|
|
1951 m. 8 spalis
Parašė V. VAITIEKŪNAS
|
Homocidas — žmogžudystė. Genocidas — giminės išžudymas. Genos yra graikų kalbos žodis, reiškiąs giminę, gentį, kiltį. Cide iš lotynų kalbos žodžio caedere — žudyti, užmušti. Genocido terminas atsirado tik po antrojo pasaulio karo ryšium su nacinio genocido nusikaltimo promotorių ir vykdytojų bylomis tarptautiniame kariniame Niurnbergo tribunole bei atskirų sąjungininkų kariniuose teismuose, ir ryšium su pastangomis genocido nusikaltimą užkardyti ir bausti lygiai taip kaip yra kardomi ir baudžiami žmogžudystės—homocido nusikaltimai. Mes žinome eilės tautų ir kultūrų išnykimą iš gyvenimo scenos. Vienos jų, pasiekę didelių kūrybinių laimėjimų, ilgainiui betgi išsisėmė, suseno, neteko veržlumo ir tapo grobiu svetimiesiems. Kitos tapo aukomis savo galingesniųjų kaimynų plėšraus groboniškumo. Tik dėl to, kad jos buvo per silpnos spirtis galingesniųjų prievartai, buvo sutriuškintos. Per visą žmonių giminės istoriją raudona gija driekiasi kilčių, giminių, tautų tarpusavinės kovos. Tačiau ligšiol nė vienas istorijos amžius nėra slegiamas tokios šiurpios genocidinės hipotekos, kaip mūsasis. XX-sis amžius, be kitų sau būdingų požymių, į istoriją nusineš ir labai ryškų genocidinio nusikaltimo bruožą. Šio šimtmečio kaikurių politinių sistemų (bolševizmo, nacizmo) apgalvotas, susistemintas ir planingai vykdomas tautinių, etninių, rasinių, religinių, politinių grupių naikinimas praeityje neturi sau lygaus pavyzdžio. |
Skaityti daugiau...
|
KAD ATRAKINČIAU DAINŲ SKRYNELĘ |
|
|
|
IŠ LIETUVIŲ POEZIJOS ANTOLOGIJOS APGARBSTYMAS MOTINOS (RAUDA) Motinėle tu mano, aš tau pasikloniosiu į pačias kojeles, kurios mane užaugino, į pačias rankeles, kurios mane užnešiojo, į burnelę, kuri mane užkalbino, darbelių išmokino. O dar tokių neišmokino, kaip tu pati mokėjai: o, tu visus darbelius nudirbai, o, tu mus visus užauginai, tu mus visus patiešijai, tu mus visus priglaudei. Palikai siratą, kaip antelę ant vandenėlio; o aš po vargelį, kaip po purvynėlį; aš po ašarėles, kaip po vandenėlį; sunkus suolelis siratėlių; į suolelį sėdau, suolelis linko. |
Skaityti daugiau...
|
VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS BIOGRAFIJOS BRUOŽAI |
|
|
|
Parašė VACLOVAS BIRŽIŠKA
|
Jojo 150 metų gimimo, 100 metų įsivyskupavimo ir 75 metų mirties sukakties proga Nors lietuvių tautinis XIX a. sąjūdis prieš spaudos uždraudimą dar tebuvo užuomazgoje, tačiau jau ir tuo laiku Lietuvos visuomeninėje arenoje iškilo visa eilė ryškių vardų, uždėjusių tam tikrą antspaudą visam mūsų XIX a. gyvenimui. Gana čia prisiminti vysk. J. A. Giedraitį, D. Pošką, A. Strazdą, S. Valiūną, S. Stanevičių, S. Daukantą, L. Ivinskį, J. A. Pabrėžą, M. Akelaitį, J. S. Dovydaitį ir kai kuriuos kitus. Betgi visus juos nustelbia vyskupas Valančius, ypač dėl to, kad jo veikla nesiribojo vien literatūriniu darbu, kaip daugumo anų, bet prasiskverbdavo į visas Lietuvos viešojo gyvenimo sritis. Nors pats jis, paėmęs Žemaičių vyskupijos sostą, ir mėgino savo veiklą aprėžti vien bažnytiniu-tikybiniu darbu, vienok dėl tų politinių aplinkybių, kuriomis jam teko gyventi ir dirbti, jis nuolatos susidurdavo ir su kitomis Lietuvos gyvenimo sritimis Visose jose jisai savarankiškai pasireiškė ir tuo būdu visai Lietuvos XIX a. istorijai uždėjo savo, valančinį antspaudą. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė PULGIS ANDRIUŠIS
|
Iš knygos "Sudiev, kvietkeli". Aplinkiniais keliais prasisunkė žinios į Viščius, kad Petras Našliūnokas, draugų prišnekėtas, rengiasi važiuoti Amerikon. Toki buvo neramūs metai, žmonės devyniais balsais sušneko apie karus, girdi, nekrikštytas japonas jau perdaug drąsiai ėmė lipti ciecoriui ant apivarų. Kas gi matė tokią karalystę užkabinėt, kepurėmis užmėtys ruskis tuos žmogėnus, kurie, girdi, net pageltę iš noro atimti Portartūrą! |
Skaityti daugiau...
|
Parašė JUOZAS GIRNIUS
|
Karl Jasperso egzistencinės metafizikos pagrindai (II)
1. Egzistencine žmogaus samprata a. Žmogus kaip "egzistencija". — Ne tik kasdieninėje kalboje, bet ir tradicinėje filosofų terminijoje "egzistencijos" žodžiu buvo manomas buvimas. Užtat šis žodis buvo lygiai taikomas visam, kas yra: Absoliutinei Būčiai ir kūrinių pasauliui, žmogui ir kitiems padarams. Tuo tarpu tie šių dienų filosofai, kurie patys vadinasi ar yra vadinami egzistencialistais, egzistencijos terminą išskirtinai taiko tik žmogui. Suprantama, šiuo atveju egzistencijos žodis nebereiškia apskritai buvimo, o tik specialiai žmogiškąjį buvimą. Jau pats šio žodžio aprėžimas nurodo, kad egzistencinė filosofija pačiame savo pagrinde yra tokia žmogaus samprata, kuri radikaliai kelia žmogaus savotiškumą, jo nepaly-ginamumą su kitais padarais. Iš čia egzistencinės filosofijos radikali opozicija tam natūralizmui, kuris ir žmogų norėjo laikyti tik vienu iš daugelio gamtos padarų. Bet lygiai egzistencinė filosofija yra skirtinga ir nuo tos tradicinės filosofijos, kuri žmogaus savotiškumo ieškojo dvasinėje jo prigimtyje. Egzistencialistų pažiūra, žmogus yra savotiškas visų pirma ne vienokia ar kitokia prigimtimi, o greičiau kaip tik tuo, kad jis nėra brutaliai apspręstas savo prigimties, bet yra laisvas būti "savimi pačiu". Ir būtent, laisvės pagrindu žmogus ne tik išsiskiria iš kitų gamtos padarų, bet ir egzistuoja tokiu būdu, jog jis yra daugiau, negu tik visiems žmonėms bendros prigimties atstovas. Užuot buvęs tik beas-meniškas savo giminės atstovas, žmogus yra pašauktas būti "savimi pačiu", t. y. kitų nepakeičiamu ir kitų neatstojamu individu. Atseit, kai tradicinė filosofija akcentavo visų pirma gene-rinį žmogaus skirtingumą nuo kitų padarų, tai egzistencinė filosofija visų pirma ryškina individualinį kiekvieno žmogaus nepa-lyginamumą su kitais žmonėmis. Tai metafizinio individualizmo filosofija. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė VLADAS ŠLAITAS
|
TAIP TURI BŪT
Nunoko jos.
Dabar jos tamsiai mėlynos. Pro vaismedžių
šlapius lapus jos žiūri į mane, kaip ašaros. O, slyvos!
Kai vėjai siūbtelės,
jos pasipils, kaip ašaros,
taip turi būt, jos pasipils, kaip ašaros,
nes žemėj viskas turi baigtis ašarom,
kaip mano meilė kažkada po vaismedžiais pradėta.
VASAROS NAKTĮ
Išsiskirdamas pasiimsiu nedaug:
vieną-kitą trumpą eilėraštį,
vieną šiltą vasaros naktį ir švelnią muziką,
koplytėlėj girdėtą,
kad nebūtų taip liūdna
ten, po medžiais, vienam gulėti. |
Skaityti daugiau...
|
VOKIEČIŲ MOKSLININKŲ KLYSTKELIAI |
|
|
|
Parašė J. PETRONIS
|
Pastaraisiais dešimtmečiais mes esame turėję įvairių santykių su savo didžiuoju vakarų kaimynu. Devyniolikto amžiaus pabaigoje mūsų pirmasis tautinis laikraštis "Aušra" ir daugybė kitų lietuviškų leidinių buvo spausdinama Prūsuose ir paskui slaptai gabenama į Lietuvą. Vėliau, jau atgavus nepriklausomybę, didelė dalis valstybinių, ekonominių ir kultūrinių reikalų mus dar daugiau siejo su vokiečiais, negu su kitais kaimynais: su lenkais dėl Vilniaus bylos beveik neturėjome jokių santykių; nuo didžiojo rytų kaimyno, rusų, mus skyrė nelemtasis komunizmo barjeras; o latviai, mūsų šiauriniai kaimynai, mums nedaug ką galėjo padėti, nes jie, kaip ir mes, savo valstybę turėjo beveik iš nieko kurti.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė K. GRIGAITYTĖ
|
Širdin žodžiai įdainuoti
Su lakštingalos giesme.
Tyliai, tyliai supas luotas
Rausvam Nemuno žaisme.
Mielas, kam irklus padėjai —
Per toli srove nuneš.
Sutaršys gegužes vejai,
Sutaršys jie man kasas!
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Juozas Lingis
|
Nepastebimai, be ilgų skilčių bei fotografijų praėjo pro pasaulio, išskyrus gal Skandinavijos, spaudą liūdna žinia, kad jau pernai lapkričio 25 d. mirė Nobelio laureatas danų rašytojas Johannes V. Jensen. Niekas danų, pagaliau, niekas ir pasaulio literatūroje negali dabar tos spragos užpildyti. Didelio būta dainiaus, didelio žodžio menininko ir danų kalbos meisterio. Tai buvo, anot švedų Akademijos nario Har-ry Martinsono, meno liturgas, kuriam gyvenimas buvo ir tikėjimas ir Dievas, o menas — pamaldos.
Nė vienas iš danų rašytojų, tiek dabar, tiek anksčiau, taip stipriai ir tokį ilgą laiką nepaliko tokių gilių pėdsakų danų literatūroje, kaip Johannes V. Jensen. Ištisą 50 metų jis buvo krašto stipriausiu rašytojų talentu. Pradžioje jis atsistojo, kaip tokie su griausmu atūžę talentai kad būna, senųjų ir dominuojančių rašytojų — brolių Brandes, Herman Bang ir kitų — opozicijoje. Paskiau nekartą ir jis pats buvo opozicijos gerokai kedenamas, tačiau vistik nė vienas iš danų rašytojų negalėjo išvengti jo magiškosios plunksnos įtakos.
|
Skaityti daugiau...
|
KAD ATRAKINČIAU DAINŲ SKRYNELĘ |
|
|
|
Parašė Antanas Vaičiulaitis
|
Netrukus iš spaudos išeina didelė lietuvių poezijos antologija, nuo liaudies dainų, Mažvydo ligi mūsų dienų, čia dedame tos antologijos įžangą. Kitoje šio numerio vietoje skaitytojas ras keletą retesnių eilėraščių iš antologijos. Lietuvių literatūroje pirmą kartą viename daikte regime tokį gausų mūsų poezijos pluoštą, kaip šioje knygoje. Į šiuos lakštus susirinko dainuojanti mūsų tauta — nuo nežinomo liaudies poeto ligi pačių paskutiniųjų. Nors su spragomis, prieš save turime vientisą lietuvių poezijos paveikslą, einantį nuo žilos senovės ligi paskutinių mūsų lyrikų. Nėra prasmės lietuvių liaudies dainas atitverti nuo rašytinės lyrikos ar epo, tuo lyg sumažinant lietuvių literatūrą. Liaudies dainos yra tokis pat kuriančiosios lietuvių dvasios paminklas, kaip Baranausko "Anykščių šilelis", Putino "Rūpintojėlis", Fausto Kiršos "Laiškas obelaitėms", ar Brazdžionio "Per pasaulį keliauja žmogus". Tai tokia pat dainuojančios lietuvio sielos, jo ilgesio ir grožio išraiška, kaip ir tų poetų, kurių vardus skaitome literatūros istorijoje. Kitose tautose nežinomi autoriai davė epines poemas, kurios neatidalomai jungiamos su tų kraštų literatūra. Ir mūsų kūrybos pradžioje stovi didysis nežinomas autorius — liaudies poetas, pasauliui atnešęs nuostabų dainų lobį. |
Skaityti daugiau...
|
A. MACEINOS "JOBO DRAMA" KRIKŠČIONIŠKOSIOS EGZISTENCIJOS ŠVIESOJE |
|
|
|
Parašė Dr. A. Baltinis
|
Viena iš dabartinių mūsų blogybių priežasčių yra ir gilesnio mąstymo trūkumas. Kad šitoks tvirtinimas neatrodytų per daug greitas ir neapgalvotas, reikėtų peržvelgti bent paskutiniųjų 50 metų literatūrą, kad pamatytumėm, kaip maža joje skirta vietos toms didžiosioms problemoms, kurias gyvenimas neša savyje, nuo kurių dreba mūsų pačių egzistencija ir nuo kurių priklauso tautų ir kultūrų likimai. Tačiau čia negalima leistis j šių klausimų nagrinėjimą ir iškelti tas priežastis, kurios atitraukė mūsų tautą nuo gilesnio ir intensyvesnio idėjinio gyvenimo. Jų buvo daug ir įvairių: žiaurios gamtinės sąlygos, nuolatiniai priešų užpuldinėjimai, svetimųjų priespauda, o svarbiausia, — Ilgas išlikimas šalia krikščionybės ir todėl negalėjimas pasisavinti tų minties lobių, kurie glūdi antikos ir krikščioniškoje kultūroje. Net ir krikščionybę priėmę, mes dar ilgai laikėmės tų primityvių pažiūrų, kurios yra mūsų mitologijoje, tautosakoje, liaudies dainose. Garbindami savo senovę, kartu garbinome tas primityviąsias pažiūrias religijoje, etikoje, estetikoje, filologijoje ir kitose dvasinio gyvenimo srityse, kurios yra būdingos kiekvienos tautos pradinei kultūrai. Nuo šio primityvizmo vietomis įvyko tiesioginis perėjimas prie pozityvizmo ir materializmo, kuris savo struktūra yra artimas primityviai galvosenai. Ir nors mūsų tauta yra labai imli gilesnei dvasinei kultūrai, tačiau dėl čia suminėtų ir kitų priežasčių susidomėjimas didžiosiomis gyvenimo problemomis ir filosofija apskritai mumyse yra dar menkas. Pas mus dar nebuvo premijuota jokia filosofinio turinio knyga ir leidėjų tokioms knygoms leisti beveik nėra, jei neskaityti prel. Pr. M. Juro, kuris yra vienintelis tokių knygų leidėjas. Ir paskutinis "Draugo" konkursas parodė, kad pas mus nėra ryškios tos asmenybės, kurios paaukoja savo gyvenimą tų didžiųjų problemų sprendimui, kurias gimdė genijai ilgų šimtmečių kančiose ir kovose. |
Skaityti daugiau...
|
Petras Babickas: BRAZILIJA |
|
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
Petras Babickas: BRAZILIJA. Vaizdai, žmonės, Nuotykiai. Rio de Janeiro, 1951 m. 139 p. Petras Babickas mums yra davęs ir poezijos, ir beletristikos, ir kelionių aprašymų. Dabar prieš akis turime naują kelionių knygą, šioj srity jisai jau anksčiau yra mums piešęs Lietuvos pajūrio paveikslus ir "Eladoj" atskleidė Graikijos grožį. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė V. V.
|
"TĖVYNĖS SARGAS", Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjungos leidinys, Chicaga, 1951 m. III tomas, I (8) nr. 177 pusi. "Tėvynės Sargas", pradėjęs savo kelią 1896 metais Mažojoje Lietuvoje, vėliau ėjo Vilniuje ir Kaune. Keletas jo numerių pasirodė ir Vakarų Vokietijoje. Šis numeris išėjo jau JAV, taigi vėl naujose sąlygose. Šitame numery randame visų pirmą gana ilgą straipsnį, tiesiog studiją. Tai vysk. V. Brizgio: "Lietuvių tauta ir krikščioniškoji demokratija" (86 pusi.), kuriame apžvelgiama krikščioniškosios demokratijos raida Lietuvoje, nurodant jos atsiradimo priežastis, atsiradimo impulsus ir svarbiausius kūrėjus. Ypaš iškeliama popiežiaus Leono XIII enciklikų reikšmė krikščioniškosios demok-kratijos idėjų išryškinimui ir plėtrai. Kartu čia apskritai išryškinama demokratijos esmė, charakteris, funkcijos ir reiškimosi būdai. Taip pat apibūdinama demokratijos interpretacija komunistinėje, socialistinėje, liberalistinėje santvarkoje. Daugiausia vietos skiriama krikščioniškajai demokratijai, jos išeitam keliui, jos principams ir esmei. Pabaigoje plačiai pasisakoma apie demokratybę ir lietuvių tautą. Nagrinėjama klausimai, kaip reiškėsi demokratybę ir krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje, ir kokia turėtų būti jos ateitis vėl atstatytoje Lietuvos valstybėje. |
Skaityti daugiau...
|
Gražina Tulauskaitė: Po svetimu dangum. Poezija. Išleido Venta. 1951 m. 60 p.
Aloyzas Baronas: Žvaigždės ir vėjai. Noveles. Išleido Venta. 1951 m. 238 p.
Vincas Jonikas: Brangmens. Lyrika. Išleido ALKA. Brooklynas, 1951 m. 60 p.
Vladas Vijeikis: Tėvynė. Lietuviškam jaunimui. Margerio leidinys. Chicago, 1951 m. 63 p.
Tėvynės Sargas. Kultūros, visuomenės, politikos ir socialinių mokslų žurnalas. 1851 m. 1 (8) nr.
Exibit of Genocide in Lithuania. Cleveland, 1951.
|
EVOLIUCIJOS TEORIJOS KRITIKA AMERIKOJ |
|
|
|
Parašė B. S.
|
"Aidų" (balandžio mėn.) straipsnis apie psichoanalizę yra aktualus ypač tuo, kad jis atkreipia dėmesį į vieną savotišką mokslo bruožą Amerikoj. Būtent, atrodo, kad materializmas (filosofinis, ne tiktai etinis) čia daug giliau įleidęs šaknis negu Europoj, kur dvasinė kultūra progresyvesnė ir laisvesnė. Todėl teorijos, kurios ypatingai brangios materialistinės pasaulėžiūros žmonėms, čia labiau tarpsta. Tarp jų yra ir darvinizmas ir iš dalies psichoanalizė. Nuostabu, kad apie psichoanalizę čia išleidžiama šimtai knygų per metus, ji sudaro vieną svarbiausių sričių visoj mokslo knygų gamyboj. Europos mastu vertinant šitą susidomėjimą psichoanalize, galima tik stebėtis, kadangi ji tenai yra beveik atgyventas ir užmirštas dalykas. O čia ji šalia seksologijos užima svarbiausią vietą mokslo pcpuliarizacijoj. Tai populiari ir simplistiška teorija plačioms žmonių masėms ir pelno ieškančių gydytojų ir vadinamų psichoanalitikų kabinetams. |
Skaityti daugiau...
|
NAUJIEJI SOVIETŲ MOKSLŲ "IMPERATORIAI" |
|
|
|
Parašė Vyt. Buteika
|
Paskutiniu laiku Sovietų Sąjungoje stengiamasi, propagandos ir nacionalizmo tikslais, skelbti didžiuosius "išradėjus" rusus. Pagal tą propagandą išeina, kad spaudą pirmasis išrado rusas, radiją — rusas, įvairias mašinas — rusai. Jau anksčiau partijos vadovybė buvo davusi direktyvas sukurti naujas mokslų teorijas ir jomis pakeisti vakarietiškas. Tam reikalui nebuvo gailėtasi nei pinigų nei žmonių. Paskutiniu laiku ten džiaugiamasi visišku biologijos mokslo sukomunistinimu. Jo imperatorius yra akademikas I. Lisenko. 1948 m. vasarą Maskvoje buvo suorganizuotas Sov. S-gos biologų kongresas. T. Lisenko, partijos ir vyriausybės įgaliotas, aršiai kritikavo Veismano, Morgano ir Mendelio biologijos dėsnius, vadindamas juos "kapitalistiniais", "buržuaziniais" ir "idealistiniais" prasimanymais. Jų vieton jis piršo savo ir Mičiurino biologijos teoriją. |
Skaityti daugiau...
|
LENGVA NUSIVILTI MAŽA TAUTA |
|
|
|
Parašė Juozas Alaušius
|
Skolinu šiam straipsniui antraštę iš pokalbio su vienu mūsų kultūros darbininku, kurio vardas laiduoja, jog šie žodžiai jo lūpose suskambo ne pigiai. Padiktavo jam šiuos žodžius skausminga tikrovės patirtis, ne vadinamojo patriotizmo stoka. Patriotizmu mes visi persruvę: galėtų satyrikas kalbėti, kad patriotizmas tiesiai netelpa mumyse ir liejasi per kraštus. Deklamuojame šį žodį ir laikraščiuose, ir susirinkimuose, ir asmeniniuose pašnekesiuose. Bet, deja, ne visada liejimasis per kraštus reiškia pilnatvę. Dažnai jis tėra tuščias putojimas. Nuo susirin-kiminių deklamacijų pažvelgus į kasdienybės tikrovę, kyla ir mūsų atvejų klausimas: kokia tikroji mūsų patriotizmo vertė? Slepia jis savyje gaivią jėgą ar tik momentiškai subliukštančias putas? Tai šis klausimas vertė aną mūsų kultūros darbininką akivaizdoje šios patriotizmo infliacijos "nepatriotiškai" konstatuoti: lengva nusivilti maža tauta. |
Skaityti daugiau...
|
TARPTAUTINIS KATALIKŲ KONGRESAS KAIMIEČIŲ PROBLEMOMS TIRTI |
|
|
|
Parašė Dr. Vl. Viliamas
|
Kongresas įvyko Castelgondolfo, popiežiaus vasaros rezidencijoje, 1951 m. birželio 23 — liepos 2 dienomis. Jis buvo popiežiaus globojamas ir sveikinamas. Kongresui vadovavo vyskupas Edwin V. O'Hara (Kansas City), kuris yra šios organizacijos įsteigėjas (įsteigta 1923 m.). Kongrese dalyvavo 20 kraštų atstovai, iš Jungtinių Amerikos Valstybių net 27. Taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų, Vatikano, italų vyriausybės ir Katalikų Akcijcs atstovai. |
Skaityti daugiau...
|
AIDAI" SKIRIA LITERATŪROS PREMIJĄ |
|
|
|
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai ', leidžiamas TT. Pranciškonų, pamečiui skirs po vieną $500.00 premiją už premijos komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiamos jos taisyklės pirmiesiems metams: 1. 1951 metais pirmą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą. 2. Už premijos komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių. |
Skaityti daugiau...
|
Vyriausias Redaktorių s—Antanas Vaičiulaitis
Redakcinis Kolektyvas: Dr. J. Aleksandravičius-Aistis, T. Dr. L. Andriekus, O.F.M., Bern. Brazdžionis Dr. J. Girnius, Dr. J. Grinius, T. Dr. B. Grauslys O.F.M., Dr. K. Pakštas, Dr. A. Kučas, J. Pažemeckas Dr. A. Šapoka, Br. Stočkus, T. J. Vaškys, O.F.M.
Meninė Priežiūra — Telesforas Valius.
Leidžia — Tėvai Pranciškonai.
Redakcijos Adresas: Ant. Vaičiulaitis, 2087 N. Main Ave., Scranton 8, Pa.
Administracijos Adresas: AIDAI, Kennebunk Port, Maine
|
|
|
|
|
|