|
|
1971 m. 6 birželis
1941 birželio 23 lietuvių tautos sukilimas prieš sovietinį okupantą buvo sėkmingas: vėl buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir sudaryta Laikinoji vyriausybė jai atkurti. Deja, tos pačios sąlygos, kurios suteikė sėkmę, netrukus ją užtemdė. Vos po šešių savaičių Laikinoji vyriausybė buvo priversta savo veiklą suspenduoti, nes nacinė Vokietija baltų kraštus pavertė savo "Ost-landu".
Ar buvo prasmės tokiomis sąlygomis sukilti? Nėra ko stebėtis, kad okupantinė spauda juodina 1941 sukilimą. Bet ir čia atsiranda balsų, kad tai Tebuvo beprasmiškas griebimasis už šiaudo" (F. Jucevičius, Tauta tikrovės ir mito žaisme, p. 101).
Ne "už šiaudo" griebiamasi, kai ryžtamasi ir pačios gyvybės aukai. Ne "vokiečių mitas" nuteikė ir ne LAF sukurstė tautą sukilti, o ryžtas "gyventi per mirtį", tariant J. Ambrazevičiaus žodžiais per 1941 birželio sukilėlių laidotuves. Tauta spontaniškai sukilo, po nepriklausomybės netekimo pasinaudodama pirma proga paliudyti laisvės troškimui. Tai neginčijamai rodo ir to sukilimo pastatytosios Laikinosios vyriausybės nesvyruojantis laikymasis. Jei būtų buvę vadovautasi "vokiečių mitu", tai ir būtų vokiečiams pasisekę ją sau palenkti. Verčiau suspenduodama savo veiklą, negu paklusdama vokiečių gundymui tapti jų administraciniu organu ("tarėjais"), Laikinoji vyriausybė liko ištikima sukilimo tikslui — tautos laisvei nepriklausomoje valstybėje. Todėl istorinėje perspektyvoje 1941 birželio 23 ir turi panašios reikšmės, kaip 1918 vasario 16.
|
Skaityti daugiau...
|
1941 METŲ VYRIAUSYBES KELIAS |
|
|
|
Parašė Kazys Škirpa
|
Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas pik. Kazys Škirpa
Kelias, kurį teko 1941 metų Laikinajai vyriausybei nueiti, buvo jai nutiestas ne sunkios naštos, staigiai birželio 23 uždėtos ant jos pečių. Vyriausybė susidėjo iš tokių vyrų, kurių jokia našta Lietuvos labui, kad ir pati sunkiausia, nebaugino, nes sėmėsi ryžto iš birželio 23 tautos sukilimo sudėtos kraujo aukos už Lietuvos suverenumą ir jų pastatymą prie atsikūrusios valstybės vairo.
Vyriausybei neįmanomai sunkų kelią sudarė vien tik hitlerinė Vokietija. Skelbusi besąlyginį sovietinio komunizmo pasmerkimą ir kursčiusi rusų pavergtas tautas siekti išsilaisvinimo, pati — kai 1941 birželio 22 savo militari-nes jėgas pasuko prieš Sov. Rusiją — stojo ant šios pastarosios durtuvais sukurtos Lietuvoje teisiškai nelegalios padėties pagrindo ir nusi-nuogino kaip pati siekusi Lietuvos pavergimo. Tatai ėmė ryškėti jau prieš rusų - vokiečių karą, būtent iš to, kad vokiečių užsienio reikalų m-ja užsispyrusiai vengė pertraktacijų su Lietuvos diplomatiniu postu Berlyne Lietuvos suverenumo atkūrimo klausimu ir kad vokiečių karinė vadovybė iš anksto davinėjo instrukcijas numatytiems žygiui per Lietuvą vokiečių kariuomenės vienetams nuginkluoti Lietuvių Aktyvistų Fronto (LAF) kovos padalinius, kai tik bus pasiekę vietoves, kur tokie padaliniai pasireikštų.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Juozas Ambrazevičius
|
1941 birželio mėn. sukilėlių kapai Kauno kapinėse
Iš ministro pirmininko pareigas ėjusio Juozo Ambrazevičiaus kalbos, laidojant 1941 birželio sukilėlius Kaune.
Ne pirmas kartas šioje vietoje prasiveria duobės, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei. Tačiau niekados toji duobė nebuvo tokia didelė, kaip šiandien. Tai rodo, kiek Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės.
|
Skaityti daugiau...
|
1941 birželio sukilimas Kaune |
|
|
|
Parašė Pilypas Narutis
|
Straipsnio autorius Pilypas Narutis 1941 sukilimo metu (tuomet 21 metų studentas) buvo LAF vyr. štabo Įgaliotinio krašte L. Prapuolenio ir Kauno LAF štabui vadovavusio dr. Ad. Damušio pavaduotojas ir pagrindinis ryšininkas su studentija. Per jo rankas ėjo visa sukilimo Kaune organizacija. Tuo būdu tai yra vieno iš pagrindinių 1941 sukilimo Kaune organizatorių atsiminimai.
Paskutinieji '30 metų atžymėti trimis laisvės sukilimais: vengrų sukilimas — 1956, lenkų Varšuvos — 1944 ir lietuvių — 1941 birželio 23. Visuose šituose sukilimuose ypatingai pa-ssižymėjo jaunimas savo narsiais žygiais ir idealistiniu aukojimusi, vedant žūtbūtinę kovą dėl laisvės. Būtų visai teisinga visus šituos sukilimus pavadinti jaunimo sukilimais už savo krašto laisvę, už žmoniškumo atstatymą. Visi trys sukilimai turi istorinės reikšmės. Bet tik lietuvių sukilimas buvo apvainikuotas laimėjimo sėkme — pilnai atliko savo uždavinius: nuversta Maskvos Paleckio iškamšinė vyriausybė ir pastatyta Laikinoji Lietuvos vyriausybė dvi dienas anksčiau, negu vokiečių armija Lietuvą užėmė.
|
Skaityti daugiau...
|
KAS YRA "SOVIETINIS SOCIALIZMAS"? |
|
|
|
Parašė Leszek Kolakovoski
|
Žemiau dedamos satyrinės poemos prozoje autorius Leszek Kolakowski (g. 1927) buvo pats įtakingiausias lenkų komunistų jaunosios kartos filosofas, Varšuvos universitete nuo 1959 vadovavęs naujųjų amžių filosofijos istorijos katedrai# Nors ir būdamas giliai įsitikinęs marksistas, jis virto nemažiau griežtu sovietinio režimo kritiku. Todėl pagaliau buvo ir iš universiteto atleistas, ir iš partijos pašalintas. Gavęs Kanados McGill universiteto kvietimą, 1968 jis paliko Lenkiją ir liko gyventi Vakaruose. Pastaruoju metu profesoriauja Amerikoje. Anglų kalba išleistas jo straipsnių rinkinys "Toward a Marxist Humanism" New York: Grove Press, 1968), skiriamas "dabartinės kairės" ideologijai — "marksistiniam humanizmui".
Sovietinis "socializmas" iš tikrųjų yra socializmo tiesioginė priešybė. Tokia mintis žemiau dedamąjį L. Kolakowskio žodį ir paverčia aštriausia satyra kurios sovietinis "socializmas" aplamai yra susilaukęs. Satyra buvo autoriaus parašyta 1956 studentų laikraščiui "Po Prostu", tačiau cenzūra jo nepraleido, asmeniškai intervenavus pačiam Gomulkai. Tačiau, kas tada buvo pasakyta, ligi šiai dienai neprarado savo aktualumo. Paskutiniųjų neramumų Lenkijoj proga radome šią satyrą prancūzų spaudoje (Le Figaro Littėraire, 1970. XII.28 - 1971.1.3 numeryje). Pateikiame vertimą ir lietuvių skaitytojams, manydami, kad šia savo satyra lenkų marksistas filosofas gana įžvalgiai parodo, kiek mažai sovietinis "socializmas" turi teisės dangstytis socializmu.
Mes jums pasakysime, kas yra socializmas. Bet pirma reikia pasakyti, kas nėra socializmas. Anksčiau šiuo klausimu mes turėjome labai skirtingą pažiūrą, negu šiandien turime. Taigi, štai kas nėra socializmas: Visuomenė, kurioj be jokio nusikaltimo reikia namuose laukti policijos. Visuomenė, kurioj yra nusikaltimas būti nusikaltėlio broliu, seseria, sūnumi ar žmona. Visuomenė, kurioj žmogus yra nelaimingas dėl to, kad prasitaria, ką jis galvoja, o laimingas yra dėl to, kad nesako, ką jis mano.
|
Skaityti daugiau...
|
Eilėraščiai ir "Aš buvau dideliame mieste" |
|
|
|
Parašė Antanas Vaičiulaitis
|
SEKMINĖS* Žaltvykslės ir kaukai seniai pradingo, Dievai ir žmonės ūkanoj sapnuoja, Užvožė amžių knygą pranašė Sibilė, Neradus burto nė stebuklo. Ir tada, vaiski Nelyginant aušra, jinai atsklinda: Meilė! Padanges nutvoskia gaisais didingais, Kalnų viršūnes rožių varsomis išrašo, Vaivorykštę nuleidžia marių dugnui Ir nykią širdį malone užlieja . . . Atole piemenys lyg volungės oliuoja, Nutyška basos per pienes mergaitės, Nuo dobilo ant dobilo samanė dūzgia. Niaurus, tamsoj smilksti vien Tu: Aklasis! - - - - - - - Anapus debesio, danguj traliuoja vyturėlis.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Jurgis Janavičius
|
DAR SAULĖS DAUG Alg. J.
Dar saulės daug, vidudieniais tvankumo .. . Dar žydi beladonos, ir žydi imbiras ir sau sapnuoja vasaros ramumą.
ARAS NUTŪPĖ
Nuostaba, nugulėta persiuntime, išleipo ir nebe staigmena. Bet tik, žiūrėk, bulgaras! Pakuoja jau priemiestį. Ak, mezgalais, topagumais surišta ir kas bus, o Aras nutūpė. Susitikimai čia pat.
|
Skaityti daugiau...
|
"Traviata" (Čikagos liet. operoj) |
|
|
|
Parašė Vladas Jakubėnas
|
Čikagos lietuvių operos šis sezonas keletu atžvilgių skyrėsi nuo įprastinių. Visų pirma: nebuvo pastatytas naujas veikalas, bet pakartota jau prieš keleris metus matytoji G. Verdi "Traviata". Šioje operoje, kaip ir aną kartą, nedalyvavo dėl jiems nevisai tinkamų vadovaujamų rolių mūsų žymūs solistai St. Baras ir D. Stankaitytė. Svarbiajai Alfredo rolei vėl teko pasinaudoti lenkų lyriniu tenoru S. Wiciku. Pastoviam dirigentui A. Kučiūnui prieš keletą metų išsikėlus vadovauti operos klasei Seattle universitete, jis "iš tolo" įvykdė keletą pastatymų. Tačiau pernai operos valdyba nutarė pasikviesti Hartforde profesoriaujantį V. Marijošių, buvusį žymų Kauno ir Vilniaus operų dirigentą. Tuo metu turėdamas vad. "sabbatical year" — atostogas, V. Marijošius galėjo gan daug laiko paskirti Čikagos operai; jo vadovybėje praėjo išskirtiniu menišku lygiu G. Verdi "Likimo galia". Buvo girdėti ir apie tolimesnius V. Mari-jošiaus planus, tačiau likimo keliai pasisuko kitaip. A. Kučiūnui, pastoviai ar laikinai, vėl apsigyvenus Čikagoje, jis natūraliu keliu grįžo prie savo keliolika metų laikytos Čikagos lietuvių operos dirigento ir meno vadovo pozicijos. Čia jam buvo tekę praeityje nelengvi pionieriški uždaviniai, keliant iki beveik profesinio lygio šį mūsų gyvybingą kolektyvą. "Traviatos" pakartojimas buvęs šiemet pasirinktas iš dalies dėl laiko stokos platesniems pasiruošimams, iš dalies prisimenant prieš 50 m. Kaune 1921 Naujųjų Metų išvakarėse pastatytąją "Traviatą", tada kuriant mūsų valstybinę operą.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Zefirina Balvočienė
|
KAM JĮ VIENĄ?
Tu, kuris viršūnę kalno - - debesį, erelį, saulę —- —- jiems — takus šviesių žvaigždynų
Kam tik žmogų, jį tik vieną, palikai vergijoj slėnių, jei jo sielą visa ko aukščiau -iškėlei?!
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Nelė Mazalaitė
|
Tais, dar taip nesenais laikais, kai mūsų girios buvo ypatingai palaimintos, nes kaip skydas dengė nuo pavojų žmones, kurie savo tikėjimu ir svajonėmis priminė šventuosius, poetus ir senovės didvyrius, kartą jų medžioti pasikėlė didelė gauja rusų ir jų tarnų.
Jauniausias iš visų medžiotojų buvo Petras, kietas komunistas, įžūlus savo tautiečiams ir nuolankus rusų talkininkas. Tokiu jį užaugino dėdė, našlaitį, netekusį abiejų savo tėvų. O buvo jie, kaip ir dėdė, pataikūnai, bailiai ir neištikimi savo žemei nei savo žmonėms: jie buvo nubausti už tą išdavimą. Petras nesvarstė priežasties nei teisybės — jis tiktai kaltino ir neapkentė. Ir dėdė, kaip darbštus velnias, niekuomet nemiegojo, jis nepaliovė kurstęs ugnį savo brolvaikio širdyje ir ta ugnimi degino ir naikino didelius dalykus.
Petrui nerūpėjo pasekmės — jis dalyvavo, kaip šautuvai, kaip degtuvas. Tokių pat žmonių jis regėjo aplinkui — jie niekuomet negalvojo, ar jie yra panaudojami, ar patys savo valia daro, ką daro.
Petras darė, ką dėdė įsakė. Jis žinojo, kad dėdei yra įsakoma iš aukščiau, bet, šiaip ar taip, jis iš anksto žinojo, jog jis tuojau pat, pirmas po dėdės — tiktai ne šitą kartą.
Dėdė buvo labai pasipūtęs iš didybės — tai jo nuopelnas, kad jie vyksta. Jis žinojo, jog buvo atėjęs jo laimėjimo metas — ordinai ir pinigai — galvojo jis, bet dar nepasakė net savo duondaviams, ko jis geidžia atlyginimui. Lygiai kaip nebuvo pasakęs savo augintiniui, savo įpėdiniui, giminei, kur yra prekė, mainai. Bet kas yra prekė — žinojo visi dalyviai: dėdė, kaip linksmas kailių pirklys, buvo iš anksto pardavęs dvidešimt partizanų — tą būrį, kuris įvarydavo siaubo tiktai paminėjus.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Vt. Vt.
|
Kovo 3-5 Vilniuje vyko Lietuvos komunistų partijos XVI suvažiavimas, o kovo 31 - balandžio 9 Maskvoje — vyko Sovietų Sąjungos komunistų partijos XXIV suvažiavimas.
Kai Sovietų Sąjungos valstybinė struktūra turi šiek tiek, nors ir tik nominalinių, federacinių elementų, tai Sovietų Sąjungos komunistų partijos sąranga yra grynai monolitinė. Sovietų Sąjungos respublikinę komunistų partiją saisto besąlyginis aukštesniųjų organų "nutarimų privalomumas" (Partijos įstatų 19 str.). Respublikinės partijos centriniai organai turi "sistemingai informuoti aukštesnį partinį organą ir jam atsiskaityti" (42 str.). Tad respublikinė partija savo sąrangoje ir veikloje neturi absoliučiai jokios autonomijos. Todėl, pvz., ir pavadinimas Lietuvos komunistų partija yra grynai propagandinis, nes faktiškai nėra tokios Lietuvos komunistų partijos, yra tik Sovietų Sąjungos komunistų partijos respublikinis skyrius.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Leonardas Šimutis
|
Prel. Juozas B. Končius š. m. gegužės 23 sulaukė 80 metų amžiaus. Be abejonės, tai būtų lyg ir senatvė. Tačiau pats sukaktuvininkas kitiems tiekos metų sulaukusiems yra sakęs, kad tai tik pil-nesnio subrendimo amžius. Palin-kėtina sukaktuvininkui dar tiek ilgai gyventi ir veikti, kad jau ir pats galėtų prisipažinti senatvės pasiekęs.
Ir iš tikro prel. Končius nepaseno — savo darbais Bažnyčiai ir mūsų tautai. Ligi pat šiol jis tebėra veiklus lietuviškųjų darbų baruose. Nelengva būtų pilnai pavaizduoti sukaktuvininko nueitą kelią, nes jis yra platus ir šakotas. Jis kunigas - klebonas, visuomenininkas, pedagogas, kultūrininkas, labdarys, istorikas. Kiekviena jo dirbamo darbo sritis pareikalautų atskiro straipsnio ir platesnio įvertinimo.
Nuo Kaltinėnų pradinės iki Vašingtono universiteto Sukaktuvininkas gimė 1891 birželio 16 Stulgiuose. Pradžios mokyklą išėjo Kaltinėnuose 1905. Vidurinę mokyklą baigęs 1908 Raseiniuose, mokėsi Petrapilio gimnazijoj ir ją baigė 1912. Užbaigęs Kauno kunigų seminariją 1917, tais pačiais metais įsišventino kunigu. 1917-18 Breslau universitete studijavo ekonominius mokslus ir drauge kapelionavo lietuviams belaisviams. 1924 pradėjo lankyti Amerikos Katalikų universitetą Vašingtone. Jį baigė magistro laipsniu pedagogikoje, o 1930 tame pačiame universitete įgijo teologijos daktaro laipsnį.
|
Skaityti daugiau...
|
NETEKUS VIOLONČELISTO MYKOLO SAULIAUS |
|
|
|
Parašė Vladas Jakubėnas
|
š. m. 'balandžio 6 Denveryje, Colorado, mirė violončelistas Mykolas Saulius, tenykščio simfoninio orkestro narys nuo 1951. Lietuvių muzikų šeima neteko ryškios ir taurios asmenybės. Buvo tai žmogus, visa siela atsidavęs rimtai muzikai.
Gimęs Aviliuose (1902) prie gan didelio ežero Zarasų apskrityje, jis vaikystę praleido Petrapilyje, kur visa Saulių (Saulevičių) šeima buvo persikėlusi. Tačiau vasaros atostogos reguliariai buvo praleidžiamos Lietuvoje. Po I pasaulinio karo motina su vaikais, tėvui anksti mirus, grįžo Lietuvon. Iš pats mažens rodęs muzikinių gabumų ir jau Petrapilyje kiek pramokęs groti violenčele, M. Saulius tęsė muzikos mokslą ir 1933 baigė Kauno konservatorijos čello klasę. Jo mokytojais buvo Kaune gyvenęs vokietis Gottlieb Ludwig, vėliau dr. P. Berkovičius, ne tik mokytojai, bet ir žymūs violončelės virtuozai. Dvejus metus M. Saulius praleido Paryžiaus Ecole Normale de Musiąue; ten jo mokytoju buvo garsus pedagogas ir virtuozas D. Alexanian. Grįžęs Lietuvon ir davęs imponuojantį rečitalį Kauno konservatorijos salėje, M. Saulius kurį laiką grojo Kauno operos orkestre, vėliau persikėlė į palaipsniui besikuriantį radiofono orkestrą. Dar vėliau, įsikūrus Vilniaus Filharmonijai, J. Kačinskui vadovaujant, M. Saulius ten buvo čello grupės koncertmeisteriu, kartu vesdamas violončelės klasę Vilniaus muzikos mokykloje.
|
Skaityti daugiau...
|
MIRĖ KALBININKAS OTREMBSKIS |
|
|
|
Parašė L. D.
|
šių metų balandžio 25 mirė žymus kalbininkas Jonas Otrembs-kis (Otrębski), pastaruoju metu gyvenęs Poznanėje, Lenkijoje. Jis buvo gimęs 1889, tad ėjo 82 metus. Mokėsi Pilicoje ir Kelcuose. Vėliau studijavo Varšuvoje ir kalbotyros mokslą gilino Leipcige pas garsiuosius kalbininkus K. Brug-manną ir A. Leskieną. čia studijuodamas, jis susidomėjo ne tik sanskritu, bet ir lietuvių kalba.
1921 pradėjo dirbti Vilniaus universitete, vadovaudamas ide. kalbotyros bei sanskrito katedrai, čia jo rūpesčiu buvo įsteigtas lietuvių kalbos lektoratas, ir studentai galėjo įsigyti magistro laipsnį lituanistikoje. Daug metų jis pirmininkavo brandos egzaminų komisijai Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoj.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė KA
|
Skulptoriaus Juozo Bakio didžiausias kūrinys, visam laikui pastatytas lauke, yra Lituanicos paminklas, Beverly Shores, Ind. Kūriniui panaudota medžiaga yra cor-taine plienas. Kūrinys yra 28 pėdų aukščio, pastatytas ant cemento bazės, kuri išpilta apvalaus tvenkinio viduryje.
Beverly Shores lietuvių klubas, kuris turi apie 40 narių, savo susirinkime 1967 metų gale svarstė, kokiu būdu prasmingiau atžymėti Lietuvos nepriklausomybės 50 metų sukaktį. Buvo nutarta dėti pastangų, kad viena miestelio gatvė būtų pavadinta Lituanicos vardu. Vėliau tas nutarimas buvo pakeistas, prašant vienintelį miestelio parką pavadinti Lituanicos parku. Po didelių klubo narių pastangų miesto valdyba sutiko parką taip pavadinti. Klubas dedikacijos iškilmes suruošė 1968 vasario 16 dienos minėjimo proga; dalyvavo senatorius Birsch Bayh ir k. Tuoj pat buvo gautas leidimas parke pastatyti paminklą Lietuvos nepriklausomybės ir Dariaus - Girėno skridimo sukaktims paminėti. Klubo sudarytas komitetas nutarė pakviesti skulptorių J. Bakį sukurti paminklo modelį. Buvo sugestionuota herojinė tema, susieta su transatlantiniu Lituanicos žygiu ir to žygio tragedija, ši tragedija sutapo ir su dabartine Lietuvos tragedija.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŲ TELEVIZIJAI PENKERI METAI |
|
|
|
Parašė Bal. Brazdžionis
|
1966 kovo 25 Čikagos lietuviai per WCIU-TV stotį, 26 kanale, išvydo pirmąją laisvame pasaulyje lietuvišką televizijos programą. Sunku buvo tada patikėti, kad ši programa kartą savaitėje lankys mūsų namelius penkis metus. Pasiryžusių tautiečių darbais ir lėšomis remiama, ji jau pradėjo šeštus metus.
Per tiek laiko buvo įvairios programos: žiūrovai matė visą eilę mūsų solistų, tautinių šokių grupes, deklamatorių, muzikų, dailininkų, politikų, kultūrininkų, organizacijų vadovų. Buvo ir specialių programų: Lietuvos kariuomenės šventės, Motinos dienos, Dariaus ir Girėno, Vasario 16, Birželio trėmimų, demonstracijų ir t. t. Virš 250 programų surengti televizijai — nelengvas darbas. Su apgailestavimu tenka pripažinti, kad į lietuvių televiziją neįsijungia mūsų rašytojai, teatralai, režisieriai, operos dainininkai. Mūsų chorai irgi mažai pasirodo. Pirmojoj programoj dalyvavęs Dainavos ansamblis nebeatėjo daugiau. Išvydome vyčių chorą su F. Stro-lia priešaky ir V. Baltrušaičio parapijos chorą. Jaunimo organizacijos ir mūsų mokyklų jaunieji talentai daugiausia programose dalyvavo su šokiais, dainomis, vaidinimais, kanklėmis. Sunku čia visus paminėti trumpoj apžvalgoj.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Alaušius
|
Maištaujančio tikėjimo poetas
Nedaugelis mūsų moka italų kalbą. Todėl ir italų literatūra, ypač šiuolaikinė, lieka nepažįstama. Mažai žinomas vardas ir Giu-seppe Ungaretti, nors šis prieš metus miręs poetas buvo pasiekęs pasaulinio garso ir prieš pat mirtį apdovanotas pirmąja Tarptautine literatūros premija (The Books Abroad International Prize for Literature). Giliai itališkas ir europietiškas, G. Ungaretti drauge buvo universalus poetas. Tai lėmė jau pats jo gyvenimo susiklotymas. Pagal tėvus jis toskanietis, atseit sūnus tos vidurinės Italijos srities, kuri paskendusi sodų žalumoj, bet gimė (1888) dykumų krašte Egipte. Pati gimtinė Aleksandrija yra sena orientalinių tautų ir civilizacijų kryžkelė. Pradėjęs mokslą Egipte, toliau jį tęsė Šveicarijoj ir baigė 1914 Paryžiuje. Iš universiteto suolo tuojau pateko į karo lauką. Pirmuosius poezijos posmus sukūrė Karsto (Carso), vadinamo italų Verdunu, apkasuose. |
Skaityti daugiau...
|
— Simą Kudirką nuteisus 10 metų kalėti priverčiamojo darbo stovykloje, visa amerikiečių spauda vėl apie jį rašė. Eilė dienraščių atskirais vedamaisiais komentavo sovietų brutalumą. — Bostono arkivyskupas H. S. Madeiros paskelbė lietuviams raštą Mėlynosios armijos V. 13 pravedamai maldos ir atgailos dienai. Tame gerai parengtame rašte atvirai iškeliama, kad, "gyvendama sovietinėj okupacijoj, Lietuva šiandien yra tauta kankinė" (martyr nation). — Dievo Tarno arkiv. Jurgio Matulaičio 100 metų gimimo (1871.R" 13) sukaktis paminėta jo įkurtosios vienuolijos seserų Putnamo vienuolyne V.16. Paskaitą skaitė prof. A. Kučas.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė J. G.
|
Lietuvių katalikų mokslo akademija tėvynėje tenkinosi tik savo "Suvažiavimo darbais", kurių nepriklausomybės metais išleisti trys tomai. Laisvajame pasaulyje atsikūrusi LKMA ne tiek tęsia savo trimetinių suvažiavimų darbų leidimą (išleisti trys tomai, viso 1525 puslapiai), bet 1965 pradėjo leisti ir savo Metraštį. Skaitytojus pasiekė jau penktasis LKMA metraštis, Romoj išleistas 1970, bet Amerikoje gautas jau šiais metais. Tai stambūs didelio formato leidiniai. Pirmieji keturi tomai viso apima 1818 puslapių. "Metraštis V" turi 632 puslapius (tiek pat ir IV tomas), be to, 38 iliustracijų įklijas, 8 žemėlapius ir 3 statistines tabeles: Kaina 16 dol. Mūsų sąlygomis kiekvienas naujas leidinys turi įrodyti savo būtinumą, būtent — kad be pagrindo nedidins jau turimų leidinių skaičiaus, o užims nepakeičiamai savitą vietą. LKMA metraščiai savo nepakeičiamumą įrodė, duodami ne tokius pat straipsnius, kuriems yra vietos ir kitur, bet platesnes studijas, kurių kitoj periodinėj spaudoj nebūtų įmanoma paskelbti. Jei iš pradžių (I tome) šiuo atžvilgiu ir buvo tam tikro "svyravimo", netrukus LKMA metraščiai įgijo neginčijamai savitą charakterį. Tai platesnių mokslinių studijų leidinys, kaip liudija ir šis V metraštis.
|
Skaityti daugiau...
|
AKTUALIEJI BENDRINĖS KALBOS KLAUSIMAI |
|
|
|
Parašė P. Jonikas
|
Nevienas bent vyresniosios kartos šviesuolis, rašto žmogus mūsuose daugiau ar mažiau rodo susidomėjimo mūsų bendrinės kalbos praktikos klausimais ir kartais meilija gauti į juos atsakymų, paaiškinimų iš kalbininkų.
Šiokiems asmenims, o taip pat ir specialistams, besidomintiems bendrinės kalbos bei jos raidos problemomis, bus naudinga neseniai Pedagoginio Lituanistikos Instituto (su Lietuvių Tautinio Akademinio Sambūrio parama) išleista, dr. Pr. Skardžiaus parašyta kny ga Ankstyvesnė ir dabartinė lietuviu bendrinės kalbos vartosena (Čikaga, 1971, 80 psl.).
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Kęstutis Keblys
|
Romanistai, net ir rimtieji, ne kartą griebiasi egzotiškos tematikos. Įželdindami savo herojus neįprastose aplinkybėse, rašytojai, be abejo, tikisi surinkti didesnį skaitytojų būrį, o iš kritikų susilaukti paplojimo už originalumą. Nenuostabu tad nugirsti egzotiškų gaidų ir mūsų išeivijos prozoje.
Egzotika yra priešingybė skaitytojo, o kartais net ir autoriaus patirtinei aplinkai. Tai dažniausiai tolimi kraštai, neapgyventos dykumos, džiunglės, okeanų gelmės, o šiais laikais dar ir mėnulis su visa tolimąja erdve. Ar tai reiškia, kad mūsų beletristai jau išrašė savo herojams bilietą iš Marąuette parko smuklių į Marsą ar bent į Bolivijos džiungles? Bent kol kas — ne. Bet egzotiškos tendencijos vienok ryškėja, net pradeda formuotis savotiškon tradicijon. Tik ta mūsuose egzotika kitokia. Gal kai kas ir sakytų, jog tai egzotikos perversija. Ne Pakistane ir ne Biafros pilietiniame kare grumiasi naujieji mūsų romanų herojai, o kolūkyje. Paprastame so-vietinamos Lietuvos kolūkyje.
|
Skaityti daugiau...
|
SUGRĮŽUS l DP METO MOKYKLAS |
|
|
|
Parašė J. G.
|
Pokarinis penkmetis buvo ne tik varganos netikrybės, 'bet ir atkaklaus ryžto metas. Laikas išblė-sino stovyklinių vargų ir "kovų" atsiminimus. Nė beletristikoje nebegrįžtame į anuos "išvietintus" metus. Tačiau nebuvo tai tušti metai. Ir juose buvo kuriama ateitis. Kai dauguma tik "laiką leido", jaunimas ruošėsi gyvenimui. Ir tai (drauge su kitu kultūriniu darbu) suteikė tam penkmečiui istorinę prasmę.
Nežinia, kada šis penkmetis susilauks savo istoriko. Tačiau bent vienoj srity būsimasis istorikas (o su juo ir visi mes) susilaukė stambaus medžiagos pluošto. Prieš pusantrų metų skaitytojus pasiekė istorijos mokytojo Vincento Liule-vičiaus redaguota knyga Lietuvių švietimas Vokietijoje (išleido Kultūrai remti draugija Čikagoj 1969, faktiškai 1970; 639 psl., kaina 12 dol.).
|
Skaityti daugiau...
|
PAŠTININKAI IR CARAS SU KAIZERIU |
|
|
|
Parašė Al.
|
Tokia keistai hibridiška antraštė dėl to, kad imamės čia drauge aptarti dvi visiškai skirtingas knygas, kurias betgi sieja tas pats žmogus — Antanas Gintneris. O drauge jas aptariame dar ir dėl to, kad, nors tematiškai ir neturėdamos viena su antra nieko bendro, vis dėlto yra panašaus pobūdžio — kolektyvinės atsiminimų knygos.
Paštininkų atsiminimai Pirmoji šių knygų — tai Lietuvos paštininkų atsiminimai Nuo krivūlės iki raketos (538 psl.) išleisti Čikagoje prieš pusantrų metų (datuoti 1968, bet pasiekę skaitytojus jau 1969 vasarą). Knyga taip poetiškai pavadinta, norint nusakyti visą pašto pažangą. Pradžioje knygos redaktorius ir duoda trumpą istorinę pašto apžvalgą; šiek tiek apžvelgia ir Lietuvos pašto istoriją. Po jos supažindinama su nepriklausomos Lietuvos pašto kai kuriais organizatoriais ir pareigūnais, Pašto valdybos darbu, paštininkų organizacijomis ir spauda. Toliau eina įvairių autorių atsiminimai, kaip kūrėsi Lietuvos paštai svarbesniuose Lietuvos miestuose. Atskiri skyriai skirti Klaipėdos krašto paštui ir Vilniaus krašto paštų perėmimui (1939-40). Po jų seka įvairūs paštininkų atsiminimai iš nepriklausomybės meto, pirmosios sovietų ir vėliau vokiečių okupacijos. Vokietijos stovyklinių paštų duotas tik sąrašas, o aprašyti tik keturi paštai (buvo galima pageidauti sistemingesnės stovyklinių paštų apžvalgos). Trumpai apžvelgta paštininkų veikla ir tolesnėje emigracijoje — "plačiame pasaulyje". Pabaigoje pateikta užsienyje mirusiųjų paštininkų biografijos. Knyga gausiai iliustruota grupinėmis ir atskirų paštininkų nuotraukomis.
|
Skaityti daugiau...
|
ATSIŲSTA PAMINĖTI, klaidų atitaisymas |
|
|
|
Parašė Red.
|
Juozas Eretas: KAZYS PAKŠTAS. Tautinio šauklio odisėja (1893-1960). Išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija Romoj 1970. XVI + 384, kaina 10 dol. Dr. Antanas Skėrys: LIETUVOS MIŠKAI IR JŲ ŪKIS. Roma 1970. Atspaudas iš LKMA Metraščio IV ir V tomų, 274 psl., kaina 5 dol. (galima įsigyti iš autoriaus: Dr. A. Skėrys, 84-41 88th St., Woodhaven, N. Y. 11421). D r. Antanas Kučas (redaktorius): AMERIKOS LIETUVIU ISTORIJA. Išleido J. Kapočius Bostone 1971. 639 psl., kietais viršeliais, kaina nepažymėta. Rimvydas Šilbajoris: PERFEC-TION OF EXILE. 14 contemporary Lithuanian Writers (Radauskas, Vaičiulaitis, Aistis, Škėma, Ostrauskas, Landsbergis, Nyka-Niliūnas, Mackus, Nagys, Bradūnas, Katiliškis, Mekas, Baronas, Brazdžionis). Parėmus Lietuvių fondui, išleido University of Oklahoma Press: Norman, 1970. Į-rišta kietais viršeliais, 322 psl., kaina 8.50 dol.
|
Skaityti daugiau...
|
GARBĖS PRENUMERATORIAI Po 20 dol.: J. V. Dėdinas, Woodland Hills, Calif.; H. Brazaitis, M.D., VVilloughby, Ohio; dr. Ed. Lenkauskas, Cleveland, Ohio; Stasys K. Rudys, Old Hickory, Tenn.; kun. dr. K. Gulbinas, O.F.M. Cap., Werne, W. Germany; vysk. A. Deksnys, Roma, Italia.
"AIDŲ" RĖMĖJAI
Vacys šaulys, M.D., Chicago, 111.; Leonita Jankauskienė, Mountain-side, N.J.; Kaz. Čepaitis, Etobicoke, Ontario, Canada; Vytautas Bukis, Kingsgrove, N.S.W.; dr. A. Mauragis, Picnic Point, N.S.W.; Liudas Mar-tinkus, Woodville, W.; M. Slavėnienė, Auburn, N.S.W.; Vytautas Patašius, Earlwood, JN.S.W., Australia; Janina šviedrienė, Bogota, Colombia, S. America.
"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam. |
|
|
|
|
|