Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1962 m. 2 vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Brazaitis — Sukilimas ir tauta ................................................................ 49
Leonardas Andriekus — žaizda, Kankiniai, Kaino vai-
kai, Našlaitė, Briedis, Angelas (eil.) ................................................................... 56

Dr. Ignas Urbonas — Bažnyčios bandymai atstatyti vienybę su rytais ...... 58
Pranas Zunde — Valstiečių atlyginimas okupuotoje Lietuvoje .................. 61
Dr. Č. Masaitis — Determinizmas ir atsitiktinumas ....................................... 65
Nelė Mazalaitė— Erškėtis ................................................................................... 76
J. Jakštas — šv. Jurgis, Lietuvos D. Kunigaikštijos patronas ........................ 79

KŪRYBOS PASAULY
KNYGOS IR ŽURNALAI
Vald. Cukuras — žvilgsnis jieškančion žmogaus širdin
(Dr. Pr. Gaidamavičius: Didysis nerimas) ........................................................ 85

Ignas Malėnas — Pr. Naujokaičio "Mažieji žingsniai" .................................. 86

MOKSLAS
Viktoras Gidžiūnas — Viduramžių universitetai ir jų magistrų veikalai .. 87

MENAS
P. Jurkus — Dail. Albino Elskaus naujieji vitražai ........................................ 89

RELIGINIS GYVENIMAS
Dr. J. Grinius — Evangelikų vyrų vienuolynas Prancūzijoje ...................... 90

VISUOMENINIS GYVENIMAS
K. Mockus — Jaunimo problemos .................................................................... 91

PASTABOS
Dr. P. Mačiulis — M. Vaitkaus apie arkivyskupą Pr. Ka-
revičių atsiminimų patikslinimas ..................................................................... 95

Henrikas Radauskas — Baltrušaitis tebelaukia vertėjo ............................... 95

ĮVYKIAI ................................................................................................................. 95
Skaityti daugiau...
 
SUKILIMAS IR TAUTA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS BRAZAITIS   

1941 sukilimas — jau praeitis. Jis nuėjo į tautos istoriją. Įsirikiavo į eilę kitų sukilimų — šalia 1831 metų, šalia 1863 sukilimo. Taip pat šalia 1905 metų. Pagaliau šalia 1919-21 metų kovų dėl laisvės. — Tai vis tautos ginkluotos pastangos nusikratyti okupacija to paties priešo — tos pačios Rusijos, baltosios, carinės ir dar žiauresnės — raudonosios, diktatūrinės.

I.
Kas amžinai vertinga tuose sukilimuose?
Sukilimai susiklojo vienas paskui kitą laiko eigoje kaip, sakytum, piliakalniai teritorinėje erdvėje. Ir vieni ir antri byloja apie žmones, kurie buvo toki pat kaip ir dabar. Su tais pačiais džiaugsmo, geresnio gyvenimo siekimais. Tačiau atėjo tokios gyvenimo dienos, kada tie žmonės rizikavo savo laime ir savo gyvybe vardan augštesnio ir bendresnio tikslo — tautos ir tautiečių laisvės. Rizikavo savo laisva valia, nepriversti, nemobilizuoti. Laisvas savęs aukojimas augštesniam idealui tai augštesnio prado laimėjimas žmoguje, tai asmens moralinis kilimas, kuris gali vienus nuvesti į šventuosius, kitus į herojus.

Toki asmens yra visos tautos moralinės didybės manifestacija, dvasinis lobynas, nes tautą, pasak Auguste Comte, sudaro gyvieji ir mirusieji. Juo gyvieji yra sąmoningesnė tautos
----------------
* Laisvojo pasaulio lietuviai 1961 m. gausiai minėjo 1941 m. sukilimo dvidešimtmetį. Minėjimų serija baigta Clevelande, ir jų prasmė ten buvo sintetintai paryškinta čia spausdinamoje paskaitoje.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   
ŽAIZDA

Tu palmės lapą įdrėksta sugydai,
O man širdis vis lieka sužeista.
Jau nežinau,
Kas Tau brangesnis, Viešpatie,
Ar palmės lapas,
Ar žmogaus širdis?

Lapelis laikosi lietum ir saule,
Širdis gyvuoja meile ir kančia.
Jei ir užgydytum
Žaizdas malonės balzamu,
Visvien jau liktų
Dideli randai.



KANKINIAI
Červenė

Ten gema Nemunas,
O jūs gi mirštate.

Kokia tai sopulinga valanda —
Joje susitvenkė
Mirties ir gimdymo skausmai.

Krauju bei ašarom
Raistus užtvindėte —

Dabar, gedėdami, raminsimės,
Kad gema Nemunas
Iš mūsų ašarų ir kraujo.

Skubės per užtvankas
Namo šventa srovė —

Skubėkit, broliai, seserys,
Namo šventa srove —
Dabar jau esate laisvi.

Daugiau, negu laisvi —
Laisvi nelaisvėje .. .
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIOS BANDYMAI ATSTATYTI VIENYBĘ SU RYTAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. IGNAS URBONAS   
Artėjančiame visuotiniame Bažnyčios susirinkime vienu svarstysimu klausimu yra vienybės su kitomis Bažnyčiomis, o ypatingai su Rytų Bažnyčia, atstatymas. Tam tikslui yra sudarytas ir specialus sekretoriatas, kuriam vadovauja garsus jėzuitas kard. Bea. Šia proga gal bus įdomu mesti trumpą žvilgsnį į Bažnyčios sunkius bandymus šią vienybę atstatyti praeityje ir jos perspektyvas dabartyje.

Laterano trečiasis susirinkimas

Kad Bažnyčiai rūpėjo vienybė su Rytų Bažnyčia, matyti jau iš to, jog netrukus po schizmos viename iš pirmųjų visuotinių susirinkimų šiam klausimui atiteko svarbi vieta. Tai įvyko Laterano trečiajame susirinkime, kuris buvo sušauktas pop. Aleksandro III 1179 m. kovo 19 d. Romoje. Jame dalyvavo 300 vyskupų ir 700 kunigų, vienuolių, teologų. Vyskupai dalyvavo net iš Ispanijos, Prancūzijos, Anglijos, Airijos, Škotijos, Vokietijos, Danijos, Vengrijos, Palestinos ir, žinoma, iš Italijos. Prie to meto susisiekimo jų keliones galima laikyti beveik herojiškomis. Pvz. Škotijos vyskupas, neturėdamas arklio, atėjo pėsčias į Romą. Pirmą kartą po schizmos dalyvavo oficiali Rytų Bažnyčios delegacija, vadovaujama Bizantijos imperatoriaus Manuelio Komneno ir abato Nektorijaus.
Skaityti daugiau...
 
VALSTIEČIU ATLYGINIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS ZUNDE   
Iki maždaug 1955 metų sovietai neskelbė statistinių duomenų, iš kurių būtų galima susidaryti pilną ir objektyvų vaizdą apie kurią nors ūkio šaką, ekonominę darbininkų ar valstiečių padėtį ir panašiai. Kiek daugiau ir, svarbiausia, vertingesnės statistinės medžiagos pasirodė sovietų leidiniuose tik pastaruoju metu. Pasitaiko, kad tie skaičiai kalba visai ką kita, nei sovietinė propaganda. Ryškus tokios faktų ir sovietinės propagandos priešybės pavyzdys yra valstiečių būklė okupuotoje Lietuvoje.

Kaip žinia, sovietai teigia ir įtikinėja, kad valstiečių padėtis Lietuvoje jų režimo laikotarpyje labai pagerėjusi, kad valstiečiai dabar pelną daug daugiau, nei kad jie pelnydavo nepriklausomybės laikais. Žodžiu, anot sovietų, jie gyveną kuone pertekliuje. Sovietai grindžia tuos savo teigimus arba bendrybėmis arba pavyzdžiais pirmaujančių kolūkių, nurodydami valstiečių uždarbius, kurie jokiu būdu nėra būdingi vidutiniokams. Tuo tarpu yra žinių, kad tikrumoje valstiečių būklė Lietuvoje yra labai prasta. Apie tai mes ne kartą girdėjome pasakojant žmones, kurie patys kolūkiuose gyveno, juose dirbo, o vėliau vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis atsidūrė vakaruose. Mūsų spauda tuo klausimu gana daug rašė, bet taip pat bendrybėmis arba tik paskirų kolūkių pavyzdžiais. Kai kam tat galėjo kilti abejonė, gal ir mūsų teigimai nebūdingi visai valstiečių masei, gal mes vaikomės kito kraštutinumo ir parenkame pavyzdžius vien tik sovietinės santvarkos "juodinimui", kaip to režimo propagandistai tvirtina? Tat šio rašinio tikslas yra panagrinėti tą klausimą kiek giliau, remiantis išimtinai pačių sovietų skelbtais duomenimis. Kalba bus tik apie kolūkiuose dirbančius valstiečius.
Skaityti daugiau...
 
DETERMINIZMAS IR ATSITIKTINUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. Č. MASAITIS   
"Ir ji ėmė iš jo vaisių ir suvalgė, ir davė savo vyrui, ir jis valgė. Ir juodviejų akys atsidarė."

Dabar jie stovėjo atvertomis akimis prieš būtį ir nebuvimą, kurių prasmės klausimas visu savo degančiu painumu užgulė jų protus ir širdį, jų individualumą ir savęs pajautimą, užgulė ir išdegino jų sielose nenumaldomą prarastojo rojaus ilgesį ir nepaliaujamą paklydusios širdies j ieškojimą. Kai akmeninis slenkstis primityviais įrankiais buvo tašomas pirmajai žemėje šventyklai, joje žiežirbos liepsnojo šiuo neatspėjamu būties klausimu; ir atominėse bombose nesurandama būties prasmė žėrės, milio-nais laipsnių degdama.

Besivydami prabėgančio kasdienos rūpesčio šešėlį, dažnai mes tariamės palikę visą būties problemą susiraukusioms filosofų kaktoms, kurios priraizgo miglotų sąvokų bei skambiųjų aforizmų labirintus ir pačios tarpe jų beviltiškai paklysta. Mes pasilaikom sau tik grynąjį buvimą — kasdieninį ir tikrą, kaip kunkuliuojančio gyvenimo saldumą. Įsitvėrę abiem rankom buvimo taurę, mes godžiai geriam jos nektarą, pamiršę jos prasmės j ieškojimą. Tačiau dažnai, tartum pavargusį skubėjimą arba sudužusią svajonę, tylus nostalgijos vėjas įpučia gyveniman nekasdieninių dienų, kurių rytai pabunda, būties prasmės j ieškodami, ir paskutinė vakaro žara užgęsta klausdama: kodėl toks nebūties nykus tuštumas?
Skaityti daugiau...
 
ERŠKĖTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė NELĖ MAZALAITĖ   
Kunigas klausė išpažinties.
Jo ausis buvo priglausta prie pat kalbančiojo lūpų, nors kunigo klausa buvo aiški, ir jis nesėdėjo klausykloje, ir nestebėjo eilė laukiančiųjų, o bažnyčia nebuvo perpildyta žmonėmis.
Buvo valanda po vidurnakčio, kada į kunigo langą pasibeldė — skambėjo stiklas, kaip gąsdinantis pavojaus varpas, ir pažadino labai greitai, nes miegas dabar buvo retas, kaip kretilas, ir slesnas, tačiau atsikelti nebuvo lengva — jo kaulai visi smelkė ir kas naktį darėsi sunkesni, tarsi akmenėjo minutėmis.

Stiklas vis skambėjo; kas stovėjo už lango, buvo nekantrus ar baimingas, bet kunigas priėjo ten ramiai; tie, kurie dabar įsilaužinėja, įeina pro duris. Be to, jo bijojimo laikas buvo seniai pasibaigęs.
Jis atidarė langą ir pažino žmogų:
— Kodėl ateini tokiu nelaiku, Kazimierai, tarė kunigas, — ar susirgo pati?
Skaityti daugiau...
 
ŠV. JURGIS LIETUVOS D. KUNIGAIKŠTIJOS PATRONAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. JAKŠTAS   
Prel. M. Krupavičius straipsniu "O vis tik Jurgis tebešventas" (Draugas, 1961 m. gruodžio 22 d.) gražiai susumavo paskutiniais mėnesiaiskilusias kalbas apie šv. Jurgį. Kalbos ir rašiniai laikraščiuose šiek tiek primena anas dienas, kada mes bruzdėjome dėl mūsų pasiuntinybės deformavimo Vatikane. Žinoma, šis paskutinis dalykas, būdamas daugiau praktiško bei apčiuopiamo pobūdžio, kur kas garsiau skambėjo mūsų čionyktėj išeivijoj nei dabartinė jurgine problema. Abu sambrūzdžiai dar ir dėl to gretintini, kad jie turi bendras šaknis Vatikane, kur padaryti tam tikri sprendimai juos pažadino.

Pretekstas šv. Jurgio sąjūdžiui kilti buvo išbraukimas iš šventųjų tarpo šv. Filomenos, nes ji pripažinta mitologine būtybe. Atrodo, ši žinia asociacijos keliu paveikė kiek nusivokiančius Bažnyčios istorijoj ir jiems įteigė mintį: "Jei Filomena, tai turėtų būti ir Jurgis". Išvadą mielai pasigriebė publicistai, kuriems pirmiausia rūpi pamaitinti visuomenę staigmenomis. Gerbiamas prelatas gražiais vaizdeliais iš patirties parodė, kaip mūsų žurnalistai be niekur nieko sugretino Jurgį su Filomena ir tarė jį esant Vatikano išbrauktą iš šventųjų tarpo. Kad čia žurnalistų klysta, parodė prelatas pagal Actą Apost. Sedis, No.-10 (1960), kur apeigų kongregacijos paskelbta nauja rubrikų kodi-fikacija. Kodifikacijos pakeistame kalendoriuj šv. Jurgiui palikta bal. 23 d. ir ji laikoma ko-memoratyvine švente. Vadinasi, Jurgis paliko šventasis, kaip ir buvo.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS JIEŠKANČION ŽMOGAUS ŠIRDIN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vald. Cukuras   

(Dr. Pr. Gaidamavičius: DIDYSIS NERIMAS. Išleido Immacula-ta, Putnam, Conn. 1961 m. 297 p. Kaina $2.50).
Žmogaus dvasios gelmes, lyg tos psalmėse apdainuotos bedugnes, paslaptingai šaukia, akina, traukia ir pririša dabarties rašytoją, kviesdamos vis giliau josna nusileisti, prie šių prieblandoje laukiančių verdenių susimąstyti. Kai mes metame žvilgsnį į pastarųjų dešimtmečių raštiją, nesunkiai pastebime, kad žmogaus dvasios gelmių problematika dominuoja ne vien tik grožinę literatūrą, bet taip pat ir filosofiją, psichologiją, griežtuosius mokslus. Baime, ilgesys, nerimas — tai žodžiai, tapę kasdieninio pasikalbėjimo dalyviais, bet sykiu liudiją, kad plačiosios mases yra pajutusios kažką, kas anksčiau buvo prieinama tik meninei intuicijai, žmogus pajuto, kad jis, šv. Augustino žodžiais, yra tapęs pats sau didžiuoju klausimu (Factus sum mih'imetipsi ąuestio magna).

1961 m. gale pasirodė dr. Pr. Gaidamavičiaus įdomi studija "Didysis Nerimas", skiriama tam pačiose žmogiškosios būties šaknyse slypinčiam nerimui nušviesti. Šiuo savo, jau iš eilės trečiuoju, moksliniu veikalu Pr. Gaidamavičius drąsiu, įgudusio autoriaus mostu atskleidžia mums žmogaus dvasios nerimo fenomenologiją, ontologiją ir teologiją. Autorius šioje knygoje pratęsia ir žymiai prašoka ankstybesniuosius savo krikščioniškosios antropologijos bandymus, kurie buvo jo "Milžinas-Did-vyris-šventasis" studijos pagrinduose. "Didysis Nerimas" yra pirmoji lietuvių kalba paskelbta studija, kurioje ryžtamasi pratęsti, sujungti ir pagilinti tas etines, istoriosofines žmogiškosios būties sklaidas, kurias anksčiau savo gabia plunksna mums buvo pateikęs prof. Ant. Maceina savo "Didžiuoju Inkvizitorium", "Jobo Drama", "Saulės Giesme" ir ypač vokiečių k. paskelbtame "Das Geheim-nis der Boesheit".
Skaityti daugiau...
 
PR. NAUJOKAIČIO "MAŽI ŽINGSNIAI" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Mes, turį gyvenimo patirties, galime drąsiai pasakyti: duokite vaikams ir paaugliams tik pačias geriausias knygas. Juk pasauly yra tiek knygų, kad vistiek neužteks laiko jas (net pačias geriausias) perskaityti. O antra vertus, vaikas dar neužkimšęs savo atminties visokiais niekais ir šiuo metu ji dar imli, tik laukianti, ką į ją įmesti. Taigi, į ją dažnai metama, kas pasitaiko, o paskui skundžiamasi, kad užkimšta niekais, o geriems daiktams nėra vietos.

Pr. Naujokaičio "Maži žingsniai" turi dešimt apsakymėlių, ši knyga vaikams bereikšmiais dalykais galvos neužkimš — jų čia nėra. Visi dalykai parinkti mokamai, auklėjamojo pobūdžio, nusimanančiai. O ir skaityti jie įdomūs. Stilius realistinis ir gyvas, žodžio vertę autorius žino ir moka jį panaudoti.
Skaityti daugiau...
 
VIDURAMŽIŲ UNIVERSITETAI IR JŲ MAGISTRŲ VEIKALAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.   


Viduramžius vieni laiko krikščionybės žydėjimo ir Bažnyčios galybės laikais, kiti moralinio supuvimo ir tamsybės laikotarpiu. Užtenka tik pasiskaityti nesenai mirusio olando rašytojo Jono Huizinga "Viduramžių rudenį" ir tuo pilnai įsitikinsime, nekalbant jau apie protestantų lr komunistų viduramžių vertinimus. Tačiau vienoki ar kitoki viduramžių vertinimai, anot Gilberto Chesterto-no, priklauso nuo užimtos pozicijos ir rašytojų ar istorikų pasaulėžiūros. Cia mes nemanome nei ginti nei smerkti viduramžių, o tik trumpai pažvelgsime į jų mokslo židinius ir to meto magistrų raštus, kurių daugumas, tik mūsų dienomis ištraukti Iš archyvų ir išspausdinti, visiems tampa prieinami.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. ALBINO ELSKAUS NAUJIEJI VITRAŽAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jurkus   

Didelės nuostabos sukėlė Albino Elskaus naujausi vitražai, kurie yra iv. Šeimos bažnyčioje Bronxe, N.Y. (Castle Hill Rd. ir Bruckner Blvd.). Tie milžiniški langai — ištisos sienos— žėrėjo spalva ir šviesa. Besi-keičią įvairiam stiprume šilti ir šalti tonai kalbėjo lyg kokia poezija, prasiveržusi iš gilios menininko sielos, fiį dvasinį gilumą ir dailininko meninį mastą kaip tik ir pajunti, atsistojęs prieš naujus vitražus. Sužavi jo kūrybiniai principai, jo meistriškumas.

Dailininkas puikiai jaučia architektūros mases ir jas moka apšviesti spalvota šviesa. Taip šaltos plytų sienos, besikeičiant dienos šviesai, fauna įvairiausių spalvų. Jų nuogas Biūriumas pasidaro jaukus. Bažnyčios erdvė prisipildo lyg įvairiaspalvių šilko gijų, sukeldamos kilnią, maldingą nuotaiką.

modernus ir skoningas nrchitektas, suplanavęs bažnyčią, paliko tris sienas vitražiniams langams, kad jie savo spalvų ir šviesos ansambliu įsijungtų į žmonių giesmes bei maldas. Ir dar daugiau — tie Vitražai turi būti gyva bažnyčios dalis: gyvybe pulsuojanti dieną ir vakare. Jie taip sustatyti, kad žmogų apsuptų iš visų pusių. Vienas Jų yra kairėje, kitas dešinėje, trečias viršum viškų.

Pats didžiausias langas yra dešinėje, šiaurinėje pusėje. Jo dydis 30x 45 pėdos. Savo apitimi tai pats didžiausias religinio turinio vitražas New Yorke ar net visoje Amerikoje.

Šis langas yra suskaldytas dešimties stulpų; taip susidaro 11 siaurų augštų langų junginys. Dail. Elskus galėjo juos spręsti kiekvieną atskirai, išrikiuoti juos kaip kareivius. Bet toks sprendimas nebūtų taip patrauklus, kaip šis.

A. Elskus visu jautriu kūrybingumu šią langų masę sujungė į vieną vitražą, kuris vaizduoja Trijų Karalių apsilankymą.
Skaityti daugiau...
 
EVANGELIKŲ VYRŲ VIENUOLYNAS PRANCŪZIJOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. J. Grinius   

Antras pasaulinis karas, kuris daug prisidėjo prie vertybių sujau-kimo, taip pat paskatino įvairių konfesijų krikščionis kritiškiau pažvelgti į savo darbus ir žodžius. Nėra jokios abejonės, kad Hitlerio režimo persekiojimai, nukreipti prieš abiejų konfesijų krikščionis ir žydus, pažadino vokiečių evangelikų ir katalikų suartėjimą. Dėl to Vokietijoj galėjo atsirasti bendra krikščionių demokratų unija, kuri katalikų ir protestantų bendradarbiavimą vaisingai vykdo politinėje srityje, kur pasaulėžiūriniai skirtumai mažiausiai turi pagrindo. Tas bendras politinis veikimas netiesiog atsiliepia ir religijos problemoms bendrai svarstyti. Atsirado pasiilgimas kai kurių religinių praktikų, kokių anksčiau evangelikai nepripažindavo. Viena tokių apraiškų yra grįžimas prie išpažinties evangelikams, kurie jos nori. Dabar pradedama vertinti vienuolynų reikšmė.

Tiesa, Vokietijoj ji nebuvo visai paneigta, nes nuo seniau yra dia-konisių bendruomenės, kurių narės atlieka panašius darbus, kaip katalikų seselės-vienuolės. Tik apie protestantų vyrų vienuolynus lig šiol nieko nebuvo girdėti Vokietijoj. Tačiau žymiausias vokiečių evangelikų savaitraštis "Christ und Welt" (Krikščionis ir Pasaulis) savo Nr. 46 (1961.XI.17), duodamas protestantizmo, kaip pasaulinės konfesijos apžvalgą, Prancūzijos protestantams charakterizuoti išspausdino straipsnį apie evangelikų vyrų vienuolyną Taizės miestely. Kad vyrų vienuoliškam gyvenimui tas protestantų savaitraštis skiria nemažą reikšmę, matyt ne tik iš straipsnio palankumo, bet ir iš jo antrinės antraštės — "evangeliška bendruomenė su ateitimi". Todėl verta bent trumpai su ta bendruomene susipažinti.
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO PROBLEMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Mockus   

Dabartinės nuotaikos
Pagrįstai sielojamės priaugančios kartos klausimais. Pastaruoju laiku ne tik atskiri asmenys, bet ir oficialios institucijos įtraukia jaunimo reikalus į pirmaeilių rūpesčių eilę. VLIKo vadovybė tariasi su jaunimo organizacijų atstovais, į savo kadrus stengiasi įtraukti jaunesnės kartos atstovus, skiria nemažą pašalpą Lituanus leidimui ir panašiai. JAV Bendruomenės naujoji centro valdyba vienam aktyviam savo nariui pavedė rūpintis jaunimo reikalais. Kaip tai konkrečiai reikšis, dar nežinome, bet žinome patį susirūpinimo faktą. Tačiau prieš svarstant jaunimo problemas, yra reikalo paliesti klausimą, ką iš tikrųjų laikome jaunimu. Tam yra tikro pagrindo. Imkime vieną kitą pavyzdį.
Skaityti daugiau...
 
PASTABOS M. Vaitkaus apie arkivyskupą Pr. Karevičių atsiminimų patikslinimas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. Mačiulis   
Viename savo straipsny esu užsiminęs, kokį uždavinį buvo pasiėmęs pirmas Lietuvos arkivyskupas Pranciškus Karevičius Lietuvos atstatymo politinėje byloje. Ten pat reiš-klau pageidavimą, kad būtjnai reikėtų parašyti monografiją apie aną, Jau išėjusį j Anapus, lietuvių tautos teisių gynėją.

Tik daug vėliau, visai atsitiktinai, vartydamas 1958 m. Aidus, radau M. Vaitkaus, net per du Aidų numerius (7 ir 8 nr.) įdėtus atsiminimus, kuriuose pastebėjau kai kurias netiksliai atpasakotas vietas.

Pradžioje M. Vaitkus sakosi norįs patarnauti istorijai, savo atsiminimus surašydamas apie mūsų arkivyskupą. Jis pradeda rašyti juos nuo Palangos . ..
Skaityti daugiau...
 
Baltrušaitis tebelaukia vertėjo PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Henrikas Radauskas   
Prieš kelias dienas mane pasiekė 1961m. lapkričio 18-os dienos "Naujienose" įdėtas Jono Valaičio straipsnis "Didieji rusai apie Jurgį Baltrušaitį". Tame rašiny Valaitis daugiausia kalba apie mane. Kadangi Valaitis, berods, nėra didysis rusas, o aš nesu Jurgis Baltrušaitis, to straipsnio antraštė pasilieka mįslė.

Tam straipsniui atsirasti akstiną davė mano recenzija ("Baltrušaitis tebelaukia vertėjo") apie Valaičio "išverstą" Baltrušaičio eilėraščių rinkinį "Zemnyje stupeni", išspausdinta 1947 metų 8-me "Aidų" numeryje. Paymėtina, kad Valaitis laukė keturiolika metų, kol pasiryžo atsakyti recenzentui. Tie, kurie anuomet jau buvo gimę ir mokėjo skaityti, galbūt, atsimena, kad, recenzijai pasirodžius, nei Valaitis, nei niekas kitas nepasiryžo ginti "vertimo", nes recenzijoje citatomis, lyginimu su originalu ir kritiška analize buvo parodytas katastrofiškas to tariamo "vertimo" lygis.

Šiuo metu, gyvendamas Europoje, — visoms mano knygoms ir iškarpoms likus Jungtinėse Valstybėse,— negaliu duoti nei citatų iš savo recenzijos, nei ištraukų iš Valaičio "vertimų". Dėl to tikrai gailiuos, nes, kadangi tragikomiški Valaičio "vertimai" sumuša visus juokingumo rekordus, neturiu progos bent valandėlei pralinksminti pesimistine mūsų dienų literatūra besimaitinantį skaitytoją.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* Pop. Jonas XXIII patvarkiu, visuot. Bažnyčios susirinkimas atidaromas šiemet spalio 11 d. Romoje.
* Vysk. Teofilis Matulionis šv. Tėvo pakeltas arkivyskupu.
* Vasario 16 proga JAV prez. J. P. Kennedy priėmė lietuvių delegaciją Baltuosiuose Rūmuose. Mūsų tautos šventę ir šiais metais iškilmingai paminėjo JAV Kongresas, kai kurių valstybių gubernatoriai ir miestų burmistrai. Apie visa tai plačiau ateinančiame "Aidų" numeryje.
* Toronte įkurtas savanorių organizacijos skyrius. Tikslas — remti nepriklausomybės kovų dalyvius, ypatingai likusius Vokietijoje.
* Baltų Tyrimo Instituto vedėju išrinktas prof. dr. Zenonas Ivinskis, jo pavaduotoju — prof. dr. A. Maceina. Institutas dabar veikia Bon-nos universiteto žinioje. Institutas yra išleidęs 7 tomus raštų, kurių žymi dalis tenka lietuvių mokslininkų darbams.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ PREMIJA UŽ LITER ATŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už irtlnimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1962 metais šeštą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3. Premijos komisija vertins 1960-1961 m. viešumoj pasirodžiusius nepremijuotus grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais. Premijos komisijai neatsiųsti kūriniai nebus vertinami. Taip pat nebus vertinami mirusių autorių kūriniai.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR REMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Step. Markus, Los Angeles, Calif.; Stasys Rudys, Montery, Calif.; kun. K. Juršėnas, Povilas Kaupas, Juozas Vailokaitis, St. Stravinskis, Chicago, III.; Juozas Vydas, M.D., Bangor, Me.; kun. Jonas švagždys, Brockton, Mass.; Juozas Jusys, Worcester, Mass.; Jonas šoliūnas, Baltimore, Md.; kun. Alf. Gleveckas, Albany, N. Y.; P. J. Bagdas, M.D., Douglaston, N. Y.; dr. Juozas Kazickas, dr. J. K. Valiūnas, New Rochelle, N. Y.; dr. A. Baltrukėnas, Akron, Ohio; J. Balčiūnas, M.D., Strasburg, Ohio; kun. E. Paukštis, Chester, Pa.; kapt. S. V. Dėdinas, San Antonio, Texas; Algirdas Jurkus, Domas Jurkus, Montreal, Que.; Sigutė Zubrickaitė, Toronto, Ont., Canada; kun. dr. A. Norius, Brooklyn, N. Y.; St. Petrauskas, M.D., kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, N. J.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai