Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1961 m. 8 spalis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Pranas Brazys, M. I. C. — Enciklikos "Mater et Magistrą" mintys ir bruožai ...... 329
Alfonsas Gricius — Prietema, Miškai ciklonuose, Rudens melodija (eil.) .......... 341
Jurgis Blekaitis — Antano Škėmos atsisveikinimas ................................................ 342
A. Baltinis — Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas Čikagoje . 346
Jonas K. Karys — Aidų premijos laureatas ................................................................ 351
Zefirina Balvočienė — Keistam dvylipume (eil.) ..................................................... 350
Jonas R u g i s — Medžiagos sąvoka moderniojo mokslo šviesoje ...................... 352
Al f. šešplaukis — Lietuviškasis elementas Agnės Miegel kūryboje .................. 360

KŪRYBOS PASAULYJE
LITERATŪRA
Pranas Naujokaitis — Knyga ir lietuviškoji sąžinė ................................................. 365


KNYGOS IR ŽURNALAI
Aug. Raginis — Antanas Tulys: Tūzų klubas .......................................................... 368
V. Trumpa — Apie Žalgirio mūšį angliškai .............................................................. 369

MENAS
Izidorius Vasyliūnas — Vytautas Marijošius ir Ju-
liaus Gaidelio šeštoji simfonija ................................................................................... 370


MOKSLAS
J. Matusas — Nemuno žemupis pertvertas 15-me amžiuje .................................... 373

VISUOMENINIS GYVENIMAS
S t. Barzdukas — JAV lietuvių Bendruomenė gyvenime ....................................... 374
Įvykiai ............................................................................................................................... 376
Skaityti daugiau...
 
ENCIKLIKOS "MATER ET MAGISTRĄ" MINTYS IR BRUOŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS BRAZYS, M.I.C.   

Proga ir turinys
Naujoji popiežiaus Jono XXIII socialinė enciklika "Mater et Magistrą", datuota šių metų gegužės 15 d., atžymi 70 metų nuo pirmosios socialinės Leono XIII enciklikos "Rerum nova-rum". Joje Bažnyčia papildo savo socialinį mokslą ir autoritetingai pasisako svarbiausiais mūsų dienų ūkinio ir visuomeninio gyvenimo klausimais. Toks brandus, rišlus ir aiškus yra tas pasisakymas, kad geriausias jo komentaras yra jis pats. Bažnyčia čia neapeina opiųjų visuomenės klausimų ir nesitenkina miglotomis bendrybėmis. Su motinišku rūpestingumu ir moko-višku taiklumu ji skaido sudėtingą atskirų žmonių, grupių, tautų ir viso pasaulio reikalų są-raizgą, nurodo konkrečius socialinius uždavinius ir duoda aiškias gaires jiems spręsti.

Enciklika turi trumpą įžangą ir keturias dalis. Pirmoji yra įvadinė ir apžvelgia Bažnyčios socialinio mokslo vystymąsi nuo "Rerum novarum" ligi mūsų laikų. Iškeliama Pijaus XI socialinė enciklika "Quadragesimo anno", Pijaus XII 1941 m. Sekminių Kalba ir per paskutinį dvidešimtmetį įvykę pasikeitimai bei perversmai mokslo, technikos, ūkinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo srityse. Antroje dalyje pagilinamos ir papildomos "Rerum novarum" direktyvos ypačiai privatinės ir visuomeninės iniciatyvos srityje, pasisakoma dėl naujos visuomenėj imo apraiškos, patikslinami darbo atlyginimo ir gėrybių paskirstymo reikalavimai. Trečioje dalyje aptariami naujieji socialinio klausimo rūpesčiai: pusiausvyros atstatymas tarp žemės ūkio ir pramonės sektorių, tarp daugiau ar mažiau išsivysčiusių sričių ir kraštų, tarp gyventojų prieauglio ir pragyvenimo reikmenų; tarp medžiaginės ir dorinės bei religinės pažangos. Ketvirtoje dalyje pabrėžiamas Bažnyčios socialinio mokslo aktualumas ir duodamos katalikų socialinio švietimo auklėjimo bei veikimo gairės.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS GRICIUS   
PRIETEMA

Žarstydamas erdvėj žaras spalvingas,
Per vasaros laukus kvapnius
Ateina vakaras panteros žingsniais
Ir žemėn atneša sapnus.

Ir lygumoj išauga, jam pamojus,
Alėjos ilgos smuikų išlenktų,
Kuriais prašniokšdami smuikuoja
Įšniršę vėjai šėlstančiu taktu.

Ir rožių soduos paslaptinguos,
Kur snaudžia dubury džiaugsmų žvaigždė
Pakilęs gaivalingai sminga
Į tylą elfų juoko aidesys,

Nes susitarę, lyg vaikai išdykę,
Pagriebia jos iš vakaro slapčia
Atsineštą jo žygių knygą
Ir skaito ją, kvatodamos nakčia.
Skaityti daugiau...
 
ANTANO ŠKĖMOS ATSISVEIKINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS BLEKAITIS   
"Tan tin tin tan — atkala čelesta.
Aš išjungiu elektrą, ir tamsa sugeria mane. Guliu kaip užmūrytasis, kuriam leista alsuoti. Guliu kaip nukryžiuotinas, kurio niekas neprikals prie kryžiaus. Guliu ir laukiu. Sugeriu į save garsus. Mano siela buvo sausa kempinė, čelestos metaliniai garsai pripildo jos duobutes ir kanalus. Siela išbrinksta, ir vėl esu nemirtingas.
Todėl reikalauju Madonos."


"Čelestoje" Škėma — visas. Jo nuoširdumas, kada jauti, kad tas ar kitas vaizdas, detalė, jausmas — iš gyvenimo išimti, tikri kūnu ir krauju ir tik truputi, šventiškiau prajieškoto sakinio aprengti. Jo nuoširdumas — ir jo poza, kada žmogus pabūgsta savo skausmo ir savo siaubo ir uždengia veidą sarkazmu, meta tyčia nešvankybę, arba dar išraito didelę, painią, in-telektuališką metaforą.

Bet nereikia klysti: ir toje pozoje, jos pačiam žmogiškam pagrinde — gyvas žmogus, jieškąs erminių, jam. skaudžiai rūpimų dalykų išsakymo, tikslaus ir skrendančio žodžio. Ir poza — nuoširdi, nes pas Škėmą ii kyla iš atkaklaus siekimo — neįprastomis priemonėmis išreikšti tai, kas neįprastai pergyvenama. Škėma nejieško paprastumo, nes ir jo dvasinis pasaulis toli nuo pusiausvyros, aiškumo, darnos, vientisumo, o priešingai — skilęs tarp slogaus sapno ir kasdienybės. Ir pati kasdienybė, kada jis bando nufotografuoti ją, pirštu rodydamas į požeminių traukinių stotis, į gatvių kampus ir pavadinimus, į savo namus, į Manhattano siluetą tolyje — visa ta kasdieniškoji tikrovė, nepakeista ir tikra, telpa į siurrealistinį košmarą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS ČIKAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. BALTINIS   
1. L.K. Mokslo Akademijos suvažiavimo tikslas.

Jau penktą kartą įvyksta L.K. Mokslo Akademijos suvažiavimai. Pirmieji trys įvyko nepriklausomoje Lietuvoje, jos laikinojoje sostinėje, Kaune. Ketvirtasis suvažiavimas buvo Romoje, Italijoje, kur gyvena centro valdyba ir žymesnieji akademikai. Penktasis suvažiavimas buvo sušauktas pirmą kartą J.A.V., Čikagoje. Daugumui iš mūsų dalyvavimas šiuose suvažiavimuose yra virtęs tradicija. Suvažiavimai paprastai šaukiami kas treti metai ir visados buvo gausiai lankomi. Neatsiliko nuo jų ir šis penktasis.

Kas treti metai mes keliaujame į Akademijos suvažiavimus šiais tikslais: kad susilies-tume su savo dvasios gyvenimo ir mokslo pirmaisiais šaltiniais ir semtumės iš ten stiprybės, kad prisijungtumėm prie lietuviškosios bendruomenės ir atnaujintumėm ryšius su ja, kad išsilaisvintumėm iš kai kurių klaidų bei abejonių.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Zefirina BALVOČIENĖ   
KEISTAM DVYLIPUME

Savo gelmens neišsemiamu tūriu:
Gėrio ir blogo -
Mano siela taip į bedugnę jurą panaši:
Nerami, vulkaniškai veržli.

Retai, it lengvutis plaustas,
JŪS ramiam paviršiuje, saulėtam,
Supasi nerūpestingai, žaidžia,
Tolyn vilioja
Bangos tyrojo, trapiojo džiaugsmo
Ir dingsta —
Kita kryptim staiga pasukę.
Skaityti daugiau...
 
JONAS K. KARYS AIDŲ PREMIJOS LAUREATAS PDF Spausdinti El. paštas
Kaip jau pranešta šio žurnalo rugsėjo numeryje, "Aidų" mokslo premija šiemet paskirta J. K. Kariui už jo veikalą "Senovės Lietuvių Pinigai". Knyga išleista 1959 m. ir turi 396 p. Studija gausiai iliustruota. Pabaigoje (364-374 p.) pridėta santrauka anglų kalba. Be lietuvių spaudos, šis darbas buvo įvertintas ir specialiuose žurnaluose anglų k.

"Senovės lietuvių pinigai" turi tris pagrindines dalis. Pirmoje, kuri pavadinta "Brendant iš miglotos senovės", apžvelgiami tokie seniausieji lietuvių "pinigai", kaip akmens, kaulo, metalo padargai, gintaras, kiaunių kailiukai. Toliau eina liedintosios "kapos" ir svetimieji pinigai senoje Lietuvoje: a) įvairių laikų ir įvairių kraštų monetos, b) Pragos grašiai.

Antra dalis — "Lietuvos kunigaikščių monetos iki Vytauto Didžiojo mirties". Čia paliečiami pirmieji Lietuvos mušdintieji pinigai, — Algirdo ir Kęstučio monetos, Vytauto Didžiojo 1392-1430 m. pinigai.

Trečia dalis — "Lietuvos D. Kunigaikštystės pinigai unijų su Lenkija laikais". Skyrius pradedamas Aleksandro "pinigėliu" ir grašiais. Ypač plačiai apžvelgiamos Žygimanto Augusto monetos. Paskui eina Stepono Batoro, Žygimanto Vazos ir Jono Kazimiero monetos. Paskutinis šios dalies skyrius — " Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų saulėlydis ir galas".
Skaityti daugiau...
 
MEDŽIAGOS SĄVOKA MODERNIOJO MOKSLO ŠVIESOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS RUGIS   
Šiek tiek istorijos.

Žiloje senovėje, maždaug 2500 m. prieš Kristų, mokyti indai, o kiek vėliau graikai jau gilinosi į klausimą: — Kas yra medžiaga?
Nuo tų laikų galime įžiūrėti du skirtingus supratimus apie medžiagą: tąsumo — kontinui-teto ir nutrauktinumo — atomizmo. Čia tenka kalbėti tik apie mokslo raidai turėjusias įtakos graikų pažiūras.

Dar penktame amžiuje prieš Kristų Empe-doklas skelbė nuomonę, kad medžiagos visos rūšys susidaro iš keturių elementų — ugnies, žemės, oro ir vandens. Panašios teorijos, su kai kuriomis variacijomis, palaikytos tarp kitų ir Aristotelio, patvėrė daugiau kaip du tūkstančius metų, kaip vyraujanti pažiūra. Aristotelis manė, kad medžiagą sudaro pirminė substancija, hyle, ir kad ji įgauna skirtingus pagrindinių keturių principų kiekius: šilumos, šalčio, drėgmės ir sausumo. Skirtumai tarp medžiagų rūšių buvo aiškinami įvairuojančiais tų pagrindinių principų kiekiais, bet pagrindinė medžiaga, hyle, visur buvo ta pati. Vėliau, XIII a., Roger Bacon, doctor mirabilis, pavadinimą hyle pakeitė į protyle, nuo protos ir hyle. Bet tikrumoje tai ir buvo visas pakeitimas Aristotelio pažiūroj į medžiagą. Tai buvo medžiagos kontinuiteto pripažinimas. Pripažinimas, kad visose medžiagos rūšyse yra tas pats pagrindas, protyle, davė alchemikams akstiną ilgus amžius j ieškoti būdų įvairioms medžiagoms pakeisti į auksą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKASIS ELEMENTAS AGNES MIEGEL KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALF. ŠEŠPLAUKIS   
Viena iš žymiųjų mūsų laikų Rytprūsių rašytojų yra Agnės Miegel, gimusi ir augusi Karaliaučiuje, po paskutiniojo karo patyrusi tremtinės dalią ir dabar gyvenanti Vak. Vokietijoj, Bad Nenndorge (Hann.). Prieš dvejus metus ji atšventė 80-jį gimtadienį, bet ir iki pat šių dienų tebėra kūrybiškai veikli.

Priklausydama vadinamųjų tėviškės vaizduotojų grupei, Agnės Miegel savo kūryboj, kurios branduolį sudaro lyrika ir apysakos bei baladės, kelia tuos pačius motyvus, kuriuos kėlė Sudermannas, Wichertas, Brustas ir kiti. O tie motyvai yra arba tolimosios mūsų giminaičių prūsų praeities arba netolimos pačių prūsų ir Mažosios Lietuvos lietuvių buities pavaizdavimas. Priešingai čia paminėtiems ir dar ankstesniems iš Rytprūsių kilusiems rašytojams, kaip Herderiui, Werneriui, Hoffmanui, Schenkendor-fui, Holzui, Miegel niekad iki tremties nebuvo atsijusi ilgesniam laikui nuo savo gimtosios žemės, pasilikdama jai artima, kaip buvo išlikęs nebent "šiaurės magas" Hamannas.1
Skaityti daugiau...
 
KNYGA IR LIETUVIŠKOJI SĄŽINĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Naujokaitis   

Į lietuviškąją knygą ši kartą mėginsime pažvelgti lietuvybės išlaikymo šviesoje. Lietuvybės išlaikymo problema mirga spaudos puslapiuose, svarstoma suvažiavimuose, skamba mūsų lūpose. Pavojus yra didelis, susirūpinimas pagrįstas. Tai tautinės gyvybės ar mirties problema. Jos sprendimas yra sunkus ir sudėtingas, nes esame tautos atskala, išbarstyta svetimų tautų masėse.

Tėvynėje, net ir pavergtoje, žmogui sunku nutausti. Tiesa, svetimos idėjos pridaro žalos, kūrybinės laisvės stoka pristabdo kultūros augimą, pataikūnų ir net išgamų prisi-veisia, žaloja tautos charakterį, bet pačios tautinės sąmonės nepajėgia išrauti ar užgesinti. Pavergėjas gali sunaikinti tautą fiziškai, ją išžudyti, ištremti, išblaškyti, bet negali savoje žemėje nutautinti, nes ten savos kultūros gelmės veikia kiekviename žingsnyje — savaime, visas žmogaus galias apimdamos. O ir priespauda pažadina atsparumą, norą priešintis, sukelia kovos dvasią.

Visai kitaip yra tautos atskaloje, išbarstytoje svetimose žemėse. Išeivijoje tautinė sąmonė perduodama jaunesniajai kartai tik didelėmis pastangomis ir planingu veikimu. Aplinkumos vaidmuo ištisai žalingas, neigiamas, bet sugestyviai patrauklus, galingas. Atsverti aplinkumos į-taką reikia didelės jėgos, žodžių ir pamokymų neužtenka. Tėra tik vienintelė jėga — tautinė kultūra. Tai gyvoji tautos dvasia. Lietuvybės ugdymas prieaugančioje kartoje bus tiek sėkmingas, kiek pajėgsime į-traukti jaunimą į savos kultūros ratą. Sava daina, tautinio šokio entuziazmas, dailės kūryba, bet ypač lietuviška knyga — yra tos jėgos, kurios formuoja žmogaus asmenybę, daro jį atsparų neigiamoms aplinkos įtakoms. Jei savos kultūros reikšmės neįstengtume suprasti, būtų tuščios ir bereikalingos visos gausios mūsų kalbos apie lietuvybę.
Skaityti daugiau...
 
TŪZŲ KLUBAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   

Antanas Tulys; TŪZŲ KLUBAS. Novelės. Išleido Terra. Chicago, 1960 m. 196 p.
Antanas Tulys savo beletristika mūsų spaudoje reiškiasi jau keturiasdešimt su viršum metų, tačiau skaitančiajai visuomenei nėra perdaug žinomas. Viena priežastis gal bus ta, kad ligi šiolei jisai savo raštais nebuvo įsirėžęs į tos visuomenės sąmonę, o antra, ilgesnį laiką būdamas vaistininku, jisai nuošaliau stovėjo nuo mūsų literatūros sūkurių, nors šiaip mūsų spaudoje uoliai dalyvavo. Jam teko būti poros laikraščių redaktorium, prirašyti nemaža feljetonų, o kartais įsivelti ir į polemikas. Iš seniau pasirodžiusių jo veikalų žinomiausias buvo novelių rinkinys "Aš bučiavau tavo žmoną", Spaudos Fondo išleistas Kaune 1936 metais. Kritika tada šios knygos neglostė: esą, buvusi paviršutiniška, neatspindėjusi tos aplinkos, kurioje autorius gyveno. Antanas Tulys yra rašęs ir dramų,
Skaityti daugiau...
 
APIE ŽALGIRIO MŪŠĮ ANGLIŠKAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Trumpa   
Praeitais metais sukako 550 m. nuo Žalgirio mūšio. Tą sukaktį ypač iškilmingai paminėjo Lenkija, kurios dabartinėje teritorijoje yra pati Žalgirio mūšio vieta. Vadinas, Lenkija lyg ir jaučiasi, kad pagaliau po ilgos šimtmetinės kovos buvo išspręsta ta problema, kurios ano meto aplinkybės neleido išspręsti. Iš tikrųjų, gal jau ir tada ją buvo galima išspręsti, jeigu to laiko Lenkijos ir Lietuvos vadai būtų geriau supratę geopolitines savo kraštų problemas.

Ta sukaktis buvo taip pat atžymėta ir okupuotoje Lietuvoje, ta proga ypač stengiantis iškelti, iš vienos pusės, nuolatinį vokiečių Drang nach Osten pavojų, iš antros —ypač pabraukiant R. Europos tautų vienybės reikalą kovojant su tuo pavojumi. Žalgirio mūšis buvo tikra to žodžio prasme tautų mūšis, kuriame abiejose pusėse dalyvavo gangret visų Rytų ir Vakarų Europos tautų daliniai.

Buvo bandoma platesniu mastu organizuoti to mūšio sukakties paminėjimą ir emigracijoje, tačiau iš to užmojo ne daug kas teišėjo. Lietuviškai ta proga išspausdinta O. Urbono knyga "Žalgirio mūšis". Spaudoje pasigirdo balsų iš viso prieš tokio minėjimo reikalingumą. Užtat dr. K. Jurgėlos veikalas anglų kalba apie Žalgirio mūšį yra beveik vienintelis pozityvus įnašas, kuris pasiliks iš gana didelio triukšmo dėl tos sukakties minėjimo.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Jonas Aistis: POEZIJA. 420 p. Iš­leido Romuva (Jonas Galminas, 507 5th Ave., New York 17, N.Y.). Spau­dė pranciškonų spaustuvė Brooklyne. Įrišta drobe. Aplankas V. K. Jonyno. Ši knyga apima visą Jono Aisčio rinktinę kūrybą. Kaina nepažymėta.

Danutė Paškevičiūtė: NEGALIU VERKTI, eilėraščiai. Išleido Nidos knygos klubas Londone, Anglijoje, 64 pusi., kaina nepažymėta.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTAS MARIUOSIUS IR JULIAUS GAIDELIO ŠEŠTOJI SIMFONIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Izidorius Vasyliūnas   


Trečiadieni vakare, liepos 19 dieną, Connecticut General Life Insurance Company ištaiginguose rūmuose, tikriau sakant, šalia jų gryname ore, įvyko trečiasis Hartfordo muzikos festivalio simfoninis koncertas, kurio dirigentu svečio teisėmis buvo Vytautas Marijošius, buvęs Kauno Operos dirigentas ir meno vadovas, dabar Hartt kamerinio orkestro dirigentas Hartforde, Conn. Koncerto programa buvo sudaryta iš šių veikalų: Georg Philipp Telemanno sui-ta A moli fleitai ir styginiams (solistas Michael Menon), Juliaus Gaidelio šeštoji simfonija (pirmas atlikimas), Ferruccio Busoni concerti-no klarnetui ir orkestrui (solistė Barbara Kolb) ir Felix Mendelssohn-Bartholdy skerco iš suitos "Vasaros nakties sapnas".

Festivalio orkestras sudarytas iš gerų, patyrusių profesionalų, nedidelis, nuostolingai sumažintas styginių grupėje. Jį sudaro trys pirmieji ir trys antrieji smuikai, dvi violos, dvi violončelės, vienas kontraba-sas, dvi fleitos, du obojai, du klarnetai, du fagotai, dvi triūbos, dvi valtornės, litaurai ir harpsichordas.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. MINDAUGAS NASVYTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
Dail. Mindaugas Nasvytis, kurio aliejinės tapybos darbai spausdinami šiame "Aidų" numeryje, yra jaunosios kartos atstovas, gyvenąs Cleve-lande. Gimė jis Lietuvoje ir paišybos mokytoju turėjo dail. Joną Mackevičių, su kuriuo 1946 m. Tuebingene dalyvavo pabaltiečių meno parodoje. Tremtyje jis visą laiką domėjosi daile. 1948 m. įstojo į Freiburgo Meno Institutą, bet emigraciniai reikalai neleido jo baigti. 1949 m. Mindaugas Nasvytis atvyko į Jungtines Amerikos Valstybes, ir po metų įstojo į develando Meno Instituto skulptūros skyrių. Institutą baigė 1952 m. Atlikęs karinę tarnybą, 1954 m. įstojo į Ohio valstybinį universitetą studijuoti tapybos. Po metų gavo dail. menų bakalaurato laipsnį. Tame pačiame universitete tęsė studijas magistro laipsniui gauti, kurias, verčiamas aplinkybių, turėjo nutraukti. 1959 m. vėl pradėjo studijuoti dailę Clevelando valstybiniame universitete, ir tenai įsigijo magistro laipsnį tapybos srityje.
Skaityti daugiau...
 
NEMUNO ŽEMUPIS PERTVERTAS 15-ME AMŽIUJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Matusas   

Dokumentas skamba šitaip; vokiškos Hanzos pirkliai Kaune 1452 m. skundžiasi Lietuvos valdžiai, kad "Vilkijos viršininkas (įtaisęs) Nemune lašišų pertvarą" ir už praplau-kimą nuo laivininkų imąs mokestį (hcbstman zcu Wilkenhofe uff der Mymmel eyne laxswere . . .; schip-pers . . .; Hansisches Urkundenbuch, VIII, 125). Įrengimas, matyt, atsirado tarp 1430-1452 m., kadangi kitose skundo vietose minima nauji suvaržymai, kurių nebuvę prie Vytauto (tenp., p. 80-81).

Vadinasi, aiškiai kalbama apie užtvarą per upę žuvims gaudyti. Lietuvių gyvojoje kalboje tai vadinama persėda.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
* Neseniai išėjo iš spaudos stambus viekalas — "Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos SUVAŽIAVIMO DARBAI" (IV tomas). Redagavo A. Liuima, S.J., išleido Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija prel. Pr. M. Juro lėšomis; spausdinta Romoje, 321 psl. Pažymėtini straipsniai: Antanas Liuima — Teologinė mistinio Kristaus Kūno sąvoka; Pranas Brazys — Medicinos etika pagal Pijaus XII direktyvas; Stasys A. Bačkis — Katalikų Bažnyčios doktrina apie tautų apsisprendimo teisę; Jonas Nor-kaitis — Istorinis materializmas katalikiškos filosofinės doktrinos šviesoje; Zenonas Ivinskis — Lietuvos ir Apaštalų Sosto santykiai amžių bėgyje; Steponas Matulis — Lietuva ir Apaštalų Sostas 1795 - 1940; Juozas Eretas — Šalkauskio idėjų kelias. Toliau prisimenama visa eilė mirusiųjų, aprašomas Akademijos suvažiavimas 1957 m. spalio 2-4 Romoje.
Skaityti daugiau...
 
JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ GYVENIME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Barzdukas   

Artėdami prie JAV Lietuvių Bendruomenės dešimtmečio sukakties oficialios datos (jos aktas buvo iškilmingai paskelbtas ir pasirašytas 1951 lapkričio 18 New Yorke), galime konstatuoti, kad ji šio krašto lietuvių gyvenime savo vietą jau rado. Rado jau atliktais bei tebedirbamais darbais, rado organizacine santvarka. Galės keistis kaikurios mažme-nos, pagrindinė linkmė liks ta pati, nes ji atremta į lietuvių išeivijos gyvybinius reikalus.

LB Tarybos sesija New Yorke
Tai akivaizdžiai liudija taip pat naujai išrinktosios LB Tarybos sesija, įvykusi 1961 rugsėjo 2-3 dienomis New Yorke. Sesijos nuotaikas, svarstymus, pastangas, nutarimus taikliai apibūdina V. Vol (ertas) savo straipsnio antrašte: "Bendruomenė atėjo darban" (Draugo 1961 rugsėjo 30 nr. priedas). Šitą mintį pačiu straipsniu plėtodamas, minėtasis autorius toliau rašo: "Per dešimtį metų atviromis akimis bei asmeninių tikslų neaptemdyta galva sekus Lietuvių Bendruomenės pastangas ir stebėjus paskutinį Tarybos suvažiavimą New Yorke, paryškėjo keletas šio sambūrio laimėtų bruožų: LB išaugo, subrendo, prisišaukė jaunų, pajėgių darbininkų; gajumu pralenkė daugumą organizuotų vienetų; prasiplėtė jos atsakomybė už lietuviško gyvenimo apraiškas; atsirado drąsos ryškesniems užsimojimams; sveikomis mintimis užtroškino suktas pašalines įtakas; jauna, pasiruošusi, tvirta atėjo darban".
Skaityti daugiau...
 
DĖL TŲ BARIKADŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al. Gimantas   
V. Vaitiekūnas, kalbėdamas apie Bendruomenės rinkimus (Aidai, nr. 7, 1961), užsiminė ir apie barikadas, kliudančias daugiau suįdominti LB idėjomis ir veikla. Jo pastabai, kad tarybos rinkimai taptų tautinio gajumo tikra demonstracija, būtina atsieti tautinio solidarumo įnašų rinkimą nuo balsavimo teisės, galima tik pritarti. Ji taikli ir gyvenimiška. Būta apylinkių, kur balsavimo metu pirmiausiai turėjai sustoti prie stalelio apsimokėti mokestį (balsavimo teisės pirkimas) ir tik tada eidavai prie kito, gauti balsavimo lapus. Panašia prasme nusiskundimų jau nekartą teko girdėti tautiečių tarpe.
Al. Gimantas
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos sąstatas šiuo laiku yra toks: dr. J. Sungaila — pirm., J. Matulionis — vicepirm., V. Meilus — ižd. ir sekr., E. čiuplinskas — protokolų sekr., J. Kralikauskas — valdybos narys kultūriniams reikalams, K. Grigaitis ir B. Vaškelis — valdybos nariai. Visi gyvena Toronte bei jo apylinkėse.

* Kanados Lietuvių Bendruomenės Taryba spalio 7-8 d.d. buvo susirinkusi posėdžiams Toronte. Iš padaryto krašto valdybos pirm. S. Kęsgailos pranešimo pasirodė, kad Bendruomenės veikla apima visas lietuvių kultūrinio darbo sritis. Kanadoje veikia 20 apylinkių.

* Los Angeles mieste Atstovų Rūmų narys Glenard P. Lipscomb tarėsi su vadinamo Kuchel - Lipscomb rezoliucijos komiteto vadovybe. G. Lipscomb pažymėjo, kad rezoliucija randa vis daugiau naujų pritarėjų tarp demokratų ir respublikonų partijų atstovų Kongrese.
Skaityti daugiau...
 
Užsakymas PDF Spausdinti El. paštas
Užsisakykite arba kitiems užsakykite LIETUVIŠKŲ KNYGŲ labai papigintomis kainomis. — Dvylika knygų tik už $5.00.

SIUNTINĖLIS NK. 1 — $5.00
1. SAULĖS GIESMĖ Antanas Maceina
2. LIETUVIŲ ARCHYVAS, bolševizmo metai
3. GIMS TAUTOS GENIJUS L. Voisekauskas
4. ČESLOVAS SASNAUSKAS J. Žilevičius
5. MISTINIAME SODE, Atsiminimai Myk. Vaitkus
6. LEKCIJOS IR EVANGELIJOS Arkivysk. J. Skvireckas
7. ŠVENTIEJI AKMENYS Faustas Kirša
8. LIETUVA, kraštas ir tauta Dr. A. Stanys
9. TAURESNIO ŽMONIŠKUMO UŽTEKĖJIMAS  Vydūnas
10. KOMUNIZMAS — ANTIKRISTO RELIGIJA K. Čibiras
11. P. MARIJOS APSIREIŠKIMAI LIURDE Vysk. P. Būčys
12. GYVULIŲ ŪKIS, satyrinė apysaka G. Orwell
Skaityti daugiau...
 
DARBININKAS PDF Spausdinti El. paštas
DARBININKAS
910 Willoughby Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Darbininko administracijoje veikia SPAUDOS KIOSKAS, Čia gaunami naujausi lietuviškų knygų leidiniai. Lietuviški kryželiai labai pigiomis kainomis. Lietuviškos plokštelės, maldaknygės bei įvairios devocijonalijos.

Kas nori gerai melstis, įsigija tik ką išėjusią iš spaudos Prelato P. M. Juro maldaknygę DIDYSIS RAMYBĖS ŠALTINIS, 3-čiasis papildytas naujomis maldomis bei litanijomis leidimas. Maldaknygė labai patraukli ir gera dovana visokioms progoms. Kaina $4.00

Dvi naujai išleistos knygos už $5.00. SAULĖ KRYŽIUOSE, Leonardo Andriekaus, religinio turinio eilėraščių knyga virš 200 psl. (paskirai kaštuoja $3.00). ŽVAIGŽDĖ VIRŠUM GIRIOS, Alės Rūtos romanas, kuris vaizduoja senosios Lietuvos gyvenimą (kaina $4.00). Užsisakant sakant abidvi kartu tik $5.00.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1962 metais šeštą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR REMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Alg. Čepėnas, Chicago, III.; dr. J. Sungaila, Toronto, Ont., Canada.

"AIDŲ" RĖMĖJAI
Jad. Prapuolenienė, Cicero, III.; Juozas Matukas, Hinsdale, III.;
J. Galminienė, Brooklyn, N. Y.; J. Grigas, Los Angeles, California.
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aldai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai