|
Parašė Juozas Girnius
|
Simas Kudirka išbudino
1970-tieji metai slinko gana rutiniškai, o tautinio vieningumo atžvilgiu — ir gana nelemtai. Juo toliau, juo visur akivaizdžiau ryškėja laiko tekmėje neišvengiamas mūsų išeivinių pajėgų išsekimas. Kasmet mūsų eiles retina mirtis, vis labiau daugelį ima slėgti amžius, o iš jaunosios kartos tik maža dalis pereina į aktyvią lietuviškojo gyvenimo viduriniąja kartą. Rodos tai viską tai matant, turėtų būti akivaizdu, jog tokiomis sąlygomis visų esamų pajėgų sutelkimas yra gyvybiškai imperatyvus: prieš didesnius uždavinius stovime, negu turime pajėgų jiems vykdyti. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Marija Saulaitytė — Eilėraščiai |
 |
 |
 |
|
Parašė MARIJA SAULAITYTĖ
|
PRAĖJAI Bronziniai lapai, sidabrinės šaknys. Apokalipsės medžiai nušvinta skaidriai įprasmintu įaugimu į geležinę žemę. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ
|
 A. Tamošaitienės kūryba Pereitą rudenį Windsoro universitete surengta Anastazijos Tamošaitienės darbų paroda atžymėjo trisdešimt penktąją tokios veiklos sukaktį: pirmą kartą savo kūrinius ji išstatė Kaune 1935. Nuo to laiko vargiai surastumėm metus, praėjusius be panašaus atžymėjimo. Vien tai rodo nepaprastą dailininkės darbštumą: juk kiekvienai iš tų parodų teko surinkti naujus eksponatus, žengti vis naują "žingsnį priekin". |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Friedrich Hoelderlin
|
 1970 kovo 20 suėjo 200 metų nuo didžiojo vokiečių poeto Friedricho Hdlderlino gimimo. Kilęs iš Lauffeno a. Neckar, Švabijoje, Holderli-nas augo Nūrtingene, kur jo motina, tėvui mirus, buvo ištekėjusi už vietos burmistro. Mokėsi Den-kendorfo ir Maulbronno seminarijose, po to studijavo teologiją bei filosofiją Tūbingene ir vėliau Jenoje, kur tuo metu profesoriavo Fichte. Asmenybės formavimosi metais daugiausia įtakos jam turėjo Platonas, Spinoza, Rousseau, Hems-terhuis, Kantas ir Fichte.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS PAŠKUS
|
Pražūtis ar išsigelbėjimas
Daugiau nei prieš 300 metų Paskalis žmogų apibrėžė prieštaraujančia būtybe. Joje prancūzų mokslininkas įžiūrėjo pabaisą ir stebuklą, didybę ir menkystę, jėgą ir bejėgiškumą, tiesos skleidėją ir klaidos palaikytoją, visatos garbę ir jos gėdą.1 Tačiau šiandien, kai naujasis amžius pasibeldė į mūsų duris, paradoksiški žmogaus prigimties polėkiai dar labiau išryškėjo Žmogaus proto ir sąžinės, smegenų ir širdies keliai pavojingai išsiskyrė. Pagarbiai lenkiasi visata prieš žmogaus sukurtą techniką, bet rausta iš gėdos prieš to paties protingojo gyvūno dvasinį skurdą. Net ir meilė, viena iš esminių žmogiškos prigimties savybių, pakliuvo biologiniu verpetų sukūrin.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LAISVINIMO POLITIKA IR AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBA |
|
|
|
|
Parašė Juozas Kojelis
|
Pavergtųjų Europos Tautų seimas, posėdžiavęs New Yorke 1970 rugsėjo 15, priėmė eilę nutarimų, kurie turėtų būti įdomūs lietuviškos politikos vairuotojams ir pačiai visuomenei. Pagrindiniai ir tiesioginiai pavergtųjų Europos tautų išlaisvinimo reikalą liečia nutarimai buvo šie:
a. Reikalauti Sovietų Sąjungą iš pavergtųjų tautų atitraukti karines pajėgas ir agentus;
b. Prašyti laisvųjų valstybių vyriausybes pavergtųjų klausimą įtraukti į Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių suvažiavimų darbotvarkes;
c. Siekti pavergtose tautose laisvų rinkimų tarptautinėje priežiūroje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KOPLYČIA ŠV. PETRO BAZILIKOJE VATIKANE |
|
|
|
|
Parašė Paulius Jurkus
|
Vasarą šv. Petro bazilikoje Vatikane iškilmingai buvo pašventinta koplyčia, skirta Lietuvos kankiniams pagerbti. Pašventinimo iškilmės jau aprašytos šio žurnalo rugsėjo numery (nr. 7, p. 325). čia mesime žvilgį į pačią koplyčią daugiau meniniu požiūriu.
Lietuviškoje spaudoje buvo kilę triukšmo dėl tos koplyčios vardo. Kai buvo renkamos aukos, ji buvo garsinama kaip Kankinių koplyčia, o pastačius pavadinta Mater Mi-sericordiae. Šio pavadinimo reikalo čia neliečiant, kas pakeitė, kodėl pakeitė, — vis tiek ir tokia koplyčia, kokia dabar yra, pasitarnaus Lietuvos labui. šv. Petro bazilika yra viena iš labiausiai turistų lankomų vietų. Taigi, tie tūkstančiai susidurs ir su Lietuvos koplyčia. Reikia tik parūpinti informacinės literatūros, kuri galėtų ir pačią koplyčią išaiškinti, ir išryškinti kankinių prasmę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TARPTAUTINIS TEOLOGŲ KONGRESAS |
|
|
|
|
Parašė Petras Celiešius
|
Tarptautinis teologų kongresas 1970 rugsėjo 12 - 17 Briusely, Belgijoj, sutelkė apie 850 dalyvių (apie 250 teologų ir apie 600 stebėtojų) iš 32 kraštų — Afrikos, Amerikos, Azijos ir Europos. Dalyviai atstovavo įvairioms krikščionių bendrijoms ir įvairioms teologinėms kryptims. Jų tarpe buvo ne tik dvasiškių, bet ir pasauliškių, vyrų ir moterų. Proga šiam kongresui sušaukti buvo žurnalo "Con-cilium" įsteigimo penkmečio sukaktis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NOBELIO EKONOMIKOS PREMIJĄ PASKYRUS SAMUELSONUI |
|
|
|
|
Parašė Leonardas Dargis
|
1970 m. ekonomikos mokslų Nobelio premija paskirta Massachus-setts Institute of Technology ekonomikos profesoriui P. A. Samuel-ronui (g. 1915) už ekonomikos teorijos mokslinės analizės darbus. Pagrindinis jo veikalas Foundations of Economics Analysis (1947). Taip pat nepaprastai vykęs yra jo universitetinis vadovėlis Economics. J. K. Galbraith šį vadovėlį vadina "the first great Keynesian text-book". Jis parašytas labai aiškia visiems suprantama kalba, plačiai verčiantis humoru. Vadovėlio jau išėjo aštuonios laidos (per 2 milijonai egzempliorių), atnešdamos autoriui per 2,5 mil. dol. honoraro, kurį jis jau spėjo padvigubinti akcijų rinkoje. Pats Samuelso-nas, gavęs premiją, pasijuokė: jie neduoda Nobelio premijų už vadovėlių rašymą. Be knygų, jis parašė ir apie porą šimtų mokslinių straipsnių. Be to, kas trys savaitės pasisakinėja bėgamaisiais ūkiniais klausimais "Newsweek" žurnale.
|
|
Skaityti daugiau...
|
M i r t y s. — Australijoj, Adelaidėj, gruodžio 19 mirė rašytojas Pulgis Andriušis. Atskiru straipsniu paminėsime jį vėliau, o tuo tarpu mūsų žurnalo skaitytojų dėmesį kreipiame į Andriaus Sietyno straipsnį 1967 balandžio numery, parašytą P. Andriušio 60 metų amžiaus sukakčiai.
— Čikagoj sausio 5 mirė dr. Vladas Literskis (Litas), eidamas 62 amžiaus metus. Vytauto D. un-te jis studijavo geografiją, o vėliau biologiją (baigė 1938). Tame pačiame universitete 1940-44 dirbo vyr. asistentu ir dėstė techniškąją mikrobio-oogiją. Mūnsterio un-te 1948 gavo gamtos mokslų daktaro laipsnį. 1954-57 Vasario 16 gimnazijos direktorius. 1957 atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoj. Studentų ateitininkų "Vytauto" klubo narys, krikščionių demokratų centro komiteto ilgametis narys, "Tėvynės sargo" red. 1959 -64. Įvairiais klausimais nemažai rašė spaudoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Kęstutis Keblys
|
Apsnūdusiame mūsų literatūros valsčiuje naujai pasirodžiusi knyga, jei ne konkursinė, daug dulkių nesukelia. Blyksteli viena kita recenzija laikraščiuose, po metų žurnaluose — ir viskas. Į literatūros aruodą įmesta dar viena aviža, atžymėta jos rūšis, užkataloguota, o po to vėl ramus popiečio snaududulys.
Bet 1970 m. pradžioj pasirodžiusią Kazimiero Barėno prozos knygą "Tūboto gaidžio metai" nelauktai ištiko kitoks likimas. Reakcija buvo staigi, gausi ir, kaip sakytų mūsų tautiečiai Vilniuj, prieštaringa.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Antanas Musteikis
|
Dr. Vytautas Kavolis, Dickinso-no kolegijos ekstraordinarinis (as-sociate) profesorius, 1968 išleido 272 puslapių studiją Artistic Ex-pression — a Sociological Analy-sis. Jau vien tai, kad knyga išleista Cornellio universiteto leidyklos, teikia autoriui prestižą ir yra reklama, implikuojanti gerą studijos lygį.
Veikalas po trumpo įvado paskirstytas į tris pagrindines dalis:
1. socialinės įtakos meno išraiškoj,
2. kultūrinės įtakos mene išraiškoj ir 3. bendras žvilgis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MEDICINOS ISTORIJOS LIETUVOJE SOVIETINĖ APYBRAIŽA |
|
|
|
|
Parašė Domas Jasaitis
|
Prieš mane guli Leningrade 1967 m. išleista rusų kalba knyga: Očerki po istorii mediciny v Lit-ve. Antrame jos puslapyje randame lietuvių kalba įrašą: "Medicinos istorijos Lietuvoje apybraižos". Knygą parašė Viktoras Micelma-cheris, gimęs 1904 Šiauliuose, 1931 baigęs Vytauto D. universitetą, dabar Vilniaus universiteto profesorius.
Dr. V. Micelmacheris (toliau santrumpa — V. M.) savo veikalą suskirsto į keturius nelygios apimties skyrius, būtent: I. Medicina pirmykštės visuomeninės buities ir ankstyvo feodalizmo laikais (iki XIV a.), II. Medicina ir sveikatos apsauga Lietuvoje feodalinės santvarkos metu (XIV - XVIII a. III. Medicina ir sveikatos apsauga Lietuvoje, feodalinei - baudžiavinei santvarkai baigiantis ir kapitalizmui įsigalint, IV Medicina laikotarpyje lietuvių tautos kovų už įvedimą sovietinės valdžios, už socializmo ir komunizmo pergalę. Tokia savotiška Lietuvos medicinos periodizacija, matyti, nėra ir pačiam autoriui visai prie širdies.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Kazys Bradūnas: DONELAIČIO KAPAS. Eilėraščiai. Grafika V. O. Virkau. Išleido M. Morkūnas čika-goi 1970. Didelio formato puošnus leidinys. 94 psl
Danguole Sadūnaitė: LAIŠKAI DIEVUI. Eilėraščiai. Išleido Ateitis Brooklyne 1970 (literatūros serijos leidinys nr. 4). Aplankas N. Vede-gytės - Palubinskienės. 72 psl., kaina 2 dol.
Liudas Dovydėnas: MES VALDYSIM PASAULĮ. Atsiminimai (iš pirmojo bolševikmečio), 2 tor.iai, 234
r 256 psl., po 4 dol. Išleido Romuva4-20 Jamaica Ave., Woodhaven, 3f. T. 11421). Viršelis Pr. Lapes.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI |
|
|
|
Po 50 dol.: Prel. Jonas Kučingis, Los Angeles, Calif.; Antanas Tulys, So. Pasa-dena, Fla.; Jonas Klimas, Gary, Ind.; P. J. Bagdas, M.D., Douglaston, N.Y.; J. Sun-gaila, Toronto, Ont., Canada.
Po 30 dol.: S. Jankus, M.D., Golconda, UI.; Marytė Šalinskienė, Woodhaven, N.Y.; J. S. Kriaučiūnas, M.D., Toledo, Ohio; A. L. Čepulis, M.D., Willowick, Ohio.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
