|
|
1950 m. 2 vasaris
Tai, kas geriausiųjų gyvybėmis apmokama |
|
|
|
Parašė V. ČIŽIŪNAS
|
Tautų gyvenime kartojasi lygiai tie patys reiškiniai, kaip ir paskirų žmonių: yra gimimo, augimo, brendimo ir senatvės laikotarpiai. Žinome visą eilę senovės tautų, aukštai iškilusių civilizacijos ir kultūros pakopomis, tačiau vėliau praradusių savo individualybę istorinių perversmų sūkuriuose ir šiandien jau nebeegzistuojančių. Tuo dar netvirtinama, kad šitos tautos nebepalikusios savo kraujo, t. y. išnykusios ir fiziškai. Fizinė jų substancija (medžiaga) yra likusi, tik jau nebe tuo originaliu pavidalu, kurį atstovauja savita mąstysena, kalba, papročiai ir visas gyvenimo būdas. Tokiais atvejais tautos kūnas — milijonai fizinių asmenų — dažnai išlieka, bet jau nebe savitu veidu, nebe tuo dvasiniu turiniu, kuris tik vienas atstovauja tautos individualybei — jos kolektyvinio Aš pavidalui. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė Kazys Bradūnas
|
KNYGA: Broli, kaimyne, žmogau — augintini žemės molėtos, Skliauto žvaigždėto sūnau, tremtini dienų laikinųjų, Kur tik paimsi mane į baltas rankas ar pūslėtas, Laimės trumpoj valandoj, ar skausmo sunkioj begalybėj, Noriu tau būti sesuo, paskendusi meilės akyse, Noriu tavojoj širdy sutirpti kaip sniegas prie žaizdro. SKAITYTOJAS: Nešk man ramybės, tylos po darbo tvankios kasdienybės — Saulei sudie pasakyti noriu aš viską užmiršęs, Troškuliu elnio išgersiu gilią šventadienio rimtį. Kūdikio sapno šypsniu ant mano pailsusių rankų Dangiškai man atsimerki, tark stebuklingąjį žodį . . . Nešk man ramybės, tylos po darbo tvankios kasdienybės. |
Skaityti daugiau...
|
TAUTINĖS MORALĖS PAGRINDŲ BEIEŠKANT |
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
I. POLITINIS "REALIZMAS" IR TAUTINIS AKLUMAS
Penkeri jau metai, kaip Lietuvos kraštą siaubia bolševikines okupacijos teroras. Nėra tai ilgas laiko tarpas, istoriniais laikmečiais matuojant. Bet vis dėlto nemanėme jį taip ilgai užtruksiantį. Vylėmės: negali gi kultūringasis pasaulis nematyti, kad nėra prasmes milijonus gyvybių aukoti, tik pakeičiant vieną tiraniją kita tokia pat! Užtat ir raminomės: nėra ko daug nerimauti. Dar metai, o blogiausiu atveju dveji, ir vėl viskas bus gerai, vėl išmuš laisves valanda.
Bet, deja, slenka metai po metų, ir tuos laukiamuosius "metus kitus" tenka vis toliau nu-keldinėti. Tiesa, pagaliau atsivėrė akys ir vakariniams sąjungininkams, kokį bičiulį buvo pasikvietę talkai. Bet — kas iš to? Per vėlai akys atsivėrė. Pravėrė tai akis ir mums, nors ir kita prasme. Neturėjome iliuzijų, ką savyje slepia bolševikinis imperializmas, nes jau buvome pergyvenę vieną jo okupaciją. Bet turėjome iliuziją, kad tai, ką jau buvome pergyvenę, turėjo nebūti likę paslaptimi nė kitiems. Tačiau pasirodė, kad asmenines patirties negali atstoti nė puikiausia diplomatine informacija: ką aiškiai numatė paprastas mūsų ūkininkas, nenumatė nė patys didžiųjų valstybių vadai. Šita tai prasme prasivėrė ir mūsų akys. Vienok nebūtume galėję pakeisti įvykių eigos, jei ir anksčiau būtume tai numatę.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Albinas Marius Katiliškis
|
Jų troba turėjo tris sieksnius ilgio ir nepilnai du pločio. Suręsta iš netašytu sienojų. dengta egles luoba ir taip didelėmis pastogėmis, kad po jomis galėjo tilpti vežimas šieno kiekvienoje pusėje. Du maži langeliai, užgulti pastogiu ir šešėliu, mažai tepraleido šviesos. Troba gūžėsi aukštumėlėje po eglėmis. Pakilus vėjui, jų šakos plakė ir brazdino stogo luobas, braižė spygliais šonini langą. Tiktai vienu galu ji išėjo į aikšte, kur buvo matyti truputį daugiau, negu galima permesti akmenimi. Ketvirta žiema jiedu gyveno kirtimuose, vidury miško. Sniegas ir lieknai juos gynė nuo viso pasaulio. Net žiemkelis, ir tasai suko atokiai nuo jų trobos. O nuleidus sniegą ir išėjus pašalui, orą drebino varlės, griaustiniu dundėjo baubliai, ūžčiojo slankos, ir uodai dieną ir naktį spengė ausyse. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė BEN. RUTKŪNAS
|
čiūčia liūlia, mažulyte, Ko šypsais per miegą? — Baltos virvančios pelytės Sutema atbėga. Tavo lopšį supa sapnas Palaimingas, šventas — Spurganos radastų kvapnios Ant galveles krenta. |
Skaityti daugiau...
|
KUNIGAS JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA |
|
|
|
Parašė VACLOVAS BIRŽIŠKA
|
I. Tyliai praėjo kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos šimto metų mirties sukaktis, lygiai kaip tyliai ir kukliai jis buvo prieš šimtą ir palaidotas. Jau nekalbant apie tas bendrąsias politines priežastis, rusų okupaciją Mikalojaus pirmojo režime, dėl kurių negalima buvo nė svajoti viešai kelti vardą žmogaus, kuris visą savo ilgo amžiaus darbą atidavė lietuvių tautai, jisai, be tų žmonių, kurie su juo tiesiogiai susidurdavo ar klausė jo pamokslų, mažai kam tebuvo žinomas. Tuo laiku, kada jis gyveno ir rašė savo gausius raštus, palyginti, tik labai mažas žmonių būrelis gavo vieną kitą jo raštą pasiskaityti. Jam gyvam esant, nė vienas jo parašytas mokslinis ar tikybinis veikalas nebuvo išspausdintas, ir jam pačiam neteko pamatyti nors vieną savo knygų žmonėse paskleistą. Bet ir vėliau, po mirties, vos keletas jo raštų ištraukų pateko į spaudą, net ir tuomet, kada kiti jo darbai iš botanikos srities sudomino ne tik mūsų, bet ir svetimųjų mokslo pasaulį. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA
|
ESU SAU ŽMOGELIS
Esu sau žmogelis, šarpus kožnam darbe.
Vis man pagal norą klojas, Dieve, būk Tau garbė.
Atbuvau baudžiavą, kiek uždėjo ponas,
Gir užtat mane ponas ir kunigs klebonas.
Užmokėjau donį, nors su didžia beda,
Nebijau dabar nei pono, nei urėdo.
Karčiamoj nesu skolingas, noris kas nedėlę
Patsai alaus atsigėręs, perku dar prieteliams.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė J. AISTIS
|
Kiekvienas darbas turi išmaitinti darbininką, ir kiekvienas darbininkas turi gauti tinkama atlyginimą. Deja. tos taisykles negalima pritaikvti menininkui, o negalima dėl to. kad jo darbas neįeina į kasdieniniu darbu kategoriją. Kai mes turime reikalo su kasdieniniu darbu arba amatu, tai, nors darbininkų ar amatininkų gabumai nėra lygūs, vis dėlto galima pritaikyti priežodi, kad ne šventieji puodus žiedžia, tai yra, kad tą ar kitą darbą gali dirbti kiekvienas. Menininko darbui arba kūrybai reikia dviejų būtinų sąlygu: talento ir nesąlyginio jam pasišventimo. Mokslo arba meno talentas yra visos tautos turtas ir pasididžiavimas. Jei mokslininkas ar menininkas savo galiomis negali pareikšti pilnai talento, tai visuomenė turėtu ateiti pagelbon ir jį paremti, kad jis jam visas jėgas atiduotu. Tauta giriasi ir didžiuojasi savo dideliais žmonėmis. Didžiuojasi ir paskiras žmogus savo dideliu tautiečiu — ir didžiuojasi taip. lvg jis pats tai būtų padaręs. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė JUOZAS KĖKŠTAS
|
Aš, vergas nepriklausomos dainos,
fanatiškai dainuodamas audras ir laisvą, platų vėją —
dainavau save.
šiandien, griuvėsiuose dienų sustojęs
(po nurimstančios erdves dangum),
stebiu save pro skausmo spektrą,
pro pėdsakais manais paženklintą degėsių kapinyną,
ir jaučiu: kad man praėjusių dienų
paliko žymes aštrios.
Kad jų spygliuotos užtvaros
kiekvieną mano mintį gelia.
|
Skaityti daugiau...
|
KELETAS SAMPROTAVIMŲ APIE LIETUVOS RIBAS |
|
|
|
Parašė KAZYS PAKŠTAS
|
(Tęsinys) 12. LIETUVA LENKŲ ŽEMĖLAPIUOSE Kai Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę 1918 m., visos lenku mokslo jėgos ir iu visa statistika buvo specialiai nukreiptos prieš lietuviu teises i Vilnių. 1918 m. ir truputi anksčiau lenkai visai nebesivaržė jokiais falsifikatais prieš etnografine Lietuvą. Tad tarp lenku reikia, ieškoti kiek senesniu ar bent politikos tikslu išvengusiu žemėlapiu. O tokiu vis dėlto yra. Štai prieš mano akis mažas lenku "Atlas Historvczny i Geograficzny". išleistas Chicagoje 1915 m. ir. kaipo skirtas lenkų mokykloms Amerikoje, jis turi žymios vertės. Jo istorinėje dalyie yra lapas. pavadintas: "Rozmieszczenie slowian w roku 1900". Jis apima pilnai tik Centrine Europa ir parodo ribas, kur gyvena latviai, lietuviai, lenkai, čekai, slovakai, vengrai, rumunai, slo-vencai. serbai-harvatai. Gudu ir ukrainiečiu rytinės ribos nenurodytos. Gan nuostabu, kad šis žemėlapis neišpučia lenku gyvenamo ploto ir, sakytum, gan palankus gudams ir ukrainiečiams. Lietuvių (Litwini) plotas nudažytas neryškia lelijine spalva. Miestu vardai neužrašyti, tik ten tiksliai pažymėtos svarbios upės: Nemunas, Neris, Dauguva. Pagal šias ir galima orientuotis, kokios yra lietuvių ribos. Atrodo, kad Suvalkai paliekami lenkams, o Seinai — lietuviams. Lenkų tautos riba niekur neprieina nrie Nemuno. Gardinas ant lietuviu-gudų ribos Toliau, lietuvių šone liktu Vosyliškis. Lyda,. Vija, Krėva. Smurgainys. Svyriai, Kazėnai ir Vydžiai. Už Lietuvos ribų liktu Brėslauia su Druja. Šis lenkiškas Lietuvos plotu žemėlapis lietuviams skiria apie 73.000 kv. km. (be Mažosios Lietuvos). |
Skaityti daugiau...
|
Tito ir Jungtines valstybės |
|
|
|
Parašė PR. PADALSKIS
|
Jugoslavija, po karo pakliuvusi į komunizmo reples, išsprūdo iš sovietinės Rusijos rankų. Jos diktatorius Tito, diktatoriaus Stalino mokinys ir agentas, atsisakė būt savo viešpaties tarnu. Maskva už tai Tito apšaukė tik kartuvių vertu eretiku, darbo klasės priešu, pasaulio komunizmo išdaviku.
Būta ir anksčiau užsimojimų pasipriešinti visagalinčiam rusų komunistų partijos politiniam biurui: Trockis, Tuchačevskis, Bucharinas ir kiti. Jie buvo "kontrarevoliucionieriai" krašto viduje. Visi jie išžudyti.
Tito pasipriešinimas yra kitokio pobūdžio. Jėgos ir veikimo atramą jis turi už sovietines imperijos sienų. Stalino ir Tito susikirtimas yra žingsnis į schizmą pasauliniam komunizmo sąjūdy. Tas skilimas turi plačią dirvą griauti Maskvos kontrolės pamatus. Jis eina lygybės ir nepriklausomybės — komunistinių partijų lygybės ir komunistinių valstybių nepriklausomybės — šūkiu.
|
Skaityti daugiau...
|
T. S. ELIOT — ŽMOGUS IR POETAS |
|
|
|
Nuo 1948 m., kai Nobelio literatūros premija teko Eliot, nesiliauja šis vardas skambėjęs visame kultūringame pasaulyje. Tačdau prieiti prie šio didelio rašytojo galima labai įvairiai, nes jis yra nevieningas nei kaip žmogus nei kaip Taisytojas. Maždaug ligi 1927 metų Eliot buvo žinomas, kaip dekadentinis mal-de-siecle nuotaikos pažymėtas poetas. Kai kas ir šiandien šio bruožo nepamiršta ir juo bando aiškinti šio rašytojo kelią, nors nuo 1927 m. jis yra pasukęs visai kita linkme. Kaip žmogus Eliot taip pat yra įvairus: mąstytojas, pamokslininkas, auklėtojas, bažnytininkas. Jis pats apie save yra kartą pasakęs: "Aš esu anglikonų katalikas religijoje, rojalistas politikoje, klasicistas literatūroje".
|
Skaityti daugiau...
|
— Šekspyro, Paskalio ir Goethės veikalai yra leidžiami arabų kalba. Juos leidžia UNESCO, kurio tikslas, tarp kitų, yra suartinti didžiąsias pasaulio kultūras.
— Sausio mėnesį Kopenhagoje mirė žinoma danų rašytoja Kariu Michaelis, sulaukusi 77 metų amžiaus. Kai kurie jos romanai buvo išversti net į dvidešimt kalbų ir pasiekę per milijoną egzempliorių. Karo laiku jinai gyveno Jungtinėse Valstybėse.
— Pernai Paryžiuje mirė ilgametis "Les Nouvelles Littéraires" redaktorius Frédéric Lefevre. Jo rankose šis laikraštis virto pačiu įdomiuoju literatūros savaitraščiu. Pats Lefevre jame paskelbė eilę išgarsėjusių interview su žymiais rašytojais. Gimęs jisai buvo 1889 m. |
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŲ DRAMOS TEATRAS CHICAGOJE |
|
|
|
Į Chicagą susibūrė daugiausia teatro meno žmonių, profesionalų ir mėgėjų. Tie žmones pasidalino į du teatrus: "Lietuvių teatrą", kuriame telkiasi daugiausia profesionalai , ir "Atžalyną", kuriame pagrinde, išskyrus vieną kitą asmenį, yra daugiau mėgėjai. Esmėj savo charakteriu, nežiūrint, kad dirba tą patį darbą, tai du skirtingi teatrai. "Lietuvių teatras" prisistato Chicagos visuomenei suvaidindamas J. Grušo "Tėvą". Režisavo St. Pilka, dekoracijas paišė dail. V. Vijeikis. Teatras negalėjo apsieiti be mėgėjų. Tai rodo, kad aktorių nėra perdaug. Tiek aktoriams, tiek režisūrai galima padaryti priekaištų. Nežiūrint aktorių ir režisūros klaidų, kurių, norint išlaikyti teatrą tinkamoj aukštumoj ir šiose sąlygose, labai vengtina, visuomenė "Tėvą" priėmė šiltai, nes vis dėlto tai jau tikro teatro pastatymas. |
Skaityti daugiau...
|
SMŪGIS VERTYBIŲ FILOSOFIJAI |
|
|
|
Parašė Mc.
|
Senoji filosofija sakydavo, kad būtis ir gėris sutampa: "ens et bonum convertuntur". Visa, kas yra, yra gera. Dievas, būdamas pilniausia Būtis, tuo pačiu yra ir pilniausias Gėris. Kai Jo žodis šaukė iš chaoso gelmių įvairias būtybes: žemę, saulę, žvaigždes, augalus, gyvulius, galop žmogų, kiekviena Jo kūrybos diena buvo užbaigta didingu posakiu: "Ir matė Dievas, kad tai buvo gera". Jau Pradžios knygoje glūdi mintis, kad būti yra gera; kad "būti yra daug" — posakis, kurį kartoja Rilkė savo elegijose. Todėl krikščionybei blogis visados buvo negatyvus dalykas: blogis yra būties stoka. Jis yra nebūtis. Jis jokio pozityvaus turinio neturi. Kas tik yra pozityvu, tuo pačiu yra būtis ir yra gera. |
Skaityti daugiau...
|
Kodėl H. Bergsonas mirė žydu? |
|
|
|
Buvęs Rygos u-to filosofijos profesorius Pauls Jurevičs, Bergsono mokinys, 1949 m. išleido vokiškai gražų veikalą "Henri Bergson. Įvadas į jo filosofiją" (Freiburg i. Brsg), kuriame paliečia ir Bergsono santykį su krikščionybe. "Savo amžiaus eigoje, rašo Jurevičs, Berg-sonas vis labiau artėjo prie krikščioniškosios doktrinos ir galop pats pareiškė, kad jis jai pilnai pritariąs. Jis buvęs net pasiruošęs ir formaliai priimti krikščioniškąjį tikėjimą; net buvę padaryta šia linkme konkrečių žygių. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė T. B. G.
|
Pastaruoju metu katalikų Bažnyčios religinis gyvenimas vis labiau krypsta į gilesnį Marijos kultą. Jei patristikos metu teologų dėmesys buvo nukreiptas į Dievo ir Trejybės pažinimą, skolastikos — į Kristaus prasmės išsprendimą, šiais laikais daugiausia dėmesio kreipiama j Mariją, šis šimtmetis Bažnyčios istorikų neabejotinai bus pavadintas marijologiniu amžiumi.
Tiesa, Marijos kultas yra senas, kaip sena yra katalikų Bažnyčia. Jis tačiau nestovi vietoje, bet kartu su dogmų sklaida auga ir plečiasi. Tam tikslui pasiekti keliami įvairus ma-rijologiniai sąjūdžiai. Vienas tokių garsiausių sąjūdžių šiais laikais yra asumpcionistinis, kuriuo norima palenkti popiežių, kad jis savo neklaidingu autoritetu paskelbtų Bažnyčios dogma, kad Marija buvo su kūnu ir siela paimta dangun.
|
Skaityti daugiau...
|
Pieš kurį laiką vokiečių rašytoja Ida Fr. Goerres išleido gražų veikalą apie šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę "Das verborgene Antlitz" (Paslėptasis veidas). Daugelis šį veikalą sutiko labai šiltai, nes jis iš tikro parašytas su didele meile ir psichologiniu įsijautimų į šv. Teresėlės gyvenimą. Tačiau nevienas kritikas atkreipė dėmesį, kad autorė per daug atsidėjo šventosios psichologijai, istorijai, žmogiškajai aplinkai, o per maža dieviškajai malonei, kuri tik viena žmogų padaro šventą. |
Skaityti daugiau...
|
Apie lietuvybės padėtį Amerikoje |
|
|
|
Parašė J.
|
Į Lietuvių Kultūros Instituto pernai periodinėj spaudoj paskelbta ankietą, liečiančia Amerikos Jungtinių Valstybių lietuvių tautinės sąmones ir lietuvių kalbos vartojimo padėtį ir priemones tai padėčiai pagerinti bei nutautėjimo procesui sustabdyti, gauti 55 atsakymai, iš kurių 35 anksčiau ar vėliau atvykusių tremtinių ir 20 vietinių. Atsakymus atsiuntė įvairių profesijų ir įvairaus išsilavinimo asmens, pradedant nuo intelektualų ir baigiant sunkiai rašyti pajėgiančiu žmogeliu. Reikia pažymėti, kad atsake daugiausia katalikiškos pasaulėžiūros bei nusistatymo lietuviai. Atsakiusiųjų pažiūros ankietoje iškeltų klausimų atžvilgiu, be vieno kito skirtingesnio niuanso, daugiausia sutampa. Suponuojant, kad į ankietą atsakė labiausiai lietuvybės klausimu suinteresuoti asmenys, reikia manyti, kad panašios nuomonės yra ir daugumas lietuvių.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŠKOSIOS RADIJO VALANDĖLĖS AMERIKOJE |
|
|
|
Parašė V. G.
|
Daugelyje JAV miestų, kur tik yra didesnė lietuvių kolonija, esama ir savos radijo valandos ar pusvalandžio. Kai kuriose didesnėse kolonijose yra jų net po keletą. Naujai atvykę; lietuviai pradžiunga, kad čia esama lietuviškos radijo valandėlės. Jiems miela išgirsti laisvą lietuvišką žodį radijo bangomis, kuris suvaržytas jų tėvynėje. Jie čia, perplaukę platųjį vandenyną, išgirsta lietuvišką dainą ir lietuvišką muziką. Tai jiems primena pareigą ne-nutautėti. Net ir žila senelė, atvykusi šion šalin prieš daugelį metų ir praradusi savo jėgas darbe, išgirdus radijo bangomis lietuvišką dainą, prisimena savo jaunystės dienas, susimąsto, pradžiunga, o kartais ir pravirksta. |
Skaityti daugiau...
|
PASIKĖSINIMAS PRIEŠ ŠEIMOS PAGRINDUS |
|
|
|
Tai, kas šiandien darosi Japonijoje, verčia susimąstyti kiekvieną, kuris nori gelbėti krikščioniškąjį gyvenimą ir krikščioniškąją kultūrą. Baltoji rasė visados bijojo geltonosios, nes pastarosios prieauglis buvo žymiai didesnis, negu Europos ar Amerikos. Tačiau užuot kėlę savo prieauglio procentą, baltieji pasiryžo sumažinti geltonųjų vaisingumą. Nugalėtoji Japonija kaip tik buvo pasirinkta pirmąja šių bandymų auka. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė K.
|
Plati toji upė La Plata, skirianti Argentinos ir Urugvajaus sostines. Siauriausioje vietoje ji siekia iki 50 kilometrų pločio, o nuo Buenos Aires iki Montevideo laivams plaukiant įstriža kryptimi, susidaro net per 200 kilometrų!
Tai tokios upės abiejuose šonuose įsikūrė lietuvių kolonijos. Urugvajaus lietuviai daugiausiai susispietė prie to šalies sostinės, gi Argentinoje daugiausia Avellanedos mieste, prie Buenos Aires. Yra lietuvių ir pačiame didžiajame Buenos Airėse, Berisse, Rosarijuje, Cordobo-je, bet jau po mažiau. Montevideo priemiestyje Cerre ir Argentinos Avellanedoje mūsų tautiečiai susimetę, galima sakyti, kompaktiškai. Tuose tipiškai darbininkiškuose rajonuose gyvena daugumas iš 30,000 Argentinos ir iš 5,000 Urugvajaus lietuvių.
|
Skaityti daugiau...
|
Dažnai sakoma, kad vaikystė yra žmogaus gyvenimo rojus, kurį jis vėliau palieka ir nebegrįžta. Todėl visos tautos stengiasi, kad jų vaikai iš tikro tokiame rojuje gyventų; kad jie būtų apsupti meilės ir džiaugsmo; kad jiems nestigtų nieko, kas reikalinga jų žmogiškumui išsiskleisti. |
Skaityti daugiau...
|
AIDŲ BIČIULIAI — PLATINTOJAI |
|
|
|
ANGLIJOJE:
V. Gurevičius, Keresiey Hostel, Coventry
Rev. J. Kuzmickas, 21 Ann Place, Bradford
A. Laurinaitis, 43 Victoria St., Manningham -L. Bradford
Miss St. Prapuolenis, 8 West Rd., London S. W. 4
Rev. J. Sakevičius, M.I.C., 21 The Oval Hackney Rd.,
London E 2, England
M. Šilkaitis, 3 Marlborough, Gate Stables, Lancaster
Gate, London W. 2
Rev. J. Steponaitis, St. Patrick's, Widnes, Lanes.
|
Skaityti daugiau...
|
ŠIO NUMERIO GARBĖS LEIDĖJA: MRS. MAGDALENA KLEITONIENĖ GREENE, MAINE
Vyriausias Redaktorius — Antanas Vaičiulaitis
Redakcinis Kolektyvas: Dr. J. Aistis-Aleksandravičius, T. Dr. L. Andriekus, O.F.M., Bern. Brazdžionis, J. Girnius, Dr. J. Grinius, T. Dr. B. Grauslys, O.F.M., Dr. K. Pakštas, Dr. A. Kučas, J. Pažemec-kas, Dr. A. Šapoka, Br. Stočkus, T. J. Vaškys, O.F.M. |
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|