| |
|
|
1962 m. 3 kovas
|
Parašė J. VAIŠNORA, M.I.C.
|
Dabartinis popiežius Jonas XXIII neslepia nuo viešumos ne tik ką jis daro, bet ir ką rengiasi daryti. Tiek apie socialiniais klausimais encikliką "Mater et Magistrą", tiek apie pastarąją "Aeterna Dei" paskelbė iš anksto, dar joms nepasirodžius. Savo kalboje 1961.XI.4, kada buvo minima jo popiežium išrinkimo trejų metų sukaktis, pažadėjo naują encikliką, skirtą pagerbti Bažnyčios Mokytojui, popiežiui šv. Leonui Didžiajam 1500 metų nuo jo mirties sukakties proga. Nors enciklika yra datuota 1961.XI.11, tačiau ji pasirodė tik 1961.XII.9. Tai jau šeštoji pop. Jono XXIII enciklika
Dabartiniam popiežiui labai rūpi visų krikščionių vienybė. Tai vienybei parengti kelią turės dar šiais 1962 metais sušaukta antroji Vatikano santaryba. Leonas Didysis yra vienas iš uoliųjų Bažnyčios vieningumo mokytojų. Be to, Leonas Didysis yra aktualus šiandien ir dėl to, kad jo laikai yra panašūs į dabartinius. Leono Didžiojo laikais barbarai iš šiaurės brovėsi į Romos imperiją, ją griovė iš pamatų. Atrodė, kad visa naikinanti barbarų jėga sugriaus ir Bažnyčios pastatą. Leonas Didysis gelbėjo Bažnyčią, stengdamasis išlaikyti jos vieningumą, atsiremdamas į "Uolą", kurios jis buvo saugotojas. Todėl jo nuopelnai Bažnyčiai yra dideli ir mūsų laikams pamokantys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vysk. Kazimieras (charlea) Salatka |
 |
 |
 |
Pirmasis Amerikos lietuvis vyskupas, konsekruotas kovo 6 d.
Naujasis vyskupas yra gimęs 1918 m. vasario 26 d. Grand Rapids mieste lietuvių tėvų šeimoje. Lankė šv. Petro ir Povilo vietos lietuvių parapijos pradžios mokyklą. Baigęs vidurinius mokslus, įstojo į šv. Juozapo kunigų seminariją. Studijavo Katalikų Universitete Vašingtone. Kunigu Įšventintas 1945 vasario 24 d. Kanonų Teisės studijas tęsė Romoje. Grįžo 1948 m. Dirbo vyskupijos kurijoje, tuo pačiu laiku eidamas administratoriaus pareigas šv. Mykolo parapijoje Dennisone. 1954 paskirtas vyskupijos vicekancleriu. 1959 m. pakeltas prelatu, o 1961 m. gruodžio 13 d. Grand Rapids diecezijos vyskupu-augziliaru. Konsekracijos iškilmėse dalyvavo vysk. V. Brizgys, Lietuvos atstovas Vašingtone J. Kajeckas ir daug lietuvių - kunigų bei pasauliečių.
|
|
Parašė FAUSTAS KIRŠA
|
GRAŽUOLEI
Tu neklaidink, gražuole, savo grožiu, —
Kad neštų amžius giminės audėjos.
Gyvatiškai gražu, bet tu trapi:
Universaliniam žiedų sietyne
Abstrakcijom į ateitį lipi,
Kaip klasikiniai riteriai ir dodžiai.
Praksitelis svaigino manslų graiką
Stebuklo linija ir juslumu,
Kad šaltas marmuras slaptai liepsnotų
Keleiviui mirtingam — amžinumu —
Ir mirksniui atgaivint sustotų laikas.
Atėnei metai sužalojo nosį,
Dievų Veneros liko tik torso,
Tik nuodėmė ir Kleopatros grožis,
Veidų kaita nuvarė į Kanosą
Du ciniku: ir Heinę ir Rousseau.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIAI STUDENTAI IR JŲ VYRESNIEJI JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTYBĖSE |
|
|
|
|
Parašė DR. J. GRINIUS
|
1961 m. "Aidų" Nr. 10 buvo išspausdintas Jūros Gailiušytės straipsnis "Lietuvis studentas Jungtinėse Amerikos Valstybėse". Jį buvo įdomu ir malonu skaityti, nors jis sukelia ir liūdnų minčių bei įvairių klausimų, kurių sprendimas nepriklauso nuo vienų studentų, bet taip pat nuo jų tėvų ir kitų vyresniųjų. Malonu pirmiausia, kad minimą straipsnį parašė jauna lietuvaitė blaiviai ir sklandžia lietuvių kalba. O tai yra retas ir labai pageidautinas reiškinys bendrinėje lietuvių spaudoje.
Malonūs ir kai kurie J. Gailiušytės straipsny suminėti konstatavimai. Jie šitaip atrodo suglaustai: 1. religiniu ir moraliniu atžvilgiu lietuvis studentas JAV stovi gana augštai; .2. jo intelektualinis lygis ir darbštumas yra geras, intelektualinis lygis gal net augštesnis už grynųjų "jankių"; 3. lietuvis studentas turi idealizmo ir yra kūrybingas studentiškoj plotmėj (studentų organizacijose ir jų spaudoje); 4. lietuvis studentas yra susijęs su lietuvių kultūra ir populiarina pagal galimybes Lietuvos laisvės mintį tarp amerikiečių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė O. B. AUDRONĖ
|
VARPO DŪŽIAI
Taip skaudžiai dreba varpo dūžiai
Vidurnakty gūdžiam —
Gal šaukiasi gyvenimas trapiai sudužęs
Tvėrėjui atlaidžiam.
Gal šaukiasi vėlė erdvėj bekraštėj
Paklydus nelauktai,
Gyvenimo dienų gražiausi raštai —
Vien ašara tiktai.
Gaudimo virpančio pritvino oras
Ir sienos ir langai,
Gaudimo virpančio galingas choras
Dar aidi taip ilgai.
Išgirski, Viešpatie, šiame virpėjime,
Išgirski šioj maldoj —
Keliais ir klystkelėm tiek kartų ėjome
Kelionėje šitoj.
|
|
KALBOTYRINIS DARBAS LIETUVOJE |
|
|
|
|
Parašė PR. SKARDŽIUS
|
Lietuvių kalbos mokslo darbas dabartinėj Lietuvoj dirbamas ypatingomis aplinkybėmis. Tuojau po karo ir dar kiek vėliau tą darbą nemaža trukdė didžiai išgarsintas ir beveik su-oficialintas rusų akademiko N. Maro "naujasis kalbos mokslas", kuris tarybinę kalbotyrą privedė prie visiško bankroto. Bet ir 1950 m. triukšmingai tą mokslą suniekinus, ne viskas iš esmės pasikeitė: iš vienos pusės, tiesa, pagal J. Stalino naują kalbotyros uždavinių ir tikslo nušvietimą daugkas buvo grąžinta, kas pirmiau visai buvo išguita iš kalbotyrinių tyrinėjimų, pvz. lyginamasis istorinis kalbotyros metodas, genealoginė kalbų giminystė, indoeuropiečių prokalbė ir kt.; iš kitos pusės pagal tą pačią interpretaciją buvo ir dabar tebėra stengiamasi visą kalbotyrinį galvojimą ir kalbotyri-nio darbo būdus (metodus) vis daugiau ir į-mantriau atremti į marksistinę komunistinę ideologiją, pvz. redaguojant didįjį lietuvių kalbos žodyną, organizuojant tiriamuosius lietuvių kalbos mokslo darbus, siejant kalbos mokslą su praktika ir kt. Dėl tos priežasties seniau buvęs atskiras Lietuvių kalbos institutas buvo panaikintas ir jo vietoj įkurtas jungtinis Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, kuriam vadovauti paskirtas marksistinis literatūros kritikas ir žurnalistas K. Korsakas. Vadinas, kalbotyrinis darbas Lietuvoje negali būti patikimai vien pačių kalbininkų dirbamas ir tvarkomas atskirai, savaimingai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ALOYZAS BARONAS
|
Mane iš kambario stūmė buteliai ir laikraščių krūvos. Kambarys, kuriame prieš tai buvo krautuvė, švitėjo naujais melsvais dažais, o nuo laikraščių krūvos pakildavo dulkių debesėlis, kai ant jų mesdavau perskaitytus dienraščius ir žurnalus. Pro per didelį langą verždavosi šviesa, o išryškintas kambarys atrodė panašus į sandėlį. Palei sieną kampe rikiavosi buteliai, ir jų eilės didėjo. Kartą užėjęs jaunas chemikas atsisėdo ant laikraščių kupetos ir tarė:
— Matai, toks senyvas žmogus dažnai ratukais pravažiuoja. Pašauk ir išveš. Ir dėkingas bus. Antraip patį tas šlamštas iškraustys iš kambario.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIAI BRITŲ KARE PRIEŠ JAV 1813-1815 m |
|
|
|
|
Parašė DR. KOSTAS JURGĖLA
|
Šiandien Kanados lietuviams švenčiant savo tariamai trumpą įsikūrimo istoriją, norėčiau juos nustebinti: gana masinio pobūdžio lietuvių imigracija Kanadoje įvyko 1813 metais — taigi prieš 149 metus.
Napoleono eroje, po Lietuvos ir Lenkijos išdraskymo, lietuviai tarnavo ne tiktai okupantų daliniuose, bet ir prancūzų revoliucinėje armijoje — Kniazevičiaus legione tarnavo daugiausia lietuviai, o Dambrowskio legione — lenkai. Jų kapų atsirado Egipte, Italijoj, Indijoj, Ispanijoj ir San Domingo džiunglėse. Daugelis jų pateko anglams į nelaisvę. Kalinami giliai laivuose, kovodami su laivų žiurkėmis, tie vyrai buvo kalbinami pasirinkti: arba būti žiurkių užgraužtiems, arba stoti "savanoriais" į britų kariuomenę. Na, daugelis pasirinko "savanorių" kelią. Aišku, anglai stengėsi tokių karių nestatyti prieš prancūzus ir pastarųjų "cisalpiniečius" legijonierius. Anglai istorikai nesididžiuoja tokia anų laikų sistema, kuri ir New Yorko uoste nunešė daugelį amerikiečių gyvybių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KUNIGAS DIEVO IR ŽMONIŲ TARNYBOJE |
|
|
|
|
Parašė Stasys Yla
|
 Daug prirašyta ir rašoma apie kunigą kitomis kalbomis. Rašoma į-vairiais atžvilgiais, žiūrint įvairiopos kunigo misijos ir jo vaidmens įvairiais laikais. Nuo Hermes "Pastor", Jono Chrisostomo "De Socer-dotio" ligi Sellmair "Priest in der Welt" arba J.C. Heenan "The People's Priest" susirinktų šimtai tomų tuo klausimu.
Pastaruoju laiku kunigas išėjo iš teologinio akiračio ir į visuomeninius ir net literatūrinius barus. Vargiai kurio kito meto beletristika buvo taip pamėgusi brautis į kunigo pasaulį, kaip dabar. Kunigas pasirodė įdomus personažas ne tik savyje, savo psichologiniais požvilgiais. Įdomi jo kontroversinė, savotiškai dualistinė padėtis žmonių tarpe. Jis gyvena tarp kraštutinių situacijų ir ta prasme labiausiai egzistentiškas. Tuo požiūriu įsidėmėtinas M. Pflieg-ler veikalas "Priestliche Existenz.". Kunigas tat nebėra pačių kunigų tema, bet ir pasauliečių. Jis visada buvo "tema" pasauliečių apkalboms ir "problema" tiems, kurie pradeda juo domėtis iš gilesnių pagrindų.
Mūsų literatūroj, gaila, dar nebuvo veikalo, kuris liestų kunigą iš psichologinių gelmių, išskyrus pirmąjį Putino bandymą, pasirinkusį nukunigėjantį tipą. Vaižganto "Jaunam kunigėliui" — tik maža visuomeninio pobūdžio brošiūra. Bučio "Rekolekcijos kunigams" — asketiniai moralai. Beje, "Tiesos Kelias" 1925 buvo pradėjęs seriją straipsnių — anketinių pasisakymų apie lietuvio kunigo tipą. Tai beveik ir viskas mūsų kalba. Kunigo vaidmuo mūsų istorijoje, ypač tautiniame atgimime, knygnešyboje, kultūroje, literatūroje, visuomeninėje politinėje srityje tebėra nepasvertas, nesusumuotas, tik trumpai iškeltas Patirgo — prof. Z. Ivinskio keletu straipsnių, buvusių '"Naujajame Gyvenime" Vokietijoj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PUIDA —KAZYS AR ALEKSANDRAS? |
|
|
|
|
Parašė J. Vaitkūnas
|
XX amž. pradžios mūsų literatūroje labai veikliai pasireiškė naujosios rašytojų kartos žmogus Kazys Puida — apysakininkas, poetas, dramaturgas, kritikas ir laikraštininkas. Aktyvus buvo jis mūsų raštijoje ir nepriklausomaisiais laikais, be origi-nalinių apysakų, iš kurių paminėtinas nebaigtas romanas apie Vytautą Didįjį "Magnus Dux", duodamas net keliasdešimt vertimų. Pradedant 1929 metais, kaip matyti iš "Bibliografijos žinių", jis ėmė savo knygas pasirašinėti ir Aleksandru Kaziu Puida, o nuo 1930 jau tik taip. Beje, dar "Lietuvos Albuman", kurį 1921 suredagavo Liudas Gira, įdėtoji Puidos biografinė apybraiža turi antraštę — Aleksandras Kazys Puida, betgi pačiame straipsnio tekste ir po atvaizdu rašoma: K. Puida. Lietuvių Enciklopedijoje (XXIV) jo vardai rašomi sukeista tvarka; Kazys Aleksandras Puida. Vacl. Biržiškos "Lietuvių rašytojų kalendoriuje" (1946) rašoma: Kazys Andrius Puida ar, pastarąjį vardą su-skliaudžiant, — Puida, Kazys (Andrius). Lietuvos Mokslų akademijos išleistojoje liet. literatūros istorijoje (II, 1958) Puida vadinamas tik Kaziu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
* Liet. Rašytojų Draugijos valdyba sudaroma Los Angeles mieste. Kandidatai jau rasti. Ten bus ir kontrolės komisija. Garbės teismas sudaromas iš Čikagoje gyvenančių rašytojų. Rinkimai užsitęs iki balandžio mėnesio vidurio.
* Liet. Rašytojų Draugijos premijų komisija sudaryta New Yorke. Jon įeina: J. Brazaitis, dr. V. Maciūnas, dr. K. Ostrauskas, A. Landsbergis, L. Žitkevičius. Vertinami 1960-1961 m. išėjusios knygos. Numatomos dvi premijos. Premijų įteikimas bus balandžio 29 d. New Yorke.
|
Vladas Mingėla: KUN. ANTANAS MILUKAS. Jo gyvenimas ir darbai. Išleido Kun. A. Miluko monografijai leisti komitetas. Detroitas, 1962 m. 384 p.
Stasys Laucius: RESPUBLIKA. Išleido Pašvaistė. 1961 m. Kaina $1.50.
Dr. J. Prunskis: SILPNAME KŪNE . . . Išleido Immaculata. Putnam, Conn. 1981 m. 133 p. Kaina $1.50.
Rev. Ladislaus A. Budreckas, M. M.: TWO HYMNS of Greeting in Latin. Dedikuota prel. J. Balkūnui. Išleido "Muzikos žinios" 1961 m.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŠIS BEI TAS APIE MUZIKOLOGIJOS ARCHYVĄ |
|
|
|
|
Parašė J. Žilevičius, L.M.
|
Lietuvių Muzikologijos Archyvo užuomazga tenka laikyti 1920 metus, kai grįždamas Lietuvon, su savim atsigabenau kelias dėžes muzi-kologinės medžiagos, surinktos studijavimo laikais Petrapily. Apsigyvenęs Kaune, su jaunuolišku užsidegimu įsijungiau į muzikinio gyvenimo veiklos organizavimo darbą ir mažai tegalėjau muzikologinėje srity veikti, išskyrus keleto didesnių straipsnių išspausdinimą.
1924 m. persikėlęs į Klaipėdoj organizuojamą konservatoriją ir susidūręs su šimtais entuziastingo jaunimo, pradėjau plačiai muzikologinę medžiagą rinkti, tuo labiau, kad netrūko iš įvairių Lietuvos kampų bendradarbių. Vasarą per atostogas konservatorijos mokiniai kaimuose rinkdavo melodijas, muzikos instrumentus, tautosakinę su muzika susijusią medžiagą ir t.t. Neišvengiamas su rinkiniais padarytas išlaidas padengęs, susilaukiau per 5 metus apie 300 liaudies muzikos instrumentų, keleto tūkstančių melodijų ir kt. Instrumentų tarpe buvo Labanoro ragelių ir trimitų (triūbų) komplektų, boselis su pūsle, "manikarka" ir daugybė kitų. Labai daug kaimo muzikantų, liaudies instrumentų, žymiųjų griežikų, dainininkų ir kitų nuotraukų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŠKASIS EKSPRESIONIZMAS |
|
|
|
|
Parašė J. Mieliulis
|
š.m. kovo mėn. 4 d. Chicago Sa-vings and Loan Assos. Meno Galerijoj baigėsi Pauliaus Augiaus pomirtinė grafikos darbų paroda.
Žvilgsniu permetus jo darbus, gali susidaryti įspūdis, kad jo kūryba yra panaši į V. Petravičiaus. Iš tikrųjų panašumo yra. Savo kūrybai temas P. Augius taip pat ima iš lietuviškojo (tiksliau Žemaitijos) kaimo gyvenimo. Jo darbuose apstu ir tautodailės motyvų — ypatingai lietuvių liaudies architektūros. Bet atidžiau pastudijavę, tuojau pastebime, kad stovime prieš visai skirtingo temperamento kūrybinę asmenybę.
Viktoro Petravičiaus kūryba yra intuityvi ir spontaniška — formos, tartum atsipalaidavusios nuo gravitacijos jėgų, laisvai (laisvė, kuri tačiau atsiekta per augšto rango, kad ir nesąmoningą, discipliną) plaukia paveikslo erdvėje. Šios rūšies grožis, galbūt, atitiktų Schillerio grožio supratimą — vizualizuotą laisvė (Freiheit in Erscheinung). P. Augiaus kuriamas grožis yra kitoks. Jo formos yra svarios ir konflikte su viena kita. Pats kūrybinis aktas yra daugiau sąmoningas. Kiekviena forma atlieka jai skirtą funkciją. Formos jaučiamos kaip kompozicinės jėgos, kurios pastatomos viena prieš kitą. Kompozicija dažnai atrodo kaip vizualinių jėgų konstrukcija. Formos, apkrautos jo temperamento energija, kartais, atrodo, grasina suplėšyti visą kompoziciją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
BALTŲJŲ TULPIŲ MONSTRANCIJA |
|
|
|
|
Parašė P. J.
|
 Neseniai Brooklyno pranciškonų vienuolynas įsigijo naują, originalią monstranciją. Užsakė ją dail. V.K. Jonyno bažnytinio meno studijoje.
Paprastai kulto reikmenis perkama specialiose bažnytinių daiktų krautuvėse. Tai labai patogu, nes krautuvės išleidžia katalogus su savo prekių paveikslais, aprašymais, kainomis. Kai renkami kielikai ar monstrancijos, žiūrima, kad jie būtų gerai paauksuoti, kad būtų išpuošti įvairiais bažnytiniais simboliais, kad ornamentuose žėrėtų vienas kitas spalvotas akmuo. Aukso blizgesys ir žėružiai dažnai labiau patraukia akį ir uždengia visus trūkumus. O trūkumų randi net didelių.
Seniau šventųjų liturginių indų kalimas buvo patikėtas tik pirmaeiliams auksakaliams. Jie kiekvienai bažnyčiai gamino tik originalus, įdėdami savo gilų tikėjimą, savo tobulą meisterystę. Jų sukurti bažnytiniai reikmenys dar ir šiandien tebeturi savo didelę vertę ir byloja apie anuos nutolusius amžius.
Visai kitaip yra dabar. Bažnytinis menas yra labai sukomercintas.
Dažniausiai italų menininkai padaro piešinius ir pirmuosius modelius, prisitaikydami prie įsigalėjusių standartų. Prie jų prisijungia ir prancūzų bei ispanų dailininkai. Pagal tokius modelius daromos kopijos ir platinamos visame pasaulyje. Daugybę jų atveža į Ameriką. Tie reikmenys, padaryti gerai ir gražiai, turi brangių metalų, net tikrų brangiųjų akmenų, bet jie nebeturi kūrybinės dvasios. Jie tiesiog pražuvo kopijavime, išseko savo formose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KREMLIAUS NAUJASIS PLANAS SURUSINTI LIETUVIŲ TAUTĄ |
|
|
|
|
Parašė K. Milius
|
"Tarybinių respublikų sienos TSRS ribose vis labiau netenka savo buvusios reikšmes, nes visos nacijos yra lygiateises, jų gyvenimas kuriamas vieningu socialistiniu pagrindu ir lygiu mastu patenkinami materialiniai ir dvasiniai kiekvienos tautos poreikiai, bendri gyvybiniai interesai visas jas jungia į vieną šeimą, ir jos visos kartu eina į vieną tikslą — komunizmą. Įvairių tautybių tarybinių žmonių sąmonėje susiformavo bendri dvasinio veido bruožai, sąlygojami naujo visuomeninių santykių tipo ir įkūnijantieji geriausias TSRS tautų tradicijas". Taip yra apibūdinami sovietų nutautinimo politikos rezultatai sovietų kompartijos programoj, kuri buvo priimta pernai Maskvoj įvykusiame sovietų kompartijos XXII suvažiavime. Tačiau tai yra tik pradžia. Kremliaus valdovų tikslas yra visiškas nerusiš-kų tautų išnaikinimas bei surusinimas, arba sovietiškai tariant, "visiška jų vienybė". Chruščiovas savo kalboje minėtame suvažiavime tai taip nusakė: "Mūsų šaly vyksta nacijų suartėjimo procesas, didėja jų vienalytiškumas. Išplėstinėje komunizmo statyboje bus pasiekta visiška nacijų vienybė".
Kaip greitai tai turės būti pasiekta, Kremliaus valdovai nepasako. Anot Chruščiovo, "ir po to, kai komunizmas iš esmės bus pastatytas, bus dar per anksti deklaruoti nacijų susiliejimą. Kaip žinoma, Leninas nurodė, kad valstybiniai ir nacionaliniai skirtumai bus dar ilgą laiką po to, kai socializmas nugalės visose šalyse". O anot kompartijos programos, "nacionalinių skirtumų, ypač kalbos skirtumų, išnykimas yra žymiai ilgesnis procesas, negu klasinių ribų išnykimas".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TAUTINIŲ PARAPIJŲ PROBLEMĄ SVARSTANT |
|
|
|
|
Parašė Juozas Kojelis
|
J. Šoliūno straipsnis (žiūr. Aidai, 1962 m. Nr. 1) "Tautinių parapijų problema" vertas ypatingo Amerikos lietuvių katalikų dėmesio. Ir vertas ne dėl autoriaus daromų pasiūlymų šiai problemai išspręsti, o dėl pačios temos aktualumo. Autorius teisus sakydamas, jog šiuo klausimu "turėtų būti rėkte rėkiama". Rėkti tikrai reikia, nors ir ne dėl tų motyvų, kuriuos Šoliūnas nori įpiršti. Iš esmės, priėmus ano straipsnio autoriaus tezes, rėkti nebereiktų, o tik ramiai pasiruošti kelionei į tą, jo paties žodžiais aptartą, nuolat augančią lietuvišką koloniją . . . kapines.
J.Š. siūlymų problemai išspręsti ir nedaro. Trumpas apeliavimas į A-merikos lietuvius nebėgti iš sukurtų kolonijų arba, išbėgus, burtis į naujas kolonijas su savom bažnyčiom sueina į tiesioginį konfliktą su pagrindinėmis tezėmis, k.t.: "Turime sutikti, kad tokios (t.y. tautinės — J.K.) parapijos buvimas yra laikina, nenormalių gyvenimo sąlygų iššaukta, pasėka. Užtat kaip į laikiną dalyką ir turime žvelgti" arba: "Gi man rodos, kad tokių parapijų (t.y. tautinių —J.K.) negalima laikyti natūraliu dalyku, bet į jų gyvavimą tenka žvelgti, kaip į laikiną reiškinį, kuris egzistuoja pereinamame laikotarpyje ir kuris savaime turi į-silieti į natūralią gyvenimo vagą" arba ". . .tik tokią (t.y. teritorinę — J.K.) parapiją mes ir norime laikyti natūraliu reiškiniu Bažnyčios organizuotame gyvenime" ir t.t. Būtų galima iškelti ir daugiau kontra-dikcinių pareiškimų, bet taupydami vietą ir laiką, kritikinėje šių pastabų dalyje norime paminėti tik vieną sunkiai suprantamą autoriaus motyvą, siekiantį pateisinti tautinių parapijų naikinimą. Jis teigia, kad nusilpusių tautinių parapijų teritorijas galį užimti kitatikiai ir kad toks užleidimas "būtų nusikaltimas prieš katalikiškąjį apaštalavimą". Tačiau mes žinome, kad jokie įstatymai nevaržo kitatikiams kurtis tiek tautinių, tiek teritorinių parapijų ribose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Aldona Kepalaitė, kurios piano koncertas jvyko kovo 4 Carnegie Recital salėje New Yorke.
Pianistė yra gimusi Lietuvoje, Kaune. Muziką studijavo tremtyje — baigė Miuncheno Muzikos Akademiją. 1950 m. atvykus į JAV, studijas tęsė Manhattanville kolegijoje, kur gavo bakalauro laipsnį. Po to tobulinosi pas pianistą Andrių Kuprevičių. Baigusi studijas, dalyvavo New Yorko apylinkėje koncertų programose. Susilaukė atžymėjimų New Yorko Kompozitorių Grupės ruoštuose koncertuose.
Carnegie salėje kovo 4 d. pianistės programoje buvo šie kūriniai: Brahm-so piano veikalai opus 118, Mozarto sonata in D Major (K. 576), Sam Ewel — Hommage a Molliėre, Karen Andrėe Corning — Allegro, fuga, finale, Chiponi — Sonata in B. Minor, opus 58. Palankaus įvertinimo ji susilaukė didžiųjų New Yorko dienraščių — iš New York Times (1962, kovo 5 d. nr.), iš Herald Tribune (tos pat dienos nr.), ir iš kitur. Salė buvo pilna publikos.
|
Siųsdamas $6.00 atnaujint Aidų prenumeratą 62 m., kaip senas skaitytojas, noriu pareikšti savo mintis.
P'irmiausia stebiuos dėl J. šoliūno straipsnio "Lietuviškų parapijų problema", š.m. Nr. 1, kad redakcija įdėjo be savo pastabų. Tai yra defetistinės dvasios straipsnis, kuris skatiną be kovos kapituliuot prieš amerikonėjimą . . . Autorius savo straipsny cituoja vieną lietuvį — A. Jušką — ir apie 6 angliškai rašančius autorius, kurie kaip krokodilai tyko sudorot mūsų tautos likučius. Tokios dvasios straipsnių dėjimas be pozityvių minčių ir pasiūlymų daro labai slegiantį įspūdį; atrodo, kad ir redakcija pritaria tokiai pasyviai dvasiai, kad mes šiam laisvės krašte kaip lietuviai turim beviltiškai žūti. Negrai, portorikai, italai ir kt. auga skaičium ir plečiasi šiam krašte, o lietuvius ėda tautinis vėžys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. Razma
|
1962 — Maironio metai tebūnie Lietuvių Fondo įsitvirtinimo metai. LF kreipiasi į kiekvieno lietuvio širdį, primindamas, kad lietuvybės ir lietuviškos kultūros išlaikymas yra mūsų visų reikalas. Asmeniškai esame jau pakankamai įsitvirtinę, tai vienkartinę stambesnę auką paskirti bendrajam mūsų tautiniam reikalui nė vienam neturėtų būti per sunku.
Bendra dešimties tūkstančių lietuvių talka lengva bus sukaupti visą milijoną dolerių, kurie, saugiai ir pelningai investuoti, kasmet duos keliasdešimt tūkstančių dolerių pelno, o pats kapitalas liks neliečiamas. Tos paramos nuolat reikalingos visos lietuvių mokslo ir kultūros sritys: lietuviška knyga, mokykla, menas ir jo skatinimas, taip pat globa vargan patekusių mūsų tautos nusipelniusių veikėjų ar mokslininkų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Maironio Metai — Lietuvių Kultūros Metai |
|
|
|
PLB Valdyba 1962 metus paskelbė Maironio metais. Didžiojo mūsų poeto 100 metų sukaktis verta tokios garbės. Pritardami LB iniciatyvai, Lietuvių Rašytojų Draugijos vardu drįstame Maironio metus pavadinti lietuvių kultūros metais. Prie minėjimų iškilmingumo pridėkime dabarties gyvenimo turinį ir pareigas savajai kultūrai.
Maironis yra ne tik didelis poetas, bet ir tautos prisikėlimo vadas. Jis iškilmingai ir su giliu įsitikinimu skelbė kultūrinės kovos šūkius ir idėjas: "Paimsim arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu!"
Maironio metais visa jėga atsigręžkime veidu į lietuviškąją kultūrą: dėmesys lietuviškai knygai, dailininko paveikslui, lietuviui kompozitoriui. Mūsų parengimai ir pramogos šiais metais turėtų būti ypatingai kruopšti, ne tuščiaviduriai. Ypatingas dėmesys jaunimui. Jo įaugimas į lietuvišką kultūrą tebūna mūsų visų gyvybinė pareiga.
|
|
Skaityti daugiau...
|
* JAV prez. J. F. Kennedy vasario 16 d. Baltuosiuose Rūmuose priėmė lietuvių delegaciją iš 20 žmonių. Delegacijos sąstatas buvo šis: Alto vykdomosios tarybos nariai — L. šimutis, E. Bartkus, dr. P. Grigaitis, M. Vaidila; J. A. V-bių Lietuvių Bendruomenės atstovai — S. Barzdukas, dr. A. Nasvytis, J. Jasaitis, V. Adam-kavičius, Kėželis, Z. Dailidka; LRK SA centro valdybos sekr. V. Kvetkus, SLA pirm. P. Dargis, Taut. Sąj. pirm. V. Abraitis, Sandaros pirm. S. Gegužis, LSS atstovas S. Briedis; be to, dar A. Rudis, J. Grigalius, J. Son-da, A. Varnas ir M. Kižytė. Delegaciją lydėjo sen. D. Flood ir kongres-manas W. Murphy. Prezidentui įteiktas memorandumas. Priėmimas užtruko apie valandą. Dėl delegacijos išrūpinimo eigos ir narių sąstato liet. spaudoje kilo ginčai. Labiausiai kaltinamas Alto sekretorius. LB centro valdyba Čikagoje lietuvių delegacijos klausimu ruošia išsamų informacinį pranešimą.
* JAV senate Vasario 16-tą maldą kalbėjo prel. M. Kemežis iš Elizabeth o Atstovų Rūmuose kun. J. Vaškas, M.I.C. Mūsų šventės proga išleido atsišaukimus New Yorko, Illinois, Ohio, Michigano, New Jersey, Con-necticuto, Massachusetts ir kitų valstybių gubernatoriai bei miestų galvos, tą dieną kviesdami prisiminti pavergtą Lietuvą.
* Vasario 16-tos proga Valstybės sekretorius Dean Rusk Lietuvos atstovui Vašingtone J. Kajeckui atsiuntė laišką, kuriame rašoma:
"Lietuvos nepriklausomos valstybės keturiasdešimt ketvirtų metinių proga aš pareiškiu Jums, kaip Lietuvos atstovui, Jungtinių Valstybių ir tautos geriausius linkėjimus lietuvių tautai. Nors jų nepriklausomybė buvo nuslopinta prievartiniu įjungimu į Sovietų Sąjungą, tačiau lietuvių tauta nepaliovė rodžiusi savo pasiryžimo išlaikyti savo idealus ir tautinį palikimą. Amerikos tauta žavisi jūsų tautiečiais dėl jų atsidavimo laisvei. Jungt. Valstybės, atsisakydamos pripažinti sovietinę Lietuvos aneksiją, laiko tai savo parama Lietuvos reikalui, o taip pat savo tikėjimu, kad lietuvių tauta ištvers."
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja - Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
