Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1969 m. 4 balandis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Augustinas Rubikas — Pasauliečiai Bažnyčioje .................................................... 145
Jurgis Blekaitis — Eilėraščiai ................................................................................ 150
Pranas Skardžius — J. Balčikonio netekus ........................................................... 153
Juozas Tininis — Estetine lietuvių kalbos vertė ................................................... 156
Jonas Puzinas — Žvilgsnis į dr. J. Ochmanskio Lietuvos praeities tyrinėjimus .. 160
Benediktas Rutkūnas — Pavasario keliu (eil.) ..................................................... 168
Juozas Lišva — Lietuva pokario memuaruose ir dokumentuose ......................... 169

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Izidorius Vasyliūnas — Gražina Bacevičiūtė ......................................................... 173
Viktoras Vizgirda — Lietuvių Dailės Instituto jubiliejinė paroda ......................... 175
J. G. — V. Mačernio žuvimo aplinkybės ............................................................... 176
Kęstutis Keblys — Dar dėl "tautininkų" ir "valstybininkų" ............................... 178
Romualdas Kriaučiūnas — Psichiatras gyvenimo turguje ir riaušėse ................. 179
Mūsų buityje    ......................................................................................................... 181  
Laiškas redakcijai, .................................................................................................. 184
Atsiųsta paminėti ..................................................................................................... 184

KNYGOS
Andrius Sietynas — Pereitos vasaros derlius (Barėnas, Jurkus, kiti 6) .............. 185
Titas Alga — Trečioji K. Barėno knyga ................................................................ 187
Ignas Malinas — Rūtelė ........................................................................................ 188
Al. — Iš lituanistinių knygų Lietuvoje ................................................................... 189
Skaityti daugiau...
 
PASAULIEČIAI BAŽNYČIOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė AUGUSTINAS RUBIKAS   

1. Pastoracijos sampročio raida

Pastoracija kaip mokslas yra naujas dalykas. XVIII a. antroje pusėje (1777 m.) karalienė Marija Teresė Austro-Vengrijos imperijoje įvedė teologijos mokyklose naują teologijos mokslo šaką — pastoracinę teologiją. Ji buvo suprasta kaip mokslas apie kunigo pareigas. Tai ir atsiradę mokslinės pastoracijos vadovėliai koncentravosi apie kunigo asmenį ir jį laikė vieninteliu bažnytinio gyvenimo veiksniu. Kunigo santykis su Bažnyčia, pagal juos, yra formalinio, teisinio pobūdžio, būtent, kiek kunigas yra priklausomas nuo savo viršininkų, kurie leidžia įstatymus arba įsakinėja. Horizontalinių linijų šiame samproty nėra, — jos yra vien vertikalinės. Kunigo akys nukreiptos į piramidės viršų, ir svarbiausiu dalyku yra tai: kas kam įsakinėja, kas ko turi klausyti ir kas nuo to įsakinėjimo yra laisvas.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Blekaitis   

SIELA

Kai Tu mirei,
kelias dienas akių dugne vaidenos
baukštus balandis. Baltas, neramus.
Vos pamatau — pakyla, nuplasnoja
ir dingsta pilkšvumo] keistoj, ne mūsų žemės.
Širdim žinojau: Tu. Tai Tavo siela.

Ir geras man tasai graudus ir giedras
žinojimas. Toks kai kada ruduo:
tyli šviesa, pavirtus išmintim,
plačiai atskleidus, laiko žemei dangų,
kaip veidrodį. Ir matosi mažiausia,
suspurdus sieloj jausmo atžala.
Taip skaudžiai viskas aišku:
dangus ir žemė,
ir tu pats — tarp jų,
ir net mirtis.
Skaityti daugiau...
 
J. Balčikonio netekus PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Skardžius   
Šiemet, vasario 5 d., eidamas 84-uosius metus, mirė prof. Juozas Balčikonis, vienas iš seniausių pastarųjų laikų kalbininkų.

Jis gimė 1885 m. kovo 25 d. Ėriškiuose, Ramygalos vis., Panevėžio aps. 1898 m. baigė Ramygalos pradinę, o 1906 m. — Panevėžio realinę mokyklą. 1906-11 m. studijavo slavistiką Petrapilio u-to Istorijos - Filologijos fakultete. Baigęs universitetą, 1912-13 m. dirbo Vilniuje "Vilties" redakcijoje, o vėliau mokytojavo, iš pradžios Vilniaus privatinėj progimnazijoj, vėliau Kauno Saulės d-jos suaugusiųjų kursuose, o karo- metu, 1915-18 m., Voronežo lietuvių gimnazijoj. 1918-20 m. buvo Panevėžio lietuvių gimnazijos, o 1919-24 m. — Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. 1924-27 m. docento titulu dėstė bendrąjį lietuvių kalbos kursą, o po to ligi 1931 m. lapkričio 1 d. docentavo Teologijos - Filosofijos fakultete. Nuo 1930 m. gruodžio 1 d. redagavo didįjį lietuvių kalbos žodyną. 1944-52 m. buvo Lietuvos Mokslų Akademijos Lietuvių Kalbos Instituto direktorius, taip pat ligi 1950 m. buvo Vilniaus u-to lietuvių kalbos katedros vedėjas ir nuo 1948 mokslinis profesorius (Vakaruose man negirdėtas titulas). Pagaliau nuo 1946 m. jis buvo išrinktas tikruoju Lietuvos Mokslų Akademijos nariu.
Skaityti daugiau...
 
ESTETINĖ LIETUVIŲ KALBOS VERTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS TININIS   
Ne visos Europos kalbos pasižymi vienodu skambumu. Tai jau buvo pastebėjęs net Šventosios Romos imperijos valdovas Karolis Penktasis: "Su Dievu reikia kalbėti ispaniškai, su draugais — prancūziškai, su arkliais — vokiškai, o su dailiąja lytimi — itališkai". Atskirų kalbų charakteristikai nusakyti čia pravartu atsiminti ir ispanų posakį: "Anglų kalba — šnypštimas, ispanų — darni daina, prancūzų — šnekesys, italų — dūsavimas". Šie apibūdinimai rodo nevienodą estetinį kalbų vertinimą, dėl kurio lingvistai iki šiol nesutaria. Kalbos estetikos klausimu yra keletas skirtingų nuomonių. Bene patikimiausia iš jų priklauso Prahos lingvistui J. Mucharovskiui,1 skelbiančiam, kad "estetinis kalbos kriterijus yra kalbos eufonija ir melodija".

Pirmieji estetinius kalbos klausimus ėmė kelti senovės graikai — tie didieji retorikos mokslo kūrėjai. Gražiausia ir melodingiausia kalba jie laikė savo kalbą, o visus kitaip kalbančius kaimynus vadino barbarais, atseit, "barbančiais". Vėliau savo kalbos grožio kultivavimu susidomėjo ir romėnai.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į DR. J. OCHMANSKIO LIETUVOS PRAEITIES TYRINĖJIMUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS PUZINAS   
II pasaulinis karas gerokai sutrukdė Lietuvos istorinių tyrinėjimų darbą. Daugumas iškiliųjų lietuvių istorikų pasitraukė į Vakarus, kur, kad ir sunkiomis darbo sąlygomis, laisvai gali tęsti savo tyrinėjimus. Deja, mokslinės laisvės neturi rusų okupuotos Lietuvos istorikai, kuriems privali vad. "marksistinė - lenininė metodologija". Kadangi "buržuazinių" istorikų pažiūros į savo krašto praeitį nepriimtinos okupantams, todėl nutarta pertempti Lietuvos istoriją ant "marksizmo - leninizmo mokslo" kurpalio. Tik 1953 m. pradėta ruoštis "Lietuvos TSR istorijos" leidimui. Teksto maketą, atspausdintą lietuvių ir rusų kalbomis, ėmė svarstyti ne tik istorikai, bet ir "respublikos mokslo darbuotojai, Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto ir Lietuvos TSR vyriausybės vadovaujantieji darbuotojai, TSRS Mokslų akademijos, o taip pat Baltarusijos, Latvijos, Estijos respublikų Mokslų akademijų mokslininkai . . . Nušviesdami lietuvių tautos istorinio vystymosi procesą, autoriai ir redaktoriai vadovavosi marksizmo - leninizmo mokslu, Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto nutarimais ideologiniais klausimais, Lietuvos Komunistų partijos VI, VII ir IX suvažiavimų nutarimais bei nurodymais ideologiniais klausimais, o taip pat lietuvių tautos kultūrinio palikimo vertinimo klausimais" (Lietuvos TSR istorija, I, Vilnius 1957, p. 3). Ir tik 1957 m. išspausdintas "Lietuvos TSR istorijos" I tomas, apimąs laikotarpį nuo seniausių laikų iki 1861 metų. II tomas (nuo 1861 iki 1917 metų) išėjo po šešerių metų — 1963 m., o III tomas (nuo 1917 iki 1940 metų) — 1965 m. Pastarajame tome nepriklausomos Lietuvos laikotarpis neatpažįstamai iškreiptas. Pabrėžtina, kad net patys sovietiniai istorikai dažnai objektyviau vertina  Lietuvos  istorinį  vyksmą,  negu komunistų partijos diriguojami Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto vadovai bei bendradarbiai.
Skaityti daugiau...
 
PAVASARIO KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. Rutkūnas   
Važiuoja mano žemė
žaliu pavasario keliu.
Apsupo miglos veidą
jaunosios vualiu.

Ar išpažinti jums,
kad aš pavasarį ir žemę
kaip ir seniau tebemyliu?
Brendu gyvenimą kasdien iš naujo
sidabro upeliu.

Manosios meilės alki sauja
jaunystės auksą renka, plauja
tyros srovės dugne   
Atbėga nerimas į kraują —
nusineša mane

į upę atradimo naują,
patvinkusią žvaigždžių ugnia.
Ir šaukia sielą, širdį dainai
tolioji nežinia    - -

Jeigu paklaustų kas mane,
ar aš myliu —
aš nusijuokčiau jauna krūtine,
kaišyta spindulių . . .


V. IGNAS Žvejai (medžio raižinys, 1965)



 
LIETUVA POKARIO MEMUARUOSE IR DOKUMENTUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS LIŠVA   
1. G. F. Kennano memuarai

George F. Kennan, pereitų metų Pulitzer premijos laureatas (biografinių veikalų srityje), diplomatas, valstybininkas ir mokslininkas, savo dvidešimt penkerių metų politinę tarnybą ir diplomatinę veiklą patraukliu stilium apžvelgė knygoje: Mem-oirs 1925-1950. Little Brown and Co., Boston-Toronto 1967.

Su dideliu godumu skaičiau šią įdomią knygą, tikėdamas rasiąs gausios medžiagos apie jos autoriaus samprotavimus ar atsiminimus, susietus su Lietuva. Tokiai vilčiai turėjau pagrindo. Kennan gerai pažįsta Pabaltijį, nes ten jis keletą metų ėjo įvairias pareigas Amerikos pasiuntinybėse. Kaip jis rašo, Talinas buvo jo vienas pirmųjų postų užsienio tarnyboje. Vėliau — Ryta. Gyvendamas Rygoje, jis darydavęs ekskursijas į Kauną, Vilnių, Klaipėdą (p. 30). Kalbėdamas apie savo tarnybą Taline, Kennan beveik nieko nesako apie Estijos ir jos Pabaltijo kaimynų problemas, pasitenkindamas trumpomis užuominomis iš istorijos ir sostinių vaizdų. Talinas jam darė įspūdžio kaip "vokiečių Lūbecko šiaurinė replika, apsupta rusiškų priemiesčių" (p. 25). Apibūdindamas trijų respublikų politinę padėtį, Kennan rašo: "Visi trys šie kraštai visai neseniai buvo Rusijos imperijos dalimi. Visiems trims netrukus vėl buvo lemta tapti Rusijos dalimi".
Skaityti daugiau...
 
GRAŽINA BACEVIČIŪTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Izidorius Vasyliūnas   

Kada muzikas interpretatorius rengia koncertui vieno kompozitoriaus programą, jis, galima sakyti, lyg ir susigiminiuoja su juo, gilinasi į dvasinį jo pasaulį, studijuoja jo gyvenimą, domisi visais jo kūriniais. Stengiasi užmegzti ir asmeninį ryšį, jei kompozitorius dar gyvena.

Ir kokia nelemtis, jei tuo metu staiga kompozitorius numiršta! Koks skaudus kūrybinės giminystės nutrūkimas! Tai atsitiko šias eilutes rašančiajam su Gražinai Bacevičiūtei skirtu koncertu. Bebaigiant programos rengimą, kada dar laukta kokių nors žinių iš pačios kompozitorės apie atliekamus veikalus, mėnesį prieš koncertą atėjo žinia, kad kompozitorė jau mirė.

Smuikininkė ir kompozitorė Gražina Irena Bacevičiūtė netikėtai mirė Varšuvoje šių metų sausio 17 (mūsų spaudoj buvo klaidingai duodama sausio 19). Susirgusi plaučių uždegimu, ligoninėj jau buvo laimingai sulaukusi ligos krizės, kai staigiai stiprus širdies smūgis nutraukė gyvybę. Gražina Bacevičiūtė, lietuvaitė, tapusi garsia Lenkijos smuikininke ir kompozitore, užgeso pilname savo kūrybos žydėjime. Lenkų spauda skelbė gausius jos nekrologus, specialus biografinis montažas buvo perduotas per radiją, pagerbta iškilmingomis valstybinėmis laidotuvėmis. Jos karstas buvo išstatytas pagerbimui dviem valandom Varšuvos konservatorijoje. Laidotuvių eisena buvo sustojusi prie Filharmonijos rūmų, kur ją pagerbė Filharmonijos kolektyvas. Buvo palaidota Powązkų komunalinėse kapinėse sausio 21. Giliame liūdesyje liko visa Bacevičių šeima — jos duktė Alina, sesuo Vanda, broliai Kęstutis ir Vytautas. Kartu su jais dalijasi liūdesiu ir daugelis lietuvių, kurie didžiuojasi Gražinos iškilimu, jos kūrybiniu potencialu, taip gausiai išplėtotu, palikusiu didelį kūrybinį turtą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ DAILĖS INSTITUTO JUBILIEJINĖ PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Vizgirda   
Lietuvių Dailės Instituto šių metų vasario 15-23 Čiurlionio galerijoj Čikagoj surengtoji jubiliejinė paroda yra reikšminga dvejopu atžvilgiu. Pirma, paroda skirta, kaip kataloge sakoma, Auksinei Lietuvos nepriklausomybės atgavimo sukakčiai paminėti. Antra, paroda yra viešas instituto pasirodymas po labai ilgos pertraukos. Tai stato parodai ir atitinkamus reikalavimus.

Žinant sąlygas, su kuriomis susiduriama rengiant tokias parodas, pirmiausia reikia pasakyti, kad apskritai buvo išvengta vidutiniškumo ir atsitiktinumo, kuriuos dabar dažnu atveju matome mažų kolektyvų ar atskirų dailininkų debiutuose. Tiesa, dėl ne nuo rengėjų priklausančių priežasčių, ir šioje parodoje dalis dalyvių (J. Akstinas, V. Kasiulis, P. Kiaulėnas, A. Vaičaitis, L. Vilimas) nebuvo reprezentuojami savo tikruoju pajėgumu. Be to, nebūdama nei apžvalginė, nei specialiai rinktinė, ir apsiribodama vien instituto nariais, paroda neatstovauja visiems lietuvių dailės polėkiams ir laimėjimams išeivijoje. Tačiau vis vien savo išskirtiniu meniniu lygiu ir kaip kolektyvinė dailininkų pastanga ši Lietuvių Dailės Instituto paroda priskirtina prie reikšmingiausių jubiliejinių metų programos dalykų.
Skaityti daugiau...
 
V. MAČERNIO ŽUVIMO APLINKYBĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
šį rudenį spalio 7 sukaks jau dvidešimt penkeri metai nuo Vytauto Mačernio mirties. Žuvo jis savo tėviškėj, raudonajai armijai begrįžtant, — tomis dienomis, kai dauguma palikome tėvynę. Nors V. Mačernis žuvo tėvynėj, nespėjęs pasitraukti, ir nors jo "Vizijos" yra tiesiog himnas dirbančiajam žmogui, tačiau ligi šiolei jis vis tebėra Lietuvoj ignoruojamas. Ilgą laiką visiškai apie jį tylėta, lyg jo nė nebūtų buvę. Tik 1966 metų "Poezijos pavasaryje" kritikas V. Kubilius buvo leistas jį prisiminti. Deja, šis prisiminimas nereiškė tikro "reabilitavimo" (vartojant šį žodį dabartine sovietine reikšme), nes ir toliau jis lieka faktiškai ignoruojamas. Tiesa, neseniai pasirodęs sovietinės lietuviškosios enciklopedijos II tomas įtraukė V. Mačernį, bet labai kukliai jam paskyrė tik keletą eilučių ir pagailėjo net atvaizdo. Tepasakyta, kad jo kūrybai, 1961 išleistai JAV, "būdingi nerimo, sielvarto, abejonių būties prasme motyvai, kuriuos nulėmė vok. faš. okupacijos tikrovė ir egzistencialistinės filosofijos poveikis. Ji pasižymi lyr. jausmo santūrumu, lakoniška poet. išraiška" (MLTE II, 488).
Skaityti daugiau...
 
DAR DĖL "TAUTININKŲ" IR "VALSTYBININKŲ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Keblys   
Mielas dr. Girniau,
Gal leisite keletu skilčių atsiliepti j Jūsų kritiškas pastabas (Aidai, 8 nr, 1968) apie mano paskaitą, kurią skaičiau PLB III eime? Rašau ne tam, kad "teisybės" ieškočiau. Nesirengiu j poleminę kovą, kurioje vyktų tradicinis kapojimasis už kiekvieną frazę, už kiekvieną minties nuoplė-Są. Jūsų kritika, nors šmaikščiai aštri, kartu buvo rimta bei nuoširdi. Todėl ji mane nuteikė ne kaip kirviu trenktas paskutinis žodis, bet kaip kvietimas diskusijon. O pagaliau juk turėčiau būti Jums dėkingas, kad savo pastabose nesukalėte mane žemėn už tai, jog seimo klausytojus įžeidžiau, veidmainiškai atėjęs su nuskusta barzda, nukirptais plaukais, pasislėpęs nubrizgintas kelnes ir taikos medalioną.
Dėkoju Jums ir už paskolintus terminus. Tiesa, man kiek nejauku buvo naudotis Jūsų "valstybininkų" ir "tautininkų" etiketėmis. Kai greitomis neradau tikslesnių terminų mūsų naujiems visuomenės poliams apibūdinti, buvau priverstas Jus plagijuoti. Dabar, po Jūsų kritiško atsiliepimo, supratau, kad turėjau uoliau pasirausti semantinėj skrynioj, nes Jūsų "valstybininkai" kiek skiriasi nuo manųjų, o mano "tautininkai" nėra visai tokie pat, kaip jūsiškiai. Tiesa, skirtumas nėra jau toks didelis. Tačiau naudodamas kitus terminus, gal būčiau tiksliau išsakęs savo pažiūras.
Skaityti daugiau...
 
PSICHIATRAS GYVENIMO TURGUJE IR RIAUŠĖSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Romualdas Kriaučiūnas   
Neseniai pasirodė Matthew Du-monto knyga apie psichiatrinį gydymą — The Absurd Healer (New York: Science House, 1968, 196 psl., kaina $6.50). Manome, kad pravartu į ją atkreipti dėmesio.
Šiame krašte yra arti dvidešimt tūkstančių psichiatrų, kurių dauguma verčiasi privačia praktika arba dirba universitetuose. Pacientai ateina pas juos, į jų jaukius laukiamuosius ir foteliais apstatytus kabinetus. Psichiatras Du-mont, savo profesinę karjerą panašiai pradėjęs, greit suvokė, kad tokia praktika ribojasi tik viduriniosios klasės pacientais ir jos gydymo metodu. Jo manymu, psichoterapijos metodas tinka motyvuotam, įžvalgiam, kalbiam pacientui, sugebančiam aistrų patenkinimą uždelsti. Toks pacientas ir yra randamas viduriniojoj klasėje. Darbo klasės žmogui toks metodas netinka, be to, yra ekonomiškai neprieinamas.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
—    Prel. dr. Antanas Deksnys paskirtas nauju vyskupu Europos lietuviams. Naujasis vyskupas yra rytų aukštaitis, gimęs 1906 gegužės 9 Butėniškyje, Juodupės vis., Rokiškio aps. JAV nuo 1943 jis klebonavo East St. Louis liet. parapijoj. Prieš ketveris metus buvo pakeltas prelatu.
Nauju PLB valdybos pirmininku 111.15 posėdy išrinktas Stasys Barzdų kas, nuo 1963 rudens ėjęs vykdomojo vicepirmininko pareigas. Dabar tas pareigas perėmė dr. A. Butkus. PLB Kultūros tarybos pirmininku, atsistatydinus dr. A. Klimui, išrinktas dr. A. Nasvytis.
—    BALFo XIV seimas vyko Čikagoj 111.15. Seime dalyvavo apie 150 atstovų ir svečių, bankete — apie 500. Tarp banketo svečių buvo ir Čikagos kardinolas Cody. Nauja centro valdyba: pirm. kun. V. Mar-tinkus (perrinktas), I vicepirm. dr. A. Armanienė, St. Dzikas, Br. Spu-dienė, dr. A. Skėrys, sekr. Alb. Dzir-vonas, ižd. A. Senikas ir protokolo sekr. J. Bagdonas. Šiame seime paminėta BALFo veiklos 25 metų sukaktis. Per tą laiką lietuvių šalpai buvo sutelkta ir išleista apie 10 mil. dolerių. Garbės nariais pakelti BALFo steigėjai: prel. I. Albavičius, prel. J. Balkūnas, J. Bacevičius, St. Gegužis, E. Devenienė, V. Kolyčius, J. B. Laučka, E. Paurazienė, N. Rastenis, E. Samienė, L. šimutis, dr. J. Tamošaitis, J. Tuinila, dr. A. Zi-mantas, be to, dr. P. Daužvardis, dr. P. Grigaitis, M. Vaidila ir S. čerienė.
—    Lietuvių fondas iš 1968 m. pelno įvairiems kultūriniams reikalams paskyrė 28,300 dol. sumą: stipendijoms lituanistinėms studijoms — 5800 dol., grožinei literatūrai — 2200 dol., švietimui ir lituanistinėms m-loms — 10.150 dol., muzikos ir dailės puoselėjimui — 1800 dol., spaudai — 3050 dol., mokslo veikalams — 6800 dol. Tarp stambesnių fondo užmojų yra užsakymas prof. Z. Ivinskiui parengti Lietuvos istorijos tris tomus. Šios istorijos I tomo rankraštis gavo mūsų žurnalo premiją prieš penkeris metus (1963). Lietuvių fondo metinis suvažiavimas įvyko Čikagoj 111.29. Pranešimus padarė tarybos pirm. dr. G. Balu-kas, valdybos pirm. dr. A. Razma ir reikalų vedėjas A. Rėklaitis. Ligi kovo 16 fondas sutelkė jau 567.967 dol. Tarybon perrinkti 6 nariai: dr. V. Šimaitis, A. Rėklaitis, dr. K. Ambrazaitis, inž. V. Naudžius, S. Rauc-kinas ir F. Eidimtas.
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAS REDAKCIJAI Dėl dail. A. Galdiko interview PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vincas Dovydaitis   
Ryšium su dailininko Adomo Galdiko 75 metų sukaktuvėmis "Aidų" žurnalo redaktorius (1968 m. Nr. 8) paskelbė ilgą ir įdomų pasikalbėjimą su jubiliatu apie jo nueitą menininko kelią, nuotykius, pergyvenimus ir pažiūras į meną, laikus ir žmones. Reikia sutikti, kad ta proga dail. A. Galdikas papasakojo daug įdomių ir vertingų dalykų, svarbių jo paties gyvenimo ir Lietuvos meno istorijai.

Skyriuje, pavadintame "Vokietijoje", dail. A. Galdikas tačiau suminėjo eilę savo nuotykių, kuriuos dėl istorinio teisingumo, deja, reikėtų būtinai patikslinti ir pataisyti. Tegu tai būtų nepirmaeilės svarbos dalykai, bet jie, mano nuomone, gana netiksliai ir nepalankiai stengiasi nušviesti dail. V. K. Jonyno vaidmenį ir asmeniškai įpainioja mane. buvusį Lietuvių Taikomojo Meno Mokyklos Freiburge vieną iš administracijos tarnautojų.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Albertas Gerutis (ed.): LITHUANIA: 700 YEARS. Kolektyvinis veikalas, kurį su Lietuvos Nepriklausomybės Fondo parama išleido Manyland Books. New York 1969. XII + 474 psl., kaina 12 dol. Viršelis — P. Jurkaus. Į anglų k. išvertė A. Budreckis. Įvadinį žodį parašė R. Sealey. Lietuvių tautos kilmę apžvelgia J. Puzinas (1-42), Lietuvą iki I pas. karo — J. Jakštas (43-144), nepriklausomą Lietuvą — A. Gerutis (145-312), lietuvių rezistenciją 1940-52 ir Lietuvos laisvinimo pastangas užsienyje — A. Budreckis (313-442), Lietuvos išlaisvinimo perspektyvas — St. Lozoraitis (443-449).

II VATIKANO SUSIRINKIMO DOKUMENTAI. 3 dalis: popiežių kalbos ir raštai. Vertė prel. V. Balčiūnas. "Krikščionis gyvenime" leidinys. Iliustravo T. Valius. Boston 1969. 359 psl., kaina 4 dol. Be popiežių kalbų, šiame tome duodamas kun. Vyt. Zakaro str. "Bažnyčia susirinkimuose" (žr. žemiau) ir kun. T. Narbuto sudarytas visų trijų tomų dalykinis turinys (291-359).
Skaityti daugiau...
 
PEREITOS VASAROS KNYGŲ DERLIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Andrius Sietynas   
recenziją, "Aidų" Redaktorius visas čia apžvelgiamas knygas pavadino "pereitos vasaros knygų derlium". Taigi, nors ir ne visai tiksliai (viena šių knygų — Renės Rasos romanas — išėjo 1967), ir mes vadinsime jas pereitos vasaros knygų derlium. Skamba iškilmingai, nes derlius, ypač jo apžiūrėjimas bei įvertinimas tradiciškai siejasi su džiaugsmingai šventiška nuotaika, maloniu pasididžiavimo jausmu. Deja, šį kartą (kaip jau daugelį kartų) vėl reikės prasilenkti su tradicija, nes aukščiau minėtas pereitos vasaros knygų derlius nekelia jokio džiaugsmo, bet greičiau kartėlį ir nusivylimą. Ir vėl tik tariamas derlius, imponuojantis kiekiu (aštuonios knygos), bet ne kokyoe. Iš šių aštuonių knygų tik dvi — Kazimiero Barėno Atsitiktiniai susitikimai ir Pauliaus Jurkaus Ant Vilnelės tilto — vertos normalaus, literatūriškai motyvuoto dėmesio. Tad jas pirmiausia ir bandysime apžvelgti.
Skaityti daugiau...
 
TREČIOJI K. BARĖNO KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titas Alga   
Trečiąjį Kazimiero Barėno smulkiosios beletristikos rinkinį "Atsitiktiniai susitikimai" (London 1968, 216 psl.) tematikos lokalo atžvilgiu būtų galima suskirstyti į tris dalis: vokiškąją (jai priklauso triptikas "Trys berlyniški brūkšniai"), angliškąją (penki pavieniai gabalai ir ciklas "Gedimino Griau-duvės istorijos") ir amerikietišką-ją ("Profesorius" ir "Saliūnas"). Lygiai tokia tvarka rinkinys ir surikiuotas. Taigi šia prasme K. Barėnas, iki tol veik išimtinai vien gimtojo krašto fabulą naudojęs, padarė griežtą posūkį.

Toksai   sugrupavimas   pasidaro dar daugiau logiškas, kada paaiškėja, jog šitų paskirų dalių bendrasis vardiklis nėra vien geografinė aplinka, kaip, sakysim, Gulbinai (skaitytojui pažįstami iš "Karališkos dienos", kelis kartus ir šioje knygoje suminimi) ar In-trighamas (jame, berods, vyksta visa angliškoji dalis). Vietomis jas jungia bendri veikėjai, panašios jų galvosenos, reakcijos į aplinkos poveikius, paties autoriaus požiūris, kompozicinis sukirpimas ar net žanrinis traktavimas. Pirmojoje grupėje vyrauja reportažinė, antrojoje — novelinė, o trečiojoje — feljetoninė nuotaika.
Skaityti daugiau...
 
RŪTELĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ignas Malėnas   
Tai G. Česienės parengta ir Kultūros fondo 1968 m. gale išleista lituanistinių mokyklų skaitymo knygelė antrajam skyriui, kurią sudaro 139 puslapiai. O jie laikytini net gausiais, nes lituanistinei mokyklai per mokslo metus tenka daugiausia 31-32 darbo dienos, per kurias savasis kursas tenka išeiti. Tad skaitomos medžiagos duota tikrai apsčiai. Autorės pasinaudota visa eile kūrinėlių, daugiausia eilėraščiais, šių autorių: K. Kubilinsko (2), D. Lipčiūtės, J. Minelgos (5), V. Smaižienės, A. Kašiubienės (4), Katinienės, St. Slavinskienės (2), Pr. Imsrio (3), St. Jakšto, V. Joniko, St. Garliausko, J. Saulytės, D. Čiurlionytės, J. Gliaudos, Br. Sudavičienės, B. Voveraitės, V. Kudirkos, St. Džiugo, S. Tomarienės (3), M. Skučaitės, J. Rūtenio, J. Narūnės (2), A. Matučio, V. Volerto, V. Matiukaitės, D. Svilaitės, A. Vaičiulaičio. A. Bajoraitės (2), VI. Vijeikio, A. Barono, o Vaikų pasaka paimta iš žmonių pasakų. Kitos jau pačios autorės kūryba.
Skaityti daugiau...
 
IŠ LITUANISTINIŲ KNYGŲ LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al.   
Šioj vietoj norime bent infor-maciškai apžvelgti paskutiniuoju metu, būtent pereitais metais, Lietuvoj pasirodžiusias knygas, kurios dėl savo lituanistinio pobūdžio lygiai vertos ir mūsų jomis susidomėjimo bei naudojimosi. Kiek galėdami, stengėmės sekti tėvynėj išleidžiamas knygas, bet nesame tikri, ko vis tiek nepastebėjome. Knygų Lietuvoj pasirodo nemažai, o gauti nėra lengva, be to, gavimas gana ilgai užtrunka (per knygynus užsakant, tenka išlaukti ir gerus metus). Todėl nė ši informacinė apžvalga nepretenduoja būti pilna, nors, gal būt, bus likę nepastebėti tik smulkesni ar vėlesni darbai.

Pradedame kalbine sritimi, kurioj sėkmingai pluša gana gausus kalbininkų lituanistų būrys. Jų darbai spausdinami šiuose žurnaluose: Báltica (pernai išėjo IV tomas), Kalbotyra (jau išėjo 19 tomų) ir Lietuvių kalbotyros klausimai (pereitų metų X tomas — Baltų ir slavų kalbų ryšiai). Daugiau praktiniams kalbos klausimams leidžiama Kalbos kultūra (ats. red. K. Ulvydas), kurios pasirodė 15 sąsiuvinių. Tai panašaus pobūdžio leidinys, kaip ligi šiolei čia ėjusioji "Gimtoji kalba". Pravartu "Kalbos kultūra" susidomėti visiems, kuriems rūpi lietuviškojo žodžio puoselėjimas.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR REMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
17 dol. — J. S. Kriaučiūnas, M.D., Toledo, Ohio; 15 dol. — Irena G. Elertienė, M.D., Lebanon, Pa.
10 dol. — M. Kvedaras, Stasys Stravinskis, Chicago, 111.; Kazys Račiūnas, Cicero, 111.; V. Daugėlienė, Washington, D.C; J. Stasiukonis, Valparaiso, Ind.; Elena Masaitienė, Harve de Grace, Md.; Balys Šarkenis, Newark, N.J.; A. Dargis, Rochester, N.Y.; J. Mikonis, Cleveland, Ohio; J. Mačiulis, Lakewood, Ohio; Algimantas Gečys, Philadelphia, Pa.; P. Sidaras, Toronto, Ont. Canada.

"AIDŲ" RĖMĖJAI
Julija Skripkienė, Kearny, N.J.; Ant. Gailiušis, Cleveland, Ohio; Msgr. Audrys Bačkis, Ankara, Turquie (Turkija).
"AIDŲ" administracija visiems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai