Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1953 m. 10 gruodis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Visiems skaitytojams, bendradarbiams ir platintojams linkime
džiaugsmingų Kalėdų ir sėkmingų Naujų Metų.
AIDŲ Leidėjai, Redakcija ir Administracija


Antanas   Maceina — Marijos apmąstymas .......................................................... 433
Pijaus XII malda į Švč. Panelę Mariją  ................................................................... 437
Kan. M. Vaitkus — Juozas Albinas Herbačiauskas .............................................. 443
L. A.   Herbačiauskas — Erdvės balsai (eil.) ......................................................... 445
Kazys   Bradūnas — Kalėdų saulė, Prarastasisrojus,
Didysis Penktadienis, Velyknaktis (eil.) ................................................................  449

M.   Gimbutienė — Paleolito menas ....................................................................... 450
J.   Augustaitytė-Vaičiūnienė — Drebulė, Audra sode,
Diena rūsti, Lietuvaitės gimimas Rudenio giedra (eil.) ......................................... 455

Jonas   Jasaitis — Federalizmas ir imperializmas Europoje ................................. 455
El. Vasiliūnienė — Materialistinės pasaulėžiūros laidai lietuvių pedagogikoje .. 460

KŪRYBOS     PASAULYJE
LITERATŪRA
Juozas   Lingis — Buities vaizdavimo tradicijos atgimimas suomių literatūroje .. 465
Aug. R.    — Česlovas Grincevičius: Vidurnakčio vargonai ................................. 466
Juozas   Kralikauskas — A. Rinkūnas: Kregždutė ............................................... 466

RELIGINIS GYVENIMAS
Vysk. V. Brizgys — Dievo ir tėvynės reikalais ..................................................... 469
J. Sav. — "Dievo parašiutininkai" Prancūzijoje .................................................... 469

MENAS
Izidorius Vasiliūnas — Prokofjevas ........................................................................ 471

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Vysk.   V.   Brizgys — Ateitininkų ir politikos klausimu ....................................... 474
PASTABOS: J. B. — Amerikos lietuvių ketvirtasis kongreras — 475..
Marija Gimbutienė — Konferencija ir leidinys Pabaltijo archeologijai — 475.
Jonas Aistis — Lietuvių enciklopedija — 476.
ĮVYKIAI ..................................................................................................................  477

1953 metų turinys ..................................................................................................... 478
Skaityti daugiau...
 
Marijos apmąstymas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   

Marijos šimtmetis

Enciklikos "Fulgens corona" (1953 m. rugsėjo 8 d.) paskelbtieji Marijos metai esmėje yra ne kas kita, kaip apvainikavimas ištiso Marijos šimtmečio, prasidėjusio pop. Pijaus IX enciklika "Ineffabilis Deus" (1854 m. gruodžio 8 d.), kuria Nekaltas Prasidėjimas buvo pateiktas tikėti kaip dogma, ir užsibaigusio pop. Pijaus XII bule "Munificentissimus Deus" (1950 m. lapkričio 1 d.), kuria buvo dogmatizuotas Dangun Paėmimas. Iš tikro, šios dvi tikėjimo tiesos, tarsi stiprūs švie-sosvaidžiai, atskleidžia du taškus — pradinį ir galinį — tarp kurių vyko Marijos gyvenimas, ir sykiu apsprendžia tiek jos pačios vaidmenį išganymo sąrangoje, tiek mūsų nusistatymą jos atžvilgiu. Marija išniro žemės kelyje kaip Nekaltoji: "apsaugota ir išimta iš bet kokio gimtosios nuodėmės sutepimo" (encikl. "Ineffabilis Deus"), ir baigė šį kelią kaip Perkeistoji: "su kūnu ir siela paimta į dangiškąją garbę" (bulė "Munificentissimus Deus").

Tarp šių dviejų polių išsiskleidė jos būtis: ji tapo dieviškojo Logos motina, ji pradėjo užtariamąją veiklą pas savo Sūnų (plg. vestuves Galilėjos Kanoje) ji dalinosi Kristaus kančiomis Kalvarijos kalne, ji buvo pavesta šv. Jono globai, ji dalyvavo tarp apaštalų Šv. Dvasios nužengimo metu. Vis dėlto nė vienas iš šitų veiksmų — tebūna jie patys savyje ir labai prasmingi — nėra Marijos būčiai grindžiamasis ir atbaigiamasis. Visi jie yra tik išplaukos iš Marijos giliausios esmės, kurią ji pati atskleidė Liurdo oloje šv. Bernadetei: "Aš esu Nekaltas Prasidėjimas". Nekaltas Prasidėjimas yra Marijos pagrindas ir visos jos būties nešėjas. Tai jis išsivystė visame jos gyvenime ir visuose jos veiksmuose. Marijos būtis yra ne kas kita kaip Nekalto Prasidėjimo objektyvacija.
Skaityti daugiau...
 
Pijaus XII malda į Švč. Panelę Mariją PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pijus XII   
Į   ŠVČ.   PANELĘ   MARIJĄ
Tavo dangiškosios grožybės sužavėti ir šios žemės rūpesčių genami, mes puolame į Tavo rankas, o skaisčiausioji Jėzaus ir visų mūsų motinėle Marija, tikėdami Tavo mylinčioje širdyje rasią paguodą karščiausiems mūsų troškimams ir saugią priebėgą nuo audrų, mus blaškančių iš visų pusių.

Norint ir puolę savo kaltybėse ir begalinio skurdo nuterioti, mes džiaugiamės ir šlovinam nepalyginamuosius Tavo prakilniųjų dovanų lobius, kuriais Dievas Tave pripildė gausiau už bet kurį kitą sutvėrimą nuo pirmosios Tavo prasidėjimo akimirkos ligi anos dienos, kada, paimtą į dangų, Jisai Tave apvainikavo visatos karalienės vainiku.

O tyriausioji tikėjimo versmė, amžinojon tieson panardinki mūsų protus!
O skaisčiausioji šventumo lelija, savo dangiškąja kvaptimi patrauki mūsų širdis!
O pikto ir mirties nugalėtoja, įkvėpki mums didį pasibaisėjimą nuodėme, kuri sielą atstumia nuo Dievo ir paverčia ją pragaro verge!
Skaityti daugiau...
 
JUOZAS ALBINAS HERBAČIAUSKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAN. M. VAITKUS   
Žiupsnelis  atsiminimų

Nedaug kartų tėra man tekę jį susitikti bei pasikalbėti; betgi įspūdžiai pasiliko nekasdieniški. Taip pat buvo, kai sekiau jį iš tolo ar skaičiau jo rašinius, ar veizdėjau jo atvaizdus. Vis atrodė jis man įdomus, vertingas, nepaprastas, net keistas. Nesistebiu, kad daugeliui savo ben-dralaikių, o ypač jaunesniajai kartai, jis stipriai imponavo; o menininkai tapytojai labai mėgo daryti jo portretus; ir kurgi nedarys! Tokia grakščiai tauri galva su ilgais vešliais plaukais; toks ryškus ir gražus indoarijiečio profilis; tokia augšta mąstytojo kakta; tokios dailios, gilios, reikšmingos akys; tokia forminga bei proporcinga nosis; tokios dailiai išpjautos lūpos, bešyp-sančios mįslingai — tartum paniekiamai ar pašiepiamai, o išdidžiai.

Nors jis man atrodė įdomus, bet, prisipažinsiu, labai neimponavo: neatrodė turįs didesnės erudicijos ar mąstąs giliai, ar galvojąs griežtai logiškai. Ir šiaipjau kaip žmogus netraukė manęs giliau susipažinti ar suartėti, nes stipriai skyrėsi savo pasaulėžiūra, mąstysena ir temperamentu, o nesistengė ar nemokėjo lengvai prieiti prie žmogaus, lipšniai prakalbėti, pasitikimai praskleisti vidų ir nuoširdžiai susibičiuliauti. Toks buvo jis, mažiausia, bent mano ar, sakysime, Jakšto ar Maironio atžvilgiu. Betgi susidomėti bene kiekvieną priversdavo. Tad susidomėjau juo nuo pat jo pasirodymo mūsų raštijos padangėje.
Skaityti daugiau...
 
Kūrybos gabaliukai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS ALBINAS HERBAČIAUSKAS   
JUOZAS ALBINAS HERBAČIAUSKAS (1875-1944)

*
Tverkim vis naujas, vis turtingesnes, vis gražesnes gyvenimo formas! Nesibijokim nei skausmo, nei persekiojimo! Tvėrimo dvasia su mumis — mumyse!... Jaunos Lietuvos dvasia privalo apsireikšti jaunoj — pavasario formoje!

*
Neišdžiūvo ir niekados neišdžius tas mūsų tautybės šaltinis, iš kurio yra pasemtos Lietuves dainos, mitai, legendos! Taigi semkim iš to gyvo šaltinio visas mūsų meniškas jėgas ir tverkim dar gražesnę, dar galingesnę Jaunos Lietuvos Legendą...

ERDVĖS   BALSAI

—    Amžinos Laisvės amžiną Grožį mylėsi,
Per savo širdį patį  Dievą  regėsi . ..
Tvėrimo skausmų suspaustas tylėsi,
Nelaisvės bjaurių gėrybių nesiilgėsi . . .
Galingais jausmais tvanosi,
Minties grožybe spindėsi,
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
KALĖDŲ   SAULĖ
Šalta Kalėdų saulė krinta
Į pašarmojusius stiklus.
Bet spinduliai asloj sušvinta
Ir teškia šviesą į aklus
Vyzdžius užakusių šaltinių —
Ir atsimerkia jie staiga . ..
Ten ant grindų, kietų, plūktinių,
Vėl kalba poterius nuoga
Ir verkia mano kūdikystė.

PRARASTASIS ROJUS

Po Rojaus upę taškos angelai -—
Tai linksma dangiškom žuvim.
Ir spindi smėly aukso vabalai
Didžiulėm deimantų akim.

O nusidėjėlis, godus ir kvailas,
Į brangakmenius tiesia ranką.
Pravirksta angelai. . . Jiem gaila,
Kad aukso vabalai apanka.

Nuo rojaus upių skrenda angelai —
Bus liūdna dangiškom žuvim.
Užgeso smėly aukso vabalai,
Nespindi deimantų akim.
Skaityti daugiau...
 
PALEOLITO MENAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. GIMBUTIENĖ   


Ką mes žinome apie ankstyviausiąjį meną, kiek jis senas, kaip ir kodėl jis buvo kurtas?

Jau devyniolikto amžiaus gale buvo žinoma jog pirmieji žmonijos meno paminklai siekia labai ankstyvus laikus — senojo akmens amžiaus arba paleolito laikotarpį. Ypatingą dėmesį sukėlė įvairiomis spalvomis nutapyti gyvuliai, rasti pietinės Prancūzijos ir šiaurinės Ispanijos urvų sienose. Šalia urvinės tapybos, paleolito menui taip pat priklauso paprasti piešiniai pirštu, raižiniai, bareljefai bei skulptūros, įamžinti sunkiai pasiekiamose urvų sienose, kaule, dramblio kaule ir akmenyje. Visas ankstyvojo meno palikimas, kuris apima gyvulių, geometrinių bei augalinių motyvų piešinius, gyvulių bei žmonių bareljefus ir skulptūras, pagal paskutiniuosius archeologijos duomenis priklauso vėlyvojo paleolito laikotarpiui, maždaug tarp 12,000 ir 20,000 metų atgal.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. AUGUSTAITYTE-VAIČIŪNIENĖ   
DREBULĖ

Po tavo šakomis miegoti buvo gera
Ir plaukti vandenų puikiu sapnu,
Kur skaldo Baltija gintarą,
Kurios gelmėj gimei ir tu.

Drebėjo lapai, vyto ir byrėjo,
Mane apklojo patalu šiltu . ..
O kai namai sugriuvo vėjo,
Ir mane nunešė kartu.

Kai pirmas spindulys surado
Toli nuo tos šlamuolės drebulės,
Buvau be žvilgsnio ir be žado —
Žiupsnelis dulkių pakelės.

Ir laukiu, kas parneš susėmęs
Tuos gyvus pelenus namo:
Ar gal tas pats išblyškęs vėjas,
Kuris užmigo dykumoj!?
Skaityti daugiau...
 
FEDERALIZMAS IR IMPERIALIZMAS EUROPOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS JASAITIS   
Per pusę šimtmečio Europoje įvykę du didieji karai, o ypač negalėjimas net laikinos taikos surasti po antrojo pasaulinio karo verčia ne tik europiečius, bet ir kitų kontinentų gyventojus susirūpinti Europos ateitimi. Antrojo pasaulinio karo pasėkoje Europa, trumparegių politikų dėka, buvo perkirsta į dvi politiškai ir ideologiškai priešingas dalis. Rytinėje Europos dalyje yra didžiulė, militariškai stipri Rusijos imperija, kuri militarinės jėgos ir komunistinės idėjos pagalba į savo įtakos sferą įtraukė daugelį mažesnių ir didesnių valstybių, tapusių beteisiais rusiškosios imperijos vergais. Rusiškasis imperializmas, pasiremdamas komunizmu, graso kitai Europos daliai — vakarinei — ne tik pavergimu, bet ir krikščioniškosios Vakarų kultūros sunaikinimu. Europos suskilimas į dvi viena kitai priešingas dalis užkerta taikos įgyvendinimo kelią. Taikos įgyvendinimo problema, kuri ypač iškyla tarpukariais, verčia j ieškoti naujų ap jungties formų, kad laisvu susitarimu būtų panaikinami tarp atskirų valstybių iškylantieji ginčai.

Senovės graikų filosofai Platonas ir Aristotelis ir vėlesniųjų laikų politikos filosofai Dantė, Vico, Machiavellis, Rousseau ir Kantas pastovios taikos įgyvendinimą matė valstybių junginyje. Naujaisiais laikais sujungimo mintis ypač taikoma Europos valstybėms, kurios yra neramiausios ir didžiųjų karų kėlėjos. Tačiau ne tik filosofų, bet ir visos eilės valstybės vyrų planai sujungti Europos valstybes federaliniais ryšiais nebuvo įgyvendinti. Galutinai neišspręsta, kokia Europos valstybių federacija turėtų būti ir kaip galėtų būti įgyvendinta, nepažeidžiant atskirų tautų interesus, bet juos apsaugojant ir tuo pačiu iš-gelbint Europą nuo visa naikinančių karų.
Skaityti daugiau...
 
MATERIALISITNES PASAULĖŽIŪROS LAIDAI LIETUVIŲ PEDAGOGIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė EL. VASILIŪNIENĖ   
Vakarų kultūros daigus į mūsų tėvynę, tai, kas vakaruose buvo geriausia ideologiniu požvilgiu, kėlė Marija Pečkauskaitė ir St. Šalkauskis. Pirmoji atnešė mums Forsterio, žymaus šveicarų pedagogo, mintis ir jas paskleidė lietuvių tarpe. Prof. St. Šalkauskis sukūrė mūsų jaunimui pasaulėžvalgą, paremtą popiežiaus Leono XIII dvasia, davė mūsų besimokinančiam jaunimui tikslaus mokslinio darbo gaires, paliko jaunųjų mokslininkų kartą, kurios ideologinis veidas visiems yra ryškus.

Ši vakarų Europos ideologinė įtaka pedagogikoje buvo sėjama Teologijos Filosofijos fakulteto, kur prof. St. Šalkauskis dėstė. Daugumas mūsų jaunimo, besiruošiančio pedagoginiam darbui, lankė Humanitarinių mokslų fakultetą. Teisininkams pedagoginiai dalykai irgi reikėjo išeiti Humanitariniame fakultete. Taigi didesniam mūsų studentų skaičiui, kuriems pedagogikos mokslai buvo privalomi kaip specialybė arba šalutinis dalykas, išėjo juos Humanitariniame fakultete, kur ištisą metų eilę dėstė profesorius J. Vabalas Gudaitis. Nesigilindami į jo asmenybę, pažvelgsime tik į jo pedagoginę pasaulėžiūrą į idėjas, kurias jis metų eilę skleidė mūsų jaunuomenės tarpe. Pabrėžtina, kad J. Vabalas Gudaitis buvo įsitikinęs savo pažiūrose, savąją sistemą dėstė su didele meile ir įsijautimu, kartais net ir su ašaromis. Savo sistemos jis nėra niekur vienam veikale paskelbęs, nors atskirų jo straipsnių mūsų perijodikoje buvo nemaža.
Skaityti daugiau...
 
BUITIES VAIZDAVIMO TRADICIJOS ATGIMIMAS SUOMIJOS LITERATŪROJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Lingls   

Paskutiniaisiais metais kasdienines buities vaizdavimas suomių literatūroj pergyvena lyg ir savotišką renesansą. Tas senas kamienas, kurs atrodė jau visai nudžiūvęs, staiga vėl išleido atžalas. Tai lyg trečiasis Suomijos žmonių kasdienybės pavaizdavimo aktas. Pirmąjį scenon iškėlė 19 amžiaus vadinamieji liaudies rašytojai. Jie buvo tos tradicijos kūrėjai. Antrojo akto pagrindiniais aktoriais buvo šio šimtmečio pradžios natūralistai su Kianto ir Lehtonen priešaky.

Ir naujoji buities vaizduotojų karta paženklinta savitu vardu — dėl jų svorio centro pasvirimo į šiaurę, jie vadinami "kainuistais" (Kainuu yra šiaurinės Suomijos arba pietinės Laplandijos vieta Kajanos apylinkėje). Iš paties Kainuu tėra kilę tik du iš tų jaunųjų buities vaizduotojų — Heikki Lounaja ir Veikko Houvinen. šiaurinėje Suomijoje gyvena ir dirba ir trečiasis iš jų — Martii Palkispaa, kuris, kaip ir Lounaja, yra miškų kirtikų bosas. Du likusieji kilę kiek labiau iš pietų — Lauri Leskinen iš šiaurinės Savolaksc provincijos dalies ir jauniausias iš jų — Marko Tapio— iš vidurinės Suomijos.
Skaityti daugiau...
 
VIDURNAKČIO VARGONAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   
Česlovas Grincevičius: VIDURNAKČIO VARGONAI. Neįtikėtinos istorijos. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1953. 131 p. Kaina 1,50 dol.
Tai pirmoji Č. Grincevičiaus knyga. Joje randame dvejopų kūrinių —-legendų ir realistinių pasakojimų.
Pirmosios rūšies dalykais autorius įsirikiuoja į gana gausią legendų literatūrą, tarp mūsų itin išprusintą Nelės Mazalaitės. Čia sutinkame ir angelus, ir šventuosius, ir dangaus muziką, ir paprastus reiškinius, nudažytus legendų spalva, kaip tai yra "Neįtikėtinoje istorijoje". Tačiau šių kasdieniškesnių atsitikimų pavertimas legenda nevisada pravedamas lygiai. Todėl geriau būtų išėję, minėtą istoriją palikus realistinėse ribose. Tas pat pasakytina ir apie "Vidurnakčio Vargonus". Jeigu čia būtų apsieita be išvados, kad senajam klebonui iš tikrųjų naktimis grodavo šventasis Mykolas, turėtume vienti-sesnę istoriją, gerai pateisinamą psichologiniais seno žmogaus išgyvenimais. Č. Grincevičius yra tarpais linkęs duoti išaiškinančias pabaigas, kurios lyg ir atšoksta nuo istorijų vienybės.
Skaityti daugiau...
 
KREGŽDUTE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kralikauskas.   
I. Bendrosios pastabos.

Su dideliu smalsumu ir viltimi imame į rankas knygelę iš tokios srities, kurioj esam neturtingiausi — A. Rinkūnas, KREGŽDUTĖ, I dalis. Elementorius, skaitymai, aplinkos pažinimas ir metodinės pastabos. Pagal naująją JAV ir Kanados lituanistinių mokyklų programą. Spaudos Bendrovė "Žiburiai" 1953 m., Torontas. Viršelis ir elementorinės dalies iliustracijos dail. J. Saarniit.

Tai yra, berods, pats pirmasis lietuviškas vadovėlis, Kanadoje parašytas ir išleistas. "Kregždutės" autorius Antanas Rinkūnas yra stambi pedagoginė jėga tiek teoriniu pasiruošimu, tiek pedagogine praktika. Kurį laiką dirbęs pradžios mokykloje, o paskui — baigęs studijas — dėstęs metodikas mokytojų seminarijose, būdamas inspektoriumi ir po to direktoriumi. Kodėl A. Rinkūnas Kanadoje "Kregždutę" parašė ir kodėl, būtent, kregždutės vardu? "Metodinėse pastabose" autorius pats pasako: "Tikiuosi, kad "Kregždutė" bent kiek prisidės prie vaikų lietuviškosios dvasios išlaikymo, kol visi, kaip kregždės, grįšime į gimtuosius lizdus".

"Kregždutės" vadovėlį sudaro trys dalys: 1. Elementorius (1-50 psl.), 2. Skaitymai ir aplinkos pažinimas (51-92 psl.), ir 3. Metodinės pastabos (94-95 psl. petitu).
Dėl vietos ribotumo mūsų tolimesnės mintys nepretenduoja į vispusišką ir nuodugnų įvertinimą.
Skaityti daugiau...
 
DIEVO IR TĖVYNĖS REIKALAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vysk. V. Brizgys   

Laisvame pasaulyje, kur ir kok o-se sąlygose begyventume, mes, lietuviai, neturime kaip palyginti savęs su tautos kamienu, kenčiančiu Lietuvoje ir Rusijoje, šita šiandieninė mūsų, laimingųjų, padėtis mums uždeda tam tikrų pareigų tautos ir tėvynės atžvilgiu.

Mažą tų pareigų dalelę mes atliekame, remdami besidarbuojančius Lietuvos išlaisvinimui, lietuvybės palaikymui, šelpdami vargstančius lietuvius Europoje. Jeigu šiems tikslams mes atiduotume ligi paskutinio cento, tai vistiek mums liktų dar labai daug, būtent — laisvė: laisvė gyventi, kur ir kaip norime, laisvė gyventi savo tikėjimu, laisvė kurti visa, kas telpa tautinės ir bendrai kultūros sąvokoje, laisvė kovoti ir darbuotis už Dievą, už tautą ir tėvynę, laisvė darbuotis visos žmonijos labui.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Enciklopedija. Pirmas tomas. Vyriausias redaktorius — Vaclovas Biržiška. Kiti redaktoriai: A. Bendorius, P. Čepėnas, J. Girnius, sekretorius — St. Santvaras. Leidžia Enciklopedijos Leidykla — Juozas Kapočius. Bostonas, 1953. 525 pusi.
Juozas švaistas: ELDORADO. Apysakaitės ir vaizdeliai. Išleido "Bendrija", Hanover, Vokietija, 1953. 150 p. Kaina 1,80 dol.
M. Matukas: TIKROVĖS SURADIMAS. Filosofiniai pažinties klaurimai. Chicago, 1953. 50 p.

 
"DIEVO PARAŠIUTININKAI" PRANCŪZIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Sav   
Savo laiku pasaulį nustebino drąsus Paryžiaus kardinolo Suhard užsimojimas — siųsti kunigus kaip darbininkus į subedievėjusių prancūzų darbininkų tarpą. Tai buvo didelis ir drąsus bandymas, kuris turėjo nutiesti kelius naujai apaštalavimo formai. Vieni tą žygį sveikino, kiti iš pat pradžios kėlė abejonių tokio žygio tikslingumu. Atrodė, kad tik laikas parodys, kiek tas naujas bandymas bus sėkmingas.

Neseniai laikraščiuose pasklido žinia, kad Roma pasisakė prieš kuni-gus-darbininkus ir patarė toliau nuo šio apaštalavimo susilaikyti. Šių metų spalių mėn. 14 d. Paryžiuje susirinko Prancūzijos kardinolai ir vyskupai šio klausimo aptarti. Augštų Prancūzijos Bažnyčios hierarchų posėdis sukėlė didelio susidomėjimo prancūzų tarpe. Vyskupai, Paryžiaus kardinolui Feltin pirmininkaujant, turejo pasisakyti dėl kunigų-darbinin-kų. Šis klausimas pasidarė labai opus po to, kai Seminarijų Kongregacijos Prefektas, kardinolas J. Pizzardo viename rašte išsitarė, kad kunigų-dar-bininkų eksperimentas davęs neigiamų rezultatų. Gal kardinolas Pizzardo buvo paveiktas to fakto, kad paskutiniu laiku keli kunigai-darbininkai pasirodė neištikimi savo luomui. Kardinolo žodžiai turėjo reikšti Vatikano nusistatymą — neleisti toliau kunigams imtis apaštalavimo fabrikuose ir dirbtuvėse, dėvint darbo drabuži ir stovint prie mašinų. Kard. J. Pizzardo raštas buvo skirtas Prancūzijos vyskupams ir jų įsteigtai "Paryžiaus Misijai", kuriai priklauso apie 100 kunigų-darbininkų. Pačioje Prancūzijoje rašto turinys, kuris paneigė drąsų ir modernišką misionieriavimo būdą, negalima sakyti, kad būtų buvęs palankiai sutiktas.
Skaityti daugiau...
 
PROKOFJEVAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Izidorius Vasyliūnas   

šių metų kovo 4 dieną Maskvoje mirė vienas žymiausių šių laikų rusų kompozitorių ir pianistų — Ser-giejus Prokofjevas. Savo muzikalinj stilių jis suformavo prieš 1917 metų rusų revoliuciją, todėl n«būtų tikslu laikyti jį perdėm sovietiniu kompozitoriumi. Laikotarpį nuo 1918 iki 1932 metų jis praleido Vakarų pasaulyje, kur jo kūrybingas veržlumas rado patrauklesnę atmosferą savo menui. Po penkiolikos emigracijos metų ryžosi grįžti tėvynėn, bet valdančiajai sistemai neįtiko — buvo paskelbtas netinkančiu Sovietų liaudžiai ir verčiamas prisipažinti prie įvairių kaltinimų.

Lietuvoje turėjome progos susipažinti su kai kuriais Prokofjevo simfoniniais kūriniais, kurie buvo išpildomi Kauno Valstybės Teatre simfoniniuose koncertuose. Jis nepriklausė prie vedamųjų muzikinio pasaulio novatorių, kaip Igoris Stravinskis, Schoenbergas arba Paul Hindemithas. Savo kūryboje būdamas naujoviškos pakraipos, Prokofjevas kėlė mumyse tik eilinį domėjimąsi, kaip reikšmingas savo šalies muzikos atstovas, šiandieną, jo muzikiniam keliui užsidarius, būtų visai įdomu peržvelgti šio produktingo ir ryškaus kompozitoriaus kūrybos ir gyvenimo kelius bei plėtotę.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Lapkričio 5 d. Čikagoje mirė kompozitorius Petras Sarpalius, čia gimęs ir augęs lietuviškos dainos puoselėtojas. Jis suharmonizavo nemaža lietuviškų dainų ir prisidėjo prie Miko Petrausko operetės "šienapjūtė" išbaigimo, ją pertaisydamas ir papildydamas naujomis dainomis.
•    A. Kašubienės kūrinį "Angelas" įsigijo Sirakūzų Meno muziejaus direktorius W. Hull. Šį rudenį Brook-lyno Meno Muziejuje surengtoje Amerikos dailininkų parodoje buvo priimti du A. Kašubienės darbai. Ji dalyvavo taip pat ir New Yorke įvykusioje keramikos meno parodoje.
•    K. žorcmskio darbų paroda atidaryta lapkričio 29 d. Marijos Augš-tesniosios mokyklos patalpose Čikagoje. Dailininkas išstatė apie 100 kūrinių.
•    Telesforas Valius nupiešė A. Škėmos dramai "Vieni ir kiti" dekoracijas

 
ATEITININKŲ IR POLITIKOS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vysk. V. Brizgys   

Šių 1953 metų "Aidų" nr. 8 labai atsargiai paliesti opūs klausimai. Opūs, ir gal todėl B. S. nepasisakė net, kas jis yra. Tačiau tie klausimai ateitininkus yra tiek palietę, kad apie juos plačiai ir jautriai ateitininkų tarpe kalbama, tik ligšiol niekas nedrįso tą nuotaiką viešai pasakyti. Tai viešai paliesdamas, B. S. gal iš atsargumo kaikur yra perdaug lakoniškas, kaikas pasakyta aplinkiniais žodžiais ir dėl to kaikas lieka neaišku. O straipsnyje paliesta visa eilė tokių klausimų, kuriais vertėtų ateitininkams nors savo tarpe plačiau išsitarti. Autoriaus minčių sugestijoje noriu kelis klausimus savaip formuluoti.

1. Atsimenant autoriaus pasakymą, kad "daugelis ateitininkų ir šiandien yra linkę savo organizacijos interesus statyti augščiau už politinių grupių interesus," pravartu pagalvoti, kad tokios nuotaikos vertė priklauso nuo to, kas jie ir kiek verti tie interesai. Vertinant savo organizaciją, jos principus, iš jų sekančius auklėjimosi ir veiklos kelius, reikia būti objektyviems tiek kitų, tiek ir savus atskirus interesus vertinant, šitaip nusiteikusi, kiekviena organizacija visus tuos interesus sugebės tvarkyti naudingai sau ir nepareidama į kelią kitiems.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ KETVIRTASIS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B.   
Lapkričio 27-8 Chicagoje įvyko ketvirtasis Amerikos lietuvių kongresas. Jis sutraukė 816 atstovų ir 130 svečių iš 364 organizacijų; sutelkė apie 15,000 dol.; išklausė gausių sveikinimų, tarp jų ir prezidento Eisenhowe-rio, Alto vykdomojo komiteto narių apyskaitos, o taip pat kitų prelegentų pranešimų; priėmė per 20 rezoliucijų ir baigė banketu, kurs labiausiai išryškino kongreso pagrindinę idėją.

Prieš kongresą spaudoje buvo diskutuodama dėl kongreso programos ir dėl būsimosios Alto vadovybės. Alto buvo numatyta sustoti kongrese ties vienu klausimu — akcija už Kersteno rezoliuciją. Iš šalies buvo siūloma papildyti dar akcija už lietuvybės stiprinimą ir bendruomenės kūrimą. Šia linkme ir buvo padarytas programoje kompromisas abudu dalykus sujungiant. Pačiame kongrese daugiausia svorio, žinoma, buvo sutelkta į Kersteno rezoliucijos reikalą. Prie to daugiausia sustojo savo pranešimuose Alto pirmininkas L. šimutis ir sekretorius P. Grigaitis. Ypač tai išryškino paties atstovo Kersteno ir valstybės departamento pasekreto-rio Laurie pasirodymas ir kalbos kongreso bankete. Reikia laikyti, kad Kersteno rezoliuciją išryškinti, pačiame kongrese jai reikiamo entuziazmo sukelti, vieningą ir kovingą liniją už Lietuvos reikalus ir už Amerikos vyriausybės paskelbtą "išlaisvinimo" programą nustatyti, tai akcijai nusipelniusius žmones (Kersteną, A. Rudį, M. Kižytę), V. Kvietkų, taip pat vykdomojo komiteto narius) pagerbti — tikrai pasisekė.
Skaityti daugiau...
 
KONFERENCIJA IR LEIDINYS PABALTIJO ARCHEOLOGIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Gimbutiene   
1951, gegužės 22-26, Tartu universitete, Estijoje, įvyko antroji konferencija Pabaltijo archeologijai tirti, kurią organizavo "Institut Istori i Ma-terialnoi Kultury", Akademia Nauk SSSR. Konferencijoje dalyvavo archeologai iš Maskvos, Leningrado, Talino, Tartu, Rygos, Rezeknės. Vilniaus, Šiaulių, Naugardo, Pskovo, Minsko ir kt.

Paskaitas skaitė apie penkiolika asmenų, jų tarpe lietuviai archeologai Pranas Kulikauskas ir Regina Kulikauskienė. Kulikauskas davė Lietuves archeologinių paminklų 1948-1950 tyrinSiimo apžvalgą. Mini, kad buvo aptikta akmens amžiaus kaulo ir rago dirbiniai Pudoiškio durpyne, kad 1950 m. buvo tęsiami Kurmaičių (Kretingos aps.) pilkapių kasinėjimai ir kad padaryta įvairių kapinynų ir piliakalnių bandomųjų kasinėjimų vakarų ir pietų-rytų Lietuvoje. Kulikauskiene skaitė apie arklių kapus Lietuvoje IX-XII amžiuje. Kiti referatai lietė Rytprūsių, Latvijos, Estijos ir šiaurės Rusijos proistorę bei ankstyvąją rytinių slavų istoriją.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Aistis   
Pirmasis Lietuvių Enciklopedijos tomas išvydo dienos šviesą. Enciklopedijos pasirodymas gimtąja kalba yra didelis įvykis kiekvienos tautes gyvenime, nes tai parodo tautos kultūrinį subrendimą.

Mums tai jau nėra naujiena. Paskutinį nepriklausomo gyvenimo dešimtmetį lietuviškosios enciklopedijos leidimas buvo gerokai pastūmėtas priekin ir normaliomis sąlygomis jau seniai būtų buvęs baigtas.

Jei enciklopedija tautos gyvenime yra didelis įvykis, tai mūsų sąlygomis jos pasirodymą reikėtų priskai-tyti prie pačių didžiųjų mūsų tautos kultūrinių žygių. Esame naujakuriai, gyvename svetimame krašte, esame išblaškyti po visas pasaulio dalis ir tik labai retose vietose gyvename tirštesne mase. Dėl to gal nereikėtų perdaug stebėtis tuo faktu, kad, kai tasai sumanymas buvo spaudoje viešai diskutuojamas, buvo girdima priešingų balsų. Buvo baimintasi, kad tc darbo nepajėgsime baigti. Bet visa tai nusprendė vieno žmogaus ryžtas. Lietuvių enciklopedijos leidėjas J. Kapočius, turįs didelių organizacinių gabumų ir patyrimo, gerai reikalus apsvarstęs, ėmėsi šio žygio, ir esame tikri, kad ištvers iki galo.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Amerikos Lietuvių Visuotinio Kongreso bankete valst. departamento atstovas Donald B. Laurie perdavė šį prezidento Eisenhowerio sveikinimą:
Esu laimingas siųsti nuoširdžius sveikinimus Lietuvių Tarybos tautiniam kongresui. Žinau jūsų rimčiausią pasišventimą laisves reikalui, lietuvių tautos kultūrinėms bei dvasinėms tradicijoms ir laisvosioms mūsų Amerikos respublikos institucijoms. Sveikinu jus dėl praeities laimėjimų tarnaujant šiems idealams ir siunčiu geriausius linkėjimus sėkmingai tęsti jums savo darbą.
Amerikiečiai labai vertina nepaprastą ryžtingumą, patvarumą, darbštumą ir taurumą, kuriuos jūsų tėvai lietuviai atsinešė į šios tautos gyvenimą. Tačiau tos pačios dorybės yra jėga, palaikanti lietuvių tautą, laukiančią dienos, kada nepriklausomybė įgalins juos vėl suklestėti laisvų tautų šeimoje.
•    Kersteno komisija apklausinėjimus pradėjo lapkričio 30 d. Vašingtone. Pirmasis liudijo Valstybės sekretorius J. F. Dulles, nušviesdamas Baltijos valstybių praeitį, dabartį ir ateitį. "Pavergtos tautos turi žinoti, kad jos nėra pamirštos, kad mes nesutinkame su tokiu jų likimu ir itin kad nesame pasirengę jieškoti sau tariamo saugumo derybose su jų viešpačiais, kuriose būtų pripažintas jų pavergimas". Po Dulles liudijo Lietuvos pasiuntinys Vašingtone P. Žadei-kis, Latvijos ir Estijos atstovai ir kiti asmenys. Vėliau komisija apklausinėjimus perkėlė į New Yorką, Detroitą ir Chicagą. New Yorke liudijo buvęs Amerikos prezidentas Hoova-ris, 1919 m. pats lankęsis Pabaltijo valstybėse. Taip pat čia buvo apklausinėti vysk. V. Brizgys, žymus pramonininkas Watsonas, Dr. A. Trimakas, vienas kunigas, Lietuvoje bolševikų kankintas kalėjime. Savo pareiškimus davė latviai ir estai, iš jų liudijimų iškilo aiškus vaizdas, kaip Maskva pavergė Baltijos valstybes ir kokis likimas ištiko tų kraštų gyventojus, šių apklausinėjimų reikšmė žymiai atsilieps kovoje dėl Baltijos valstybių laisvės.
•    Lapkričio 18 d. Kongreso atstovas Ch. Kerstenas turėjo pasikalbėjimą televizijoje apie reikšmę rezoliucijos, smerkiančios Baltijos valstybių okupaciją.
Skaityti daugiau...
 
1953 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
DAILIOJI   LITERATŪRA
Aistis Jonas — Senų laikų poetai (eil.) ... 202
Ališas   Venancijus — Laiškas Lietuvai ir lietuviams,
Daina pro namus mėnesienos naktį, Luar  (eil.)            1
Ališas Venancijus — Bitelė (eil.) .... 109
Ališas   Venancijus — Saulės brevijorius: Ad primam, Ad tertiam,
Ad sextam, Ad ncnam  (eil.)          293
Ališas Venancijus — Tarantelė (eil.) .... 400
Andriekus   Leonardas — Diena, Stebuklas, Pagunda, Kibirkštis, Naktis
Sesuo (eil.)        267
Augusta itytė- Vaičiūnienė   J. —
Drebulė, Audra sode, Diena rūsti, Lietuvaitės gimimas, Rudenio giedra  (eil.)           455
Blekaitis   Jurgis — Tempo alla marčia (eil.)        342
Bradūnas   Kazys — Kalėdų saulė, Prarastasis
rojus, Didysis penktadienis, Velyknaktis (eil.) 449
Brazdžionis   Bernardas — šimtmečių žingsniai (eil.)         54
Dario   Ruben — Du portretai (eil. vertė J. Kėkštas)          74
Grinius   Jonas — žiurkių kamera (drama)      63, 110, 168, 210, 262, 314
Gruodis   Eug. — Rudens eilėraštis, Viena moteris (eil.)         323
Jankauskas   Vytautas — Lunatikas, Pritarimas, Vėjas (eil.)        172
Landsbergis   Algirdas — Rožė, Ranka (eil.)        224
Mazalaitė   Nelė — Virvė          17
Mikuckis   Juozas — Dienų verpėja, Vyturiuoja vieversėliai (eil.)         351
Milosz   Czeslaw — Atsisveikinimas, Piliečio rauda (eil.)         248
Nasvytytė   Aldona-Irena — žingsniai pamary, Geros kelionės, Vaivorykštė, Jau naktis (eil.)        270
Nyka-Niliūnas   Alfonsas — Inferno (eil.)        202
Ostrauskas   Kostas — Nokturnas, Paukštė (eil.)           12
Pagėgis   Algimantas — Atsispindėjimas, Žemės atsižadėjimas (eil.)         316
Prapuolenytė   Stasė — Poetui (eil.)         73
Rukša   Balys — Rudens rankose, šešėlio skundas, Mėnulio kryžiuje  (eil.)         407
Sandburg   Carl — Labas rytas, Amerika, Čikaga, žolė, šukė, Migla  (eil.)         358
Tulauskaitė   Gražina — Kryžius,Meškos, Palydovui, Pavasario daina, Pėdos ir kraujas,
Linksma naktis, Ruduo (eil.)        105
Tulys   Antanas — Varnos ant garado        394
Vaičiulaitis   Antanas — šv. Kazimiero šventėje        129
Vaičiulaitis   Antanas — Saulėleidis, Žiemkentėlis  (eil.)         261
Vaičiulaitis   Antanas — Salamiesčio šunes        350
Vaitkus   Mykolas — Vydūnas mirė, Visa, visa mano, Po tiek daug metų, Grožio
dykumoj, Ta pat melodija (eil.)         158
Vaitkus Mykolas — Gegužio improvizacija, Prisiglausti, Jazminas, Po milijono metų, Nega-
na, Ir vėl, Sielos kriaukšlėj, Užleiskit mums vietą, Maršas mirčiai (eil.)        392
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
"AIDAI" SKIRIA LITERATŪROS PREMIJĄ
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas TT. Pranciškonų, pamečiui skirs po vieną $500.00 pren.iją ui premijos komisijos geriausiu pripažintą grožines literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisykles:
1.    1954 metais antrą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar dramą.
2.    Už premijos komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
3.    Premijos komisija vertins 1952-1953 m. pasirodžiusius viešumon grožinės literatūros kūrinius ir tais metais parašytus, bet dėl dabartinių sąlygų negalėjusius būti išspausdintais kūrinius tų autorių, kurie juos prisius komisi jai.
4.    Eilėraščių rinkinys, skiriamas premijai, turi sudaryti nemažiau 32—48 puslapių knygą, jeigu ji būtų išspausdinta. Novelių ar apysakų rinkinys turi būti nemažiau kaip 100 puslapių dydžio spausdintos knygos.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai