Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1957 m. 6 birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Po pirmųjų ALB rinkimų ......................................................................................... 201
Bernardas Brazdžionis — Poeto gimimas, Pavasario fragmentai, Ar auga gėlės pragare,
Paul Claudel (eil.) ................................................................................................................................... 203

Jonas Puzinas — Vilniaus proistorė ...................................................................................................... 211
Vilnius žydų poezijoje: Z. Šneiuras — Malda už Vilnių, N. Grinblatas — Į tave, Vilniau, M. Kulbakas — Esi Psalmynas tu, A. I. Goldšmidtas — Myliu tave, o Vilniau, L. Stockis — Vilniaus getas........................................................................................................................................................ 220
Br. Stočkus — Pasaulinis vyksmas (Istorijos filosofija) ...................................................................... 223
A. Vaičiulaitis — Pasaka apie gražiausią gaidį .................................................................................... 231
Pr. Skardžius — Veiksmažodiniai daiktvardžiai su -imas ir jų vartosena ........................................... 233

KŪRYBOS PASAULYJE

KNYGOS IR ŽURNALAI
Bern. Brazdžionis — Sakramentalinio gyvenimo poezija (Leonardas Andriekus: Atviros marios) ................................................................................................................................................................ 238
Jurgis Blekaitis — Rimtas žaidimas (Leonardas Žitkevičius: Daiktai ir nuorūkos) ........................ 240
Dr. P. Celiešius — St. Šalkauskio Ateitininkų ideologija .................................................................. 242

MOKSLAS
Dr. A. Baltinis — Lietuvių enciklopedija ........................................................................................... 243

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
Prof. Kazys Pakštas — Geležines uždangos kilme ir esmė ............................................................... 245
L. G. — Vinco Krėvės vardo premija ................................................................................................. 246
L. A. — R. Viesulo ir A. Elskaus paroda ........................................................................................... 247
Literatūros premijos ............................................................................................................................ 247
ĮVYKIAI ............................................................................................................................................... 243
Skaityti daugiau...
 
PO PIRMŲJŲ ALB RINKIMŲ PDF Spausdinti El. paštas
1.
Dideliu rūpesčiu buvo virtusi Amerikos Lietuvių Bendruomenė. Kitų kraštų lietuviai jau senokai bendruomeniškai susiorganizavo. Tuo tarpu šio krašto lietuvių bendruomeninis susitelkimas vis liko p'rma polemikos, o vėliau "organizacinės stadijos" dalyku. Nors atskirose vietose ir buvo susidarę ALB skyriai, jie greičiau teikė pasitenkinimo sektantiniams bendruomenės priešininkams ("ar nesakėme, kad nieko neišeina ir negali išeiti"), negu konkrečiai liudijo bendruomenės minties gyvybingumą. Viena, ALB skyriams nesisekė sutelkti visų atitinkamos vietovės lietuvių, ir todėl jie labiau darė atskiros naujos organizacijos, o ne tikros lietuvių bendruomenės įspūdį. Antra, svarbiausia, jei atskiri skyriai ir krutėjo vietoje, kiek išmanė, visumoje bendrieji kultūriniai uždaviniai, laikomi bendruomenės prasme, nebuvo vykdomi. Jie ir negalėjo būti vykdomi, nesant centrinės vadovybės, kuri viena gali išdirbti bendrą kultūrinės veiklos planą ir kuri viena jam vykdyti gali sutelkti atskirus skyrius. Šis konstatavimas nereiškia priekaišto Lokui, nes jo uždavinys tebuvo, kaip pats vardas aprėžė, organizacinis bendruomenės sutelkimas, o ne jau konkretus vadovavimas šio krašto lietuvių bendruomenei. Vienintelis priekaištas Lokui tegalėjo būti, kad jis per ilgai savo "laikiną" uždavinį vykdė. Baiminantis, kad "laikiny-bė" nevirstų mirties amžinybe, prieš metus buvo iš daug kur sukrusta Loką perspėti, kad jau paskutinis laikas baigti "organizacinę stadiją". Nors ir su nepasitenkinimu sutikti, šitie perspėjimai neliko tušti: Lokas ėmėsi savo uždavinio — paskelbti rinkimus sudaryti normaliai ALB vadovybei.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas

POETO GIMIMAS

Jonui Aisčiui
Kai užgęsta žvaigždynai, per amžius spindėję,
Teka upėmis kraujas, lyg vynas žadėtas,
Kai numiršta švenčiausia šios žemės idėja,
Gaudžia himnas šviesus, gimsta žemei poetas.

Kai pavasaris uždega ugnį ant marių,
Eina laimė per vandenį, lyg siluetas,
Pro legendos' nuskendusią meilę nemarią
Kyla perlai gelmių, gimsta žemės poetas.

Kai širdies nebegąsdina rudenio gruodas,
Nei likimas sunkus kaip granitas ir kietas,
Miršta aklas rytojus, bežvaigždis ir juodas,
Teka saulės daina, gimsta žemei poetas.

Kai išminčiai, pilni išminties susirinkę
Jieško prasmei prasmės, jis, nakties neregėtas,
Tartum aidas Jo ištarto žodžio kažinkur
Gimsta dangų dainuojantis žemės poetas.
Skaityti daugiau...
 
VILNIAUS PROISTORĖ PDF Spausdinti El. paštas
1. Įvadas
Benagrinėdami Vilniaus pradmenis ir beaiškindami ankstyviausios sodybos klausimą, susiduriame su nemažomis kliūtimis, nes didelė senojo Vilniaus praeities dalis tebeglūdi priešis-toriniuse laikuose. Proistorikams ligšiol tepavyko atidengti dar visai mažą priešistorinio Vilniaus dalelę. Ir ankstyvosios istorijos laikų Vilnius tebeskendi legendų miglose. Tik pirmojoje XIV amžiaus pusėje Vilnius iškyla istorijos švieson. Tačiau tos pirmosios istorinės žinios apie Vilnių yra dar labai šykščios, siauros, dažnai neaiškios ir supainiotos. Vėlyvesniais laikais istoriniai šaltiniai gausėja ir, be to, atsiranda kitokio pobūdžio medžiagos Vilniaus praeičiai nušviesti. Pradedant Gedimino laikais, Vilnius, tapęs didžiųjų Lietuvos kunigaikščių sostine, ima sparčiai augti ir amžių būvyje virsta ne tiktai politiniu, ekonominiu, bet ir kultūriniu Lietuvos centru. Ypačiai XVI-XVII amžiuje Vilniuje atsiranda labai augštos vertės meno ir kultūros paminklų, kuriuos mes drąsiai galime lyginti su didžiųjų Vakarų Europos kultūros centrų paminklais. Neperdėdami galime pasakyti, kad Vilnius tampa pačiu gražiausiu miestu Rytų Europos pasienyje. Dėl gausybės ligi šių dienų išlikusių statybos ir meno paminklų Vilnius ir dabar tebėra, tarytum, gyvas muziejus, vaizdžiai kalbąs apie turtingą miesto praeitį ir stiprią kultūrą, kuri sklido iš jo į visas Lietuvos žemes. Kaip kiekvienas istorinis miestas, taip ir Vilnius turi savitą, tik jam būdingą vaizdą ir dvasią. Ta ypatingoji Vilniaus praeities dvasia dvelkia kiekviename miesto kampelyje ir stipriai gaivina bei jungia visų lietuvių širdis. Tą nuostabų Vilniaus jausmą yra gražiai išreiškęs Petras Vaičiūnas:

Kai eini pro Vilniaus miesto mūrus,
Lyg visą Lietuvą širdy neši:
Ir tą, kur jau praeity glūdi,
Ir tą, kur spindi ateities laše . . .

Skaityti daugiau...
 
VILNIUS ŽYDŲ POEZIJOJ PDF Spausdinti El. paštas
Nuo Gedimino laikų Lietuvos sostinė buvo sutraukusi daug žydų. Vilnius jiems pavirto antrąja Jeruzale. Apie jo reikšmę pereitais amžiais N. šapira sako: "Vilnius tada turėjo didžiausius talmudistus ir didžiausius paskutinių šimtmečių tikybinius autoritetus, lėmusius visą tikybinį žydų gyvenimą". Ne veltui vienas jų rašytojas, R. A. Braude, šaukė: "Iš Lietuvos žemės išeis Dievo žodis ir mokslo šviesa — iš Vilniaus miesto".

Be religinės įtakos, Lietuvos sostinė pavirto žydų minties gyvenimo ir kūrybos židiniu visam pasauliui. N. šapira sako ta prasme: "Kadangi Lietuvos žydai dėl ypatingų savo gabumų paskutiniais šimtmečiais įvairių žydų tautos dalių tarpe yra įsivyravę kultūros srityje, tai jų dvasinis centras, Vilnius, savaime virto žydų gyvenimo ir kūrybos centrine vieta — tikra Lietuvos Jeruzale, ko nesusilaukė nė vienas kitas žydų apgyventas miestas".

Tarp kita ko, naujoji hebrajų literatūra pradžią gavo Vilniuje, kuris pasiliko tos literatūros centru.

Daug garsių žydų rašytojų gimė Lietuvos sostinėje arba ten persikeldavo gyventi. Jų prisirišimas prie šio miesto randa gilią, mistišką išraišką daugelyje jų romanų, apysakų, poemų, eilėraščių.
Skaityti daugiau...
 
PASAULINIS VYKSMAS ISTORIJOS FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
(Tęsinys)

Tačiau būtų neteisinga nematyti antgamtinių faktorių arba antgamtinių jėgų veikimo istorijoj. Iš Apreiškimo žinome, kad Dievas dalyvauja asmens veikime, nepanaikindamas jo laisvės, kad gali keisti išvidines, net išviršines to veikimo sąlygas. Kadangi bendruomenės gyvenimas susideda iš asmenų (arba individų) veikimo, tai augščiau minėtą tiesą turime pagrindo išplėsti į bendruomenės gyvenimą ir visuotinį istorijos vyksmą. Apreiškime taip pat kalbama apie pikta. Piktas gali būti suprantamas ne tik kaip metafizinė bendra sąvoka, bet ir kaip personifikuota jėga, galinti daryti įtakos žmonių veiksmams. Teisinga manyti, kad antgamtinė personifikuota pikto jėga veikia socialiniam gyvenime ir visoj žmonijos istorijoj. Įsižiūrėję daugelį visuotinojo gyvenimo faktų, kartais su nuostaba turime pripažinti, kaip sunku juos išaiškinti grynai gamtinėmis sąlygomis ir priežastimis, ir tenka priimti kitokių negu gamtinių jėgų veikimą. Ir tai esama reiškinių, tekančių iš metafizinių gėrio šaltinių, ir reiškinių, kuriuos sukelia negamtinės pikto jėgos. Šitoks teigimas nėra grįžimas į naivią gamtos jėgų personifikaciją nė primityvią mitologiją, jis yra viena išvada iš spiritualistinių ir krikščioniškų pažiūrų. Šiandien žmogus jau nedreba prieš jokias gamtos jėgas, jis pralaužęs net labai sunkiai prieinamas gamtos paslaptis. Bet iš to džiaugsmo gavosi mažiau negu laukta. Beveik sykiu su nusivylimo balsais bendra pasauline situacija, nepaisant pasiektų laimėjimų, ateina ir įsitikinimas, kad pasaulio likimą lemia ne tik mokslas ir protu suvokiami dalykai. Giliau įsiklausę turime pripažinti savo priklausomybę nuo kai kurių mistinių jėgų, kurios nepermatomai valdo žmonių ir bendruomenių likimą. "Yra pasauly daiktų, kurių jūsų filosofai nesapnavo".
Skaityti daugiau...
 
Pasaka apie gražiausią gaidį PDF Spausdinti El. paštas
Jeigu jūs manote, kad esate matę gražiausią gaidį, tai labai apsirinkate.
Gražiausią pasaulio gaidį augino teta Marcelė, gyvenusi prie Šušvės girių.
Ir koks tai gaidys buvo! Raudona skiauturė virto jam ant akių, žandus puošė balti auskarai, o plunksnos žėrėte žėrėjo — geltonos, žalios, mėlynos, rudos ir dar kitokios.

Gaidžio balso nė žodžiu neapsakysi. Kai jis, pasilėkėjęs ant tvoros, pragysdavo, — skersai ir išilgai nuskambėdavo per visą kaimą. Net gandras pasistiebdavo ant kraigo ir klausydavosi.
O gaidys kiaurą dienelę daugiau nieko ir neveikė, tik giedojo ir giedojo nuo aušros ligi sutemų. Kai ateidavo naktis, jisai plumpsėdamas įskrisdavo į obelį ir miegodavo ant šakos.
Kartą jam žvirbliai ėmė ir pasakė:

—    Lįstumei pas mus į palėpę. Nakčia pelėdos ar šeškai tave dar sudraskys.
Jisai tačiau tik suvasnojo sparnais ir nieko neatsakė: ką jam, gražiausiam iš visų gaidžių, beprasidėti su žvirbliais!

Ir, įspraudęs snapą po sparnu, jisai užmigo.
Ryto metą jisai nubudo pirmas iš visų paukščių ir pragydo skardžiai, žadindamas tetą Marcelę, piemenuką Jurgutį ir visus kitus.

Paskui jis nuplasnojo ant žemės ir žiūrinėjosi sau pusryčių.
Prie jo prilėkė žvirbliai ir čirškėjo:
Skaityti daugiau...
 
VEIKSMAŽODINIAI DAIKTAVARDŽIAI SU - IMAS IR ]Ų VARTOSENA PDF Spausdinti El. paštas
Vienas iš painesnių bendrinės kalbos vartosenos dalykų yra veiksmažodiniai daiktavardžiai su priesaga -imas. Tai yra dėl to, kad panašūs atitikmenys kitose kalbose yra gana dažnai visai kitaip vartojami, negu mūsų liaudinėj kalboj, todėl, rašydami apie kokius specialesnius ar abstraktesnius dalykus, neretai nusekame svetimais pavyzdžiais ir imame rašyti sakyti taip, kaip kad kiti rašo sako, visai negalvodami, ar tai sutinka su mūsų kalbos įpročiais, ar ne. Ši aplinkybė ypač dar tuo yra komplikuota, kad vienas kitas, šio dalyko kaip reikiant neištyręs, savo sprendimuose yra neryžtingas arba sprendžia pergriežtai. Taigi pravartu yra į tai kiek plačiau pažvelgti.

Visų pirma tenka pastebėti, kad su priesaga -imas (-ymas) sudaryti daiktavardžiai yra nevienodos reikšmės. Vienais atvejais jais reiškiame veiksmą (pvz. gyvenimas, krovimas, nėrimas..., matymas, rašymas, statymas...), kitais pažymime veiksmo išdavą, kokį konkretų daiktą, pvz.: audimas "audinys, audeklas", degimas "išdaga, degsnis", kirtimas "kirtis, randas; iškirstas miško plotas," malimas "malamieji javai, molė, malinys"...; kinkymai "pakinktai", maišymas "užmaišyta duonos tešla", pūdymas "nenaudojama žemė" ir kt.
Skaityti daugiau...
 
SAKRAMENTALINIO GYVENIMO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas


"One may sing about it. It is the most Immediate and mystical way... dream of a life lived as a sacrament".
BERNARD BERENSON

Šioje "abstraktaus", "neobjektyvinio" ir panašiais vardais vadinamo meno gadynėje išeiti su kūriniais, sukurtais laikantis "ortodoksinės formos" principų, yra ir nepopuliaru ir rizikinga ir... moderniškai drąsu. Moderniojo meno, kaip dailės, taip ir literatūros srityje, nieko nebestebina jokios ekstravagancijos; atvirkščiai, — vis daugiau ir daugiau dėmesio patraukia "klasikiniai", "realistiniai" ir panašūs meniniai "išsišokimai". Ir literatūroje (šiuo atveju turint minty poeziją), po imagizmo, figūrizmo, verbalizmo, silabizmo ir dadaizmo bei surrealizmo, šiandieną "moderniausios" eilės yra ne išbarstytomis eilutėmis, suskaldytais žodžiais ar išmėtytais skiemenimis, bet rašytos grynų gryniausia proza, kurios pradininku kaikurie kritikai laiko A. Rimbaud, bet kurią į didžias poezijos augštumas ypač iškėlė Paul Claudel, o įvairiaip puoselėjo irgi prancūzai: J. P. Perse, A. Michaux, Fr. Ponge.
Skaityti daugiau...
 
RIMTAS ŽAIDIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Paslepęs veidą po žodžiu,
Rimtai žaidžiu, rimtai žaidžiu.
L. Žitkevičius.

Leonardas Žitkevičius — DAIKTAI IR NUORŪKOS. Lyrinės ironijos. Išleido Gabija, JAV, spaudė Gabijos spaustuvė. 48 psl. Tiražas, metai ir kaina nepažymėta.

Tyros — grožinės, bet ne "pritaikomosios" — lyrikos atstovų tarpe Leonardas Žitkevičius parodo daugiausiai šypsenos. Humoristų tarpe — jis vienintelis poetas, parašęs gerų ir gražių nehumoringų eilėraščių, čia jo ryškusis individualumas, jam vienam priklausanti poezija. Abu planus norėdamas apjungti, Žitkevičius savo eilėraščius bus pavadinęs "lyrinėmis ironijomis". Gal ironija yra vyraujanti spalva — ironija materialinio pasaulio netikroms vertybėms, ironija paradoksų pilnam gyvenimui, ironija sau. Bet Žitkevičiaus šypsena esti ir skaudesnė, kartesnė, negu tik ironiška, o kartais — ir liūdnesnė, švelnesnė. Jos daug spalvų.
Skaityti daugiau...
 
ST. ŠALKAUSKIO "ATEITININKŲ IDEOLOGIJA" PDF Spausdinti El. paštas
Štai guli prieš akis prof. St. Šalkauskio straipsnių, paskaitų, prakalbų rinkinys "Ateitininkų Ideologija" (Ateitininkų Ideologija, antroji perredaguota laida. Išleido prel. Pr. M. Juras, 1954, 334 psl.). Atskleidę šios knygos puslapius ir įsigilinę į jos turinį, pajuntame St. Šalkauskio ne tik gilų, sistemingai galvojantį protą, bet ir krikščionišką pasaulėžiūrą, tėvynės meile degančią širdį. Jis mylėjo Lietuvą, jos tautą, ypač mokslus einantį jaunimą. Jis troško mokslinį jaunimo išsilavinimą jungti su jos dvasiniu ugdymu ir išugdyti ne tik fiziškai sveiką, savo specialybei pasiruošusį, bet ir ideologiškai giliai įsijautusį jaunimą. Koks jaunimas, tokia tautos ateitis. Dėl to St. Šalkauskis pirmiausia metėsi gelbėti Lietuvos jaunimo keleriopu būdu, kad iš jo išaugtų vispusiškai stipri ir atspari tauta. Ypač mokslus einantį jaunimą, kad iš jo išaugtų inteligentų kadrai, kurie teisingai spręstų painius gyvenimo klausimus ir sumaniai vadovautų demokratinėms liaudies masėms (83 p.).

Geriausią sintezę iš krikščionijos visuotinio turinio ir tautines lyties, arba formos, Šalkauskis randa Ateitininkų sąjūdyje. "Ateitininkas laiko tautybę būtinu teigiamuoju gyvenimo veiksniu, nes ji yra ta individualinė, nors ir sutelktinė, lytis, kuria turi pasireikšti visuotinis žmogiškosios dvasios turinys. Būdamas lietuvis katalikas, jis supranta patriotizmą kaip tautinės lietuvių individualybės meilę, kuri reikalauja realizuoti visuotinį krikščioniškosios kultūros idealą tautinės lietuvių individualybės lytyse" (110 p.). Ateitininkas vengia pats ir stengiasi saugoti plačiąsias mases nuo to siauro nacionalizmo, kuris neleidžia tautoms sueiti į harmoningą visos žmonijos sąjungą. Jis siekia originalios, visuotinai vertingos kūrybos tautinės kultūros srityje.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
A. Rinkūnas: KREGŽDUTĖ, III dalis. Lietuvos geografijos, etnografijos, istorijos ir gamtos pažinimo pradmenys pagal naująją JAV ir Kanados lituanistinių mokyklų programą. Viršelis ir vinjetės dail. T. Valiaus. 231 psl. Bostono lietuvių mokytojų leidinys.

Knygų leidykla Terra Čikagoje leidžia "Dabartinės lietuvių kalbos žodyną", žodyną paruošė prof. J. Balčikonis, J. Kabelka, J. Kruopas, K. Ulvydas ir kit. Jis yra didelio formato, turi apie 45,000 žodžių, apims 1000 puslapių, žodžiai su paaiškinimais. Pirmoji šio žodyno laida išėjo Lietuvoje 1954 m. Dabar ji su reikalingomis pataisomis spausdinama antrą kartą. Veikalas leidžiamas, renkant jam iš anksto rėmėjus. Kaina 8 dol. Užsiprenumeruoti galima šiuo adresu: Terra, 3333 So. Halsted St., Chicago 8, m.
 
LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA PDF Spausdinti El. paštas
1. Enciklopedijos svarba lietuviškajai kultūrai.

Tarp visų darbų, atliktų tremties metu, L. E. leidimas užima vieną iš svarbiausių vietų: tai knyga, kuri savo apimtimi ir savo reikšme toli pralenkia visas kitas knygas, nes joje koncentruotai renkama ir dokumentuojama ne tik kas lietuvių tautos sukurta visose kultūrinių vertybių srityse, bet ir visos žmonijos kultūriniai laimėjimai. Dėl šių priežasčių L. E. atsistoja visų mūsų tremty leidžiamų knygų priešakyje ir reikalauja ypatingo rūpestingumo ir atsakomybės tiek iš redakcijos kolektyvo ir bendradarbių, tiek iš leidėjo bei prenumeratorių: tik visų darniu bendradarbiavimu L. E. taps tuo didžiuoju paminklu tremties gyvenimui įprasminti ir tautos egzistencijai stiprinti.

2. Bendras L. E. pobūdis bei jos kryptis.
Cia neturime tikslo vertinti visos Enciklopedijos, o tik dvi šakas joje — teologiją ir filosofiją. Vienam autoriui neįmanoma paliesti visas šakas. Tai galėtų atlikti tik atitinkamų specialistų kolektyvinis vertinimas. Tačiau norime bendrais bruožais paliesti, kokios vertybės Enciklopedijoje surinktos ir koks jos pobūdis apskritai. Kalbant apie bendrąjį pobūdį, tenka liesti tik esminiai dalykai — medžiaga, jos apdirbimas bei pagrindinė kryptis, o mažiau tenka nagrinėti pobūdis ir ypač techniškoji pusė.
Skaityti daugiau...
 
GELEŽINES UŽDANGOS KILMĖ IR ESMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Kai X-to amžiaus pabaigoje Rusija priėmė krikščionybę iš Bizantijos, tuomet ji nejučiomis apsisprendė neprisijungti prie Vakarų krikščionybės ir jos ugdomos kultūros. Tačiau jos apsisprendimas buvo pradžioje dar neryškus ir nevisuotinis. Didysis Novgorodas, tas seniausias Rusijos lopšys, dar ilgai palaike gan intensyvius santykius su Vakarais, ypač prekybos srity. XIII-to amžiaus vidury beveik visas rusiškas žemes nukariavo totoriai ir palaike jas savo valdžioje 240 metų. Per tą ilgą viešpatavimą totoriai uždėjo ant Rusijos savo ryškų rytietišką antspaudą. Kad ir išsilaisvinusi iš totorių jungo, Rusija jau nebejautė reikalo dvasiškai santykiauti su Vakarais. Jai labai reikėjo vakarietiškos technikos, amatininkų ir pirklių, ir tokių technikų ji po truputį įsileisdavo ir kviesdavosi. Bet ji vengė vakarietiškų filosofų, teologų ir teisininkų, nes šie nesiderino su Rusijos jau visai rytietišku gyvenimo būdu.

Kai XVI-to amžiaus gale Rusijos caru tapo totorių kilmės bajoras Borisas Godunovas, tai nepasitikėjimas Vakarais dar labiau padidėjo. Caras Godunovas, pagal Puškino žodžius, kartą pasišaukė kunigaikštį Sujskį ir davė jam garsų savo įsakymą:
Skaityti daugiau...
 
VINCO KRĖVES VARDO PREMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Akademinio Sambūrio Montrealyje Vinco Krėvės vardo literatūrinė premija 500 dol. gegužės 11 d. paskirta Jonui Aisčiui už atsiminimų knygą "Apie laiką ir žmones". Jury komisiją sudarė dr. Henrikas Nagys, pirm., V. Jonynas, sekr., nariai: J. žmuidzinas, J. Kardelis ir K. Veselka.
Skaityti daugiau...
 
R. VIESULO IR A. ELSKAUS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
New Yorke, Panoras galerijoje, Romas Viesulas ir Albinas Elskus surengė bendrą savo tapybos bei grafikos darbų parodą. Paroda tęsėsi nuo 6 d. iki 18 d. birželio.

Albinas Elskus, studijavęs meną Freiburge ir Paryžiuje, reiškiasi šių dienų modernioje dvasioje. Visi jo paveikslai grynai abstraktūs. Vieni jų daryti aliejumi, plasteriu ir spalvoto stiklo fragmentais ant lentos (masanito), kiti aliejumi ant drobės ir popieriaus. Pirmieji ypačiai patraukia žvilgsnį savo baraljefiniu paviršiumi, paįvairinančiu ir praturtinančiu abstraktines dailininko vizijas. Apskritai visi jo darbai įdomūs ir išsiskirią mūsų mene. Albinas Elskus yra pirmas lietuvis, taip toli pasinešęs į abstraktinės tapybos sritį. Šioje parodoje iškabinti paveikslai byloja apie jo galią matomų daiktų įspūdį sukelti spalvomis bei ritmika, atsijungiant nuo įprastų formų. Cia yra labai platus laukas reikštis dailininko kūrybiniams polėkiams, kurie yra dideli.
Skaityti daugiau...
 
LITERATŪROS PREMIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Šie metai našūs literatūros premijomis. Iki šiol paskelbta šios premijos bei konkursai:

"DRAUGO" ROMANO KONKURSAS
Dienraštis "Draugas", talkininkaujant "Draugo" Bendradarbių Klubui, skelbia naują lietuviško romano konkursą. Paskutinė data konkursui skiriamo romano rankraščiui įteikti — 1955 m. lapkričio mėn. 1 d.

Geriausiam romanui skiriama premija — tūkstantis dolerių. "Draugo" premijos sutelkimu rūpinasi "Draugo" Bendradarbių klubas.

Jury komisiją sudaro torontiškiai (Kanada): Antanas Gurevičius, kun. dr. Juozas Gutauskas, Pranas Kozulis, Izabelė Matusevičiūtė ir Vytautas Tamulaitis.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Tragiškieji birželio įvykiai — Lietuvos 15 metų pavergimas ir jos masinio naikinimo pradžia — buvo paminėta visose lietuvių kolonijose. Ta proga buvo atlaikytos pamaldos ir sukviesti susirinkimai, šiemet savo iškilmingumu ypatingai išsiskyrė New Yorko lietuvių birželio minėjimas. Jį rengė Pabaltijo Valstybių Komitetas. Pamaldos įvyko šv. Patriko katedroje po pietų 4 vai. Kalbėjo vysk. J. F. Flannelly. Paminėjime miesto salėje žodį tarė kongreso atstovas Michael A. Feighan iš Ohio. Minėjimas pasižymėjo dalyvių gausumu.

•    Minint tragiškuosius birželio įvykius Valstybės sekretorius J. F. Dulles, atsiuntė lietuviams tokią telegramą: "Siunčiu širdingus sveikinimus visiems tiems, kurie daugelyje Jungtinių Valstybių miestų susirinko paminėti tragiškuosius 1940-1941 metų įvykius, kai buvo sunaikinta Pabaltijo valstybių nepriklausomybė ir šiems tautoms jėga atimtos pagrindinės teisės ir laisvė. Amerikos tauta tvirtai tiki Pabaltijo ir kitų Rytų bei Vidurio Europos tautų apsisprendimo teise. Kai šis principas bus pripažintas ne tik žodžiu, bet pagerbtas ir darbais, bus padarytas didelis žingsnis į teisingą ir pastovią taiką".
Skaityti daugiau...
 
KNYGOS, GAUNAMOS AIDŲ ADMINISTRACIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Andriekus — ATVIROS MARIOS. Lyrika. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido Tėvai Pranciškonai. 1955 m. 136 psl. Kaina 2 dol.

Jonas Griniųs — ŽIURKIŲ KAMERA. Trijų veiksmų drama. Veikale vaizduojama komunistų teroras Lietuvoje, savo žiaurumu viršijąs žmogaus vaizduotę. 120 psl. "Aidų" leidinys. 1954 m. Kaina 2 dol.

Antanas Maceina — SAULĖS GIESMĖ. 458 psl. Išleido prel. Pr. M. Juras. Knygoje originaliai gvildoma šv. Pranciškaus Asyžiečio pasaulėžvalga, sujungiant ją su visuotinėmis buities problemomis ir su mūsų gyvenamuoju amžiumi. Veikalas laimėjo 1953 m. "Aidų" mokslo premiją.  Kaina 5 dol.
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — T. Leonardas Andriekus, O.F.M„ Juozas Girnius. Alfonsas Nyka-Niliūnas

Menine prietiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai