|
|
1961 m. 5 gegužė
Parašė JUOZAS GIRNIUS
|
IŠ SPAUSDINAMOS KNYGOS "TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ"
Nuo graikų ligi šių dienų apie valstybę pasirodė begalybė veikalų ir teorijų. O apie tautą ir šiandien teturime labai maža raštų, net ir nuo to laiko, kai ir tauta iškilo žmogaus dėmesin. Reikšminga, kad tauta susidomėta ne be sąryšio su nauja valstybės samprata, būtent, su demokratine valstybės samprata. Tiesa, pirmosios demokratijos užuomazgos sutinkamos jau graikuose. Bet nė demokratinis graikų žvilgis nesustojo su tauta, galbūt, paprasčiausiai dėl to, kad visos graikų valstybės — miestai rėmėsi ta pačia tauta (ne tauta jas skyrė, todėl ne ji ir dėmesį telkė). Romėnai, kurdami imperiją, jon telkė visas tautas, bet "barbarais" jie nesidomėjo. Didysis tautų kraustymasis, baigęs sužlugdyti Romos imperiją, sujudino visą Europą ir davė pradžią naujų tautų formavimuisi. Bet šis naujų tautų kūrimasis vyko lyg "pogrindyje", nes viešumą viduramžiais valdė universalizmo idėja su vienos Imperijos, vienos Bažnyčios ir vienos lotynų kalbos idealais. Naujaisiais amžiais krikščioniškąjį universalizmą pakeitė absoliutizmo doktrina. Viduramžiais brendusios naujos tautos iškilo galingomis valstybėmis (Ispanija, Prancūzija, Anglija, Olandija ir kt.). Iš vienos pusės jos buvo tautinės valstybės, iš antros pusės absoliutizmo doktrina jas traktavo dinastijų reikalu, ir pilietinis lojalumas rėmėsi sena ištikimybe valdovui. Radikaliu posūkiu atėjo prancūzų didžioji revoliucija. Tai buvo ne tautinė, o politinė revoliucija, "žmogaus ir piliečio teises" skelbusi toj pačioj kosmopolitizmo dvasioj, kuri viešpatavo apšvietos amžiuje (XVIII a.). Tačiau drauge šioj revoliucijoj iškilo mintis, kad ir "Tautos bei valstybės, imamos kaip individai, turi tas pačias prigimtines teises" (1790 m. konstituantos dekreto projektas).
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė PRANAS VISVYDAS
|
K. žoromskis — Uolos prie Michigano ežero
Trečioji
Lėta yra karaliaus Edipo rauda. Tyrų kuždėjimo kupina, Ne vaikams klausytis vakarais, Bet dvasiai — palydovei — skirta.
Lyg lietaus lašų ilgėjausi žodžių, Srovenančių kraujo kilmės linkme. Ir, laikui sunkiantis į žemės gylį, Jaučiau, kad artėja pelnytas,
Kaltės pažinimo tarpsnis. Ir šauksmas, virpantis membranoje, Kartojo dievų klastą. . . Viešpatie! Kodėl už kiparisų, aikštėje, dunkso Išdidūs minčių siluetai? Pasigailėk ir sugrąžink lengvumą Vaikystėje nešioto žaislo.
|
Skaityti daugiau...
|
PRELATAS PRANCIŠKUS M. JURAS |
|
|
|
Parašė JONAS AISTIS
|
JO AMŽIAUS SEPTYNIASDEŠIMT METŲ SUKAKČIAI ATMINTI
1. Prelato Pranciškaus Mykolo Juro veikla yra taip plati ir šakota, kad kiek išsamiau jos visos trumpame žurnalo straipsnyje nepajėgčiau apibūdinti, dėl to čia stengsiuosi susikaupti ties jojo lietuviška kultūrine veikla, ir ne vien dėl to, kad ta tema būtų man lyg ir artimesnė, bet ypač dėl to, kad, mano galva, ta veikla prelatą iškelia ir išaugština iš visos eilės puikių ir garbingų lietuviškųjų parapijų ganytojų.
|
Skaityti daugiau...
|
DEKARTO FILOSOFINES MINTIES ODISĖJA |
|
|
|
Parašė FELIKSAS JUCEVIČIUS
|
Dekartas—spalvinga klasikinio amžiaus asmenybė. Tai žmogus, kuri domina nematyti kraštai, samdyto kareivio nedalia, kelionių nuovargis. Bet labiausiai jį žavi metafizinės tolumos. Joks pasaulio stebuklas negali jam lygintis su tiesa. Žmogiškasis gyvenimas, jo manymu, tik tiek vertas, kiek jis yra pašvęstas tiesos jieškojimui. Savo pirmame filosofiniame darbe jis sako, kad nieko kito nesiekia, kaip tik "paskirti visą savo gyvenimą proto lavybai ir visomis galiomis žengti tiesos pažinimo linkme, prisilaikant pasirinktojo metodo".1
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė DR. JONAS GRINIUS
|
(Tęsinys) II. Abejonių ir posūkio metai (1929-1940) Prosovietiniai rašytojai Lietuvoj šiandien skelbia, kad S. Nėriai lemiamieji posūkio metai buvę 1931, kada ji nutraukusi santykius su buržuazine bei klerikaline spauda ir pradėjusi bendradarbiauti socialistų "Trečiame Fronte", palankiame komunistams. Bet iš tikrųjų 1931 metai tebuvo tik vienas ryškesnių svyravimo etapų. Poetės psichinis posūkis į socialistus įvyko anksčiau — 1929-30 metais. Jis glaudžiai susijęs su tų dvejų metų B. Sruogos ekskursijomis į Vakarų Europą. Kad jos pasuko S. Nėrį į kairę, pastebėjo net gimnazijos mokinės Lazdijuose 1929 metų rudenį. Viena jų, buvusi tuo metu VI klasės mokinė, V. Pavasarytė-Kauzonienė rašo: "Antraisiais mokslo metais S. Nėris mums atrodė labai pasikeitusi, liūdna, kenčianti, susimąsčiusi, dar labiau nemėgstanti aplinkos. Mes tai aiškinomės savaip. Žinojom, kad ji buvo Vakaruose . . . Mums nepatiko, kad mūsų buvusi kukli auklėtoja grįžo sumodernėjusi, nusikirpusi kasas, pasipuošusi žiedu su didele žalia akim. Jos pasakojimai apie žaliąjį Reiną mums pinda-vosi su šio žiedo vaizdu" (Lit. ir Kalba IV., 85).
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Marija Karūžaitė
|
HENRIKAS NAGYS: MĖLYNAS SNIEGAS. Išleido Lietuvių Enciklopedijos Leidykla, Bostonas, 1960 m. 87 p. Kaina 2 dol. Mes vis dar kalbam apie baltą brastą atokaitoj, toli, žemaičių kaime: tyra tėkmė tekėjo per geltoną smėlį, (mūsų plaukai, saulės nudeginti, geltoni — Kaip smėlis, kaip rugių laukai, kaip gintaras ir vaškas) tyra srovė nubėgo per geltoną smėlį, draugystės mėlynajam veidrodyje veidus supdama. (18 pusl.).
Taupesnis, paprastesnis Henrikas Nagys prabyla į mus trečioj savo knygoj "Mėlyname Sniege". Vaizdai išėję į platumą, nuotaika lygi, persunkta rezignacijos, sakyčiau, santūrios, beveik užuojautą sukeliančios nostalgijos, mintis linkusi paliesti pasaulį, tarsi vieną didžiulį peizažą.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė A.S.
|
Pereitų metų rudenį, ateitininkų šeštojo kongreso išvakarėse, pasirodė nauja St. Ylos knyga. Spaudą seką, be abejo, bus pastebėję tos knygos "paminėjimus". Šiaip jau knyga sutikta gana tyliai, ir tai, turbūt, dėl jos pavadinimo — "ateitininkų vadovas". Pavadinimas veda spėti, kad knyga gal grynai techniškas ateitininkų leidinys.
Iš tiesų knygos pavadinimas specifiškai nenurodo jos pobūdžio ir apimties. Tai galėtų būti ir programinis vadovėlis, ir "enciklopedija". St. Ylos knyga nėra nei viena, nei kita. Ją būtų sunku {klasifikuoti kurion vienon knygų rūšin, ir vargu ar rastume šių dienų lietuvių leidiniuose ką nors j ją panašaus. Kaip j originalaus pobūdžio veikalą, įdomu j jį pažvelgti bendresniu žvilgiu, ypač dar dėl to, kad jame esama turinio, kuris ne vien specifiškai ateitinin-kiškas.
|
Skaityti daugiau...
|
Vincas Ramonas, už apysakų knygą "Miglotas rytas" gavęs Montrealio Liet. Akademinio Sambūrio Vinco Krėvės 500 dol. premiją. Knyga rasta geriausia iš 1959 -1960 m. pasirodžiusių literatūros veikalų. Vertinimo komisiją sudarė: dr. I. Gražytė, M. Aukštaitė, kun. dr. F. Jucevičius, P. Girdžius ir A. Kličius. Premijos įteikimas įvyko Montrealy-je gegužės 13 d. Vinco Ramono kūrybą apibūdino dr. Henrikas Nagys. Taip pat buvo meninė programa, kurioje skaityta laureato kūryba. Iškilmėje dalyvavo Ir tarė žodį pats laureatas, atvykęs iš Čikagos. Tai yra jau ketvirtoji Lietuvių Akademinio Sambūrio premija. Pirmoji paskirta Jonui Aisčiui, antroji Jonui Mekui, trečioji Mariui Katiliškiui. šių metų laureatas yra žymus lietuvių beletristikos šulas, parašęs šias knygas: "Dailininkas Rauba" (novelės), "Kryžiai" (romanas), "Dulkės raudoname saulėlydy" (romanas), "Miglotas rytas" (apysakos). Montrealio Lietuvių Akademinio Sambūrio teikiamos premijos yra reikšmingas į-našas į mūsų kultūrinį lobyną tremtyje. |
Bernardas Brazdžionis: VIDUDIENIO SODAI. Išleido "Lietuvių Dienos", Los Angeles, 1961 m. 126 p. Kaina $4.00. Estanislao Goštautas: ARTE COLOMBIANO. Editorial Igueima. Bogota, 1960. 221 p. Aleksandras Radžius: PAUKŠČIŲ TAKAS. Eilėraščiai. 48 psl. Viršelį piešė P. Jurkus. Išleido "Lietuvių Dienos", 1961 m. Kaina $1.50. Gaunama pas platintojus ir leidykloje: 4364 Sunset Blvd., Hollywood 29, Cal.
|
DAIL. KAZIMIERO ŽOROMSKIO KŪRYBA |
|
|
|
Parašė P. Jurkus
|
Dailininkas, lyg srauni upė, nuolat veržiasi pirmyn, jieškodamas naujų kūrybos plotų, nuolat bręsdamas ir besikeisdamas. Keičiasi jo kūrybiniai polėkiai, jo filosofija.
Toki keitimąsi pergyveno ir Kazimieras Zoromskis, kurį mes pažįstame kaip rimtą, augštos kultūros dailininką, nuolat besisielojantį meno problemomis. Jo kūrybinis veržlumas nuolat jieško naujų estetinių formų. Taip jis perėjo du kūrybos laikotarpius ir dabar visu į-karščių puoselėja trečiąjį.
Pirmasis K. Žoromskio kūrybos laikotarpis buvo impresionistinis. Tai Madrido laikai. Su visom impresionistų tradicijom jis nuoširdžiai tapė gamtą, išgaudamas jos atmosferinius virpėjimus, atidengdamas pietų saulės įkaitintus namus, sodus. Tai buvo daugiausia Madrido peizažai, kurių vos keli beliko dailininko nuosavybėje. Tie kūriniai buvo išstatyti Madrido parodose net moderniojo meno muzėjuje, ir laimėjo dailininkui gerą vardą.
|
Skaityti daugiau...
|
KONVENCIJA PRIEŠ MOKYKLINĘ DISKRIMINACIJĄ |
|
|
|
Parašė V. Vaitiekūnas
|
Labai išplitus diskriminacija UNESCO* Visuotinis Susirinkimas Paryžiuje 1960.12.14. priėmė konvenciją prieš mokyklinę diskriminaciją (Convention Against Dis-crimination in Education). Tai pirma tarptautinė konvencija tokiais jautriais ir kontraversiniais dalykais
kaip švietimas ir diskriminacija. Žinome, kad švietimo klausimu jau kiekviename krašte neretai susikryžiuoja griežtai priešingi nusistatymai, ir kad todėl net demokratinėje valstybėje švietimo politikai nelengva rasti bendras pagrindas. JAV prezidento Kennedy neseniai Kongresui pateiktas federalinės paramos Amerikos mokykloms projektas vaizdus to pavyzdys. Tatai eina iš to, kad, nors demokratinės konstitucijos ir pripažįsta tėvams teisę parinkti savo vaikams švietimą, praktiškai dažniausiai pati valstybė stengiasi pasilaikyti švietimo monopolį. Vienur tatai vykdo per valstybinių mokyklų tinklą, privatinių neremdama, kartais joms nė mokyklos teisių nepripažindama. Kitur tatai vykdo netiesioginiu būdu, oficialiai nesiimda-ma mokyklos monopolio, neskelbdama valstybinės mokyklos pirmumo prieš privatinę, bet privatinę mokyklą palikdama jos pačios likimui ir tuo būdu versdama tėvus savo vaikams rinktis valstybinę mokyklą, nes privatinė pasidaro per brangi.
|
Skaityti daugiau...
|
Tėv. Jurgis Gailiušis, O.F.M |
|
|
|
Tėv. Jurgis Gailiušis, O.F.M., centrinės vienuolijos vadovybes trejiems metams paskirtas lietuvių pranciškonų provinciolu. Šiose pareigose jis jau yra išbuvęs aštuonerius metus. Patarėjais paskirti šie Tėvai: Placidas Barius, Pranciškus Giedgau-das, Jonas Dyburys ir Gabrielis Baltrušaitis. |
PASTABOS TAUTOS PRAEITIES RECENZIJĄ PASKAIČIUS |
|
|
|
Parašė Vincentas Liulevičius
|
Š. m. "Aidų" 3 nr. 138 p. pasirodė V. Trumpos recenzija — "Tautos Praeities antrą knygą pavarčius". Autorius, paėmęs tam tikrą matą, tame leidiny pastebėjo tik kelis autorius ir jų adresu pasakė daugiau ar mažiau šiltų žodžių. Kitų autorių nepastebėjo. Padarė redakcijai pastabas, kad kai kurie straipsniai nei šioje, nei pirmoje knygoje neturėjo rasti vietos, "jei tas leidinys norėtų išlaikyti istorijos mokslo reikalavimus". Prikišo redakcijai, kad naujosios istorinės literatūros bibliografijoj nesilaikė bibliografinių reikalavimų ir kad straipsnyje nepastebėjo terminologijos, onomastikos ir kalbos maišalynės.
|
Skaityti daugiau...
|
* Gegužės 14 d. daugelyje Amerikos bei Kanados lietuvių parapijų prisiminta Lietuvos paaukojimo Marijos širdžiai dešimtmetis. Tą sekmadienį laikyta mišios meldžiant Lietuvai laisvės. Šventės iniciatorius — Mėlynosios Armijos Lietuvių Sąjūdis.
* Prel. Pranciškus Juškaitis, Cam-bridgio (Mass.) lietuvių parapijos klebonas, prelatu pakėlimo proga paaukojo "Aidams" 500 dol. tapdamas vieno numerio mecenatu.
* Kun. dr. P. Celiešius žurnalo "Į Laisvę" Fondui paaukojo 800 dol. dr. Juozo Girniaus veikalui "Tauta ir tautinė ištikimybė" išleisti.
|
Skaityti daugiau...
|
Lietuviai pranciškonai kviečia lietuvius jaunuolius stoti į šv. Antano gimnaziją Kennebunkporte, Maine. Gimnazija turi visas valdžios mokyklų teises, bendrabutį, žaidimų salę, laboratoriją, biblioteką ir kitas auklėjimo priemones. Į programą įeina lietuvių kalba. Veikia keturios klasės. Į pirmąją klasę priimami jaunuoliai, baigę pradžios mokyklą. Jau dabar galima registruotis ateinantiems mokslo metams. Visais gimnazijon įstojimo reikalais rašoma rektoriui šiuo adresu: St. Anthony's High School. Kennebunkport, Maine. |
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas Administracijos adresas — Airiai, 680 Bushvvick A ve., Brooklyn 21, N. Y. Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada Menine priežiūra — Telesforas Valius Leidžia — Tėvai Pranciškonai Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis. 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|