Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1981 m. 2 Kovas-balandis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Vardys — Rezistencija Lietuvoje po antrojo pasaulinio karo .................... 65
Danguolė Sadūnaitė — Eilėraščiai .............................................................................. 74
Dail. Antanas Tamošaitis gyvenime, liaudies meno veikloje ir dailės
kūryboje. Pokalbis su dailininku .................................................................................. 76

Liudas Dovydėnas — Veidrodėlis ............................................................................... 86
Dr. Juozas Meškauskas — Medicina senovės Lietuvoje ir vėlesniais laikais ........ 95
Vytautas Vaitiekūnas — Politika dešimtmečių sąvartoje ........................................ 101
Andrei Sacharov — Liberalioji Vakaru inteligentija, jos iliuzijos ir atsakomybė .... 107

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Rimvydas Gilvainis — Dr. V. Bieliausko įspūdžiai apie psichinių ligo-
ninių priežiūrą Lietuvoje. Vertinimas ......................................................................... 111

Vytautas Bieliauskas — Mačiau ten tik tai, kas man buvo leidžiama.
Atsakymas .................................................................................................................. 113

Lietuvis valdininkas tėvynėje. Tomo Venclovos paskaitos santrauka ................... 114
L. Andriekus — Šių metų Vasario 16-oji .................................................................. 115
al —Jurašas Brodvėjuje: postskriptas ...................................................................... 117
Isolda I. Poželaitė-Davis — Australijos dailininkų pomirtinė meno paroda ............ 118
Mūsų buityje ............................................................................................................... 120
Popiežius Jonas Paulius II prabilo lietuviškai ........................................................... 121
J. V. —Lenkijos jaunimo rūpesčiai ............................................................................ 122
Meila Kairiukštytė-Balkus — Joseph Comell apžvalginė paroda  .......................... 124

KNYGOS
B. Ciplijauskaitė — Tokio žanro knyga — unikumas (Antanas and
Anastasia Tamošaitis: Lithuanian National Costume .............................................. 126

Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — Kultūriniai paminklai Lietuvoje (Nojus
Feigelmanas: Lietuvos inkunabulai) .......................................................................... 128

Skaityti daugiau...
 
REZISTENCIJA LIETUVOJE PO ANTROJO PASAULINIO KARO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VARDYS   
ŽVILGSNIS IŠ ISTORINĖS PERSPEKTYVOS

Kalbėdami apie rezistenciją, iš tikrųjų kalbame apie suverenumo netekusios ar neturinčios tautos tautiškumo pasireiškimą. Laisvos tautos normalus tikslas yra tautinė kūryba. Pavergta tauta irgi siekia to tikslo, bet jai tai yra nepalyginamai sunkiau, nes tuo pačiu metu reikia atgauti ir priemones, reikalingas šio tikslo pasiekimui. Pilnutinis tautinės kūrybos išsiskleidimas neįmanomas be savarankiškumo, be laisvės sąlygų, kurios sukuriamos ir garantuojamos tik politinėmis ir kitomis priemonėmis. Taip rezistencija tampa tautinės kūrybos apsauga ir gynyba.

Kaip tokia, rezistencija nesiriboja vien tik pogrindine veikla, bet natūraliai, kartais net be są-
----------------------------------------
* Paskaita, skaityta JAV Lietuvių Bendruomenės Visuomeninių reikalų tarybos organizuotoje lietuvių konferencijoje, įvykusioje 1980 m. birželio 8-9 d. VVashingtone, D.C. Padarytieji pakeitimai ar papildymai yra tik redakcinės reikšmės.
Pos paskaitos diskusijose buvo iškelta abejonių ar "rezistencijos" žodis tinka nustatyti visiems paskaitoje nagrinėtiesiems reiškiniams. Sunkumų su rezistencijos sąvokos vartojimu iš tikrųjų yra, bet ji, manau, reliatyviai geriau apibendrina jau keturiasdešimt metų trunkantį ir įvairiais laikais gana radikaliai besikeičiantį vyksmą kaip "opozicija" ar "di-sidentizmas". Lietuviškai vartojant, tas žodis taip pat turi lengviau atpažįstamą reikšmę. Tai, žinoma, nereiškia, kad neturime ieškoti ar negalime rasti geresnio sąvokinio atitikmens.
Papildyta paskaita buvo skaityta studijų dienose Los Angeles 1981 m. sausio 17-18 d.

moningų pastangų, perauga į oficialias institucijas ar pozicijas, iš kurių ir oficialūs žmonės rūpinasi pirma tautiniais negu įvairiais visaideologi-niais reikalais. Studijuodami rezistenciją kaip tautinės kūrybos gynybą sovietinėje santvarkoje, susiduriame todėl su dvejopu fenomenu: tos rezistencijos reiškiniais oficialiose institucijose ir oficialioje kultūroje iš vienos pusės (pavyzdžiai randami visasąjunginių-respublikinių, internacio-nalinių-nacionalinių santykių dialektikoje) ir pogrindine veikla — iš kitos. Senesnioji pogrindinė veikla Lietuvoje yra buvusi grynai antisisteminė, t.y. antisovietinė. Pati naujoji pogrindinė veikla tačiau kiek buvo įmanoma stengėsi derintis ir remtis įstatymu ir tapti kad ir nekenčiama, bet vis dėlto viešo ar pusiau viešo legalaus pasaulio dalimi. Kaip matysime, tokios rūšies reiškinį, Vakaruose pavadinta disidentizmu, sovietai atsisakė įpilietinti   ir   ėmė   persekioti.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ   

Antanas Tamošaitis, 1927

*

Kai ugniavabaliai,
jonvabaliai virpa
tamsiam dangaus tvenkiny —

ir naktis nuspalvinta
             jų šviesa:

drįsk pašaukti mane
             vardu!

drįsk pavadinti juos
            žvaigždėmis!
Skaityti daugiau...
 
DAIL. ANTANAS TAMOŠAITIS GYVENIME PDF Spausdinti El. paštas
DAIL. ANTANAS TAMOŠAITIS GYVENIME, LIAUDIES MENO VEIKLOJE IR DAILĖS KŪRYBOJE

POKALBIS SU DAILININKU
 
Antanas Tamošaitis šiais metais švenčia 75 m. amžiaus sukaktį (gimęs 1906.11.15). Dailininkas yra daug nuveikęs lietuvių liaudies meno srityje — Lietuvoje ir išeivijoje. Jis sukūrė savą dailės braižą tapybos ir grafikos darbuose, o taip pat surengė daugiau kaip 20 savo asmeninių parodų muziejuose, dailės galerijose, universitetuose ir lietuvių kultūriniuose centruose. Jo kūrinių yra viešose kanadiečių kolekcijose. Kanados valdžios lėšomis yra susuktas filmas apie Tamošaičių veiklą, ir 10-tį filmo kopijų yra įsigijusios valdžios įstaigos. Už nuopelnus kanadiečių kultūrai Antanas Tamošaitis yra apdovanotas (1967) šimtmetiniu medaliu.

Leiskime pasisakyti pačiam dailininkui apie savo gyvenimą, veiklą ir kūrybą.

Iš Jūsiškės tarmės atrodo, kad esate sūduvis. Pasakykite, kur buvo Jūsų tėviškė?
Mano tėvai buvo Sūduvos-Zanavykijos, Barzdų kaimo ūkininkai. Šeimoje augome aštuoni vaikai, aš buvau vidurinysis. Didoką gyvulių bandą ganydavo samdyti piemenys. Jiems susirgus ar išvykus pas tėvus, tekdavo juos pavaduoti man ar kitiems broliams. "Piemenėlis vargdienėlis" — taip sakydavo sodiečiai. Prisimenu, kad būdavo ir malonių valandų. Kartais gyvulius ganydavome prie rubežių ir susitikdavome su kaimynų saikais. Tada iš molio lipdydavome gyvuliukus, paukščiukus, o iš medžio ar jo žievės darydavome-išsukdavome švilpynes-birbynes. Labai mėgome dirbinėti malūnėlius ir pinti skrybėlėms šiaudines pynes. Ypač rudeniop iš bulvių virkščių ar medžių šakelių susikurdavome ugnį, kepdavome bulves ir   žaisdavome   vaikiškus   žaidimus.
Skaityti daugiau...
 
MENO KRITIKŲ PASISAKYMAI APIE TAMOŠAIČIO DAILĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Viktoras Vizgirda, Aidai, 1971 gruodžio mėn
Antanas Tamošaitis yra pasisavinęs tų dirbinių dekoratyvines formas. Gerai pažindamas ir jų techniką, visad betgi ieško vis naujo, jau pritaikyto jo tapybinių   kompozicijų   poreikiams.
Taip sukauptą medžiagą matome kone kiekvienoje jo drobėje, jaučiame jos artimumą liaudies kūrybai, bet negalime jau nustatyti giminystės ryšių su jokiu dirbiniu, jokia technika. Tamošaitis liaudies meno pažinime ieško įkvėpimo papildyti nuosavas vertybes ir randa fprmą, kuri atitinka jo tapymo būdą ir jo temperamentą.
Bevažinėdamas po Lietuvą ir bestudijuodamas mūsų gražiuosius audinius, skrynias, koplytėles ir kryžius, Tamošaitis menininko-tyrinėtojo akimis pažino ir Lietuvos gamtovaizdį su visomis jo paslaptimis, medžių pavėsiuose paskendusias sodybas, darželių gėles, pievų ir girių nuotaiką. Visa tai atsispindi ir jo kūryboje, kada jis savo pasakų vizijose suveda į darnią visumą peizažo ir ornamentinių puošmenų motyvus.

Henrikas Nagys,  Aidai,  1966  gegužės  mėn.

Tamošaitis pagaliau grįžo j savąją liaudies kūrybą ieškoti joje pirmojo paskato ir šaltinio. Mūsų liaudies nežinomų tapytojų, audėjų ir drožėjų savaimingas pasaulis ir jo naiviai lyriškas perdavimas dailininkui buvo gerai pažįstami. Savo žemės bevardžių menininkų tradicijoje jis įžvelgė įvairias naujas galimybes ir transfigūracijas. Panašiai kaip daugelis šio šimtmečio dailininkų rado įvairių tautų liaudiškose primityviose formose savo kūrybai šaltinių. Tokiu būdu Tamošaičiui savoji liaudies dailė tapo tuo, kuo kitiem buvo gyvoji gamta, egzotiškos šalys arba grynųjų spalvų bei formų neišsenkantys deriniai.
Skaityti daugiau...
 
VEIDRODĖLIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LIUDAS DOVYDĖNAS   
Visi trys plūduriavom Wallenpaupack ežere.
—    Čia pati giliausia vieta. Jeigu taip va skęstum, gal pataikytum ant Jokūbo Sardoko molinio pečiaus. Tai tenai virvė aplink pečių, o ant virvės padžiauti šlapi autai ir džiovinti grybai. Buvo jisai žmogutis apysmulkis, keliais laukan išlenktais. Sakydavo, pro tarpkojį treigys ožys prasmuktų. Prasimano žmonės. Žmogus gan geras, bet užsispyręs kaip rudas mulas. Pertat jo trobą policija išardė . . .
—    Ne policija, bomų krūvą kompanija surinko prie korthauzės. Kas teisybė, tai ne melas, bomai Sardoką nuo pečiaus nutempę vienmarškinį, o po to policijos galva spyręs batu tiesiai į dugną.

—    Pertat teismas buvo. Policijos galva paklojo septyniolika su puse dolerio. Kad žmogui spyrė! Užtatai, jogei neleista žmogui spirti, kas tu bebūtum.  Čia laisvas kraštas.
—    Ne septyniolika su puse dolerio, bet penkiolika Sardokui sumokėjo, kad žmogui tiesiai į dugną, o du su puse dolerio — tai korto išlaidos. Tu, žinoma, sakysi, kad tai teismo išlaidos. Naujieji atsivežė teismus, išlaidas, o karą vadina automobiliu. Karas, girdi, tai faitas, vaina, o mums karas tai armobilas. Gal dar ką?.. Jau griebia!.. Griebia!
—    Griebia! Per greit traukei.
—    Kokia žuvis! Gal pėdos ilgumo.
—    Kad uodega buvo dar vandeny, nematei...
—    Gal tu nematei uodegos... Ištraukiau per pėdą iš vandens...
—    Pasakyk per kilometrą.
Skaityti daugiau...
 
Antano Tamošaičio tapyba PDF Spausdinti El. paštas

Skaityti daugiau...
 
MEDICINA SENOVĖS LIETUVOJE IR VĖLESNIAIS LAIKAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JUOZAS MEŠKAUSKAS   
Įvadas
Mokslas ir kultūra kiekvienoje tautoje vystosi iš lėto. Būna labai gyvų ir pažangių laikotarpių, bet taip pat ir stagnacijos periodų. Europoje mokslas ir kultūra slinko iš vakarų į rytus ir į šiaurę. Yra duomenų manyti, kad proistorinių laikų lietuvių pirmieji ryšiai su pažangesnėmis tautomis buvo ryšiai su skandinavais. Tas laikotarpis buvo trumpas, bet reikšmingas, nes tuo metu kultūra vakaruose buvo aukštesnė. Tačiau, Romos imperijai žuvus, sunyko ir joje buvę mokslo ir kultūros židiniai. Reikėjo kelių šimtmečių, kol pradėjo steigtis nauji: pirmoji medicinos mokykla buvo įkurta Salernoje IX a., vėliau 1224 m. Neapolyje, XIII a. Bolonijoje, 1348 m. Prahoje, 1364 m. Krokuvoje, 1365 m. Vienoje, 1385 m. Heidelberge, 1436 m. Tūbingene, 1544 m. Karaliaučiuje.

Tuo metu Lietuvos medicina buvo vaidilų, žynių, žolininkų, burtininkų, barzdaskučių, cirul-ninkų bei pirtininkų rankose. Prieš universitetams ir medicinos mokykloms įsisteigiant, panaši situacija buvo ir visuose kituose kraštuose.

1. C e c h a i
Medicininės pagalbos teikimas žmogui visados buvo reikalingas ir svarbus. Silpnesniam ligoje padėjo stipresnis ir tas, kuris daugiau žinojo bei galėjo. Tai buvo individuali pagalba, ir tik palaipsniui ji pradėta racionaliai tvarkyti ir organizuoti. Medicininės pagalbos teikimas tapo amatu. Jau I-IV a. amatininkų būta neblogų. Tų amžių archeologinėse iškasenose jau užtinkami, nors ir primityvūs, chirurginiai instrumentai. Taip pat randami gana gerai sudėti sugiję lūžę kaulai (Veršvų iškasenos). Medicinos srityje dirbančiųjų, arba amatninkų, skaičius didėja. Iškyla amato ir amatininkų reguliavimo ir organizacijos reikalas. Pirmuosius barzdaskučių ar kirpėjų-chirurgų susivienijimus jau randame Europoje XIII a. 1255 m. Paryžiuje įsikuria Šv. Kozmo ir Damijono brolija. Panašios brolijos įsikuria 1452 m. Hamburge, 1454 m. Gdanske, 1477 m. Krokuvoje. Vienur jos vadinamos brolijomis (fraternitas), kitur cechais. Tų brolijų ar cechų tikslas buvo suvienyti medici-
Skaityti daugiau...
 
POLITIKA DEŠIMTMEČIŲ SĄVARTOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS   
VI
Artimiesiems Rytams aštuntasis dešimtmetis nepašykštėjo lūžių. Irano vidaus padėties lūžis. Irako - Irano santykių lūžis. Izraelio - arabų santykių du lūžiai. Pirmasis — Egipto žaibinė ataka (1973). Ji atstatė arabų koalicijos karinį prestižą ir įtikino Izraelį, kad jau metas pradėt skaitytis su priešo kariniais sugebėjimais. Antras — Egipto prezidento Sadato žaibinis vizitas (1977) Izraeliui. Jis sumaišė Washingtono planus bendrai su sovietais padiktuoti Izraelio - arabų problemos sprendimą. Jis atkėlė vartus į Camp David (1978). O ten sumontuotuose (1978) Izraelio - arabų problemai spręsti rėmuose gražiai įtilpo Egipto -Izraelio taikos sutartis (1979). Egiptas atgavo Sinajaus dykumos plotus ir naftos šaltinius. Izraelis atsikratė savo nepriklausomybės priešų koalicijos pajėgiausiu partneriu ir suskaldė likusiuosius tos koalicijos bendrininkus. Bet tie Egipto ir Izraelio tarpusavio pasisekimai buvo įmanomi tik apsukriai apėjus Izraelio - arabų santykių problemos branduolį — pačius palestiniečius. Nors Camp David susitarimai formaliai pažadėjo palestiniečių savivaldai rėmus iki 1980 balandžio 26, bet tai tebuvo negyva raidė. Ir po Camp David vienašališkais veiksmais, nepaisydamas nė tarptautinės teisės, Izraelis rūpinasi įsitvirtinti okupuotose arabų žemėse, steigdamas žydų sodybas vadinamame Vakarų krante, nusavindamas arabiškąją pusę Jeruzalės (1980.VII.13), bombomis ir trėmimais terorizuodamas arabų lyderius. Tarpusavio neapykanta auga. Tik paminėjus Hebrono, Halhoulo, Nablus ar Ra-mallohs vardus, ir arabams ir žydams užverda kraujas. (Pirmųjų dviejų miestų arabai burmistrai ištremti, antrųjų — kėsintasi bombomis nužudyti ir sunkiai sužeisti).

Makabėjiška Izraelio politika ne tik kelia vis kietesnę palestiniečių reakciją, bet varo kylį ir Vakarų politikos vieningumui, ir pačių žydų diasporos solidarumui.
Skaityti daugiau...
 
LIBERALIOJI VAKARŲ INTELIGENTIJA, JOS ILIUZIJOS IR ATSAKOMYBĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANDREI SACHAROV   
Pastaraisiais metais man pirmą kartą teko susitikti su žmonėmis iš Vakarų, asmeniniais įspūdžiais patikrinti ir papildyti neakivaizdinį suvokimą to pasaulio, kuris daug kuo kontrastingas mūsų pasauliui, o svarbiausia,   žmogiškai   suprastomis   savo   gelmėmis.

Aš su didžiule simpatija, su viltimi ir pagarba, siekiančia vos ne pavydą, žiūriu j užsienio inteligentiją, į tuos žmones, kuriuos man teko asmeniškai pažinti. Aš matau ir labai gerbiu geriausių Vakarų žmonių vidinę laisvę, pasiruošimą diskusijoms su visiška pagarba pašnekovo nuomonei, neturėjimą nacionalinių prietarų, realistinį ir praktišką mąstymo būdą, polinkį į gerus praktiškus  darbus.

Ir vis dėlto, mano nuomone, yra vienas būdingas, daugeliui Vakarų inteligentų bendras bruožas, keliąs tam tikrą susirūpinimą. Kalbame apie tai, ką aš vadinu "Kairuoliškai liberalius mada". Naivia forma ji atsispindėjo iš dalies vieno amerikiečio replikoje pokalbyje su emigrantu iš TSRS: "Na, gerai, jums daug kas nepatinka Rusijoje, ten jus nuskriaudė. Aš galiu tai suprasti. Tačiau dėl Kinijos jūs, aš manau, neturite prieštaravimų. Juk jums patinka, kas ten dabar vyksta?"
-------------------
Ištrauka iš knygos "Mano šalis ir pasaulis", kurios vertimas buvo išspausdintas pogrindiniame leidinyje "Perspektyvos"   1978  m.  Nr.  2.

Jei aš neteisus tuo, ką aš matau, bei savo įvertinimais ir paaiškinimais, tikiuosi, kad mano draugai Vakaruose atleis man už neinformuotumą. Tačiau, jei aš nors šiek tiek "pataikiau į taikinį", tai, man atrodo, jie turėtų susimąstyti.
Skaityti daugiau...
 
MOKSLININKO DILEMA IŠLIKTI OBJEKTYVIAM PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Rimvydas Gilvainis   

MOKSLININKO DILEMA IŠLIKTI OBJEKTYVIAM TOTALITARINĖS VALDŽIOS SUSIAURINTAME AKIRATYJE

Aplankius totalitarinį kraštą ir pamačius tik tai, ką ir kiek jo šeimininkai leido pamatyti.. . Ką mokslo žmogus gali parašyti savo reportaže apie padėtį tame krašte savo mokslinio uždavinio ribose? Jis stovi dilemoje: kaip išlikti objektyviam susiaurintame akiratyje ir kaip bent netiesiogiai nepasitarnauti totalitarinės valdžios propagandai... Ar jo reportažas objektyviai perduos tikrove, ar jis bus tinkamai suprastas? Beveik nėra abejonės, kad kai kas jo paklaus ar ir apkaltins, jei savo reportaže nepalietė to, ko totalitarinė valdžia gėdijosi ir dėl to nuo jo slėpė.

VERTINIMAS

Dr. V. Bieliausko įspūdžiai apie psichinių ligonių priežiūrą Lietuvoje: "Baigęs skaityti. . . , pasijunti, kad kaiko dar trūksta."
Retai tepasitaiko, kad svetima spauda rašo apie Lietuvą ir lietuvius. Todėl tokį rašinį užtikus, visada kyla smalsumas paskaityti, kas apie mus rašoma, ir sužinoti, ką kiti apie mus skaito. Toks smalsumas tuojau įsižiebė, užtikus dr. Vytauto J. Bieliausko straipsnį apie psichiškai sergančių priežiūrą Lietuvoje. Tam tikriausiai yra dvi priežastys. Pirma, dr. Bieliauskas yra vienas iškilesniųjų išeivijos psichologų, daugelio veikalų autorius, o taip pat pasižymėjęs ir savo organizacine veikla tų psichologų tarpe, kurie domisi religinės psichologijos klausimais (žr. Pokalbis su dr. Vytautu Bieliausku, Aidai, 1980, Nr. 3, p. 164-167). Antra, dr. Bieliausko tema yra intriguojanti. Pripratus skaityti daugiau apie fizinį pasikeitimą Lietuvoje, — statomą rafi-neriją, tuštėjančius kaimus ir t.t. — pažvelgimas į kasdieninę psichiškai sergančiųjų padėtį pajaučiamas kaip gaivaus vėjelio pūstelėjimas. Šis dr. Bieliausko straipsnis, pavadintas "Mental health care in the USSR", buvo paskelbtas Amerikos psichologų sąjungos žurnale American Psychologist (1977, Vol. 32, No. 5, p. 376-370), kurio tiražas siekia apie 50,000. Su šio straipsnio mintimis ir norime skaitytoją trumpai supažindinti.
Skaityti daugiau...
 
Atsakymas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Bieliauskas   
"...mačiau ten tik tai, kas man buvo leidžiama matyti... negalėjau sakyti to, ko nemačiau."
Mano kelionė į Lietuvą 1976 metų vasarą buvo sponsoriuota Fogerty International Center, NIH, ir dėl to vykau mokslininkų pasikeitimo būdu. Kadangi Lietuva dabar yra Sovietų Sąjungos dalis, tai pasikeitimas buvo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Žinoma, mano svarbiausias tikslas buvo aplankyti Vilniaus Universitetą, bet ta pačia proga man teko aplankyti ir kitas psichologijos mokslų tyrinėjimo stotis, t.y. Bekte-revo Institutą Leningrade ir Maskvos Psichiatrijos Institutą. Džiaugiausi, kad tuo metu daugiausia laiko galėjau praleisti Vilniuje, bet taip pat, turėdamas progą, mielai sutikau susipažinti ir su kitais moksliniais centrais. Iš tikrųjų tai buvo labai geras dalykas, nes tik Leningradą ir Maskvą aplankęs, susidariau pilną visos padėties vaizdą. Be to, tik pastudijavęs priėjau išvadą, kad Sovietų respublikos net ir mokslo srityje, savo direktyvas ima iš centrų. Tai yra labai suprantama, nes Vilniaus Universitetas ligi šiol doktoratų psichologijos srityje neduoda: visi jaunieji psichologai, norį gauti kandidato ar doktorato laipsnį, turi studijuoti arba Leningrade, arba Maskvoje. Be abejo, jie mėgina žiūrėti į Vakarus, bet jų "langai" yra atviri tik sistemos ribose. Aš nesuprantu, kodėl mano polemikas turi kažkokių idėjų, kad Lietuvos psichologai gali vesti tenai savo pačių liniją. Reikia skaitytis ir su faktu, kad dabar Lietuva yra Sovietų Sąjungos respublika, ir tenai gyvenančių mokslo darbuotojų darbas yra Sovietų sistemos ribose. Sovietų sistema gi pabrėžia visų tautybių panašumą, o ne skirtingumą, ir pagal tą sistemą "lietuviai, kirgizai ir rusai yra labiau vienas į kitą panašūs negu skirtingi". Tai gal mums nepriimtina ir, be abejo, ten gyvenantys žmonės tam priešinasi, bet realybė yra labai aiški: Sovietų sistema yra užsispyrusi išvystyti sovietišką tipą, kuris perviršys tautinius ir etninius skirtumus. Jie tai vadina "Sovietų žmogaus" sąvoka, ir mano stebėjimai gal su neramumu patvirtinu, kad toks "Sovietų žmogus" jau yra gana pažengusioje stadijoje visose respublikose. Tai gal yra tragedija, bet ji yra realus faktas.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIS VALDININKAS TĖVYNĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Mauragis   
TOMO VENCLOVOS PASKAITOS SANTRAUKA
Ši aktuali paskaita susilaukė didelio susidomėjimo Ateitininkų akademikų savaitgalyje tema "Lietuvis tėvynėje ir išeivijoje". Ateitininkų namuose Lemonte, 111., 1980 m. spalio 18 d.

Velnio advokato vaidmeny: apie nešventus sakant tai, kas geriausio
Solženicyno knygoje "Gulago Archipelagas" aprašoma mokytojo alegorija okupuotame krašte. Norėdamas ir toliau vaikus mokyti skaityti bei rašyti, jis nusilenkia tironui.

O kaip dabartinėje Lietuvoje? Ar inžinierius turi statyti tiltus ir plentus? Ar reikia statyti namus? Ar reikia gaudyti kriminalinius nusikaltėlius? Ar galima eiti į policininkus? Ar galima būti teisėju? Ar galima būti okupanto priežiūroje ministru?
"1940 metais, kai Lietuva buvo užimta sovietų armijos, kiek žinau, dauguma mūsų senųjų veikėjų laikėsi tos nuomonės: geriau, jei visur bus saviškis. . . . neviešuose pokalbiuose išeivijoje esu tiek ir tiek girdėjęs, jog bemaž visi sovietiniai ponai Lietuvoje yra dori lietuviai, ir viskas būtų neblogai, tiktai tie rusai trukdo".
Skaityti daugiau...
 
ŠIŲ METŲ VASARIO 16-OJI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus   


Lietuviai ir lietuvių bičiuliai JAV Atstovų rūmų pirmininko Tip O'Neill kabinete VVashingtone prieš Lietuvos nepriklausomybės minėjimą Atstovų rūmuose vasario 18. Iš kairės: dr. Leonas Kriaučeliūnas, Alto vicepirm., kongresmanas Frank Annunzio (111.), vadovavęs minėjimui, Tėv. Leonardas Andriekus, OFM, sukalbėjęs maldą, kongresmanas JimWright(Tex.), demokratų lyderis, Tip O'Neill (Mass.) įteikia Atstovų rūmų svečio žymenį; kongresmanas Edward Denvinski (III.), dr. Jonas Genys, Antanas Vaičiu-liatis, Lietuvos atstovas VVashingtone dr. Stasys Bačkis, Amerikos Balso lietuvių skyriaus direktorius Alfonsas Petrutis, Alto vicepirm. Teodoras Blinstrubas.

Nėra kitos šventės, kurioje taip visuotinai bei pakiliai būtų išreiškiamas patriotizmas, kaip Vasario 16-oji. Turime dainų ir šokių festivalius, kultūrinius ir politinius suvažiavimus, bet jie, nors uždega širdis meile tautai, neturi to visuotinumo ir tiesioginio atsivėrimo gelbėti tautą iš priespaudos. Panašiuose suvažiavimuose pagrindinis akcentas krinta ant meninių, kultūrinių ir savos veiklos reikalų. Tai daugiausia rinktinių asmenų telkiniai. Tolimesnių vietovių emigracinė mūsų visuomenė juos seka tik per spaudą bei radiją. Tokiom progom netelkiamos nė aukos Lietuvos vadavimo žygiams. Vasario 16-oji gi visų žymesnių vietovių lietuvius sujungia į gyvą patriotinį ansamblį. Ji taip pat teikia progą kitataučiams išreikšti savo palankumą bei užuojautą dėl mus ištikusios tautinės nelaimės. Ypač miela tai pajusti iš JAV Kongreso ir vyriausybės. Vasario 16-osios minėjimai Atstovų rūmuose ir Senate per daugybę metų dar nėra pilnai įvertinti. Mes dažnai svarbią reikšmę skiriame kokio žurnalisto pasisakymui apie Lietuvą didžiojoje spaudoje, bet Vasario 16-osios minėjime Washingtone žymiausių senarorių bei Atstovų rūmų narių palankiausias kalbas Lietuvai, kurios net uždokumentuojamos Kongreso archyvuose, laikome beveik eiliniais dalykais.
Skaityti daugiau...
 
Jurašas brodvėjuje: postskriptas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė al   
Iš emigrantinio anonimiškumo į New Yorko Broadway sceną per ketverius su puse metų — toks dramatiškas Jono Jurašo teatrinės karjeros kelias Amerikoje. Jo režisuota N. Erdmano pjesė "Savižudis" išsilaikė ANTA teatre nuo rugsėjo 22 d. (pradedant priešpremjeriniais spektakliais) iki lapkričio 29 d. Spektaklis sukėlė nepaprastą susidomėjimą Amerikos spaudoje ir teatrinėje bendruomenėje. Apie jį išspausdinta daugiau kaip 100 kritikos straipsnių, kurie daugiausia palankūs, kiti net entuziastiški.
Į kokį Broadway atėjo lietuvis režisierius? Mitinis Broadvvay, kurį pažįstame iš filmų ir "miuziklų" — cigarus čiulpiantys milijonieriai, isteriški režisieriai, spektaklio išbandymas New Havene prieš premjerą, teksto perrašymas, alpstantys autoriai — dabar atrodo skirtingai, kaip prieš pusę šimtmečio. Šešiasdešimtųjų metų avantgardinio prasiveržimo poveikyje Broadvvay infiltravo naujos estetinės idėjos. Bet infliacija šiandien stumia Broadvvay į nevaisingą poliarizaciją, dviejų rūšių spektaklius — muzikines komedijas ir vieno scenovaizdžio, kelių veikėjų komedijas ar melodramas.

Jau pats faktas, kad nežinomo režisieriaus režisuota nežinomo autoriaus "egzotiško" turinio pjesė pateko į Broadvvay, yra savotiškas stebuklas. Spektaklio dėka ir Erdma-nas, ir Jurašas šiandien jau gerai žinomi vardai Amerikos teatriniame pasaulyje. Kritikams ypač didelį įspūdį padarė Jurašo "teatrališkumas": "Spektaklis spindi fantazija, siurrealistiniais vaizdais, kinetine energija, ir teatrui atstatoma jo legendinė garbė", rašo Allan Levvis (The New Haven Register, 1980.X.26). "Mūsų šalis gali pagrįstai didžiuotis suteikusi galimybę dviem galingiem nutildytiem balsam vėl prabilti drauge ir būti išgirstais", savaitraštyje The Nation (1980.XI.1) pabrėžia Julius Novick.
Skaityti daugiau...
 
Australijos dailininkų pomirtinė meno paroda PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Isolda I. Poželaitė-Davis   
Lietuvių Dienų proga Adelaidėj pasižymėjusi Australijos skulptorė Ieva Pocienė surengė dvi parodas: pomirtinę Henriko Šalkausko, Adomo Vingio, Leono Žygo ir lietuvių ekslibrisų "premjerą". Pirmoje svečiai ir adelaidiečiai grožėjosi neseniai mirusių tapytojų kūriniais, antroje išvydo Lidijos Šimkutės-Po-cienės   turtingą  ekslibrisų   rinkinį.

Memorialinė paroda liūdnai nuteikia žiūrovą. Jis gerai žino, kad dailininko paveikslai yra viskas, kas beliko. Naujų kūrinių, ieškojimų, išsireiškimų ir atsiekimų jau niekad nebebus!

Henrikas Šalkauskas buvo labai talentingas dailininkas. Tai atsispindėjo ir jo mene. Ne jam kompromisas ir pataikavimas minios skoniui. Ne jam karštligiška paveikslų produkcija. Jis vaizdavo ne paviršių, bet esmę. Ne tiek grožį, kiek jėgą. Jo tapyba vizijinė. Jis negražino, linijos ar potepio.

Šalkausko paletė buvo ribota. O gal jis ją sąmoningai ribojo, kad stipriau ir tiksliau galėtų išsireikšti. Apmąstęs techniką, išlukštenęs patį minties branduolį, prieidavo prie sintezės ir ją išreikšdavo paveiksluose. Kartais gi intuityviai atkurdavo savo vizijų pasaulį. Tad nenuostabu, kad jo kūriniai didelio formato, kompozicija monumentali, estetinis pojūtis stiprus.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Poetui Kaziui Bradūnui, spausdinant šį Aidų numerį, balandžio 5 už poezijos rinkinį rankraštyje "Užeigoje prie Vilniaus vieškelio" Clevelande paskirta JAV LB krašto valdybos 3000 dol. premija. Vertinimo komisiją sudarė dr. R. Šilbajoris, pirm., dr. D. Tamu-lionytė, sekr., V. Mariūnas, B. Gaidžiū-nas ir V. Volertas — nariai. Premijos įteikimas bus gegužės 17 d. Clevelande.
—    PLB valdyba kovo 1 dienos posėdyje Chicagoje nutarė lituanistikos katedrą steigti Illinois universiteto Chica-gos Circle padalinyje. Taip pat ji nutarė prašyti šiam užmojui viso pasaulio lietuvių paramos. Lituanistikos katedrai įsteigti reikia 600,000 dol., kuriuos nu-matona surinkti per penkerius metus. Katedros steigimo iniciatoriai (dr. R. Šilbajoris, L. Rimkus, R. Sakadolskis, E. Sakadolskienė ir R. Raslavičius) dabar rengia sutarties su universitetu projektą.
—    Devintasis Pabaltiečių vakaras Kanados parlamento rūmuose Ottawoje įvyko kovo 4 d. Išvakarėse buvo pagerbti trijų Pabaltijo valstybių garbės konsulai. Priėmime dalyvavo opozicijos vadas Walter Baker, du senatoriai ir būrys parlamento narių. Kovo 4 daugia-kultūrinių reikalų ministras Jim Fleming trijų Pabaltijo tautų bendruomenių atstovus pakvietė pietums, kurių metu kalbėta apie pabaltiečių reikalus. Patį pabaltiečių vakarą parlamento rūmuose globojo 22 senatoriai ir gausus parlamento narių komitetas. Vakarą pradėjo sen. S. Heidasz. Maldą sukalbėjo Vatikano atsto-vas-pronuncijus arkivysk. Angelo Palmas. Į iškilmę atsilankė V. Vokietijos ambasadorius, Australijos bei JAV diplomatiniai atstovai ir Kanados užsienio reikalų ministerijos pareigūnai. Pagrindinę kalbą pasakė kasyklų ministrė Judith A. Erola, kilusi iš suomių imigrantų. Pabaltiečių vardu kalbėjo Latvių Bendruomenės pirm. T. Kronbergs. Koncertinę vakaro programą atliko sol. Vytas Paulionis, estas pianistas Armas Maiste ir latvė smuikininkė Rasma Lielmane. Vakare ir paskui suruoštose vaišėse dalyvavo 220 asmenų — 22 senatoriai, 40 parlamento narių, valdžios pareigūnų ir pabaltiečių veikėjų.
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II PRABILO LIETUVIŠKAI PDF Spausdinti El. paštas


Prel. Ladas Tulaba, Popiežiškos šv. Kazimiero kolegijos Romoje įsteigėjas ir jos rektorius per 35 metus

Dabartinis popiežius visokiais būdais rodo savo palankumą lietuviams. Ypač daug jo susilaukta šv. Kazimiero šventėje, minint Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos 35 m. sukaktį. Ta proga Jonas Paulius II Romoje, lietuvių koplyčioje, esančioje šv. Petro bazilikoje, su lietuviais dvasininkais laikė bendras mišias ir mūsų kalba pasakė ilgoką žodį. Su popiežiumi mišias laikė Vakarų Europos lietuvių vyskupas Antanas Deksnys, Vatikano Religinių darbų instituto pirmininkas vysk. Paulius Marcinkus, Bažnyčios Viešųjų reikalų tarybos vicesekretorius prel. Audrys Bačkis, Popiežiškos šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius prel. Ladas Tula-ba ir būrys lietuvių kunigų. Mišių klausė kard. Samore, keletas Vatikano valstybės sekretoriato pareigūnų, Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto St. Lozoraitis, jr., ir lietuviai, gyveną Romoje bei Italijoje.

Šioje šventėje, žinoma, įdomiausias įvykis yra popiežiaus žodis lietuvių kalba. Savo dažnose kelionėse Jonas Paulius II mėgsta prabilti vietos žmonių gimtąja kalba. Ne per seniausiai jis Tolimuosiuose Rytuose pasakė net japonišką pamokslą. Lietuvių kalba iki šiol popiežius yra prabilęs tik keliais sakiniais. Dabar jis išsamiau išsireiškė, tuo parodydamas didelį nuoširdumą lietuviams, ypač mūsų kunigus auklėjančiai įstaigai — Šv. Kazimiero kolegijai, kurią jis pernai net asmeniškai aplankė. Čia pateikiame tą popiežiaus kalbą.
Skaityti daugiau...
 
LENKIJOS JAUNIMO RŪPESČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. v.   
Pastaruoju laiku yra pastebėta, jog Vakaruose jaunimas vis labiau įsitikina, kad marksizmas nėra raktas, kuris galėtų išspręsti šių laikų problemas. Bet kaip yra Rytuose? Paklausykime, kaip tai aiškina Woj-ciech Pomykalo, žurnalo "Wycho-vvanie" (Auklėjimas) redaktorius ir Lenkijos komunistų partijos ideologinės grupės narys. Štai jo žodžiai:
"Sakoma, kad pastaraisiais laikais Lenkijoje padaugėjo klausimų, į kuriuos marksistai nepajėgia atsakyti. Deja, tai tiesa. Ir štai dėl ko. Marksistinės ideologijos vadai nėra pakankamai įsipareigoję. Ištisus dešimtmečius marksistinė kultūra buvo užleista. Nėra nė vieno mokyklos vadovėlio, kuriame istorija būtų nušviesta marksistiniu metodu. Pradedama tik dabar, ir labai nedrąsiai. Į jaunimo klausimus nemokame tinkamai atsakyti, arba atsakome nepatenkinamu būdu. Žodžiu, esame užklupti nepasiruošę".

Bet kaip prie to prieita?
"Reikia grįžti penkiolika metų atgal, kada kraštas atsidūrė krizėje. Krito gamybos lygis ir atlyginimų vertė faktinai sumažėjo. Tokiame klimate subrendo pirmieji liaudies nepasitenkinimo reiškiniai. Po Danzigo ir Stetino protestų pradėjome 1970 metus, tikėdami, kad Lenkijos ekonominis pakilimas bus labai greitas. Pramonė buvo sumoderninta, padaryta nauji investavimai, atlyginimai pakelti. Partija įsipareigojo duoti butą kiekvienai šeimai. Daugelis jaunuolių pradėjo tikėti, kad jų problemos bus greitai išspręstos. Žodžiu, visą savo viltį sudėjo į partiją. Taip dalykai ėjo maždaug iki 1975 metų. Paskui vėl įvyko gamybos kritimas, pažadai nebuvo išpildyti. Dabar prie maisto krautuvių eilės pailgėjo. Krašto fabrikuose yra dažnai "black-out" (elektros energijos teikimo nutrūkimai), padidėjo skolos Vakaruose. Valstybė turi skirti vis daugiau zlotų reikalingiausių daiktų kainoms palaikyti. Jaunimas dėl to stato klausimus, o mes tik mikčiojame.
Skaityti daugiau...
 
JOSEPH CORNELL APŽVALGINE PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Meila Kairiukštytė-Balkus   
New Yorko modernaus meno muziejuje šiemet sausio gale užsidarė Joseph Cornell darbų apžvalginė paroda. Ši paroda vėliau keliaus į Europą — į Italiją, Prancūziją, Vokietiją ir Angliją — ir supažindins europiečius su šiuo Amerikoje pagarsėjusiu, bet Europoje dar mažai žinomu, menininku.

Visi mes retkarčiais stabtelėjame su staigia nuostaba, lyg pasaulis vėl būtų atvėręs tą magiką, kurią jautėme vaikystėje — staiga vėl būtų suskambėjęs spalva ar gaida. Su nostalgija stengiamės tą momentą sulaikyti ir atrasti nustebimo ir žavesio versmę. Tie momentai tačiau neapčiuopiami ir greitai ištirpsta kasdieninėje tikrovėje. Joseph Cornell buvo vienas iš tų menininkų, kurie sugebėjo juos sukonkretizuoti originalia, savita dailės forma.

Savimi pasikliaująs, raukšlėtu, liūdnu, paukščio išvaizdos veidu — Joseph Cornell mažai kalbėdavo, pertraukdamas savo kalbą ilgomis tylos pauzėmis. Gimęs šio šimtmečio pradžioje, jis kurį laiką dirbo New Yorke vilnos įmonėje ir daug laiko praleisdavo antikvariatuose, rinkdamas graviūras ir senų knygų reprodukcijas. Kas vakarą grįždavo į seną priemiesčio namą, kuriame praleido 43 metus su motina ir invalidu broliu. Brolį jis labai mylėjo, juo rūpinosi ir slaugė. Cornell žodžiais, jo darbai atsirado, kai jis stengėsi savo broliui atskleisti pasaulį, kurio niekada jis pats nebūtų galėjęs išgyventi.
Skaityti daugiau...
 
TOKIO ŽANRO KNYGA — UNIKUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. Ciplijauskaitė   

ANTANAS AND ANASTASIA TAMOŠAITIS: Lithuanian National Costume. Toronto. Lithuanian Folk Art Institute. 1979. 256 p.
Antanas Tamošaitis kiekvienam tautotyrininkui nuo seniai pažįstamas, kaip senųjų lietuvių tautinių drabužių rinkėjas ir tyrinėtojas, pirmą kartą savo gausius duomenis paskelbęs Sodžiaus meno VII-VIII tome, išleistame 1939 metais. Anastazija Tamošaitienė nuo pat jaunystės prie drabužių artinosi iš kiek kitos — audėjos — perspektyvos. Sujungus dviejų menininkų-tyrinėtojų viso gyvenimo patyrimą, susidarė ši pernai anglų kalba išleista knyga, tikras unikumas tokio žanro literatūroje. Ji lygintina tik su 1974 Vilniuje pasirodžiusia panašios apimties Stasės Bernotienės Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab. — XX a. pr.: tokio pat formato, 278 p., taip pat su gausiomis spalvotomis iliustracijomis. Tamošaičių užmojis —užgriebti laikotarpį nuo XVII šimtmečio iki šių dienų. Abiejose knygose "daugiausia nagrinėjami išeiginiai drabužiai, kurie buvo siuvami iš geresnės medžiagos, labiau saugomi. Todėl neatsitiktinai daugiau jų išliko" (B, IV). Kaip ir Tamošaičiai, Bernotienė pabrėžia, kad "drabužius valstietės verpė ir audė namuose pačios" (IV), tačiau jos duotose pavyzdžiuose nereta matyti sudėtinių drabužių dalių, pasiūtų ir iš pirktinių medžiagų.
Skaityti daugiau...
 
KULTŪRINIAI LIETUVOS PAMINKLAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.   
NOJUS FEIGELMANAS: Lietuvos inkunabulai. Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Mokslinė biblioteka. "Vaga", Vilnius, 1975, 496 p., 8 iliust. lapai. Kaina 5 rb. 50 kap.

Ryškiausi kiekvienos tautos kultūros paminklai yra pirmosios spausdintos knygos, nuo spaudos išradimo 1456 iki 1500 m. imtinai. Jos atskleidžia dieviškąjį apreiškimą, pasaulio ir žmonių sukūrimą, žmonijos ryšį su Dievu, jos tikėjimą, kalbą, istoriją, literatūrą ir mokslą. Kiekviena tauta pagrįstai didžiuojasi savo išsaugotomis pirmomis spausdintomis knygomis. Tuo gali didžiuotis ir Lietuva, nes ji, nors svetimųjų apiplėšta, dar tebeturi 453 prieš 1501 m. spausdintas knygas, o kitados savo bibliotekose saugojo dar 221 to paties laiko knygą. Šias pirmąsias Lietuvos knygas smulkiai aprašė Nojus Feigelmanas, padedamas Vilniaus universiteto bibliotekos vadovybės, rimtoje studijoje Lietuvos inkunabulai, išleistoje Vilniuje 1975 m. Kadangi ši Lietuvos kultūros paminklus iškelianti knyga išeivijoje, be trumpučio J. Dainausko aprašymo Drauge (1975.XI.15), liko beveik nepastebėta, dėl to, Aidų redaktoriui dr. J. Girniui prašant, aš sutikau ją panagrinėti.

Įvadas į Lietuvos inkunabulus Studija pradedama įvadu — Pirmosios spausdintos knygos (5-49 p.), kuriame autorius apibūdina knygų reikšmę žmonijos kultūros procese. Suprantama, autorius neišvengiamai turėjo pasakyti, kad Leninas moko, jog komunistu gali tapti tik tas, kuris domisi žmonijos sukurtomis gėrybėmis, jog TSKP programoje aiškiai pasakyta: "Komunizmo kultūra, perimdama ir vystydama visa, ką geresnio yra sukūrusi pasaulinė kultūra, bus nauja, aukštesnė žmonijos kultūros išsivystymo pakopa" (5 p.), jog "marksizmas įgalina giliau suvokti šios pakopos pobūdį ir esmę" (6 p.). Tai tik įprasta įsakyta šablono formulė, kurią yra priversti vartoti visi Lietuvos mokslininkai.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Volertas: GREITKELIS. Romanas. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Viršelį piešė Irena Mitkus. Chicago 1981. 164 psl. Kaina 6 dol.
J. Savasis: LAISVOS ATOSTOGOS. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Chicago 1981. Viršelį piešė Irena Mitkus. 192 psl. Kaina 6 dol.
RYTŲ LIETUVA. Istorinių bei etnografinių studijų rinkinys. Studia Lithuania IV. Suredagavo Algirdas M. Budreckis. Išleido Vilniaus krašto lietuvių sąjunga. Chicago 1980. Kietais viršeliais. 628 psl. Trylikos autorių straipsniai. Knygą užsisakyti galima šiuo adresu: E. Bulotienė, 415 Goldengate W. Ave., Detroit, Mich. 48203. Kaina nepažymėta.
Joseph Pajaujis-Javis: SOVIET GENOCIDE IN LITHUANIA. Išleido Many-land Books, Inc., New York 1980. Kietais viršeliais. 246 psl. Kaina 10.95 dol. Užsisakyti galima šiuo adresu: Lithuanian National Foundation, P.O. Box 21073, VVoodhaven, N.Y. 11421.
Vitalis E. Vengris: LITHUANIAN BOOKPLATES — LIETUVIŲ EKSLIBRISAI.   Išleido  Lithuanian  Library Press, Inc. ir Loyola University Press. Chicago 1980. Knyga didelio albuminio formato, kreidinis popierius, gausiai iliustruota ekslibrisais nuo 1518 m. iki šių laikų ir dažnai jų autorių nuotraukomis. Tekstas anglų ir lietuvių kalbomis, ją rengiant, dirbo šešių asmenų redakcinė kolegija. Techninis redaktorius Petras Aleksa. 248 psl. Kaina 20 dol. Knyga gaunama rašant: Lithuanian Library Press, Inc., 3001 W. 59th St, Chicago, 111. 60629.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: Po 500 dol.: Antanas Valavičius, Chicago, IL; po 30dol.: Jonas Jankauskas, St. Petersburg, FL; S. Lazdinis, Cleveland, OH; S. Skurvydas, Harrison, NJ; Jonas Vaičkus, Kearny, NJ; J. Vidmantas, Elizabeth, NJ.

Garbės prenumeratoriai: Po 25 dol.: J. Prakapas, Bakersfield, CA; V. Barius, Bridgeport, CT; Fr. Baluta, Gulfport, FL; Stasys J. Baras, Palos Park, IL; S. Juozapavičius, Dalia Katilius Boydstun, Chicago, IL; kun. Vytas Memenąs, Joliet, IL; Pranas Averka, So Boston, MA; Juozas Jusys, Worcester, MA; dr. Bronius Mickevičius, MA; dr. L. Bajorūnas, Southfield, MI; Birutė Girniuvienė, MD, Allen Park, MI; Valerija Kundrotienė, Pigeon, MI; Juozas Naikelis, Emilija Totilienė, Omaha, NE; A. Šmulkštys, MD, Gibbstovvn, NJ; kun. K. Sakalauskas, Phila., PA; Donatas Šatas, VVarvvick, RI; Vytautas Montvilas, Toronto, Ont., Canada.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai