Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1950 m. 6 birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina — Šeimos laimė ir šeimos tragika ................................................ 241
Alfonsas Nyka Niliūnas — Miegančio vėjarodžio simfonija, Sodai, Miestelis (eilės) .. 248
Balys Sruoga — Apie dramaturgijos pradžiodalas .................................................... 250
Gražina Tulauskaitė- Babrauskienė      Aš tavęs ieškojau (eilės) ............................. 256
Henrikas Nagys — Friedrich Hoelderlin .................................................................. 257
Friedrich Hoelderlin — Eilėraščiai (H. Nagio vert.) .................................................. 259
Albinas Marius Katiliškis — Vasaros ugnys  ..........................................................  221
Pranas Kozulis — Prarasti pojūčiai (eilės) ............................................................... 266
Kun. Dr. K. Širvaitis — Tremtiniai ir lietuviškųjų papročių ir tradicijų palaikymas . 267

KŪRYBOS   PASAULYJE
LITERATŪRA
Juozas Lingys — Naujoji danų literatūra ................................................................. 271

KNYGOS IR ŽURNALAI
Ben. Babrauskas— Runcė Dandierinas: šilkai ir Vilkai,
Jurgis Kastytis: Ave America,Klaiki Stutthofo istorija ............................................ 273

Dr A. N. Tarulis — K. Pelėkis: Genocide ................................................................. 275
B. Jurgutis — Stepas Zobarskas, Mėnesienos, Metraštis 1950 ................................. 276

MENAS
J. Žilevičius — Stasio Šimkaus kūryba, Nauji V. K. Banaičio kūriniai ..................... 277

RELIGINIS GYVENIMAS
Dr. J. V. — šiandieninė Katalikų Bažnyčios padėtis kai kuriose šalyse .................... 279

VISUOMENINIS GYVENIMAS
J. Pž- — Jungtinių Amerikos Valstybių ūkis 1949 m ............................................... 282
V. Kazokas — Australija mūsų akimis .................................................................... 283
Nauja sovietiškoji politika ........................................................................................ 285

POLITIKA
A. K. — Steigiamasis Seimas ................................................................................... 286
J. Kajeckas — Lietuva ir Jungtinių Tautų organizacija ............................................ 287
Skaityti daugiau...
 
ŠEIMOS LAIMĖ IR ŠEIMOS TRAGIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   

1. ŠEIMOS TRAGIŠKUMO PRIEŽASTYS

Niekas žemėje nėra tiek artimas pilnutinei laimei, kiek šeimos gyvenimas. Jau tik ta viena psichologinė galimybė turėti šalia savęs mylimą asmenį, kuris pasitinka mūsų džiaugsmus, kuris dalinasi su mumis malonumais, kuris mums teikia paguodos ir paramos sunkią valandą, — jau tik ši viena galimybė padaro šeimą laimės atžvilgiu nepralenkiamą jokios kitos žemiškos institucijos, jokios kitos žemėje esančios bendruomenės. Šeima yra vieta, kur laimė dygsta, klesti ir bręsta. — Iš kitos tačiau pusės, niekur tragi-kos grėsmė nėra tokia didelė ir tokia tikra, kaip šeimoje. Kurdamas šeimą, kiekvienas yra vedamas laimės ilgesio. Ją sukūręs, dažnas paregi šio ilgesio apgaulę ir sudužimą. Trys ketvirčiai žmones ištinkančių tragedijų yra šeimos tragedijos: šeimos įvykdytos, šeimos išaugintos arba bent šeimos pažadintos. Prie net ir kiečiausiai uždarytų šeiminės laimės durų nuolatos tyko nelaimė, nenuvejama ir neatsiprašoma. Nevisados ji įžengia vidun. Nevisados laimingas šeimos gyvenimas sudūžta. Tačiau visados mes, šeimą sukūrę ar ją sukursią, gyvename pastovios grėsmės akivaizdoje. Jeigu visas žemiškasis mūsų buvimas yra grėsmingas, tai labiausiai grėsminga yra šeimine šio buvimo forma.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS NYKA NILIŪNAS   
MIEGANČIO VĖJARODŽIO SIMFONIJA
 
1.
Kiekvieną rudenį aš išeinu krauju takų ieškodamas,
Kaip senas šuliniakasys vandens, kaip lobių užkastų,
O mano galvą ir akis užlieja paukščių sroves juodos —
Lyg jie manęs kažko nebeatsakomo klaustų.
Jie pasirodo blyškiame danguj, kaip raidės
Baisaus sprendimo, parašyto man kadais ...
Ir krankia ir, lyg nenorėdami palikti, skraido,
Siaubingai žaisdami man mylimais vardais.
 
2.
Aš sukniumbu — ir jie mane palieka
Ten vienišą, kaip žemė, kaip rudens laukų smiltis,
Klausytis, kaip vaikystėje viršum galvos man šlama liepos
Ir dobiliukai, dirvonėlyje lakstydami, balti,
Kaip sodo takeliu pareina motina, kaip žeme,tamsiaplaukė
Ir žydinčius medžius pripildo jos dainavimas jaukus,
Kaip vakaras, lyg juodas laivas, plaukia
Per miegančius javų lopšinėje žvaigždynus ir laukus.
Aš nueinu tenai, kur ant kalvos, pageltusių ražienų viduryje
Palinkęs stovi tuščias namas negyvu žvilgsniu aklu.
Skaityti daugiau...
 
APIE DRAMATURGIJOS PRADŽIODALAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BALYS SRUOGA   
I. DRAMATURGIJA IR LITERATŪRA!
1. Nuo senų laikų literatūros istorijos bei teorijos vadovėliuose dažnai kartojama, kad dramaturgija esanti pati sunkiausia literatūros rūšis. Ji ir atsirandanti tautos literatūros raidoje vėliausiai. Visų pirmiausia gimstanti lyrika — daina, proza — pasaka, ateinąs epas, ir tik paskui jų gimstanti tragedija, iš viso, — draminės formos literatūra. Ji esanti reikalinga ir labiau subrendusio rašytojo. Na, ir skaitytojas, esą, turįs būti labiau subrendęs. Net ir mūsų laikais retai kas mėgstąs dramos veikalus skaityti, — duok skaitytojui, esą, gerą apysaką, romaną, net eilėraščių knygą, — tai jis dėkui pasakysiąs. Drama esanti lyg kitų literatūros rūšių sintezė, lyg aukščiausia jų forma. Tuose vadovėliuose dramos atžvilgiu prikalbama ir dar gražesnių žodžių. Kad dramaturgija yra literatūros dalis — dėl to beveik niekas neabejoja. Kas gi čia, kaipgi čia abejosi? Romanas ir drama — tas pats popierius, tos pačios raidės, tokia pat knyga, dažnai tas pat leidėjas ir pardavėjas, nekartą ir tas pats rašytojas. Kitame romane dialogų yra nemažiau, negu geroje dramoje. Ir dramos veikale yra visokių aprašymų ir paaiškinimų, tiesa smulkesnėmis raidėmis atspausdintų, bet vis dėlto yra. Ar ne juokinga, ar ne eretiška pati mintis kelti klausimas dėl dramaturgijos ir literatūros santykių? Kas gi filosofuoja dėl kojos ir viso kūno santykiavimo? Juk čia yra ne kas kita kaip dalies ir visumos santykiavimo reikalas. — ar ne tiesa? Bent šitaip daugelis rimtų vyrų samprotavo per ilgus šimtmečius.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GRAŽINA TULAUSKAITĖ-BABRAUSKIENĖ   
Aš TAVĘS IEŠKOJAU

Ai Tavęs ieškojau čia po visą žemę,
Pėdsakus užtikus savo Širdyje,
O dangus vis buvo rudeniu aptemęs,
Džiaugsmas nepražydo niekad lelija.

Argi nepažinčiau Tavo rankų, Dieve,
Nei žieduos alyvų, nei rugių laukuos?
Nešlamės man džiaugsmo žilagalves ievos?
Nerimą ir skausmą gegužes kukuos?

Gal žingsnius išgirsiu tų šventųjų kojų,
Vėjui tyliai vejant Nemuno krantu?..
Sielvartą ir džiaugsmą Tau dabar aukoju,
Nes Tave, o Dieve, širdyje randu.
 
FRIEDRICH HOELDERLIN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HENRIKAS NAGYS   
Visa eilė vokiečių rašytojų yra vadinami savųjų kritikų "zeitlos". Tuo norima pasakyti, kad šitų kūrėjų neįmanoma sutalpinti į kurią nors, literatūrine srove nuspalvintą, epochą. Pradedant senuoju Friedricho Raudonbarzdžio anoniminiu rūmų poetu (Archipoeta, gyvenęs 12 šimtmety), tokiais yra vadinami ir Johann Christian Guenther, Jakob Lenz, Heinrich von Kleist, Georg Buechner, Rainer Maria Rilke, Georg Heym ir Georg Traki. Šitą vardą vokiečių kritikai suteikė taip pat ir Friedrich Hoelderlinui, nes jisai stovįs tarpe blėstančios klasikos ir aušroj ančios romantikos, nei prie vienos jų visiškai nepritapdamas. Iš vienos pusės iškeliama jo meilė antikiniam pasauliui, iš kitos gi akcentuojamas jį sutrupinęs dualizmas, — aiškūs ženklai senosios ir naujosios epochos.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FRIEDRICH HOELDERLIN   
DUONA IR VYNAS

Ilsisi miestas jau; aprimsta nušvitusios gatves,
Grindiniu skrieja vežėčios, išpuoštos deglais.
Sotūs grįžta žmones ilsėtis, praleidę džiaugsmingai
Dieną, ir svarsto galva išmintinga namuos
Pelną ir nuostolį; tuščias — nei vynuogių anei gelių —
Driekiasi turgus apsnūdęs be riksmo pirklių.
Tik iš toli, iš sodų dar aidi muzika tykiai;
Gal ten mylintis groja arba jaunystes džiaugsmus
Mena vienatvėj žmogus; ir gaivūs šaltiniai
Srūva skambėdami švelniai gelėta vaga.
Sutema tyliai nuaidi varpai įsiūbuoti,
Ir panaktinis valandas šaukia vardais.
štai, jau ir vešūs atodūsiai glosto šilo viršūnes,
štai! mūsų žemes klusnus palydovas, mėnuo,
Slenka slapčia iš miškų; ir naktis, svajotoja, eina
Saujom žvaigždžių kupinom, nukreipus nuo mūsų akis,
Ji — nuostabioji viešnia ir svetimšale žemėj,
Kopia liūdna ir puiki kalnynų grandim...
1800.
Skaityti daugiau...
 
VASAROS UGNYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALBINAS MARIUS KATILIŠKIS   
Špitolninkas Levukas prasidarė mažuosius vartelius iš ankšto špitolės kiemelio ir apsidairė. Be kitų darbų apie šventorių, jis buvo apsiėmęs dar šluoti rinkelę, ir todėl stūmė rankinį vežimėlį su šluota ir šiūpėle. Turgus skirstėsi. Ten, kur stovėjo ūkininkų vežimai, liko tik pašaro ir mėšlo žymės, draikėsi šiaudai ir popieriai. Ant bob-turgio, apie žaliai dažytą darželio su paminklu tvorelę, tebesėdėjo kelios moterys, pasiskleidu-sios uogų ir grybų krepšelius, džiovintų žolių pundus, šaknelių ir sėklų, nors jau sėjos metas seniai buvo praėjęs. Ir tos tačiau po vieną kamšėsi savo mantą ir nusidulkinusios sijonus ir pasitaisiusios nusėdėtas kojas, pluošė į pašalius.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS KOZULIS   
PRARASTI POJŪČIAI

Aš esu atėjūnas — ne vietinis:
kur einu — man pačiam nesvarbu ...
Mano žingsnis apmiręs ir lėtas
laukime netikėtų žaibų.

Nematau aš tavęs — tu, lakštingala,
išsiilgęs tavęs ir giesmės;
man regėjimas tėra būdingas,
kaip gausių paklydimų versmė.
Skaityti daugiau...
 
TREMTINIAI IR LIETUVIŠKŲJŲ PAPROČIŲ IR TRADICIJŲ PALAIKYMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KUN. DR. K. ŠIRVAITIS   
Amerikos lietuvių laikraščiuose labai dažnai pasirodo straipsniai apie lietuviškumo palaikymą, iškeliamos nutautėjimo priežastys ir peršami būdai tautinėms tradicijoms, papročiams ir kalbai išlaikyti. Žinoma, šis klausimas mums, lietuviams, turi rūpėti ypač dabar, kada pradėjome lyg kad naują imigracijos etapą Amerikon. Tūkstančiai mūsų tautiečių, išvargusių kelerius metus Vokietijos lageriuose, dabar jau kuria žmonišką gyvenimą, išsiskirstę po Amerikos miestus ir miestelius. Matydami pusėtinai nu-tautusį lietuvių jaunimą Amerikoje, nevienas širdyje galvoja, o kiti viešai laikraščiuose skelbia, kad jie savo pirmatakų klaidų nekartos. Dieve, padėk! Tačiau gerų norų nepakanka. Reikia susipažinti ir su realiomis priemonėmis ir būdais, kurie šiuos gerus norus padėtų realizuoti. Kadangi tautinių papročių ir tradicijų palaikymo klausimas ir man kiek teko pastudijuoti, tad ir aš savo trigrašį pridėsiu.

Rašysiu trumpai ir suglaustai.
Sociologai jau nesiginčija, kad imigrantai natūraliai asimiliuoja kai kuriuos krašto papročius ir apskritai krašto kultūrines vertybes. Šis asimiliavimo procesas vyksta gana greitai, arba visai palengva, žiūrint, kokį kultūrinį lobį imigrantai yra atsivežę ir kokioje aplinkumoje yra apsigyvenę. Ir patys individai ir jų visuma ir, pagaliau, išorinės aplinkybės yra veiksniai ir jėgos, kurios dalyvauja šiame asimiliavimo procese.
Skaityti daugiau...
 
NAUJOJI DANŲ LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Lingis   

Jeigu poliais laikyti pirmąjį ir antrąjį pasaulinius karus, tai danų literatūra tarp tų dviejų karų aiškiai suskyla į dvi grupes — šio šimtmečio trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį. Pirmoji grupė gyvena užsibaigusio karo tolstančiame, o antroji ateinančio karo artėjančiame šešėlyje.

Ideologiškai šis tarpkarinis laikotarpis aiškiai atsiskiria nuo laikotarpio prieš 1914 m., estetiškai jis gi tęsia senosios literatūros tradicijas, bet šis tradicijų tęstinumas ima mažėti, įžengus į šio šimtmečio ketvirtąjį dešimtmetį, kuriame literatūrą atnaujina du žanrai — socialisti-nis romanas ir "reteatralizuota" drama.
Skaityti daugiau...
 
Knygos ir žurnalai PDF Spausdinti El. paštas

Runcė Dandierinas: ŠILKAI IR VILKAI. Dainos vietinės ir sovietinės. 64 psl. Išleido Balys Pavaba-lys. Brooklyn, 1950 m.
Net tie, kurie iš principo nemėgsta poezijos, tikrai su mielu noru perskaitys visas šias eiles, o baigę dar kartą iš pradžių, taip jos lengvai ir maloniai skaitomos. Ne dėl manieros pats autorius savo eiles pavadino dainomis: iš tikrųjų visos jos ir yra dainuotinės; kai kurios sąmoningai parašytos žinomų dainų motyvu.
Autorius, slypįs po Dandierino slapyvardžiu, rodos, iš to pat dainių (ir garsaus alučio) krašto, kur ir K. Binkis, lengvo eiliavimo meistras. Visokiomis poetinėmis priemonėmis Dandierinas žaidžia. Net eilėraščių antraštės surimuotos. Arba homonimai, kurių paprastai vengiama, čia taip gausiai ir tikslingai vartojami:
Malkos degdamos anglėja,
O lietuviai greit anglėja.
Skaityti daugiau...
 
KLAIKI STUTTHOFO ISTORIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ben. Babrauskas   
Liet. Katalikų Spaudos Dr-jos leidinys A. Gervydo "Už spygliuotų vielų" (211 p., 1950 m., $2.25) yra šiurpus dokumentas, smulkiai atvaizduojąs baisias nekaltų lietuvių tautos įkaitų kančias ir mirtį vokiečių koncentracinėje Stutthofo stovykloje.

Matydami sąmoningą visos lietuvių tautos pasyvų boikotą nuolatinių okupacinės vokiečių valdžios potvarkių, naciai 1943 m. ėmėsi panašių represijų prieš lietuvius, kaip jau žymiai anksčiau tatai išpraktikavo prieš lenkus. Kai tų metų pavasarį nei viliojimais, nei grasymais, nei gaudymais niekaip nepajėgė sudaryti vokiško lietuvių legijono, vokiečiai suėmė rinktinius mūsų įvairių sričių veikėjus — profesorius, tarėjus, direktorius, mokytojus, kunigus, karininkus, advokatus — ir be jokio tardymo išgabeno į Rytprūsius, J Stutthofo koncentracijos stovyklą, kur dėl nežmoniškų gyvenimo ir darbo sąlygų jau po trijų savaičių vienas po kito tie mūsų tautos įkaitai ėmė mirti nuo dezinterijos, šiltinės ar tiesiog nuo mušimo. Kai žinia apie tų nekaltų žmonių mirtį, pasiekusi mūsų tautą, tučtuojau sukėlė nepaprastą jos reakciją, visų pirma pareikštą patriotine pogrindžio spauda, — vokiečiai, pabūgę eventualių sabotažo aktų visoje Lietuvoje, įsakė stovyklos administracijai geriau prižiūrėti tų įkaitų sveikatą, pakeliant juos į "garbės kalinius", atskiriant nuo įvairių kriminalistų ir atleidžiant nuo sunkiųjų darbų, bet, deja, nepadidinant maisto normos. Tatai, aišku, padaryta ir specifiniais vokiškais sumetimais, kadangi mirę įkaitai jiems nebebūtų naudingi...
Skaityti daugiau...
 
K. Pelėkis, GENOCIDE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. A. N. Tarulis   
K. Pelėkis, GENOCIDE — Lithua-nia's Threefold Tragedy. Redagavo Rumšaitis. "Venta", 1949 m. 286 pp. $2.00.
K. Pelėkio knyga atžymėtina, kaip pirmas stambesnis veikalas anglų kalba mūsų pokarinėje politinėje Literatūroje. Ką iki šiol turėjome, tebuvo plonos knygutės, bet ir tų stigo. Priešingai latviams ir estams, mūsų oficialinės įstaigos nėra paskelbusios jokių dokumentų rinkinių, o mūsų politikos veikėjai — nė mažiausių atsiminimų. Nejaugi čia kalta tik pinigų stoka? Bet kol to nėra, rašančiam apie Lietuvą žurnalistui ar istorikui tenka naudotis antraeiliais šaltiniais. K. Pelėkio knyga nors iš dalies užkiša tą spragą.

Knygos apimtis labai plati. Paliestos visos trys okupacijos. Nupasakota abiejų okupantų tautžudystes technika. Kruopščiai apskaičiuotos aukos žmonėms ir turtais. Apstu citatų, dokumentų nuotraukų ir fotografijų. Stilius vaizdus, nors kai kurių dokumentų vertimas stipriai šlubuoja. Iešką atsakymo į klausimą, kas gi yra toji tautžudystė arba genocide, jį ras.
Skaityti daugiau...
 
Stepas Zobarskas: MĖNESIENOS SĖJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. Jurgaitis   
Stepas Zobarskas: MĖNESIENOS SĖJA. Lietuvių skaitymai. 72 psl.
Tai vienas vaizdelis ir ilgesnė apysakaitė, paimti iš Lietuvoje 1939 m. išleistos Zobarsko knygos "Pabėgėlio" vardu, kur tada, be šių, buvo įdėtos dar dvi apysakaitės. Jeigu tai turėtų būti Lietuvių skaitymų serija, kurioje būtų pateikiama rinktiniai įvairių mūsų autorių raštai, tai turėtume laukti labiau klasiškų dalykų. O šiedu kūrinėliai nėra jau taip išskirtiniai net paties Zobarsko kūryboje. Betgi Zobarskas gyvena čia pat mūsų tarpe ir yra pačiame amžiaus žydėjime, tad norėtųsi matyti naujų jo kūrinių.
Skaityti daugiau...
 
METRAŠTIS 1950 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. Jurgaitis   
METRAŠTIS 1950
Tai yra Tėvų pranciškonų išleistas kenčiančiai Lietuvai prisiminti didžiulis kultūros almanachas, iliustruotas Čiurlionio, Galdiko, Jonyno ir kitų dailininkų piešiniais, taip pat būdingais tautodailės kūriniais ir moderniomis dail. Vijeikio vinjetėmis. Metraštis turiningas, jo straipsniai rinktiniai, žymūs įvairių sričių bendradarbiai jį daro tikrai vertingą.

Pirmame ideologiniame religiniame skyriuje randame įdomių žinių apie šventuosius metus (prof. prel. Penkauskas), vysk. V. Padolskio straipsnį apie kunigystę ir Lietuvos kunigų likimą, filosofo J. Girniaus straipsnį apie tikėjimo kovą su netikėjimu ir itin vertingą prof. A. Maceinos studijėlę "Kaino prisikėlimas", kur bolševizmas vykusiai nušviečiamas, lyginant jį su esminėmis Kaino žymėmis: neapykanta Dievui, žmogui ir žemei; gražiai išaiškinama bolševizmo žemės ūkio kolektyvinimo ir nuolatinio gyventojų perkeldinėjimo prasmė.
Skaityti daugiau...
 
STASIO ŠIMKAUS KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Žilevičius   

Neseniai išėjo iš spaudos St. Šimkaus 33 rinktinės lietuvių liaudies dainos. (33 Selected Lithuanian Folk Songs. Kaina $2.00. Išleido kun. P. M. Juras. 1950. 68 psl., didelio formato) Įžanga lietuvių ir anglų kalba parašyta J. Žilevičiaus.

Poetas Stasys Santvaras, recenzuodamas "Drauge" šį leidinį, savo straipsniui antraštę padėjo "St. Šimkus grįžta Amerikon". Teisingai išsireikšta. Kai 1915 m. vasaros pradžioje jis atvyko pirmą kartą į šį kraštą, jo kūriniai, kuriuos pirmiausia buvo išleidęs Petrapily, čia chorų jau buvo plačiai dainuojami. Jau tuosyk jo harmonizuotos dainos "Vai, varge, varge", "Ant marių krantelio", "Ko vėjai pučia", "Aš augau pas tėvelį" ir "Pas močiutę augau" įvairių solistų-mėgėjų parengimuose buvo dainuojamos, šios dainos dabar surinktos šiame leidinyje vienon vieton. Kai kurių buvo kelios laidos prieš tai. Pats autorius paskutiniuose leidiniuose kai kur jų pritarimą truputėlį pakeitė, o kitoms dainoms įžangas pritarime pridėjo, kur pirmiau nebuvo. Kitai net melodiją daugiau prie kaimo originalinio stiliaus priartino ("Ant marių krantelio").
Skaityti daugiau...
 
NAUJI K. V. BANAIČIO KŪRINIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Žilevičius   
1.
Kazys Viktoras Banaitis: Aš ŠIĄ NAKTĮ. Vienam balsui ir fortepijonui. Išleido X. Strumskis.

Tai kūrinys, aštuonių puslapių dydžio, meniškai išleistas, žodžiai B. Buivydaitės. Pritarimas prasideda tykiais, žemais garsais, iš karto nuteikiančiais nakties paslaptingumu, kai žodžių autorė kalba: "Aš per naktį, tamsią naktį, miego nemiegočiau. Sako, naktį medžiai kalba — jų pasiklausyčiau." Pritarimas labai išryškina vaizdą, ir toje naktyje girdėti medžių ošimo bangavimas ir ramybė. Autorė pasisako: "Nuo pušelių, nuo žiedelių ašaras braukyčiau.." Toje vietoje, kiek pirmėliau, vėjelis subangavęs — skubesnių akordų pakaitomis sukelia svarbiojoje melodijoje senovės kaimo melodijų niūniavimo atbalsius, čia nedve-jotinai pasigirsta grynai liaudies melodijų atskilęs, naktyje nuo visumos paklydęs ir su kitu tokiu pat paklydėliu susimaišęs 3 taktų pabirų motyvas. Po ilgėlesnių prieš tai niūrių muzikos garsų, šis tautinis majotinis skaidrus motyvas, lyg netyčia, švystelia nakties tamsumoje. Šis ūmus ir nelauktas motyvas sudaro nepaprastai įdomų ir maloniai nuteikiantį kontrastą, kuris pabaigoje (larghetto molto espressivo muzikos slinktyje), pritarime — irgi netikėtai — yra kiek atitolintas, bet vistik giminingas, panašus į pirmąjį motyvą. Tai palieka didelį estetinį įspūdį.
Skaityti daugiau...
 
ŠIANDIENINE KATALIKŲ BAŽNYČIOS PADĖTIS KAI KURIOSE ŠALYSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė D r. J. V.   

Komunizmui vis labiau įsigalint, vis didesnius plotus užimant, Katalikų Bažnyčios padėtis kai kuriuose kraštuose gauna naują vaizdą.   Ten, kur įsigali komunizmas, ji yra persekiojama, naikinama. Tuose gi kraštuose, kur komunizmo pavojus yra suprantamas ir tikrai realus, tenai Katalikų Bažnyčia, nors ir negausi savo narių skaičiumi, yra vertinama, jos reikšmė ir įtaka tokiame krašte stiprėja. Kaip charakteringus pavyzdžius paimsime Kiniją, Japoniją, Persiją ir Norvegiją.

KINIJOJE
Kinija yra misijų kraštas, šiandie Kinijai atsidūrus į komunistų rankas, katalikų misijoms gresia rimtas pavojus. Nors kol kas visuotinio persekiojimo dar nėra, betgi padėtis yra labai netikra ir kelianti rimto susirūpinimo. Po pirmosios persekiojimų bangos, kuri prieš kelis metus užliejo Mandžiūriją ir Šiaurės Kiniją, kada buvo griaunamos bažnyčios, naikinamos katalikų vedamos įstaigos, užmušinėjami arba ištremiami kunigai misijonieriai, šiuo metu atrodo dar "ramu".
Skaityti daugiau...
 
JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTYBIŲ ŪKIS 1949 M. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Pž.   

Nuo pat karo pabaigos J. V. ūkis gyveno nepaprastai aukštos konjunktūros metą. Tai buvo pirmoj eilėj karo meto pasėka. Tada J. V. buvo išvysčiusios didžiulę karinių reikmenų gamybą, net tapo visų jungtinių tautų tiekėju.

Karui formaliai pasibaigus, šis milžiniškas industrinis aparatas sparčiai turėjo prisitaikyti taikos meto sąlygų gamybai. Buvo susitaupusios eilės metų nepatenkintos tiesioginės vartotojų prekių paklausos. Reikėjo sudaryti normalines prekybos bei gamybos tinklo gėrybių atsargas, kurios buvo labai sunykusios. J. V. tada tapo viso likusio laisvojo pasaulio gelbėtoju nuo prekių bado bei komunizmo šmėklos.
Skaityti daugiau...
 
AUSTRALIJA MŪSŲ AKIMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kazokas   
Vargu ar šiandie yra pasaulyje kraštas, kur nesutiktume lietuvio. Sakytumei, nematoma likimo ranka mus, lyg sėjos sėklą, pasėmė iš aruodo ir pabėrė žemėn. Ir čia mums gresia toji pati lemtis, kaip anam Evangelijos sėjėjui, kurio paberta sėkla krito ir ant uolos, ir tarp erškėčių, ir į gerą dirvą, šiuo metu mes patys dar nemokėtume atsakyti, kurie esame patekę derlion dirvon, tačiau kiekvieno širdyje tebėra gyva anoji kovos ugnis, kuri padės įveikti ir sausą uolą, ir dygius erškėčius.

Australija yra ypač mums nepažįstama dirva, kurioje pagal paskutinius duomenis jau yra atsiradę per 6000 lietuvių. Daugumas iš čion atvykusiųjų pasirinko šį kraštą jau vien dėl to, kad neturėjo vilčių patekti kitur, kitus viliojo pietų egzotika ir plačios galimybės "prasimušti", dar kiti važiavo į čia tik tais sumetimais, kad, reikalui esant, nereikėtų "toliau bėgti", nes nebus kur. Vis dėlto šiek tiek apsipažinusiam su naująja aplinka ir gyvenimo sąlygomis peršasi neabejotina išvada, kad ši saulėtoji šalis nėra anoji ideali lietuviškai sėklai žemė, iš kurios tektų tikėtis gausaus derliaus. Tiesa, reikia pripažinti, kad čia besikuriančio lietuvio nuotaika nėra palūžusi: pradėdamas naujakurio gyvenimą, lietuvis ateivis kažkaip šviesiai žiūri į ateitį; savo kietu darbu ir ištvermingumu jis gal čia labiau negu kur kitur gali užtikrinti savo rytojų. Tačiau, iš kitos pusės, tautinio sąmoningumo ir lietuviškos kultūros plėtotei sąlygos nėra labai pavydėtinos, ir todėl dvasiniu atžvilgiu jis čia tikrai skurs ir vys.
Skaityti daugiau...
 
NAUJA SOVIETIŠKOJI ŠEIMOS POLITIKA PDF Spausdinti El. paštas
Bolševikai konfiskuoja ne tik turtą; jie konfiskuoja visą žmogų: jo asmenybę ir jo šeimą.
Sukolektyvinimas turi būti visuotinis. Pradžioje sovietai vedė griaunamąją politiką šeimos atžvilgiu, žmogui jie davė absoliutinę laisvę meilės gyvenime. Pavergę asmenį kolektyvui, jie norėjo leisti jam pasidžiaugti bent laisvais seksualiniais džiaugsmais. Todėl šioje srityje jie jokių varžtų nedėjo. Priešingai, seksualinė laisvė buvo laikoma bolševikiško žmogaus žyme, o seksualinis padorumas ir tvarkingumas buržuaziniu prietaru. Senesnioji sovietų politika buvo pagrįsta Fr. Engelso mokslu, kuris monogamiją laikė buržuazine institucija ir reikalavo, kad moterystė tol egzistuotų, kol yra meilė. O meilės buvimą ar nebuvimą apsprendžia, be abejo, patys susituokusieji. Todėl skyrybos, pasak Engelso, esančios natūraliausias vedybų elementas. Šiam dėsniui ištikimas Leninas 1917 m. gruodžio 19 d. išleido vedybų dekretą, pagal kurį moterystei sudaryti nereikalinga jokių — nei civilinių nei religinių — jungtuvių. Pakanka paprasto susidėjimo bendram gyvenimui. Pareiškus vyrui ar žmonai norą, be jokių priežasčių moterystė gali būti suardoma. Nemoterystėje gimę vaikai prilyginami vedybiniams. Netekėjusi motina gali savo vaikus atiduoti auklėti valstybei. Net buvo einama prie to, kad visi vaikai būtų valstybės auklėjami, nes tuo būdu žmogaus sukolektyvinimas gali būti sėkmingiau pravestas.
Skaityti daugiau...
 
STEIGIAMASIS SEIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. K.   

Šiemet gegužės 15 dieną suėjo trisdešimt metų nuo Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos. Tai palyginti neilgas laiko tarpas, bet visai pakankamas, kad galėtume į anų dienų įvykius žvelgti jau istoriko akimis. St. Seimas mums reikšmingas ne tik todėl, kad jis buvo pirmasis ilgoje mūsų valstybinio gyvenimo eigoje pačių jos gyventojų visuotiniu balsavimu išrinktas, bet ir todėl, kad jis padėjo pagrindus visai nauju būdu atsikuriančiai nepriklausomai Lietuvai.

Lietuva atgimė iš Didžiojo Karo pelenų. Dar karui tebeeinant, vokiečiai okupantai, išviję senuosius pavergėjus rusus, 1917 m. leido Vilniuje susirinkti iš viso krašto ir iš visų sluogsnių atstovams. Toji Vilniaus konferencija nusprendė atstatyti Lietuvos nepriklausomybę, bet ji šio akto nesiėmė skelbti, pavesdama tai jos išrinktai 20 atstovų Tarybai, kuri turėjo pirmiau paruošti reikiamą dirvą. Taryba Lietuvos Nepriklausomybės aktą paskelbė 1918 m. vasario 16 d.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA IR JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Kajeckas   
Kiekvienam lietuviui patriotui savaime gali kilti klausimas, kas ligi šiol padaryta Jungtinėse Tautose Lietuvą liečiančiais opiais reikalais ir kokie darytųjų žygių rezultatai.

Smulkiai neminėsim visko, kas ligi šiol padaryta. Vien tik Lietuvos pasiuntinybės Washingtone perduota Jungtinių Tautų pilnaties pirmininkams, sekretoriato generaliniam sekretoriui ar jo pavaduotojui bei žmogaus Teisių skyriui jos pačios, Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir kai kurių organizacijų tremtyje apie 11 memorandumų bei atsišaukimų, kurie sudaro virš šimto ilgų, mašinėle rašytų puslapių. Be to, pora memorandumų persiųsta Jungtinėms Tautoms Pabaltijo pasiuntinybių Londone. Kai kurie memorandumai buvo visų trijų Pabaltijo tautų paruošti ir kolektyviai trijų Pabaltijo valstybių pasiuntinių Jungtinėms Tautoms įteikti. Vienas memorandumas Įteiktas net vienuolikos tautų, Sovietų pavergtų, vardu.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Vyriausias Redaktorius — Antanas Vaičiulaitis
Redakcinis Kolektyvas: Dr. J. Aistis-Aleksandravičius, T. Dr. L. Andriekus, O.F.M., Bern. Brazdžionis, J. Girnius, Dr. J. Grinius, T. Dr. B. Grauslys, O.F.M, Dr. K. Pakštas, Dr. A. Kučas, J. Pažemeckas, Dr. A. Šapoka, Br, Stočkus, T. J. Vaškys, O.F.M.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai