| |
|
|
1965 m. 4 balandis
|
KRISTAUS PRASMĖ ALEKSANDRO BLOKO POEMOJE "DVYLIKA" |
 |
 |
 |
1
Vakaram Al. Blokas (18801921) yra žymiai mažiau pažįstamas negu kiti rusų simbolistai, sakysime: Andrius Belyj, Viačeslavas Ivanovas arba Dmitras Merežkovskis. Stipriai lyrinis jo poezijos pobūdis, didelis jo kalbos muzikalumas, į vos suvokiamus prasmenis įvilktas jo eilėraščių turinys yra kliūtys, kurios Vakarų žmogui darosi beveik neįveikiamos, užtverdamos jam kelią į šio didžio poeto veikalus. Todėl tik dvi trumpos Al. Bloko poemėlės yra Vakarų Europoje kiek žinomesnės, būtent: "Skitai" ir "Dvylika". Abi jos parašytos tomis pačiomis 1918 metų sausio mėnesio dienomis, tačiau jos esmingai skiriasi viena nuo kitos.
"Skitų" tema — tai sena nesantaika tarp Rytų ir Vakarų. Al. Blokas mėgina šiuo eilėraščiu kviesti Rytus ir Vakarus paduoti vienas kitam ranką ir susėsti prie bendro stalo "džiugiai broliškai puotai".1 Rusija galinti būti tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių, nes ji suprantanti tiek "prancūziškąjį proto aštrumą", tiek "tamsų vokiškąjį genijų"; ji pažįstanti visa: "Paryžiaus gatvių pragarą ir Venecijos vandenų vėsą, — Italijos citrinų kvapsnį ir Kolno fabrikų dūmus" (1,454); ji žiūrinti į Europą "su neapykanta, kartu tačiau ir su meile" (I, 454). Jeigu tačiau, sako Blokas, Vakarai šio "barbariškos lyros" (1,455) kvietimo nepaklausytų, tada Rusija atsuksianti savo "aziatišką snukį (roža)" (1,454) į Europą, sunaikinsianti jos miestus ir jos bažnyčiose šersianti savo arklius (I, 455). Tai esąs, pasak Bloko, paskutinis kartas, kada Rusija draugiškai prabylanti į Vakarus. Senasis pasaulis turįs tai suprasti ir šį kvietimą priimti. — Galimas daiktas, kad "Skitai" yra pranašiškas eilėraštis, kaip jį aiškina N. Berdiajevas; galimas daiktas, kad Vakarai iš tikro praleido paskutinę progą susėsti su Rusija už vieno stalo ir broliškai susitarti; kaip poetinis kūrinys tačiau jis neturi jokio simbolinio turinio. Jis išsisemia kultūriškai politinės kovos šūkiu, atremtu į Rytų pirmenybę, kurią jie semia iš dar neišeikvotos barbariškos energijos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
DAINUOK, BROLI, SAVO LIKIMĄ
A. M.
Prieš didžiąją išpažintį,
prieš saulės užtemimą
tirpsta altoriuj vaškiniai angelo sparnai,
tirpsta vaškinės angelo akys —
o languose supasi stiklinės mano seserys,
languose eina, žaltį nešdami, broliai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Išsipildymo Sala
"Dabar esu žmogus, kurs išgyveno ir suprato liūdesj, kuris niekad nebešauks, kad kasdienybė jam skaudi".
A. Nyka-Niliūnas
I
O, Išsipildymo Sala!
Tu aureolėj nuostabių spalvų
paskendusi.
Tave sapnuoju nuolat
per naktis,
kaip kūdikystės pievas,
kaip pumpurus pavasarį
tik pradedančius skleisti
jaunus ir trapius
lapus.
Tu man kaip rankos
motinos,
jaunystėj liečiusios man veidą
švelniai,
tu man lopšinė vakare
ir saulės spindulys rytais
pro langą,
pabudinęs iš miego
ir leidęs vėl pradėt
nerūpestingą dieną.
Tave nešioju savo mintyse
įpynęs,
kaip dalį savo kraujo
plūstančio
širdy.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SŪDUVA NAUJAUSIŲ ARCHEOLOGINIŲ TYRINĖJIMŲ |
|
|
|
Sūduvos proistorė dar nėra kaip reikiant ištirta, tačiau tiek iš atsitiktinai surastos medžiagos, tiek ir iš sistemingų tyrinėjimų jau galima susidaryti bendrą to krašto kultūros raidos vaizdą nuo pačių seniausių iki istorinių laikų.
Žmogus ir gamta
Žemės istorijos įvykiai ir klimatas suformavo Sūduvos kraštovaizdį, sudarė atitinkamas sąlygas augalų ir gyvulių pasauliui klestėti, jie vėliau nustatė ir žmonių gyvenamąją erdvę, žmogus visais laikais, ypač ankstyvaisiais, buvo priklausomas gamtos. Žemės paviršiaus forma ir savybės turėjo įtakos žmonėms pasirenkant gyvenamąsias vietas, žmonių kultūros ir net dvasios formacijai. Ir atskirų tautų bei kilčių susidarymas bei apsiribojimas dažnai yra susijęs su kraštovaizdžio rėmais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
CHRUŠČIOVO KOVOS SU RELIGIJA METODAI |
|
|
|
Kai paėmė į savo rankas valdžią Chruščiovas ir pasmerkė Staliną bei jo metodus, daug kam atrodė, kad jo valdymas yra liberališkesnis: nebėra Stalino vykdytų masinių deportacijų ir teroro, nėra NKVD "troikų" masinių sprendimų už akių, paleista iš Sibiro dalis Stalino laikų tremtinių (jų tarpe didesnė dalis kunigų ir gyvi likę vyskupai), pakelta geležinė uždanga, galima susirašinėti su artimaisiais Lietuvoje ir jiems pasiųsti dovanų, nuo 1959 m. galima lankytis Lietuvoje (bent Vilniuje ir dar keliose leistose vietose), galima gauti iš Lietuvos periodikos ir kai kurių leidinių ir kt. Ši Chruščiovo politika Vakarų tam tikruose, net ir katalikų, sluoksniuose sudarė opiniją, kad Chruščiovas yra žymiai humaniškesnis, ne toks tironas, koks buvo Stalinas.
Tačiau, kiek tai liečia religiją ir Bažnyčią, kaip jau pereitame numeryje iškėlėme, Chruščiovas buvo užsimojęs visiškai sunaikinti religiją visomis priemonėmis. Ir Stalinas buvo pasmerktas šiuo klausimu tik dėl to, kad davęs perdaug laisvės Bažnyčiai ir toji atgijusi, sustiprėjusi. Todėl Chruščiovas pasiryžo grįžti prie Lenino mokslo, jo nurodytų metodų. Visa tai praktikoje taip pasireiškė:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TYLIOJI AR RACIONALIOJI REVOLIUCIJA? |
|
|
|
|
Laiškas iš Montrealio
Dar, rodos, taip neseniai suplevėsavo virš Kanados parlamento nauja, vienybę simbolizuojanti klevo lapelio vėliava, ir ekstremistai buvo kažkaip apsiraminę. O štai laikraščiai vėl skelbia naują krizę. Kas be ko. Kanada jų turėjusi nemažai savo palaidame (tik nesupraskit blogai) beveik šimtamečiame amžely. Tik dabartinis priepuolis galįs būti jai paskutiniu, prieš elegantiškai užmerkiant akis.
Tokiu aliarmuojančiu tonu pasveikino balsai tik ką pasirodžiusį š. m. vasario 25 d. Kanados Karališkosios Komisijos tautinėm ir kultūrinėm problemom tirti raportą (Canada Commission royale d'enqête sur les problèmes du billinguisme et du biculturalisme au Canada. Rapport préliminaire. Ottawa, Imprimeur de la Reine, 1965). Sutrumpintai šis raportas vadinamas B and B arba Laurendeau Dunton komisijos raportas. Faktiškai šis raportas tėra vien įvadinis, parengiąs dirvą kitiems, labiau studijiniams, daugiau atvaizduojąs bendrą atmosferą, kurioj praėjo pirmieji apklausinėjimai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŠV. ANTANO GIMNAZIJA LIETUVIŠKUOJU ŽVILGIU |
|
|
|
Mėgstame rūpintis tais dalykais, kur lengvai galime kaltinti kitus. Bet labai lengvai užmirštame tuos dalykus, kur visa atsakomybė mums patiems krinta. Tačiau, kur patys beveik nieko negalime padaryti, ten ir visas rūpestis lieka tik bergždžia aimana. Tikras rūpestis visų pirma kreipiasi j tai, ką patys galime padaryti. Toks rūpestis nuo aimanų veda j ryžtį: ką galime padaryti, tą ir reikia vykdyti.
Visi gerai matome, kad šeštadienių mokyklų nepakanka mūsų jaunimui lietuviškai išauklėti. Tik taip pat visi gerai žinome, kad sukurti savas mokyklas svetur sunkiai įmanoma. Vertindami lietuviškąjį jaunimo auklėjimą, remiame Vasario 16 gimnazijos išlaikymą. Bet ar tik Vokietijos lietuvių jaunimui reikia savos gimnazijos? Ar nemažiau jos reikia ir šio krašto, JAV, lietuvių jaunimui? Nėra abejonės.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 "Ir mirė jis kaip įkalintas apaštalas"
Visuomenes veikėjas vienu atžvilgiu panašus į scenos menininką (aktorių, dainininką ar muzikos atlikėją) : kol gyvas, jis visų akyse, apsuptas žmonių, bet miręs greit užmirštamas, nes sparčiai išretėja ir tie, kurių tarpe jis veikė. Visuomeninė veikla savotiškai vyksta taip pat scenoje, kaip ir teatrinė kūryba.
Scenos kūryba yra pati betarpiškiausia, bet ir pati efemeriškiausia. Pati betarpiškiausia, nes ji vyksta "scenoje" — prieš žiūrovų akis, juos tiesiog pagaudama ir uždegdama. Pati efemeriškiausia dėl to, kad ji iš esmės yra vienkartiška. momentiška. žiūrovų aplodismentai tikra prasme skelbia spektaklio pabaigą. Reikia jų scenos menininkams užmiršdinti, kad visa, kas sukurta, tuo pačiu momentu neriasi praeitin, kurią išlaiko tik atmintis (tokia užmarši!). Todėl ir teisinga, kad garbė suptų visus, kurių kūrybinė egzistencija vyksta lyg meteoriniu švitėjimu. Tai tragiškiausia garbė — būti šio momento žvaigždėmis, bet žinoti savo meteorini likimą, kad esama žvaigždėmis tik gyvenamą momentą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
1964 M. NOBELIO FIZIKOS PREMIJA |
|
|
|
Nobelio fizikos premija 1934 metais buvo paskirta amerikiečiui fizikui C. H. Townes ir rusams N. G. Basovui ir A. M. Prochorovui už vadinamų maserių ir laserių išradimą, šie žodžiai yra santrumpos Microwave Amplification by Stimulated Emission of Radiation (MASER) ir Light ... (LASER). Kadangi šie išsireiškimai yra bendrai įsigalėję ir lietuvišką vertimą būtų sunku pritaikyti, tai juos ir vartosime originalia angliška forma, pridėdami tik lietuviškas galūnes (taigi bus maseris ir laseris). Šioje apžvalgoje mėginsime paaiškinti maserio principus ir paminėsime, ką šis išradimas davė elektronikos mokslui. Aplamai imant, elektronika būtų galima pavadinti tą pritaikomojo mokslo dalį, kuri bando išnaudoti praktiškiems tikslams fizines elektronų savybes. Visiems jau seniai žinomi elektroniniai vamzdeliai (arba radijo lempos) naudoja laisvų elektronų, t. y. nuo atomų atskirtų elektronų srovę. Prieš 1520 metų išrasti tranzistoriai (už šį išradimą Shockley, Bardeen ir Brattain gavo Nobelio fizikos premiją 1956 metais) taip pat naudoja tam tikra prasme laisvus elektronus. Tuo tarpu maseriai palieka elektronus "pririštus" prie atomų ir bando išgauti elektrinius efektus, panaudojant esmines šių pririštų elektronų savybes.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DIALOGAS TARP KATALIKŲ STAČIATIKIŲ BAŽNYČIOS |
|
|
|
Antrame Vatikano susirinkime pakvietus stačiatikių (ortodoksų) Bažnyčios atstovus stebėtojais ir iškėlus stačiatikių ir katalikų Bažnyčios vienybės klausimą, stačiatikiai j tai atsiliepė savo ruožtu sušaukdami dvi konferencijas. Abi konferencijos vyko Rodo saloje: pirmoji 1963, antroji 1964 metais. Jose dalyvavo keturiolikos stačiatikių bažnyčių reprezentantai : Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Maskvos, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos patriarchai ir Kipro, Graikijos, Lenkijos, Gruzijos, Suomijos ir Čekoslovakijos bažnyčių atstovai.
Pirmoje konferencijoje, įvykusioje 1963 rugsėjo mėn. ir pavadintoje "Panortodoksijos" konferencija, vienbalsiai paskelbė: "Mūsų Rytų Stačiatikių Bažnyčia siūlo Garbingajai Romos Katalikų Bažnyčiai pradėti dialogą tarp abiejų Bažnyčių lygiomis sąlygomis". Tuo būdu principe sutinkama tartis su katalikų Bažnyčia. Reikia nustatyti tik laiką, vietą ir pokalbio būdą. Po ilgesnių diskusijų pasiūlyta išrinkti specialią žymesnių teologų komisiją, kuri kontaktuotų Romos Bažnyčią. Komisijon pateko šie teologai: Konstantinopolio Bažnyčios prof. Anagrostopolos ir Hristou, Aleksandrijos — Koniradis ir Moraitis, Antiochijos — Michailidis, Jeruzalės — Trembelas ir Velias, Graikijos — Alivisatos, Bratsiotis ir Karmiris. Į komisiją nesutiko įeiti Rusijos ir Rumunijos Bažnyčių atstovai. Konferencija vyko uždarai švenčiausios Trejybes bažnyčioje. Stebėtojų nebuvo įsileista, išskyrus keletą specialiai kviestų svečių: dr. Nissiotis— vertėjas Suomijos Bažnyčios delegacijai, trys katalikai: C. Dumont, O. P., A. Wegner ("La Croix" redaktorius) ir G. Dejaifve, S. J. (Louvaino universiteto profesorius).
|
|
Skaityti daugiau...
|
Mirtys. — Vasario 26 Paryžiuje mirė Jonė Deveikė (DeveikytėNavakienė) teises istorike. Buvo gimusi 1907. II. 13 Raguvoje. Baigusi Ukmergės gimnaziją 1924 m., stojo į Vytauto D. universitetą, kuriame 1932 m. įsigijo istorijos ir teisės diplomus. Parašiusi disertaciją apie tariamą 1387. II. 20 Lietuvos valdovo privilegiją, 1948 m. Paryžiaus universitete gavo teisių doktoratą. Daugiausia domėjosi Lietuvos Statutu ir parengė jo trečiojo leidimo vertimą j prancūzų kalbą. Lietuvos istorijos klausimais skaitė pranešimus įvairiuose tarptautiniuose kongresuose, bet mažai ką išspausdino. Daugiausia jos darbai liko tik rankraščiai.
— Kovo 2 Skaudvilėje mirė kooperatininkas Jonas Fledžinskis. Buvo gimęs 1885.VIII.12 Skaudvilėje, Tauragės aps. Aukštuosius komercijos kursus Berlyne baigė 1912 m. Buvo vedęs Aleksandrą Zubovaitę ir tvarkė jos Ginkūnų dvarą. Pasižymėjo Šiauliuose kooperacine veikla. Kurį laiką buvo žemės ūkio Rūmų pirmininkas. Jo duktė yra dailininke A. Kašubienė. Sūnus Jurgis pavergtojoje Lietuvoje yra pagarsėjusio styginio kvarteto narys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"VIENŲ VIENI" LAISVĖS KOVOJE |
|
|
|
 N. E. Sūduvis, VIENŲ VIENI. Dvidešimt penkerių metų rezistencijoje. Čikaga, 1964 m. Į Laisvę Fondo Lietuviškai Kultūrai Ugdyti leidinys nr. 5. Iliustracijos ir aplankas Pauliaus Jurkaus. 422 psl. Kaina 4 dol.
Pačioje 1964 m. pabaigoje Į Laisvę Fondas lietuviškai visuomenei atidavė gražią kalėdinę dovaną, Sūduvio knygą Vieny vieni. Didesnioji knygos teksto dalis yra atkarpoje perėjusi per "Darbininko" laikraštį, o taip pat 1964 m. išleista vokiškai (Allein, Ganz Allein). Taigi knygos medžiaga ne nauja. Tačiau tai nė kiek nenumažina jos vertės. Reikia dėkoti ir autoriui ir Į Laisvę Fondui už studiją knygos forma.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
N. NARUTĖS "RELIKVIJŲ" POEZIJA |
|
|
|
Nerimą Narutė: RELIKVIJOS. Lyriniai natiurmortai. Išleido Lietuvių Dienos. Los Angeles, 1964. 71 psl. Kaina 2 dol.
Skaitydamas mūsų periodinę spaudą, randi poetų, kurie rodosi tik laikraščiuose, vengdami savo kūrybą išleisti į pasaulį atskira knyga. O jie turėtų išeiti į žmones su savo rinkiniais, nes gali pridėti naują balsą ir spalvą prie mūsų lyrikos. Kaip teko pastebėti, daugumas iš jų turi tikrą išgyvenimą ir nuosavą akiratį, nors didžioji jų dalis turi ir tą pačią silpnybę: neištesi formoje, ar ji būtų moderni ar tradicinė. Daugiau paskyrę dėmesio techniniam apkuopimui, architektūriniam kūrinio išvedimui ir melodijos nubangavimui, tokie poetai galėtų visai pagrįstai šlietis prie tų, kurie išeina su savo knygomis. Net ir kuklesni, jie būtų reikšmingi mūsų dainininkai — reikalingas atsigaivinimas. Iš viso to peršasi mintis: stipresnieji neturėtų tenkintis savo poeziją siuntinėje vien į laikraščius, o iš jos sudaryti knygą. Vieniems iš jų pavyks, kiti suklups ir neištesės, bet juk visados tokiu keliu ateina rašytojų prieauglis. Niekam nepaslaptis, kad jau labai aktualu papildyti mūsų rašto žmonių gretas. Dalis prieauglio galėtų ateiti iš tų, kurie su savo menais lyg slapstosi ar neišdrįsta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Albinas Baranauskas, KARKLUPĖNUOSE. "Draugo" premijuotas romanas. Aplanką piešė P. Jurkus. Lietuviškos Knygos Klubo leidinys, Čikaga, 1985. 224 psl. Kaina 2.50 dol.
Algimantas Mackus, CHAPEL B. Algimanto Mackaus vardo knygų leidimo fondo leidinys, Čikaga, 1985. 64 psl. Knyga kietai įrišta. Kaina nepažymėta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Vitalija Bogutaitė (Keblienė), poetė. Gimusi 1934 m. Krakėse, Kėdainių aps. Vidurinį mokslą baigė Baltimorėje 1951 m., chemijos studijas baigė Notre Dame of Maryland kolegijoje 1956 m. Debiutinį eilėraščių rinkinį "Veidrodis jūros dugne" išleido 1960 m. Šiame numeryje dedamasis jos eilėraštis yra ištrauka iš ilgesnio dedikacinio kūrinio.
Vytautas Aleksandras Jonynas (g. 1918 m.). Vidurinį mokslą išėjo Kauno "Aušros" gimnazijoj. Romanistikos studijas baigė Kauno ir Vilniaus univ. humanitarinių mokslų fakultete. Kanadoje Montrealio universitete įsigijo diplom. bibliotekininko laipsnį ir šiuo metu dirba ekonomikos skyriaus bibliotekoje. Kanados LB Kultūros fondo narys. Bendradarbiauja Kanados lietuvių savaitraščiuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI |
|
|
|
Dr. Z. Brinkis, Los Angeles, Calif.; Donatas Bielskus, Chicago, III.; St. Petrauskas, M.D., kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, N.J.; S. Dimienė, M.D., Middle Village, N. Y.; kun. A. C. Kardas, New York, N. Y.; Klemensas Kuprėnas, Ossining, N. Y.; Juozas Pažemėnas, Queens Village, N. Y.; kun. Vytautas Zakaras, Cushing, Okla.; J. A. Jūragis, Punchbowl, NSW, Australia.
|
|
Jonas Brazauskas, Waterbury, Conn.; St. Daržinskis, M. Kvedaras, J. B. Lungys, Zenonas Valavičius, Chicago, III.; Leonas šušys, Highland Park, N.J.; E. čekienė, Woodhaven, N.Y.; Izid. Gestardas, Essendon, Vic, Australia.
"AIDŲ" administracija visiems nuoširdžiai dėkoja
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
