| |
|
|
1957 m. 5 gegužė
|
FILOSOFO STASIO ŠALKAUSKIO BRANGIAM ATMINIMUI |
 |
 |
 |
Pirmas susitikimas su Šalkauskiu
Amerikos Lietuvių Taryba, susidariusi iš lietuvių katalikiškų organizacijų, 1918 m. gegužės pradžioje susirinkusi Vašingtone, posėdžiavusi keletą dienų ir priimta audiencijon pas prezidentą Wilsona (geg. 3 d.), tarp ko kita, nutarė Šveicarijon siųsti 3 žmonių delegaciją. Ji buvo sudaryta iš pačių tos tarybos narių: adv. B. Mastausko, kun. J. Dobužio ir K. Pakšto. Delegacijos, vėliau pavadintos misija, pirmininku buvo B. Mastauskas, sekretorium — K. Pakštas, kaipo jauniausias ir vos spėjęs baigti sociologijos kursus Fordhamo un-te, New Yorke. Delegacijos pirmininkas buvo Amerikos pilietis ir pasižymėjęs advokatas su tūkstančiu anekdotų, kiekvienai progai pritaikytų. Kun. Dobužis, kilęs iš Lietuvos bajorų, buvęs "Vilties" antriniu redaktorium, žmogus labai apsiskaitęs, įdomus, aristokratiškų papročių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Aš pakilau saulėgrąža į saulę.
Bet saulė nusileido.
Ant upės kranto dega laužas.
O Dieve mano!
Kad būčiau aš kaip laužas!
Kad būčiau žiburys,
Kuris paklydusiam keleiviui
Surasti padeda duris!
|
|
Skaityti daugiau...
|
 IŠTRAUKA IŠ "JUODVARNIŲ" POEMOS
Sesuo Rūtele suranda brolius, bet dar negali JŲ išvaduoti. Ji turi tylėti dvylika metų. Broliai ją nuneša j girią ir palieka.
18
SKLINDA per girią rytmečio aidas:
Ten, kur šiurena liepa sena,
Sėdi mergaitė plaukus išskleidus,
Žiūri i dangų su šypsena.
Girios žvėreliai, vėtrų auginti,
Niekad nematė žemės dukters;
Sako, jos akys deimantais spindi,
Dangišką šviesą girioj pažers!
Miško tankmyne skubina briedis,—
Girios linksmybes jai apsakys!
Krūmuos lazdynų jau atsisėdęs
Meškinas senas trina akis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
HĖGELIS IR MARKSAS ARBA IDEALIZMO IR MATERIALIZMO KRYŽKELĖ |
|
|
|
(Tęsinys)
C. Absoliučioji dvasia
Istorija, kurią sąmonė perbėga trečią ir paskutinį kartą, yra iš tikrųjų tik istorinio kelio prisiminimas, kuris tėra galimas tik "post factum" — pabaigoje. Pasaulinės istorijos didysis kelias yra atpasakotas kaip atbaigtas epas. Pereitųjų šimtmečių prisiminimas sutampa su dvasios susiradimu religinėje bendruomenėje. Absoliučiosios dvasios dialektinis judesys pereina tris etapus: meno, religijos ir filosofijos (absoliutinio žinojimo). Bet reikia pastebėti, kad šičia Hėgelis neskiria dar meno nuo religijos. Tik daug vėliau suvokia absoliutinę dvasią kaip meno, religijos ir filosofijos uniją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
1. PASAKOJIMAS APIE ŠUNIUKĄ PIKĮ
Kitą kartą gyveno vyras su žmona, ir jiedu turėjo šuniuką, kuris vadinosi Pikis.
Šuniukas buvo mažytis, juodas, su baltu lopinuku ant krūtinės ir su rudais žandais. Nėra ko sakyti — jis buvo išauklėtas, mandagus ir tokis protingas, kad būtų knygas skaitęs, jeigu jam kas būtų raides parodęs.
Abu jie, vyras ir žmona, Pikį lepino, glostė ir šukavo, o šaltesnėmis dienomis jį apvilkdavo švarkeliu, kad negautų slogų.
— Tai ne šuva, o vaikas,—sakė moteris kaimynėms ir saugojo, kad jo skersvėjis neužpūstų, nei šlapdriba nenudrengtų, nei vižlos neaprietų.
Atėjus nakčiai, ji guldė šunį lovytėn, rūpestingai apkamšydama antklodes.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Visatos pažinimas per paskutiniuosius penkiasdešimt metų labai daug pažengė pirmyn. Atsirado visai naujos astronomijos šakos, o kai kurios iš buvusių svarbiausių jos šakų nuslinko į antraeilę vietą. Dabar aktualiausi klausimai yra: pavienių žvaigždžių struktūra, galaktikos struktūra, visatos struktūra, o taip pat jų visų atsiradimas ir išsivystymas. Čia ir bus nagrinėjama žvaigždės gyvenimas. Palyginti, dar ne daug dešimtmečių praėjo nuo to laiko, kai žvaigždė buvo vadinta "ugnies rutuliu". Tai buvo laikyta gana aiškia ir tikslia jos definicija. Šiandien, kada mes daug daugiau žinome apie žvaigždes, daug sunkiau atsakyti, kas yra žvaigždės ir ar jos gimsta ir miršta kaip žmonės.
Artimiausia žvaigždė
Pirmiausia pravartu pakalbėti apie mūsų saulę, kaip artimiausią žvaigždę, nes ją mes geriau pažįstame, negu bet kurį kitą dangaus kūną. Be to, kitas žvaigždes neretai teks lyginti su mūsų saule.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Studijos, straipsniai ar net apžvalgos iš turtingos ispanų literatūros mums yra retenybe. Tad ir be ypatingos sukakties ar šiaip progos pravartu žvilgtelti į jų autorius. Čia ir norime tarti žodį apie vieną iš žymesniųjų ispanų dramaturgų.
José Echegaray (1833-1916), ispanų dramaturgas ir Nobelio premijos laureatas, yra viena iš įdomesniųjų literatūrinių figūrų. Echegaray karjera yra tikrai verta dėmesio, nes jo vardas nuskambėjo ne tik literatūroje, bet taip pat politikoje ir moksliniame pasaulyje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Albinas Baranauskas: SNIEGO PLATUMOS. Noveles. Išleido Nida. Londonas. 273 p.
Tai pirma Albino Baranausko knyga. Joje randame dvidešimt su kaupu novelių. Jų veiksmas sukasi apie ne taip jau žymų Suvalkijos miestelį Vilkabalius. Savo ruožtu tai suteikia rinkiniui tam tikro vieningumo vietos atžvilgiu.
Vieningas jis ir kitomis savo savybėmis, pirmiausia — humoru. Autorius turi gabumų linksmesnėms padėtims, įvykiams, išraiškoms bei nusiteikimams. Tas humoras nėra trankus, o greičiau — santūrus ir epiškai ramus. Autorius jieško ne tiek juokingų žodžių, anekdotų (nors šiaip jo novelių turinys grindžiamas ir anekdotais), o savo humorą išugdo iš vaizduojamosios medžiagos, atsitikimų ir situacijų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Balys Auginas: PAPARČIO VĖDUOKLĖ. Poezija. Išleido Tėviškėlė. 1956 m.
Poezijos knygų tiražų gausumu niekad negalėjome perdaug girtis, o tuo labiau dabar. Jei šiek tiek lengviau žinomesniems, tai debiutantams ir pusiau debiutantams tikrai nelengva. Tiesa, keli laikraščiai turi literatūros puslapius, kuriuose poezija visada miela viešnia. Ir, aišku, žurnalai. Tačiau poetams ir jųjų skaitytojams iš periodikos labai nedaug naudos. Pasirodo labai nedaug ir labai retai. Poetams reikėtų nebijoti dažnesnio rodymosi su mažesnės apimties rinkiniais ir gal net vieno lanko sąsiuvinėliais. Poetas turi augti, o jis gali augti tik knygomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
PROF. DR. ERNESTO FRAENKELIO "Baltų kalbos".
Tai yra įvadas į baltų kalbų mokslą, jų kalbiniai santykiai tarpusavy ir su indoeuropiečiais (Ernst Fraenkel. Die baltischen Sprachen. Ihre Beziehungen zu einander und zu den indogermanichen Schwesteridiomen als Einführung in die baltische Sprachwissenschaft, Heidelberg 1950).
Šis profesoriaus veikalas, galima sakyti, vainikuoja jo visą ilgametį triūsą baltistikoj. Nė vieno dalyko savo srity jis nepraleido pro šalį. Jo akis visur bešališkai budėjo. Neaiškumus ir pridėtus iškraipymus, kokių, deja, gyvenime dažnai pasitaiko, moksliškai ir nuodugniai stengdavos išblaškyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Jurgis Savickis: ŽEMĖ DEGA. II. Išleido Terra. Chicago, 1956. 415 p.
Kazimieras Barėnas: KARALIŠKA DIENA. Novelės. Išleido Nida. Londonas, 1957. 254 p.
THE REFUGEE. A Psychological Study. By K. C. Cirtautas. Foreward by Prof. Pitirim A. Sorokin. Meador Publishing Co. Boston, 1957. 166 p.
Į Laisvę. Leidžia Lietuvių Fronto Bičiuliai. 1957 m., nr. 12 (49), 96 p. Rašo: A. Maceina, Z. Ivinskis, J. Grinius, M. Musteikis, D. Kenstavičius, R. Bačkis ir kt. Numeris aktualus politine medžiaga.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
INOCENTO IV LAIŠKŲ RINKINYS APIE PABALTIJO KRAŠTUS |
|
|
|
 Garsus pranciškonų-konventualų istorikas italas Tëv. G. Abate, 1955 m. sudarydamas tikslesnį Paduvos šv. Antano konventualų vienuolyno bibliotekos senų kodeksų inventoriaus katalogą, netikėtai atrado XIII šimtmečio dokumentų rinkinį, kuriame yra ir 283 popiežiaus Inocento TV (1243-1254) laiškai ar, geriau tarus, laiškų juodraščių nuorašai. Savo radinį rimtai išstudijavęs ir patyręs, kad šis membranoje apie 1247 m. rašytas kodeksas turi daugelį iki šiol nežinomų dokumentų, Tėv. G. Abate paruošė jo santrauką registro formoje ir, parašęs išsamų straipsnį ("Lettere "secretae" D'Innocenzo IV e aitri documenti in una raccolta inedita del sec. XIII"), paskelbė jį pranciškonų mokslo žurnale "Miscellanea Francescana" (1955, f ase. III, 317-373). Apie tai patyręs, kitas italų istorikas, Luigi Berra, savo straipsniu ("Lettere inédite di Innocenzo IV", įdėtu "L'Osservatore Romano", 1956, 5 nr., 3.), iškėlė didelę atrastųjų dokumentų reikšmę Inocento IV biografijai ir apskritai viduramžių istorijai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJAS POSŪKIS A. GALDIKO KŪRYBOJE |
|
|
|
 Adomas Galdikas, prieš penkerius metus atvykęs iš Paryžiaus j JAV, išvystė nepaprastą kūrybinį našumą. Per tą neilgą laiką jisai Amerikos meno centre, Niujorke, kuriame telkiasi Europos ir šio kontinento naujausi laimėjimai, suruošė jau tris savo darbų parodas. Pirmoji įvyko 1954 m. John Myers galerijoje, o paskutinės dvi, pernai ir šiemet, Feigle galerijoje, šalia Niujorke ruošiamų parodų dailininkas yra matomas ir kitur. Jis, tai vienas, tai su kitais lietuviais, jau rodėsi Čikagoje, Clevelande ir Waterbury. Taip pat ir svetimtaučių kolektyvinėse parodose dažnai galima aptikti jo darbų, čia ypatingai minėtinas šio dailininko dalyvavimas praėjusį pavasarį Whitney muziejuje Niujorke amerikiečių meno parodoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TREMTIES LIETUVIŲ OPEROS TEMOMIS |
|
|
|
("Rigoletto" pastatymo proga)
Tarpe naujų valstybių, atsiradusių po pirmojo pasaulinio karo, Lietuva pasižymėjo ypatingu operos pamėgimu. Mūsų operos teatras, susikūręs 1920 m. gruodžio 31 d., išsyk nustebino tolaikinę laikinosios sostinės visuomenę savo lygiu. Girdėti operą savo kalba, matyti scenoje žymaus lygio mūsų dainininkus buvo lietuviams visai naujas pergyvenimas: caro valdžios priespauda neleido mums anksčiau pasireikšti su tiek plačiais žygiais. Gal todėl mūsų operos teatras pasidaro lyg tautine šventove, nustelbdamas pirmutiniame nepriklausomo gyvenimo dešimtmetyje kitas muzikos šakas, šis iėeų santykis tik paskutiniais laikais prieš antrąjį pasaulinį karą buvo kiek pakitėjęs, pradėjus kilti chorinės ir simfoninės muzikos reikšmei; operos pirmavimas vis dėlto išsilaikė bent Kaune iki pat paskutiniųjų laikų. Vokiečių okupacijos metu susikūrusi Vilniaus opera nenustelbė puikiai pasireiškusių J. Kačinsko vadovybėje Filarmonijos simfoninių koncertų, o tik atsistojo šalia jų; Kaune iki pat antrosios rusų okupacijos tebesitęsė operos moralinė hegemonija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" PREMIJOS IR KONCERTAS |
|
|
|
 Kultūros žurnalas "Aidai", ugdydamas grožinę bei mokslinę kūrybą, nuo pat savo pirmųjų dienų Amerikoje kreipia dėmesį į premijas. Jau 1950 m. leidėjai ryžosi skirti 500 dol. dovaną, kuri būtų teikiama pamečiui už mokslo ir grožinės literatūros veikalą, išspausdintą arba rankraštyje. Tai buvo pati pirmoji pastovi premija šioje Atlanto pusėje. Tuo žygiu norėta paskatinti bei palaikyti mokslinio ir grožinio rašto žmones, kuriems ypatingos šio krašto aplinkybės dažnai kliudo atsiduoti kūrybai. Norėta taip pat paraginti ir visuomenę, kad brangintų lietuvišką knygą. Tuo tikslu ruošiami iškilmingi "Aidų" premijų įteikimai, sujungti su augšto lygio koncertais ir literatūrine dalimi. Jiems kasmet parenkama kita vieta, pasižyminti lietuviškos publikos gausumu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JAV LB KULTŪROS FONDO PRANEŠIMAS |
|
|
|
1. Pasibaigė dainos ir giesmės 1957 m. konkursas, kuriam kun. dr. J. Prunskis paskyrė 500 dol. Jury komisija (VI. Jakubėnas, A. Stephens, A. Kutkus, B. Chomskis ir A. Skridulis) š. m. IV. 20 apsvarstė visus atsiųstuosius 22 kūrinius. Premijuoti kūriniai ir jų autoriai: a. 250 dol. už dainą vyrų chorui "šilainė" — komp. Br. Markaičiui, S.J.; b. 125 dol. už mišriam chorui "Mišių giesmes" — komp. Juozui Gaubui; c. 75 dol. už giesmę mišriam chorui "Eisi kentėt" — komp. Bruno Markaičiui, S.J.; d. 50 dol. už giesmę mišriam chorui su solo balsu ir akomp. — Juozui Stroliai.
Konkursas pavyko, nes ir tarp nepremijuotų kūrinių yra visa eilė spausdintinų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Spausdinant šį "Aidų" numerį, atėjo žinia apie Lietuvos nepaprasto pasiuntinio ir įgalioto ministerio Vašingtone Povilo žadeikio mirtį. Mirė jis širdies priepuoliu gegužės 11 d., sulaukęs 70 m. amžiaus. Palaidotas gegužės 16 d. Velionis atstovavo Lietuvai JAV nuo 1935 m. Apie jį daugiau bus ateinančiame "Aidų" numeryje.
• Juozas Kajeckas, pasiuntinybės patarėjas, mirus min. Povilui Žadeikiui, atstovauja Lietuvai Vašingtone charge d'affaires titulu.
• Strasburge balandžio 26-30 dienomis įvyko Pavergtų Europos Tautų sesija. Lietuvos delegaciją sudarė V. Sidzikauskas, dr. P. Karvelis, J. Glemža, J. Lanskoronskis, Ed. Turauskas ir V. Bataitis. Sesijai pirmininkavo V. Sidzikauskas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Šis "Aidų" numeris yra šimtasis. 26 žurnalo numeriai pasirodė Vokietijoje ir 74 Jungtinėse Valstybėse. Jie rikiuojasi 12-kos metų kelyje, paženklintame mūsų tautos kančiomis, pasiryžimais ir laisvo rytojaus viltimis.
Pasiryžimai išlaikyti iš tėvynės išsineštuosius dvasinius lobius bei viltys susilaukti šviesesnių metų skatino leisti ir kultūros žurnalą tremtyje. Tada vadovaujantieji mūsų kultūriniam gyvenimui asmenys negalėjo palikti gausios šviesuomenės be dvasinio peno.
|
|
Skaityti daugiau...
|
"Aidų" premijų fondą aukomis parėmė šie asmenys: kun. N. N. — 500 dol., prel. Pr. Juras iš Lawrence, Mass. — 200 dol., kun. M. Kemežis iš Elizabeth, N. J. — 50 dol., kun. dr. J. Starkus iš Bayonne, N. J. — 50 dol, kun. J. Pragulbickas iš Elizabeth, N. J. — 25 dol., kun. E. Paukštis iš Chester, Pa.— 10 dol., kun. K. Balčys iš Amsterdam, N.Y. — 10 dol., kun. P. Jonaitis iš Palmer, N.Y. — 3 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — T. Leonardas Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
