| |
|
|
1951 m. 7 rugsėjis
|
TAUTINIŲ KULTŪROS VERTYBIŲ VIETA SAVOSE BAŽNYČIOSE |
 |
 |
 |
|
Parašė VYSK. V. BRIZGYS
|
Likę našlaičiais dar tiek maži, kad savo motinos nebeatmeną, berniukas ar mergaitė užaugę ir subrendę nepajėgia nei patys išgyventi motinos pilnos meilės nei kituose jos suprasti. Ką kiti gražaus apie motiną pasako, žodžių grožį jie supranta, bet nei tų žodžių dvasios nei anų kalbančiųjų jausmų jie neišgyvena. Tą patį galima pasakyti apie tikėjimo neturintį asmenį. Girdėdamas gražiai kalbant apie tikėjimo tiesas, jis gėrisi posakių, iškalbos grožiu, tačiau pačios tiesos grožio jis neišgyvena, nes jos turinio nesupranta ir nėra juo perimtas. Ką anie, savos motinos nebeatmeną, gražaus, išmintingo apie motiną bepasakytų, ten visada truks vieno dalyko: jie niekad nebus patyrę mamytės švelnios meilės. Be motinos augdamas, žmogus ir savo vaikystėje ir vėliau išgyvena daug apatiškos, nesąmoningos nostalgijos, melancholijos, tačiau visa tai jam nepadeda nors kartą išgyventi motinos meilę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė O. V. MILAŠIUS
|
Likimo kūdiki, gal dešimt metų jau tave pažįstu žemėj, apglobtoj tylos,
Ir visados pirmiausia man pasivaidena tavasai paveikslas,
Kai besibaigiant nakčiai, aiškiaregis aš budžiu
Ir, dvasioje lydėdams kurtų Kosmoso skriejimą,
ūmai aš pajuntu, kaip griūva visata manin, lyg traukiama dienų visųjų tuštumos.
Tada esu kaip upėj suliepsnojęs daiktas vasaros nakčia,
O saules raktai esti mano rankoje, kuri Tikrovės atrakina, atsispindinčias iš gyvenimo rūkų.
Ir iš tiesų, pakaktų vieno mano žodžio, kad anoj tikros būties šaly, kur daugelį turiu žvalių tarnų,
Išvysčiau visiškai kitus pavidalus nei tu,
O atminimams čia nuo vieškelio pakeltas akmenėli! |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė STASYS YLA
|
 PABIROS APIE BALĮ SRUOGĄ STUTTHOFE'
Gadynę smurto ir kančios
Gaivink, žemele Lietuvos,
Galia liepsnojančios dainos
B. Sruogos trieilis, parašytas 1944. I. 5 vienam jo aitvarų
Be Balio Sruogos, ryškesnių talentų mūsų tarpe gal ir nebuvo. Bet susirado keletas valdančių plunksną. Iš jų niekas nebūtų drįsęs burtis apie Sruoginį, kaip mes jį vadinome, jeigu jis pats nebūtų to panorėjęs. Jam reikėjo mažo artimesniųjų būrio, nes platesnėje draugų grupėje jis negalėjo rasti atgarsio nei savo kūrybiniu pasauliu, nei galvosena. Buvęs nuolatos su jaunesniais žmonėmis Kaune ir Vilniuje, Sruoga turėjo šito pasigesti ir čia, ypač pagerėjus mūsų sąlygoms. Ir kai kitas jo kolega — profesorius Vladas Jurgutis — ėmė telkti draugus mokslui, Sruoga panoro juos burti menui.
Pirmosios pažintys
Pradžioj Sruoga jautėsi visai vienas. Neieškojo bičiulių, su niekuo nesikalbėjo, net, sakytum, vengė kitų. Ir kiti, tai pastebėję, nedrįso jo kalbinti. Grįžęs iš darbo, tuoj eidavo į lovą, užsitraukdavo anklode, nusigręždavo į sieną. Gal norėjo ilsėtis, o gal būti vienas, niekieno nekalbinamas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Juozas Kėkštas
|
 Iš rinkinio "Ramybė man"
ŽOLĖ IR KAULAI
Vienoj kelio pusėj žmonės,
Kitoj kelio pusėj žmonės,
keliu joja gaucho, plačiakelnis raitelis.
Žmonės valgo, žmonės geria, žmonės valgo
avinus ir jaučius, avinais ir jaučiais
sužavėti žmonės.
Ant išdegusios, juodos žolės
nedagraužti kaulai
guli.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽINOJIMO PRIEVARTA IR TIKĖJIMO LAISVĖ |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS GIRNIUS
|
KARL JASPERSO EGZISTENCINES METAFIZIKOS PAGRINDAI (I)
Pratartim pastaba
Egzistencializmas nėra nei vienintele, nei gausiausiai atstovaujama dabarties filosofinio mąstymo linkme. Tačiau, be abejo, egzistencinė filosofija yra vienintelė, susilaukusi tokio intereso plačiuose sluogsniuose. Galima šį interesą aiškinti mados psichologija: kiekvienas stengiasi būti au courant to, kas teikiama paskutiniu "laiko žodžiu". Iš tiesų, kadaise teko atsitiktinai užtikti vieną straipsnį apie egzistencializmą ir madų žurnale. Bet, jeigu madas ir ironiškai vertinti, tenka sutikti, kad ir per madas kalba laiko rūpesčiai. O kuris gi rūpestis aktualesnis mūsų laikui, kaip išsaugoti laisvę? Jei dar prieš penkiasdešimt metų laisvė buvo laikoma šventu žodžiu, tai mūsų šimtmetis vėl matė iškylančias naujas tiranijas. Bet gresia laisvei ne tik tiranijos. Ir pačiuose demokratiniuose kraštuose laisvei gresia tasai bemintiji-mas, kuris vadinamas "viešosios opinijos" vardu. Apie kokią gi laisvę galima kalbėti tame žmoguje, kuris patiki savų pažiūrų formavimą kitiems? Nebuvo užtat nieko nuostabaus, kad buvome liudininkai, kaip mūsų šimtmetyje diktatūros kilo nebe iš viršaus, o iš apačios. Pačios masės talkininkavo tironams demokratiniu, teisingiau, parlamentariniu keliu užkopti į sostus. Bet drauge buvome liudininkai, kaip visais amžiais tiranijos lieka tos pačios. Ta dvejopa patirtis ir kelia mums klausimą, kaip išsaugoti žmoguje laisvės vertės sąmonę. Negali būti laisvė užtikrinta tiems, kurie patys jos nevertina. Nepakako tik technikinio demokratinių institucijų aparato, kad demokratija būtų laiduota. Paaiškėjo, kad politinė laisvė turi būti atremta ir į kiekvieno žmogaus vidinę laisvę. Iš čia ir mūsų laiko interesas egzistencializmui, kuris reiškia pretenziją būti laisvo žmogaus filosofija. Ieško naujo kelio egzistencialistai tiems žmonėms, kurie jaučiasi nebegalį grįžti į krikščioniškąją tradiciją, bet kurie lygiai baiminasi žmogaus pavergimo kolekty-vistiniams stabams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė S. Prapuolenytė
|
Kalbėki man
Apie gražiausius daiktus žemėje;
Kalbėki valandas, dienas, metus,
Kad nuo tų žodžių
Mano siela skambėtų.
Lyg sidabrinis šydas
Tavo žodžiai mano širdį gaubia,
Ir pro tą šydą visa žemė blizga,
Kaip šarmoti medžiai tėviškės sode
Kalėdų rytą.
Kalbėki man, kalbėki
Valandas, dienas metus,
Kad nuo tų žodžių
Mano siela spindėtų,
Kaip sniegas laukuose.
|
|
MERKELIS GIEDRAITIS arba LIETUVA DVIEJŲ AMŽIŲ SĄVARTOJE |
|
|
|
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
12. Radvilų įsikišimas ir nuncijaus nusistatymo keitimasis. Vienas iš žymių veiksnių, kuris Romoje veikliai prisidėjo M. Giedraičio naudai, buvo jėzuitai. Ne tik nominato raštas gen. Eb. Merkurijanui (Ep. Germ. 136, II, 357r), bet ir pačių, kustošą Vilniuje pažinusių, jėzuitų (Pr. Sunyer, St. Varševickis) šiltos rekomendacijos į savo centrą nepaliko Romos Kurijoje be pėdsakų. O pop. Grigalius XIII, kaip L. Pastorius (Geschichte d. Paepste, IX, 1928) daugybe ryškių faktų pavaizduoja, anais tikrosios katalikybės restauracijos laikais, žinoma, labai stipriai rėmėsi jėzuitais.
Jėzuitų ordino generalicija iš ano tolimo pasviečio buvo gavusi žinių apie katalikybės liūdną padėtį Lietuvoje. Prie to dar buvo palankus piršimas vilniškiams jėzuitams gerai pažįstamo kandidato. Tad Romos jėzuitai negalėjo neveiklūs sėdėti tuo reikalu. Kard. Gaili spalių 22 d. (1575) rašė į Laureo (Nunz. Pol. t. 172, 228) apie tai, kad popiežius nemaloniai "nugirdo" (="ha inteso") apie du nominatus į Žemaičių vyskupus. Esame linkę tarti, jog Grigalius XIII su tokia pakibusia Medininkų vyskupijos padėtimi buvo supažindintas jėzuitų centro vadovybės Romoje. Kaip visa tai buvo atlikta, gal atskleis vėliau nauja medžiaga.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAN. A. SABALIAUSKAS — ŽALIA RŪTA |
|
|
|
|
Parašė A. Mažiulis
|
Iš pavergtosios tėvynes pasiekė mus žinia, kad mirė kan. Adolfas Sabaliauskas, daugeliui žinomas žalios Rūtos slapyvardžiu, didelis gimtosios žemės mylėtojas ir lietuviškosios kultūros puoselėtojas.
Šiandieną, plačiau ką nors rašyti apie šį veiklų mūsų krašto kultūrininką yra tiesiog neįmanoma: trūks-tame ne tik jo raštų, bet ir paprasčiausių jo gyvenimo kelio duomenų.
Adolfas Sabaliauskas gimė 1873 m. rugpiūčio mėn. 23 d. (greičiausia — rugsėjo mėn. 4 d.), Krikščiuose, Papilio par., Biržų vl. Pradžioje mokėsi Šiauliuose, o 1890 m. rudenį įstojo į Kauno Kunigų Seminariją. Kunigu jis buvo įšventintas 1896 m. vasario mėn. 25 d. (III. 8) ir pirmąsias mišias atlaikė per šv. Kazimierą (sen. kai.). Šią šventę savo pirmosioms mišioms pasirinkęs sąmoningai, nes jautėsi esąs tikru lietuviu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vincas Ramonas: DULKĖS RAUDONAM SAULĖLEIDY. |
|
|
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
 
Vincas Ramonas: DULKĖS RAUDONAM SAULĖLEIDY. Romanas. Išleido LKSD Liet. Knygos Klubas. Chicago, 1951 m. 396 p.
Vincas Ramonas apie dvidešimt penkeri metai dirba lietuvių beletristikoje. Jisai į spaudą išėjo anais laikais, kada pradėjo reikštis naujausioji karta po pirmojo karo. Sykiu su juo periodikoje žymėjos Juozas Grušas, J. Paukštelis, Salomėja Nėris ir dar eilė kitų. Vieni jų ilgainiui nubiro pakelėje ir išnyko, sukurstę vilčių, bet vėliau neištesėję. Kiti išsimušė tarp pirmųjų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
John Steinbeck: TARP PELIŲ IR VYRŲ. |
|
|
|
|
Parašė Aug. R.
|
John Steinbeck: TARP PELIŲ IR VYRŲ. Išvertė K. Barėnas. Išleido Pradalgė. Coventry, 1950. 128 p.
John Steinbeck (g. 1902 m.) stovi tarp pačių populiariausių ir stipriausių dabarties amerikiečių rašytojų. Jis išgarsėjo jau prieš karą savo knyga "The Grapes of Wrath", kuri, sakoma, savo socialine gaida primena H. Beecher Stowe "Dėdės Tomo trobelę" tarp pereitojo amžiaus raštų. Kai kas jo šedevru ir laiko minėtą "Grapes of Wrath". Be to, jisai yra itin stiprus trumpesnėse apysakose, prie kurių priklauso ir šisai vertimas. Paskesnieji jo veikalai nesusilaukė tokio visuotinio pripažinimo. Iš dalies gal čia kalta ir toji aplinkybė, kad jisai rašo, užmetęs vieną akį ant Hollywoodc, — taikydamasis prie filmų, žinoma, kaip sėkmingam autoriui, tai atneša pasakiškas sumas. Prieš keletą metų jis išleido silpną veikaliuką "Moon is down". Buvo apskaičiuota, kad su leidėjų ir filmų honorarais Jchn Steinbeckas už šią knygą sužėrė per 400,000 dolerių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠLAISVINTOS LIETUVOS ŪKIS |
|
|
|
|
Parašė Kun. Kazys Mažutis
|
IŠLAISVINTOS LIETUVOS ŪKIS
Taip vadinasi 1949 metais išėjusi knyga, verta ypatingo dėmesio, o mūsų visuomenės iki šiol lyg ir nepastebėta. Joje įvairūs ūkio sričių specialistai iškelia aktualiausias ūkio politikos problemas, liečiančias mūsų krašto ateitį. Be to, čia pateikiamos įvairių ūkio sričių planavimo programos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Vincas Pietaris: LAPĖS PASAKA. Išleido "Gabija", 1951 m. Piešiniai dail. P. Osmolskio. 96 psl., kaina $1.10. Knyga gaunama šiuo adresu: Gabija, 340 Union Ave., Brooklyn 11, N. Y. ir pas platintojus, ši knyga yra pirmoji jaunimui skirtų lietuvių klasikų raštų serijoje. Keturių knygų (V. Pietario, V. Krėvės, Lazdynų Pelėdos ir Mot. Valančiaus), kurios atskirai perkant kainuos apie $4.00, prenumerata yra $2.00.
Vincas Ramonas: DULKES RAUDONAM SAULĖLEIDY. Romanas. Išleido LKSD Liet. Knygos Klubas. Chicago, 1951 m. 396 p. Kaina $3.00.
LIETUVIŠKOS PASAKOS. Sudarė Dr. Jonas Balys. Išleido LKSD Liet. Knygos Klubas. Chicago, 1951. 230 psl. Kaina $2.50.
Landsbergis, Mekas, Lėtas: PROZA (antroji). Keturių autorių aštuonios novelės. Išleido Gabija, Brooklyn, 1951 m., 128 psl., kaina $1.25.
Dr. Pr. Gaidamavičius: IŠBLOKŠTASIS ŽMOGUS. Benamio likimo perspektyvos. Išleido Venta. 1951 m. 278 p.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė B. S.
|
Louis de Broglie yra prancūzų Akademijos narys ir Mokslų Akademijos sekretorius, Nobelio premijos laureatas, Sorbonos gamtos mokslų fakulteto ir Henri Poincare instituto profesorius. Moderniam moksle jis gretinamas su Einšteino ir Heinsen-bergo vardais. Šį greitai 60 metų amžiaus sulauksiantį mokslininką minime, norėdami parodyti, kad ne tik atomine bomba ir Einšteino teorijos šiandien dar vertos išlavintų žmonių dėmesio.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MUZIKO J. ŽILEVIČIAUS SUKAKTIS |
|
|
|
|
Parašė J. Stankūnas
|
Kompozitorius Juozas Žilevičius šiais metais kovo 16 d. atšventė 60 metų amžiaus sukaktį.
šia proga negalime patylomis praeiti, neprisiminę jo ir plačios jo veiklos muzikoje.
Reikia pripažinti, kad Amerikoj J. Žilevičius yra vienas iš stipriausių ir darbščiausių muzikų: jo uolumas, pasišventimas yra begaliniai. Be tiesioginių savo pareigų ir muzikos kūrybos, jis turi visą eilę kitų darbų. Lietuvių spaudoje dažnai matome jo straipsnių. Muzikos veikla jo apylinkėje (N. Jersey) sklinda iš J. Žilevičiaus pastogės. Būdamas ir muzikologas, daug laiko skiria lietuvių muzikos tyrinėjimui; turi surinkęs daug brangios medžiagos, gražiai sutvarkytos. Kurie arčiau gyvena, visi nori iš jo pasisemti žinių. Jo pagelba daug kas atsistojo ant kojų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PIRMOJI DVIMETINÉ ISPANO-AMERIKOS MENO PARODA |
|
|
|
|
Parašė J. K.
|
Pirmoji Dvimetinė Ispanoamerikos Meno Paroda (Primera Bienal de Arte Hispanoamericano), kuri turėjo prasidėti š. m. balandžio mėn., dėl organizacinių sunkumų atidėta spalio mėn.
Lietuvis dailininkas Jonas Rimša, kurį Ispanoamerikos Kultūros Institutas siunčia į Ispaniją atstovauti Boliviją, yra minėtos parodos Organizacinio Komiteto (Junta Organizadora) narys.
Paroda organizuojama labai plačiu mastu ir joje dalyvaus visi geriausieji Ispanijos ir Ispanoamerikos menininkai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AKMENYS IR SIELOS, ARBA BESIRŪPINANT LIETUVIŠKA KNYGA |
|
|
|
|
Parašė Juozas Alaušius
|
Laukiame Kultūros Fondo, tikėdamiesi, kad jis pagaliau sutelks mūsų jėgas ir kultūrinei veiklai. Laukiame, lyg stebuklo. Bet iš anksto aišku, kad ir Kultūros fondas negalės stebuklų padaryti. Daug dalykų galės atlikti organizuota iniciatyva. Bet liks daug dalykų, kurie ir toliau priklausys nuo privačios iniciatyvos. Todėl ir lieka aktualus klausimas: kiek privati iniciatyva gali padėti mūsų tautinės kultūros išlaikymui ir ugdymui ?
Nenoriu tačiau šį kartą būti abstraktus, ir todėl, užuot tautinės kultūros, noriu kalbėti tiesiai apie knygą. Žinoma, nenoriu būti palaikytas tokiu siauru "knygininku", kuris iš viso kultūrą suvestų j knygą. Ne viena knyga yra kultūrinės kūrybos priemonė. Bet vis dėlto knygai tenka bene pirmasai vaidmuo, nes jos tarpininkavimu naudojasi ir rašytojai, ir pedagogai, ir filosofai, ir mokslininkai. Per knygą šie visi gali prabilti į savo tautą. Deja, beveik ironija skamba šis konstatavimas, jei jį taikyti mums. Pasiseka dar vienam kitam rašytojui paleisti viešumon vieną kitą knygą. Prel. Pr. Juras sudarė sąlygas Prof. A. Maceinos balsui. Bet — tai ir viskas. Ir jei tektų mus vertinti tik mūsų knygomis, negalėtume palankaus sprendimo tikėtis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LAIŠKAS REDAKCIJAI KULTŪROS FONDO KLAUSIMU |
|
|
|
|
Parašė P. V. Raulinaitis
|
Malonėkite patalpinti jūsų laikraščio artimiausiam numeryje šį mano laišką.
1951 metų No. 3(38) "Aiduose" buvo straipsnelis "Kultūros Fondo belaukiant", pasirašytas Juozo Alaušiaus. Autorius iškelia daug svarbių minčių Kultūros Fondo organizacijos esmei ir uždaviniams nušviesti. Tarp kita jis pasisako, kad Kultūros Fondo sudarymo pastangos nedavė praktinės veiklos išvystymo. Man čionai nerūpi liesti autoriaus išvedžiojimų, vien noriu papildyti jo informacijos trūkumus Kultūros Fondo veiklos atžvilgiu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Benedetto Croce, žymusis italų filosofas, vasario 25 atšventė savo 85 metų sukaktį. Savo laiku Nobelio premijai gauti jis pristatė Andre Gide, Hermann Hesse ir Thomas Mann.
• Jean Cocteau, nepasisekus jo kandidatūrai į Prancūzų Akademiją, dabar priimtas nariu į Academie Goncourt.
• Didžioji vokiečių akademijos literatūros premija 10,000 DM už 1950 metus buvo paskirta Mainzo Mokslų ir Literatūros Akademijos. Lygiem dalim ją padalijo šiem rašytojam: Werner Helwig, Hans Hennecke, Oda Schaefer, Heinrich Schirmbeck ir Arno Schmidt. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDAI" SKIRIA LITERATŪROS PREMIJĄ |
|
|
|
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas TT. Pranciškonų, pamečiui skirs po vieną $500.00 premiją už premijos komisijos geriausiu pripažintą grožines literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiamos jos taisykles pirmiesiems metams:
1. 1951 metais pirmą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2. Už premijos komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių. |
|
Skaityti daugiau...
|
Vyriausias Redaktorių s—Antanas Vaičiulaitis.
Redakcinis Kolektyvas: Dr. J. Aleksandravičius-Aistis, T. Dr. L. Andriekus, O.F.M., Bern. Brazdžionis, Dr. J. Girnius, Dr. J. Grinius, T. Dr. B. Grauslys, O.F.M., Dr. K. Pakštas, Dr. A. Kučas, J. Pažemeckas, Dr. A. Šapoka, Br. Stočkus, T. J. Vaškys, O.F.M.
Meninė Priežiūra — Telesforas Valius. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
