| |
|
|
1969 m. 7 rugsėjis
Pirmieji žmonės šią vasarą nusileido ant Mėnulio, įkūnydami seną žmogaus svajonę. Stebėjomės šia kompiuterine kelione, iki sekundžių apskaičiuota ir įvykdyta, kaip numatyta. Juo labiau si kelionė žadino mūsų nuostabą, kad galėjome per televiziją pirmąjį žmogaus pasižvalgymą Mėnulyje stebėti tuo pačiu laiku, kai jis vyko. Todėl jautėmės lyg betarpiški liudininkai.
Žygis į Mėnulį visame pasauly leido žmogui bent porai dienų pamiršti kasdieninius skandalus (kaip šiame krašte tuolaikinę senatoriaus Ken-nedy naktinės puotos tragediją) ir pajusti pasididžiavimo jausmą: štai ką žmogus gali! Šis pasididžiavimo jausmas virto ir naiviu pervertinimo entuziazmu. Būdingai jį išreiškė prezidentas R. M. Nixonas tardamas, kad ši kelionės į Mėnulį savaitė buvo "didžiausia savaitė pasaulio istorijoje nuo pasaulio įkūrimo".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS SANTYKIŲ DVIDEŠIMTMETIS (1919-1939) |
 |
 |
 |
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
Reikšmingieji etapai šaltinių šviesoje
2. Nepuolimo sutarties (1926 m.) laikotarpis
Nors ir Lietuva 1920 metų Maskvos sutartimi daug ko, kas buvo surašyta, negavo, tačiau tai nekliudė vystytis draugiškiems santykiams. Lietuva buvo šį kartą pati pirmoji Pabaltijo valstybė, kuri visų kaimynų nustebimui jau 1926 rugsėjo 28 pasirašė Maskvoje nepuolimo sutartį. Jos pirmasis straipsnis nusakė, jog 1920.VII.12 sutarties "visi nuostatai palaiko visą savo galią ir neliečiamybę, lieka Lietuvos respublikos ir Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjungos santykių pagrindu".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė O. V. MILAŠIUS
|
Mokslas valandos, kurią nušviečia Dieviškojo naktų saulė.
Tiems, kurie, pasiprašę, gavo ir jau žino.
Tiems, kuriuos malda privedė prie apmąstymų apie kalbos versmes.
Kiti, sielvarto ir džiaugsmo, mokslo ir meilės vagišiai, nieko nesuvoks
šiuose dalykuose.
Kad juos suprastum, reikia tau pažinti daiktus, paženklintus tam tikrais
esminiais žodžiais, —
Tokiais kaip duona, druska, kraujas, saulė, žemė, vanduo, šviesa, tamsybės,
o taip pat visų metalų vardais,
Nes tie vardai nėra nei broliai, nei sūnūs, bet juntamų daiktų tėvai.
Su tais daiktais ir jų substancijos kunigaikščiu jie buvo nublokšti iš
nejudomo pradmenų pasaulio į laiko sūkurių pragarmes.
Vardą turi vien daiktų dvasia. Jų substancija — bevardė. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė DR. G. I. ŽIDONYTĖ-VĖBRIENĖ
|
Il m'importe peu de n'avoir pas été compris. Mes fils spirituels, dans les siècles à venir, m'entendront à demi-mot
Milosz
 
Milašius jaunystėje ir prieš mirtį
Apie Milašių kaip poetą, rašytoją, diplomatą šiais jo trisdešimties metų mirties sukakties proga lietuviškoje spaudoje buvo nemažai rašoma. Šio rašinio tikslas — pavaizduoti, kaip laiko tėkmėje kinta susidomėjimas Milašiaus kūryba. Susidomėjimo autoriumi objektyviausias matas yra jo ir apie jį leidžiamų raštų kiekis. Šis matas buvo pasirinktas pagrįsti šio straipsnio teigimams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ LITERATŪROS PERSPEKTYVOS |
|
|
|
|
Parašė DR. JONAS GRINIUS
|
Todėl Vakaruose kuriamos šių laikų dramos bei komedijos psichologiniu ir dramatiniu atžvilgiais būna vidutinės arba silpnos, perpintos pasakojimais bei samprotavimais, pusiau epinės, pusiau dramatinės, dažnai kinematogra-fiškos, pasuktos į išviršinius efektus, kurie turi žiūrovą gal daugiau užgauti, negu jį sugestyviai įtraukti į vaizduojamą veiksmą. Tam žiūrovo užgavimui supinamos įvairios absurdiškos ir žiaurios situacijos, parodomi suabstraktinti žmonės kaip lėlės arba marionetės alegoriniuose vaidmenyse. Vadinamose absurdinėse pjesėse tai turi provokuoti ir šokiruoti žiūrovus tam, kad jie įtikėtų gyvenimo ir būties absurdiškumą, bet ne snauduliuotų beidėjiniame pasitenkinime.
Taigi nihilistinės, skeptinės ar beidėjinės nuotaikos supamas dramos žanras neatskleidžia žmonių būty gilių konfliktų ir juo labiau nepakyla drąsiu poskrydžiu aukščiau vidutiniškumo, kad kovotų dėl ko nors pozityvaus, kaip kadaise drąsiai paremdavo Dievo malonės, tauraus žmogiškumo, asmens ir tautų laisvės, socialinio teisingumo idealus. Šito Vakaruose dabar pasitaiko tik išimtinais atvejais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Kotryna Grigaitytė
|
BE ATSISVEIKINIMO
Išėjau pro tuos vartus,
Kurie ir jums paliko atkili.
Laukimo valandos trumpėja
Saulėtekių akimirkom,
O vakarus nusineša naktis . . .
Naktis prisirpusių žvaigždžių kekes
Jums pakelėje išdalins.
Dar vyno mėlyno pripils į delnus.
Erdvių tyla — geroji motina,
Visus mus kviečia poilsio,
Po darbo vynuogynuos,
Po kruvinojo žemės karnavalo. |
|
Skaityti daugiau...
|
 Prieš šimtą metų rugsėjo 20 Rytų Aukštaitijoj gimė kan. Juozas Tumas-Vaižgantas. Nors jau 36 metai jo nebėra gyvųjų tarpe, jo atminimas tebėra gyvas. Gal būt, dėl to iš tiesų nėra ko aimanuoti, kad nesusipratome jį pagerbti, šiuos metus oficialiai paskelbdami Vaižganto metais. Kas nėra užmirštamas, to ir nereikia specialiai primindinėti.
Tumas-Vaižgantas stovi vienoj gretoj su pagrindiniais mūsų tautinio atgimimo stulpais — Basanavičiumi, Kudirka, Maironiu. Kaip Basanavičius sutapęs su "Aušra", o Kudirka su "Varpu", taip Tumas-Vaižgantas sutapęs su "Tėvynės Sargu". Jis buvo šio laikraščio redaktorius ir ideologas. Ir vėliau Tumas-Vaižgantas buvo aktyvus dalyvis visų žygių, kuriais tauta žengė į nepriklausomą gyvenimą. O kai pagaliau buvo atkurta nepriklausoma Lietuva, Tumas-Vaižgantas su visu entuziazmu nėrėsi į visokeriopą veiklą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ NAMOTYRA LIETUVOJE |
|
|
|
|
Parašė JURGIS GIMBUTAS
|
|
Įvedus kolchozinį ūkį ir vieniems griaunant senuosius Lietuvos kaimus ir vienkiemius, kiti rūpinosi išsaugoti tautotyrai ir namotyrai, kas įmanoma. Per pastaruosius dvidešimt metų surinkta inventorinės medžiagos apie senąsias sodybas bei trobesius ir paskelbta vertingos literatūros. Tuose tyrinėjimuose nepradėta iš nieko. Jau prieš I pasaulinį karą keli mokslo vyrai tyrinėjo lietuvių žemdirbių sodybas, o nepriklausomoje Lietuvoje sistemingą inventorizaciją vykdė Vytauto Didžiojo muziejus Kaune ir Šiaulių etnografinis muziejus "Aušra". Iz. Butkevičius šitaip rašė Vilniuje 1968 apie na-motyros, arba kitaip vad. liaudies architektūros tyrinėjimus 1920-30 metais: "išspausdinta eilė straipsnių, kuriuose iškilo kaimo sodybų ti-pizacijos klausimai, gyvenamųjų namų kilmė ir raida, mažosios architektūros (suprask: kryžių ir koplytėlių" ir trobesių tipizacija pagal etnografines sritis". Čia pat jisai pastebėjo anų studijų schematišką pobūdį dėl konkrečios medžiagos stokos. Iš tikrųjų, platesnio masto etnografinės ekspedicijos ir trobesių inventorizavimas buvo pradėtas gana vėlai, 1938 metais, tad iki karo nedaug spėta teatlikti. Dabar jau yra sutelkta gausios tyrinėjimų medžiagos ir paruošta jaunų specialistų tam darbui. Visa tai yra kelių ištvermingų lietuvių mokslininkų kantraus darbo rezultatas. Jų tarpe nuolat užtinkami vardai ir tų, kurie buvo išmokslinti dar prieš sovietinę okupaciją. Tai architektai F. Bielinskis, M. Kleinas, K. Šešelgis, etnografai Kl. Čerbulėnas, V. Žilėnas, istorikas J. Jurginis ir kt. Iš jaunesniųjų lietuviškosios architektūros tyrinėtojų žinomi architektai J. Baršauskas, A. Grinevičiūtė - Jankevičienė, J. Minkevičius, etnografai Iz. Butkevičius, V. Milius ir kt. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JUOZAS KRALIKAUSKAS
|
— Gimiau būti vienuoliu.
— Nugi jau, nu! — nustemba Traidenis. — Sveikas gimei valdovo sūnum.
— Noriu išsilaisvinti, ištrūkti.
— Va tai tau.
— Jaugi nepakeliama.
— Lyg būtum kokioj nelaisvėj, — stebisi Traidenis.
— Taip, čia esu belaisvis.
— Nesapnuok. Esi Viešpatis. Už visus laisvesnis,
— Noriu pasišalinti. Kaip ligotas žvėrelis, nuošalion tankmėn nulįsti.
— Savo gi valia persivertei. Esi gėrybėm pertekęs, o badauji. Pats save skriaudi, užuot atsileidęs diržą. Draudi sau, kas skanu ir sveika. Nesuprantu, kokia iš to nauda tavo dievui.
— Kad dar pagonis, tai ir nesupranti.
— Vieną dieną šveiti mėsą, o kitą — nė kąsnelio. Bet žuvį — taip. Koks gi tavo dievui iš to gerumas ar šlovė?
— Gyvenimas duotas ne mėsai ryti.
— Jei būčiau katinas, kasdien mėsos ikva-liai prisipampčiau.
— Aš irgi ne katinas. Bet man, kaip ir katinui, rūpi gyvenimas da-bar, šian-dien.
— Betgi kur kas svarbiau anapus. Čia tik trumpas dabar, o anapus be pabaigos. Ir didysis apaštalas Paulius buvo prisižadėjęs: "Niekados nevalgysiu mėsos". |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė KĘSTUTIS GAIDŽIŪNAS
|
NAKTIES DANGUS
Žolė
miršta
prieš mus.
Ugnis
išblėso.
Naktis
tokia beribė.
Kelrodės
žvaigždės.
Bet mes matom
tik dykumą
mažesnę už
žvaigždę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATEITIES VIZIJOS IR DABARTIES TRAGEDIJOS |
|
|
|
|
Parašė R. Kriaučiūnas
|
šiomis dienomis kino ekranuose spalvotas filmas piešė erdvių odisėją už trisdešimts dviejų metų (2001: A Space Odyssey). Nors aplamai šis filmas nelaikytinas pavykusiu, tačiau kai kurie jo momentai išryškino technologinės pažangos realias galimybes ir iš to išplaukiančias, nors ir neprama-tytas, komplikacijas. Filmas lieka filmu, bet sparti pažanga moksle iš tikro duoda pagrindą pramatyti, kad 2000 metais žmogui jau bus žinoma, kaip sumažinti paveldimus ir prigimtus trūkumus; nustatyti dar negimusių kūdikių lytį; pakreipti asmens formavimąsi; genetiškai kontroliuoti augalus ir gyvulius; apčiuopiamai prailginti gyvenimą ir sumažinti senatvės požymius; naudoti chemikalus atminties pagerinimui bei jausmų, protinių ligų, nuovargio ir miego kontroliavimui; pakeisti odos išraišką bei jos spalvą; plačiai pritaikyti atitinkamus pakaitalus asmens galūnėms ir organams; persodinti kūno organus; panaudoti hiberna-ciją medicinoje; pritaikyti naują biologinę ir cheminę technologiją kariškiems bei tvarkos palaikymo reikalams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ČESLOVAS RAŠO APIE OSKARĄ MILAŠIŲ |
|
|
|
|
Parašė Pr. Visvydas
|
"Niekad neseksiu tų, kurie naikina pėdsakus, išsižada praeities ir lieka mirę, nežiūrint, kad protinės ekvilibristikos pagalba tariasi esą gyvi. Mano šaknys yra ten, rytuose, ir tai yra tiesa. Kad ir sunku ir nemalonu aiškinti savo kilmę, o vis dėlto reikia mėginti". Tokiu jausmingu įvadu Czeslaw Milosz pradeda savo knygą "Rodzinna Europa", išleistą 1959 m. Paryžiuje.
Ši knyga visuomet bus aktuali ir lietuviams, nes Cz. Miloszas atskleidžia ne vien istorinį Lietuvos ar Lenkijos vaizdą, bet ir savo paties brendimą — nuo vaikystės prie Nevėžio, nuo mokyklinio laikotarpio Vilniuje ligi kelionių Europoje ir Amerikoje. Savo likimu jis yra artimas daugeliui lietuvių, kurie irgi buvo grūdinami ant triliepsnio žaizdro — rusų, vokiečių ir lenkų beatodairiško veržimosi dominuoti kaimynus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VOKIEČIŲ RAŠYTOJŲ GRUPĖ 47 PO 12 METŲ |
|
|
|
|
Parašė Rimvydas Šliažas
|
Vokiečių literatų grupė "Gruppe 47" (pavadinta pagal savo įsteigimo metus) yra pati didžiausia ir galingiausia visų Vakarų hemisferoje. Jai priklauso beveik visi vokiečių rašytojai, kurie pasauliui reprezentuoja pokarinę vokiečių literatūrą, pvz. Boll, Grass ir En-zensberger. Toks monopolis literatūroje, bet kartu ir šios grupės atstovaujamos pozicijos politikoje ir visuomenės kritikoje sukėlė priešų. Taigi šalia pagyrimų, kad ši grupė sudaro rašytojų elitą ir buvo pokarinės vokiečių literatūros šaltinis, girdisi priekaištai, kad jos nariai komunistai, popiežiniai tigrai, diktatoriai, literatūros Mafia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VASAROS VISUOMENINIS SAMBRŪZDIS |
|
|
|
|
Parašė Al.
|
Vietinė veikla kolonijose vasarą nutrūksta, išskyrus vieną kitą pikniką. Užtat atostogų metas sudaro progą suvažiuoti į bendresnius susitelkimus — kongresus, suvažiavimus, stovyklas. Šią vasarą nebuvo nė vieno išskirtinio įvykio. Tačiau reguliarus vasarinis sambrūzdis buvo gana gyvas.
Inžinierių ir gydytojų suvažiavimai
Dar nė vasaros nelaukdami, pirmieji suvažiavo j Ottawa gegužės 17-18 Kanados inžinieriai. Tai buvo pirmasis PLIAS Kanados skyrių suvažiavimas, per kurį nutarta sudaryti PLIAS regioninę Kanados sąjungą. Paskaitų suvažiavime buvo dvi: L. Balsio apie formos klausimą moderniojoj technologijoj, dr. A. Kul-pavičiaus — apie lietuviškosios architektūros bruožus. Dr. J. Rimšaitė, J. V. Danys (PLIAS dabartinis centro pirmininkas), J. Sližys ir J. Augustinavičius simpoziume svarstė PLIAS veiklos uždavinius. Suvažiavimo metu buvo surengta paroda, kurioj per 100 mokslinių ir profesinių darbų buvo išstatę 30 dalyvių: dr. A. Jurkus (suvažiavimą rengusio PLIAS Ottawos skyriaus pirmininkas), J. V. Danys, G. Mitalas, dr. J. Rimšaitė ir kt.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Naujasis vyskupas Europos lietuviams Antanas Deksnys buvo konsekruotas Bellevillės (Illinois) katedroj birželio 15. Konsekravo popiežiaus atstovas arkiv. Luigi Rai-mondi, asistuojamas Bellevillės vysk. Zuroweste ir vysk. V. Brizgio. Iškilmėse dalyvavo kardinolas Cody, keli kiti vyskupai ir per 100 kunigų. Katedra buvo papuošta Lietuvos vėliava. Per pamaldas giedojo St. Baras ir katedros choras (specialiai išmokęs ir porą lietuviškų giesmių) Aplankęs eilę lietuvių kolonijų, vysk. A. Deksnys išvyko Romon.
— Kun. dr. V. Rimšelis, ligšiolinis marijonų provincijolas, savo vienuolijos visuotiniame susirinkime VII.28 išrinktas marijonų vicegene-rolu (generolu tapo lenkas J. Siels-ki). Gi kun. J. Duoba išrinktas marijonų generaliniu sekretoriumi. Taip pat abu išrinkti generaliniais patarėjais (iš viso jų yra katuri). JAV lietuvių marijonų provincijolu išrinktas kun. J. Dambrauskas, anksčiau buvęs viceprovincijolu.
— St. Šalkauskio vardo kūrybos premija (1500 dol.) šiemet VI.18 paskirta prof. dr. A. Maceinai. Tai ateitininkų įsteigta premija, kuri buvo skiriama antrą kartą (pernai ją gavo dr. J. Girnius).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
V. BOGUTAITĖS "LIETUS IR LAIKAS" |
|
|
|
|
Parašė Ilona Gražytė
|
Jauni poetai yra jau dėl to įdomūs, kad jie dar neišmokę pozuoti. Nekalbant, žinoma, apie tuos, kurie rašo poeziją, ieškodami kompensacijos už asmeniškus nepasisekimus ar nusivylimus. Pastarieji susikuria savo poetinį "aš" dar nepradėję rašyti, ir jų kūryba tik ornamentuoja pasirinktą pozą. Tikroji kūryba yra nuolatinis savęs ieškojimas. Sekant poeto evoliuciją, gali pastebėti kryžkeles, prie kurių buvo sustota, kartais grįžta atgal, kartais atrastas naujas kelias. Tol, kol poetinės pretenzijos nenustelbia poetinių galimybių, skaitytojo simpatijos lieka su jaunu poetu.
Vitalija Bogutaitė stovi maždaug pusiaukelyje. Po dviejų poezijos rinkinių negalima kalbėti apie debiutą, bet būtų neteisinga duoti ir griežtą sprendimą. Jos kūryba dar turi nueiti ilgą kelią, kol bus galima identifikuoti jos savitą poetinį "aš".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"VAKARĖ BANGA" IR "TRAPUS VAKARAS" G. Tulauskaitės ir K. Grigaitytės rinkiniai |
|
|
|
|
Parašė Mirga Girniuvienė
|
Vakarė banga — tai Gražinos Tulauskaitės eilėraščių knyga, kurią išleido Lietuvių Dienų leidykla (1968, 123 psl.). Trapus vakaras — tai Kotrynos Grigaitytės eilėraščių rinkinys, atspaustas Immaculata Press spaustuvės (1968, 103 psl.).
Šie rinkiniai savo turiniu yra panašūs. Abiejuose rinkiniuose atveriami moteriškos širdies pergyvenimai, aprašomas mirties laukimas bei amžinybės ilgesys, apmąstomas gyvenimo trapumas. Tačiau kadangi tai yra poezijos, o ne filosofijos veikalai, natūralu, kad būtų vertinamas ne jų turinys, bet technika, kad kritiko dėmesį kreiptų ne kas, bet kaip parašyta. Užtat ši recenzija analizuos (1) įvaizdžius ir (2) bendrą šių įvaizdžių sukurtą įspūdį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
Antanas Gintneris (redaktorius): NUO KRIVŪLĖS IKI RAKETOS. Lietuvos paštininkų atsiminimai. Išleido Lietuvių paštininkų sąjunga Čikagoj 1968 (faktiškai 1969). 538 psl. teksto ir Lietuvos paštų ženklų spalvota 6 psl. įklija. Gausiai iliustruota paštininkų nuotraukomis.
Mykolas Vaitkus: NEPRIKLAUSOMYBĖS SAULĖJ. 1918-40 atsiminimai. III dalis. Nidos leidinys Londone 1969. Kaina minkštais viršeliais 2 dol., kietais — 3 dol., nenariams 25 proc. daugiau.
Pranas Narvydas: GIMTINĖS TAKAIS. Pasakojimai. Parinko J. Valakas. Išleido Lietuvių tautinės sąjungos New Yorko skyrius 1968 (faktiškai 1969). Viršelis J. Juodžio. 239 psl.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR REMĖJAI |
|
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
17 dol. — Jurgis J. Okunis, Flushing, N.Y.; 15 dol. — P. A. Raulinaitis, Burbank, Calif.; P. Žumbakis, Chicago, 111.
10 dol. — G. Z. Brinkis, M.D., dr. Petras Pamataitis, Los Angeles, Calif.; VI. Motiekaitis, La Harba, Calif.; Č. Kondrašienė, Waterbury, Conn.; Danutė Juraitė, dr. P. Meškauskas, Jonas Pankus, Milda Varekojienė, Chicago, 111.; dr. Elena Armonienė, Baltimore, Md.; Vincas Tamošiūnas, Vacys Urbonas, Detroit, Mich.; Pranas Kudulis, S. Petrauskas, M.D., Elizabeth, N.J.; kun. J. Pakalniškis, Maspeth, N.Y.; Vincas Akelaitis, Cleveland, Ohio; Kazimieras Čepaitis, Etobicoke, Ont., Canada; Julius Vaisūnas, Caracas, Venezuela.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
