Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1965 m. 3 kovas
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Dvasia ir raide .................................................................... 97
T. S. Eliot — Trijų Karalių kelione (eil.) ........................................................ 102
Juozas Navickas — Filosofijos problematika ir metodas ............................. 103
Vergilijus — Enëjidës VI giesmes itrauka (verte A. Rukša) ........................ 119
Dr. V. Mar. — Chruščiovo kova su religija ................................................... 121
Eugene Ionesco — Karalių vėliava (vertė Alg. Mikulėnas) ......................... 131

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
A. S. — T. S. Eliot  .......................................................................................... 135
L. Dambriūnas — Prof. Juozo Balčikonio sukaktis ...................................... 136
A. Rukša — Vergilijaus lietuvinimas ............................................................. 137
A. Baltinis — Latvių kultūros kongresas ...................................................... 138
Arkiv. M. Reinio leidinio mintis ..................................................................... 140
Barthélémy — Mončys: medžiagos erdvėje poezija (vertė A. Greimas) ..... 140
Mūsų buityje  ................................................................................................... 141

KNYGOS
A. B. — Sidabrines kamanos .......................................................................... 143
Atsiųsta paminėti ............................................................................................. 144
Skaityti daugiau...
 
DVASIA IR RAIDĖ PDF Spausdinti El. paštas


Žvilgsnis į Vatikano susirinkimą

1. Dvasios iškėlimas prieš raidę.
Šiais dviem žodžiais leidžiamasi ne abstrakčiai svarstyti, kas sudaro gyvą tiesą ir kas ją stingdo negyva raide, o konkrečiai pažvelgti į Vatikano II susirinkimo pradėtą Bažnyčios atsinaujinimo sąjūdį. Bet šie abstraktūs žodžiai nurodo, kad leidžiamasi ne į atskirus šiame susirinkime svarstomus klausimus, o bandoma suvokti jo bendrąją istorinę prasmę. Šiuo bendruoju visumos požiūriu Vatikano II susirinkimo dvasią visų pirma ir išreiškia ne kas kita, kaip pastanga iškelti dvasią prieš raidę.

Iš tiesų, kas norėtų tik raidiškai (išoriškai) vertinti Vatikano II susirinkimą, turėtų stebėtis, kodėl teikiama jam tokia istorinė reikšmė. Jau pasibaigė trys šio susirinkimo sesijos, rudenį prasidės ketvirtoji paskutinė sesija, o "apčiuopiamų rezultatų" tiek nedaug. Nors tiek ilgai ir tiek daug klausimų svarstyta, bet "rezoliucinių" nutarimų nedaug formuluota, ir jie nėra sensacingi. Praktinių potvarkių taip pat ne kažin kiek sulaukta, nors jais kai kur atsisakyta nuo senų šimtmetinių papročių. Vargu tenka laukti, kad ir paskutinė sesija bus šia prasme kitokia. Todėl, kas žiūrėtų tik į formalius "rezultatus", iš tiesų galėtų klausti, kodėl vis dėlto šis susirinkimas laikomas Bažnyčios istoriniu posūkiu. Bet tai tik liudytų, jog šio susirinkimo istorinės prasmės ieškoma visai ne ten, kur ji slypi.

Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
TRIJŲ KARALIŲ KELIONĖ

"Atvykstant mus kankino šaltis, —
Kaip tik blogiausias metų laikas
Kelionei, ir dar tokiai kelionei ilgai:
Išmušti keliai, oras žvarbus —
Pati pikčiausioji žiema."
Kupranugariai pratrintais pečiais ir pamuštomis
kojomis, neklusnūs,

Gulantys į tirpstantį sniegą.
Kartais mes net gailėjomės
Palikę vasaros rūmus atkalnėse, terasas
Ir vaisvandenio atnešančias šilkines mergaites.
Prie to — kupranugarių prižiūrėtojų murmėjimas,
keiksmai ir pabėgimai,

Jų reikalavimas žmonų ir vyno;
Užgęstantys nakties laužai, stoka pastogės;
Nedraugiški mums miestai ir miesteliai;
Nešvarūs ir lupikiški kaimai:
Sunkus tai buvo laikas.
Galų gale mieliau keliaudavome naktimis.
Miegodami tik priešokiais,
Ausyse girdėdami dainuojančius balsus, mums
sakančius,

Jog visa tai tik beprotybė.
Skaityti daugiau...
 
FILOSOFIJOS PROBLEMATIKA IR METODAS PDF Spausdinti El. paštas
1.    Įžanginės pastabos.
2.    Priešmokslinis ir priešfilosofinis pažinimas.
3.    Mokslas ir mokslinis metodas.
4.    Filosofijos problematika ir metodas istorijos šviesoje.
5.    Pagrindiniai filosofijos metodo elementai.

1. Tarp daugelio filosofinių klausimų dvi pagrindinai svarbios problemos negali būti abejingos ne tik mąstytojui, bet ir kiekvienam gilesniam inteligentui. Tai, būtent, iš vienos pusės filosofijos mokslo problematikos, o iš antros pusės filosofijos metodo klausimas. Tačiau nei filosofijos problematikos, nei filosofijos metodo klausimai nėra tiek ryškūs ir vienaprasmiški, kad autentiškesnis jų supratimas būtų dažnas sąmoningų inteligentų ir net kai kurių dabarties mąstytojų tarpe. Iš tikrųjų, jei mesime žvilgsnį į kai kuriuos dabarties filosofinius veikalus, labai nustebsime sužinoję, kaip nepateisinamai juose susiaurinta filosofijos problematika ir kaip radikaliai sužalotas filosofijos metodas.1 Turime rimtą pagrindą spręsti, kad šio filosofijos nuvertinimo priežastis slepiasi sumokslintame filosofinės problematikos nušvietime ir supozityvintoje filosofijos metodo sampratoje. Sužavėti atskirųjų mokslų tikslumu ir pažanga, nemažas skaičius dabarties autorių mano, kad tik grynai empirinio turinio problemos ir griežtai eksperimentinis metodas veda į aukštesnės rūšies pažinimą. Todėl ir nenuostabu, kad jie mielai supozityvina tikrai filosofines problemas, patikėdami jas tiksliam metodui, kuris pasižymi nepaprastu veiksmingumu ir našumu kitose tikrovės tyrinėjimo srityse. Bet tuo būdu veik visi gnoseologiniai klausimai pavedami eksperimentinei psichologijai, moralinės filosofijos problemos priskiriamos sociologijai, logika paverčiama monografine matematikos dalimi, o metafizikos klausimai visai išbraukiami iš problematikos sąrašo. Žinoma, toks išvedžiojimas nenusipelno nė klaidingos filosofijos vardo, nes iš tiesų tai nėra jokia filosofija.
Skaityti daugiau...
 
ENĖJIDĖS PDF Spausdinti El. paštas

Vertė A. RUKŠA

VI GIESMĖS (752-853 eit.) IŠTRAUKA


Požemio karalystėje tėvas Anchizas rodo Enėjui būsimųjų Romos didvyrių vėles

            Baigė Anchizas kalbėt ir sūnų, drauge ir Sibilą
            Velka vilkte pačion sutelktin ir knibždynėn triukšmingon.
            Kopia kalvon, nuo kurios išsitiesusią eilę iš priešais
755      Visą galėtų stebėt ir veidus ateinančių skirti.
            "Nagi, dabar, koks garsas vėliau lydės dardanėnus
             Ir vaikaičių kokių iš italų kilties susilauksim.
            Sielų kaip iškilnių, paveldėtojų vardo mūsiškio,
            Žodžiais dėstysiu tuoj ir tavo laimę paskelbsiu.
            760      Jaunis anas, regi, iešmu mediniu pasirėmęs,
            Vietoj arčiausioj kaip tik prie šviesos gyvena ir pirmas
            Kils erdvenybėn dangaus, su italų krauju susimaišęs,
            Silvijus, tavo želmuo ir Albos garbingasis vardas.
            Jį tavoji žmona Lavini ja tau, žilagalviui,
Skaityti daugiau...
 
CHRUŠČIOVO KOVA SU RELIGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Chruščiovas išverstas iš Kremliaus sosto. Šį faktą daugelis apgailestauja: tasai žmogus, sakoma, nenusipelnė tokio negarbingo galo. Kai sovietinė spauda diena iš dienos vis iškelia nuverstojo diktatoriaus naujus nusikaltimus bei klaidas, tai Vakaruose linksniuojama daugiau jo "nuopelnai", daugiau pozityvūs aspektai.

Tarp kitų, kiek tai liečia religijos sritį, Chruščiovo "nuopelnų" randama, kad jis 1954 m. pasmerkęs Staliną ir jo kovos su religija metodus, kad jis grįžęs prie Lenino mokslo, kad jis bandęs megzti ryšius su Vatikanu, kad jis paskelbęs "taikingo sambūvio" dėsnį, kad jis pasiuntęs stebėtojus į II Vatikano Susirinkimą, paleidęs iš Sibiro vergijos ukrainiečių metropolitą Slypi j, kad jis nevengęs savo kalbose minėti Dievo vardo ir cituoti Šv. Rašto. Visa tai rodą Chruščiovo skirtingą nuo Stalino nusistatymą religijos atžvilgiu. O ir šiaip santykiuose su Vakarais rodęsis ne žiaurus diktatorius, o tik "geras dėdė Nikita".
Skaityti daugiau...
 
KARALIŲ VĖLIAVA PDF Spausdinti El. paštas
—    Kodėl tu laiku nepranešei apie jo mirtį? Arba kodėl neatsikratei lavonu anksčiau, kuomet buvo lengviau tatai padaryti? —kalbėjo man Magdalena.

O! Aš esu nerūpestingas, apsileidęs, tinginys, palaužtas nuovargio nieko neveikti! Aš niekad nežinau, kur nukišu savo daiktus. Aš išeikvoju visą savo laiką, ištampau nervus ir naikinu pats save jų ieškodamas, rausdamasis stalčiuose, landžiodamas po lovomis, užsidarydamas tamsiose kamerose, užsikasdamas rūbinėse . . . Visuomet pradedu daugelį dalykų, kurių niekuomet nebaigiu, nevykdau planų, viską apleidžiu... Trūksta valios, nes trūksta tikro tikslo! Jei nebūtų žmonos kraičio, jos menkų pajamų. . .
Skaityti daugiau...
 
T. S. ELIOT (1888 - 1965) PDF Spausdinti El. paštas


Ištisą šimtmečio ketvirtį T. S. Eliot buvo ne tik dominuojanti, bet kartu ir formuojanti figūra Europos poezijoje, šiuo atveju tenka specialiai pabrėžti formuojanti, nes jo poezija visą laiką buvo ir pasiliko ne tiek savyje užbaigta estetinė visuma, kiek nuolat tebevykstantis kūrybinis procesas, glaudžiai susijęs su laiku, betarpiškai dalyvaująs universalinės poezijos vyksme. Kaip tik dėl to ir jo įtaka buvo tokia didelė, ypač anglosaksų kraštuose.
Skaityti daugiau...
 
PROF. JUOZO BALČIKONIO SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Šiais metais kovo mėnesį prof. Juozui Balčikoniui sukako 80 metų. Konkretūs jo nuveikti darbai yra surašyti Lietuvių Enciklopedijoj, o taip pat "Gimtojoj Kalboj", minint jo 75ių metų sukaktį, čia tenka šį tą pridėti, ko patys sausi faktai nepasako. Svarbiausios jo darbo sritys buvo trys — pedagoginis darbas (gimnazijoj, mokytojų seminarijoj, universitete), vertimai ir akademinio "Lietuvių kalbos žodyno" redagavimas.

Balčikonis, kaip ir jo vyresnysis kolega Jonas Jablonskis, pirmiausia buvo mokytojai plačia to žodžio prasme, nes mokė ne tik mokyklos mokinius, bet ir visą visuomenę. Ir kaip Jablonskis mokė bendrinės kalbos savo vadovėliais ir knygų bei laikraščių kalbos taisymais, taip Balčikonis pirmiausia stengėsi parūpinti mokykloms gerų skaitinių, kurių nepriklausomybės pradžioje buvo labai maža. Tam tikslui jis vertė Anderseno, Haufo, brolių Grimų pasakas bei kitokias jaunimo mėgiamas knygas. Jis atstovavo tai nuomonei, kad geros kalbos greičiau galima pramokti ne tiek besimokant gramatikos, kiek beskaitant gera kalba parašytas knygas. Tuo būdu Balčikonis ir Jablonskis labai gražiai vienas kitą papildė.
Skaityti daugiau...
 
VERGILIJAUS LIETUVINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Nuo XVI a. vidurio įleidęs gilesnes šaknis Lietuvos mokyklose, 60 kartų Sarbievijaus skaitytasis centrinis romėnų ir visos Europos poetas Vergilijus XVIIIXDC a. sąvartoje buvo pirmą kartą prabilęs ir lietuviškai. D. Poška buvo lietuviškai atkūręs Enėjidę, Ks. Bogušas (Bagužis), veikiau Jurevičius ar kas kitas Georgikas, tik šie vertimai nebuvo spausdinti, o rankraščiai dingo. Kaip ši (584) keleto Bogušo veikale "O początkach..." cituotųjų Enėjidės IV giesmės eilučių

Jau pirma ant žiames naujas
barstieje svyiesibe
rodo,ir išlikę to meto vertimai nebepatenkintų   šių   dienų   skaitytojų
skonio. Jie tebūtų įdomus filologų tyrimo objektas ir gyvai liudytų iš Vakarų į Lietuvą atbangavusio klasicizmo brandumą.
Skaityti daugiau...
 
LATVIŲ KULTŪROS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Latviai kas metai sausio, vasario ir kovo mėnesiais rengia kultūros dienas, kuriose nagrinėja jų kultūros, ypač mokyklų, klausimus, šias dienas rengia Latvių bendruomenės kultūros skyrius, šiemet sausio 9 ir 10 d. Čikagoje buvo sušauktas pirmasis latvių kultūros kongresas.

Kongresą rengė Latvių akademikų sąjunga, kuriai pirmininkauja dr. A. Karps. Sąjunga leidžia metraštį "Akademiska Dzive" (Akademinis gyvenimas), kurį taip pat redaguoja dr. A. Karps. Metrašty nagrinėjama latvių kultūros klausimai, apžvelgiamas akademinių organizacijų veikimas, latvių mokslininkų darbai tremtyje. Sąjunga išleido ir mūsų filosofo dr. J. Girniaus latviškai J. Zarinio išverstą knygą "Tauta ir tautinė ištikimybė", kuri latvių spaudoje buvo labai gerai įvertinta ir visa laida išpirkta. Dr. J. Girnių, kaip latviams gerai žinomą tos knygos autorių, kongreso rengimo komiteto pirm. dr. A. Karps kvietė skaityti paskaitą. Tačiau dr. J. Girnius dėl kitų to meto svarbių pareigų negalėjo sutikti, tad į jo vietą buvo pakviestas kun. dr. A. Baltinis.
Skaityti daugiau...
 
ARKIV. M. REINIO LEIDINIO MINTIS PDF Spausdinti El. paštas
Kun. V. Bagdanavičius Katalikų Federacijos taryboje iškėlė mintį paruošti ir išleisti apie Vilniaus arkiv. Mečislovą Reinį kolektyvinį atsiminimų ir vertinimų leidinį, kuris galėtų būti panašus į savo laiku išleistą leidinį arkiv. Jurgiui Matulaičiui paminėti. Savo mintį kun. V. Bagdanavičius parėmė šiuo arkiv. M. Reinio įvertinimu:
Skaityti daugiau...
 
MONČYS: MEDŽIAGOS ERDVĖJE POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Mončys yra vienas iš didžiųjų Paryžiaus artistinio salyno skulptorių; tačiau jo pasibaisėjimas reklama ir nuolaidomis, o taip pat ir būtinumas kurti vienam, padaro jį užsispyrusiu nežinomuoju. Tuos, kurie jį vistik suranda, jis atšaldo savo polėkio būti žinomu stoka ir, su užsispyrimu, tylumoje, jisai pamažu vysto savo pastoviai įdomėjančius kūrinius. Jo artimieji — draugai, klientai ir kolekcininkai — vertina jį taip, kaip vertinami žmonės, kurie kartu ir stebina ir sukrečia: Mončys dirba, o visa kita — vien kalbos.

Neverta plačiai kalbėti apie žmogų, kuris bijo bet kokios legendos; todėl reikia pasitenkinti tiktai primenant, kad jis atvykęs iš Lietuvos ir kad, pervažiavęs 25sios valandos Europą, jisai buvo ilgai gerbto meisterio Zadkino mokiniu. Keturiasdešimties metų solidus kaip uola, kurią jis tašo, ir tylus, nes vien tik jo rankos gali mums viską apie jį išsakyti, Antanas Mončys yra tipingas artistas, nutraukęs ryšius su gražiakalbių oratorių ir meno pirklių monotonija.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Mirtys. — Vokietijoj, Muenchene, pačioj vasario pradžioj mirė smuikininkas Mikas (Miša) Hofmekleris, sulaukęs 6768 amžiaus metus. Buvo gimęs Vilniuje ir ten pat baigęs muzikos mokyklą. Nepriklausomybės metais Kaune buvo suorganizavęs pramoginės muzikos kapelą. Daug nusipelnė lietuvių pramoginei muzikai tiek ta savo kapela, tiek keliomis dešimtimis lengvosios muzikos plokštelių. Jo nekrologą paskelbė St. Santvaras "Dirvoje" 1965.11.12.
Skaityti daugiau...
 
SIDABRINĖS KAMANOS PDF Spausdinti El. paštas
Pereitais metais Kazys Bradūnas pasirodė su aštuntuoju savo poezijos rinkiniu (Kazys Bradūnas. Sidabrinės   kamanos.   Išleido  Lietuviškos Knygos   Klubas,   1964),   laimėjusiu "Draugo"   dienraščio   poezijos  konkurso 1000 dolerių   premiją. Aštuonios knygos — impozantiškas skaičius poetui, geras intensyvaus kūrybinio darbo bei produktyvumo liudijimas.   Recenzentų žargonu kalbant, Kazys Bradūnas yra visiškai subrendęs poetas,   turintis ryškų,   nusistojusį,   savitą  veidą   bei  neginčijamą vietą naujausioje lietuvių poezijoje. Šia recenzentų stiliaus banalybe teko pasinaudoti dėl to, kad perskaičius  "Sidabrines kamanas"  ir ypač palyginus   su   ankstesniais   Bradūno poezijos rinkiniais, sunku buvo rasti žodį, kuris tiksliau išreikštų momento   įspūdį.   Subrendęs,   ryškaus veido, nusistojęs   iki   sustingimo — taip, bet kas gi šioje knygoje naujo? Kokį naują savo poezijos meno aspektą    mums    atskleidžia    Kazys Bradūnas ?
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINÊTI PDF Spausdinti El. paštas
Kazys Almenas, UPĖ Į RYTUS, UPE Į ŠIAURĘ. Romanas, Lietuviškos Knygos Klubo leidinys, Čikaga, 1964. 2 tomai, 302 ir 325 psl. Tomo kaina po 3 dol. Knygos viršelio aplanką piešė P. Jurkus.

PIETINĖ LIETUVA GRIGALIAUS VALANČIAUS 1559 METŲ LIETUVOS GIRIŲ APRAŠYME (400 metų sukakčiai paminėti). Redagavo Vincas žemaitis. Lietuvos Miškininkų Sąjungos Išeivijoje leidinys nr. 3, Čikaga, 1964. 253 psl. Leidinys įsigyjamas pas V. Andukavičių, 7038 S. Talman Ave., Chicago, 111. 60629. Pirmąją knygos dalį (3198 psl.) sudaro Z.Ivinskio, V.žemaičio, J.Dainausko, S. Kolupailos, J. Totoraičio ir P. Būtėno straipsniai, antrąją dalį (99173 psl.)—V.žemaičio paruoštas ir verstas G. Valavičiaus Lietuvos Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos girių aprašas, trečiąją dalį (177253) — įvairūs priedai. Pradžioje duota A.J.A. Žemaičio angliškai parengta knygos apžvalga.
Skaityti daugiau...
 
NUMERIO BENDRADARBIAI PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Dambriūnas (g. 1906), kalbininkas, mokykloms vadovėlių ir mokslinės studijos "Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai" (1960) autorius, "Gimtosios Kalbos" redaktorius. Pernai išleido "Lietuvišką auklėjimą šeimoje".

Juozas Leonas Navickas (g. 1928), filosofas. Vidurinį mokslą pradėjo Kybartų gimnazijoj ir baigė Scheinfeldo lietuvių gimnazijoj. Filosofijos studijas baigė Belgijoj Liuveno katalikų universitete 1953 m. Filosofijos daktaro laipsnį įsigijo Fordhamo universitete 1958 m. Iš pradžių dėstė King's College, WilkesBarre, nuo 1961 m. dėsto Bostono Kolegijoj, kur dabar yra asistentas profesorius.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR REMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI

Jonas Kubilius, Chicago, III.; Rom. Zigmantavičius, Cicero, III.; kun. dr. A. Norius, Brooklyn, N.Y.; Aldona Augustanivičienė, Egidijus J. Žilionis, Clevland, Ohio; V. Adomavičius, M.D., Akron, Ohio; kun. dr. T. Narbutas, Dayton, Ohio; J. stelmokas, Media, Pa.; Danutė Juraitė, Milwaukee, Wis.; Liuda Ozebergaitė, Sigutė Zubrickaitė, Toronto, Ont. Canada; Vincas Baronas, Caracas, Venezuela, S.A.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIS PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai