| |
|
|
1961 m. 3 kovas
|
TARTI ŽODĮ LIETUVOS GARBEI |
 |
 |
 |
|
Parašė FAUSTAS KIRŠA
|
Faustas Kirša, vasario nen. atšventęs 70 m. amžiaus sukaktį.
Kaip visi kiti," mes čia atsidūrėme Lietuvos vardu.
Lietuvos vardu, aš giliai tikiu, ir liksime — jos garbei, jos kančioms, jos laimėjimams. Aš rašau dėl to, kad tikiu lietuvių ir Lietuvos gyvybe ir nemirtingumu.
Jeigu aš netikėčiau, aš nerašyčiau. Argi ūkininkas galėtų sėti javus, jeigu žinotų, kad jie neaugs.
Aš rašau dėl to, kad manyje neišdildomai rausiasi Lietuvos praeities šimtmečių budėjimas ir šviesiausia viltis į ateitį, kad mes buvome, esame ir būsime.
Kai aš taip galvoju, aš neabejoju, kad kiekvienas tikras lietuvis tą patį Dievo žiburį nešioja savyje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽVILGSNIS Į FAUSTO KIRŠOS KŪRYBA |
|
|
|
|
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS
|
Mot j'ai pris charge de l'ecrit, j'honorerai l'ecrit.
Saint-John Perse.
1. Visokeriopi keliai ir vienatvė.
Prieš geroką kupetą metų Kauno muzikos mokyklos salėje įvyko literatūros vakaras, kurį surengė nauja karta. Šios grupės, pjūvinin-kų, teoretikas Petras Juodelis paskaitė savo credo, kuris buvo pavadintas "Laišku p. Kiršai", (žr. "Piūvis", 1929 m. Nr. 1) Paties Kiršos aname vakare nė nebuvo.
Tada man buvo mįslė ir ligi šiolei pasiliko neaišku, kodėl atžalynas kaip tik atsišaukė į Faustą Kiršą. Iš šalies žiūrint, jis mums daugiau atrodo vienišasis. Iš tos šaunios generacijos, kuri, be jo, mūsų literatūrai davė Putiną, Sruogą ir Binkį, Faustas Kirša buvo mažiausiai pasinėręs į literatūrinius sūkurius. Putinas jau tuojau po pirmo pasaulinio karo savo sugestyviu simbolizmu turėjo sekėjų jaunesniųjų gretose. Balys Sruoga laužė ne vieną j ietį, kaudamasis su modernios poezijos priešais. O Kazys Binkis kėlė futurizmo vėliavą. Faustas Kirša naujų srovių ir naujų teorijų menui neskelbė. Jisai ėjo atskiru keliu, jo nepiršdamas kitiems. Kaip vėliau, taip ir anais laikais jis būtų galėjęs tarti: "Aš vienišas žaidžiu", tuo tarsi patvirtindamas dabartinio anglų poeto Day Lewis mintį: "Iš tiesų eilėraštis tebėra šauksmas iš vienatvės".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė FAUSTAS KIRŠ A
|
SKULPTORIUS
Kalu plaktu granitą
Ir grauduliu drebu —
Negyvas veidas švito
Pagonišku stabu.
Kiekvienas bruožas akmeny —
Širdies virpėjimas many:
Tai du pasauliai paslaptingi
Vienoj lemty sustingo.
Nešventintos skeveldros
Į laiko dulkes krito,
Kad atsidengtų veidas
Ugningas iš granito.
Kai įkvėpimo smūgiai
Žaizdrus aplinkui sėja,
Daugiau nei žemės ūgiui
Ištryška prasmė ir idėja.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRANCIŠKONŲ ORDINAS 750 METŲ JUBILIEJAUS ŽENKLE (1210-1960) |
|
|
|
|
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS O.F.M.
|
(Pabaiga)
7. Misijos netikinčiųjų kraštuose
Pats šv. Pranciškus veržte veržėsi į misijas, du kartu dėl kliūčių mahometonų kraštų nepasiekęs, 1219 m. nuvyko į Egiptą ir ten sultono akivaizdoje sakė pamokslus. Negana to, jis ir savo broliuose uždegė misijų dvasią ir grąžino vėl apaštalų laikų evangelijos skelbimo būdą. Ne prievarta, bet meile ir kankinių krauju šv. Pranciškaus sūnūs laimėjo Kristui milijonus netikinčiųjų. Sunkiomis sąlygomis nuo XIII a. pranciškonai dirba Balkanuose. Albanijoje ir Montenegro schizmatikų tarpe jie įkūrė ir valdė vyskupijas. Net 1479 m. turkams užėmus kraštą, jų nepabūgo, bet, slapstydamiesi kalnuose, aptarnaudavo tikinčiuosius. Nelengviau jiems buvo ir dabartinės Jugoslavijos teritorijoje, kur viešpatavo manichėjai ir schizmatikai, bet čia jų darbas buvo taip sėkmingas, kad per vienerius 1402 m. jie atvertė 50,000 eretikų, o 1451 m. Bosnos vyskupas rašė: "Kur tik apsigyvena broliai, ten eretikai tirpsta kaip vaškas nuo ugnies". Kai 1463 m. turkai užgrobė kraštą, tai jie, gavę tolerancijos ediktą, sunkioje priespaudoje apaštalavo, iki 1875 m. sulaukė laisvės. Dar sunkiau jiems buvo Bulgarijoje, kur jie turėjo net 6 kankinius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ CHARAKTERIO VERTYBES |
|
|
|
|
Parašė J. BRAZAITIS
|
|
I. Ką charakteriu vadiname ir iš ko apie jį sprendžiame
1. Sakome: lietuvių charakteris, tautos dvasia, tautos dvasinis veidas . . . Kad tie žodžiai nebūtų tik deklamacija, skambi, tačiau mažaprasmė — pirma reikia susitarti: kas suprantama charakterio ar dvasinio veido vardu.
Asmens charakterį labiausiai nusako ir duoda konkretaus turinio dvejopi elementai:
(a) tos ar kitos dvasinės galios žmoguje persvara;
(b) asmens linkimas į tam tikras gyvenimo sritis ir tose srityse tam tikrų vertybių pamėgimas.
Jei galėtume surasti, kad daugumas lietuvių reiškiasi tom pačiom dvasios galiom, linksta į tas pačias gyvenimo sritis; panašiai jas pergyvena, tai šitie daugumos bruožai jau tektų laikyti lietuvių charakterio bruožais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Kotryna Grigaitytė
|
POEZIJAI
Jei su manim būtum 
Per naktis dienas,
Niekad nenusčiūtų
Saulės šypsena.
Kai mane apleidi
Vidury dienos,
Stūgaudamas aidi
Juokas darganos.
Kai toli nuklydus
Vėliai sugrįsti,
Gėlynai sužydi
Dulkėms apnešti.
Vėl lietutis alma
Šilko srovėmis —
Ant sidabro balno
Juokias pilnatis.
Būki dieną, naktį,
Būki su manim.
Ak, bijau prarasti
Kelią pilnatin.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PREL. DR. LADAS TULABA
|
1900 M. NUO JO ATVYKIMO ROMON PROGA
1. Asmuo.
Šv. Povilas gimė Tarse, Kilikijos provincijos sostinėje, M. Azijoje pirmo šimtmečio po Kristaus pradžioje: apytikriai tarp 1-5 m. Tarsas tuo metu buvo žymus kultūros ir prekybos centras. Savo gyventojais jis buvo labai įvairus: romėnai ir graikai, persai ir egiptiečiai, arabai ir žydai čia buvo susitelkę, įvairių gyvenimo interesų vedini. Povilo tėvai ar seneliai į čia bus atsikėlę iš Palestinos ir greičiausia vertėsi prekyba. Jie buvo įsigiję Romos pilietybę, taip kad ši privilegija paveldėjimo keliu teko ir jų sūnui Povilui (ApD. 22, 28). Jo tėvai, nors gyveno emigracijoje ir buvo Romos piliečiai, pasiliko ištikimi bei pamaldūs žydai. Savo sūnui šalia lotyniško vardo Paulus davė žydišką — Saulus (ApD 13,9). Jis turėjo seserį, kurios sūnus stengėsi savo dėdei padėti, kai šis buvo kalinamas Cezarėjoje (ApD 23, 16s). Ar Povilas bus turėjęs daugiau brolių ir seserų, nežinia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JONAS BILIŪNAS PAKELIUI Į VOKIETIJĄ |
|
|
|
|
Parašė KOSTAS OSTRAUSKAS
|
Pašalintas 1901 m. kovo mėn. iš Tartu (tada Dorpato arba Jurjevo) universiteto už dalyvavimą anticarinėse studentų demonstracijose, Jonas Biliūnas ne kartą prašėsi vėl priimamas, kreipėsi į universiteto rektorių ir net į patį švietimo ministerį. Tačiau visos pastangos nuėjo veltui: jis ne tik negavo leidimo grįžti į Tartu universitetą, bet jam buvo uždrausta įstoti ir į bet kurią kitą, to meto Rusijoje esančią, augštąją mokyklą. Šią ir taip jau keblią padėtį dar labiau pasunkino kitos bėdos. Netekus studento vardo, Biliūnui grėsė privalomoji karinė tarnyba. Būdamas beveik tikras, jog jos neišvengs, jis net pats galvojo stoti kariuomenėn, kad kuo greičiau atsikračius nemalonios prievolės. Be to, kaip buvęs studentas, pašalintas iš universiteto už dalyvavimą politinėse demonstracijose, jis buvo sekamas policijos. Kad išvengus visų šių nemalonumų ir kartu įgyvendinus pasiryžimą tęsti mokslą, 1903 m. pradžioje Biliūnas nutarė išvykti studijoms į Vokietiją. Taip ir buvo padaryta: tų pačių metų spalio mėn., prieš tai kurį laiką pabuvojęs Tilžėje, jis atvyko į Leipcigą ir įstojo į Augštąją komercijos mokyklą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PULGIO ANDRIUŠIO "ROJAUS VARTAI" |
|
|
|
|
Parašė Pranas Naujokaitis
|
Apysaka "Rojaus vartai" yra trečioji P. Andriušio knyga, nukelianti skaitytoją į Augštaitijos kaimą, kupina subtilių vaizdų, alsuojanti gamtos meile, patraukli gyvais charakteriais.
Knygos tiesioginis veiksmas apima vieną žiemą — nuo antrųjų langų įdėjimo Kasčiaus troboje iki jų išėmimo pavasarį. Vaikų gyvenimas dabar susitelkia aptemusioje troboje — kartais prie stalo, prie apledėjusių langų, bet dažniausiai ant šilto ir erdvaus augštaitiško pečiaus. Ir kiek čia visokių įvykių — tokių kasdieniškų ir smulkučių, bet vaikų gyvenime svarbių ir dramatiškų! Ir ne troboje yra jų gyvenimo centras, čia jie jaučiasi lyg uždaryti, žiemos šalčių ir pusnių suvyti, o tikrasis gyvenimas tebėra kluonienoje, vasaros laisvėje, tuose nebaigtuose žaidimuose:
"Dar vis Narba lūkuriavo, kad tas sniegas tik taip sau, nutirps vieną dieną ir duos pabaigt žaidimus kluonienoj. Taip greit viskas užsitraukė, lyg būtų nuvarę nuo stalo, kai valgis dar tik įpusėtas!" (5 psl.).
|
|
Skaityti daugiau...
|
Henrikas Nagys: MĖLYNAS SNIEGAS. Poezija. Išleido Lietuvių Enciklopedijos Leidykla, Bostonas, 1960 87 p. Kaina 2 dol. Dail. Alg. Kurauskas.
Aloyzas Baronas: VIENIŠI MEDŽIAI. Romanas, 1960 m. 117 p.
J. Narūne: JAUNIEJI DAIGELIAI. Eilėraščiai vaikams. Antroji laida. Išleido Liet. Knygos Klubas, 1960 m. 55 p.
D r. S. Aliūnas: TREJOS DEVYNERIOS. Išleido Liet. Knygos Klubas. Chicago, 1961 m. 64 p. Kaina 1 dol.
Knygų Lentyna. Lietuvių Bibliografinės Tarnybos biuletenis, Nr. 6. 1980 m. lapkritis-gruodis.
Alė Rūta: Į SAULĖTEKĮ. Romanas. Nidos Knygų Klubo leidinys, Nr. 31, 1960, 298 p.
|
|
KRYŽIAUS KELIAI PRANCIŠKONŲ VIENUOLYNE BROOKLYNE |
|
|
|
|
Parašė P. Jurkus.
|
Nuo seno Kryžiaus Keliai pranciškonų yra ypatingai pamėgti, šv. Leonardas iš Porto Mauricijo, pranciškonas, itin išplatino Kryžiaus Kelių kultą. Popiežiai gi suteikė privilegiją pranciškonams—jie vieni tegali bažnyčiose ar koplyčiose pašventinti Kryžiaus Kelius.
Tasš pranciškoniškas tradicijas gražiai puoselėja ir lietuviai pranciškonai Amerikoje. Jie Kennebunkpor-te, Me., 1959 pastatė originalų Kryžiaus Kelių paminklą (architektas J. Mulokas, skulptorius V. Kašubą).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KALBA GARDINE, SVYRIUOSE IR TUKUME |
|
|
|
|
Parašė Jonas Matusas
|
I
Lietuvos istorikas, lenkiškų, rusiškų ir vokiškų veikalų neigiamai nuteiktas apie Lietuvos senovę, studijuodamas pačius pirmuosius šaltinius, yra verste verčiamas ne vienu atveju susidaryti istorinį vaizdą lietuvių krašto ir tautos naudai.
Istoriniuose, juo labiau šiaip jau veikaluose, priimta, konvencionalinė nuomonė, kad Gardino sritis geriausiu atveju jau nuo 13-to amžiaus buvo baltgudiška, kai kuomet sakoma, rusiniška. Dėlto tenka nustebti, 16-to amžiaus dokumente, būtent rusiškame dokumente rusiškomis raidėmis radus parašyta "Gardinas." Tuo tarpu rusiškose, lenkiškose lotyniškose kronikose ir dokumentuose to vietovardžio forma paprastai yra "Gorodno", "Gorodnia", "Gorodne", "Grodno", "Garden", "Garten" ar panašiai. Taigi 1567 m., išskaičiuojant dvarus ir kokiose jie apskrityse, vienas (Jatvezs) paduodama esąs apskrityje — "Gardinas po-viet" (Liet. Metrika, 1915 m. p. 498).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TAUTOS PRAEITIES ANTRĄ KNYGĄ PAVARČIUS |
|
|
|
|
Parašė V. Trumpa
|
1960 m. pasirodė "Tautos praeities" pirmo tomo antra knyga. Ją išleido Lietuvių istorijos draugija Čikagoje, suredagavo Č. Grincevičius, kun. V. Bagdanavičius, MIC ir M.E. Nauburas. Turinyje dr. J. Jakšto straipsnis apie Dlugošo (ar ne Dlu-gošiaus?) pažiūras į Žalgirio mūšį, kun. S. Ylos — apie Šiluvos bažnyčios steigėjus ir globėjus, kun. dr. J. Matuso — apie sodą, daržą ir darželį senovės Lietuvoje, M.E. Naubu-ro — apie Durbės kautynes, A. Va-dopalo — apie lietuviškus dignitorius, dr. A.M. Račkaus — apie Pilies vartų herbo kilmę. Istorinės medžiagos skyriuje Č. Grincevičius kalba apie Amerikos lietuvių organizacijas, V. Liulevičius tęsia apie švietimo židinius tremties stovyklose. Smulkesnius gabalus pateikia dr. J. Remeika (įdomi prof. E. Fraenkelio laiško ištrauka), J. Rūgis. Yra keletas recenzijų, naujausios istorinės literatūros bibliografija bei kronikos žinios.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAIP DIRBA AUGŠČIAUSIAS BAŽNYČIOS TRIBUNOLAS ŠV. ROMOS ROTA |
|
|
|
|
Parašė Dr. J. Sav
|
Kiekvienų metų rudenį, pasibaigus vasaros atostogoms, popiežius iškilmingoje audiencijoje priima violetinėmis togomis pasipuošusius Romos Rotos narius (Auditores S. Roma-nae Rotae). Tai būna naujų darbo metų pradžia. Ta proga Rotos dekanas duoda popiežiui pereitų metų darbo apyskaitą. Šį rudenį (spalio mėn. 25 d.) Rotos dekanas Mons. Rennan savo kalboje pabrėžė, kad šiais neramiais ir audringais laikais Rotos teisėjų kolegijai tenka sunkus ir svarbus uždavinys — ginti šventas krikščioniškosios kultūros institucijas, tarp kurių pirmoje vietoje yra šeima. Kalbėtojas su tam tikru kartėliu .pabrėžė, kad kai kurie neteisingi puolimai ir insinuacijos dar kartą patvirtina seną tiesą, kad "teisingumas gamina priešus" na prieš asmenis, kurie teisia, bet prieš tą, kuriai teisėjai atstovauja — prieš Kat. Bažnyčią.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MOKSLO VEIKALŲ SPAUSDINIMAS |
|
|
|
|
Parašė K. Mockus
|
Visuomenio pobūdžio klausimas
Gerais laikais tokiu klausimu tiesiogiai į visuomenę paprastai nebuvo kreipiamasi. Nepriklausomoj Lietuvoj mokslo veikalų spausdinimu rūpinosi augštosios mokyklos ir Švietimo ministerija, turėjusi savo knygų leidimo komisiją. Buvo, žinoma, atvejų, kai ir privatines leidyklos ar privatiniai asmenys išleisdavo mokslo veikalų, šiandien turime labai specifinę padėtį. Už Lietuvos ribų yra atsidūrę nemažai labai pajėgių mokslo darbuotojų, mokslininkų. Kai kurie iš jų, dažniausiai jaunesnio amžiaus, yra įsijungę į dabar gyvenamų kraštų mokslo personalą ir savo veikalams spausdinti randa leidėjus tuose kraštuose. Pavyzdžiui, dr. M. Gimbutienės didelis veikalas anglų kalba apie Rytų Europos proistorę yra spausdinamas Harvardo universiteto, o veikalą apie lietuvių folklorą toji pati autorė sugebėjo išleisti, susitarusi su viena leidykla ir pasitelkusi tam tikrą skaičių lietuvių, kurie prenumeratos būdu prisidėjo prie veikalo išleidimo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Kovo 3 d. Amerikos atstovas Jungtinėse Tautose A. Stevensonas priėmė Pavergtų Europos Tautų delegaciją, kuri nušvietė pavergtųjų siekimus bei planus. Delegacijai vadovavo V. Sidzikauskas.
• Dipl. šefas min. St. Lozoraitis, lankydamasis Paryžiuje, buvo priimtas užsienių reikalų ministerijoje.
• Laikraščio "Darbininko" koncertas, kuris turėjo įvykti Brookly-ne, dėl blogo oro atidėtas į baland-džio 9 d. Koncerte dainuos solistai Monika Kripkauskienė ir Stasys Baras.
• Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas įvyksta šiemet rugsėjo 1-2 d.d. Čikagoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Lietuviai pranciškonai kviečia lietuvius jaunuolius stoti į šv. Antano gimnaziją Kennebunkporte, Maine. Gimnazija turi visas valdžios mokyklų teises, bendrabutį, žaidimų salę, laboratoriją, biblioteką ir kitas auklėjimo priemones. Į programą įeina lietuvių kalba. Veikia keturios klasės. Į pirmąją klasę priimami jaunuoliai, baigę pradžios mokyklą. Jau dabar galima registruotis ateinantiems mokslo metams. Visais gimnazijon įstojimo reikalais rašoma rektoriui šiuo adresu: St. Anthony's High School, Kennebunkport, Maine. |
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Menine priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aldai, 680 Bush wick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
