| |
|
|
1969 m. 5 gegužė
|
Parašė ANTANAS PAŠKUS
|
Keletas pastabų A. Maceinos "Religijos ir evoliucijos" klausimu
Teilhard'o pasaulėžiūros sekėjai ir kritikai sutaria vienu klausimu: visi randa joje gausių trūkumų. Betgi nusakant pagrindinę teilhardi-nės vizijos kryptį, gerbėjų ir priešininkų nuomonės išsiskiria. Vieni, kaip, pvz., mūsų min-tytojas A. Maceina, Teilhard'o filosofijoje įžiūri materialistinį monizmą.1 Kitų, ne menkesnių galvų supratimu (Lubac, K. Rahner), tokia išvada esąs grynas nesusipratimas. Pagrįstai užtat ir kyla klausimas: kodėl toks aštrus nuomonių susikirtimas Teilhard'o aiškintojų tarpe? Kodėl vieni randa krikščionišką Dievą Teilhard'o filosofijoje, o kiti ne? Kodėl vieni joj mato žmogaus nuvertinimą, o kiti to paties žmogaus iškėlimą? Ar iš tikrųjų Teilhard'as ir jo sekėjai yra he-retikai?
Robert Francoeur į šį klausimą taip atsako: "Jei mes sprendžiame apie juos, remdamiesi būties filosofijos pagrindais, vienintelis atsakymas, kurį galime duoti, yra aiškus "taip". Betgi privalome suprasti, kad jie nekalba tridi-mensinio pasaulėvaizdžio arba būties esmių ir kategorijų terminais. Jie kalba iš visai skirtingo požiūrio ir todėl toje šviesoje privalo būti vertinami".2 O tas požiūris, Francoeur jau buvo anksčiau paaiškinęs, yra tapsmo, ne būties filosofijos požiūris.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Antanas Gustaitis
|
GALVA
Galvą karia, galvą skaldo,
Šaldo žodžiais ir ledais,
O galva pasaulį valdo,
O galva vis kaip kadais —
Virš aklos širdies užkopus,
Pro du juodus teleskopus
Dairos nuo žmogaus viršaus,
Tarsi laukia, kol nušaus.
Galvos plikos ir pašiurę
Prausias ašarų vyne,
O po skrybėlės pašiūre
Stabui galva avine
Šaukia tautos, broliai, tetos:
Tu — galva autoritetas!
Kas be vado, be tavęs,
Mus į ateitį nuves?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS
|
J. Gaidelio operos premjera
Stasys Santvaras Julius Daidelis
Čikagos Lietuvių opera pereitą mėnesį pastatė pirmą originalią Amerikoje parašytą operą, kurios kūrėjai tiek muzikos, tiek paties siužeto bei libreto, yra naujieji ateiviai. Tai trijų veiksmų opera "Dana", parašyta kompozitoriaus Juliaus Gaidelio pagal poeto Stasio Santvaro libretą; juodu abu gyvena Bostone.
Ši opera jau prieš keletą metų buvo pasiūlyta Čikagos operos kolektyvui; jos pastatymas buvo susidūręs su įvairaus pobūdžio opozicija. Pats siužetas imtas iš stovyklinio gyvenimo, kurio naujieji ateiviai daugumoj nemėgsta prisiminti. Operos dramatinis elementas remiasi daugiausia meile; pirmykštis operos pavadinimas buvo "Gyvanašlė" pagal svarbiausią vaidmenį
— dainininkę Daną Daumantienę, kurios vyras pasiliko Lietuvoje kaip partizanas ir kuriai peršasi buvęs karininkas ir jaunas muzikas kompozitorius. Dramatinė veikalo užbaiga, kurioje pasirodo per geležinę uždangą prasiveržęs Daumantas, o jo žmona, pradžioje nudžiugusi, vėliau už scenos nusišauna, negalėdama pakelti fakto, kad buvusi mylimam vyrui nebeištikima, |
|
Skaityti daugiau...
|
|
MYKOLAS ARKANGELAS PALLONI |
 |
 |
 |
|
Parašė DR. P. RĖKLAITIS
|
Italų freskininkas Lietuvoje XVII amžiuje
Michelarcangelo Palloni gimė 1637 m. Cam-pi vietovėje netoli Florencijos. Jo jaunystę Italijoje gaubia tamsa. Mokytoju nurodomas B. Franceschini. Turimomis žiniomis, Palloni Italijoje kopijavo Francesco Salviati freską Florencijos Palazzo Vecchio (rotušėje) ir sukūrė penkias Kristaus kančios drobes Šv. Lauryno bažnyčioje Torine. Italų XVIII a. leksikografai Baldinucci, Orlandi ir Bartoli mini, kad Palloni nuo 1674 m. dirbęs Lietuvoje, o vėliau Sebastiano Ciampi liudijo, kad Palloni nutapė portretą Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco — Šv. Petro ir Povilo bažnyčios fundatoriaus, kuris 1677.V.9 buvo nusiųstas per Pacams tariamai giminingą Pazzi šeimą Florencijos Medičiams.1
Vilniaus Lenkų mokslo bičiulių draugijos metraštyje 1914 m. Z. Batoįvskis pirmas iškėlė Palionio veikimo galimybę Pažaislyje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJOJI EKONOMIKA IR JOS KŪRĖJAS KEYNES |
|
|
|
|
Parašė LEONARDAS DARGIS
|
 Naujosios ekonomikos laimėjimai
Dabar dažnai kalbama apie naująją ekonomiką, bet tas terminas nesenas, pradėtas dažniau vartoti nuo prez. J. F. Kennedy laikų. Abu prezidentai, Kennedy ir Johnson, savo ūkinę politiką grindė naująja ekonomika.
Kas gi ta naujoji ekonomika? Trumpas atsakymas gali būti toks: senąja ekonomika vadinamas ūkinis galvojimas, vyravęs iki John May-nard Keynes (1883-1946), o jo pradėtas ūkinis galvojimas — naująja ekonomika. Iš tiesų, Keynes buvo priešingas tiek klasikams ekonomistams, tiek socialistams. Antra vertus, išvesti griežtos linijos tarp sena ir nauja ekonomikoje negalima, nes ne visas senasis galvojimas yra pasenęs, o naujasis — ne visas naujas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ALEKSANDRAS PAKALNIŠKISEtnografinis aprašas
|
Etnografinis aprašas
žemaičių statinė tvora Vieštovėnų k., Plungės krašte (1954 nuotrauka)
Prieš pradedant kalbėti apie žemaičių tvoras, norėtųsi perspėti skaitytojus, kad tvora žemaičių krašte buvo vadinama "tuora". Tuo žodžiu buvo vadinama ne tik pati tvora, bet ir ta tvoros dalis, kuri aiškumo sumetimais čia vadinama "tvorgaliu". Tas žodis paimtas iš žemaitiško "tuorgalys", kas žemaičiams reiškė tik trumpą galą tvorgalio šiame rašinyje panaudotąja prasme.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJOS GYVYBĖS LAISVĖS KOVAI IEŠKANT |
|
|
|
|
Parašė J. Kojelis
|
Po Lietuvos laisvės kovos metų lietuviškoj veikloj pasireiškęs atoslūgis iš naujo primena mums, kad kovai už Lietuvos laisvę reikia paieškoti naujos gyvybės šaltinių. Atoslūgį liudija mažesnis Vasario 16 šventės kalbėtojų skaičius JAV kongrese, mažiau pasirodžiusių Lietuvos klausimu straipsnių amerikiečių spaudoje, mažiau pinigų laisvinimo institucijoms, net mažiau ir mūsų pačių rezoliucijų. Kai kurie laisvinimo institucijų pareigūnai Nepriklausomybės šventės minėjimuose patys nedviprasmiškai jau kalbėjo apie tų institucijų nusilpusį pajėgumą laisvės kovai vadovauti.
Nepasitenkinimą politinio sektoriaus politika parodė ir JAV Lietuvių Bendruomenė, įvesdama pakeitimą laisvės kovai finansuoti renkamų pinigų paskirstyme.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė K. P. C.
|
Po vysk. Pr. Brazio, MIC, staigios mirties ilgai buvo laukta ir daug spėliota, kuris iš lietuvių kunigų bus parinktas užimti jo vietą. Daugelis manė, kad bus parinktas kuris nors iš profesorių ar einančių aukštas pareigas bažnytinėse institucijose. Tačiau šventasis Tėvas nauju vyskupu parinko mažos East St. Louis lietuvių parapijos kuklų prelatą kun. Antaną Deksnį. Naujasis vyskupas kilme yra rytų aukštaitis (g. 1906.V.9 Būtėniškio vsd., Juodupės vis., Rokiškio aps.) ir perkopęs kapą metų (63 m. amžiaus).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TAUTINIŲ TRADICIJŲ SVARBA IŠEIVIJOS ARCHITEKTŪROJE |
|
|
|
|
Parašė Arch. Vyt. P. Zubas A.R.I.B.A
|
Architektūriniais klausimais išeivijos spaudoj pernelig retai ką užtiksi. Tam yra net keletas priežasčių. Viena: lietuvių architektūrinės tradicijos nedaug toliau kaimo statybos tesiekia. Antra: Pabaltijy j vienintelis universitetas neturėjęs architektūros skyriaus buvo Kaune. Nepriklausomos Lietuvos svarbesnius pastatus projektavo užsieny mokslinti, dažnai svetimtaučiai, architektai, o mažesnius — universaliai paruošti statybos inžinieriai atlikdavo. Tokiai padėčiai esant, negalėjo lietuvio architektūrinis skonis būti labai reiklus. Visuomenei architektūriniai klausimai buvo svetimi ir neįdomūs.
Šito visuomenės abejingumo ne-bepakęsdamas, Vladas Dubeneckis, žinomas besikuriančios Lietuvos architektas (Vytauto Didžiojo Muziejaus, Teatro, Čiurlionio galerijos ir eilės kitų žinomų pastatų autorius) 1925 metais "Bare" Nr. 1 rašė: "Raguotis vidury pievos: plėšia žolę ir gromuliuoja, ir žvairuoja į gėles. Kam tos ryškios ir erzinančios dėmės pievos vidury? — protestuoja jis. O tos dėmės — užkrečia, apvaisina visa — ir gėles, ir žoles, kurias raguotis maukia. Jos gi — šios raiškios dėmės-gėlės — menas suprasmina gyvenimo sintezę. Bet praktingos nuotaikos raguočiui — neinžiiebti gėlių esimo giliosios prasmės ...".
|
|
Skaityti daugiau...
|
Mirtys. — Chapel Hill, N. G, balandžio 20 mirė istorikas dr. Konstantinas Avižonis. Sūnus įžymaus okulisto prof. Petro Avižonio, buv. Lietuvos un-to rektoriaus, jis gimė 1909.1.16/29 Žagarėje. Daktaro laipsniu istorijos studijas 1932 baigė Berlyno un-te. parašęs disertacija, apie Lietuvos bajorijos kilmę ir plėtojimosi iki lietuvių - lenkų unijos (Die Entstehung und Entwicklung des litauischen Adels bis zur litauisch-polnischen Union). Nuo 1934 dėstė istoriją ir ūkio istoriją Klaipėdos Prekybos institute ir drauge nuo 1935 mokytojavo Kauno Aušros gimnazijoj. 1940-44 Vilniaus un-to humanitarinių mokslų fak. docentas. Vokietijoj 1945-47 dėstė Rusijos istoriją Freiburgo un-te ir 1946-48 Lietuvos istoriją Pabaltijo un-te Pinneberge. Atvykęs į JAV 1949, visą laiką profesoriavo Elon kolegijoj, N. C. Pradėjęs asistentu prof., 1952 buvo pakeltas asso. prof., o nuo 1956 buvo istorijos ir politinių mokslų profesorius ir socialinių mokslų skyriaus vedėjas. Be disertacijos, jis parašė ir kitą stambų mokslinį veikalą "Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais" (1940). Lietuvių ir amerikiečių istoriniuose žurnaluose paskelbė eilę mokslinių straipsnių. Nuo pat pirmojo ligi paskutiniojo Lietuvių Enciklopedijos tomo buvo Lenkijos ir Rusijos istorijos skyriaus redaktorius. Be to, jis talkino ir daugeliu straipsnių iš Lietuvos istorijos. Draugėn sutelkti tie enciklopediniai straipsniai sudarytų nemažiau poros stambių normalaus šrifto knygų. Pažymėtina ir tai, kad dr. K. Avižonis rašė tikrai sklandžiai ir nebuvo reikalingas vad. "kalbos taisymo". Todėl net ir L E redaktorių "suglaudinti" jo enciklopediniai straipsniai išsiskiria savo stilistine kokybe. Jo straipsnių visuma Lietuvių Enciklopedijoje ne tik šiai suteikia svorio, bet ir aplamai sudaro nemažą įnašą į Lietuvos ir ypač jos santykių su kaimynais istoriją. Dr. K. Avižonis palaidotas Elon College miestelio Magnolia kapinėse, kur su juo Lituanistikos instituto (beje, velionis buvo ir Lietuvoje 1939 į-steigtojo Lituanistikos instituto pirmasis reikalų vedėjas ir mokslinis sekretorius 1939-40) ir Lietuvių En
ciklopedijos vardu atsisveikino prof. J. Puzinas. |
|
Skaityti daugiau...
|
Justin Pikunas: HUMAN DEVELOPMENT. A SCIENCE OF GROWTH. Antrasis leidimas veikalo, anksčiau išleisto antrašte Psychology of Human Development (1961). Išleido leidykla McGraw-Hill Book Co., New York, 1969. 434 psl.
Kun. Antanas Valiuška: ŠVENTADIENIO ŽODIS (Evangelijos aiškinimai sekmadieniams bei šventėms). Tėviškės Aidų leidinys Australijoj Melbourne 1968. Viršelis dr. A. Lips-kio. 165 psl., kaina 3 dol.
Stasys Barkauskas: VELNIAŽMO-GIAI ARBA ŠĖTONIŠKA KOMEDIJA. 3 veiksmų drama su prologu ir epilogu. Išleido Berta Barkauskienė Bostone 1968. 519 psl., kaina nepažymėta. Knygoj duoti tos pačios dramos du variantai, kurių vienas yra poetizuotas. Autorius, buvęs administracijos majoras, yra miręs 1950.
Kun. prof. dr. Povilas Ragažinskas: IGNAS DOMEIKA KAIP LIETUVIS IR MOKSLININKAS. Atspaudas iš "Tautos Praeitis" II t. 3-4 kn. (123-153). Roma 1967.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
A. BAUŽINSKAITĖS-KAIRIENĖS "DETALĖS" |
|
|
|
|
Parašė A. V.
|
Aldona Baužinskaitė - Kairienė: DETALĖS. Eilėraščiai. Išleido Ateitis. Brooklyn, 1968, 72 p.
Kai mūsų poetai vyrai vieni užsidarė didybės bokštuose ir nutilo, kai kiti apsilpo ar įsikinkė į visuomenės veikėjų plėškę, kai kiti pagaliau paguodą ir išsiteisini-mą rado, užsisklęsdami dienos rutinoje ir palikdami lyrą keliems nenuilstantiems savo kolegoms, į talką atėjo moterų būrys, ir šiuo metu jos tikrai lenkia negražiąją lytį lietuviškoje giesmėje. Moterys šiuo momentu sudaro ir reikšmingesnį mūsų lyrikos prieauglį. Prie to pridėjus, kad ir tokios vyresnės, kaip Gražina Tulauskaitė ar Kotryna Grigaitytė, ką tik pasirodė su savo naujais rinkiniais, mūsų lyrikių darbštumas iš tikrųjų vertas dėmesio.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SENOSIOS "LIETUVOS SOSTINĖS" AMERIKOJE ISTORIJA |
|
|
|
|
Parašė J. Jakštas
|
Visa mūsų Amerikos lietuvių visuomenė, kiek ji jungiama bendrinių organizacijų, kaip BALFo, ALTo, LB, sudaro savaimingą konfederaciją. Ji yra apypalaidžių ryšių jungiama atskirų vietovių bendruomenių visuma. Kiekviena bendruomenė su savomis organizacijomis savaimingai veikia, savaip reiškiasi jos lietuviškas gyvenimas.
Taip buvo jau nuo pat pradžių, nuo lietuvių kūrimosi šiame žemyne. Pirmieji mūsų ateiviai kūrėsi atsitiktinai įvairiose vietovėse, kur tik galėjo gauti darbo pragyventi ir prasigyventi. Visai natūralu, kad daugumas mūsų ateivių, išlipusių New Yorke, dairydavosi darbo ir pragyvenimo šiame didmiestyje, čia nepritapę, sklisdavo plačiame krašte pagal darbo įstaigų, agentų nurodymus. Didesni darbai paprastiesiems darbininkams, palyginti, nedideliame atstume nuo New Yorko atsivėrė Pensilvanijoje, kur apie tą metą užtikti kietosios anglies (antracito) klodai-.
Sunkaus darbo varginami ir nedraugiškos, net priešiškos aplinkos supami pirmieji lietuviai telkėsi į krūvą ir bendraudami gyveno senosios tėvynės prisiminimais. Bendravimas vedė prie savų parapijų ir organizacijų kūrimo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
