| |
|
|
1951 m. 6 birželis
|
PIJAUS XI SOCIALINĖ DEMOKRATIJA |
 |
 |
 |
|
Parašė V. VAITIEKŪNAS
|
Quadragesimo anno santykiai su Rerum novarum
Šiemet gegužės 15 d. buvo dviejų enciklikų sukaktis: Leono XIII enciklikos "Rerum novarum" 60 metų ir Pijaus XI — "Quadragesimo anno" 20 metų. Pijaus XI enciklika kaip tiktai ir buvo paskelbta ryšium su "Rerum novarum" 40 metų sukaktim. Tad neabejotina, kad tarpusavinis šių dviejų enciklikų ryšys yra labai glaudus. "Quadragesimo anno" tatai šiaip nusako: "Ilgainiui taip pat kilo abejonių dėl teisingo daugelio šios Enciklikos ("Rerum novarum") dalykų aiškinimo, arba dėl darytinų iš jų išvadų (m. p. V. V.), ir tatai buvo priežastis, kad tarp pačių katalikų dažnai iškildavo visai karštų ginčų."
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JURGIS JANAVIČIUS
|
Bus rytas.
Peronu eis užbaigę darbą pečkuriai,
betiksliai degančiais žibintais nešini;
į tolumas blizgės plieniniai bėgiai
ir žalių semaforų ugnys —
neryškios aptekėjusios lietum.
Toliau, iš rudenio pilkos aušros
iškils rasotais bokštais ir stogais gimtasis miestas.
Išėjęs iš stoties ir jausdamas
dar traukinių ir dūmų kvapą,
girdėsiu dūžius ilgesį pametusios širdies,
ir mano delnus verš kelionių ryšulio kietoji virve
|
|
Parašė Kazys Bradūnas
|
 RAITELIS MITOLOGINIAM PEIZAŽE
Per žemaičių kalvas kopia debesys
Su ledinio lietaus kibirais,
Ąžuolynų viršūnėmis remiasi
Ir pasikalba su aitvarais.
Per žemaičių kalvas joja raitelis
Su burtažodžiu gyvu tautos...
Ir net žeme po kojomis aikteli
Didumu paslapties nugirstos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. AISTIS
|
POESIS ET VEMTAS
Kadaise poetą vaizdavausi povą — susimąsčiusį, svajingą, išdidžiai ir lėtai vaikštantį po puošnųjį tautos rūmų parką. Juk jis yra tautų pažiba ir pasididžiavimas: retas ir nepigus paukštis. Bet kai poetus arčiau pažinau, pats į poeto duoną dantį atkandau ir dar Aristotelio "Politikoj" įskaičiau, kad poetai ir kiti menininkai paperkami žmonės, tai jei kas kartais mane paklausia, ar aš esąs poetas, man būna nejauku ir prisipažįstu, pasakydamas "poetas" tokiu pat tonu, kaip teisiamasis pasako žodį "kaltas".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MERKELIS GIEDRAITIS arba LIETUVA DVIEJŲ AMŽIŲ SĄVARTOJE |
|
|
|
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
8. Vilniaus jėzuitų nuomonė apie krašto religinę, padėtį. Jėzuitai dar tik šeštus metus tegyveno Vilniuje. Tada (1575 m.) respublikoje tebuvo pradėjusios veikti tik penkios kolegijos: Braunsberge (1564), Pultuske (1566), Vilniuje (1570), Poznanėje (1571), Pioeke (1571). Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje tie naujakuriai vienuoliai dar niekur daugiau nebuvo suspėję įkelti kojos. Iš sostinės tačiau jie greitai aptiko Lietuvos religinio gyvenimo trukumus ir klaidas. Į akis krintančias negeroves jie gana įdomiai aiškino.
Netrūko atskirų plačių mišinių pranešimų. Juose būdavo aprašomi papročiai ir prietarai, piktinantis žmonių tamsumu. Vienas tokių iš 1583 m. liečia Ukmergės sritį (ne Žemaičius, o Žemaitkiemį) ir duoda mokslui labai vertinga medžiagą ("Aidai", 1950, Nr. 3, p. 111). Tokios medžiagos, tik jau nebe taip detalizuotos, pasitaiko "Annuae Litterae" tada spausdintose knygutėse, t. y. jėzuitų ordino centro leidžiamuose kalendoriuose, kurių M. Giedraičio laikotarpiui susidarė dvidešimt devyni tomeliai. Lietuvos jėzuitai vis mėgo paliesti Lietuvos kultūrinius bei religinius santykius ir savo smulkmeniškose Vilniaus kolegijos įsikūrimo istorijose. Romos jėzuitų archyve jų yra žinomos penkios. Jos visos rašytos įvairių autorių Vilniuje jau po 1575. Tokiose istorijose jėzuitai ryškiai apčiuopdavo tas kliaudas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Mylimieji, Medžiai Lietuvoje, Susimąstymas (eil.) |
|
|
|
|
Parašė VINCAS KAZOKAS
|
MYLIMIEJI
Ji: Dabar esu lyg upė, grįžus į krantus —
Kaip miela čia ant tavo rankų man ilsėtis,
Užmiršus nerimo bedugnius verpetus —
Dabar esu lyg upė, grįžus į krantus,
Ir tartum muzika dar niekad negirdėta
šią valandą norėčiau su tavim kartu
Nežinoma gaida be paliovos skambėti,
Tarytum muzika dar niekad negirdėta
Many užlieja nerimo bedugnius verpetus —
Kaip miela čia ant tavo rankų man ilsėtis
Ir glostyt tavo meile žydinčius skruostus —
Dabar esu lyg upė, grįžus į krantus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PROF. VL. ŠILKARSKIS
|
Vl. Solovjovo 50 metų mirties sukakčiai paminėti
1. Įžanga
Jau pusė šimtmečio praslinko nuo mirties didžiojo mintininko, didžiausio, kokį tik yra davusios slavų tautos 1), o jo garbė vis augo ir augo. Jam skirtų didesnių ar mažesnių raštų skaičius jau prašoko tūkstantį 2). Ir vis dėlto, nepaisant šio didelio skaičiaus, jo kūryba Vakarams yra, palyginti, dar mažai pažįstama 3). Katalikiškoje Europoje Solovjovas yra labiausiai vertinamas kaip didelis katalikų tikėjimo apologetas ir karštas bažnytinės vienybės gynėjas. Iš tikro, jo veikalas "Rusija ir visuotinė Bažnyčia 4) yra vertas pastatyti šalia Bossueto "Protestantiškųjų skirtybių istorijos" arba Moehlerio "Simbolikos". Tačiau visos filosofinės Solovjovo sistemos Vakarai nepažįsta arba su ja susiduria tik bloguose vertimuose bei nepakankamose santraukose.
Jeigu Solovjovo spręstą minčių statinį paly- |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS TULYS
|
Važiuodami iš Čikagos į Floridą, mes patraukėme tuo keliu, kuris eina per Kumberlando kalnų grandinę. Anksti rytą horizonte pasirodė kalnų virtinė be galo ir krašto, bet į Erelio kalno viršūnę mes įkopėme tik vienuoliktą valandą. Palikę kalvas, kalnelius, pamažu pradėjome skęsti į masyvią, neišsibaigiančią kalnų grandinę. Nors jautėme, kad tolydžio keliamės aukštyn, bet ilgai mums atrodė, kad važiuojame slėniu tarp aukštų kalnų. Nesijusdami, mes dingome kalnuose. Iš visų keturių pusių dabar supo mus kalnai — priešakyje, užpakalyje, kairėje, dešinėje, visur aplink buvo vieni kalnai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJOJI NORVEGŲ LITERATŪRA |
|
|
|
|
Parašė Juozas Lingis
|
Praeitam šimtmečiui baigiantis, kada modernioji Norvegija pradėjo formuotis, "keturi didieji" norvegų rašytojai — Bjoernstjerne Bjoern-son, Henrik Ibsen, Alexander Kiel-land ir Jonas Lie, jeigu dar pridėti ir penktąjį Arne Garborg — buvo tos didžiosios žvaigždės, rodančios norvegų tautai kelią. Bet kai kova buvo baigta ir tautai teliko tik nedidelis kelio galas nusikratyti Švedijos unija ir kai pilna nepriklausomybė jau ėjo pro vartus, tai tos didžiosios žvaigždės pasidarė tik tautinis papuošalas, literatūrinė turistinė atrakcija — - naujosios Norvegijos jaunimas ieškojo nuotykių tikrovėje: išnaudoti vandens jėgą, supramoninti kraštą, pasinaudoti garsiu krašto prekybiniu laivynu, leistis kelionėsna į poliarines sritis, griebtis išradimų, pagaliau ir gerai pasportuoti. . . Bet kartu su tomis moderniomis užmačiomis vyko ir savotiškas literaturinis Norvegijos matavimas, savotiška kartografinė procedūra — visame krašte nuo Nordkapo šiaurėje, ligi Lindesnės pietuose ėmė dygti gimtųjų palaukių aprašymai, ir toji tarmiškai nutaškyta literatūra lyg banga liejosi per visą tarpkarinį laikotarpį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŠVEDŲ RAŠYTOJAS PAER LAGERKVIST KANDIDATAS ŠIŲ METŲ NOBELIO PREMIJAI |
|
|
|
|
Parašė J. Ls
|
Jau kelinti metai švedų spauda iškelia, kad Paer Lagerkvist jau pilnai pribrendęs Nobelio premijai. Panašūs balsai girdėjosi ir iš kitų Skandinavijos kraštų. Daugumos buvo tikėtasi, kad praeitais metais Paer Lagerkvist tikrai gaus Nobelio aukso dalį.
Šiemet net du Nobelio laureatai pristatė Paer Lagerkvistą švedų Akademijai, kuri tas premijas skirsto. Tie abu laureatai yra prancūzai Roger Martin du Gard ir velionis Andre Gide. Jais pasekė ir Balden-sperger, lyginamosios literatūros istorijos profesorius Sorbonos universitete. Visi pasiūlytojai galvoje turi ypač paskiausiąjį Paer Lagerkvist romaną "Barabas", kurs pasirodė tik pernai, bet jau spėjo būti išverstas į Vakarų Europos kalbas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Kun. Kazys Mažutis DIDŽIOSIOS GRUMTYNĖS |
|
|
|
|
Parašė Tomas Žiūraitis, O. P.
|
Kun. Kazys Mažutis DIDŽIOSIOS GRUMTYNĖS. Diepholz, 1950 m., 68 psl. Išleido "Naujojo žmogaus" Bičiuliai.
Gyvenimas niekada nebuvo ramus, nes teks jau yra žmogus: gyvenimą stato arba jj griauna. Dabarties dienos ypatingai įsisiūbavo. Tokios jos yra religiniame, politiniame, ypačiai socialiniame gyvenime. Kun. K. Mažutis, jau eilė metų sekąs socialines problemas, pirmiausia ir atkreipia mūsų dėmesį į "didžiąsias grumtynes" socialinėje gyvenimo srityje. Čia grumiasi suburžuazėjęs žmogus, kapitalistas, liberalas, proletaras, krikščionis, komunistas ir socialistas. Tie grumtynių dalyviai— socialiniai tipai, panašiai kaip demokratijos, laisvės supratimas, yra šiandieną gerokai iškreipti, sąmoningai suvelti. Todėl autoriui tikrai nebuvo lengva minėtus tipus trumpai ir tiksliai charakterizuoti, nurodant jų tikrąjį veidą, panašumus ir jų socialinę reikšmę. Autoriui tas pavyko gerai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS BAŽNYTINĖS PROVINCIJOS 25 M. JUBILIEJUS |
|
|
|
|
Parašė V. Gidžiūnas, O.T.M.
|
1951 metai lietuvių tautai yra dvigubo jubiliejaus metai; šiemet sukanka 700 metų nuo pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo krikšto ir 25 metai nuo Lietuvos bažnytines provincijos įkūrimo. Abu įvykiai labai reikšmingai ir glaudžiai tarp savęs susiję, nes Mindaugo pastangos įkurti Lietuvos bažnytinę provinciją, nors ir priešų sunaikintos, vėlyvesniems mūsų valdovams ir ganytojams įkvėpė mintį įgyvendinti tai, ko troško pirmasis Lietuvos karalius.
Ir Vytautas Didysis, šios minties vedamas, rūpinosi įkurti Lietuvos bažnytinę provinciją. Pagal jo planą, Vilniuje turėjo būti Lietuvos metropolito katedra, o metropoliją turėjo sudaryti nevien Vilniaus ir žemaičių, bet ir Padolijos, Kamienco, Kijevo ir Vladimiro vyskupijos, kurios anuo metu buvo Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos ribose. Tačiau Vytautas nespėjo šio sumanymo įvykdyti, o kiti valdovai tuo nesirūpino.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė B. S.
|
Elisabeth Langgaesser, žymi savo originalumu ir dideliais gabumais dabarties vokiečių rašytoja ir poetė, mirė praėjusių metų vidury. Buvo kimusi 1899 m. ir su Gertrud von Le Fort stovėjo vokiečiu katalikų rašytojų priešakyje. Jos kūryba, labai skirtinga ir įdomi savo problematika, galės iš viso pavaizduoti, koks likimas tenka krikščioniškai kūrybai mūsų laikų nukrikščionintam pasauly. Apskritai jos kūryba sietina su kitais Europos moderniais rašytojais — Green, Joyce, ypač su Bernanos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KATALIKŲ IR PROTESTANTŲ SUSIVIENIJIMO KLAUSIMU |
|
|
|
|
Parašė T. B. G.
|
1949 m. spalių 31 d. "Times" žurnale pasirodė straipsnis "Catholicism to-day", pradėjęs ilgą disputą katalikų ir protestantų susivienijimo klausimu, šis viešas disputas sukėlė didelio susidomėjimo visame krikščioniškajame pasaulyje. Jis ypatingai aktualus šiandie.
Krikščioniškųjų bažnyčių susivienijimo problema yra nuo seno jaučiama ne tik katalikų, bet ir pačių protestantų. Šiais paskutiniais metais, kada ateistinis komunizmas paskelbė atvirą kovą teigiantiems dvasinių vertybių tikrovę, ji yra labai pagyvėjusi. Klausimas tačiau yra nelengvas. Didžiausias sunkumas yra nustatyti, kur baigiasi visiems bendras ir neribotas idealas, sakysim, dvasinių krikščionybės vertybių apgynimas, ir kur prasideda sava dogmatinė pozicija, kuria pasirėmę tiek vieni, tiek antri pasirenka savą metodą toms pačioms vertybėms apginti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Karlis Straubergs, LETTISK FOL-KTRO OM DE DOEDA |
|
|
|
|
Parašė Juozas Lingis
|
Karlis Straubergs, LETTISK FOL-KTRO OM DE DOEDA, Stockholm, 1949, Nordiska Museets Handlin-gar 32.
Latvis profesorius K. Straubergs yra vienas iš tų mokslininkų, kuriuos raudonasis maras atvijo į Stockholmą ir kuriam čia buvo sudarytos pakenčiamos sąlygos ir toliau moksliniam darbui atsidėti. Ši jo studija yra pirmas didesnis jo darbo vaisius. Studijai įžangą parašė pats Nordiska Museet direktorius prof. Andrens Lindblom, kurio dėka autoriui buvo prieinami muziejaus archyviniai rinkiniai su labai vertingu prieš keliolika metų mirusio švedų mokslininko E. Hammarstedt specialiu archyvu apie liaudies tikėjimus. Be to, ir pats veikalas įtrauktas į muziejaus leidžiamų raštų skaičių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Dr. Steponas Kolupaila: NEMUNAS |
|
|
|
|
Parašė Aug. R.
|
Dr. Steponas Kolupaila: NEMUNAS. Lietuvių Katalikų Spaudos Draugijos leidinys, Chicago, 1950. 237 p.
Nemunas yra mūsų svajonių upė. Didelis ir galingas, jis teka per Lietuvos žemę, per jos laukus ir girias, žadindamas lietuvio ilgesį — žvelgti į plačią jo srovę, atsisėsti po pušimi ant i o krantų ir paskęsti savo mintyse, leisti joms bėgti, kaip tie dideli vandenys liūliuoja per mūsų šalį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. R
|
ATEITIS, Nr. 2, 3. 1951. Su antruoju "Ateities" numeriu buvo atžymėta sukaktis: suėjo 40 metų, kai šis laikraštis pasirodė.
Tokia sukaktis sukelia eilę atsiminimų: apie tuos žmones, kurie "Ateitį" pradėjo, apie jos redaktorius, bendradarbius, apie ateitininkų organizaciją apskritai ir apie žymiuosius jos vadus.
To uždavinio — parodyti laikraščio ir organizacijos praeitį — imasi antrasis šių metų numeris, žymiai padidintas (25—96 p.) rūpestingai iliustruotas ir pririnkęs nemaža medžiagos. Čia randame reikšmingų sveikinimų, kaip kardinolo Pizzardo, mūsų vyskupų ir kitų atsakingų asmenų. Ir straipsnių gausu: rašo vysk. V. Brizgys, prel. M. Krupavičius, Dr. Z. Ivinskis, Dr. A. Maceina, L. Šimutis, prof. S. Kolupaila, Ad. Darnusis, J. Žilevičius, Ed. Turauskas, St. Barzdukas, A. Grinienė, L. Dam-briūnas, Stasys Yla, A. Bendorius, kun. Dr. J. Gutauskas, Dr. J. Meškauskas, A. Sušinskas ir k. Duetas geras pluoštas grožinės literatūros su Al. Baronu, P. Jurkum, Gražina Tulauskaite, K. Grigaityte, L. Žitkevičium, D. Mickaite-Mitkiene, VI. Būtėnu, A. Šatu ir kitais. Matome reiškiantis naujų pajėgų, ir tai yra geras ženklas. Manytume, kad reikėtų ypatingą dėmesį kreipti į jaunųjų skyrių ir jų įtraukimą į mūsų kultūrinį bei meninį žygį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SUTELKUS KATALIKIŠKĄJĄ SPAUDĄ |
|
|
|
|
Parašė Juozas Alaušius
|
"Aidų" leidėjai nesenai ryžosi naujam dideliam žygiui — perimti jungtinio katalikų laikraščio leidimą,. Sujungus "Darbininką" su "Amerika" ir "Lietuvių žiniomis", naujasai "Darbininkas" jau pora mėnesių išeina iš Brooklyno. Čia Tėvai Pranciškonai kuria naują lietuviško žodžio centrą.
Netrūko katalikiškos minties savaitraščių. Bet nevisada nestoka turi pozityvią prasmę. Dažnai ji reiškia tik jėgų išskaldymą ir tuo pačiu kiekybės apmokėjimą kokybe. Taip iš dalies buvo ir šiuo atveju. Turėjo Bostono katalikai "Darbininką", turėjo New Yorko katalikai "Ameriką", turėjo Pittsburgho katalikai "Lietuvių žinias". Bet neturėjome stipraus katalikiško laikraščio nei bostoniečiai, nei newjorkieciai, nei pittsburgiečiai, nei pagaliau visi kiti Jungtinėse Valstybėse gyvenantieji lietuviai katalikai. Nėra nieko, ką būtų galima už tai kaltinti. Atvirkščiai, kiekvienas šių laikraščių laikėsi tik dideliu jų leidėjų idealizmu. Bet, nežiūrint viso šito, ir pats didžiausias idealizmas nepajėgė sėkmingai nuveikti tų kliūčių, kurios visų pirma kilo iš perdidelio jėgų iš-skaldymo. Neįmanoma buvo sutelkti tokį skaitytojų skaičių, kuris būtinas sudaryti laikraščiui įmanomą finansinę atramą. Tuo pačiu nebuvo įmanoma sudaryti pajėgesnį redakcinį kolektyvą. Nebuvo nė kalbos apie redakcinį kolektyvą, nes vienas ir tas pats žmogus šalia redakcinio darbo turėjo dar ir kitų pareigų. O tokiose sąlygose ir pats kūrybingiausias žmogus noromis nenoromis paverčiamas tik amatininkišku žinelių ran-kiotoju.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SKAITYTOJŲ PAŽIŪRA Į MŪSŲ ŽURNALĄ |
|
|
|
Aidų" redakcinis kolektyvas išsiuntinėjo žurnalo skaitytojams anketą pasisakyti dėl eilės klausimų, liečiančių žurnalo lygį bei liniją. Atsakymų buvo sulaukta 95. Didžioji dalis pasitenkino trumpesniais atsakymais. Bet dalis skaitytojų, norėdami plačiau pasisakyti, parašė ištisus laiškus. Ir užtat, nors palyginti atsakymų buvo sulaukta neperdaug, jie vis dėlto davė tam tikrą vaizdą, kaip mūsų skaitytojai vertina žurnalą ir ko iš jo laukia. Ypačiai šį vaizdą galima susikurti ir dėl to, kad atsakymai atėjo iš įvairių sluogsnių. Atsakė tie skaitytojai, kuriems žurnalo idėjinė dvasia yra sava. Bet lygiai dėl žurnalo pasisakė ir tie skaitytojai, kurie juo domisi visų pirma kaip kultūros žurnalu. Atėjo atsakymai iš žymių mūsų intelektualų. Bet lygiai pasisakė ir visi kiti susirūpinę mūsų kultūros žurnalo tobulėjimu. Daugiausiai susilaukė atsakymų iš čia pat, iš JAV-bių ir iš Kanados. Bet vienas kitas atsakymas mus pasiekė ir iš toliau: iš Anglijos, iš Italijos ir kitur. Todėl, apskritai imant, susumuoti visi tie atsakymai ir atskleidžia mums reliatyviai apytikrį skaitytojų nusistatymą į mūsų žurnalą. O šis nustatymas yra toks:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
J. Daumantas: PARTIZANAI UŽ GELEŽINĖS UŽDANGOS |
|
|
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
J. Daumantas: PARTIZANAI UŽ GELEŽINĖS UŽDANGOS. Išleido Lietuvių Katalikų Spaudos Draugija. Chicago, 1950. 398 p.
Sunku ramia širdimi rašyti apie šią partizanų knygą: joje teka mūsų tautos kraujas, iškyla gyvybinė mūsų žemės kova šiais skaudžiais ir neteisingais laikais, atsiskleidžia veidai ir žygiai tų vyrų ir moterų, kurie aukojasi šviesesniajai tėvynės ateities dienai, ir galop čia sprendžiasi visų mūsų likimas, šiuose lakštuose praskamba darbai ir žygiai, kurie puošia mūsų žemę, iškelia jos vardą į skaisčiausiąją šviesą ir su tylia šlove įeina į istorijos lakštus. Šioji kovų valanda, šie žiaurūs ir kruvini metai savo didybe ir savo auka lygsta ir pranoksta garsius mūsų praeities paveikslus. Tragedija, kurią išgyvena mūsų motina Lietuva, yra neapsakoma ir nepalyginama, nes šioji yra gyvybės ir mirties grumtis. Priešas atėjo pavergti mūsų tautos, ją sumindžioti, paniekinti, išblaškyti ir galop visai sunaikinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Tai pirmas Amerikoje lietuvių kalta iš technikos srities mėnesinis laikraštis.
Turinys: Darbą pradedant — Redakcinė Kolegija. Linkėjimai Technikos žodžiui — Petras Daudžvardis, Lietuvos konsulas Chicagoje. Kolegos inžinieriai ir architektai — prof. inž. S. Dirmantas. Technikos pažanga — Povilas Jurėnas. Lietuviškos architektūros reikalu — J. Mulokas. Kada turėsime spalvotą televiziją — A. Semėnas. Dirbkime Lietuvos atstatymui — K. Kaunas. Technikos naujienos ir skyrius iš mūsų veiklos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Antanas Maceina: JOBO DRAMA. Venta, 1950. 240 p.
John Steinbeck: TARP PELIŲ IR VYRŲ. Išvertė K. Barėnas. Pradalge, 1950 m. Spaudė Nida, Coventry, 128 p.
Nello Vian: ŠV. ANTANAS PADUVIETIS. Išvertė A. Vaičiulaitis. T. Pranciškonų leidinys. Kennebunk Port, 1951. 144 p. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
POP. PIJUS X PASKELBTAS PALAIMINTOJU |
|
|
|
|
Parašė A.
|
Birželio 3 d. eucharistinio atgimimo žadintojas popiečius Pijus X buvo paskelbtas palaimintuoju, šiam nepaprastam įvykiui jau seniai buvo ruošiamasi.
Pal. Pijus X yra gimęs 1835 m. šiaurinėje Italijoje menko valdininke šeimoje. Iki tapdamas popiežium, jis vadinosi Juozapas Melchioras Sarto. Išėjęs į kunigus, dirbo parapijose, profesoriavo seminarijoje ir pagaliau buvo pakeltas vyskupu. Leonas XIII jį paskyrė Venecijos patriarchu ir papuošė raudona kardinolo skrybėle. 1903 m. tapo išrinktas popiežium. Mirė 1914 m.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Juozui Girniui Montrealo universitetas suteikė daktaro laipsnį už jo veikalą apie egzistencializmo filosofą Jaspersą, šiuo metu Dr. J. Girnius gyvena Dorchester, Mass.
• Juozas Kazickas gavo ekonomijos daktaro laipsnį Yale universitete, New Haven, Connecticut. Vilniaus universitetą jis baigė 1943 m. 1945-6 m. studijavo Tubingene, o nuo 1947 m. Yale universitete. Daktaro egzaminus išlaikė 1950 m.; dabar parašė disertaciją "Čekoslovakijos ūkio sovietizacija." Bestudijuodamas dar dėstė Albertus Magnus Kolegijoje ekonomiką ir dalyvavo visuomenės darbe. Dabar kviečiamas dirbti i Krašto Apsaugos Ministerijos ekonominių tyrinėjimų Rytų skyrių bei dėstyti jėzuitų universitete Georgetown, Washingtone.
• Brooklyne įsisteigė lietuviška filmų bendrovė — MSM Documentary Film Co. (Adolfas Mekas, Donatas šulaitis, Jonas Mekas), šiuo metu ji suka kultūrinę filmą apie lietuvių gyvenimą Brcoklyne.
o Birželio 14 d. ištrėmimų minėjimai visur, kur tik gyvena lietuviai, buvo atžymėti protestais. Vienas iš didžiausių minėjimų įvyko birželio 16 d. New Yorke pačioje didžiausioje koncertų salėje — Carnegie Hall. Minėjimą surengė bendras lietuvių, latvių ir estų komitetas. Kalbėjo New Yorko senatorius Lehman, DP Komisijos narys — O'Connor ir Maino valstybės senatorius — Brewster. Dalyvavo visų trijų Pabaltijo tautų konsulai, jungtinis choras ir menininkai.
• Toronte įsikūrė 4000 lietuvių tremtinių. |
|
Skaityti daugiau...
|
Vyriausias Redaktorius — Antanas Vaičiulaitis.
Redakcinis Kolektyvas: Dr. J. Aleksandravičius-Aistis, T. Dr. L. Andriekus, O.F.M., Bern. Brazdžionis, Dr. J. Girnius, Dr. J. Grinius, T. Dr. B. Grauslys, O.F.M., Dr. K. Pakštas, Dr. A. Kučas, J. Pažemeckas, Dr. A. Šapoka, Br. Stočkus, T. J. Vaškys, O.F.M.
Menine Priežiūra — Telesforas Valius |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
