| |
|
|
4 balandis
|
LIETUVOS PREZIDENTŲ KONSTITUCINES GALIOS |
 |
 |
 |
Įžangines pastabos
Visą istorijos eigą lemia amžina kova tarp laisvės ir autoriteto, tarp asmeniškos diskrecijos ir jos suvaržymo. Valstybės valdymo idealas būtų sunormuoti kiekvieną dalyką įstatymais ir taisyklėmis, kad atskiro valdininko nuožiūrai neliktų vietos, bet šitoks sutvarkymas praktikoje neįmanomas. Valstybės valdžią visų jos galių srityse vykdo patys žmonės, patekę į įstatymų leidėjų, valdininkų arba teisėjų kategorijas. Taigi, piliečių laisvės ir valstybės autoriteto klausimas galutinėje formoje susiveda į atskiro valdžios asmens pasielgimą. Todėl visos politinės sistemos sutinka, kad tik patys geriausieji piliečiai turėtų dalyvauti valstybės valdyme. Skirtumas susidaro tik dėl būdų, kuriais tie geriausieji piliečiai turėtų būti parinkti į valdžią.
Sakoma, jog geriausias demokratinės sistemos privalumas glūdi kaip tik toje aplinkybėje, kad ji pastato valstybės politinių vadovų parinkimą ant paties plačiausio pagrindo, nes išvis kovą dėl valdžios paverčia į varžybų objektą. Demokratinė sistema duoda garantijų, kad netikęs vadas būtų greitai atpažintas ir lengvai pašalintas, ko neįmanoma padaryti kitose sistemose be didesnių pačios valstybės sukrėtimų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 ELEGIJA
Aš norėjau prisiglausti prie gelsvos smiltelės,
Aš norėjau paklausyti, kaip berželis šlama.
Aš norėjau pažiūrėti, kaip rasos lašelis
Lino žiede žaižaruoja, kai saulužė teka.
Kur kalneliuos tarp šilojų mūs tėveliai miega,
Ten lakštutė prie upelio gieda kiaurą naktį,
Ten Dievulis koplytėlėj taip graudingai žiūri...
Leiskit, leiskit prisiglausti prie gelsvos smiltelės.
|
|
Skaityti daugiau...
|
1.
"Metas taikintis, jungtis, giliau ir toliau, nei tik su šia diena galvoti! Nejau tokia didžiule tautos nelaime nepagimdys naujos politinės etikos, gilesnių dvasinių idėjų, naujų formų, planų ir akiračių, su kuriais būtų pasitiktas naujas ir skirtingas gyvenimas?" Šiais neabejotinai nuoširdžiais žodžiais Br. Raila "Nemuno" žurnale (1951, 5 nr.) rūpinosi keliu iš dabarties negerovių j viltingesnę ateitį. Bet "taikintis, jungtis" jis kvietė ne visus mus, o tik tuos, kuriems jis pripažino "liberalo" vardą. Nesiimdamas pozityviai liberalizmo aptarti (nors ir pabrėždamas "labai įvairų aiškinimą"), jis liberalizmą tapatino su antiklerikalizmu. Iš vienos pusės Br. Raila pripažino, kad, jo žodžiais, klerikalinis "vitaminas" yra "reikalingas mūsų tautinio potencialo elementas" ir "susidedamasis lietuvių tautos kūno ir dvasios tarpsnis". Bet iš antros pusės Br. Raila rado, kad dabartinis "klerikalizmas" yra "be galo netolerantingas" ir "kvepiąs visais totali stinės ir diktatūrinės nuotaikos požymiais". Tokie sunkūs kaltinimai, sviedžiami tokia lengva širdimi, nevisai derinosi su ankstesniu kvietimu "taikintis" ir su toliau užgirtu prez. K. Griniaus kvietimu "paskelbkime vieni kitiems amnestiją", paties Br. Railos teisingai pripažintu "gal giliausiu ir politiškai etiškiausiu tikro valstybininko šūkiu". Palikus nuošaliai klausimą, ar mūsų "klerikalizmas" yra jau toks "be galo netolerantingas" ir ar mūsų liberalizmas visur, priešingai, yra "be galo tolerantingas", iš to straipsnio man kilo du klausimai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DEVYNIABROLĖS INTERPRETACIJA |
|
|
|
Čia analizuoti pasirinkta "Devyniabrolė" yra savotiškas ir įdomus liaudies išminties dokumentas, eilę aspektų skiriąsis nuo įprasto tautosakos kolorito. Lengva pastebėti, kad ji yra tipingai moteriška pasaka. Ji mažai teapeliuoja į berniuką ar jaunuolį, kaip tai daro pasakos apie geraširdį kvailutį ar piemenėlį, paveldėjusį pusę karalystės. "Devyniabrolės" herojė yra moteris ir jos pagrindinė problema yra moteriška. Antra svarbi pasakos žymė yra savotiškas jos koloritas, kiek neįprastas pasakų pasaulyje. Devyniabrolė neatsiekia ko nors didelio ir nepaprasto. Čia nėra išsivadavimo idealistinėj plotmėj. Pasakoje atskleidžiamas ne tiek išsipildžiusių sapnų ir patenkintų troškimų pasaulis, kaip daugumoj pasakų, bet deklaruojama ištikimybė kasdienybei ir pareigai. Tas skirtumas ypač ryškus, lyginant "Devyniabrolę" su "Pelene". Nors abi pasakos yra charakteringai moteriškos, mūsų pasirinktoji herojė yra diametralinė priešingybė Pelenei. Pelenė yra svajotoja. Jos realybė yra piktos pamotės namai, kur ji jaučiasi engiama ir išnaudojama, ir kur ji negali rasti jokio pasitenkinimo. Dėl tos priežasties Pelenė paneigia tą skurdžią, duonos trupiniais ją temaitinančią kasdienybę ir išsivaduoja šviesių svajonių šalyje, ištekėdama už pasakiško karalaičio ir palikdama už savęs pilką namų ruošą, panieką ir nesibaigiančius darbus. "Devyniabrolė" yra persunkta skirtingos dvasios ir sprendimas čia yra skirtingas. Kasdienybė čia nepaneigiama išsvajoto idealo vardan.
"Devyniabrolės" problema glūdi konflikte tarp slapto troškimo rasti laimę ištekėjus ir tarp ištikimybės šeimos kamienui, su kuriuo ją riša nepaprastai gilūs seseriški jausmai. Patsai Devyniabrolės vardas nusako pagrindinį mūsų herojės charakterį. Svarbiausia ją nusakanti žymė yra faktas, jog ji turi devynis brolius ir yra vienintelė sesuo. Niekas kitas jos nepakeis, jai ištekėjus. Pati brolių daugybė turėtų būti interpretuota ne kiekybiškai, bet kokybiškai. Ji nereiškia, jog Devyniabrolė turi ryšį su daug brolių, bet reiškia, kad tas ryšys yra nepaprastai gilus, glaudus ir pats esmingiausias veiksnys Devyniabrolės gyvenime. Kitais žodžiais tariant, pats brolių skaičius yra antraeilis. Brolių gali būti ir mažiau, bet jos meilė, ištikimybė ir pareiga jiems yra tartum gelminga jūra, neturinti krantų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
MOTINA
Skiriu savo ir savo vaikų motinai
Kūdiki! Aš tavo motina!
Ir aš virpu visa, nes taip nebesuvaldomai graudu.
Aš motina! Ir man širdis apsvaigsta sopuliu,
Kuris yra nežemiškai saldus. Aš motina!
Kūdiki, kūd,iki! Ir man vaidenas,
Lyg būčiau durys, lyg būčiau ašen vartai,
Stovį kažkur ant šio pasaulio nebeužmatomos
ribos,—
Pro juos gyveniman ateina nesuskaitomos kartos,
Kaip kaimenės avių, nežinomo piemens vis
genamos,
Vis genamos ir genamos į žemės žydinčias
ganyklas,
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
GUDIJOS SANTYKIS SU LIETUVA |
|
|
|
(Pabaiga)
Britai apie mus ir gudus
Patys apie save, ir lietuviai ir gudai, galime daug palankių raštų prirašyti ir kiekvienas pataikyti savo reikalus ginti. Betgi tuos mūsų reikalus ir painius ginčus dažniausiai sprendžia galingosios valstybės, kai kuomet mūsų net nesiklausę.
Svarbiame 1918-23 m. periode Europos tarptautiniuose klausimuose didžiosios sprendžiamosios įtakos turėjo britai ir prancūzai. Abiejų tautų užsienių reikalų ministerijos turėjo savo žinioje mokytų geografų, istorikų ir etnologų patarėjų, kuriems buvo pavesta Europos painius klausimus studijuoti ir savo ministerijoms paruošti reikalingus pranešimus, rekomendacijas. Jei norime sužinoti, kaip mūsų reikalai stovėjo 1918-23 m. penkmety, tai turime su minėtais diriguojančių valstybių ekspertų pranešimais arčiau susipažinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Tarybinė spauda plačiai paminėjo Balio Sruogos šešių dešimtų metų gimimo sukaktuves 1956 m. vasario 2 d. Bendras vertinimas yra teigiamas, tačiau su dideliu džiaugsmu reikia pažymėti, kad jis pasiliko iki mirties bolševikams svetimas. Tai liudija minėjime eibė "bet" ir visai nedviprasmiškų tvirtinimų.
Balį Sruogą prisimena savo atsiminimuose Štuthofo koncentracijos stovyklos bendrabuviai. Kun. St. Yla pažymi, kaip jie lenkų karidoriaus vietovės kieme paliko begulintį ant žemės Balį Sruogą, pažymėdamas, kad po trijų valandų jis patekęs rusams. Apie tai, kaip Sruoga pakliuvo rusams, rašo "Komjaunimo Tiesoje" (1956 m. vasario 3 d.) J. Butėnas:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JUOZO ŠVAISTO "KNYGNEŠIŲ PĖDSAKAIS' |
|
|
|
 Nuo pat knygos pradžios iki pabaigos aiškiai matyti, kad J. švaistas yra norėjęs pavaizduoti, kaip Lietuvos knygnešių veikla, beprieštaraudama rusų caro administracijai, kėlė lietuvių tautinę sąmonę ir netiesiog vedė j Lietuvos politinę laisvę ir nepriklausomybę. Be abejo, tai visai teisinga teze. Bet dėl to, kad tezė, ji kūrinį pasuko taikomojo meno kryptimi. Antra, lietuvių knygnešių veikla spaudos draudimo metais yra tema su politinio aspekto persvara, šitokia tema, nors ir neprieštaraudama teoriškai meniškos kūrybos esmei, vis dėlto yra sunkiai nugalima praktiškai. Būdama abstrakti ir nukreipta į žmonių gyvenimo paviršių, kaip kiekviena kita politinio pobūdžio tema, ji verčia rašytoją į gyvenimo medžiagą žiūrėti daugiau protaujančio piliečio negu intuityviškai jaučiančio žmogaus žvilgsniu. Šitoks piliečio žvilgsnis, reikalingas ir pagirtinas kasdienybėje, verčia rašytoją kūrybos procese schematizuoti kuriamus veikėjus ir jų gyvenimą pagal pilietines dorybes. Todėl šitais atvejais rašytojas dažniausiai sukuria negilius taikomojo pobūdžio veikalus, kokių ypač gausiai prigamina, pvz., socialistinio realizmo rašytojai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VYTAUTO AUGUSTINO "LIETUVOS" VAIZDŲ ALBUMAS |
|
|
|
Prieš penketą metų (1951) "Vagos" leidykla Brooklyne, N. Y., išleido Vytauto Augustino Lietuvos vaizdų albumą, pavadintą "Our Country Lithuania". Šiai laidai išsisėmus, praeitais metais "Ateities" žurnalas išleido naują laidą, pavadintą "Lietuva — Lithuania". Iš pavadinimo atrodo, kad ši naujoji knyga neturi nieko bendro su senąja. Tačiau taip nėra, — ši "Ateities" laida yra faktiškai papildyta, patobulinta ir naujai suredaguota antroji laida.
Papildyta ji daug kuo. Pirmoje laidoje buvo tik 110 vaizdų, šioje — 120. Į daugelį skyrių įvesta pakeitimų, charakteringesnių vietovės nuotraukų. Patobulinta tuo, kad pirmoje laidoje ėjo įvadas pradžioje. Dabar jis nukeltas į galą. Taip nūnai iš karto susiduriame su vaizdą's, kurie vis dėlto svarbesni už patį tekstą. Pirmosios laidos įvadas, rašytas bent kelių autorių, buvo kiek ištęstas. Dabar prof. J. Brazaitis parašė per naują, kondensuodamas ir duodamas minimalias geografijos, istorijos žinias, supažindindamas su gamtovaizdžiu, istorinės kultūros liekanomis ir moderniojo gyvenimo plačia skale. Senosios laidos pavadinimas (Our Country Lithuania) nebuvo taip vykęs; jei knyga patenka svetimtaučiui, tai pavadinimas jam disonuoja. Dabar (Lietuva-Lithuania) kur kas geriau atitinka savo paskirčiai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
PODRĘCZNA ENCYKLOPEDIA POWSZECHNA, Paris 1954, 1070 p.
Šią naują trumpą, viename tome telpančią, lenkų enciklopediją redagavo Dr. Stanislaw Lam, o ją išleido Księgarnia Polska w Paryžu. Joje bendradarbiavo 47 įvairių sričių specialistai, jų tarpe ir prof. M. Biržiška. Jis paruošė lietuanistiką, dėl to mes čia ir randame aprašytus mūsų veikėjus, politikus, diplomatus, mokslininkus, istorikus, kalbininkus, folkloristus, filosofus, pedagogus, rašytojus, poetus ir kitus. Šioje enciklopedijoje tokių aprašytų lietuvių priskaičiau netoli šimto. Aprašant asmenis nurodyta jų gimimo vieta ir metai, išeitas mokslas ir išvardinti jų parašytieji veikalai. Vienas tik dalykas nemaloniai krenta į akis, tai lietuviškų raidžių č ir š pakeitimas lenkiškomis cz ir sz, nes tuo būdu sudarkomos lietuviškos pavardės: pv. Biržiszka, Baltruszaitis, Kirsza.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Stasys Yla: LAISVĖS PROBLEMA. Išleido Immaculata, Putnam, Conn., 1956. 246 p. Kaina 2 dol.
Vladas Ramojus: LENKTYNĖS SU ŠĖTONU. Karo nuotykiai. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1956. 292 p. Kaina $3.00.
Lietuvių Vasario 16 Gimnazijos metraštis (1954-1955 m.). Išleido PLB Vokietijos krašto valdyba. Redagavo dr. V. Literskis, A. Makarskas, dr. A. Rukša. 126 p. Aprašoma darbas gimnazijoje ir jos ryšys su rėmėjais. Leidinys iliustruotas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Popiežius Pijus XII išgarsėjo savo kalėdinėmis kalbomis, kuriose gi'iii liečia aktualius klausimus, juos gvildendamas religinėje šviesoje. Jo žodžio paiso visas pasaulis. Laisvuose demokratiniuose kraštuose, net nekatalikiškuose ir nekrikščioniškuose, popiežiaus mintys yra priimamos pagarbiai, komunistų pavergtuose — su aštria kritika ir išsigalvotais kaltinimais.
Ne tik Kalėdų šventėje, bet ir kitomis progomis Šv. Tėvas prabyla pasauliui, šiemet jisai ir Velykų dieną pasakė reikšmingą kalbą, susilaukusią visur palankaus dėmesio. Popiežius kalbėjo šv. Petro bazilikos balkone susirinkusiai miniai, tarp kurios specialiai parengtoje vietoje jo žodžio klausėsi ir prie Vatikano bei italų respublikos skirtieji diplomatai.
Pijus XII savo velykinėje kalboje sustojo prie tų pačių aktualių klausimų, kuriuos buvo palietęs per Kalėdas. Tik čia jis labiau pažymėjo kai kuriuos svarbesnius jų atžvilgius. Jo minčių centre buvo taika, temdoma šiandien atominių išradimų ir neramumų rytuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRANCIŠKONAI ATIDARO ŠV. ANTANO KOLEGIJĄ |
|
|
|
Lietuviai pranciškonai, norėdami labiau išplėsti savo veiklą už tėvynės ribų ir paruošti kunigų išlaisvintai Lietuvai, pasiryžo šiais metais atidaryti savo gimnaziją (High School) — Šv. Antano Kolegiją. Mokyklai vietą parinko Kennebunkportą, Maine, kur jau yra jų centrinis vienuolynas ir vasarvietė.
Šį rudenį, atidaroma pirmoji klasė, į kurią priimami berniukai, baigę pradžios mokyklą , ir norį būti kunigais pranciškonais. Ateinančiais metais bus atidarytą antroji klasė, ir taip po kelių .mėtų jau veiks pilna mokykla.
Pranciškonai į savo provinciją kandidatais priima tik lietuvius arba tokius, kurių bent vienas iš tėvų yra lietuviškos kilmės. Ta taisyklė taikoma ir stojantiems į šv. Antano Kolegiją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Romas Viesulas, jauniausias savo meniniu išsimokslinimu mūsų grafikos šeimos narys, New Yorko senamiestyje viešoje bibliotekoje (The New York Public Library, Hudson Park Branch) surengė Amerikoje antrąją savo grafikos kūrinių parodą. Joje išstatė 24 litografijas, sukurtas 1952-1956 m. laikotarpyje, 6 piešinius ir 12 knygos viršelių.
Viesulo kūrybą būtų galima įrėminti į trikampį. Du jos šonai priklauso impresionizmui ir ekspresionizmui, o trečiasis išmargintas šių dienų moderniosios grafikos atspindžiais. Stipri konstruktyvinė kubizmo įtaka su archaiškais ekspresionistiniais pabraukimais ir nereti primityvizmo bei suprastintos formos prasiveržimai yra pasaulis, kuriuo R. Viesulas santykiuoja su šių dienų menu ir kuriame deda pastangas save susirasti ir išsakyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Lenkų emigrantų žurnale "Kultūra", kuris leidžiamas Paryžiuje, pernai spalio mėnesį buvo atspausdintas dr. Juozo Girniaus straipsnis, liečiąs Lietuvos ir Lenkijos santykius. Jisai tuojau sukėlė atgarsį lenkiškoje visuomenėje. Būdingesni pasisakymai buvo paskelbti to paties žurnalo gruodžio ir sausio mėnesių laidose. Iš jų matyti, kokios nuotaikos vyrauja lenkų emigrantuose šiuo metu Lietuvos atžvilgiu. Dr. Juozo Girniaus pokalbis su šiais mūsų kaimynais yra įdomus ir tuo, kad bandyta pasilikti kultūrinėje plotmėje, vengiant įsivelti į politiką.
Savo atsiribojimą nuo politikos autorius iškelia jau pačioje straipsnio pradžioje, kuris pavadintas "Lietuvių-lenkų dialogo bejieškant". Ten aiškiai pažymima, jog kalbantis tik politiškai, niekad nebus galima susitarti bei išsiaiškinti, kadangi tų dviejų tautų santykių problemos yra gilesnės už politinius įvykius. Šioje srityje lengvai iškyla egoistinės aistros ir fizinės jėgos pagunda, šiuo laiku gi abi tautos politinių aplinkybių dėka yra pakliuvusios komunizmui. Autorius, nepaneigdamas politinės pusės, aiškinantis ateity lietuvių-lenkų santykius, pažymi, jog tam reikalingas iš anksto vieni kitų supratimas, paremtas pagarba teisei.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KELIOS PASTABOS DĖL STRAIPSNIO APIE VLIKĄ |
|
|
|
Š. m. sausio "Aiduose" paskelbtas gerb. K. Mockaus straipsnis "Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas" neišvengė kaikurių netikslumų.
1. Autorius teigia:" Didžiavomės ilgai savo sugebėjimu susitarti, būti vieningais prieš pasaulį"... Faktiškai tas "vieningumas" taip buvo reprezentuojamas: 1945. 4. 18. Vlikas prisistatė Vakarų aliantams "as the supreme political authority of the Lithuanian people and as the only rightful interpreter of their political will", bet truputį po to, 1945. 9. 19., Lozoraitis prisistatė JV, D. Britanijos, Prancūzijos vyriausybėms ministeriu pirmininku, einančiu respublikos prezidento pareigas. Tiesa, 1946 m. Berno konferencijoje Vlikas su Lozoraičiu priėjo susipratimo, bet jam nepritarė min. P. žadeikis ir min. B. K. Balutis, ir jau 1947 m. pradžioje nuo jo atsimetė ir Lozoraitis. Vlako ir BDPS Delegatūros reiškimasis vieningumo taip pat nerodė. Nerodė vieningumo ir Lozoraičio skirti Lietuvos atstovai Švedijai bei Šveicarijai. Vieningumo nerodė nei Bonnos, nei Madrido atvejai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
"Draugo" romano konkursas
1. Dienraštis "Draugas", talkininkaujant "Draugo" Bendradarbių Klubui, skelbia naują lietuviško romano konkursą. Paskutinė data konkursui skiriamo romano rankraščiui įteikti — 1956 m. lapkričio 1 diena.
2. Geriausiam romanui skiriama premija — tūkstantis dolerių.
3. Jury komisijos sąstatas bus paskelbtas netrukus. Ji pramatoma sudaryti Clevelande.
4. Romano siužetą pasirenka patys autoriai. Romanas turi būti parašytas mašinėle, nemažesnis kaip apie 200 romano formato puslapių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Kovo 25 d. Čikagoje įteikta Rašytojų Draugijos premija (500 dol.) Henrikui Radauskui už eilių rinkinį "žiemos daina". Apie laureatą kalbėjo Benediktas Babrauskas. Jo kūrybos skaitė teatro aktoriai. Apie poezijos esmę įdomų žodį tarė laureatas.
• Balandžio 8 d. kultūros žurnalo "Aidų" premija 500 dol. paskirta Kaziui Bradūnui už poezijos knygą "Devynios baladės". Premijos komisijoje buvo Leonardas Andriekus, Algirdas Landsbergis, Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis, Antanas Vaičiulaitis, Stepas Zobarskas. Premijos įteikimas įvyko balandžio 15 d. "Aidų" muzikos-literatūros vakare Toronte. Apie laureatą ir premijos įteikimo iškilmes bus ateinančiame numeryje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KNYGOS, GAUNAMOS "AIDŲ" ADMINISTRACIJOJE |
|
|
|
Antanas Vaičiulaitis — PASAKOJIMAI. Rinktines novelės. Įžanga prof. J. Brazaičio, iliustracijos T. Valiaus. Išleido "Venta". 1955 m. 244 p. Knyga įrišta. Kaina 4 dol.
Jonas Mekas — SEMENIsKIŲ IDILĖS. Poezija. "Aidų" leidinys. 1955 m., 64 p. Kaina 1 dol. Knygoje poetiškai iškeliama lietuviško kaimo buitis.
Leonardas Andriekus — ATVIROS MARIOS. Lyrika. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido Tėvai Pranciškonai. 1955 m. 136 psl. Kaina 2 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI |
|
|
|
Zenonas Kolba, Paulius Leonas, Antanas žvirblis — Chicago, III.; Dr. Jurgis Balčiūnas, Strasburg, Ohio; Dr. V. Jasaitis, Lewiston, Idaho; kun. E. Paukštis, Chester, Pa.; J. Labenskas, Regina, Sask., Canada.
|
Gražina Budrytė, Br. Taujenis, Chicago, III.; kun. Vyt. Pikturna, Brooklyn, N. Y.; L. Ozebergaitė, Toronto, Ont., Canada.
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — T. Leonardas Andriekus, O. F. M.. Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
