) Paskatinti dailininkus kūrybiniam darbui. 3) Kelti meno lygį ir meno kultūrą tremtyje."
Skaityti daugiau...
 
ERWINAS SCHROEDINGERIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Rugis   

Didieji mokslo vyrai, dalyvavę nuostabioj mokslo revoliucijoj, vykusioj mūsų amžiuje, vienas po kito žengia amžinybėn. Štai mokslinė spauda pranešė, kad sausio 4 d. Vienoje mirė didysis šių laikų teoretinis fizi-kas-matematikas Erwinas Schroedin-geris.

Schroedingeris gimė 1887 m. Austrijoje. Baigęs mokslus, jis profesoriavo Vienoje, Štutgarte, Breslave ir Ciuriche. 1927 metais jis buvo pakviestas užimti Berlyno universitete fizikos tyrinėjimuose svarbios vietos, kurią buvo palikęs Maksas Planckas. Hitlerizmui įsigalėjus, Schroedingeris išvyko iš Vokietijos, kurį laiką dirbo Austrijoje, o iš ten nusikėlė į Oxfordą, Anglijoje. Nuo 1938 m. iki 1956 m. jis buvo senjoru profesoriumi Augštųjų Mokslų Institute Dubline ir tik 1956 m. grįžo į gimtąją Vieną.
Skaityti daugiau...
 
SIMFONINIS — VOKALINIS KONCERTAS BOSTONE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vyt. Kerbelis   
Su pasididžiavimu galime minėti tokius įvykius mūsų išeivijos gyvenime, kaip mūsų operos pastatymai Čikagoje, jungtinių chorų dainų šventės, prie jų pilnai dar galime prijungti ir paskutinį simfoninį-vo-kalinį koncertą Bostone, įvykusį sausio 8 dieną Jordan Hall salėje.

Šis koncertas buvo surengtas šv. Petro parapijos choro 50 metų jubiliejui paminėti. Užsimojimai buvo dideli ir to įvykdymui teko parodyti nemaža entuziazmo ir darbo rengėjams, patiems choro dalyviams ir ypač to koncerto vadovui ir dirigentui komp. Jeronimui Kačinskui.

Pirmoje programos daly Melrose simfoninis orkestras, kurio nuolatiniu dirigentu nesenai buvo pakviestas mūsų J. Kačinskas, gana įspūdingai atliko amerikiečio kompozitoriaus G.W. Chadwick kūrinį Noel. Po to sekė F. Mendelssohno ketvirtoji simfonija (italiana).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
R. SPALIS: ALMA MATER. Apysaka. 434 pusi. Išleido "Viltis" Cleve-lande 1960 m. Kaina 5 dol. Gaunama šiuo adresu: Dirva, 6907 Superior Ave. Cleveland 3, Ohio. Kaina 5 dol.

Antanas Škėma: ČELESTA. Išleido "Nidos" leidykla Londone, 1960 m., 70 pusi.

 
SUSIVIENIJIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Mockus   

Paskutiniaisiais dviem praeito amžiaus dešimtmečiais ekonominis ir socialinis JAV susitvarkymas buvo dar visai nepanašus į šiandieninį. Paprastas darbininkas nebuvo globojamas beveik jokių įstatymų. Ligos, nedarbo atveju juo valdžia nesirūpino. Tokios aplinkybės vertė pačius darbininkus jieškoti būdų minimaliai apsidrausti nelaimės atvejui. Tie patys dešimtmečiai kaip tik buvo masinės imigracijos laikas. Naujiems imigrantams dar sunkiau buvo ypač pradžioje verstis. Savaime atskirų tautybių kuriamose organizacijose šalia tautinių ir kitų visuomeninių uždavinių buvo rūpinamasi ir tuo, kas šiandien yra įprasta vadinti fra-ternaline pagalba. Pirmieji mūsų gausesni imigrantai pateko į mišrias su lenkais parapijas, o tuo pačiu ir į mišrius lenkų "Zwiazk", kuriuose vyravo lenkų kalba. Stiprėjant lietuvių tautiniam susipratimui, sukūrus atskiras nuo lenkų parapijas, savaime kilo reikalas kurti ir savas fraternalines draugijas, kurios tais laikais buvo pagrindinės visokio visuomeninio reiškimosi celės, vėliau išaugusios į didžiules organizacijas. Susivienijimo pradžia siekia 1886 metus. Tais metais Plymouth Pa. buvo pirmas seimas ir priimti pirmieji įstatai.
Skaityti daugiau...
 
MUMS RAŠO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Biržiška   
"Aidų" š. m. Nr. 1 puikiame Z. Ivinskio straipsnyje apie K. Jablonskį įsispraudė klaidelė: K. Jablonskis vedė ne Sruogaitę, bet Zosę Liandsbergaitę, dramaturgo Žemkalnio dukterį ir architekto Vyt. Žemkalnio seserį.
Na, ir prof. Koscialkovskis buvo Zyndram (ne Žydram) Koscialkovskis.
Dėkoju už "Aidus" — žmoniškai redaguojant.
Jūsų M. Biržiška

 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
• Vasario 16-tą JAV Senate ir Atstovų Rūmuose buvo paminėtas Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimas. Senate maldą sukalbėjo kun. B. Bartis iš develando, o Atstovų Rūmuose - kun. E. Giedra iš Vašingtono. Kalbas apie Lietuvą pasakė eilė senatorių ir kongresmanų. šis Lietuvos minėjimas įtraukas į leidinį — "Congressional Record". Taip pat ir šiemet kai kurios Amerikos valstybės bei miestai Vasario 16-tą paskelbė švente.

• Lietuvos atstovas J. Kajeckas Vasario 16 proga gavo iš Amerikos Valstybės sekretoriaus Dean Rusk šį raštą:
"Jungtinių Valstybių vyriausybės ir tautos vardu aš siunčiu jums, kaip Lietuvos atstovui, nuoširdų sveikinimą Lietuvos nepriklausomybės 43 m. sukakties proga. Jungtinių Valstybių vyriausybė, atsisakydama pripažinti Lietuvos įjungimą į Sovietų Sąjungą, remia Lietuvos žmonių reikalavimą laisvos ir nepriklausomos tautinės egzistencijos. Kalbėdamas Amerikos žmonių vardu, aš reiškiu viltį, kad lietuvių tautos teisingo tikslo siekimas atves ją prie laimėjimo".
šioje šventėje išleido sveikinimo raštą ir JAV viceprezidentas L. John-sonas.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI SKIRIA PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas
1. Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1959 ir 1960 metais.
2. Premija, $500.00 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3. Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
4. Autoriai arba leidėjai veikalus komisijai atsiunčia ligi 1961 metų kovo 1 d. "Aidų" redakcijos adresu: A. Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S.E., Washington 28, D.C. Pažymėti, kad siunčiama premijos komisijai.
5. Premijai galima siųsti ir suminėtų mokslų srities rankraščius.
6. Jury komisijos sąstatas: dr. J. Balys, L. DambriūnaG, dr. K. Jurgėla,
dr. A. Sužiedėlis ir A. Vaičiulaitis.

 
JAUNIMO DĖMESIUI PDF Spausdinti El. paštas
Lietuviai pranciškonai kviečia lietuvius jaunuolius stoti į šv. Antano gimnaziją Kennebunkporte, Maine. Gimnazija turi visas valdžios mokyklų teises, bendrabutį, žaidimų salę, laboratoriją, biblioteką ir kitas auklėjimo priemones. Į programą įeina lietuvių kalba. Veikia keturios klasės. Į pirmąją klasę priimami jaunuoliai, baigę pradžios mokyklą. Jau dabar galima registruotis ateinantiems mokslo metams. Visais gimnazijon įstojimo reikalais rašoma rektoriui šiuo adresu: St. Anthony's High Schocl, Kennebunkport, Maine.
 
Metrika PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bush wick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai