| |
|
|
1958 m. 7 rugsėjis
|
ARKIVYSKUPAS PRANCIŠKUS KAREVIČIUS |
 |
 |
 |
Palangoj. — Jau Žemaičių vyskupas. — Lanko Žemaičius. — Vyskupas liūto urve. — Kaune. — Karevičius kalbėtojas. — Karevičius ir Skvireckas. — Karevičius ir Ratti. — Vyskupas Pranciškus atsistatydina. — Karevičius kritikas. — Karevičius Marijampolėj.
Palangoj
Pirmą kartą savo gyvenime pamačiau Pranciškų Karevičių mūsų neužmirštamoj Palangoj, vasarą, bene 1896 m. Grįžtu iš miestelio namo pro senosios klebonijos sodą, ten dalgiu bežybčiojąs po žolę kažkoks kunigas-ne-kunigas, be sutono, vien lengvu pussutoniu (be rankovių) apsivilkęs, baltų marškinių rankovių neatsiraitojęs. Taip, kunigas, pusamžis, išblyškusiu liesu veidu, ryškiais bruožais, ilgoka smaila nosim, plonas lūpas ryžtingai sučiaupęs, į savo darbą įsimiręs... Savo amžiuje to dar nebuvau regėjęs-kad kunigas dirbtų tokį prastą darbą, ir tai viešai, ir tai dar toj poniškoj Palangoj, kur dailūs lenkų kunigėliai vaikštinėja, kaip puošnios lėlės, mandagiai šnekučiuodami su gražiomis varšaviankomis ir saikingai juokauja su elegantiškais jaunuoliais. Papasakojęs apie tą dyvą saviškiams, sužinojau, jog tai esąs Karevičius, augštas ir mokytas kunigas iš pat Peterburgo, kunigų seminarijos profesorius, netgi inspektorius! Mat, dėl sveikatos taip besimankštinąs. Keleri metai vėliau dar vieną kartą mačiau jį bepjaunantį šieną toje pat Palangoj, tik kitoje vietoje. Bet niekuomet daugiau Palangoj nebemačiau nė vieno kito kunigo taip besimankštinančio.
|
|
Skaityti daugiau...
|
TĖVO MIRTIS
Jau žvilgsnis ištemptas,
Jau gyslos atsivėrė ...
Kraujo šaltiniai teka amžinybėn,
Dangus užvožtas drebančių vokų ...
Tiktai regėjime tuščių rudens laukų,
Lyg nuplaktos lietaus, liūdnai svyruoja
Mamos geltonos kasos ...
Sučiulbo vyturėlis
Viduryje nakties!
Tai jos daina ...
Drobiniam patale,
Mirties juodajam apave
Sustingo eiklios kojos ...
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS OKUPUOTOJE LIETUVOJE |
|
|
|
Pabaiga
Mokytojų dabar priskaitoma daugiau kaip 23,000. Tai daugiausia naujai, jau pokariniais laikais paruošti žmonės. Senieji, nepriklausomybės laikais paruošti mokytojai, išauklėti giliai patriotiškoje dvasioje, okupantams buvo nepatikimi. Pokario metais po visą kraštą buvo pristeigta vidurinės mokyklos lygio pedagoginių mokyklų. Veikia dideli Mokytojų institutai: Vilniuje ir Šiauliuose, kurie ruošia mokytojus vidurinėms mokykloms. Tai augštojo mokslo lygio mokyklos. Mokytojus, beje, ruošia ir universitetas. Yra dar Naujoje Vilnioje Mokytojų institutas lenkų kalba dėstomosioms mokykloms, kuris mokytojais aprūpina ne tik buvusią lenkų okupuotą Vilniaus krašto dalį, bet ir kitas buvusias lenkų žemes, dabar priklausančias Rusijai ir Ukrainai.
Mokytojų paruošimas skubotas. Mokiniai, pabaigę pedagogines mokyklas, "tobulinasi" vadinamuoju "neakivaizdiniu būdu" (per korespondenciją). Stacionariniai institutų studentai ruošiami, išskyrus gal miestus, specialiai vidurinėms mokykloms. Kaimas, neturėdamas pakenčiamų gyvenimo sąlygų, turi tenkintis itin menko paruošimo mokytojais. Baigusieji institutus kaimo kratosi ir deda visas galimas pastangas likti miestuose ir dirbti bet kokį kitą darbą, kad tik galėtų gyventi mieste.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAKČIA SUSTOJUS PO ŽYDINČIA LIEPA |
|
|
|
Mūsų dienos — liepos žiedas
Šiaurės krašto naktyje,
Balto sodo obelėlė,
Apynėlis, lelija.
Tolumoj dangus žioravo,
Liejosi gaili daina.
Vėjuose klegėjo gervė,
Tėviškėlėn skrisdama.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PASTABOS PRIE ŠV. KAZIMIERO GARBINIMO ISTORIJOS |
|
|
|
Iki naujausių laikų šv. Kazimiero gyvenimo ir ypač jo kulto istorija skendėjo tirštuose rūkuose. Užtenka tik pavartyti senesniųjų apie šv. Kazimierą rašiusių autorių darbus: kiek ten netikslumų, nepaliestų ir neišspręstų problemų ir net grubių istorinių klaidų! Nemaža šviesos į šis ūkanas atnešė prieš trejus metus pasirodžiusi prof. Z. Ivinskio studija. Plati dokumentacija, gausi, iš dalies niekur nepanaudota archyvinė medžiaga ir pagaliau autoriui įprastas kruopštus dokumentinių duomenų gvildenimas ir aiškinimas — tai savybės, kuriomis prof. Ivinskio studija viršija visus kitus iki mūsų dienų pasirodžiusius šv. Kazimiero gyvenimo aprašymus. Tačiau klystume, jei manytume, kad jau visi šv. Kazimierą liečia šaltiniai būtų išsemti, kad bent tais klausimais, kuriuos prof. Ivinskis savo studijoje plačiau panagrinėjo, nieko naujo nebūtų galima atrasti. Jubiliejiniai šventojo Lietuvos Globėjo metai paskatino ir mane, kiek laikas ir kiti užsiėmimai leido, arčiau susipažinti su kai kuriais šventojo karalaičio garbinimo šaltiniais; vieną kitą iš jų pasitaikė naujai užtikti, į kitus turėjau progos giliau pažvelgti. Šių pastabų tikslas ir yra pasidalinti su visais, kurie domisi mūsų Tautos Globėjo gyvenimu ir jo garbinimo istorija, reikšmingesnėmis šių laimingų radinių išdavomis. Nenorėdamas pastabų tekstą perdaug apsunkinti, smulkiais, kiekvieną įvykį liečiančių šaltinių nurodymais, težymėsių tik tuos, kurie ligi šiol nebuvo panaudoti arba kuriuos dėl dalyko svarbos reikėjo vėl paminėti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
DVIEJŲ VEIKSMŲ DRAMATINĖ POEMA
ANTRAS VEIKSMAS
6 SCENA
KARALIUS
(Draugiškai). Ar tau, jaunuoli, kada nors teko matyt karalienę Barborą?
KAZIMIERAS
Taip, karaliau.
KARALIUS
Aš mėgstu kalbėt su žmonėmis, kurie mate ją. Jų atminime ji gyvena tokia, kokios aš niekad nesu regėjęs, ir aš godžiai pasiimu iš jų naują jos atvaizdą. Aš ypač mėgstu kalbėt apie ją su jaunais žmonėmis: aš noriu jos atvaizdo švariuose veidrodžiuose, nesuteptuose atbukimo ir veidmainiavimo. Kada tu matei ją, kokia ji buvo tada?
|
|
Skaityti daugiau...
|
GRENOBLIO MUZIEJAUS DIREKTORIUS
Prancūzų menas, tarsi skaidri žvaigždė, spindi neužtemdytas per šimtmečius. Per šimtmečius sužavėtos tautos prūpteli su kiekviena aušra, kurią jis uždega jų dvasiniuose horizontuose.
Pats gražiausias jo laikotarpis yra devyniolikto šimtmečio pradžia. Kaip švyturys Paryžius tuo metu sutraukia iš viso pasaulio kraštų pačius originaliausius, pačius drąsiausius, labiausiai naujumo ištroškusius menininkus. Prieš 50 metų prancūzų impresionizmas nuaidi užsienyje, sukeldamas pilnus entuziazmo, drąsinančius aidus. Ir dar iki vakar Paryžius su dvasine elegancija išlaiko meno pasaulyje maištininkų būrį, kurio neatsispiriami bruožai, išgirsti viso pasaulio dailininkų jaunimo, kasdieną jin šaukia geriausius "atžalininkus," pilnus dvasinių nuotykių troškimo, pamilusius laisvę galvoti, tapyti, skulptuoti ir rašyti, laisvę, kurios jų gimtieji kraštai dažnai netoleruoja.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ALFONSO NYKOS NILIŪNO "BALANDŽIO VIGILIJA" |
|
|
|
"Miestas, išraižytas juodame saulėleidžio metale, vadinasi Prisikėlimas, gimtasis mano miestas.
Miestas, išraižytas juodame saulėleidžio metale, vadinasi Išnykimas."
("Žiemos peizažas")
Kiekviena epocha aidi negirdimais, o tik jos gyvenimui tikrais sąskambiais. Mes visi jaučiame ir veikiame tos epochos ritme ir nuotaikoje, ir kažkur savy, iš tikrųjų, ryškiai girdime laiko melodiją. Tačiau nemokam pakartoti. Už mus, už nebyliuosius, epochos vykdomą likimą, formą, mintį ir sielą pasako poetai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DRAMOS VEIKALAS JIEŠKO SCENOS |
|
|
|
A. Škėmos "Žvakidės" pasirodymas atskiru leidiniu sveikintinas keliais atžvilgiais. Leidėjui — drama bene pats nepelningiausias biznis, o spausdintos dramos didžiai reikalingos: pastatymų skaičiui vis mažėjant, jos padeda išlaikyti tremties slopinamą lietuviškojo teatro tradiciją ir tęstinumą.
"žvakidės" autorių galima pavadinti mūsų tremties dramaturgų 'dekanu': ir produktyvumo ir kokybės atžvilgiu. Tačiau "žvakidė, premijuota "Darbininko" jau prieš pustrečių metų, vis dar nepastatyta. Kodėl? Ar teisus vienas mūsų veteranų režisorių, neseniai rašęs laiške, jog: "šiandieninis mūsų žiūrovas iš spektaklio išeidamas, nenori savo galvos kvaršinti dramaturgo problemomis, režisoriaus pastangomis, mintimis; jis nori, deja, tik nerūpestingai, linksmai pasijuokti, su šypsena užmigti ir geroje nuotaikoje atsikelti!' Deja, taip. Bet kurios tautybės tremties žiūrovui būdingas problematikos, nesenų žaizdų atvėrimo vengimas. Vienas karčiausių šiandienos dramaturgų, Jean Anouilh, dalina savo dramas į "juodąsias' ir "ružavąsias". O A. Škėmos dramų ciklas yra ištisai "juodas". Jų konfliktų planas yra nesenų žaizdų, komunistinės okupacijos padėčių topografija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
FUNDAMENTALINĖ VAIKO PSICHOLOGIJA |
|
|
|
 J. Pikunas, FUNDAMENTAL CHILD PSYCHOLOGY, The Bruce Publishing Co., Milwaukee, 1957; p. — 262 — XVIII, kaina nepažymėta.
Nors dauguma tremtinių yra praleidę jau beveik visą dešimtmetį JAV-se, tačiau retai naujasis ateivis savo beletristine kūryba, moksliniu darbu (išskiriant diplomatinius) ar kitokio pobūdžio laimėjimu prasiveržia į plačiuosius amerikiečių sluogsnius. Įvairios šio apibendrinimo priežastys, tačiau faktas lieka faktu, kad kūrybiškai mažai skverbtari į vietinių dvasinį pasaulį. Todėl bet kuris rimtas tokio pobūdžio pasireiškimas mus džiugina ir yra mielai sutinkamas. Tokį jausmą tad sukelia ir neseniai pasirodęs dr. Just'no Pikūno vaikų psichologijos vadovėlis, skirtas amerikiečių kolegijoms. Tai berods pirmas lietuvio bandymas vadovėlinėje srityje, šalia T. J. Belecko, S. J., vokiškųjų skaitymų kursas amerikiečių kolegijoms.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
STUDIJA APIE RELIGINĘ TAUTOSAKĄ |
|
|
|
Religinius papročius ir tradicijas lietuvių tarpe pirmąkart nuodugniai nagrinėti ėmėsi kun. K. P. širvaitis savo daktaro disertacijoje, priimtoje Amerikos Katalikų Universiteto Vašingtone. Turime to darbo anglišką spausdintą santrauką, tačiau recenzentui yra tekę skaityti ir visą rankraštį, turintį per 500 mašinraščio lapų. Darbas padalintas į dvi dalis: (1) papročiai ir tradicijos Lietuvoje per paskutinius 50 metų prieš antrąjį pasaulinį karą, (2) papročiai ir tradicijos lietuvių išeivių tarpe Amerikoje. Pirmoji studijos dalis ištisai remiama literatūra, o antroji dalis pagrįsta autoriaus asmeniškais tyrinėjimais. Jis aplankė penkias žymesnes lietuvių kolonijas, jose pagyvendamas ilgesnį laiką ir apklausinėdamas visą eilę asmenų, būtent, šiose vietose: (1) Shenandoah, Pa., kur yra seniausia lietuvių bendruomenė iš apie 4,000 asmenų; (2) Waterbury, Conn., lietuvių yra apie 5,000 asm.; (3) Cleveland, Ohio, per 10,000 asm.; (4) Chicago, UI., apie 100,000 asm. ir (5) Mason County, Mich., kur gyvena apie 1,000 lietuvių ūkininkų šeimų. Savaime aišku, kad didžiausią originalumą ir tautotyrinę vertę turi antroji knygos dalis. Būtų pageidautina, kad autorius tą savo surinktą medžiagą susistematizuotų ir paskelbtų lietuviškai, nes disertacijoj neviskas galėjo būti panaudota.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TREMTINIŲ OPEROS TOLIMESNI ŽYGIAI ("FAUSTAS") |
|
|
|
 Nepriklausomos Lietuvos atminimai, taip glaudžiai surišti su valstybinės operos vyraujančia role, mūsų muzikiniame gyvenime tebejaučiami ir tremties sąlygomis. Sėkmingai pernai įvykdytas "Rigoletto" pastatymas Chicagoje nepasiliko vienkartiniu, izoliuotu įvykiu. Chicagos vyrų choras, dirigento VI. Baltrušaičio ir choro valdybos pirmininko V. Radžiaus vadovybėje, tuojau griebėsi vykdyti sekančio sumanymo: "Fausto" pastatymo. Tai buvo surišta su naujomis problemomis. Kaip žinoma, opera "Rigoletto" reikalauja tiktai vyrų choro; tuo tarpu "Faustui" reikalingas įprastas mišrus sąstatas. Iš Chicagos operą mėgstančių mergaičių pavyko sudaryti specialų "operos chorą", kuris drauge su senuoju vyrų choro sąstatu sėkmingai išmoko ne taip jau mažą "Fausto" chore partiją. "Fausto" spektakliai buvo užplanuoti kovo mėn., bet repeticijos prasidėjo jau ankstyvą rudenį, pradžioje tik su choru, VI. Baltrušaičio ir jo pavaduotojo A. Gečo vadovybėje, o nuo gruodžio mėn. — dirigento A. Kučiūno.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JULIJOS RAJAUSKAITĖS KONCERTĄ PRISIMINUS |
|
|
|
 Šių metų pavasario gale mūsų pianistė Julija Rajauskaitė turėjo savo keletą rečitalių: Douglas College, New Brunswick, N. J. ir Princeton, N. J. Rečitaliai dideliu pasisekimu praėjo kaip klausytojų tarpe, taip ir spaudoje. Paskutinis jos rečitalis įvyko gegužės 11 d. Town Hall, New Ycrke (rengė "Columbia Artist Management, Inc."). Rečitalis sutraukė gausų būrį klausytojų ir anglų spaudoje susilaukė augštos kritikos.
Julija Rajauskaitė, baigusi Kauno konservatorijoje V. Bacevičiaus piano vedamą klasę, 3 metus tobulinosi pas žymųjį pedagogą pianistą Ružiekį. Baigusi kursą, ji pradėjo Lietuvoje koncertuoti. Buvo pakviesta konservatorijos nuolatine solistams-studentams akomponiatore.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS |
|
|
|
 Amerikos Lietuviu Tarybos veikla
Gausios ir labai įvairios Amerikos lietuvių organizacijos per dešimtmečius yra nepaprastai daug padariusios lietuvybės palaikymui šiame krašte ir įvairiais būdais parėmusios Lietuvos laisvės pastangas. Kai toji laisvė tapo tikrove, kai buvo atstatyta nepriklausoma Lietuvos valstybė, Amerikos lietuviai labai daug prisidėjo prie tos valstybės įsitvirtinimo ypač politiniu ir ekonominiu atžvilgiais.
Tačiau srovinis Amerikos lietuvių susiskaldymas reikškėsi gerokai aštria forma ir per visus dešimtmečius ligi 1940 m. tik atskirais momentais pasisekdavo apjungti didesnį skaičių šio krašto organizuotos lietuvių visuomenės bendram darbui. Srovinė kova vyko visais frontais — per spaudą, organizacijas ir net kasdeniniame gyvenime. Tik kai Lietuvą ištiko baisioji tragedija, kai Sovietų Sąjunga, išnaudodama neseniai prasidėjusio antrojo pasaulinio karo konjunktūrą, ėmėsi vykdyti savo ekspansijos planus ir viena pirmųjų aukų pasirinko Pabaltijo valstybes, Amerikos lietuviai vėl suglaudė savo gretas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Pasaulio Lietuvių Seimas, Įvykęs rugpjūčio 28—31 d. New Yorke, yra vienas iš reikšmingiausių mūsų kultūrinės veiklos prasiveržimų. Seimą ruošė ALB, vadovaujant prel. Jonui Balkūnui. Tam tikslui sudarytas komitetas uoliai darbavosi, kad šis suvažiavimas padėtų tiek bendruomenės veiklą labiau išvystyti, tiek Lietuvos vardą daugiau išgarsinti. Pirmajam tikslui buvo skirti trijų dienų posėdžiai, kuriuose lietuviškos kultūros problemas gvildė iš viso pasaulio suvažiavę bendruomenių atstovai. Antrajam tikslui tarnavo vieši pasirodymai — dailės paroda ir kamerinės muzikos koncertas Riverside muziejuje, koncertas Carnegie salėje, pamaldos šv. Patriko, katedroje ir pagaliau spaudos paroda bei vaišės Statlerio viešbutyje. Apie visus šiuos pasirodymus platesni aprašymai bus spalio mėnesio "Aiduose", kurie taip pat bus iliustruoti seimo nuotraukomis. Tuo tarpu pažymėtina, kad į seimo programą įėjo PLB konstitucijos keitimas, švietimo reikalai, finansai ir kt. Nutarta vieną dieną metuose skirti Bendruomenės idėjos populiarinimui. PLB centro valdyba išrinkta iš kanadiškių veikėjų, atsižvelgiant į fšioje valstybėje gyvenančių lietuvių kultūrinius darbus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AIDAI SKIRIA PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ |
|
|
|
1. Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1957 ir 1958 metais.
2. Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3. Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Menine priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
