| |
|
|
1951 m. 1 sausis
|
IEŠKOJIMAS ŠVIESOS GYVENIMUI |
 |
 |
 |
|
Parašė JUOZAS GIRNIUS
|
ŽVILGSNIS Į MŪSŲ ŠIMTMEČIO PIRMĄJĄ PUSĘ
Peržengiame į mūsų šimtmečio antrąją pusę. Nors datinė numeracija pati savaime ir nieko nesako, bet vis dėlto ji duoda bent progą mesti žvilgį į mūsų žengiamą kelią. Šiuo kartu bus mestas žvilgis į dabarties filosofijos pastangas, jei ne vadovauti gyvenimui, tai bent jį nušviesti. Senoji Platono utopija susieti filosofiją ir politiką tokia ir liko. Tiesos, o ne valdžios ilgisi filosofai. Užtat ir patys filosofai nereiškia pretenzijų į Platono utopiją. O, antra vertus, niekas jų ir nelaukia politikoje. Politikai reikia ne filosofų, o sofistų, tai yra ne tų, kurie gintų tiesą, bet kurie mokėtų už tiesą įpiršti visa, kas kada naudinga atrodo. Ir vis dėlto neišsemia visos gyvenimo vadovybės tik viena politika. Tegu politine propaganda ir mielai norėtų persunkti visą žmogų, visada šis betgi stengiasi išsaugoti, politikų žodžiais, privatų sektorių, kuriame Žmogus stengiasi būti savimi pačiu, o ne tik beasmeniniu vienos ar kitos viešojo gyvenimo funkcijos nešėju. Iš šio ilgesio gimsta filosofija ir per šį ilgesį ji prasiveržia į gyvenimą. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Antanas Miškinis
|
DAINA APIE SAULĖTUS NAMUS
Į saulę šaipėsi lelijos.
Regėjos — visos iš dangaus.
O ašai čia, žalioj šalyje,
Iš nuobodumo pavargau.
Prisiminiau čigones burtą
(Kortas bei rankų būrimus),
Kad aš turėsiu didį turtą,
Statysiu saulėje namus.
Maniau sukursiu didžią meilę,
Nebus palangėj sutemos;
Tada bus gražios mano eiles
šituose saulėtuos namuos.
Daug kartų vyšnios žiedus purtė.
Daug upės nešė sūkurių.
Tik ašai vis nė kokio turto,
Namų ir nieko neturiu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. AISTIS
|
ANT. MIŠKINIS
Dažnai sakydavau Antanui Miškiniui, kad mudu esame du vienos gūžtos sakalėliu. Mudu buvome neišskiriamu: vis būdavom dviese. Jei kas mudviejų vieną pamatydavo gatvėje, būtinai klausdavo: — O kur Antanas? — arba: O kur Joną padėjai? — Buvome, taip sakant, savo rūšies siamiečių dvynai. Trejus metus išgyvenome viename kambaryje. Keliolika metų draugavome ir ta draugystė niekad nenutrūko, o progų buvo, nes kažkam, ir daug kam rūpėjo mudu sukiršinti, ir norėta sukiršinti labai taikliu ir opiu būdu: kuris mudviejų didesnis poetas. Bet mes niekad šio klausimo nekėlėme ir nediskutavome.
O va kaip aš jį pažinau. 1923 metų rudenį atsitrenkė "Aušros" gimnazijon būrys rytų aukštaičių: Antanas Miškinis, Pulgis Andriušis ir kiti. Matydavau koridoriuose ir ypač rūbinėje vieną smėlio spalvos kareiviška miline, negailestingai sulankstyta kepure ir amžinu papirosu dantyse pramuštgalvį, kurs nuolat stumdėsi, dūko ir knygų ryšulėliu svaidėsi — jis man didžiai nepatiko.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė BERNARDAS BRAZDŽIONIS
|
POEZIJA
Poezija, šviesus pasauli
Ir realybėj ir sapnuos,
Tai tu esi auksine saule
žmogaus jaunystes amžinos.
Poezija, jausmų šventove
Džiaugsme ir ašaroj didi,
Nieks tavo rūmų nesugriovė,
Nes tavo lobiai — mūs širdy.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė T. BERNARDINAS GRAUSLYS, O.F.M.
|
Popiežius Pijus XII lapkričio 1 d. "Munifi-centissimus Deus" bule paskelbė visuotinei Katalikų Bažnyčiai dogmą, kuria teigiama Marijos su siela ir kūnu dangun paėmimo tiesa, paties Dievo apreikšta ir apreiškimo versmėse patalpinta. Šis retas Bažnyčios istorijoje įvykis turi nepaprastos reikšmės mūsų laikų pakrikusiai dvasiai atnaujinti. Teigiant Marijos kūno dangun paėmimą, tuo pačiu teigama amžinybė, kuriai yra skirtas žmogus. Šis amžinybės praradimas yra būdingas šių laikų dvasiai, nuvertinusiai žmogų ir atitolinusiai jį nuo tikrosios savo paskirties. Dangun Paimtosios tiesa rodyte rodo amžinybę, tikrąją žmogaus vertę bei jo paskirtį.
Šia proga norime patiekti keletą samprotavimų apie Katalikų Bažnyčios dogmų prasmę apskritai ir apie Dangun Paimtąją kaip Dievo apreikštą tiesą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. Švabaitė
|
KRAUJO GIESMĖ
Kaip nuostabiai nutyla kartais kraujas
Ir neplaka širdis ir nedega skruostai.
Atrodo, jau tikrai planeton kur keliauji
Ant negyvų uolų sudužti amžinai.
Ir pažvelgi atgal — pasauly kaip nusėta
Kalnų su uolomis bedugnių pakraščiais,
Ir negyvenamų salų. Ir miestų išdidžių,
Rankas tau vis ištiesiančių grakščiai.
|
|
Parašė JURGIS SAVICKIS
|
 Vienam vyriausio štabo generolui prireikė statyti naujas rūmas kareivių bibliotekai. Generolas buvo kultūrininkas. Be knygos jam buvo neįmanomas kareivis. Ne ginklais, bet knygomis turėjo nugalėti mūsų kareivis priešą. Tokiais pamatais turėjo būti pradėta kurti Lietuvos respublika.
Jau kiek nusistovėjusia respublikoje tvarka, buvo suruoštos varžytynės. Jas laimėjo rangovas Juozas Strebeika. Generolas, dėl visa ko pasivadinęs varžytynėms vieną architektą, dabar labai džiaugėsi, kad laimėjo lietuvis, bet ne kuris kitatautis, nors ir gyvenąs Lietuvoje. Taip iki šiol visuomet būdavo, dėl to nelemto lietuvių apsileidimo ir neapdairumo bei dėl tosios organizacijos stokos savo namuose. Varžytynes laimėjo Strebeika.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė FRIEDRICH HOELDERLIN
|
Su kriaušių kekėm svyra,
Su laukinėmis rožėm
šalis ežeran:
Jūs puikios gulbes,
Nuo bučinių apsvaigę,
Paneriat galvas
Į šventą ir skaidrią gelmę.
Aiman, kur rasiu aš,
Dabar, kai žiema, gelių, ir kur
Rasiu saules spindulį
Ir žemes šešėlį?
Mūrai šalti
Ir bežadžiai styro, ir vėjuje
žvanga vėliavos.
1801.
Vertė HENRIKAS NAGYS
|
|
Parašė Maurice Caraco
|
Papini gyvena už miesto, ramiam kvartale, kur namai, pasislėpę už langinių ir grotų, lyg pastatyti paveikslams ir statuloms saugoti. Tai metas, kai Arno upe, beveik išdžiūvusi, bėra tik ilga pažaliavusių balų virtinė, po kurią braidžioja basi vaikai. Prieš mane stiprus, plačių pečių vyras, plaukais, kaip liūto karčiai, visaip raukšlių išvagoto veido, lyg stiklas kulkai perėjus. Jis panėši į vieną Vidurinių amžių baisiųjų demonų.
— Aš aklas ir beveik nieko negirdžiu. Kalbėkite garsiai! — sako man.
Dvi salės, kur mudu esame, iki lubų prikrautos knygų, kurių eilės kyla išilgai sienų lyg Cinquecento (16 amžius) erudito bibliotekoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
B. Rukšos "žemės rankose" |
|
|
|
|
Parašė Ben. Babrauskas
|
Balys Rukša: ZEMĖS RANKOSE. Poezija. Toronto, Canada, 1950. 80 psl.
Jau nepriklausomos Lietuvos periodikoje pradėjęs spausdinti eiles, B. Rukša pasirodo štai su pirmąja knyga. Nei patriotinių, nei visuomeninių motyvų rinkinyje beveik nėra: juos čia atstoja daugiausia asmeniniai. Gausiai apraudama "jaunyste puolusio žmogaus", kuris pusiaukelėje buvo pasiryžęs grįžti (bet, žinoma, nuvažiuoja "toliau į naktį") atgal: prisiminti vaikystės pasakų, piemens lumzdelio tonų; arba "laiko užplakta jaunystė", kurią "vagis be nerimo į vakaro miglas suvystė"; arba pagaliau "meilė ir jaunystė vagabundo", kuri "nesudegė ugnyje lūpų mylimos". Ir taip automatiškai prieiname prie tos mylimos. Daug vietos Rukšos poezijoje skirta erotikai, kuri tačiau neuždega skaitytojo. Tai, sakytum, erotinės temos nagrinėjamos iš tos ir anos pusės, lyg parodoj apžiūrinėjami šiokie bei kitokį eksponatai. O štai ir tos meilės objektas, apibūdintas greičiau trivialiai, ne poetiškai:
Aistra nėra tau kūdikio sapnų palietus,.
Nors tu pribrendus nuodėmei esi senai.
Ir kūno linijų slapčiausios vietos
Težinomos tik tau vienai... 18.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
K. Straubeks, DIE LETTO-PREUS-SISCHEN GETREIDEFESTE. |
|
|
|
|
Parašė Juozas Lingis
|
Atspaudas iš Švedijoje išeinančio folk-roristinio žurnalo "ARV", t. 5. 1949 m. 130—159 p.
Šioje trumpoje studijėlėje latvis profesorius Karlis Straubergs dar kartą aikštėn išvelka baltų tautų liaudies papročiams tirti taip reikšmingą garsųjį M. Praetoriaus veikalą "Deliciae Prussiae" arba "Preus-sische Schaubuehne.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
'LITERATURNAJA GAZETA" DERGIA MŪŠŲ MENĄ |
|
|
|
|
Parašė J. Aistis
|
Maskvos "Literaturnaja Gazeta" 1950 m. rugsėjo 5 d. (78 nr.) paskelbė ilgą — trys skiltys per visą puslapį — straipsnį, pavadintą "Nugalėti formalizmo įtakas", kuriame piktai plūstami ir mokomi mūsų menininkai, o ypač su purvais maišomas Čiurlionis.
"Literaturnaja Gazeta" jau maža bendra su literatūra beturi. Iš keliolikos straipsnių tik trys liečia literatūrą. Likusi medžiaga labai marga: žmogžudžiai (aišku — amerikonai), Kaimo statyba, Miško gaisrų gesinimas, Septyniasdešimt gamybos knygų (kaip apauti sovietų piliečius), Tekintojo Drokino kultūrinė veikla (parašyta kažkokio Lichodejevo!), Gilių rinkimas, Stachanoviečiai — gamybos komandieriai (apie lietuviškas dirbtuves) ir kita panaši medžiaga. Laikraštis gana karingas ir stilius imperatyvus. Atrodo, kad sovietuose jau galioja tas galą prana-šavusis Hitlerio šūkis: Visi ratai pergalei tesisuka!
|
|
Skaityti daugiau...
|
* Sausio 13 d. Londone atidaryta Karališkoj Akademijoj prancūzų modernistų (1900—1950) dailės paroda. Iš jos buvo išimti visi Bablo Picas-so kūriniai. Akademijos prezidentas Gerald Kelly pareiškė, kad tas ispanas dailininkas (Picasso) Anglijoje vykstančioje parodoje nepriimtinas dėl savo politinių pažiūrų. Savo laiku Picasso dalyvavo komunistų surengtame taikos kongrese Anglijoje. Be to, Varšuvoje jam paskirta dailės premija už neva taikos kūrinius.
* Kalėdinis "Time" numeris įdėjo skirtingų dailininkų keturais spalvotas reprodukcijas švenčių temomis. Jų tarpe yra ir Vytauto Kasiulio "Bėgimas į Egiptą", labai moderniai suprastas. Jis rodo, kaip V. Kasiulis yra atsisakęs savo pamėgto piešinio ir pasinėręs į spalvų problemas. Laikraštis pastebi, kad šie dailininkai nėra garsenybės, bet visi skirtingai interpretavo tas pačias temas. Apie mūsų tautietį rašo:
"Vytautas Kasiulis yra lietuvis, Paryžiun atvykęs prieš 2 metus. Jis sako, kad jo tapybą paveikęs tremti-niškas likimas. Jo teigimu, Lietuvoje buvę gražių religinio meno tradicijų."
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
EDITH STEIN — FILOSOFĖ IR KANKINĖ |
|
|
|
|
Parašė A. M.
|
 
Daugeliui šis vardas bus girdimas pirmą kartą. O vis dėlto jis slepia vieną iš ryškiausių katalikiškosios Vokietijos asmenybių, kurią per anksti nuskynė tos pačios Vokietijos nacinis režimas; per anksti ne asmeninio vidinio subrendimo, bet kūrybinio išsiskleidimo prasme. Po šiuo vardu glūdi ateiste, Husserlio asistentė, konvertite, pedagogė, karmelite ir galop kankine. Išnykusi iš žemiškojo horizonto 1942 metais savo asmenybe, ji šiandien vėl prisikelia tame pačiame horizonte savo veikalais. Dvi didžiosios leidyklos Belgijoje ir Vokietijoje: Nauwelaerts (Louvaine) ir Herder (Freiburge) pradėjo leisti šios didžios moters raštus, kurių bus keletą tomų. Du iš jų jau yra išėję. Pirmasis yra skirtas šv. Jono nuo Kryžiaus mistikai, antrasis yra krikščioniškoji ontologija, nuausta iš derinio tarp fenomenologijos ir tomizmo. Tolimesniuose tomuose numatyta: Šv. Tomo Akviniečio CJuaestiones disputatae de veri-tate, pedagoginiai raštai ir t. t.
Kas tad yra buvusi šio didelio darbo autorė ?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Aleksandras Ružancovas
|
"Baltojoje Gulbėje" — Kauno miesto rotušėje — pastogėje ir pirmame aukšte buvo sudėta daugiau kaip 100,000 archyvinių bylų. Paskutinio dešimtmečio audros nepalietė Kauno miesto archyvo. Jo bylose atsispindi miesto gyvenimas Rusijos imperijos sudėtyje (1808— 1915) ir nepriklausomos Lietuvos respublikos laikais. Yra dar kelios bylos iš XVIII šimtmečio pabaigos. Senesnių laikų Kauno miesto archyvo knygos atsidūrė Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje Kaune. Yra jų taip pat ir Vilniaus centriniame archyve, tikriau pasakius — buvo, nes Vilniaus archyvams karo ir okupacijos metais teko pergyventi daug pakeitimų ir kilnojimų ...
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENES KLAUSIMU |
|
|
|
|
Parašė A. Z.
|
Kada kilo tremtyje Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėja, sutikome ją visi kaip savaime aiškų reikalą. Nė manyti nemanėme, jog ir ši idėja pareikalaus tiek pat kovos, kaip jos pareikalauja kiekviena idėja. Tiesa, tuose kraštuose, kur neturėjome senesnės emigracijos, organizavimasis į PLB pamaži vyksta. Kita ligšiol buvo padėtis JAV-ėse. Iš pradžių buvo čia atvirai iš anksto pranašaujamas PLB galas.
Ir kokių čia motyvų neprisiklausėme! Vieni priekaištų tariamai rėmėsi paprastu dalyko nesupratimu. Nenorėjus nė susipažinti su PLB įstatais, buvo skelbiama, kad PLB imasi pakeisti visas esamas organizacijas ir visus sukišti į vieną katilą. Antri priekaištų turėjo sąmoningai mintyje partines baimes. Tie, kurių mažuma, baiminosi, kad jie bus užvaldyti daugumos. Priešingai, tie, kurių dauguma, baiminosi, kad aktyvesnė mažuma nusveria pasyvią daugumą. Be abejo, šie priekaištai sklido tik tarp savųjų. Gi viešai visi sutarė (ir tie, kurie jautėsi mažuma, ir tie, kurie nepasitikėjo savo daugumos sąmoningumu), kad PLB gresia suskaldyti "senuosius" ir "naujuosius". Todėl ir buvo stengiamasi iš anksto PLB paversti tik tremtinių reikalu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. Pabedinskas
|
Sunku rašyti apie valstybę, kuri, nors labiau atliepia su Vakarais, yra tiek Rytų, tiek Vakarų aršių ir kartais nepagrįstų kritikų taikiniu dėl jos dabartines valdžios su Franco priešaky. Nelengva bus atvaizduoti nuotaikas tautos, kuri kaimynų būna dažnai nesuprasta dėl jos savotiškumo, dėl skirtingumo gyvenimo būde nuo kitų tautų, dėl jos nors ir varge, išlaikyto iš praeities laikų didybės troškimo. Dar didesnių keblumų sudaro laisvos spaudos nebuvimas pačiam krašte. Kai tą. laisvę turėjo, dažnai piktnaudojo, o dabar visai nieko neberašo, kas dedasi Pire-nėjų pusiasalyje. Turėdami galvoj Hitlerio ir Mussolinio režimus, bet kartu nesibijodami pažymėti ir teigiamas Franco režimo puses, pamėginsime apibrėžti dabartinės Ispanijos veidą, jo nešaržuodami, jam ne-simpatizuodami nei pagaliau nesi-remdami bet kuria iš didžiųjų kritikų ar gerbėjų nuomonių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė B. S.
|
Katalikų ir protestantų dvasininkų persekiojimas, akcija prieš britų ir amerikiečių komersantus ir žurnalistus, o ypač prieš demokratinių valstybių diplomatines misijas, užsienio kultūros institutų uždarymas siekia nukirsti visus tradicinius ryšius tarp Vidurinės Europos ir Vakarų, nes Rusija veda karą prieš Vakarų civilizaciją. Ji, izoliuodama, rusindama ir primesdama komunizmą, stengiasi visai pakeisti vidurinės Europos tautų kultūrinį veidą.
Spaudos laisvės, visai suprantama, čia nėra. Dabartiniai valstybės vadai yra praleidę savo gyvenimą Ko-minterno tarnyboj, ir negali būti jokios abejonės, kokia dabar čia jų paskirtis. Belvederio rūmai, kur gyvena Bierutas, yra labiausiai saugojama vieta. Jis pats niekada nesirodo vienas, bet visados saugojamas slaptosios policijos, organizuotos pagal rusų pavyzdį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDAI" SKIRIA LITERATŪROS PREMIJĄ |
|
|
|
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas TT. Pranciškonų, pamečiui skirs po vieną $500.00 premiją už premijos komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiamos jos taisyklės pirmiesiems metams:
1. 1951 metais pirmą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už premijos komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3. Premijos komisija vertins 1950—1951 m. pasirodžiusius viešumon grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytas, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais kūrinius tų autorių, kurie juos prisius komisijai.
4. Eilėraščių rinkinys, skiriamas premijai, turi sudaryti nemažiau 32—48 puslapių knygą, jeigu ji būtų išspausdinta. Novelių ar apysakų rinkinys turi būti nemažiau kaip 100 puslapių dydžio spausdintos knygos. |
|
Skaityti daugiau...
|
PLATINTOJAI JUNGT. AMERIKOS VALSTYBĖSE
California:
Irena Truškauskaitė, 1044 W. Washington Blvd. Los Angeles, Calif.
Connecticut:
Dr. J. Kazickas 1250 Chapel St., New Haven, Conn.
E. Pažemeckienė, 58 Trumbull St., New Haven, Conn.
J. Giedraitis, 1632 Broad St., Hartford, Conn.
Dr. V. Šmulkštys, 179 Congress Ave., Waterbury, Conn.
A. Giedraitis, 1173 Stanley St., New Britain, Conn.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Vyriausias Redaktorius — Antanas Vaičiulaitis
Redakcinis Kolektyvas: Dr. J. Aistis-Aleksan-dravičius, T. Dr. L. Andriekus, O.F.M., Bern. Brazdžionis, J. Girnius, Dr. J. Grinius, T. Dr. B. Grauslys, O.F.M., Dr. K. Pakštas, Dr. A. Kučas, J. Pažemec-kas, Dr. A. Šapoka, Br. Stočkus, T. J. Vaškys, O.F.M.
Menine Priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Redakcijos Adresas: Ant. Vaičiulaitis, 2087 N. Main Ave., Scranton 8, Pa.
Administracijos Adresas: AIDAI, Kennebunk Port, Maine
|
|
Parašė Red.
|
|
Lapkričio, gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais
Kiekvienas Lietuvis,
kuris sielojasi tautines gyvybes išlaikymu, lietuviškąja kultūrine kūryba, Lietuvos Nepriklausomybes atgavimu, skaito, remia ir platina
PASAULIO LIETUVIŲ MOKSLO, LITERATŪROS, MENO IR VISUOMENINIO GYVENIMO MĖNESINĮ ŽURNALĄ
AIDUS
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
