Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1961 m. 9 lapkritis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Kun. dr. P. Celiešius — Dvasinis pradas etinėj plotmėj ............... 377
A. Vaičiulaitis — Juozas Tysliava ...................................................... 383
Juozas Tysliava — Nakties daina, Vėjas, Lik sveika,
Mano deimantai, Mylimoji (eil.) ........................................................ 387

Pranas Brazys, M.I.C. — "Mater et Magistrą" užmojis ir gairės ... 389
Danguolė Sadūnaitė — Duonos namai (eil.) ................................... 397
J. Brazaitis — Marijos Pečkauskaitės raštų prasmė šiandien ....... 398
D r. Adolfas Šapoka — Seniausiosios Lietuvos sostinės
klausimas ............................................................................................... 401


KŪRYBOS PASAULYJE KNYGOS IR ŽURNALAI
A. G. — A. Radžiaus "Paukščių takas" ............................................. 408
A. Tyruolis — Prano Naujokaičio "Įlūžę tiltai" .............................. 408
Aug. Raginis — Mykolas Vaitkus: Keturi ganytojai ..................... 409

MOKSLAS
Ignas Malėnas — Moderniško elementoriaus savumai ................ 411
J. Matusas— Kuoka, kaip ginklas, Lietuvos senovėje .................. 411

MENAS
L. Andriekus — Čiurlionis po 50 metų ............................................ 412

VISUOMENINIS GYVENIMAS
A. Plukas — Lietuvos vadavimo kelius besvarstant ..................... 415

ĮVYKIAI .................................................................................................. 416
Skaityti daugiau...
 
DVASINIS PRADAS ETINĖJ PLOTMĖJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KUN. DR. P. CELIEŠIUS   

Ontinėj, arba būties, plotmėj mes siekiame atskleisti bet kokio daikto, plačiausia to žodžio prasme, buvimą. Ontologas visada klausia, ar kalbamoji būtybė yra ar ne, ar ji egzistuoja šalia pažįstamojo proto ar ne (gal tik fantazijos padaras). Etika užsiima esančios būties veikimo vertinimu. Etikas visada teiraujasi veikiančios būties veikimo vertės. Kaip būties mokslas sudaro ontologiją, taip vertės mokslas sudaro etiką, arba moralę.

Mes šioje temoje neturime tikslo leistis j etikos mokslo gilybes. Mums rūpi tik įžvelgti dvasinio prado buvimą etinėj plotmėj.
Skaityti daugiau...
 
JUOZAS TYSLIAVA 1902.XI.1 - 1962.XI.11 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. VAIČIULAITIS   
Juozas Tysliava dar žaliūkas pasirodė lietuviškajame akiratyje kaip poetas, kurio balsas nuskambėjo kitaip — drąsiai ir plačiai. Drauge jis atsinešė kaimo gelmenų, arba bent tautosakos paslapties. Jau pirma jo knyga vien tik savo pavadinimu bylojo naujai ir negirdėtai. Su savo "Žaltvykslėmis" jisai pasirodė beveik prieš keturiasdešimt metų, kada dar nė Keturi Vėjai nebuvo pradėję garsiau ūžauti mūsų raštuose. Kurie domėjosi mūsų poezija, sužiuro į naują lyriką "iš Suvalkijos lygumų", kaip1 jisai pats vėliau save apibūdino, dar prisiskirdamas sau "kultūringo barbaro" titulą. Net ir kietasis Adomas Jakštas, mūsų kritikų karalius, nebuvo jam perdaug rūstus.

Patsai būdamas iš Suvalkijos lygumų, anksti girdėjau žmones šnekant apie Juozą Tysliava — poetą. Vilkaviškio gimnazijoje mums netrūko lyrikų ir beletristų. Kiti iš jų paskui ir į pasaulį išėjo. Tačiau tai buvo savieji, pažįstami ir dar neprasikalę. Iš vilkaviškiečių, jau žinomų kitur, kartais pasirodydavo Salys Šėme-rys, — ir jį keletą sykių teko regėti mieste. O Juozas Tysliava, lyg retas klajoklis paukštis, šmėstelėdavo mūsų padangėje ir dingdavo. Atsimenu, vienas draugas kartą, bene per atlaidus, man su pagarba parodė minioj: "Ana, Juozas Tysliava". Tačiau ir tada jo nepamačiau — jis pranyko minioje. Ir taip mums teko susidurti jau tik šios žemės krantuose, po ilgesnių metų. Jis negrįžtamai buvo išklydęs į pasaulį, ir "lūšnelė samanota dingo tolumoj".
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Tysliava   


NAKTIES DAINA

Erdvėj žvaigždės deimantinės,
Tartum perlai ant krūtinės,
Spindi, šviečia.

Į laukus, į pievų plotus
Iš pastogės samanotos
Žmogų kviečia.

Stingsta kraujas tavo kūne —
Mėnuo — žemės atskalūnas
Burtus traukia.

Erdvėj žvaigždės deimantinės,
Tartum perlai ant krūtinės,
Ryto laukia.

Skaityti daugiau...
 
MATER ET MAGISTRĄ" UŽMOJIS IR GAIRĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS BRAZYS, M.I.C.   
Socialinino užmojo platumas

Sisteminio darnumo atžvilgiu naujoji Jono XXIII enciklika "Mater et Magistrą" neprilygsta ankstesniesiems Leono XIII, Pijaus XI ir Pijaus XII socialiniams dokumentams.1 Tačiau savo vispusiškumu, praktiškumu ir sugestijų gausumu ji pralenkia pirmąsias ir tikrai atspindi dabartinio popiežiaus širdingą pastoracinį būdą, linkusį ne tiek mokyti, kiek atkreipti dėmesį į gyvas mūsų laikų problemas ir padrąsinti ryžtingai imtis galimų žygių.

Tačiau būdingiausias, be abejo, yra naujas socialinio klausimo samprotis, savo užmoju žymiai išeinąs už "Rerum novarum", "Qua-dragesimo anno" ir Pijaus XII 1941 m. Sekminių kalbos ribų. Tai lengva pastebėti iš sekančio šio dokumentų sugretinimo.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ   
DUONOS NAMAI

I.
Granito Saulė
Patekėjo —
Toreador.

Trimitas Blogio
Trimitas Gėrio
Šaukia kovon.
Skaityti daugiau...
 
MARIJOS PEČKAUSKAITĖS RAŠTŲ PRASMĖ ŠIANDIEN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS BRAZAITIS   
Skatinamas parašyti savo pastebėjimus apie M. Pečkauskaitės raštus, sustojau prie pesimitiškai nuskambančio klausimo: ar Pečkauskaitės raštai šiandien bus paskaitomi, ar jie neatrodys pasenę dabartiniam skaitytojui, kuris kitokiose sąlygose gyvena, kitokiais raštais savo dvasinį gyvenimą maitina ir jau kitaip galvoja?

O rinkoje pasirodžiusi knyga nori būti skaitoma. Rašytojas skiria savo kūrinį ne sau, o skaitytojui, nors nežino, kiek jis ras atgarsio tarp skaitytojų. Gal vienas patekės ir nusileis tik savo laikotarpio ribose. Gal kitas savo laikotarpio ir visai nebus pripažįstamas, turės laukti paskesnių laikų dėmesio. Trečias gal ras atgarsio ir savoje kartoje ir paskesnėje.

Tai priklauso ne tik nuo didelių idėjų ir veikalo meninių formų. Tai priklauso pirmiausia nuo to, ar susidaro personalinis ryšys, artimumas tarp skaitytojo ir veikalo. Jei veikalas paliečia tokias stygas, kurios atliepia rezonansu skaitytojo dvasioje, tai ryšys jau susimezgęs, ir rašytojas tam skaitytojui ar visam laikotarpiui nebus pasenęs.
Ar Pečkauskaitė galėjo būti tokia laiminga?
Skaityti daugiau...
 
SENIAUSIOSIOS LIETUVOS SOSTINES KLAUSIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. ADOLFAS ŠAPOKA   
(IS STUDIJOS "SENASIS VILNIUS")

1. SENOSIOS LIETUVOS VALSTYBĖS PRADŽIA.
Kaip žinoma, senoji Lietuva istorijos sce-non išėjo palyginus gana vėlai. Istoriniuose šaltiniuose gausiau žinių apie lietuvius ir Lietuvą užtinkame vos nuo XIII amž. Tiesa, pripuolamus paminėjimus randame ir ankstyvesniuose šaltiniuose, tačiau tai yra tik palaidos nuotrupos, iš kurių tikslesnio vaizdo susidaryti neįmanoma.

Kodėl taip atsitiko, nesunku suprasti. Lietuviai, mat rašto nepažino, vertėsi be jo ir mažai teturėjo santykių su raštą vartoj a nčiomis tautomis. XIII amž. šiuo atžvilgiu padėtis labai pasikeitė. Kaip tik to amžiaus pradžioje Lietuvos kaimynystėje įsikūrė dvi koloni j alinės vokiškos valstybės — viena padauguvy (vad. Livonijoje), antra Prūsuose, kuriuose raštas buvo jau kasdieniškas reiškinys. Be to, maždaug tuo pačiu metu suvienytoji Lietuvos valstybė gana griežtai susidūrė su savo galybės apogėjų pasiekusia Haličo-Volynės kunigaikštija, kurios metraštininkams taip pat kasmet tekdavo užregistruoti eilę savo užsienio politikos faktų, susijusių su Lietuva.

Livonijos, Prūsų ir Haličo - Volynės šaltiniai mums, galima sakyti, ir atskleidžia pirmuosius mūsų istorijos lapus.
Skaityti daugiau...
 
A. RADŽIAUS "PAUKŠČIŲ TAKAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.G.   

Mažos ir kuklios išvaizdos, bet stambiu vardu pasirodė A. Radžiaus poezijos knygele "Paukščių takas". Tematikos atžvilgiu visus eilėraščius galima būtų skirti į dvi grupes. Pirmajai tektų tradicinės tematikos eilėraščiai: kūrybinės valandos prasmingumas, amžinybe, gyvenimas ir mirtis, tėvynės pasiilgimas ir kitos panašios, kurių gausu lietuviškoje poezijoje. Įdomu pastebėti tik tai, kad kai kurias iš šių temų autorius traktuoja kaip astronomas (Amžinybės dvaras, Begalybe).
Skaityti daugiau...
 
PRANO NAUJOKAIČIO "ĮLŪŽĘ TILTAI" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Tyruolis   
"Ilgesys ir nerimas — mano namų karaliai. Jų niekur nematau, bet jų buvimą jaučiu kiekvienam žingsnyje. Jų balsu kalba buto sienos ir daiktai, kurie dar tebestovi tose vietose, kur juos anais metais yra pastačiusios rankos, tvarkiusios mūsų namus" (p. 66). Taip nusiskundžia vyriausias "Įlūžusių tiltų" veikėjas Antanas Gruodis, Lietuvoj buvęs teismo tardytojas, tremty pasidaręs rašytoju ir literatūros mokytoju, Amerikoj per vieną savo buvusią mokinę gavęs šlaviko darbą, vėliau dirbąs laboratorijoj.

Mirus žmonai ir žuvus sūnui Korėjos kare, štai to našlio, likusio su kitu sūnum, likimas, nepavydėtina viengungio dalia, bet kartu ir užsimojimai naujiems žygiams.
Skaityti daugiau...
 
KETURI GANYTOJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   
Mykolas Vaitkus: KETURI GANYTOJAI. Atsiminimai. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1930. 180 p. Kaina 2 dol.
Paskutiniu laiku suklestėjo lietuviškoji atsiminimų literatūra, kadaise tokia negausi mūsų raštuose. Vos kelių mėnesių tarpe štai išėjo R. Skipičio, B. Žukausko, Igno Končiaus knygos. Netrukus pasirodo stambus prel. M. Krupavičiaus tomas. Yra dar ir kitų atsiminimų, ypač periodinėje spaudoje. Yra ir rankraščiuose. Nebaigti spausdinti K. Griniaus Lietuvos prezidento, atsiminimai. Ligi šiol spaustuvės dažų laukia ir vysk. P. Bučio atsiminimai, kurie turėtų būti itin įdomūs, žinant gyvą ir vaizdų jo pasakojimo stilių, nepaprastą atmintį ir platų patyrimą.

Vieni iš tokių atsiminimų, kaip St. Kairio, K. Bielinio ir kitų, atskleidžia autoriaus gyvenimo kelią ir su juo susipynusius stambesnius mūsų politinio, visuomeninio ar valstybinio gyvenimo įvykius. Kiti, kaip B. Žukausko, apsiriboja viena kuria tema, — šiuo atveju, lietuvių gyvenimu Veroneže per pirmą pasaulinį karą. Prof. Ignas Končius savo knygoje pažeria apsčių buities bruožų ir etnografinių žinių iš Žemaičių krašto. R. Skipitis savo pirmą tomą pradeda nuo Lietuvos nepriklausomybės anksčiausių dienų.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Dr.  Pr. Gaidamavičius: DIDYSIS NERIMAS. Išleido Immaculata, Put-nam, Conn., 1961 m. 297 p. Kaina $2.50.
Alfonsas Gricius: PAŽADINTI SFINKSAI. Lyrika. Išleido "Lietuvių Dienos", Los Angeles, 1961 m 47 p. Kaina $1.50.
Ignas Končius: ŽEMAIČIO ŠNEKOS. II dalis. Nidos knygų klubo leidinys, Londonas, 1961 m. 239 p.
Jonas Balys: LITHUANIA AND LITHUANIANS, A Selected Bibliography. Frederick A. Praeger, Publisher. New York, 1961. I-X, 190 p. $5.00.

TAUTOS PRAEITIS. Istorijos ir gretimųjų sričių neperiodinis žurnalas. Tomas I, Knyga 3. Redaktorius č. Grincevičius. Chicago, 1961 m. 333-500 p. Rašo: R. Sealey — Bendros mintys apie lietuvių kalbos kilmę; Paulius Rabikauskas — 18-jo amž. Lietuvos bruožai; Mykolas Biržiška — Nežinomieji L. Rėzos akademiniai raštai; d r, A. Rukša — "Diarium Societatis Jesu" ir lietuvių kalba Vilniuje; dr. J. Matusas — Lietuvių lokalinės istorijos Liet. Encikl papildymas — istorinė medžiaga. — Bibliografija. Kronika.
Skaityti daugiau...
 
KELI ŽODŽIAI DĖL ALMA MATER RECENZIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Spalis   
Paprastai nesiginčijama su kritiku, bet A. T. kai kurie tvirtinimai reikalauja patikslinimo.
Štai žodžiai iš ateitininkų konferencijos A. T. cituojami su klaustuku kaip nekonsekventiškumas yra istorinis faktas, kurio nedera kraipyti. Lygiai nekonsekventiškas tvirtinimas, kad Lapeikis yra neolithua-nas. Niekur knygoje jis nevadinamas tokiu. Priešingai. Paberžytei jis sako: "Mano korporacija, rodos, ateitininkų rūmuose ruošia initium se-mestri. (45 pusi.).
Neolithuanai, turėdami savo rūmus, niekad nešokdavo pas ateitininkus ir ateitininkai pas neolithuanus.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
*    Egzilų akademija kasmet leidžia savo biuletenį. Neseniai pasirodžiusiame "International Free Academy of Sciences and Letters Bulletin" (No. 4, Juin 1960) prancūzų kalba pažymėta, kad Akademijos Taryboje lietuviams atstovauja dr. J. Baltrušaitis. Lietuvių narių yra 20, latvių 4,    estų 7. Nariais yra šie lietuviai: S. A. Bačkis, J. Baltrušaitis, J. Balys, M. Biržiška, A. Darnusis, J. Gravrogkas, Z. Ivinskis, Pr. Juzaitis, J. Kaminskas, S. Kolupaila, M. Krikščiūnas, S. Lozoraitis, A. Maceina, V. Maciūnas, K. Pakštas (miręs), A. Salys, V. Sidzikauskas, Pr. Skardžius ir J. Vėbra. Akademijos skyrius veikia Niujorke.
Skaityti daugiau...
 
MODERNIŠKO ELEMENTORIAUS SAVUMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

šiomis dienomis pasirodžius Igno Malėno elementoriui, parašytam nauju metodu, čia dedame paties autoriaus keletą pastebėjimų apie jo metodo pagrindinius bruožus. — Red.
Šiandie jau yra išaiškėję, jog pagrindu, mokant skaitymo, yra garsas — skiemuo. Tai ypatingai tinka mūsų ir bendrai fonetinėms kalboms. Aišku, galima būtų tvirtinti, kad nesudėtingiausias elementas yra garsas ir jį atitinkąs ženklas — raidė. Taigi, po pirmo pasaulio karo taip ir pabandė savo elementoriuje ABC Kauno m. inspektorius J. Damijonaitis. Jis supažindino pačioje pradžioje vaikus su garsais, kurie nesudėtingi rašymo atžvilgiu (i, u, o, a). Rašymo atžvilgiu jie nuolat pereina vis prie mažai sudėtingesnio. Tai gerai. Bet visas sunkumas iškyla, pradėjus skaitymą.

Jau lengva pastebėti, jog pradėjus su pačiomis pirmomis raidėmis, susiduriama su garsų liejimo sunkumais. Mat, nei i su u, nei u su i nesilieja. Sulietos tiek iu, tiek ui duoda skirtingą skambesį, visiškai skirtingą nuo buvusio garso, ištarto skyrium. Be to, pirmosios raidės neduoda prasmingų žodžių. Taigi, elementorius nebuvo gerai pergalvotas iš pat pradžių ir tuo nulėmė savąjį nepasisekimą.
Skaityti daugiau...
 
KUOKA, KAIP GINKLAS, LIETUVOS SENOVĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Matusas   
Apie tai dėlto čia rašome, kad mūsų žiniomis, kuokos ginklo Lietuvoje iki šiol niekas netyrinėjo. Žinoma, neskaitant vadovėlių autorių niekuo neparemtų samprotavimų. Čia remsimės daugiausia vadinama Livonijos Eiliuotine Kronika (Liflaendis-che Reimchronik), parašyta vokiškai Estijoje 13-to amžiaus pabaigoje. Savaime suprantama, ji turi visoms kronikoms bendrų silpnybių, kadangi tai ne dokumentai, bet pasakojimai, kurie dažnai tampa grynais postringavimais, atseit, kūryba, rikiuojama pagal kurį politinį, mi-litarinį, religinį ar net asmeninį tikslą. Istorinės realybės atžvilgiu Ir rimavimas bei eiliavimas yra taip pat silpnybė. Dėlto Pr. žadeikis, Eiliuotine Kroniką išvertęs lietuviškomis eilėmis (1939-40 m. turėjo pasirodyti, kaip "Praeities" žurnalo leidinys), atliko nereikalingą ir nenaudingą darbą. Mat, šiuo atveju reikia kalbos, Pabaltijo politinės, bažnytines ir medžiaginės kultūros istorijos žinovo. Taip pat ir neeilinio lietuvių kalbos mokovo, pagaliau, poeto. Na, bet Eiliuotine Kronika yra (mūsų manymu, dukart ją išstudijavus) pati objektyviausia iš Pabaltijo visų 13-to, 14-to ir 15-to amž. kronikų.
Skaityti daugiau...
 
ČIURLIONIS PO 50 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus   

Šį pavasarį suėjo 50 metų nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties. Miré jis prie Varšuvos 1911 m. balandžio 10 d.
M. K Čiurlionio pusšimčio metų mirties sukaktis laisvajame pasaulyje praėjo gana kukliai. Jeigu mes čia, Amerikoje, turėtume bent mažą jo originalių paveikslų kolekciją, netenka abejoti, jog mūsų ryšys su šiuo genialiu menininku būtų kur kas glaudesnis. O dabar retai kas iš ankstesnės Amerikos lietuvių kartos yra turėjęs laimės matyti bent vieną Čiurlionio kūrinį. Ne visi juos matė ir po šio karo atvykusieji. Lietuvių jaunimas gi, palikęs savo kraštą vaikystėje arba jau gimęs tremtyje, su Čiurlionio plastiniu menu dar mažiau beturi sąlyčio. Jo muzikinė kūryba tremtyje lengviau prieinama. Yra gaidų ir net plokštelių.

Nepaisant visų kliūčių, jo kūrybai giliau pažinti, čurlionis laisvojo pasaulio lietuviams yra geniali asmenybė, kurią seniai net tarp kitataučių garsina jo vardo dainininkų ansamblis Clevelande bei dailės galerija Čikagoje.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VADAVIMO KELIUS BESVARSTANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Plukas   

Visi padorūs lietuviai pasisako už Lietuvos išvadavimą iš sovietų jungo. Tačiau šis bendras troškimas dar nenusako kelių, kuriais sėkmingiausiai tai būtų galima pasiekti. Tiesa, visi jaučiam, kad karui kilus ir žlugus sovietų imperijai, Lietuva atgautų savo laisvę. Bet kokie yra keliai Lietuvai vaduoti taikos ar šaltojo karo metu? Tinkamo atsakymo į šį klausimą suradimas turėtų būti vienas iš pagrindinių mūsų rūpesčių, nes nuo jo priklauso ir visų mūsų pastangų Lietuvai vaduoti sėkmingumas.

Tačiau reikia stebėtis, kad iki šiol šiam klausimui skiriame labai nedaug dėmesio. Mūsų spaudoj ne tik mažai pasitaiko straipsnių šiuo klausimu, bet ir tie patys nesukelia rimtesnių diskusijų. Mūsų veiksniai, kaip atrodo iš jų suvažiavimų rezoliucijų, raštų ar atskirų veikėjų pareiškimų, taip pat neturi aiškaus vaizdo, kas šiuo metu konkrečiai dėl Lietuvos vadavimo darytina ar kaip Lietuvos esamą padėtį apibūdinti.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ateinančius metus skelbia Maironio metais. Tai daroma, minint jo gimimo šimtmetį. Maironis gimė 1962 m. sausio 21 d.

* "Giedra" — vyresniosios giedri-ninkės ir korporacija paskelbė romano konkursą, skirdamos 1000 dol. Sąlygos: literatūriškai vertingas kūrinys; herojus—teigiamo charakterio lietuvė moteris; 200 romaninio formato puslapių; kūrinys pasirašomas slapyvardžiu, atskirame voke pridedant vardą, pavardę, adresą. Terminas 1963 m. rugsėjo 1 d. Adresas: "Giedros romano konkurso komisija, 8741 Albany Ave., Chicago 42, 111. Vertinimo komisija: Benys Babraus-kas, Kazys Bradūnas, Elena Juknevičienė, Vincas Ramonas, Juzė Vaičiūnienė.

* Baigiama ruošti "Dirvos" romano konkurso taisyklės. Premija bus įteikta 1962 m. rugsėjo 29 d. Premijos mecenatas: J. čėsna.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1962 metais šeštą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3. Premijos komisija vertins 1960-1961 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami. Taip pat nebus vertinami mirusių autorių kūriniai.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D.C.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai