Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1950 m. 9 lapkritis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Vaclovas  Čižiūnas — Tautinės sąmonės ugdymas ir išlaikymas emigracijoje ......... 385
Henrikas Nagys — Fragmentai iš vaikystės (ell.) ................................................... 397
Pulgis Andriušis — Trys fragmentai ....................................................................... 398
P. Stelingis — Rudenėlis (ell.) ................................................................................ 399
T. Dr. Klemensas Žalalis, O.F.M. — Literatūriniai Šventraščio žanrai .................... 400
Gabrielė   Mistral — Mokytojos malda ................................................................... 409
Prof. Ernestas Fraenkelis — Apie kalbininkus, tyrinėjusius lietuvių kalbą ............ 410
Vincas Kazokas — Iš ciklo "Metai" (eil) ................................................................ 417
J. Grinius — Menas ir mokslas lietuvių tautos tarnyboje ....................................... 419

KŪRYBOS   PASAULYJE
LITERATŪRA
A. V. — šiandieninėj prancūzų literatūroj .............................................................  423

KNYGOS IR ŽURNALAI
J. Gimbutas — Etnologo žvilgsnis į pirkią .............................................................. 425
A. V. — Lietuva amerikiečių istorijos vadovėly ..................................................... 426

MENAS
J. Žilevičius — 200 metų  nuo Johann  Sebastian  Bache mirties ........................... 427

RELIGINIS GYVENIMAS

T. Dr. Klemensas Žalalis, O.F.M. — Pijaus XII žodis mokslininkams .................... 428


VISUOMENINIS GYVENIMAS

A. Kasulaitis — Amerikos lietuvių katalikų kongresas ......................................... 430

A. Erdvilas — Ateitininkų sąjungos suvažiavimas .................................................. 431
AIDŲ   Bičiuliai-platintojai ..................................................................................... 432

Skaityti daugiau...
 
Tautinės sąmonės ugdymas ir išlaikymas emigracijoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VACLOVAS ČIŽIŪNAS   

Mūsų tūkstančiai, ir mes mirties nebijom:
Veda mus šviesi tikėjimo liepsna
Į tenai, kur puošis žemė tulpėm ir lelijom —
Mūsų didžio išsipildymo diena!

Bernardas Brazdžionis

Sunku rasti civilizuotą tautą pasaulyje, kuri neturėtų savų emigrantų. "Žuvis ieško, kur giliau, žmogus ieško, kur geriau" — sako lietuviškoji patarlė. Tokių geriau ieškančių ir senasis pasaulis visais laikais turėjo. Ištisos giminės ir tautos kraustėsi senovėje iš vieno krašto į kitą, nukeliaudamos šimtus ir tūkstančius mylių ir ieškodamos geresnių ganyklų savo gyvulių bandoms ir patogesnių bei turtingesnių apylinkių medžioti, žvejoti ir gyventi. Tokie tautų kraustymais!, savaime aišku, neapsiėjo be prievartos kitoms kaimynėms tautoms, t. y. be karų su jomis. Tačiau toks tautų kraustymasis buvo jokia emigracija, nes šiuo atveju "emigruodavo" visa tauta, ieškodama sau naujos tėvynės.
Skaityti daugiau...
 
FRAGMENTAI IŠ VAIKYSTĖS (Eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HENRIKAS NAGYS   
Laukinių rožių vijokliuos paskendę kapai.
Išblyškusios moterys raudančiu vieškeliu veža
eglaitėm skurdžiom apkaišytą mėlyną karstą.
Iš tolo aidi skausmingi koplyčių varpai.
Mano vaikystės rytmetis! Dieve, kaip maža
davei Tu manajai kelionei per žemę. Kas kartą,
kai paliečiu rankomis ją: tai mano pilkoji vaikystė —
pageltusio veidrodžio šukė — skurdi ir mažytė.
Ak, bet užteks man ir jos, — ji brangesnė už saulę,
žvaigždynus, marias. Nes ji mano. Tik mano.
Ir kai apkarsta man visas bekraštis pasaulis:
žmonės, laivai, žiburiuojantys miestai ir žemė,
jūs nepaliksit manęs, mano dienos gyventos, kaip aidas
plakančios mano širdies; nes bejos, kur jūs eisit, našlaitės?
Mes nulipdėme molio pilis.  Mes stiklu išraižėm
ant kelio dulkėto namus ir gyvenom laimingi
juose ligi saulės laidos. Ir kai vėjai ir žingsniai
praeivių juos sutrypė, užpūtė — aikštėj
statėme vėl karalystes, miestus, pasaulius iš smėlio.
Rudenio vakarą visa apkrito lapais ir paukščių šešėliais.
Skaityti daugiau...
 
TRYS FRAGMENTAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PULGIS ANDRIUŠIS   
(Iš apysakos "Sudiev, kvietkeli")

Vasaros pavakariais, žmonėms grįžus iš bažnyčios, Viščių jaunimas eidavo parugėn, pusberniai virsdavo kūlio per dirvonėlį ties Mykolos beržais. Pasipuošę dažytu mileliu, kepures apsikaišę gėlėmis, o mergos su vainikais ant galvų. Tampydamas lyg rankovę Kazėnas nešdavo ar-moniją, jam tarp kojų veliantis kaimo vaikiščiams, kuriems tą dieną pasitaikydavo neganyti.
Skaityti daugiau...
 
Rudenėlis (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. STELINGI8   
Tai ne gegužis soduose vyšnių šakas linguoja,
Tai ne pavasaris džiaugsmingai siaučia.
O rudenėlis jau su gervėm Išplasnoja,
Išsineša jau paskutinį džiaugsmą.

O tas dangus dar toks gilus ir giedras!
Šviesaus vasarvydžio spalvos priplūdęs.
Tavų svajonių mėlynasis žiedas...
Bet soduos rudenėlis. Ne gegužis.

 
LITERATŪRINIAI ŠVENTRAŠČIO ŽANRAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. DR. KLEMENSAS ŽALALIS, O.F.M.   
Šio amžiaus pradžioje katalikai įžengė į naują epochą Šv. Rašto studijoje, ypač apie literatūrinius jo žanrus. Tiesa, šis klausimas nėra šio amžiaus išradimas, nes jau Bažnyčios Tėvai jį yra lietę, žinoma, ne taip aiškiai ir ne tokiais terminais, kaip dabar. Apie literatūrinius žanrus rašė ir pereito šimtmečio šventraščio vadovėlių autoriai, tačiau ir šie negalėjo perdaug ką pasakyti, nes neturėjo reikiamų įrodymui argumentų. Padažnėjusių iškasenų Rytų šalyse ir atrastų dokumentų dėka šiuo metu Rytų kultūra pažįstama daug tobuliau, negu prieš penkiasdešimt metų. Pažįstant šią kultūrą, lengviau pažinti rašymo formas, rytiečių išsireiškimus ir jų psichologiją, kuriuos galima pritaikyti visiems šventraščio autoriams.

Niekas neabejoja, kad klasinėje literatūroje buvo tam tikrų žanrų, kurie varžydavo autorių ir jam neleisdavo laisvai išreikšti savo minčių. Jeigu jau pasirinkdavo vieną žanrą, turėdavo jo laikytis visame kūrinyje. Jei kas norėtų savo akimis tai ištirti, gali pastebėti, nors ir skaitydamas Tacito "De oratore".
Skaityti daugiau...
 
MOKYTOJOS MALDA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GABRIELE MISTRAL   
Viešpatie! Tu, kuris mokei, atleisk, kad aš mokau,
  kad aš nešioju mokytojos vardą, kurį Tu
  turėjai žemėje.
Suteik man mano mokyklos meilę, kad nei grožio
  apžavai negalėtų paveržti mano visų
  akimirkų meilės.
Mokytojau, suteik man pastovų užsidegimą ir
  praeinantį nusivylimą. Išplėšk iš manęs tą
  nešvarų atsiteisimo geidimą, kuris dar mane
  drumsčia, išrauk tą smulkmenišką maišto
  jausmą, kuris kyla manyje, kai esu įžeidžiama.
  Manęs neskaudina nesupratimas, nė
  manęs liūdina, kai užsimiršta tos, kurias mokiau.
Skaityti daugiau...
 
APIE KALBININKUS, TYRINĖJUSIUS LIETUVIŲ KALBĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PROF. ERNESTAS FRAENKELIS   
"Aidų" 1948 m. spalio mėnesio 19 numeryje rašiau apie vokiečių kalbininkus, kuriems rūpėjo lietuvių kalbos tyrinėjimas, ir savo straipsnio pabaigoj trumpai pabrėžiau, kad ir tų kraštų, kurie nepriklauso vokiečių kultūros sferai, kalbininkai daug prisidėjo prie lituanistikos raidos. Ana proga aš buvau paminėjęs Būgos, Skardžiaus ir kitų nuopelnus šioje srityje, bent kiek jie papildo vokiečių straipsnius ar knygas. Iš tikrųjų visi Kazimiero Būgos veikalai yra labai svarbūs. Tai galima pasakyti ypačiai apie jo lietuvių kalbos žodyną, kuris dėl autoriaus staigios mirties teapima tiktai iki junginio an; bet jis turi labai įdomų įvadą tiek apie lietuvių kalbos kirčius ir priegaidės, tiek apie kitas baltų tautas ir jų tarmes. Būgos knygoj "Kalba ir senovė" (Kaune 1922 m.) yra išdėstyta daug dalykų, kurie liečia lietuvių kalbos gramatiką, žodyną, etimologiją, tautotyrą ir t. t. Joks rimtas baltistas negali išsiversti be šito veikalo.
Skaityti daugiau...
 
IŠ CIKLO "METAI" (Eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS KAZOKAS   
1. ŽIEMA.
Kažin kur, girios pakrašty, sušvinta žiburėlis.
Pilkoj tamsoj ištirpsta kelias ir namai —
O tu bevardžiu ilgesiu prie lango parimai,
įsižiūrėjęs j stikle pražydusią ledinę gėlę   

Ir tavo širdyje pavasariai vėl bunda, kelias:
Akimirksniui sumirga slėniai vėl žali —
Staiga tave per baltas lygumas toli
štai išveda klajot kažin kur, nepasiekiamai toli
Suskambęs nepažįstamo keleivio tolimas varpelis.
Skaityti daugiau...
 
MENAS IR MOKSLAS LIETUVIŲ TAUTOS TARNYBOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. GRINIUS   
Ruošdamasis padaryti keletą pasiūlymų apie dailiųjų menų ir dvasinių mokslų tvarkymą emigracijoj, remiuosi prielaida, kad dailiųjų menų, t. y. muzikos, dailės ir grožinės literatūros reikšmė tiek asmens, tiek tautos gyvenime yra didelė. Tai įrodyti būtų nesunku (tai mano yra padaryta knygoje "Grožis ir Menas"). Čia pradžioj tik noriu savaip parafrazuoti ir pritaikyti J. Basanavičiaus žodžius, jo parašytus pirmame "Aušros" n-ry. Ten jis buvo pasakęs, kad žmonės, nežiną savo tautos istorijos, pasilieka vaikais. Šiandien būtų galima pasakyti, kad tauta, kuri neugdo ir nepuoselėja savo meno ir mokslo, yra bekalbė ir beveidė kitoms tautoms. Tai ypač tinka mažoms tautoms. Juk senovės Graikija mums atrodytų beveidė ir bekalbė, jei ji nebūtų turėjusi savo filosofų, savo poetų, savo dramaturgų, savo skulptorių ir architektų. Tik jų dėka senovės Graikija tebėra gyva mūsų sąmonėj ir tebedaro įtakos mūsų laikų sergančiose tautose.
Skaityti daugiau...
 
ŠIANDIENINĖJ PRANCŪZŲ LITERATŪROJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. V.   

Nuo daugel amžių prancūzų literatūra reiškiasi dideliu gaivumu ir kūrybine jėga. Tos stiprybės ji buvo nenustojusi ir pastaraisiais dešimtmečiais. Nuo natūralizmo ir simbolizmo ji nesiliovė žėrusi talentą po talento } Europos ir pasaulio literatūrą, duodama jai naujų idėjų ir naujų srovių. Patys prancūzai, būdami sistemos žmonės, tuoj sutraukdavo savo beletristus, poetus ir dramaturgus į tam tikras grupes, dažniausiai atstovaujančias savo generaciją arba literatūrinę srovę. Taip paskesniais laikais, po didžiųjų simbolistų Paul Verlaine ir Arthur Rimbaud, po natūralistų Zola ir Maupassant, jie ga-lSjo didžiuotis tokiomis stambiomis figūromis kaip Anatole France, Pierre Loti, Maurice Barres, Paul Bour-get, Romain Rolland, Charles Peguy, Andre Gide, Paul Claudel Francis Jammes, Maurice Maeterlinck (belgas), Paul Valery, Marcel Proust, ir kitais vyresnėje kartoje, kurioje tik du tebėra gyvi — Paul Claudel ir Andre Gide, Paul Claudel, Francis aukščiausi literatūros vardai prancūzuose, — vardai išsilikę iš praeities, kurioje buvo sukurti didieji jų veikalai. Po jų iškilo ir naujesnė karta su Francois Mauriac, Jean Girau-doux, Georges Duhamel, Jules Ro-mains, Apollinaire, Georges Berna-nos, Martin du Gard ir dar jaunesniais. Paskutinių priešakyje savo pranašumu atsistojo Andre Malraux. Tai būtų antroji, o gal ir trečioji paskesniųjų laikų karta.
Skaityti daugiau...
 
ETNOLOGO ŽVILGSNIS Į PIRKIĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Gimbutas   

Gustav Ra enk: Das System der Raumeinteilung in den Be-hausungen der nordeurasischen Voelker, I Teil. 136 psl., 33 pa-Folklivsforskning, Stockholm 1949.
Baltų, suomių, skandinavų, šiaurinių ir rytinių slavų senosios kaimo statybos gyvenamieji namai turi labai panašų planą. Tautotyros literatūroje tie namai priskiriami "Dūminiam dvigalės pirkios" tipui, pvz., senoviškoji aukštaičių pirkia.

Dėl ko tos skirtingos ir plačiai išsiskleidusios tautos sukūrė vienodos sistemos gyvenamąjį namą? Šiam klausimui atsakyti etnologas-tautotyrininkas pirmiausia tirs žmonių socialinius santykius, religines bei šeimynines tradicijas, ūkininkavimo būdą, apskritai — kultūrines sąlygas. Architektas ar inžinierius kreips daugiau dėmesio į gamtos sąlygas, naudojamas medžiagas, technines priemones ir, žinoma, į minėtąsias kultūrines aplinkybes.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA AMERIKIEČIŲ ISTORIJOS VADOVĖLY PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. V.   
Neseniai teko matyti vieną amerikiečių mokyklose (kolegijose) vartojamą paskutinių laikų istorijos knygą. Tai "The Origins and Consequences of the World War H". Šis veikalas suredaguotas Floyd Cave, o parašytas kelių bendradarbių ir dar palydėtas buvusio Valstybės pasekretario Sumner Welles pratartimi. Nežiūrint profesoriškų titulų ir Sumner Welles pagyrimų, šioje naujausių laikų istorijoje esama visai klaidingų teigimų. Tie teigimai juo blogesni, kad jie sudaro iškreiptus ir juodus paveikslus apie kai kurias šalis. Gaila, kad amerikiečių jaunimas mokomas klaidų, ir net keista, kad tokią knygą vartojant pasitaikė rasti vienoje katalikų kolegijoje.

Tų nesąmonių šiame veikale pažerta ir apie Lietuvą, kada kalbama apie Baltijos kraštus.
Į knygos pabaigą randame skyrių "Supervalstybių konfliktai", šią dalį parašė Vanderbilt universiteto profesorius R. E. Lindgren.
Skaityti daugiau...
 
200 METŲ NUO JOHANN SEBASTIAN BACHO MIRTIES (1685—1750) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Žilevičius   

Nors jau praėjo 200 metų, kai mirė žymusis pasaulio kompozitorius, jo vardas yra dar garsesnis už tą laikotarpį, kuriame jis gyveno ir kūrė. Jis savo laikais buvo žinomas, ir garsas apie jį sklido plačiai, bet vistik jis nebuvo tada laikomas pasaulinio masto. Praslinkus nuo jo mirties šimtmečiui, pirmą kartą buvo išleisti jo visi kūriniai, daugiausia buvę knygynuose rankrašty. Kai muzikologų tada buvo apsidairyta, buvo pastebėtas Bacho genijus ir paaiškėjo, kad jis yra sukūręs savo stilių ir kad to stiliaus, vadinamo polifoniniu, beesąs vienas didžiausių atstovų. Paaiškėjo, kad jo amžininkai toli gražu neprilygsta jo Kūrybai.
Skaityti daugiau...
 
PIJAUS XII ŽODIS MOKSLININKAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė T. Dr. Klemensas Žalalis, O.F.M.   

Paskutiniai dešimtmečiai yra didelio laimėjimo laikotarpis ne tik išradimų srityje, bet apskritai moksle. Visais galimais būdais stengiamasi ką. nors naujo atrasti. Filosofai bando sukurti naujas teorijas ir jas pritaikyti praktiniam gyvenimui. Mokslo žmonės stengiasi savuoju protu prieiti prie aukščiausios tiesos.

Kai kurie paskutiniojo dešimtmečio mokslo žmonės perdaug drąsiai pradėjo ieškoti naujenybių, ir jų daviniai išvadoje nelabai sutinka su apreikštąja tiesa. Todėl jau keletas metų buvo laukiama autoritetingo pasisakymo. Neveltui laukta, nes dabartinis popiežius šių metų rugpjūčio 12 išleido encikliką "Humani generis", kurioje kaip tik liečia naujenybių ieškotojų teorijas ir įspėja katalikus, kaip jie turi į tai žiūrėti. Pravartu ir mums susipažinti su popiežiaus pasisakymu ir nurodymais, kad galėtume objektyviai spręsti naujųjų teorijų teisingumą ar klaidingumą ir kad mes patys nenuklystume  nuo  tikrosios tiesos.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ KATALIKŲ KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Kasulaitis   

Amerikos lietuviai katalikai neabejotinai buvo ir yra stipriausia organizuota grupe mūsų išeivijoje JAV. Apjungti Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos, jie jau keliasdešimt metų varo gilią vagą katalikybes ir lietuvybės laukuose. Todėl suprantama, jog Katalikų Federacijos kongresas yra didelės svarbos Įvykis.

Šiemetinis (iš eilės 31-sis) kongresas įvyko rugsėjo 30 — spalio 1 dienomis Pittsburghe, William Penn viešbutyje. Jis prasidėjo šv. Mišio-mis šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje, kurių metu atitinkamą pamokslą pasakė Tėvų Pranciškonų provincijolas T. Justinas Vaškys. Į apypilnę salę kongreso atidarymo žodį tarė federacijos Pittsburgho apskr. pirmininkas inž. Antanas Mažeika. Sugiedojus Tautos himną ir prel. J. Balkūnui atkalbėjus maldą, trumpai prabilo pats federacijos pirmininkas žurnalistas Stasys Pieža. Po to buvo išrinktas prezidiumas ir kiti kongreso organai. Į prezidiumą išrinkti "Garso" redaktorius Matas Zujus — pirmininku ir Pr. Vainauskas su L. Žemaityte — vicepirmininkais. Sekretoriavo prof. Ant. Vasiliauskas ir Valkauskaitė. Rezoliucijų komisiją sudarė: kun. dr. K. Vaškas, J. B. Laučka, T. Justinas Vaškys, kun. J. Kidykas, dr. Ant. Vasiliauskas, prof. Ignas Malinauskas, adv. St. Gaba-liauskas, St. Lūšys, V. Kvietkus ir kun. K. Vasys.
Skaityti daugiau...
 
ATEITININKŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Erdvilas   
Spalio 1 d. Pittsburghe, šv. Kazimiero parapijos mokyklos bibliotekoje įvyko Amerikos ateitininkų sąjungos suvažiavimas, kuriame kartu buvo paminėta ir ateitininkijos 40 m. sukaktis. Iš įvairių vietų dalyvavo apie 70 atstovų.

Suvažiavimas prasidėjo šv. Mi-šiomis, kurias laikė ir turiningą pamokslą pasakė sąjungos dvasios vadas kun. Pr. Juras.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ BIČIULIAI — PLATINTOJAI PDF Spausdinti El. paštas
Jei tautinės kultūros žurnalas AIDAI, perkelti iš Vokietijos į Jungtines Amerikos Valstybes, galėjo čia Įsistiprinti ir tobulėti, didele dalimi tai AIDŲ bičiulių-platintojų nuopelnas. Jų dėka apie AIDUS susitelkė nemažas skaitytojų būrys.
Jei uolieji platintojai ir ateityje AIDAMS talkininkaus, tai žurnalas neturės rūpesčių išsilaikyti ir toliau ryžtingai varys tautinės kūrybos vagą.
Aidų redakcija ir administracija, giliai įvertindama platintojų pastangas ir didi jų pasiaukojimą, taria jiems nuoširdų ačiū.
čia paduodame platintojų sąrašą, kurie įvairiose vietovėse yra daugiausia pasidarbavę.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai