Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1954 m. 5 gegužė
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina — Marijos idėja ......................................................... 193
Jonas Mekas — Semeniškių idilės ......................................................... 201
Prof. K. Pakštas — Pasaulio tvarka pagal 1941 metų žemėlapį ............ 203
Czeslaw Milosz — Rytmečiai     .............................................................. 204
Nelė Mazalaitė — Bevardis .................................................................... 209
Vysk. V. Brizgys — Kad visi būtume viena ............................................ 214
Pr. Skardžius — Lietuvių mitologiniai vardai ......................................... 218

KŪRYBOS    PASAULYJE
LITERATŪRA
J. Kubilius — Puškinas ir lietuvių literatūra ........................................... 227
Jeronimas Žemkalnis — Tragiškojo sugrįžimo poezija .......................... 229
A. Tyruolis — Stasius Būdavas: Uždraustas stebuklas ......................... 232

MOKSLAS
P. Maldeikis — JAV pedagoginė filosofija ............................................ 233

MENAS
P. Jurkus — Dail. V. K. Jonynas surado spalvą .................................... 235

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Julius   Gravrogkas — Dvi galimybes —
amerikonizmo ar tautinių kultūrų kelias ................................................. 237

PASTABOS:   J.   Balsys — Sutiko  mintys — 238.  
L. Gendrutis "Aidų" premija ir vakaras — 238.
Juozas Alaušius — Del laikraščių talkos lietuviškai knygai — 239.
A.Šilgаlis — Nauji inteligentai — 239.
L. G. — Liet. Krikščionių Demokratų konferencija — 239.

ĮVYKIAI ................................................................................................... 240
Skaityti daugiau...
 
MARIJOS IDĖJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   

Liturgijos žvilgis į Mariją

Mėgindami atsakyti į klausimą, kas yra Marija, pažiūrėkime visų pirma, ką šiuo atžvilgiu mums skelbia liturgija. Būdama savo esmėje Šventosios Dvasios veikalas, liturgija atveria nuostabiai gilių perspektyvų, nekartą net gilesnių, negu teologija. Sakysime, ilgus amžius teologija tik labai nedrąsiai kalbėjo apie Nekaltąjį Pradėjimą ir Dangun Paėmimą. Tuo tarpu liturgija šiuos įvykius minėjo jau nuo pat senovės, garbindama Nekaltąją ir Perkeistąją. Ir neklydo. Šiandien abu šie dalykai jau yra dogmos. Tai pavyzdys, kuris - rodo, kad liturgijos žvilgis buvo skvarbesnis, negu teologijos; kad liturginis Marijos pergyvenimas siekė giliau, negu teologinis jos svarstymas; kad lex orandi iš tikro pranoksta lex er edenai. — Kaip tad liturgija žiūri į Mariją? Kaip ji suvokia šią Moterį? Šiuo atžvilgiu būdinga yra Marijos Gimimo šventės liturgija (8 rugsėjo), kurioje yra skaitomi du Šventraščio tekstai, išreiškia Marijos esmę.

Šios šventės evangelija prasideda: "Knyga giminės Jėzaus Kristaus, sūnaus Dovydo, sūnaus Abraomo. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai; Judui gimė Paras ir Zara iš Tamaros, Parui gimė Esronas, Esronui gimė Aramas, Aramui gimė Aminadabas" ir taip toliau ligi Jokūbo, kuriam "gimė Juozapas, vyras Marijos, iš kurios užgimė Jėzus,  vadinamas Kristumi"   (Mat  1,1- 16). Iš pažiūros ši ilga vardų eilė atrodo nieko nesakanti. Esmėje tačiau ji slepia gilią prasmę. Išskaičiuodama "nuo Abraomo iki Dovydo keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloną keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloną iki Kristaus keturiolika kartų" (1, 17), liturgija padaro mūsų giminės broliu ne tik Jėzų, bet įjungia ir Mariją į Judo kiltį, į Dovydo giminę 1),  pastatydama ją prieš mus kaip istorinės žmonijos dukrą, turinčią savo praeitį, savo tėvynę, savo gimdytojus, savo gimimo vietą bei laiką. Marija liturgijoje nėra kažkoks žmogiškojo ilgesio susiklostymas, kažkokia šviesi svajonė ar kilni idėja. Marija yra istorinė moteris: Mirjam iš Nazareto (plg. Luk 1, 26-27). Tai kas, kad mes nežinome, kur ir kada ji gimė. Tai kas, kad Bažnyčios istorikai ginčijasi, ar Marijos tėvai iš tikro buvo Joakimas ir Ona. Viena tačiau yra nepaneigiamai tikra: Marija yra Palestinos žemės želmuo, Dievo išrinktosios tautos atžala, išsprogusi žemiškojoj mūsų istorijoj paskirtą valandą ir paskirtoje vietoje. Liturginis jos gimimo minėjimas kaip tik ir yra šio žemiškojo jos istoriškumo konkreti išraiška.
Skaityti daugiau...
 
SEMENIŠKIŲ IDILĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MEKAS   
Žiūriu aš atgal į jus,
mėlyni mano vaikystės akiračiai!
Vartau ir dėlioju
senas ir begęstančias nuotrupas,
ilgesio rankomis liesdamas
kiekvieną veidą, kiekvieną daiktą, akiratį,

siekdamas atgaivint, ir įpilti dar kraujo,—
išdeginta ir išdraskyta širdim, ir išrėžyta,
žiūriu atgal, ir prisimenu, ir gal —
verkiu,—

bet ne, ne akiračių, ir ne jūsų, laukai,
mano bičiuliai,—
o tiktai savo jaunųjų draugų,
o tiktai savo vaikystės,
nesugrąžinamos, vis tolstančios.
Skaityti daugiau...
 
PASAULIO TVARKA Pagal 1941 metų žemėlapį PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PROF. K. PAKŠTAS   
 1941 m. vasarą rusų vokiečių "krauju sucementuota" draugystė, tvėrusi beveik dvejus metus, sprogo dėl per didelio rusų gobšumo dovanai gauti vis daugiau žemių. Prasidėjo vokiečių rusų karas, prie kurio abi šalys slapta uoliai ruošėsi.

Tuo pačiu metu Amerikoje sparčiai plėtėsi "Vieningo Pasaulio" sąjūdis, kuris gan greit apėmė labai plačias žmonių mases, visų partijų spaudą ir geroką dalį politinių organizacijų. Sąjūdis nebuvo centralizuotas, tačiau kairysis sparnas pasireikšdavo žymiai smarkiau ir vieningiau, turėjo aiškesnių tikslų, kuriuos bandė su kai kuriuo pasisekimu įpiršti prezidentui Rooseveltui per jo rausvuosius patarėjus. Tarp tų rausvųjų buvo bent kiek bandančių ir geopolitiškai galvoti ir ruošti planus ir žemėlapius "naujoms dalyboms" (New Deal) pačiu didžiausiu tarptautiniu mastu. Žinojau, kad tokių žemėlapių jau yra, bet jie buvo pusiau slapti, tad beveik neįmanoma buvo nepriklausančiam prie svarbesnių planuotojų įsigyti tokių žemėlapių. Tik daug vėliau, po karo, man teko jų pamatyti, o pastaruoju laiku net įsigyti vieną laidą.

Pasaulis pagal pusiau slaptą 1941 metų žemėlapį

Žemėlapis, apie kurį čia kalbėsime, vadinasi "Post-War New World Map as the U. S. A., with the cooperation of the Democracies of Latin America, the British Commonwealth of Nations and the Union of Soviet Socialist Republics, assumes world leadership for the establishment of a New World Moral Order for permanent peace, freedom, justice, security and world reconstruction".
Skaityti daugiau...
 
RYTMEČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė CZESLAW MILOSZ   
Namas buvo augštas. Tamsoje šliaužė didelis mūras
virš klevo lapų šlamesio, virš greitų kojų sąmyšio.
Namas buvo augštas, šviesomis ties aikšte kilo.
Tyliai šniokšdamas tarp prieaušrio valandų tuščių
keltuvas veržėsi viršun, šlamėjo vielos,
gaidys savo riksmu j lietvamzdžių vargonus
pūtė, net namą šiurpas krėtė. Pabudę žmonės klausėsi
sienų dainos, baisios kaip žemės laimė.
 
Jau girgžda riedmenys. Diena. Vėl dūmai.
Ak, tamsi diena. Ties mum, uždarytais
augštuos kambariuos, būriai paukščių
skrenda ir ūžia plunksnų švykštimu.
Per maža. Vieno gyvenimo per maža.
Norėčiau du kartus gyventi šioj liūdnoj planetoj,
vienišuos miestuos, kaimuose, pilnuose bado,
stebėt visokį blogj ir puvimą kūnų
ir ištirt tiesas, kuriomis buvo valdomas
laikas, kurs virš galvų mums švilpdamas lyg vėjas ūžė.
Skaityti daugiau...
 
BEVARDIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė NELĖ MAZALAITĖ   
Mūsų bažnyčioje buvo įvykęs stebuklas, tačiau tuomet niekas apie tai nežinojo. Ir tai buvo baisiai seniai, dar prieš miestelio gaisrą, ne prieš bažnyčios gaisrą. Gi bažnyčia sudegė ne visai: tai per Velykas, prieš patį Prisikėlimą, nežinomu būdu, neatsargi žvakė palietė Karsto papuošalus — tiulius ir mezginius, ir kol spėjo užgesinti, buvo sudegę didžioji dalis Karsto ir po juo buvusio   altoriaus pusė.

Taip, tai dėjosi prieš tą gaisrą, gal aštuonerius metus prieš, kai klebonas nutarė, jog reikia atnaujinti bažnyčios vidų. Jis mėgo grožį visoje žemėje, o labiausiai Dievo namuose, jis turėjo gerą skonį užtatai ir tam darbui pasamdė žmones, kurie atitinkamai nusimanė. Prieš jiems atvykstant, jis dar kartą apėjo bažnyčią, stebėdamas ir svarstydamas, jog ne tiktai lubas, sienas, skliautus ir piliorius reikia perdažyti, bet ir altorius ir kaikuriuos šventuosius. Teisingiau sakant, visus šventuosius reikėjo atskaistinti, ir paveiksluose ir statulas — daugiau čia buvo ne-benušluostomų dulkių ir tamsos, negu spalvų jų apdaruose, ar aukso aureolėse. Jeigu jau kartą pradėti tokį darbą — reikia ir atlikti kaip pridera.

Ties dešiniu šoniniu altoriumi klebonas ypatingai ilgai stovėjo: šitas buvo augštai ir žemai nusagstytas visokiais šventaisiais, reikėjo pasi-galvoti, kad bežinotum, kokiu vardu kuris vadinosi. Na, tasai, žemai, pačiame kampe, iškelta ranka pasiekiamas, kas tas? — Juo ilgiau žiūrėjo klebonas, juo labiau stebėjosi, kaip iki šiol negalėjo pastebėti, kad net negražu laikyti altoriuje tokia statulėlė, taip ji buvo nutriušus ir nusišėrus. Ne tiktai visos drabužio spalvos buvo nuėję ir šventasis atrodė tokia pilka miline apvilktas, kaip iš laukų atėjęs, tačiau iš viso nebebuvo iš ko pažinti jo garbę ar vardą. Medis, turbūt, bus buvęs sutręšęs, kad taip sunyko. Arba — svarstė klebonas, — gal iš kokios nelaimės, gaisro ar potvynio ištrauktas. Šiaip ar taip, nebuvo verta jo ir remontuoti — stačiai ir negalėtum, nes nuo kur pradėsi? Neliko nieko kito, tik iš viso nuimti. Gi ties ta nuskriausta, kitame altoriaus šone, stovėjo šv. Kazimieras, dailiu veidu, nepasenęs nė pro dulkes, nė laiką — reikėjo jam į draugystę atnešti ką nors vertesnio už tą baigiantį aižėti medį. Ir klebonas pasišaukė čia zakrastijoną.
Skaityti daugiau...
 
KAD VISI BŪTUME VIENA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYSK. V. BRIZGYS   
Amerikos lietuviai iš seniau, o tremtiniai nors po karo surado labai girtinų ir gražių vienybės ir bendradarbiavimo būdų. Turint progos patirti Amerikos lietuvių visuomenės įvairių sluogsnių nuotaikas, tenka konstatuoti didelį norą tos vienybės turėti dar daugiau. Jeigu vietiniai lietuviai ir mes, tremtiniai, kiekviename žingsnyje vis pasigendame tos vienybės dar daugiau, tai reiškia, kad jos dar daugiau ir norime. Jeigu nenorėtume, tai ir nekalbėtume: iš širdies pilnumo kalba lūpos. Ir jeigu tos vienybės j ieškodami, nors dalį to padarytume, ką prikalbame, tai tikrai jau būtume pasiekę pasigėrėtinų rezultatų.

Taip pat kiekviena proga kalbamės apie vienybės reikalą ir įvairių grupių politinėje veikloje. Kalbamės apie vienybę katalikų tarpe.
Kalbantis apie lietuvių politinę vienybę (kurios lietuviai yra pasiekę vistik girtiną laipsnį), daugiau yra polemikos, kaltinimų, negu minčių, vedančių į susiklausymą ir bendradarbiavimą. Tokie kaltinantieji atsiliepimai kartais gali būti pateisinami valstybėje, gyvenančioje normaliu laisvu gyvenimu. Mūsų tačiau šiandieninė padėtis yra visai kitokia. Ir mūsų laikysena turi būti tik pozityvi, konstruktyvi.

Pakankamai susiorientuokime bendroje šiandieninėje mūsų padėtyje. Galvojime, kalbose, veikloje mes turime labai ryškiai skirti du laikotarpiu: dabartinį — tautos žūtbūtinės kovos už laisvę, ir būsimąjį — laisvos Lietuvos tvarkymą mums dar nežinomoje ateityje. Suprantama, kad antrojo iš viso nebus, jeigu nebus laimėta dabartinė kova.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ MITOLOGINIAI VARDAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. SKARDŽIUS   
Apie lietuvių mitologinius vardus daugiausia lig šiol yra rašę kitataučiai, pvz. A. Brueckne-ris, A. Mierzyhskis, W. Mannhardtas, H. Useneris ir kt. Patys lietuviai tuo nedaug tėra rūpinęsi. K. Būga, iš pradžios būdamas K. Jauniaus įtakoj, kaikuriuos iš šių vardų yra nuaiškinęs nekaip reikiant, o vėliau, kada jau sugebėjo savarankiškai moksliškai dirbti, dėl daugybės kitų darbų ir ankstyvos mirties nebespėjo ką nors daugiau šioj srity nuveikti. Z. Ivinskis paskutiniaisiais nepriklausomybės metais savo instruktyvioj studijoj "Medžių kultas lietuvių religijoje" buvo pasiryžęs ne tik kritiškai panagrinėti ligšiolinius mitologinius darbus ir bendrą senovės lietuvių religijos pobūdį, bet ir senuosius lietuvių dievus pakedenti, tačiau dėl karo šio didžiai svarbaus darbo nebegalėjo baigti. Dabar daugiausia tautosakos dalykais rūpinasi J. Balys, bet jis dėl savotiško nusistatymo perdaug sau nelaužo galvos dėl mitologinių vardų; plg. jo straipsni "Mitologijos vardai ir sąvokos" (Dirva, 1952, Nr. 38). Tai aiškiai rodo ir jo "Lietuvių tautosakos skaitymai": čia jo vartojamas pekolas (II 7) ir veidulutis (II 72); jam Strykovskio Pušaitis yra žemės (gal medžių) dievas, gyvenąs bezdų (alyvų) krūme (II 15); be jokios kritikos minimas Praetoriaus Gyrotys, Brodovskio Girristis, Ruigio (Ruhigo) Girsystis ir tariamas nebuvėlis miško dievas Giraitis arba Girytis (II 56); nurodomos "sudavų knygelės" Puškaitis, kuris po šeivamedžių krūmais gyvenąs, ir maži žmogeliai Parstukai, minėtojo dievaičio tarnai (II 62t), taip pat Praetoriaus Bezdukai, kurie irgi gyvenę po šeivamedžio, prūsų bezdu vadinamo, krūmu (II 63); prisimenami net du "gyvačių dievo" sosto pretendentai: Aušautas ir Patrimpas ir su pastaruoju lyginami "patrimpiški" vietovardžiai Po-trimkai, Potremšiai (II 70t.); Laimos kilmė esanti visai neaiški (II 76) ir t.t. Taigi lietuvių mitologinių vardų klausimas tebėr aktualus ir svarstytinas atsidėjus.
Skaityti daugiau...
 
PUŠKINAS IR LIETUVIŲ LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Kubilius   

Į šias eilutes rašančio rankas neseniai buvo patekusi jau 1950 metais Lietuvos TSR Mokslų Akademijas Lietuvių Literatūros Instituto išleista K. Korsako redaguotoji knyga "Puškinas ir lietuvių literatūra". Manau, kad "Aidų" skaitytojams bus gal įdomu trumpai susipažinti su to leidinio turiniu.

Toje pusantro šimto ne per didžiausių puslapių knygoje yra šie straipsniai: K. Korsako — Puškino gimimo 150 metų sukaktis, J. Žiugždos — Didysis rusų tautos poet3s, V. Mykolaičio — Puškinas ir lietuvių literatūra, O. Petrenaites — Puškino vertimai j lietuvių kalbą, A. Venclovos — Kai kurie Puškino poezijos vertimo klausimai, J. Jurginio — Puškinas ir Vilnius, L. Gineičio — Puškino gimimo 150 metų jubiliejaus minėjimo Tarybų Lietuvoje kronika.

Pačioje knygoje nurodyta, kad "šis leidinys paruoštas LTSR ministrų tarybos nutarimu ryšium su A. S. Puškino gimimo 150 metų sukaktim". Taigi valdžios įsakymu, kaip ir patsai plataus masto minėjimas, dėl kurio K. Korsakas džiūgauja: "Šis jubiliejus akivaizdžiai parodė, kad tik tarybinės santvarkos sąlygomis yra galimas šitoks masiškas, tikra to žodžio prasme visatautiš-kas didžiojo rašytojo pagerbimas kitų tautų tarpe" (p. 5). Jubiliejus buvęs visur paminėtas, net kone kiekvienoje pradinėje mokykloje, net atskiruose kolūkiuose, kaimo skaityklose ir t.t. Tikrai, tik diktatūrinės valdžios beatodairiniu įsakymu galima buvo priversti taip "pagerbti" svetimos tautos svetimą rašytoją.

Pagaliau, koks gi reikalas buvo tarybinei valdžiai rengti tokį iškilmingą Puškino sukakties minėjimą.
Skaityti daugiau...
 
TRAGIŠKOJO SUGRĮŽIMO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jeronimas Žemkalnis   
Alfonsas  Nyka Niliūnas, už poezijos knygą "Orfėjaus Medis" gavęs "Aidų" literatūros premiją

Aštuoneri metai skiria A. Nykos Niliūno "Orfėjaus medį" nuo jo pirmojo rinkinio "Praradimo Simfonijų". Tame laikotarpyje poeto vardas virto ryškia ir neaplenkiama sąvoka mūsų raštijoje. Jis susilaukė keleto ilgesnių vertinimų. Jo įtaka atsektina jau keliuose poetuose. Jis jau ir parodijuojamas — komplimentas, įrodąs jo stiliaus savitumą. Dabar, su naujuoju rinkiniu, Niliūno poezija užsitarnavo plačios studijcs; jos gausūs ir daug užmeną požiūriai sunku aprėpti recenzijos ribose.

Tai skatina recenzentą bematant eiti prie jo poezijos širdies. Suglaudus abi knygas ir mėginant aprėpti jo kūrybos visumą, netrunka pasigirsti centrinis motyvas, centrinė situacija, centrinė kryptis, grįžtanti kaip pulso plakimas ar ritmo dūžis muzikoje ir suteikianti būdingą-ą Niliūno poezijos spalvą. Tai sugrįžimo motyvas.

Poetai visad toldavo nuo vaikystės metais, būdavo ištremiami, ilgėdavosi grįžti praeity įbrėžton laimės valandon. Mūsų tremties poezijoje ši tema ypač dažna. Niliūniškasai grįžimas išsiskiria iš kitų savo išsivystymu: iš lyriškai realistimo į metafizinį. Pro vaikystės namo slenkstį, žengia į buities įsčią.

Kaikuriuose "Praradimo Simfori-jų" eilėraščiuose tasai gržimas tėra visų išeivių įsivaizduojamas parėjimas namo, arba jeseniniškas grįžimas vaikystėn svaionėre ir pabudimas ("žiema"). Tačiau nuolatos jis tolsta ir gilėja. Vienas po kito atplėšiami tikrovės šydai. Poetas grįžta žemėn, motinon ("Tartum geltonas žiedas kūnan įsiskverbęs". Bet grįžimas nepalieka tik vaikystės saugumo ir motinos visagališkumo troškimu, nepajėgiant pakęst gyverimo. Jis darosi vis paslaptingesnių ir šiurpesniu. Poetas sukuria savo pasaulius šalia dangaus ir žemės; tragiškus, bet ne beviltiškus. Jis grįžta į save ("Aš skubinau namo, tikėdamas pats i save sugrįžti"), ir mato einąs tolyn pro visa tai, kaip Faustas, į mirties ir atgimimo paslaptis.
Skaityti daugiau...
 
UŽDRAUSTAS STEBUKLAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Tyruolis   
Stasius Būdavas: UŽDRAUSTAS STEBUKLAS. Romanas. Išleido Gabija. 1954 m. 248 p. Kaina $2.60.
Tai dvyliktoji Stasiaus Būdavo knyga, kurią neseniai išleido "Gabija". Tos knygos metmenys jau buvo apmesti prieš keletą metų. Tada jai buvo norėta duoti vardą "žmonės be namų", ir viena jos dalis — "Kalnų liepsnelė" — buvo spausdinta "Tremties Metuose".
Savo kūrybinio darbo pradžioje ėmęsis ir lyrinio žanro, vėliau St. Būdavas išimtinai pasišventė epui, romanui. Lietuvoj buvo žinomas "Mokytoju Banaičiu" ir "Loreta", kurios naują laidą pereitais metais atmušė "Bendrija".

"Uždrausto stebuklo" siužetas imtas iš tremties gyvenimo, iš pirmųjų mūsų bėglių nuo raudonojo tvano pergyvenimų 1944-45 metais Vokietijoj bei Austrijoj. Šio romano veiksmo vieta — irgi Austrija, Viena bei Lincas, kur vyriausiam veikėjui Petrui Mankui teko praleisti kelis mėnesius. Veikalo fabulą sudaro jo ir Ernos Morgenstrahl proginis susitikimas, bėgant iš Vienos, greitas abipusis meilės išsivystymas ir, palyginti, laiminga jos atomazga, tarpininkaujant apsukriajam profesoriui Bakaičiui.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Liudas Zeikus: LAIPTAI Į TOLUMAS. Romanas. Chicago, 1954 m. 241 p. Kaina $2.50.
Jurgis Jankus: NAMAS GEROJE GATVĖJE. Išleido Venta. 1954 m. 267 p.
Visuotinis Amerikos Lietuvių Kongresas 1953 m. lapkričio 27-28 d. Išleido Amerikos Lietuvių Taryba. Chicago, 1954 m.
J. Sužiedėlis: ŽALGIRIS. Pagal Chruščiovo-Sokolnikovo romaną. Išleido Nidos Knygų Klubas, Nr. 1. Londonas. 1954 m. 127 p.
šėtonas Grasina Pasauliui. Sulietuvino J. Dagelis. Leidėjas: kun. Ant. Sabas, 1954 m. 54 p.
A. Rinkūnas: Kregždutė II dalis. Skaityraai, aplinkos ir tėvynės pažinimas. Bostono Lietuvių Mokytojų Leidinys, Bostonas, 1954 m. 184 p. Kaina $2.75.
Skaityti daugiau...
 
JAV PEDAGOGINĖ FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Maldeikis   

Europos pedagoginėje literatūroje retai tesutinkamas pedagoginės filosofijos terminas. Ten paprastai kiekvienas pedagogas stengiasi savo pedagogines pažiūras suvesti į sistemingą auklėjimo teoriją, ir tuo būdu ten išleidžiami daugiau išsamūs ir visus klausimus apima teorinės pedagogikos veikalai. Amerikoje gi gausiai išleidžiama vadinamųjų pedagoginės filosofijos veikalų, kurie dažniausiai neapima visos auklėjimo sistemos, o nagrinėja bei kritikuoja įvairių srovių pedagogines pažiūras ir išdėsto savo filosofinius auklėjimo pagrindus.

Paviršutiniškai peržvelgus, kai kurie išsamesni tokie pedagoginės filosofijos veikalai, atrodo, nesiskiria nuo tokių pat veikalų, kurie Europoje pavadinami teorine pedagogika. Giliau gi su jais susipažinę, sutiksime, kad daugumai čia išleidžiamų pedagoginės filosofijos veikalų teorinės pedagogikos pavadinimas būtų platus, nes 1) jie neapima visos teorijos, 2) jie ir nedėsto auklėjimo teorijos, o stengiasi filosofiškai pagrįsti ar sukritikuoti tuos ar kitus auklėjimo srities principus ir 3) iš jų nereikalaujama nei objektyvaus visuotinumo nei derinimosi prie vyruojančio praktinio auklėjimo reikalavimų, nes juose svarstomi auklėjimo klausimai ir formuluojami jo dėsniai tos ar kitos filosofijos šviesoje.

Šių laikų Amerikos auklėjime tarp savęs kovoja keturios filosofinės srovės; pragmatizmas, realizmas, idealizmas ir katalikų filosofija.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. V. K. JONYNAS SURADO SPALVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jurkus   

Dail. V. K. Jonynas, iki šiol įprasminęs save kaip grafikas ir derinęs juoda-balta, savo pirmoje Amerikoje surengtoje parodoje pristato žiūrovui nauią pasaulį — spalvinį. Pristato drąsiai, išsivaduodamas iš daugel varžtų išsiliedama spalvingomis akvarelėmis.

Grafikui, visą laiką sprendusiam juoda - balta problemas, nėra taip lengvai pasisavinti spalvą ir ją išsamiai naudoti. Kolorito savarankiškumas reikalauja gilių gamtos studijų ir darbo. Tai reiškia, kad grafikui reikia lyg iš naujo praregėti, ne grafiniuose kontūruose, bet spalvose suvokti esmę. Kartu privalu pasisavinti ir visą spalvų technikos gramatiką, nes kitaip kūryba pasiliks tik mėgėjo lygyje.

V. K. Jonynas į šį naują spalvų pasaulį ėjo pamažu. Tai liudija jo kūrybos kelias, kaip jis išsivadavo iš griežtų linijų ir klasikinių realistinių formų. Jau "Lokio" iliustracijose jis išrutulioja visą tapybinių šešėliu girną. O dar vėliau — "Hamleto" iliustracijose — išsilaisvinusi linija drąsiai nubrėžia naujo pasaulio kontūrus. Į juos ("Mainzo apgulimo" iliustracijos) ateina ir spalva. Tiesa, ji dar dekoratyvi, bet ji spalva. Ji pamažu užpildė dailininko pasauli ir suklestėjo pilna gyvybės, nustelbdama net grafinius elementus.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Gegužės 1 d. Bostone Rašytojų Klubo ir vietos ateitininkų pastangomis buvo surengtas Bernardo Brazdžionio 30 metų literatūrinio darbo sukakties paminėjimas. Pagrindinis kalbėtojas akademinėje dalyje buvo Jonas Aistis. Sukaktuvininką žodžiu pasveikino organizacijų atstovai ir pavieniai asmenys. Daug sveikinimų gauta telegramomis.
•    Liet. Rašytojų Draugija renka naują valdybą. Gegužės mėnesį nariams išsiuntinėtas aplinkraštis, kur atsiklausiama, kokiame mieste pageidaujama naująją valdybą turėti. Birželio mėnesį bus einama prie pačių rinkimų.
•    Vinco Ramono romaną "Kryžiai" anglų kalbon išvertė M. C. Stark. Leidžia "Lietuvių Dienos" Kalifornijoje.
•    Komp. J. Gaidelis rašo muziką oratorijai, kuriai libretą parengė muz. A. Kučiūnas iš Balio Sruogos "Giesmė apie Gediminą". Oratorija taikoma vyrų balsams.
•    Dail. Jonas Rimša ruošiasi kelionei į Jungtines Valstybes, čia iš Pietų Amerikos mano atvykti rudenį.
•    Vytautas Bacevičius pakviestas duoti piano rečitalį Bostone. Koncertą rengia arkivysk. Cushingo Fondas šį rudenį.
•    Aleksandra Vitkauskaitė-Merker išrinkta New Yorko Lietuvių Dailininkų Sąjungos pirmininkė.
•    Nuo gegužės 24 d. iki birželio 4 d. New Yorke Pickwood galerijoje buvo dail. Albino Bielskio tapybos paroda.

 
DVI GALIMYBES — AMERIKONIZMO AR TAUTINIŲ KULTŪRŲ KELIAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Julius Gravrogkas   

Mūsų spaudoje dažnai yra paliečiamas lietuvybės ir amerikonizmo klausimas. Paprastai j tuos du gyvenimo reiškinius žiūrima, kaip į besąlygines priešginybes, į priešingus visais atžvilgiais polius, į nesiderinamus nusiteikimus. Vadinas, manoma, kad pasinešę lietuvybės link, tuo pačiu nusisukame nuo amerikonizmo, ir priešingai, — apsisprendę amerikonizmo naudai, turime palaidoti ir pamiršti savo tautiškumą.

Šiuo metu ypatingai pastebimas palinkimas taip galvoti. Todėl taip dažnai girdime apie amerikonišką katilą, kuris iš lėto tirpdo Jungtinių Valstybių tautinių grupių tautinius savitumus. Šis vadinamasis katilas, kaip visi žinome, minta iš vyraujančio čionai vienašališko materialistinio nusiteikimo, kai tėvai rūpinasi išimtnai materialine savo vaikų ateitimi ir todėl skuba juos įjungti j amerikonizmo vyksmą, manydami, kad, visai atsidavę tam vyksmui, jų vaikai bus geriausiai paruošti savo materialinei gerovei sukurti.
Bet ar amerikonizmas visais atžvilgiais yra tautinių kultūrų prieš-ginybė? Pažiūrėję atidžiau, kas yra amerikonizmas, matysime, kad per drąsu būtų tai teigti.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Iš Lietuvos gautomis žiniomis Vladimiro kalėjime mirė Vilniaus arkivysk. Mečislovas Reinys. Bolševikai jį suėmė 1947 m., kai atsisakė pasirašyti jų suredaguotą atsišaukimą, jog Lietuvoj esanti pilna tikėjimo laisvė.
Arkivysk. Reinys yra gimęs 1884 m. Daugpiliu parapijoje, Utenos apskrity. Gimnazijos mokslus ėjo Rygoje, Vilniaus kunigų seminarijoje, ir Petrapilio Dvas. Akademijoje. Studijas dar gilino Louvaino universitete, kur 1912 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. Profesoriavo Vilniuje kunigų seminarijoje, mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje. 1919 m. komunistai jį išvežė Rusijon įkaitu ir išlaikė apie pusę metų kalėjimuose. Nuo 1922 m. Kauno universitete dėstė psichologiją, 1925 m. buvo užsienio reikalų ministeris, 1926 m. paskirtas Vilkaviškio vyskupo pagel-bininku su paveldėjimo teise. Nuo 1931 m. Lietuvos Katalikų Universiteto rektorius. 1940 m. pakeltas arkivyskupu ir paskirtas į Vilnių. Arkiv. M. Reinys pasižymėjo našia visuomenine veikla.
Skaityti daugiau...
 
SUTAPO MINTYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Balsys   
Šių metų balandžio men. "Aidų" numeryje Juozas Alaušius paraše atvirą laišką Bendruomenės Lokui, skatindamas jj iš organizavimosi padėties išeiti į našią veiklą. Laiške labiau pakaltinamas Lokas už susidariusią nemalonią padėtį, kaip iškeliamos aplinkybės, kurios į ją atvedė.

Tuo pačiu laiku įvyko Brooklyne Lietuvių Bendruomenės konferencija, kurioje Loko pirm. prel. Jonas Bal-kūnas padarė svarbų pranešimą, iš vienos pusės parodantį laikinosios valdybos pastangas išplaukti iš ilgo organizavimosi vargų, iš kitos pusės — tame žygyje sutiktąsias kliūtis. Tikrai stebėtina, kad jos atėjo iš ten, kur, rodos, nebuvo galima ir laukti. Pirmininko žodis pasižymi tokiu aiškumu bei tiesumu, kad turėjo susijudinti tiek Bendruomenės draugai, tiek jos priešai. Kaltininko, žinoma, neatsirado. Spaudoje nemažai kliuvo pačiam pirmininkui.

Prel. Jono Balkūno pranešimas beveik ištisai buvo atspausdintas "Darbininko" 29 ir 30 numeriuose. Kaip iš teksto atrodo, Juozas Alaušius savo atvirą laišką Lokui rašė prieš pirmininko padarytą pranešima Brooklyne. Pagrindiniame punkte, t. y. tr.-š-kime išeiti iš dabartinės padėties, jų abiejų mintys pilnai sutampa. Prel. J. Balkūnas rašo: "Mums laikas išeiti iš pasiruošimo ir organizavimosi stadijos į plačius veikimo laukus. Visuomenė nerimastauja. Ji laukia pozityvių planų. Ji nori plačiai užsimoti lietuvybės išlaikymo baruose ir susilieti su pasaulio Lietuvių Bendruomenės krantu" (Darb. 29 nr.).
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ PREMIJA IR VAKARAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Gendrutis   
Jau treji metai, kai ankstyvą pavasarį New Yorko apylinkės lietuviai renkasi į "Aidų" muzikos — literatūros vakarą, šios iškilmės negalima lyginti su vietinio pobūdžio pasilinksminimu keliais atžvilgiais. Pirmiausia šiame vakare įteikiama 500 dol. premiją už komisijos parinktą literatūros arba mokslo veikalą. Tai maloniai atsiskamba visoje mūsų išeivijoje. Premijų kolkas turime nedaug, nors medžiagiškai senoji karta yra gerai įsitvirtinusi, o naujieji ateiviai šioje srity taip pat daro stebėtiną pažangą. Tačiau premijų skaičius už geras knygas neauga ir jų suorganizavimas nelengvėja. Ne linksmesnė padėtis ir literatūros vakarų. Nepriklausomybės metais jie, ypač provincijoje, visą šviesuomenę sukeldavo ant kojų. Tuo laikotarpiu, kai dvasinės vertybės turėjo tvirtą persvarą ant medžiaginių, įdomu buvo žmogui asmeniškai pažinti rašytoją, kurio skaitė kūrybą. Tas susidomėjimas gyvai reiškėsi ir tremtyje. Amerikoje literatūros vakarai, anksčiau radę gana palankią dirvą, dabar pradėjo kažkaip retėti. Ne visose vietose bepagelbsti ir su jais jungiami geri koncertai. Tai yra dar vienas ženklas, jog domėjimasis kūrybos žodžiu silpnėja. Nieko čia ne-pagelbsti nė pasiteisinimai, kad rašytojų žodis randamas knygose — tarp kūrėjo ir visuomenės reikalingas glaudus ryšys. Ir kuo jis bus glaudesnis, tuo lengviau bus parduoti gerą lietuvišką knygą arba išmelsti kelis dolerius literatūros premijai.
Skaityti daugiau...
 
DĖL LAIKRAŠČIŲ TALKOS LIETUVIŠKAI KNYGAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Alaušius   
Daug visokių minčių mintelių teko šiuose puslapiuose kartas nuo karto kelti.
žinoma, jos visos skendo į žurnalo komplektus, nieko nepaveikusios ir nieko nesužadinusios. Kas žino, gal jos dėmesio nebuvo nė vertos, o gal tik šiaip sau nepataikė į tinkamą dirvą. Tokia jau dalia žmogaus, kuris pats nėra visuomenininkas ir užtat negali pats imtis savo minčių vykdymo. Vykdant tikriau visa pas'-mato, kas buvo realu ir kas ne, negu iš karto atrodė. Bet vistiek visada žmogus tiki, kad tai, ką jis siūlo, turi prasmes. Užtat ir malonu, kai pamatai kurią savo mintį bevykdo-mą, nesvarbu, tavo paties ar kieno kito įtaka.

Savo laiku kėliau čia reikalą, kad mūsų laikraštinė spauda aktyviau ateitų talkon lietuviškajai knygai, įsivesdama knygų apžvalgą savo puslapiuose. Specialiai buvau stebėjęsis, kodėl šituo būdu lietuviškajai knygai talkon kol kas yra per mažai atėję net toki simpatiški laikraščiai, kaip "Tėviškės žiburiai" ir "Darbininkas". Ir žiūrėk, "Tėviškės žiburiai" jau įsivedę knygų apžvalgą. Džiaugiuosi, nors sau čia ga'ė-čiau "nuopelną" prisiskirti tik pamiršdamas, jog post hoc dar nereiškia ergo propter hoc (jei po to, tai jau dėl to). Kaip bebūtų su šiuo "nuopelnu", "Tėviškės Žiburių" nuopelnas lietuviškajai knygai liks tikras. Šiuo metu ten knygų apžvalga yra pilniausia.
Skaityti daugiau...
 
NAUJI INTELIGENTAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Šilgalis   
Šių metų "Naujienų" 23 numerio rašiny "Kiek beliks mūsų inteligentų" piestu stojama prieš Ben. Bab-rauską, neseniai iškėlusį "Drauge" lietuvio inteligento pareigą skaityti kultūros žurnalą "Aidus". "Naujienose" bandoma įtikinti, jog lietuvis inteligentas atpažįstamas ne iš to, ar prenumeruojasi vienintelį pasaulyje mokslo, meno, literatūros ir visuomeninio gyvenimo savo gimtąja kalba einantį žurnalą, bet iš to, ar aplankė Čikagoje surengtą spaudos parodą. Minėto rašinio autorius (aišku, po slapyvardžiu) taip porina: "Ne privatus asmuo, bet mūsų visuomeninis veiksnys gali nustatyti, kiek dar čia liko iš Lietuvos atvykusių inteligentų. Pvz. tam yra Čikagoje suruošta spaudos paroda. Ją aplankys visi lietuviai, o ypač šviesuoliai ir visi rašto mylėtojai. Jie įrašys savo vardą jubiliejinių spaudos metų parodos knygon. Amžiams liks vertingas dokumentas, įrodąs, kiek mes dar turime inteligentų".
Skaityti daugiau...
 
LIET. KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ KONFERENCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. G.   
Gegužės 29-30 d.d. New Yorke įvyko Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjungos konferencija. Ja buvo paminėta 50 metų sukaktis, kai paskelbta šios partijos programa.
Pirmoji diena buvo skirta studijoms. Prieš pradedant, konferencijos atstovai turėjo pamaldas Aušros Vartų bažnyčioje. Susirinkus po-sėdin, pirmuoju kalbėjo prel. Mykolas Krupavičius, nušviesdamas krikščionių demokratų ilgą veiklos kelią ir iškeldamas vienybės reikalą tarp lietuvių katalikų. Po to svarstyti klausimai, susiję su partijos veikla, pravestos diskusijos. Daug dėmesio buvo kreipta į jaunimo organizavimą. Į centro komitetą išrinkta: prof, dr. K. Pakštas, Pr. Vainauskas, dr. VI. Viliamas, A. Gražiūnas, A. Ben-dorius, dr. Pr. Bagdonavičius, kun. dr. J. Maknys, J. Jakučionis ir St. Lūšys. Revizijos komisijon — dr. J. Leimonas, K. Mockus ir J. Giedraitis.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Birželio 7 d. rastas tragiškai miręs N. Vorobjovas, buvęs Vilniaus universiteto profesorius. Atvykęs Amerikon, jis dėstė Smith kolegijoje, Northampton, Mass. N. Vorobjovas buvo meno žinovas, nemažai rašęs šios srities klausimais. Jis yra vokiečių kalba išleidęs veikalą ir apie M. K. Čiurlionį. Velionis bendradarbiavo "Aiduose".
•    Birželio pradžioje įvyko Paryžiuje Centro ir Rytų Europos Komisijos posėdžiai, kuriuose Lietuvos atstovas dr. S. A. Bačkis padarė pranešimą apie Kersteno komisijos veiklą, tyrinėjant Pabaltijo valstybių prijungimą prie Rusijos.
•    John Myers galerijoj New Yorke gegužes 21 d. atidaryta Adomo Galdiko kūrinių paroda. Išstatyta 25 aliejaus ir temperos darbai. Parodą gausiai lanke svetimtaučiai bei lietuviai ir labai palankiai įvertino. Paroda tęsėsi iki birželio 5 d. Platesnis jos aprašymas bus ateinančiame "Aidų" numeryje.
•    JAV Lietuvių Bendruomenės Laikinasis Organizacinis Komitetas spaudos atgavimo 50 m. sukakčiai atžymėti skelbia lietuviškos spaudos metus, kurie pradedami šiemet gegužės 7 ir baigiami tuo pačiu laiku, 1955 metais. Loko vyriausioji vadovybė Bendruomenės organus Amerikoje kviečia imtis iniciatyvos minėjimams organizuoti, lietuviškai spaudai platinti, nusipelnusius spaudos darbininkus pagerbti bei juos atitinkamai pristatyti visuomenei. Nutarta sudaryti fondą spaudos premijai skirti.
•    Gegužės 4 d. iš Europos atvyko Vliko pirm. prel. Mykolas Krupavičius ir Vykd. Tarybos pirm. K. Zaikauskas. Svečius New Yorko uoste pasitiko liet. politinių ir kultūrinių organizacijų atstovai.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Į    SKAITYTOJUS
Baigiantis šiam "Aidų" leidimo pusmečiui, maloniai kreipiamės į tuos skaitytojus, kurie dar nėra atsilyginę už 1954 metus. Nuoširdžiai prašome nenudelsti prenumeratos mokesčio, o labiausia neatidėlioti jo metų pabaigai. Tai trukdo žurnalo našų leidimą. Be to, visų prašome, pakeitus gyvenamąją vietą, tuojau pranešti administracijai naują adresą.
Atsižvelgiant į vasaros mėnesius liepą ir rugpjūtį, kuriuose "Aidai" nepasirodo, du paskutinieji šio pusmečio numeriai (gegužės ir birželio) leidžiami pora savaičių vėliau. Tuo būdu sutrumpinamas žurnalo neėjimo laikotarpis.

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai