Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1961 m. 10 gruodis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
L.A. — Sudrumsta padangė ...................................................................................................... 417
Pranas Brazys, M.I.C. — "Mater et Magistrą" užmojis ir gairės .......................................... 418
Juozas Mikuckis — Kodėl, Lūkesys, Vakaro varpai,žiedais tą naktį lijo (eil.) ................ 427
Juozas Mikuckis — Iš mano atsiminimų apie poetą Edmundą Steponaiti ...................... 428
Jūra GaiIiušytė — Lietuvos studentas Jungtinėse Amerikos Valstybėse ......................... 431
Henrikas Radauskas — Svečias iš mėnulio, Aktoriai,
žvaigždė, saulė, mėnuo, Deganti šaka (eil.) ........................................................................... 438
Jonas Matusas — Palanga, Kretinga ir Birutė ........................................................................ 439


KŪRYBOS PASAULYJE
LITERATŪRA
B. Ciplijauskaitė — Tremties atspindžiai ispanų poezijoje ................................................ 447

KNYGOS IR ŽURNALAI
J. ž-kis — Nepriklausomą Lietuvą statant (R. Skipitis) ........................................................ 448
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — Suvažiavimo darbai ............................................................ 449

RELIGINIS GYVENIMAS
J. Žilevičius — 75 metai nuo pirmųjų lietuviškų mišių pasirodymo ................................ 451

MOKSLAS
Dr. J. Grinius — L. K. Mokslo Akademijos penktasis suvažiavimas ir perspektyvos .. 452

ĮVYKIAI ........................................................................................................................................ 455
Skaityti daugiau...
 
SUDRUMSTA PADANGĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Žmogus visuomet augštybėse jieškojo sau įkvėpimo. Jeigu nebūtų jo gaubę žvaigždynai, vargu būtų galėjęs padaryti tokią pažangą. Dangaus šviesos žmogų skatino veržtis į begalybę. Viena iš pirmųjų mokslo šakų yra astronomija. Dangaus skliautas žmogui reiškė kažką gilaus, tyro ir švento. Per žvaigždynus jo ryšys tapo glaudesnis ir su Kūrėju.

Mūsų amžiuje tasai erdvėn veržimasis yra pasiekęs augščiausią laipsnį. Šiandien vargina žmogų kelionės į mėnulį bei planetas, tolimiausi žvaigždžių telkiniai, kosminiai spinduliavimai. Didžiosios tautos beveik jau persistengė lenktynėse, siekdamos užvaldyti erdvę.

Bet nuostabiausia tai, kad jau daugeliui dangus nebėra tyrumo bei šventumo simbolis. Šiuo metu raketinių lakstymų lenktynėse persvara krypsta ateistinės valstybės pusėn. Padangių tyrinėjimai įgavo žiauraus utilitarizmo pobūdį. Augštybėse jau nebejieškoma įkvėpimo sielai. Per erdvę siekiama pavergti visą žmoniją. Baisu, kad net gyvybei pavojingais atominį sprogdinimais drumsčiama padangė ir žmonijos ateitis.
Skaityti daugiau...
 
"MATER ET MAGISTRĄ" UŽMOJIS IR GAIRES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS BRAZYS, M.I.C.   
(Tęsinys)

II. GAIRĖS SOCIALINEI PUSIAUSVYRAI ATSTATYTI
1. Pusiausvyra tarp darbo ir kapitalo
Kaip minėjome, pusiausvyros atstatymas tarp atskirų ūkinio ir socialinio gyvenimo veiksnių visuomet buvo ir yra socialinio klausimo esmė. Pirmiausia ta pusiausvyra buvo pažeista tarp darbo ir kapitalo, ir tai buvo ankstesniųjų socialinių Bažnyčios pasisakymų pagrindinė tema. Mokslo ir technikos pažangai sparčiai žengiant pirmyn, pusiausvyra sutriko ir kituose visuomenės sluogsniuose bei ūkinio gyvenimo kloduose, tapdama labai sudėtinga ir visą pasaulį liečiančia mūsų laikų socialine problema. Naujoji enciklika kaip tik ir imasi spręsti šitą klausimą, pradėdama nuo pusiausvyros tarp darbo ir kapitalo.

"Mater et Magistrą" pripažįsta, kad pusiausvyros atstatymas tarp darbo ir kapitalo dar ir šiandien yra labai aktualus.20 Tačiau norėdami aiškiai ir konkrečiai suprasti, kaip socialinis Bažnyčios mokslas sprendžia darbo ir kapitalo problemą ir kuo šis sprendimas skiriasi nuo kitų siūlomų sprendimų, turime pastatyti jį tarp šiuo metu žūtbūtinėje kovoje besigrumiančių socialinių sistemų. Tik šitame tikroviniame dabartinių visuomenės santvarkų kontekste galima deramai įvertinti Bažnyčios skelbiamos socialinės santvarkos vertę ir jos duodamą darbo ir kapitalo santykių sprendimą.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS MIKUCKIS   
KODĖL

Kodėl čigonui stygas palietus,
Pravirksta smuikas rauda našlaičio?
Čigono kelias per šerkšną, lietus
Be savo namo, be žemės kraičio.

Kodėl nerimsta narvely paukštis,
Sparnais lig kraujo kodėl jis daužos?
Kas skraidė kartą, tą šaukia augštis,
Tiktai nurims tas, sparnus palaužęs.

Kodėl šiandieną tiktai elegija,
Tik liūdnos dainos, Smūtkeliui giesmės?
Ak, neviltis ta be galo slegia,
Kad jau tėvynės gal neregėsim.
Skaityti daugiau...
 
IŠ MANO ATSIMINIMŲ APIE POETĄ EDMUNDĄ STEPONAITĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS MIKUCKIS   
Juozas Mikuckis
Lietuvių spauda paminėjo poeto Juozo Mikuckio amžiaus septyniasdešimtinę sukaktį. Jis gimė 1891 m. Vilkijos valsčiuje ir priklauso tai mūsų poetų kartai, kuri lietuvių literatūrai davė Faustą Kiršą, Putiną - Mykolaitį, Kazį Binkį, Balį Sruogą ir kitus. Kaip poetas, Juozas Mikuckis pradėjo reikštis 1907 m. Po trejų metų išėjo jo rinkinys "Pirmos Dainos". Paskui pasirodė "Auštant", "Aušros Rasos" ir kiti jo veikalai. 1954 m. Amerikoje išspausdinta rinktinė "Lyrikos Kraitis". Turi sudaręs naują savo poezijos rinktinę. Juozo Mikuckio lyrika yra paprasta ir patraukia savo eleginiu tonu. Jis, anot jo paties, yra "Dainius dainelių gailių". Kai kurios iš jo dainų buvo plačiai pasklidusios ir dainuojamos Lietuvoje, pvz. "Sunkaus gyvenimo drauguže" ir kt. Amerikoj Juozas Mikuckis gyvena Baltimorės mieste.

Šiandien rašyti apie Edmundą Steponaitį susidaro sunkumų. Neturiu jokių žinių, net vadinamųjų "enciklopedinių". Turiu vien savo atmintimi pasikliauti. Mudu buvome, anų metų žodžiais tariant, — tolimi kaimynai: aš nuo Vilkijos padangės, o Ed. Steponaitis — nuo Šakių, kur jis ir gimė Sintautuose 1892 metų vasario 28 dieną. Edmundas buvo jaunesnis už mane penkiais mėnesiais. Pirmą kartą mudu susitikome 1906 metais Saliamono Banaičio spaustuvėje, kuri buvo namuose Rotušės aikštės pakraštyje, prieš parkutį, kaimynystėje parapijos — Šv. Trejybės bažnyčios. Tuose namuose, antrame augšte, viršum Banaičio spaustuvės ir į-einamųjų vartų į kiemą, gyveno vyskupas Gasparas Cirtautas — Žemaičių vyskupijos pavys-kupis-sufraganas. Mes spaustuvėje sukeldavo-me daug triukšmo ir mašinomis ir savo garsiomis kalbomis, o spaustuvė juk buvo "litvoma-nų", kurių nelabai pakęsdavo sufraganas ir patsai vyskupas Paliulionis. Bet niekad neteko Banaičiui išgirsti nusiskundimų.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIS STUDENTAS Jungtinėse Amerikos Valstybėse PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JŪRA GAILIUŠYTE   
Augštesnioji mokykla visuomet traukė į save Lietuvos jaunuomenę. Jau penkioliktam amžiuje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokios augšto-sios mokyklos, Lietuvos studentai vyko į Vakarų Europą, daugiausia Vokietiją ir Italiją, studijuoti įvairių mokslo šakų.

1579 m. jėzuitai įsteigė Lietuvoje pirmąją augštąją mokyklą "Societatis Jesu Almae Academia Universitatis Wilnesis". Ji pasiekė didelį garsą ir suvaidino svarbų vaidmenį lietuvių kultūriniame gyvenime. Šiai mokyklai atsidarius, daugiau Lietuvos jaunimo galėjo siekti augštų-jų mokslų, o Lietuvos studentų skaičius jau tada buvo didelis. Nuo 1803 m. šis universitetas buvo pavadintas Vilniaus Universiteto vardu. Turint galvoj anų laikų socialinę struktūrą, daugiausia ją lankė bajorų vaikai, bet ir valstiečiams nebuvo universiteto durys uždarytos. Ten mokėsi Dakuantas, Valančius, Stanevičius ir kiti žymūs tautos vyrai. 1832 m. rusams uždarius Vilniaus Universitetą, Lietuva liko be augšto-sios mokyklos. Lietuvos jaunuomenė savo krašte nebegalėjo siekti augštojo mokslo ir turėjo vėl, kaip anksčiau, vykti į svetimus kraštus studijuoti.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HENRIKAS RADAUSKAS   
SVEČIAS IŠ MĖNULIO

Jis nusileido iš dangaus virve
Karališkon pilin. Šiaudinis stogas,
Norėdamas užkirst plėšikui kelią,
Pradėjo degt.

Prie tvenkinio nubėgęs,
Jis puolė semti vandenį. Staiga
Pragydo gulbė keldama namus.
Jis atspindžiui nukirto galvą, šoko
Ant stogo, užgesino šiaudus. Aklas
Karalius ėmė kelti karalienę, Kuri gulėjo demono glėby,
Sapnuodama, kad įžengė į dangų
Ir Dievas duoda jai sparnus. Plėšikas
Įsakė jam parodyt karūnas.
Nė vienas nepasakė, kur karūnos.
Jis prikalė karalių prie grindų,
Jis demoną prigirdė tvenkiny,
Ant debesio pakorė karalienę.
Nė vienas nepasakė, kur karūnos.
Jisai apliejo stogą benzinu,
Ir gaisras ėmė šokti ir dainuoti
Kaip girtas elgeta.
Jisai, užšokęs Ant motociklo, nulėkė dangum.

Tiktai dabar, užtrukęs visą naktį,
Pasibaigė mėnulio užtemimas.
Skaityti daugiau...
 
PALANGA, KRETINGA IR BIRUTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MATUSAS   
Moksliškas istorijos šaltinių leidėjas Her-mann Hildebrand Kuršo senų žmonių liudymus, kad neatmenamais laikais Palangos pilį buvęs užėmęs vienas Danijos karalius, 1884-ais m. pavadino pasaka, atseit, eine Fabel (Liv-, Est-und Curlaendisches Urkundenbuch, VIII, 255). Tai niekuo neparemta pastaba. Matyt, Hilde-brandas buvo nesusipažinęs su Vita Anskarii, kurią parašė Rimbertas (išsp. Monumentą Ger-maniae Histórica ir atskirais leidimais). O šv. Ansgaras (801-864), po misijonieriavimo Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje, apie 831 m. buvo paskirtas Hamburgo-Bremeno arkivyskupu ir, be to, popiežiaus legatu "šiaurės kraštams", taigi Danijos, Švedijos, Norvegijos ir kaimyninių sričių, vadinasi, visko, kas buvo apie Baltiją. Rimbertas, irgi šventasis, buvo ano netarpiškas įpėdinis (+888). Taigi jis minėtame veikale aprašo, be kitko, 853-ių m. įvykius. Švedai apsupę Kuršo plačioje srityje pilį Apulia-Appule-Ampule, kurią Dahlmannas, Waitzas identifikavo su Latvijos Kuršo Piltene, o kiti Baltijos rytinio pajūrio istorikai (Kallmeyeris, atrodo, irgi Kunikas) — su Lietuvos šiaurės vakarų kampo Impilte. Bet po generolo VI. Nagevičiaus (miręs Amerikoje) kasinėjimų prieš pat II pasaulinį karą, vargu begalima abejoti, jog Rim-berto Apulia tai Apuolė, atseit, vieta, kame dabar stovi piliakalnis.

Apuolė, būdama prie Luobos (Bartuvos įtakas), yra neper toliausia Šventosios-Palangos pajūrio. Ir antras dalykas. Ansgaro Gyvenime sakoma, jog aprašomuoju žygiu švedai norėję susigrąžinti Apuolę, kuri šiuo metu buvusi danų priklausomybėje. Taigi Kuršo tradicija apie danų karalių yra ne pasaka, o realybė (iš tikrųjų, tai vikingai, kurie buvo švedų, danų ir norvegų tautybių.).
Skaityti daugiau...
 
Petras Rimša PDF Spausdinti El. paštas
Skulptorius Petras Rimša mirė Kaune š. m. spalio 2, sulaukęs 80 metų. Buvo gimęs 1881. Meno mokėsi Varšuvoje, Krokuvoje, Petrapilyje, Paryžiuje. Dalyvavo pirmoje lietuvių dailininkų parodoje. Visu kūrybos platumu prasiskleidė nepriklausomos Lietuvos laikais, dalyvavo įvairiose parodose. Jo kūrinių parodos buvo surengtos ir Amerikoje, kur jis čia lankėsi.

Labiausiai Petras Rimša pagarsėjo savo stilizuotom ornamentuotom skulptūrom. Su pamėgimu jis raižė ornamentus ir jais padengė skuptūrų paviršių. Prie vieno kūrinio dirbo mėnesiais ar net metais. Taip pat P. Rimša sukūrė visą eilę medalių, kurie yra tikri meno kjriniai, atlikti po ilgų pasiruošima, studijų. Medaliai stilizuoti ir kruopščiai išraižyti smulkiais ornamentais.

 
TREMTIES ATSPINDŽIAI ISPANŲ POEZIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. Ciplijauskaite   

sutinkame jau pas klasikus, randame ją ir kiekvienos tebegyvuojančios tautos kūryboje nuo pačių pirmųjų jos raidos metų. Ispanijoje ši tema taip pat gana dažnai iškyla: viduramžiais girdime krikščionį kalinį, besiskundžiantį arabų tvirtovės bokšte; su žydų bei maurų ištrėmimu XV-XVI a. ši tema praturtėja nauju aspektu. (Įdomu tai, kad kai kurios šeimos, ypatingai žydai, nuo 1492 m. nebeįkėlė kojos Ispanijon, išlaikė tą tėviškės ilgesį visame savo stiprume iki šių dienų, ir vis dar tebesijaučią išguitais ispanais.) Renesanso laikotarpyje, kaip ir kituose kraštuose, poetai dažnai įsivelia į politinį gyvenimą (jie juk beveik visapusiškai priklauso nuo mecenatų) ir taip pat būna "ištremiami"nors iš vienos provincijos ar miesto į kitą. Tačiau visa tai daugiau pavieniai reiškiniai, ir tema tada dar kiekvieną kartą labai asmeniška.

XIX a. pradžioje politinės partijos Ispanijoje suskyla į dvi pagrindines gurpes: liberalus ir konservatyviuosius, ir kai įsigali viena iš jų, visi kiti turi jieškoti prieglobsties kituose kraštuose. Taip 1823-33 metais apie 40,000 liberalų atsiduria Anglijoje ar Prancūzijoje, ir jų dėka, po 1833 m. amnestijos, Ispanijon atnešamas romantizmas. (Kiekvienam operos mėgėjui pažįstamos "II Tro-vatore" ar "La Forza del Destino" yra taip pat ištremtų ispanų liberalų kūriniai). Jau tame laikotarpyje tremtinio tema tampa svarbesne; ji siejama su laisve, su socialine nelygybe, o taip pat ir su kitomis romantizmo temomis.
Skaityti daugiau...
 
NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ STATANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Ž-klt   

Rapolas Skipitis: NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ STATANT. Atsiminimai. Išleido Terra. Chicago, 111. 1961 m. 440 p.
Prieš akis tokiu vardu lietuviškos spaudos lobyną šiemet padidinusi Rapolo Skipičio knyga, su meile ir pagarba autoriaus dedikuota "Bolševikų nukankintų nepriklausomos Lietuvos statytojų atminimui".

Esame įpratę skaityti atsiminimų knygas, pradedamas autorių pasakojimais apie jų vaikystės dienas, tėvus, gimtinės vaizdus. Rapolas Skipitis pasirinko kitokį kelią — į pirmąjį tomą jis sudėjo atsiminimus iš 1918-26 metų laikotarpio, kuris, autoriaus nuomone, buvo "pats he-roiškiausias ir pats įdomiausias naujųjų laikų mūsų tautos istorijoje", p. 9). Autorius sakosi norįs "patarnauti istorinei tiesai", nors ir nelaikąs savęs neklaidingu (p. 10).
Skaityti daugiau...
 
SUVAŽIAVIMO DARBAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.   
L.K.M. AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMO DARBAI, IV, Roma 1961, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys N. 6, redagavo prof. dr. A. Liuima, S.J., spaustuvės išlaidas padengė prel. Pr. M. Juras, tiražas 1000 egz., XIII, 322 p.

Vos pažvelgę į knygos pavadinimą, pastebime, kad joje yra sudėti L.K.M. Akademijos IV 1957 suvažiavimo darbai, kur buvo nagrinėjamos "Lietuvių mokslinės problemos naujausiųjų Katalikų Bažnyčios direktyvų šviesoje". Suvažiavimo darbai vyko lietuvių šv. Kazimiero kolegijos patalpose, o jiems savo sveikinimą ir laiminimą atsiuntė šv. Tėvas, kurį suvažiavimo dalyvių vardu telegrama pasveikino vyskupas V. Padolskis.

Suvažiavimo Darbų knygoje išspausdintos septynios paskaitos, kurios liudija apie L.K.M. Akademijos narių intelektualinį pajėgumą bei sugebėjimą siauruose paskaitų rėmuose taip plačias ir sudėtingas temas išnagrinėti.
Skaityti daugiau...
 
"GIEDRA" SKELBIA ROMANO KONKURSĄ PDF Spausdinti El. paštas
"Giedra" — vyresniosios giedri-ninkės ir korporacija skelbia romano konkursą šiais nuostatais:
1. Premijuojamas tikrai literatūriškai vertingas kūrinys.
2. Premijos dydis — $ 1,000.00 (tūkstantis dol.).
3. Premija nedaloma.
4. Romano herojus turi būti teigiamo charakterio lietuvė moteris. Pageidaujama, kad būtų sukurtas idealus dvasinis ir fizinis lietuvės moters tipas.
5. Romanui fonas gali būti panaudotas: a) istorinis, b) netolimos praeities arba dabarties, c) ateities — perspektyvinis fonas.
6. Kūriniui temą pasirenka pats autorius.
Skaityti daugiau...
 
75 METAI NUO PIRMŲJŲ LIETUVIŠKŲ MIŠIŲ PASIRODYMO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Žilevičius   

Aušrai" nušvietus lietuviškąją padangę, visos lietuvybės gėlės pradėjo pamažėli pasirodyti šviesoje. Pradėjo reikštis ir muzikos bandymai. "Aušroje" buvo viena kita melodija išspausdinta. Chorinių dalykų nei nebandyta. Tik trejems metams praslinkus, 1886 pasirodė pirmosios lietuvių kalba MISZIOS ANT PA-MENKLO SUKAKTUWIU PENKIŲ SZIMTU METU NUO APKRIKSZ-TYJIMO LIETUWOS PASKIRTOS KUNIGUI STRAZDELIUI NA-BASZNĮKUI, SUDĖTO JUI "PULKIM ANT KELIU". 1886. Tilže. Iszdawejo kaszta spausta pas Wey-eri, ir Arnoldta." žodžius parašė Adomas Jakštas, išleido kun. J. Lideikis, muziką parašė Juozas Kalvaitis, tuolaik buvęs Kauno katedros vargonininkas.
Skaityti daugiau...
 
L. K. MOKSLO AKADEMIJOS PENKTASIS SUVAŽIAVIMAS IŠ PERSPEKTYVOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Grinius   

Laisvųjų lietuvių, ypač Amerikos lietuvių gyvenime, 1951 metais istorikas turės pažymėti du pirmos reikšmės kultūrinius įvykius: JAV ir Kanados lietuvių antrąją dainų šventę, įvykusią liepos 2 d. Čikagoje, ir Liet. Kat. Mokslo Akademijos penktąjį suvažiavimą, įvykusį rugsėjo 1-3 d. toje pat Čikagoje. Pirmasis sąskrydis atstovavo menui, tiksliau — populiariai dainai ir buvo skirtas lietuvių visuomenės plačiųjų sluogsnių estetinei kultūrai; antras suvažiavimas atstovavo mokslui ir buvo skirtas lietuvių siauresnei visuomenei — mokslininkų ir mokslo mėgėjų intelektualinei kultūrai. Be abejo šį L. K. M. Akademijos suvažiavimą tiksliau tebus galima įvertinti tada, kai bus atspausdintos jo paskaitos; tačiau įvairūs laikraščiai, kurie apie tą suvažiavimą rašė, yra davę tiek medžiagos, kad apie jį apytikrį vaizdą galima susidaryti iš tolo ir daugiau ar mažiau sutikti su rašiusiųjų teigimu, kad penktasis suvažiavimas pavyko "savo dalyvių skaičiumi ir iškeltųjų klausimų svarumu bei geru parengimu" (A. Baltinis "Aidų" Nr. 8).
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* "Kristaus Karaliaus Laivas", marijonų leidžiamas laikraštis, skelbia religinės kūrybos konkursą. Komisijai rankraščius reikia pateikti iki 1962 rugsėjo 1. Geriausiam kūriniui skiriama 500 dol. dovana. Rašto tema gali būti istorinė, biografinė, dogmatinė, moralinė, visuomeninė, priimtina Kat. Bažnyčios požiūriu.
* "Nepriklausoma Lietuva", Mont-realyje leidžiamas laikraštis, gruodžio 2 paminėjo 20 metų sukaktį specialiu koncertu.
* Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavimas įvyko Čikagoje lapkričio 24-26 dienomis. Dalyvavo apie 150 atstovų iš New Yorko, Baltimorės, Detroito, Clevelando, Omahos, Phi-ladelphijos, New Jersey ir daugiausia iš Čikagos.
Skaityti daugiau...
 
1960 M. "AIDŲ" TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
Andriekus Leonardas — Pergalė, Vėjas, Gelmė,
Sarkofagas, Šypsnis (eil.) 154
Augustaitytė - Vaičiūnienė J. — Po saulės langu,
Audeklas, Balta paukštė, Partizanų išleistuvės 16
(eil.) 16
Augustaitytė - Vaičiūnienė J. — Apypietės miegas,
Pavasarinis žydėjimas, Nelygios jungtuvės, Dai-
na mano žemės (eil.) 292
Balvočienė Z. — Lyg sapnas, Į savo Viešpatį (eil.) 26, 75
Balvočienė Z. — Keistam dvilypume (eil.) 350
Baronas Aloyzas — Antras grįžimas 350
Bradūnas Kazys — Lietuva, Pagonių ugnis (eil.) 59
Coloane Francesco — Paniręs ledėsis 71
George Stefan — Šventyklos sudeginimas (Vertė
A. Nyka Niliūnas) 245
Gricius Alfonsas — Prietema, Miškai ciklonuose,
Rudens melodija (eil.) 341
Grigaitytė Kotryna — Poezijai, Rudens belaukiant
(eil.) 117
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1962 metais šeštą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3. Premijos komisija vertins 1960-1961 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami. Taip pat nebus vertinami mirusių autorių kūriniai.
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJŲ ŽODIS PDF Spausdinti El. paštas
Maždaug sykiu su šiuo "Aidų" numeriu skaitytojai gaus administracijos laišką, kviečiantį pratęsti prenumeratą 1962 metams ir gal atsilyginti užsilikusią skolą.

Šis kvietimas yra tuo svarbus, kad nuo jo priklauso "Aidų" gyvavimas ateinančiais metais. Kuklus prenumeratos mokestis yra pagrindas, ant kurio tenka laikytis, metų bėgyje žvalgantis pagalbos iš šalies. Kuo skubiau skaitytojai į administracijos balsą atsiliepia, tuo žurnalui yra naudingiau.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai