| |
|
|
1951 m. 4 balandis
|
Parašė BR. ZUMERIS
|
Pažvelgę į žmonijos istoriją, atskirų tautų augimą ir mirimą, civilizacijų bei kultūrų iškilimą ir jų žlugimą, matome, kad pasaulyje visais laikais grumiasi dvi priešingų polių galybėse iš vienos pusės pavidalo, kosmo ir tvarkos; gi iš antrosios — sudaužymo jėgos arba šitos tvarkos chaosas.
Šių dienų gyvenime anų dviejų galybių kautynes matome keistame reiškinyje. Tai mūsų gyvenamojo momento reiškinys, kuris regimas visur ir visiems. Su Ortega y Gasset mes nustebę paklaustume: "Kas šitas reiškinys"? Kodėl jis keistas? Juk viskas savo vietoje?" Mes matome pasaulį gydant praėjusio karo žaizdas, skubiai pripildomus ištuštėjusius karo ginklų sandėlius, matome pasaulinės politikos scenoje vis dažniau iškylančius karo vadų siluetus, o privačiame gyvenime jaučiame rytojaus netikrumą, kylančias kainas, garsiai rėkiančias reklamas, puikius kinus ir teatrus. Pasakytume — nieko nuostabaus!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. AISTIS
|
TARTUM PERLŲ NARAI
TARTUM perlų narai, kurie neria i mirtį —
Į akląsias gelmes, iš jėgų išmušti
Ir visai nukamuoti, išnirę tušti,
Atsikvėpusys leidžiąs į gelmę įnirtę
Ir vėl pirštais nuogais begraibydami šlykštų
Ir praskydusį dumblą kamuojas tenai,
Kol jų rankose perlas sušvyti žvainai,
Kad ant kaklo kažkam žėrėjimais trykštų ...
Lygiai tu nuolatos vis ogioj kasdienybėj,
Vis skurde ir menkystėj rausies ir kenti,
Kad pasauliai kažkam neregėti, šventi
Išsinertų iš purvo troškimų didybėn
Ir nuskaidrintų buitį už saulę šviesiau...
Bet, kaip naras, tu ieškai to džiaugsmo ne sau .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. VENCKUS, S. J.
|
I. Psichoanalizes Kūrėjas: Sigmund Freud
Goethe yra pasakęs: "Mūsų filosofine sistema yra dažnai ne kas kita, kaip tik mūsų širdies istorija." Taigi ir mes, norėdami tinkamai ir gerai suprasti psichoanalizę, pasistengsime susipažinti ir su Freudo širdies istorija, t. y. su jo gyvenimu, juo labiau, kad ilgame jo gyvenime atsispindi Žymios mokslinės linkmės, nauji mokslo metodai ir žymūs naujųjų laikų išradimai. Jo gyvenimo laikotarpy daug kas pasikeitė: pasikeitė medicina, pasikeitė biologija, pasikeitė tautų gyvenimas ir pagaliau žymiai pamargėjo, net du kartu, ne tik EuroDos, bet ir viso pasaulio žemėlapis. Visi šitie reiškiniai, daugiau ar mažiau, yra įpinti, kaip pamatysime, į io ilgą gyvenimą. Freudas pats yra pasakęs, kad jis sutrukdęs "pasaulio miegą."1) Jis priklauso prie tų pasaulio žmonių, kurie susidarė daug draugų, bet ir daug priešų, tai reiškia, kad jis iškėlė tokių minčių, apie kurias žmonija turėjo pradėti galvoti ir pagaliau apsispręsti, ar eiti su Freudu, ar atsigręžti prieš. Jisai pradėjo savo psichoanalizę kaipo naują gydymo būdi nuo isterijos, obsesijos, neurastenijos ir skrupulų. Psichoanalizė šiandien išaugo i didelį medį, ir jo šakos pasiekia tokias sritis, kurios atrodo tolimiausios nuo psichoanalizės, kaip, pavyzdžiui, socialiniai mokslai, auklėjimas ir grožinė literatūra. Psichoanalizė turi savo filosofiją, t. y. tokius principus, kurie nori tvarkyti visą žmogaus gyvenimą. Dar daugiau, ji nori būti nauja religija su savo neklaidinga hierarchija, kuri sprendžia, kas yra ortodoksiška ir kas yra eretiška.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JONAS MEKAS
|
SENAS YRA LIETAUS ŠNIOKŠTIMAS KRŪMŲ ŠAKOMIS
Senas yra lietaus šniokštimas krūmų šakomis,
tetervinų dundėjimas vasaros aušros raudonume —
senas yra mūsų šis kalbėjimas:
apie geltonus medžių, avižų laukus,
piemenų ugniakurus rudens šlapioj, vėjuotoj vienumoj,
apie bulviakasius, ir apie vasaros tvankas,
baltą žiemų blizgesį, važių dindėjimą begaliniuose keliuos. —
Ir apie sunkius rąstų vežimus, dirvonų akmenis,
apie raudonas molio krosnis, ir laukų klintis;
ir kai prie lempų, vakarais, rudens laukų pilkejime —
apie rytojaus turgaus vežimus,
apie išskendusius, ištrinktus spalio vieškelius,
bulviakasių dienas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė LEONARDAS ŽITKUS
|
SUSTINGUSIOS BANGOS
Be namų vargai vargus tarp svetimų
Ir buvai, žmogau, pavirtęs į šunytį,
šiandien stovi tu laimingas prie namų, —
Bet namai tie, kaip ir laime, pramanyti.
žvelk nuo slenksčio į sustingusias bangas.
Dar meni — tave jos mėtė, kaip šunytį.
Kaip šunytis pralindai siauras angas,
Kad galėtum žmogumi krante trūnyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MERKELIS GIEDRAITIS arba LIETUVA DVIEJŲ AMŽIŲ SĄVARTOJE |
 |
 |
 |
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
MOTTO :
"... sklandžiai mokėdamas kalbėti gimtąja žemaičių kalba, (Giedraitis) nuoširdžiau ir našiau galės darbuotis čiabuvių gyventojų tarpe... Jis gi, tartum Dievo Apvaizdos įkvėptas, toks naudingas šiai vyskupijai, bet jis taip nepatinka tiems, kurie nemoka žemaičių kalbos."
(Iš Medininkų kapitulos rašto popiežiui 1575. VII. 23. Vat. Arch., Nunz. Pol. 8, 281 rv).
III. Žymesnieji jo gyvenimo bruožai iki 1575 m.
1. Giedraičiai Lietuvos praeityje. Per penkis šimtmečius (15—20 amž.) Lietuvos politiniame-kariniame, ypač jos bažnytiniame gyvenime, dažnai sutinkame kunigaikščių Giedraičių pavardę. Keturi tų kunigaikščių yra buvę vyskupais, ir vis Žemaičiuose. Du šimtu metų po Merkelio mirties pasirodė Steponas (Juozapas). Jis, tiesa, pirmiau buvo Livonijos, o paskiau Žemaičių vyskupas (1778—1803), sąmoningai pabrėždamas savo pranokėjo darbus (M. Valančius: Žem. Vysk. I 231). Stepono įpėdiniu tapo jo sūnėnas— pavyskupis Juozapas Arnulpas (f 1838), o šio koadjutoriumi — Simanas (Mykolas) Giedraitis (t 1844 m. Alsėdžiuose). |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ALOYZAS BARONAS
|
Jau savaite dirbu varžtų fabrike. Nedidelis fabrikas, bet erdvus ir gerai įrengtas. Kasdien ateinu Į jį mintyse savęs klausdamasis, argi tikrai į čia vaikščiosiu visą gyvenimą. Pasenesiu, nuvarys prie lengvesnio darbo, arba gausiu pensiją. Ir bus visa baigta. Ir taip galvoju diena dienon, klausydamasis kimaus švilpuko, skirstančio dienas į dalis. Dirbu išsiuntimo skyriuje, kuriame kraunam kartonines dėžes su varžtais į vežimėlį ir vežame į vagoną. Vieni krauna viduje, kiti vagone. Darbas padalytas ir nėra sunkus. Bet ir to mes nenorime. Vienas iš krovėjų turi nuvežti į vagoną dėžes ir grąžinti atgal tuščią vežimėlį. Kiti tuo tarpu laukia be darbo. Bet nė vienas nenori važiuoti, ir aš galvodamas, kad pagaliau kas nors turi tai padaryti, vežu kelintą kartą be eilės. Grįždamas atgal su tuščiu, noriu pasakyti, kad nebevešiu, tegu ima kiti, bet neišdrįstu. O kiti tuo laiku, keikdami ir juokdamies, tarp savęs kalbasi, ir aš taip už visus tampaus. Mūsų prižiūrėtojas nieko nesako. Jam visai nesvarbu, kas veža, svarbu, kad nuvežta. Nors man ir nesunku, bet pyktis ėda. Kodėl gi vis aš? Bet aš nemoku reikalauti. Aš esu svetimas ir jaučiu, kad greit neišmoksiu nesiskaityti ir būti griežtas. Nemokėsiu veržtis pirmyn, ir tai reiškia, kad gyvenimas pasibaigs šitoj dirbtuvėj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. V.
|
Iâ didžiųjų dabarties prancūzų rašytojų tarpo išsiskyrė ir Andre Gide, miręs vasario mėnesį. Taip vienas po kito pasitraukė literatūros galiūnai, kol iš šios generacijos teliko vienas Paul Claudel. Iš naujesnių kartų nematyti, kas galėtų lygiomis stoti su tokiu Paul Valéry poezijoje ar Marcei Proust beletristikoje.
Nėra kam užimti ir Andre Gide vietos — ir kaip rašytojo, ir kaip įtakos, kuri sklido iš jo. Andre Gide įtaka atėjo pamažėle. Ji kaskart didėjo, kol jisai virto pačiu įtakingiausiu rašytoju ne tik prancūzams, bet ir svetur. Jo įtaką, pajuto visa eilė kūrėjų, kurie šiandien stovi pirmuose prancūzų rašto baruose — kaip Fr. Mauriac, Andre Malraux ir kiti. Ypač jisai savo mokslu paveikė paskesnių laikų, tarpukario jaunuosius rašytojus, net ir naująją prancūzų kartą apskritai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Julius Banaitis
|
Turbūt nuolatinių kalbų apie sunkią mūsų literatūros padėtį sugraudinti, Chicagos Lietuvių Literatūros Draugija ir dienraštis Draugas per trumpą laiką paskelbė net keturis literatūrinius konkursus. Pirmasis buvo Literatūros Draugijos novelės konkursas. Toliau sekė Draugo konkursas novelei ir eilėraščiui. Ir, pagaliau, paskutinė naujiena — kombinuotas Čiurlionio ir Draugo konkursas.
Su aukščiau paminėtais ir jau įvykusiais konkursais pasikartojo sena istorija — rezultatai buvo įprastai liesi. Šie konkursai ne tik kad neiškėlė naujų talentų, nauju vardu, bet nedavė ir nė vieno vidutinišką lygį prašokančio kūrinio. Komisijų sprendimai irgi buvo didele dalim abejotini. Pavyzdžiui, Draugo novelės konkursą laimėjusiųjų eilės tvarka, mūsų galva, būtų teisingesnė apvertus aukštyn kojom. To paties dienraščio eilėraščių konkurse antrąją vietą laimėjęs S. Pipiraitės eilėraštis yra žymiai silpnesnis už trečią vietą laimėjusį J. Krumino eilėraštį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJA PREMIJA ŠVEDŲ IR NORVEGŲ RAŠYTOJAMS |
|
|
|
|
Parašė J. Ls.
|
Osloje miręs norvegų prekybininkas Birger Dobloug savo jau 1938 m. surašytame testamente paliko švedų Akademijai 715,000 norvegų kronų, kuriuos akademija turi paskirstyti į dvi dalis ir iš jų nuošimčių duoti premijas švedų ir norvegų grožines literatūros rašytojams.
Pagal palikimo nuostatus, pelnas skiriamas švedų ir norvegų literatūrai, arba skiriant rašytojams premijas už jų veikalus, arba remiant tiek literatūros, tiek literatūros istorijos veikalų leidimą, švedų Akademija privalo kasmet nustatyti, kaip kapitalas turi būti panaudotas. Norvegiškoji pusė turi ligi balandžio 1 d. pranešti akademijai, kaip ji nori jai skirta dalimi disponuoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AMERIKOS TAUTINĖS PREMIJOS |
|
|
|
Praeitais metais Amerikos didžiosios leidyklos susitarusios įsteigė tris tautines premijas už geriausią tų metų 1. beletristikos veikalą, 2. biografiją ir 3. poeziją, šiais metais tų premijų paskyrimas įvyko kovo 6 d. New Yorke. 1950-tų metų išrinktos geriausios šios knygos: William Faulkner — "Collected Stories" — beletristikos premija; Newton Arvin — "Herman Melville" — biografijos premija; Wallace Steven — "The Auroras of Autum" — poezijos premija. Jiems buvo įteikti auksiniai medaliai. Faulkner neatvyko į premijos įteikimą. Jis šiuo metu Ho-lywoode rašo naują romaną.
|
|
"ŽVILGSNIŲ" PROZA IR POEZIJA |
|
|
|
|
Parašė Leonas Miškinas
|
Jean Cocteau vienos savo poezijos knygos įžangoje mano, kad esančios trys knygų rūšys: knygos, kurios bando, savo laimę, kurios ją pratęsia, ir laimingos knygos. Mūsų literatūros kasdienybėje dažniausiai pasirodo antrosios rūšies knygos, t. y. tos, kurie pratęsia savo kažinkuomet įgytą, nors ir nedidelę laimę, leidžiančią šiaip taip laikytis paviršiuje ir nenugrimzti į dugną. Tos knygos nieko nebesiekia, nieko nebebando, bet pasitenkina nuolatiniu savo gilioje praeityje miegančių, kadaise išgyventų ir naftalinu dvelkiančių sentimentalinių nuotykių išstatymu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Casimiro Verax: DIEZ ANOS DE M ARTI RIO. Buenos Aires, 1950. 74 p. |
|
|
|
|
Parašė A. G.
|
Nenuilstamai keldamas balsą dėl mūsų tautą slegiančios neteisybės, K. Čibiras-Casimiro Verax yra davęs ispanų kalba eilę knygų Argentinoje.
Dabartinėje knygoje autorius primena dešimt okupacijos ir kančios metų (1940—1950), kuriuos kenčia mūsų tauta. Reikšminga pirmam puslapy įdėta knygos vedamoji mintis, būtent "kankinių atsiminimas įpareigoja kovoti, kad gyvieji būtų išgelbėti."
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. Kėkštas
|
Tokia jau keista dalykų eiga ir logika. Gimsta ir auga mūsų tarpe žmogus — nemažo kalibro asmenybės užuomazga — o mes užsispyrę darome viską, kad jį sužlugdytume. Nesuprantame jo, trukdome jam, pūdome rūsiuose. Bet jis, nežiūrint visko, lieka savimi, aplinkinio vargo, paniekos ir cinizmo jūroje kul-tyvuoja nuostabią savo meno augmeniją, kol nepalanki aplinka ir sąlygos jį priverčia pasitraukti iš savųjų tarpo. Nepasidavęs sužlugdymams, jis prasiveržia į gyvenimą ir žydi tarp svetimųjų, čia gerai suprastas ir įvertintas, menininkas aukštai iškyla ir šviesiai sužiba universalinio meno danguje.
Tuomet ir mes (po daugelio metų) apie tai sužinoję, pasijuntame "atradę Ameriką". Ir didžiuojamės "lietuviu, kurs savo kūryba garsina mūsų tautos genijų plačiame pasaulyje. "Ieškome su juo ryšių, demonstruojame susidomėjimą jo kūryba, rašome ir multiplikuojame interview, nevengdami komplimentų ir ciniškų užuominų apie tai, kad "vargai gimdo galiūnus".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. D.
|
Kovo mėn. pradžioje sovietai paskelbė, kad Rafaelio Alba Madona kabo Hermitage muziejuje Leningrade. Tas sukėlė nemažą susidomėjimą, nes ta pati madona, kadaise pirkta iš sovietų kaip originalas, dabar yra Nationalinėje Meno Galerijoje Washingtone. Buvo apklausinėti specialistai ir meno žinovai. Johan Walker, Nationalinės Galerijos kuratorius, tvirtino, kad originalas esąs Washingtone. Dr. Richard Offner, meno istorijos profesorius New Yorko universitete, italų tapybos autoritetas, tą patį paliudijo.
1931-32 metais Amerikos turtuolis Mellon pirko iš sovietų vyriausybės senųjų miestrų 33 darbus ir sumokėjo 19 milijonų dolerių, šie darbai kadaise sudarė Katerinos Didžiosios privačią kolekciją. Rafaelio Alba Madona buvo pats brangiausias paveikslas, už jį Mellon sumokėjo 1,166,400 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Dail. Telesforas Valius dalyvauja Kanados apžvalginėje meno parodoje. Kiekvienas dailininkas tegalėjo išstatyti tik du savo kūrinius. T. Valius reprezentuojasi "Laidotuvių" ciklu (visi keturi darbai įrėminti į vieną paveikslą) ir "Bodeno ežeras".
• Dail. Alfonsas Krivickas surengė savo kūrinių parodą Heidelberge "America Hous" patalpose. Iš ten ji buvo perkelta į Manheimą, vėliau ir į Frankfurtą. Spauda atsiliepė palankiai.
• Dail. Romas Veselauskas Frei-burge i. Br. surengė savo grafikos1 darbų parodą. Jis yra baigęs Frei-burgo Taikomosios Dailės Institutą, kurį laiką studijavęs Paryžiuje, kur praeitais metais taip pat dalyvavo vienoje parodoje — Salon National Independant
|
|
NAUJAS PROF. E. FRAEN KELIO VEIKALAS |
|
|
|
|
Parašė Pr. Skardžius
|
Paskutiniu dešimtmečiu yra gerokai praretėjusi baltologų šeima: latvių profesorius Jonas Plakis, didelis lietuvių draugas ir latviškai parašytos lietuvių kalbos gramatikos autorius, yra išgabentas į tolimuosius plačiosios tėvynės kraštus, kur jam kalbotyros darbo veikiausiai jau visai nebeteks dirbti; lietuvių kilmės vokiečių profesorius Jurgis Gerulis, Martyno Mažvydo raštų leidėjas, prūsų vietovardžių tyrinėtojas ir moderniosios lietuvių tarmėtyros kūrėjas, yra, rodos, priešams patekęs j nagus, ir šiuo metu apie jį nieko daugiau negirdėti; ilgametis Goettingeno universiteto profesorius Eduardas Her-mannas, parašęs bent kelis veikalus apie lietuvių kalbą. (pvz. "Litauische Studien, eine historische Untersuchung schwachbetonter Woerter im Litauischen", 1926 m., 423 psl., "Die litauische Gemeinsprache als Problem der allgemeinen Sprachwissenschaft", 1929 m. ir kt) ir bent kelis kartus keliavęs po Lietuvą mokslo reikalais, neseniai yra miręs, nespėjęs galutinai baigti paskutinio savo priešmirtinio darbo, plačios istorinės lietuvių kalbos chrestomatijos; Breslavo, vėliau Berlyno universiteto lyginamosios kalbotyros profesorius Pranas Spechtas, išleidęs vyskupo Antano Baranausko lietuvių tarmių tekstus ir Konstantino Sirvydo "Sakymus Punktų" su paaiškinimais bei šiaip sąžiningai sprendęs daugybę baltistinių problemų įvairiuose kalbotyriniuose žurnaluose, prieš kurį laiką taip pat yra atsiskyręs su šiuo pasauliu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Profesorių Draugijos naują valdybą sudaro: A. Gylys — pirmininkas, K. Zaikauskas — vicep., P. Jonikas — sekretorius, V. Viliamas — iždininkas, D. Krivickas — valdybos narys.
• Dr. A. Salys, dirbąs Pennsylva-nijos Universitete slavistikos ir baltistikos katedroje, pakeltas į asso. profesorius. Tuo pakėlimu prof. Salys gavo nuolatinę profesūros vietą.
• Prof. Mykolas Biržiška parašė knygą "Tremtinio galvojimai apie tautą".
• Dr. K. Matulaitis su prof. Z. Ivinskiu planuoja leisti Lietuvos istorijos dokumentus, rastus Vatikano ir jėzuitų archyvuose. Prof. Z. Ivinskis ištyrė, kad Florencijoje, Mediči archyvuose, yra nemaža medžiagos iš mūsų istorijos.
|
|
Parašė A. Jasm
|
Héctor Stampini savo metu yra parašęs šitokį prasmingą ketureilį, liečaintį didžiuosius mirusiuosius:
"Morte obita, mortem vitarunt
[tempus in omne Dum stabunt Alpes et mare
[Thybris alet. Mentibus in nostris vivent, se-
[rique nepotes Marmore in aeterno nomina
[sancta legent".
"Mirdami jie išvengė mirties visiems amžiams, kol stovės Alpės ir kol Tiberis maitins jūrą (savo vandenimis). Jie gyvens mūsų sielose ir tolimi mūsų anūkai skaitys šventus vardus amžiname marmore". Iš tikro, didieji žmonės mirtimi pasidaro nemirtingi.
Mirtis atskleidžia juos, mūsų akims, ir nesykį paslėpta jų būtybė pasidarė šviesi pasauliui. Todėl ir jų prisiminimas yra sykiu mūsų atsigaivinimas šių viršūnių papėdėse. "Aidai" tad stengsis kartas nuo karto priminti savo skaitytojams didžiuosius mirusiuosius, kad tuo būdu jų pavyzdys mus nušviestų aptemusiame mūsų kelyje. Red.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NE VIENAIS DOLERIAIS TAUTA GYVA... |
|
|
|
|
Parašė R. K. Saulius
|
Prisikėlimo dienai skirtasai "Draugo" numeris atnešė ne velykinio džiaugsmo, o liūdną ALTo Vykdomojo Komiteto instrukciją pastovaus mokesčio sistemai įgyvendinti ir vykdyti. Vėliau skaitėme tą pačią instrukciją ir kituose visuose laikraščiuose. Pavadinome šią instrukciją liūdna, nes ji verčia mus vėl dar kartą grįžti prie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės klausimo. Nemalonu grįžti prie tų pačių klausimų. Bet tokia jau žurnalisto dalia: kelti balsą tol, kol kuris klausimas pagaliau išjudinamas iš mirties taško.
Kaip visi gerai tebepamename, ALTo suvažiavimas, įvykęs pernai metų lapkričio 17—18 d. d. New Yor-ke, įpareigojo Vykdomąjį Komitetą perorganizuoti šią organizaciją taip, kad ji galėtų vykdyti ir bendruomenines funkcijas. Dvejopu jausmu sutikome šią žinią. Iš vienos pusės, nudžiugome, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenės idėja atrodė galų gale laiminti ir tuos, kurie iš pradžių jai priešinosi. Iš antros pusės, kėlė rūpesčio, kad šios didelės idėjos vykdymas patenka į tokias rankas, kurios iš pradžių kratėsi nuo jos. Todėl mūsų bendradarbis ir perspėjo šio žurnalo pirmame numeryje: "Nėra sėkmingesnės priemonės bet kuriai idėjai išduoti, kaip pačiam perimti jos vykdymą, kai matai, jog kitos išeities nebėra". Galėjo tada šis perspėjimas pasirodyti kaltas per-ankstyvu skepticizmu. Deja, šiandien jis pasirodo tik skaudžiai teisingas. Minėtame suvažiavime gautąjį įpareigojimą persiorganizuoti į Amerikos Lietuvių Bendruomenę ALTO Vykdomasis Komitetas išsiaiškino tik kaip pavedimą "įgyvendinti pastovaus mokesčio Lietuvos laisvinimo reikalams sistemą, kurios tikslas yra patikrinti Lietuvos išlaisvinimui dirbantiems veiksniams galimai pastovesnes pajamas". Taip skelbia ALTo Vykdomojo Komiteto atsišaukimas, kuriuo skelbiama minėtoji instrukcija pastovaus mokesčio sistemai įgyvendinti ir vykdyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVYBĖ IR AMERIKONIZMAS |
|
|
|
|
Parašė Skandinavas
|
Clevelando ateitininkų klubo studijų sekcija savo trijuose paskutiniuose posėdžiuose nagrinėjo Juozo Girniaus straipsny "Tautinės moralės pagrindų beieškant" iškeltą visiems lietuviams aktualų klausimą (1950 m. "Aidai" Nr. 2).
Buvo pritarta autoriaus minčiai, kad politinis realizmas, tai yra pažiūra, jog laikas veika mūsų naudai, jog bolševikinė priespauda ilgai netruks ir mes greit grįšime į laisvą Lietuvą, yra pavojingai trapus ir netikras pagrindas tautinei moralei remti. Todėl buvo sutikta su autoriaus siūlymu atremti tautinę moralę į tautinį idealizmą, laikant tokiu idealizmu karštą ir veiklų tikėjimą į lietuvybę, kaip į nepakeičiamą vertybę, ir iš čia einantį nepalaužiamą pasiryžimą ugdyti šios vertybės išviršines apraiškas ir gaivinti jas tų lietuvių tarpe, kur jos jau apgeso. Tiek minėto straipsnio autoriaus, tiek pasitarimo dalyvių nuomone, šitaip pagrįstas tautiškumas ne taip greit galėtų susilaukti nusivylimo, nes čia būtų pasitikėta tik savom pastangom kurti tam tikrą tikrovę, o ne vien tiktai išorinėmis aplinkybėmis, būtent spėjamai susidarysiančia mums palankia politine konsteliacija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PIRMIEJI ĮSPŪDŽIAI KOLUMBIJON ATVYKUS |
|
|
|
|
Parašė El. V.
|
Į Kolumbiją emigruojama invidua-liai. Čia IRO kitaip globoja DP: daug žmoniškiau elgiamasi su išvykstančiais, emigracinė procedūra daug švelnesnė ir pati kelionė nereikalauja aklo paklusnumo ir nėra priverstinų darbų.
Kelionė tęsėsi 18 dienų laivu. Atvykstama dažnausiai į Bueneventū-ros arba į Barranquillos uostą, iš kur lėktuvais pasiekia savo paskyrimo vietą; Bogotą arba Medeliną. IRO atlydi iki miesto centro ir tuo IRO globa baigiasi. Lietuviai nelieka be globos. Kolumbijoje yra sudarytas lietuvių bendruomenės komitetas. Į centrinį komitetą įeina kun. Nikodemas Saldukas, kun. Tamošiūnas ir Dr. Sirutis. Su kun. Tamošiūno vardu ir globa susiduria gyvenantys Me-deline. Dr. Sirutis yra vienas populiariausiųjų lietuvių, gyvenąs Kolumbijoje apie 12 metų, oficialus IRO atstovas Kolumbijoje, įsigijęs vietinių žmonių pagarbos ir pripažinimo. Centrinis komitetas tur savo poskyrius Medeline ir Bogotoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAIP VAKARŲ DEMOKRATIJOS PLANAVO SPRĘSTI BALTIJOS RESPUBLIKŲ BYLĄ |
|
|
|
|
Parašė J. Pž.
|
Sumner Welles, JAV valstybes pa-sekretoris 1937-43 m., autorius visos eiles knygų ir straipsnių karo bei pokario tarptautines politikos klausimais, šiais metais išleidžia naują knyga, pavadintą "Septyni sprendimai, lėmę istoriją". Amerikiečių žurnalas "Foreign Affairs" savo š. m. pirmojo ketvirčio numery duoda gana įdomią ištrauką iš tos būsimos Welles knygos, šis Welles straipsnis, pavadintas "Du Roosevelto sprendimai — vienas debitinis, kitas kreditinis", atidengia autentiškoj šviesoj, tarp kitko, ir Lietuvos bylos likimo raidą karo metu.
Kodėl JAV dar karo metu nebandė pasiekti susitarimų su sąjunginių tautų nariais pagrindiniais politiniais ir teritoriniais klausimais? Kaip žinia, po karo daugiausia kaltinimų susilaukė kaip tik ši trumparegiška vakarinių sąjungininkų karo meto diplomatija. S. Welles konstatuoja, kad prezidentas Rooseveltas su savo valstybės sekretoriumi Hull buvo oficialiai nusistatę nedaryti jokių susitarimų teritoriniais bei politiniais klausimais iki karo pabaigos. Pavadinęs tai debitiniu Roosevelto sprendimu, autorius atidengia tokio nusistatymo užkulisius ir drauge parodo 1941 m. vasarą paskelbtos Atlanto Carterio likimą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Gražina Tulauskaitė parengė eilėraščių rinkinį "Po svetimu dangum". Leidžia "Ventos" leidykla Vokietijoje.
• Rašytojas Juozas Švaistas baigia ruošti spaudai pasakų rinkinį, skirtą jaunimui ir mažiesiems. Medžiagą ėmė iš dr. Jono Basanavičiaus surinktų pasakų.
• Australijoje, Sydnėjuje, "Mūsų Pastogės" spaustuvėje renkama Pulgio Andriušio apysaka "Sudiev, kvietkeli".
• Antanas Škėma baigė dramą— "Paskutinis tardymas". Medžiaga paimta iš bolševikų okupacijos Lietuvoje.
• Vincas Krėvė parašė "Dangaus ir žemės sūnų" antrąją dalį, kuri netrukus bus spausdinama. |
|
Skaityti daugiau...
|
AIDAI" SKIRIA LITERATŪROS PREMIJĄ
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aldai", leidžiamas TT. Pranciškonų, pamečiui skirs po vieną $500.00 premiją už premijos komisijos geriausiu pripažintą grožines literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiamos jos taisykles pirmiesiems metams:
1. 1951 metais pirmą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už premijos komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3. Premijos komisija vertins 1950—1951 m. pasirodžiusius viešumon grožines literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais kūrinius tų autorių, kurie juos prisius komisijai. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
