| |
|
|
1957 m. 4 balandis
|
DVASIŲ IŠSISKYRIMAS IR SUSISKALDYMO ŽAISMAS |
 |
 |
 |
14 PARTIJŲ AR TIK DVI?
1.
Imdamasis dar kartą grįžti prie daug kartų ir daug kieno liestosios temos, susidomėjau, kiek gi iš tikrųjų turime partijų, sąjungų, sąjūdžių, santarvių, frontų, federacijų ir kitokių junginių, beplušančių politiniame mūsų bare. Suskaičiau visus tuos vardus, kurie tebėra Vlike ar naujai jame atsirado ir kurie iš jo pasitraukė ar nebuvo į jį net patekę. Priskaičiau viso labo tokių junginių 14. Pakankamai esame organizuoti! Gražus skaičius, liudijąs, kiek visokeriopos politinės gyvybės stengiamės rodyti. Jei klausimas teeitų apie politinį mūsų interesą, galėtume iš tiesų džiaugtis, kad jo nestokojame. Klausimas tačiau yra kitas: ar tikslu, visiems turint tą patį tikslą, taip išsisklaidyti, kad iš bendros kovos greičiau susidaro bendros rietenos? Kada visokių junginių turime tiek daug, tikrumoje jie virsta skaidiniais. Beveik visi sutinkame, kad sutartinas veikimas būtų labai pageidautinas, jei ne tiesiog būtinas. Deja, tiek pat visi matome, kaip toli gražu ligi visų pageidaujamos santarvės. Ir juo toliau, juo "gražiau".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
HĖGELIS IR MARKSAS ARBA IDEALIZMO IR MATERIALIZMO KRYŽKELĖ |
|
|
|
(Tęsinys)
V.
Jei hėgeliškosios dialektikos prieštaros dėsnis yra marksistinės "logikos" variklis, tai istorinio materializmo kertiniu akmeniu galime laikyti "suišorėjimo" idėją. Tiktai turint prieš akis šitą idėją ir nusakant žmogaus išlaisvinimą kaip jo kovą prieš žmogiškosios egzistencijos suišorėjimą, nesvarbu kokiomis formomis tai besireikštų, galima suprasti marksistinę filosofiją. Norint dabar suvokti "suišorėjimo" sąvokos prasmę, reikia susipažinti su josios geneze "Dvasios Fenomenologijoje" ir su Feuerbacho hėgeliškosios filosofijos kritika.
Pirmiausia sustosime ties "Dvasios Fenomenologija". Šis veikalas daugelio yra laikomas genialiu kūriniu, nors pats Hėgelis ir nebuvo tos nuomonės. Jis yra įvadas į hėgeliškosios filosofijos sistemą ir kartu, žiūrint iš pažinimo problemos taško, šitos sistemos visuma. Tačiau reikia tuojau pastebėti, kad Hegeliui filosofija nėra nei logika "organon" prasme, t. y. kuri nagrinėja pažinimo būdą, o ne patį žinojimą, nei "išminties meilė", kuri dar nereiškia pačios tiesos turėjimą. Ji yra mokslas arba, kaip Schellingas sako, mokslas apie absoliutą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 GEGUTĖ
Kantrus, o Viešpatie, esi
Prie Nemuno pakrančhi —
Gegutė per linksmai kvatojasi,
Pamiršus tavo kančią.
Kvatojas, aidi lyguma —
Mes einam kryžiaus kelią —
Kvatojas ji, gal nežinodama,
Kaip tavo širdį gelia.
Iš paupio ir lankose
Linksma ji pasirodo —
Visur, visur gegutė lankosi,
Atnešdama paguodos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
60 METŲ TĖVYNĖS SARGYBOJE |
|
|
|
Nepavykusi misija
Lietuviška spauda turėjo lemiančios reikšmės lietuvių kovai su rusifikacija, ypač su spaudos draudimu, ir lietuvių tautiniam susipratimui. Šioje kovoje "Tėvynės Sargas", nuo kurio pirmo numerio pasirodymo pernai sausio mėn. sukako 60 metų, buvo vienas iš tvirčiausių ir energingiausių kovotojų. Jo gimimo priežasties reikia j ieškoti ano meto ideologiniame lietuvių inteligentų nesutarime, kuris pradėjo ryškėti jau "Aušroje", perėmus ją redaguoti pasireiškusiam priešreligine veikla J. Šliūpui. Tas nesutarimas dar labiau paaštrėjo "Varpo" ir "Apžvalgos" laikais.
Griežtas Žemaitijos kunigų leidžiamos "Apžvalgos" tonas prieš lietuvių liberalus nepatiko Seinų seminarijos klierikams. Jie j ieškojo naujų veiklių žmonių naujam nuosaikesniam laikraščiui leisti. 1893 m. pavasarį Seinų seminarijos klierikai Pranas Būčys (vėliau vyskupas) ir Andrius Dubinskas atvyko į Kauno seminariją pas J. Tumą ir J. Vizbarą pasitarti dėl naujo katalikiško laikraščio išleidimo. Jie aiškino netinkamą "Apžvalgos" kryptį ginče su pozityvistine inteligentija. Pr. Būčys ir A. Dubinskas buvo "Varpo" šalininkai, žinoma, nepagyrė kai kurių ir jo išsišokimų prieš katalikus. J. Tumas, buvęs vienas iš "Apžvalgos" iniciatorių, buvo pasiųstas į Mosėdį pas kun. K. Pakalniškį, laikraščio redaktorių, susitarti dėl švelnesnės "Apžvalgos" taktikos su "Varpu" bei "Ūkininku". Apie tą savo misiją kun. J. Tumas savo 1911 m. laiške, adresuotame Sofijai Čiurlionienei, taip rašo:
|
|
Skaityti daugiau...
|
I
T. S. ELIOT šiandien yra vienas įtakingiausių poetų šiapus ir anapus Atlanto. Gimė 1888 m. rugsėjo 26 d. St. Louis, Mo.; buvo septintas ir jauniausias feimos narys. Jau iš mažumes labiau mėgo nuošalumą ir upę negu savo amžiaus vaikų žaidimus. Literatūros studijas pradėjęs Harvarde, jas toliau tęsė ir užbaigė Sorbonoj ir Oksforde. Vienerius metus dirbo mokytojo darbą, po to tarnavo banke. Būdamas preciziškas ir nuosaikus, po dienos darbo vakarais studijuodavo, rašydavo. 1923-1935 m. redagavo literatūros žurnalą "Criterion", dirbo knygų leidykloj. Dar 1927 m. Eliot tapo britų piliečiu, o po metų perėjo j katalikus, 1948 m. Eliotui suteikta Nobelio literatūros premija kaip "naujų literatūros kelių skynėjui".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAIP TELESFORO VALIAUS GRAFIKON ATĖJO SPALVA |
|
|
|
 TELESFORAS VALIUS
AUTOPORTRETAS (spalv. tipografija)
Pirmieji pasimatymai su menininkais dažnai būna savotiški: nežinodamas nei jų tikslios biografijos, nei gyvenimo apystovų, nematęs jų veido, nei kalbėjęs su jais, susitinki kurioj nors bibliotekoj ar parodoj su jų kūriniais ir staiga pajunti, kad jie tau artimi, įsilieja tavin tokia broliška šilima ir tokiu atvirumu, tarytumei būtų tavo žmogiškojo likimo dalis. Tavo, ilgai nešiotų, svajonių ir neišsakytų troškimų įkūnijimas. Tavo dvasioje regėtų veidų ir šalių vaizdinys, kurių tu nemokėjai pavadinti vardu arba nupiešti popieriuje. Taip ir šių pastabų autorius pirmą kartą, prieš dvidešimt metų, "Naujojoj Romuvoj" susitiko grafiką Telesforą Valių. Tasai medžio rėžinys vadinosi "Velykų rytas Lietuvoje"; nepamirštamas kūrinys, viena išbaigčiausių tos rūšies kompozicijų visoje mūsų grafikoje. Pavadinkime tai laimingo atsitiktinumo valanda, kad kaip tiktai šis kūrinys suvedė mus draugystėn: tarytum iš pakilios vietos mes žvelgiame į, akmenine tvora aptvertą, šventorių, kurio viduryje stovi maža medine bažnytėlė, savo tamsiu kontūru įrėminusi viduje virpuliuojančią šviesą,, plūstančią |
|
Skaityti daugiau...
|
|
DOSTOJEVSKIS SOVIETINIO LIETUVIO KRITIKO AKIMIS |
|
|
|
Pereitais metais suėjo 75 metai nuo Dostojevskio mirties. Šios sukaktuvės buvo paminėtos ir Lietuvoje. Ta proga sovietinės Lietuvos Rašytojų Sąjunga suruošė uždarą minėjimą, kuriame pagrindinį referatą skaitė žinomas kritikas Z. Grigoraitis. Tas referatas, paskelbtas "Literatūros ir Meno" laikraštyje, labai ryškiai pavaizduoja sovietinės kritikos (t. y. partijos) laikyseną Dostojevskio atžvilgiu, čia mes ir bandysime pasidalinti to straipsnio mintimis su "Aidų" skaitytojais, leisdami daugiausia kalbėti referato autoriui, patys pasitenkindami tik viena kita pastaba.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Kazimieras Barėnas: KARALIŠKA DIENA. Novelės. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 17. 1957 m., 154 p.
LUX SCHRISTI 1957, kovo mėn., nr. 1(23). Leidžia ALRK Kunigų Vienybė, 116 p. Rašo: M. Krupavičius — šv. Augustino aktualumas, J. Sakevičius, M.I.C. — Palaimintasis Inocentas XI. Pluoštą "Šventadienio minčių" arba pamokslų pateikia Pr. F. B. (11-31 p.). Likusią žurnalo dalį užima Kunigų Vienybės veiklos oficialieji raštai, žinios, informacijos. Redaguoja kun. V. Rimšelis, M.I.C.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VYSKUPO KNYGA APIE MARIJĄ |
|
|
|
 Labai įdomu, kai kuris vyskupas parašo kokią knygą: juk vyskupai yra tieioginiai apaštalų įpėdiniai, ir jiems pirmiausia yra pavesta skelbti žmonėms Gerąją Naujieną. Tad ir įžymiausieji Lietuvos vyskupai per pastaruosius 100 metų mokė sau pavestuosius ne vien gyvu žodžiu ar ganytojiniais laiškais, bet ir knygas rašydami: paminėkim tokį Valančių, Baranauską, Paltaroką, Staugaitį, Skvirecką, Reinį.
Į tą garbingąją eilę, šalia vysk. V. Padolskio, štai jau ne nuo šiandien yra įsitraukęs ir vyskupas Vincentas Brizęys. Ir, reikia pasakyti, sėkmingai. Ištisų knygų jis dar nebuvo ligšiol išleisdinęs; bet įvairiuose laikraščiuose straipsnių yra išspausdinęs nemaža. Kiek esu jų skaitęs, jie sudarė man įspūdį, jog autorius yra šviesi galva, žinių skrynia, tiksli plunksna.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Lietuvių Enciklopedija, pasigėrėtinas mūsų emigracijos paminklas, išspausdino X tomą, siekiantį raidę K. Atskiras tomas bus paskirtas Lietuvai; jis jau redaguojamas. Ryšium su tuo, kaip priedą prie Lietuvos tomo, Enciklopedija išledo Lietuvos žemėlapį, Juozo Andriaus redaguotą.
Žemėlapis turi mastelį 1 : 532 000 ir 72.5 cm augštį bei 103 cm plotį, be rėmų. Jo ribos siekia Liepoją ir Ludzą šiaurėje, Balstogę bei Baranovičius pietuose, Drisą ir M;nską rytuose, Elbingą vakaruose. Pietinė Rytprūsių dalis išjungta: jos vietoje įdėti M. Gimbutienės Aisčių paplitimo žalvario ir geležies amžiuose ir A. Šapokos Lietuvos 15 amžiuje žemėlapiai. Žemėlapis — hipsometrinis: augščiai virš jūros pažymėti spalvomis — žalia ligi 100 m, augščiau geltona ir ruda. Baltijos jūros gilumai parodyti izobatomis kas 10 m vienoda spalva. Vietovardžius tvarkė prof. A. Salys, hidrografini tinklą prof. S. Kolupaila. Prie žemėlapio pridėta 47 psl. knygutė su įžanga ir vardynu: labai vertingas priedas, skiriamas žymia dalimi svetimiems skaitytojams ir naudotojams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS PLUNKSNOS DARBININKAI |
|
|
|
 Keli istoriniai bruožai
Nepriklausomoje Lietuvoje plunksnos darbininkai, žurnalistai ir rašytojai, savo kūrimosi pradžioje ėjo vienu keliu ir sutilpo vienoje organizacijoje, kuri iškart buvo pavadinta "Lietuvių literatų draugija", o vėliau — "Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga".
Nors jau anuomet turėjome savo nepriklausomą valstybę, bet žurnalistų trūko. Nei spaudos draudimo metu iki 1904 m., nei iki I-mojo pasaulinio karo nepavyko išugdyti profesionalinių žurnalistų kadrų, nors visi mūsų tautos kovotojai dėl laisvės rašė, kiti ir labai daug rašė. Jie reiškėsi visur: JAV, Mažojoj Lietuvoj, Rusijoj — Petrapily, Latvijoj — Rygoje ir kitur. Tie visuomenininkai, tautos žadintojai, aušrininkai, varpininkai atliko labai svarbų tautinės sąmonės išugdymo darbą. Jie paliko ir mūsų laikams gilius ir neišdildomai ryškius pėdsakus. Tai buvo kilnūs spaudos savanoriai: jie dažniausiai jokių honorarų negaudavo ir neimdavo, nes reta redakcija ir tegalėjo juos mokėti. Spaudos darbas buvo tik priemonė savo sroviniam ar tautiniam tikslui atsiekti. Išėjo taip, kad mūsoji praeities spauda pasitarnavo mūsų šviesuomenei, pavaduodama lietuviškus universitetus: ji iš kartos į kartą perduodavo išsaugotas mūsų šviesuolių žinias, patyrimą, laimėjimus. Tokiu būdu tie rašantieji mūsų spaudos savanoriai, tautos kultūrinio darbo pirmūnai, atliko labai svarbią misiją. Jų dėka mūsoji tauta pabudo iš miego, pakilo mokslo ir kultūros keleriopon pakopų augštumon.
|
|
Skaityti daugiau...
|
(A. ALECHINO MIRTIES MINĖJIMO PROGA)
1946 m. kovo 23 d. mažame Lisabonos viešbučio kambarėlyje prie stalo sėdėjo nejudrus žmogaus pavidalas. Sustingusių akių žvilgsnis buvo nukreiptas į atverstą knygą — Margaritos Sotbern "Vers l'Exile", lyg skaitydamas eilutę ". . . tai yra likimas tų visų, kurie gyvena tremtyje . . ."
Taip mirė A. A. Alechinas, 18 metų išbuvęs pasaulio šachmatų meisteriu. Ką tik pasibaigęs antrasis pasaulinis karas, sudėtingi ir lygiai tragiški jo padariniai tebebuvo sukaustę žmonijos dėmesį. Tai šis įvykis praėjo mažai pastebėtas. Liūdna pabaiga vieno audringo gyvenimo, nepalyginamos šachmatininko karjeros.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Alto vykdomasis komitetas praneša, kad 1957 balandžio 11-12 Vašingtone buvo pasitarimai Lietuvos laisvinime klausimu. Dalyvavo iš Alto L. Šimutis, P. Grigaitis, M. Vai-dyla ir M. Kižytė, iš Vliko J. Matulionis, J. Kaminskas, H. Blazas ir A. Devenienė, iš L. Laisvės Komiteto V. Sidzikauskas.
Pasitarimas pritarė Alto 1956 suvažiavimo planui rengti masinę peticiją Jungt. Valstybių prezidentui. Peticija prašys panaudoti visas taikingas priemones, tarp jų ir Jungtines Tautas, Lietuvai išlaisvinti.
Sutarta budėti, kad akivaizdoje kilusio demilitarizuotos Europos juostos projekto nebūtų pažeisti Lietuvos reikalai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Lietuviai pranciškonai praėjusį rudenį Kennebunkporte, Maine, atidarę savo gimnaziją (High School), kviečia i ją stoti vradžios mokyklą baigusius moksleivius. Pradžioje veikia pirmoji klasė. Šį rudenį atidaroma ir antroji. Vietos bendrabutyje yra 30-čiai naujų mokinių.
Mokyklai ir bendrabučiui vadovauja patys lietuviai pranciškonai.
Gimnazijoj išeinamas visas valdžios vidurinėms mokykloms nustatytas kursas su lotynų kalba ir lituanistika.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — T. Leonardas Andriekus. O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Menine priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
