Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1957 m. 10 gruodis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Feliksas Jucevičius — Įsikūnijimo tikrovė ................................................................................. 433
Leonardas Andriekus — Bernelių Mišios (eil.) .......................................................................... 439
Kostas Ostrauskas — Jonas Biliūnas—poetas .......................................................................... 440
Henrikas Radauskas — Jūra, Po rudens medžiu, Sekmadienis, Tolima diena, Greitis (eil.) ... 446
Jonas Rugis — Mokslo ir proto kulto klausimu ......................................................................... 448
Stasys Pilka — Vinco Krėvės kūryba lietuviškose scenose ...................................................... 452
Prof. Steponas Kolupaila — Narutis, Vilnius, Kaunas 1939 m. ................................................. 461

KŪRYBOS PASAULYJE

KNYGOS IR ŽURNALAI
Titas Narbutas — B. Markaitis: Širdies gelmė .......................................................................... 470

MOKSLAS
Dr. Jonas Balys — Apie etnologines teorijas ir sroves .............................................................. 471

MENAS
Jeronimas Kačinskas — Jean Sibelius ........................................................................................ 472

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Pr. Alšėnas — Kanados lietuviai ................................................................................................. 473
Skaitytojai rašo ............................................................................................................................. 477

Įvykiai ........................................................................................................................................... 478

1957 m. "Aidų" turinys ................................................................................................................ 479
Skaityti daugiau...
 
ĮSIKŪNIJIMO TIKROVĖ PDF Spausdinti El. paštas


"Matyti arba pražūti. Tokia yra situacija, kurion kiekvieną, kuris yra visatos dalis, pastato egzistencijos stebuklingoji dovana. Ir to pasėkoje tokia yra, tik augštesniame laipsnyje, žmogiškoji dalia." Šitaip kalba Teilhard de Chardin, vienas žymiausių mūsų laikų geologų bei paleontologų, savo knygos "Le phenomen humain" įžangoje. Bet ką reiškia "matyti"? Tai žinoti. Ne be pagrindo sako vienas istorikas, kad nėra taip svarbu, jog įvyksta dideli dalykai, bet viskas yra, kad jie tampa žinomi. Žinojimas užima svarbią vietą ir tikėjimo plotmėje. Nuo šimtmečių ir tūkstantmečių žmogus turėjo nuostabų kūną ir amžinybe apdovanotą sielą, tačiau jis tapo visatos stebuklu tik tą akimirką, kai jis save atpažino kaip gyvojo Dievo paveikslą. Kodėl? Nes jaustis kūno bei kraujo žmogumi, tai būti tik tuo, kuo esi ir nesi, gi žinoti esant panašų į Dievą, tai pradėti būti tikru žmogumi. Pažinimas pastarojo žmogaus, kuris tėra tik ir vertas šito vardo, pasiekė galutines augštumas anoje tikrovėje, kurią Jėzus Kristus apreiškia ir kurią jis įkūnija. Štai kodėl jojo įkūnytosios tikrovės pažinimas reiškia kartu ir žmogaus pažinimą.
Skaityti daugiau...
 
BERNELIŲ MIŠIOS PDF Spausdinti El. paštas
Skamba žingsniai
Ant ledo,
Ant sniego —
Į Bernelių Mišias einat jūs.
Ne Betliejaus žvaigždė — meilė veda,
Ne žvaigždė jus prikėlė iš miego ...
Skamba žingsniai
Ant ledo,
Ant sniego —
Jūs prikėlėt šilus.

Žinot patys
Tą kelią
Per lauką —
Stebuklinga šviesa nelydės.
Prakartėj rasit Jėzų vaikelį,
Prakartėj Išganytojas laukia —
Žinot patys
Tą kelią
Per lauką —
Jums nereikia žvaigždės.
Skaityti daugiau...
 
JONAS BILIŪNAS - POETAS PDF Spausdinti El. paštas
KELETAS DUOMENŲ

Nors Jono Biliūno prozai gana būdinga poetinis - estetinis polėkis, poetas žanro prasme jis buvo silpnas. Visi jo parašyti aštuoniolika1 eilėraščių ir du nebaigti fragmentai nepakyla augščiau elementarios poezijos lygio. Nesudaro išimties ir gana dažnai cituojamas eilėraštis "Kad numirsiu, man' pakaskit". Jo populiarumą tenka aiškinti ne tiek meniniu stiprumu, kiek skaitytojo užuojauta pačiam autoriui, sunkų gyvenimą turėjusiam, anksti mirusiam, ilgą laiką neišsipildžius jo troškimui būti palaidotam "ant Šventosios upės kranto". Tiesa, šiame eilėraštyje jausmas kiek laisvesnis, negu kituose, forma lankstesnė. Nežiūrint to, jo meninę visumą smukdo sentimentalumas. Žodžiu, net ir kiek stipresni Biliūno lyrikos posmai toli gražu neprilygsta jo geriesiems prozos kūriniams. Biliūnas — ne poetas. Jis pats, baigdamas ši eilėraštį, atvirai prisipažįsta, jog

... lakštingalės dainelių
aš dainuoti nemokėjau.

Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
JŪRA

Prieš miegą jūra keičia spalvą,
Gaisruodama tarp akmenų,
Ir puošia rūsčią dievo galvą
Lengvų ornamentu menu.

Zenitas supasi nukritęs
Ir kyla linija blaivia
Per nuogą kūną Amfitritės
Geltono vakaro laive.

Koralų rausvos rankos bąla,
Sirenų balsas vos girdėt.
Tritonai duoda jom signalą,
Kad sapną galima pradėt.
Skaityti daugiau...
 
MOKSLO IR PROTO KULTO KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Naująją pagonybę aprašo š. m. AIDŲ Nr. 1 straipsnyje Pr. Gaidamavičius. Dėl to straipsnio tenka iškelti du klausimus, liečiančius ir pačią moderniosios pagonybės sąvoką ir, kas svarbiausia, straipsnio autoriaus nurodomą naujosios pagonybės variantą, kurį jis riša su mokslo ir proto kultu.

Patsai pagonybės terminas vargu ar gali būti taikomas daugeliui moderniojo žmogaus gyvenimo apraiškų. Pagonybė implikuoja tikėjimą, įsitikinimus, išgyvenimus, nes tai buvo religija, daugiau ar mažiau primityvi, daugiau ar mažiau kilni, tolima nuo tiesos, kurią mums atnešė krikš čionybė, bet tai buvo religija. Tai buvo pasireiškimas dvasinio gyvenimo, jieškojimas atsakymo į seniai žmoniją kamavusius gilesnius klausimus. Pagonybė turėjo savo idealus ir savo fanatikus ir kentėtojus. Pagonybės paunksnyje išaugo graikų filosofija, gyveno, mąstė ir kūrė ir Platonas ir Aristotelis. Aš čia toli gražu nenoriu idealizuoti pagonybės, bet noriu pasakyti, kad pagonybės terminas netinka mūsų laikų žmonių masės gyvenimo apraiškoms. Dabartinio žmonijos gyvenimo reiškiniai yra ne pagonybė, bet kažkas daug blogesnio. Tai ne klaidžiojimas, jieškant tiesos ir tos tiesos nepažinimas, bet tiesos visiškas nejieškojimas ir jos nesiekimas bei nesiilgėjimas, visiškas nesidomėjimas dvasiniu gyvenimu. Dabartinio žmonijos gyvenimo ryškūs požymiai yra ne tik nesigilinimas į dvasinį gyvenimą, bet amoralumas ir visiskas vertybių sąvokų sąmyšis, apatija ir hedonizmas su vadinamojo "good time" nuolatiniu jieškojimu, vengiant gilesnių ir sąmoningesnių religinių pergyvenimų ir intensyvesnio dvasinio gyvenimo. Tai nustojimas galvoti amžiais žmogų liečiančiais klausimais, nustojimas visokeriopo humanistinio susidomėi'mn. tai tikra pradžia nužmogėjimo, nuindividualėjimo ir perėjimo į masinį, gregarinį, bandos gyvenimą.
Skaityti daugiau...
 
VINCO KRĖVĖS KŪRYBA LIETUVIŠKOSE SCENOSE PDF Spausdinti El. paštas
(Pabaiga)
 
Pirmas "Šarūno" pastatymas Lietuvoje
Yra naivūs, laikinos reikšmes ir kuklūs įvykiai, pasilieka — savo šilumos ir jaukumo dėliai — atmintyje. Toks įvykis man yra "Šarūno" spektaklis Tautos Teatre.

Iš gausios daugelio puslapių medžiagos Antanas Sutkus ir Vytautas Bičiūnas sudarė scenos veikalą. Toji inscenizacija buvo vaidinta Tautos Teatre, Kaune, Maironio gatvėje (kur vėliau įsikūrė Muzikos Konservatorija). Programa skelbė Vinco Krėvės "Šarūno" vaidinimą.

Premjeros datos mūsų sąlygomis nustatyti nepavyko. Ano spektaklio dalyvis Juozas Olšauskas teatsimena, jog tai įvyko pavasarį. Gal 1923, o gal 1924 metais. Esu linkęs manyti, jog tai buvo 1924 metais.
Skaityti daugiau...
 
NARUTIS - VILNIUS - KAUNAS 1939 M. PDF Spausdinti El. paštas
MEDŽIAGA MONOGRAFIJAI APIE NERĮ

1939 metų vasaros kelionėms pasirinkau Vilniaus kraštą. Vieną kartą, 1932 metais, visą mėnesį keliavau mūsų Rytais — nuplaukiau Nemunu nuo Liubčios ligi Gardino, aplankiau Narutį, Breslaujos ežerus, Trakus, Ašmeną, Alšėnus, Žaliuosius ežerus. Tada važiuoti į Vilniaus kraštą ir dar "hidrografinio špionažo" tikslais buvo gan rizikinga. Užtat mano nuotraukas ir nuotykių aprašymus mielai dėjo visi žurnalai.

Kada pasidarė galima legaliai vykti per įkyrėjusią administracinę liniją, man parūpo aplankyti Nerį ir nematytą Nemuno ruožą žemiau Gardino. Pirmąją kelionę numačiau iš Naručio ež. Narutimi ir Nerimi iki Kauno. Kartu su manimi ruošėsi keliauti mano senesnių draugų būrelis, bet dėl neramių laikų negavo leidimų ir pasiliko. Išvykome tik su dviem studentais — H. Jonaičiu ir J. Puodžiūnu. Turėjome dvi sudedamas baidares: viena vieta taip ir pasiliko laisva. Įrengimą pasiėmėm tik būtiniausią: 2 palapines, 2 fotoaparatus, virtuvėlę ir kiek drabužių.
Skaityti daugiau...
 
ŠIRDIES GELMĖ PDF Spausdinti El. paštas


Bruno Markaitis: ŠIRDIES GELMĖ. Immaculata. 146 p. Kaina $2.00.

Pirmoje knygos dalyje autorius yra tikras dvasios archeologas. Jis kasasi iki širdies gelmių. Ir ką jis ten randa? Pirmiausia — gražių prisiminimų ir liūdnų. Blogis, atrodo, daugiau žymių palikęs kaip gėris. O pačioje širdies gilumoje autoriui mato Dievą, Jo malonę ir prirakintą velnią. Cia kryžkelė, kur susitinka mirtis, dangus ir pragaras. Sumechanintas technikos amžiaus žmogus, pasidaręs medžiagos garbintojas ir pinigo vergas, nebeįstengia surasti tiesos, nors siela vistiek turi nujautimą, jog reikia jieškoti tiesos, gėrio ir malonės. Taip žmogus, kaip paklydęs paukštis, klaidžioja tarp tiesos ir laimės, nežinodamas, kurios pirma siekti. Mėgindamas surasti tiesą per laimę, tampa žemiškų gėrybių, garbės ar kūrybos vergu, nusimena ir net prieš Dievą stoja. O tikroji tiesa — Dievo tiesa. Kas ją seka, jau čia žemėje ragauja laimės. Praradęs gi Dievą, žmogus praranda ir antrą atramos tašką — žmogų ir pasijunta pilnutinėje vienatvėje, kuri yra lyg bedugnė pelkė, kurioje jis ir skęsta. Taip atsiskyrusi nuo Dievo siela "miršta" ir jos laukia antroji mirtis — pragaras. Tik atgaila žmogų vėl į Taborą atveda.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Marius Katiliškis: MIŠKAIS ATEINA RUDUO. Romanas. Išleido Terra. Chicago, 1957. 514 p.

Kazimieras Barėnas: KARALIŠKA DIENA. Novelės, 1957. 254 p.

Stasė Prapuolenytė: MIELI ŽODŽIAI. Lyrika. Išleido Venta, 1956. 83 p. Įsigyti galima šiuo adresu: Spaudos Bendrovė žiburiai, 941 Dundas St., W. Toronto, Ont., Canada.

Elena Tumienė: KARALIAI IR ŠVENTIEJI. Eilės. Išleido Lietuvių Dienos, Los Angeles, 1957. 80 p. Kaina $2.50.
Skaityti daugiau...
 
APIE ETNOLOGINES TEORIJAS IR SROVES* PDF Spausdinti El. paštas
Rašydamas recenzijas apie mano knygą "Lietuvių mitologiškos sakmės" (Londonas, Nida, 1956), A. Mažiulis pora kartų padejavo, kad tos knygos įžangoje, esą, religijų kilmė mano aiškinama pasenusios materialntiškcs-evoliucionistiškos sampratos šviesoje (žr. "Draugas", 1956, rugp. 11 d. ir "Aidai", 1957, Nr. 3, p. 136). Turiu pasakyti, kad visos etnologinės teorijos, aiškinančios religijų kilmę, man labai gerai žinomos. Recenzento garbinama "kultūristorinė srovė" man pažįstama iš pačių pirmųjų šaltinių: trejus metus studijavau Vienoje etnologiją ir klausiau paskaitų pas didžiausius tos srovės šulus. Ta etnologinė srovė arba mokykla, sukūrusi "kultūros ratų" teoriją, įdomiai aiškina daugeli etnologinių reiškinių. Tačiau visko ir ji neišaiškina, ir patys tos srovės vadai pripažįsta, kad daugelis jų teorijų yra tik "darbo hipotezės", bet nebūtinai paskutinis žodis. Pagirtinas jų kuklumas.
Skaityti daugiau...
 
JEAN SIBELIUS PDF Spausdinti El. paštas
Šiemet rugsėjo mėnesį mirė visam pasauliui žinomas kompozitorius Jean Sibelius, suomių tautos pasididžiavimas, savo šalies patriotas ir kovotojas.

Šis palyginamai nedidelis tolimos šiaurės kraštas, nuostabus savo gamtos grožiu, ne vieną kartą atkreipė į save pasaulio tautų dėmesį. Kietos gamtos sąlygos, neramus, grobuoniškas kaimynas Rusija, griežtos ir kai kada šiurkščios gyvenimo negerovių šalinimo pastangos praeityje išvystė tvirtą, ryžtingą ir darbštų suomių žmogaus charakterį. Nenuostabu tad, kad ši kilni ir garbinga, amžių užgrūdinta tauta davė tokį kultūros milžiną — Sibelijų, kuris savo genijum nušvietė ne tik pilkojo suomių krašto kampelius, bet žibėjo didžiu meno švyturiu visam muzikos pasauliui. Tuo labiau suomių tautai jis buvo brangus ir nepavaduojamas asmuo. J. Sibelijaus gyvenimas, jo veikla ir kūryba pasidarė neatskiriama suomių tautinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. Nuo jauno ligi seniausio suomio sekė savo tautos patriarcho išgyvenimus, kūrybinius laimėjimus, jo skausmus ir džiaugsmus. Sibelius Suomijai buvo daugiau negu muzikas — jis buvo jos laisvės kūrėjas ir gaivintojas.
Skaityti daugiau...
 
KANADOS LIETUVIAI PDF Spausdinti El. paštas
Pagrindinis šio rašinio tikslas — maža studijėlė apie Kanados lietuvius ir ju gyvenimą. Vienok, norint ką nors parašyti apie žmonių gyvenimą, be abejonės, pirmiausia reikia paryškinti toji aplinkuma, kurioj jiems tenka gyventi. Taigi, pirmiausia apie Kanadą, o paskiau — apie Kanados lietuvius.

Kanados fotografija skaičiais
Newfoundland prieš keletą metų prie Kanados prisijungus su 320,000 gyventojų, tuomet Kanadoj gyveno 11,203,000 žmonių, o rašant šias eilutes — stat'stikos duomenys rodo, jog Kanados gyventojų skaičius jau prašoka 16 milijonų. Taip skubiai ir taip žymiai Kanados gyventojų skaičių pakėlė ne vien tik normalus prieauglis, bet ir itin intensyvi ligšiolinė imigracija.
Skaityti daugiau...
 
SKAITYTOJAI RAŠO PDF Spausdinti El. paštas
Aktualus straipsnis
Nerandu net žodžių išreikšti tą pasigerėjimą, kurj sukėlė J. Alaušiaus straipsnis: "Dvasių išsiskyrimas ir susiskaldymo žaismas" (1957, balandžio mėn. Aidai, Nr. 4).

Paskaičius minimą straipsnį tokia pakili pasidarė nuotaika, kad net darbovietėje darbas atrodė lengvesnis.

J. Alaušius taip teisingai, taip giliai išreiškė tas mintis, kurios jau seniai glūdi daugelio lietuvių sielose.

J. Alaušiaus straipsnis, atrodo, turėtų priversti susimąstyti ir didžiausius politinius fanatikus.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Išvykstant į Paryžių Nato kon-ferencijon prez. D. Eisenhovveriui ir Valstybės sekretoriui J. P. Dulles, Altas įteikė raštą, kuriame prašoma palankaus dėmesio ir pavergtosioms tautoms.

•    Lietuvių politinių veiksnių atstovai lapkričio 17 d. buvo suvažiavę pasitarti į Vašingtoną. Dalyvavo Alto Vykdomojo Komiteto nariai: L. šimutis, dr. P. Grigaitis ir M. Vaidyla; Vliko prezidiumo nariai; A. Trimakas, J. Stikliorius ir H. Blazas; Lietuvos Laisvės Komiteto nariai: V. Sidzikauskas ir J. Audėnas; Informacijos Centro direktorė M. Kižytė, K. Škirpa, J. Kajeckas ir kan. dr. J. B. Končius. Suvažiavime buvo apžvelgta tarptautinė politinė padėtis bei jos įtaka mūsų laisvinimo darbui. Palikta kiekvienam veiksniui dirbti laisvinimo darbą savo srities ribose. Sudaryta informacijų bei spaudos komisija, į kurią įeina M. Kižytė, Alto atstovė, H. Blazas, Vliko atstovas ir dr. M. Brakas, Liet. Laisvės Komiteto atstovas. Jų uždavinys informuoti visuomenę apie Lietuvos laisvinimo eigą. Iš rezoliucijų labiausiai pažymėtinos šios, kuriose Altas.
Skaityti daugiau...
 
1957 METŲ AIDŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINE  LITERATŪRA
Aistis Jonas — Pavasio simfonija: Adagio, Menuetas, Andante, Scherzo, Finale (eil.) 351 p.
Andriekus Leonardas — Gegutė, Jėga, Pabudimas, Varpeliai (eil.) 159
Andriekus Leonardas — Bernelių mišios (eil.) 439
Augustaitytė - Vaičiūnienė Juzė — Lašas ant akmens, Laiškas šv. Antanui, žvaigždė, Po koncerto (eil.) 11
Bradūnas Kazys — Morenų ugnis: Vandens pagarbinimas, Sandoros skrynia, Girios, Namų įkūrimas, Medžioklė, Duona (eil.) 55
Bogutaitė Vitalija — Į savo žemę (eil.) 73
Brazdžionis Bernardas — Credo 108
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą,  šiuo skelbiama jos taisyklės:

1.    1957 metais ketvirtą kartą premija bus skiriama už grožinę  literatūrą:  poeziją, noveles, apysakas,  romaną ar dramą.

2.    Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
DĖL "AIDŲ" ATEITIES PDF Spausdinti El. paštas
1958 m. pradžioje "Aidų" leidėjai, redakcija ir administracija išreiškia nuoširdžius linkėjimus visiems skaitytojams, bendradarbiams, platintojams ir rėmėjams.

Leidėjų pagrindinis rūpestis ir toliau lieka šio žurnalo išlaikymas. Kai visuomenėje taip sumažėjo dėmesys lietuviškai knygai, lengva suprasti ir mūsų baimę "Aidų" ateitimi. Šiuo metu leidėjai visų labiausiai nori, kad kiekvienas skaitytojas giliai įsisąmonintų, jog savo prenumerata prisideda prie didžiai svarbaus žygio — kultūros žurnalo leidimo tremtyje.
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — T.  Leonardas And riekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai