Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1982 m. 3 gegužė-birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Volertas — Pesimizmui dirvos nėra ................................................................................... 153
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — Marijos kultas Lietuvoje iki protestantizmo atoslūgio ................. 156
"Pastogės" poetai: Tomas Kuršys, Mykolas Šilaitis, Algis Rudamina, Erazmas A.(ntakalnietis) 164
Vincas Maciūnas — Vaclovo Biržiškos įnašas lituanistikon ........................................................... 170
Janina K. Rėklaitienė — Šiuolaikinės lietuvių kalbos reikšmė kalbotyroje .................................. 188
Antanas Rubšys — Išėjimas iš Egipto: likiminis Šv. Rašto įvykis ................................................. 194
Jurgis Jankus — Tu, mirtie, ne tokia stipri ...................................................................................... 207

IŠ MINTIES PASAULIO
V. Bagdanavičius — Žmogus, laikas ir istorija Maceinos svarstyme ............................................. 213
Alf. Nakas — JAV LB atšventė 30-metį ir pagerbė laureatus ........................................................ 215
Birutė Ciplijauskaitė — Domo ir Sofijos Jasaičių atminimui ........................................................... 219
Mūsų buityje ....................................................................................................................................... 221
Saulius Pašilis — Nesėkminga ateizmo akcija okupuotoje Lietuvoje ............................................. 222
Isolda I. Poželaitė-Davis — Žvilgsnis į Ievos Pocienės skulptūrinę kūrybą ................................... 223

KNYGOS
Aug. R. — Antano Tūlio novelės (Inteligentų stalas) ....................................................................... 226
Aug. R. — Gyventų dienų prisiminimai (Viktoras Biržiška) ............................................................ 227
J. Ž. — Nauja knyga apie Sibiro tremtinius (Matilda Strimaitytė-Mėlienė) ................................... 227
Atsiųsta paminėti ................................................................................................................................ 228
Skaityti daugiau...
 
PESIMIZMUI DIRVOS NĖRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VOLERTAS   

JAV LB SUKAKTIS IR ATEITIS

Taip buvo
Praskriejome JAV Lietuvių Bendruomenės trisdešimtmečio jubiliejų. Rūpinomės ir triūsėme prieš jį, rūpinsimės ir triūsime po jo, o laikas vadovausis savomis taisyklėmis. Dėl praeities daug atgailauti neturime pagrindo. Be to, jokia atgaila jos nepakeis. Ji pati laidos smulkmenas, neturėjusias vertės, nors jos kada nors būtų buvusios gaubstytos ar net šiandien būtų gaubstomos žodžiais. Ji pati atkakliai paviršiuje plukdys klaidas ir jų neskandins, kad ilgiau skaudėtų. Tarp dienų ir metų griuvėsių nebyrėdami laikysis LB pamatai ir ant jų rimtumu projektuotos, darbu statytos pagrindinės kolonos.

Istorijoje šalia svarbių įvykių kartais prisodinama ir dailiai išpuoštų mažniekių. Tačiau ne viską joje galima užrašyti. Išnyksta bendrinės nuotaikos, ištirpsta emocijos, dingsta tylesni žmonės. Vis dėlto istorija — nuoginta, rengta, in-doktrinuota — sugeba kalbėti.

Praėjusius JAV LB trisdešimt metų galima aiškiai matyti specialiame leidinyje "JAV LB trys dešimtmečiai, 1982" (išleido JAV LB Krašto valdyba, redagavo B. Raugas).
Skaityti daugiau...
 
MARIJOS KULTAS LIETUVOJE IKI PROTESTANTIZMO ATOSLŪGIO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O.F.M.   
Nors Lietuva paskutinė Europoje (1387) priėmė krikščionybę, bet Marijos garbinime nuo kitų krikščioniškųjų kraštų neatsiliko. Marijos vardas suskambėjo Lietuvos žemėje kartu su pirmųjų Kristaus mokslo sekėjų žygiais. Patys Lietuvos valdovai įvesdami krikščionybę, nesant pakankamai lietuvių kalbą mokančių kunigų, kartu su kitomis maldomis mokė žmones kalbėti Sveika, Marija, statė bažnyčias ir pavadino jas Marijos vardu. Tą patį darė ir kiti bažnyčių fundatoriai ir vienuoliai.

Yra apskaičiuota, kad iš 63 XV amž. Vilniaus vyskupijoje pastatytų bažnyčių 19 buvo pavadintų Marijos vardu, o Žemaičių vyskupijoje iš 19 bažnyčių 6 buvo dedikuotos Marijai. Taip pat yra žinoma, kad iš 7 pranciškonų XIV ir XV amž. statytų bažnyčių 4 buvo pavadintos Marijos vardu. Suprantama, kad visose ano meto bažnyčiose turėjo būti Marijos paveikslų ir altorių, skirtų jos garbei.

Įvedus krikščionybę, tuojau visose Lietuvos bažnyčiose buvo pradėtos švęsti 4 privalomos Marijos šventės: Dangun Ėmimo, Įvedybų, Apreiškimo ir Gimimo, o netrukus ir 5-ta — Nekalto Prasidėjimo. Bažnyčiai įvedant naujas Marijos šventes, jos būdavo įvedamos ir Lietuvoje. Prieš didžiąsias Marijos šventes buvo įsakytas susilaikymas nuo mėsos ir sausas pasninkas. Vyskupai ir bažnyčių fundatoriai pasirūpino, kad šventės būtų ne tik Marijos garbinimo dienos, bet ir tikintiesiems dvasinių malonių šaltiniai, dėl to  iš  Šv.  Sosto  parūpino  atlaidus.
Skaityti daugiau...
 
"PASTOGĖS" POETAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

A.  Galdikas — Lietuvos peizažas. Piešinys. 1940-1944. Iš E. Jokubausko rinkinio

Savilaidos suklestėjimas okupuotoje Lietuvoje yra vienas šviesiųjų puslapių pokario Rytų Europos istorijoje. Iki 1980-ųjų metų manėme, kad ši savilaida išimtinai religinio ir politinio pobūdžio, bet Vakarus pasiekę du pogrindinės PASTOGĖS numeriai (1978 ir 1979 liepos) parodė, jog tėvynėje veikia bei kuria talentingų, jaunų bei nepriklausomų literatų būrys.
Kviečiame Aidų skaitytojus susipažinti su PASTOGĖS poetais. — Red.

TOMAS  KURŠYS (Mindaugas Tamonis)

EILĖRAŠČIAI

Perlamutre šitie žodžiai . . .
Skaisčios baltos lūpos vėrės,
lyg dangus į sielą — grožis
ir tyrumas rugiagėlės —

Perlamutre šitie žodžiai,
šitie lietūs, šitie vėjai,
kai tarp bokštų pasirodžiau -
tavimi langai
švytėjo . . .
 
Perlamutre šitie žodžiai . .
Kelio lemčiai gims vardai.
Gal dar žolele linguočiau
šventoje šviesoj . . .
Tiktai - - -
Skaityti daugiau...
 
VACLOVO BIRŽIŠKOS ĮNAŠAS LITUANISTIKON PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS MACIŪNAS   
Dėl lietuviškos knygos eičiau nors j patį pragarą .
Vaclovas Biržiška

Vaclovas Biržiška, vienas iš mūsų stambiųjų lituanistų, gimė 1884.XII.2 d. Viekšniuose. Jis buvo antrasis gydytojo Antano Biržiškos sūnus. Visi trys sūnūs — Mykolas, Vaclovas ir Viktoras — vėliau tapo žinomais Lietuvos universiteto profesoriais. Augo jie senoje žemaičių bajorų šeimoje ir iš mažens, kaip toje aplinkoje buvo įprasta, kalbėjo lenkiškai, betgi ilgaamžės tradicijos juos tvirtai rišo su gimtąja Žemaitija. Ryškus tokios žemaitiškos dvasios atstovas buvo pvz. Šatrijos Raganos Sename dvare bočelis, mėgęs pašnekėti žemaitiškai, nes tai "starožytny język, bogaty język" (senoviška kalba, turtinga kalba), didžiavęsis savo bibliotekoje turima Valančiaus Žemaičių vyskupyste, raginęs vaikus gerai žinoti savo gimtojo krašto istoriją, jiems ne kartą liepdavęs padainuoti Valiūno Birutę ir pats pritardavęs.

Savo tėvą, studijavusį Maskvoje mediciną Basanavičiaus laikais, M. Biržiška taip apibūdino: "Lenkų kalboje užaugęs, bet gražiai mokėjęs žemaitiškai, tėvas nesvetimas buvo šiam prasidedančiam lietuvių bruzdėjimui, kad ir artimesnis už jo dalyvius lenkų visuomenei. [....] Tėvas man sakėsi suteikęs Basanavičiui dainų, kurias vėliau skaitęs Basanavičiaus knygoje. [....] Lenkų šviesuomenėje jis ėjo 'žemaičiu', kuris ne kartą ją šiurkščiai įkirsdavo, prieš daug ką šiaušėsi, dėl ko jis ne visiškai buvo jos laikomas 'saviškiu', nors visų gerbiamas, o lietuviškoms srovėms jis buvo per daug savarankiškas 'bajoras', tad sveti-mokas. [.... Baigęs mokslus,] jis nedvejodamas grįžo Lietuvon, bet čia su lietuviškuoju darbu organiškai nebuvo susirišęs, tik iš šalies jį tepalaikė. [....] Motina mus augino ir mokė lenkais patriotais [....] Savo tarpe vaikai pasikalbėdavome ir apie būsimus sukilimus Lenkijai atvaduoti [....] Lietuviai tebuvo mums rodomi pro Jogailos ir Žygimanto Augusto prizmę. Be Lietuvos krikšto, Žalgirio mūšio ir Liublino unijos, ne ką apie juos patirdavome iš savo knygelių ir motinos pasakojimų. Krokuva nustelbė mums Vilnių, nors,
---------------
Straipsnis, kurio santrauka buvo perskaityta Ketvirtajame Mokslo ir kūrybos simpoziume Chicagoje 1981.XI.28 d., skirtas Vaclovo Biržiškos mirties 25-mečiui paminėti.

atsimenu, lietuvišku savo instinktu mėgdavau ką surasti apie Gediminą, Kęstutį ir Vytautą, o ypačiai apie žemaičius".1)
Skaityti daugiau...
 
ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŲ KALBOS REIKŠMĖ KALBOTYROJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JANINA K. RĖKLAITIENĖ   
Ar lietuvių kalba dabartinėje kalbotvroje nors kiek tebeturi tą senąją, bet dar mums vis neužmirštamai reikšmingą vietą, kurią ji buvo užėmus lyginamosios istorinės kalbotyros susiformavimo laikotarpyje? Tas laikotarpis seniai praėjo — jis tęsėsi maždaug nuo 1814 metų iki šio šimtmečio pradžios. Tuo tarpu mūsų žinios nedaug tepažengė. O pats kalbotyros mokslas vystėsi toliau; jis neliko statišku. Keitėsi jame, kaip ir kitose mokslų šakose, centriniai klausimai, išryškėdavo naujos problemos, iškildavo naujos mokyklos toms problemoms  spręsti.1)

Kadangi jau nuo šio šimtmečio pradžios kalbotyra pasuko sinchronine kryptimi, mums įdomu sužinoti, ar jai berūpėjo diachroninėje plotmėje išvystytas lietuvių kalbos nagrinėjimas. Argi modernioji lingvistika nebuvo apleidus mūsų archaiškos, konservatyvios lietuvių kalbos? Manau, kad nė vieno nenustebinsiu atsakydama: "Taip, buvo apleidus". Tai buvo neišvengiama, nes dvidešimto šimtmečio kalbotyros mokslo stūmis, jo dėmesio centras buvo nukreiptas į sinchroninę kalbos analizę. Nuo F. de Sosiuro Europoje iki Edvardo Sapiro ir kitų Amerikoje, kalbininkų teorijose vyravo naujosios srovės: struktūralizmas, Prahos būrelio funkcionalizmas, Hjemslevo glosematika ir kitos, kuriose retai pasireikšdavo jaunagramati-kių susižavėjimas senomis formomis. Visoms joms rūpėjo dabartinės kalbos sandaros nagrinėjimas, jos fonologinių bei morfologinių lygmenų nustatymas. O kai 1957 metais Amerikos MIT universiteto įžymus kalbininkas Noam Chomsky paskelbė transformacinės generatyvinės gramatikos pagrindus, tai jau buvo paskutinė perskyra, kaip angliškai sakoma, galutinis "mirties bučinys" tradicinės   istorinės   lingvistikos   tyrinėjimams.
Skaityti daugiau...
 
IŠĖJIMAS IŠ EGIPTO: LIKIMINIS ŠV. RAŠTO ĮVYKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUBŠYS   
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 2

Jahvė rungiasi su faraonu
Iš 3-4 pasakoja ir apie Jahvės varžybas su Faraonu.40 Pasakojimas apie Jahvės vardo apreiškimą yra įvadas į pasakojimą apie Mozės užduotį: "Eikš, aš siųsiu tave pas Faraoną, kad išvestum mano tautą, Izraelio41 sūnus [izraeliečius], iš Egipto" (Iš 3,10). Mozė, kaip vėlesni pranašai, yra laikomas pasiuntiniu. Pasiuntinio vaidmuo išryškėja pačiame pirmajame Išėjimo įvykio aprašyme:
Sakysi Faraonui: "Taip sako Jahvė: 'Izraelis yra mano pirmagimis sūnus. Aš tau liepiau: Leisk mano sūnų išeiti, kad mane garbintų! Tu atsisakai jį paleisti. Tebūnie taip! Aš užmušiu tavo sūnų...' " (Iš 4,22).

Šimtmečius vėliau pranašas Ozėjas primins izraeliečiams, kad "Jahvė išvedė Izraelį iš Egipto ir pranašas juo rūpinosi" (Oz 12,13). Mozė buvo Jahvės atstovas ir pasiuntinys.

Pasakojime apie varžybas tarp Jahvės ir Faraono pasakotojas jau varžybų pradžioje kalba apie baigminį Jahvės susirėmimą su Faraonu U 4.22-23). Jis iš anksto pareiškia, kad Faraonas nenusileis, nes Jahvė "sukietins jo širdį" (Iš 4,21).42 Nors Faraonas Rameses II ir siekė savo tikslų, pasakotojo akimis žiūrint, jis buvo vispusiškoje Jahvės valdžioje. Iš tikrųjų visa iš anksto žinoma! Jam nerūpi spręsti žmogaus laisvos valios ir Dievo visuotinio veikimo problemas bei suderinti abi valias — žmogaus ir Dievo. Jis pasitenkina pakartotinai pabrėždamas, kad Jahvė "sukietino" Faraono širdį; jis taip teigia, kad Faraonas "sukietino" savo širddį, — atkaklus užsispyrimas buvo paties Faraono nuosprendis (Iš 8,15.32; 9,34-35). Pasakotojui rūpi savo pasakojimu pašlovinti Izraelio Dievą — Jahvę.
Skaityti daugiau...
 
TU, MIRTIE, NE TOKIA STIPRI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS JANKUS   
Jurgis Jankus, JAV LB 1981 metų premijos (3000 dol.) laureatas

Per naktį, galima sakyti, bluosto kaip ir nesudėjau ir atsikėliau nei šiokia, nei tokia. Ir neramu, ir po krūtine spaudžia, lyg žalios duonos kepalą būčiau surijusi. Ir Kazelis neina iš galvos, ir pati nežinau, ką daryti. Ir tas Kazelis, tai tik man vienai. Tik minty. Kai nieko arti nėra, tik pati viena pusbalsiu taip jo vardą prašnibždu, bet garsiai tai taip, kaip visiems: Kazimieras. Tiktai Kazimieras. Prie kitų Kazelis pro lūpas neišeitų. Nebent per neatsargumą, bet tada ten pat iš gėdos sudegčiau. Net kai vienu du esam, Kazimieru jį tegaliu pavadinti. Širdy Kazelis, o lūpose Kazimieras.

Tikrai šį rytą buvau visiškai susimaišiusi. Mėginau net pati save sarmatyti. Sakiau, susigėsk Monikute, nebe septyniolikinė juk esi, ko čia dabar skystauji, bet kur tau žodžiai padės, kai ne jų reikia. Kad taip kitai, tai pasakyčiau, kad į amžiaus galą boba sukvailo, bet kaip pasakyti sau pačiai? Juk, rodos, ir nebe piemenė būčiau (gegužės mėnesį per savo vardadienį jau suko-riau penkiasdešimt dvejus), bet kai įsimeta sūkurys, kaip tu jį besustabdysi. Jeigu kas būtų sakęs, kad taip atsitiks, būčiau niekada netikėjus, bet dabar jau žinau, kad amžius sau, o jausmai sau.
Skaityti daugiau...
 
ŽMOGUS, LAIKAS IR ISTORIJA MACEINOS SVARSTYME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Bagdanavičius   

Naujajame Antano Maceinos leidinyje "Asmuo ir istorija" pagrindinės sąvokos aptariamos "labai sugestyviai'', "iš skirtingų mąstymo kampų' . bet sunku suprasti, "ką jos iš tikrųjų reiškia".
 
Kaip įvadą į tolimesnius Antano Maceinos knygos "Asmuo ir istorija" (išleido Ateities leidykla 1981 m.) svarstymus, patyrinėkime knygoje paliestas tris didelės reikšmės sąvokas: žmogaus, laiko ir istorijos. Maceinos sąvokos yra pristatomos labai sugestyviai. Jos yra nušviečiamos iš skirtingų matymo kampų. Dėl to jos atrodo tarsi gyvos, nes besikeičiančios. Tačiau, kai tenka susigaudyti, ką jos iš tikrųjų reiškia, nėra lengvas uždavinys.

Žmogus
Pradėkime nuo žmogaus sampratos. Kalbėdamas apie žmogaus asmenį, jis sako: ". . . asmuo nėra amžinas kilmės prasme. Tačiau jis nėra amžinas nei galo prasme" (20 p.). Net krikščioniškas tikėjimas žmogaus grėsmės žūti nebūtyje neprašalina. Šitaip toliau apie tai kalba prof. Maceina: "Religinis tikėjimas asmens amžinumu tokios galimybės (būtent, kad aš žūčiau nebūtyje — V. Bgd.) anaiptol neprašalina." (20 p.) Kyla klausimas, ar tai derintųsi su krikščionišku mokslu.
Skaityti daugiau...
 
JAV LB ATŠVENTĖ 30-METĮ IR PAGERBĖ LAUREATUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alf. Nakas   


JAV LB jubiliejinis suvažiavimas Detroite pradedamas Lietuvos himnu. Prie mikrofono JAV LB valdybos pirm. V. Kutkus, prie stalo garbės prezidiumas: V. Izbickas, JAV LB Tarybos pirm., V. Kamantas, PLB valdybos pirm., prel. J. Balkūnas, JAV LB garbės pirm., J. Kuraitė, J. Gaila.
Nuotr. J. Garlos
 
Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių Bendruomenė buvo formaliai įsteigta 1952 m. vasario 14. Tą dieną ji inkorporuota Hartford, Conn., mieste. Jos trijų dešimtmečių gyvavimo sukaktis iškilmingai atšvęsta š.m. balandžio 16, 17 ir 18 d. Iškilmės įvyko Detroito pašonėje — Southfielde, lietuvių Dievo Apvaizdos parapijos kultūriniame centre. Kodėl minėjimas ne New Yorke, kur tuometinis LOKas porą metų LB formavo? Kodėl ne Naujojoje Anglijoje, kur ji buvo inkorporuota? Atsakymas paprastas: todėl, kad dabartinė JAV LB krašto valdyba yra sudaryta iš Detroito apylinkėse gyvenančių veikėjų.

Užsimota labai plačiai, tik pamiršta, kad tokiam renginiui reikia daug daugiau laiko. Programa atlikta per 3 dienas (45 vai.), įskaitant ir dviejų naktų poilsį.
Skaityti daugiau...
 
DOMO IR SOFIJOS JASAIČIŲ ATMINIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Birutė Giplijauskaitė   
Kad abu išpildytume Tavo šventą valią ir nėštume palaimą savo tautai . . .

Šįmet birželio 5 d. sueina penkeri metai nuo dr. Domo Jasaičio mirties. Šio penkmečio nesulaukusi, pereitų metų spalio mėnesį amžinybėn iškeliavo ir jo ištikimoji gyvenimo palydovė Sofija Lukauskaitė-Jasaitienė.

Nedaug yra porų, kurios sulaukia auksinių savo vedybų sukaktuvių. Dar mažiau tokių, kurios 50 metų išgyvena darniai švitėdamos ne tik šeimoje, bet ir visuomenėje. Domas ir Sofija Jasaičiai buvo skirtingų ideologinių pažiūrų ir temperamentų asmenys, bet jie gražiai sutarė, dirbdami savo tautai ir skleisdami šilumą namuose.

Tiek apie dr. Domą Jasaitį, tiek apie jo tvirčiausią atramą Sofiją-Zulę jau buvo rašyta kitur geriau ir ilgiau juos pažinusių žmonių, remiantis jų bendrų studijų Berlyne, paskui — Paryžiuje ir Danijoje asmeniškais atsiminimais. (Žr. Stasys Lūšys, Užgeso šviesus žiburys, Tėvynės sargas, 1978, Nr. 3; V. Daugirdaitė-Sruogienė, Visi mes esame svečiai pasauly, Draugas, 1982 sausio 30 d.) Ten taikliai apibūdinta Jasaičių veikla bei jos reikšmė nepriklausomybės laikais Šiauliuose: Jasaičio triūsas medicinos ir higienos srityje, Jasaitienės pionieriški žingsniai gyvulinkystėje ir bendrai žemės ūkyje. Taip pat visiems žinomos jų pastangos, rizikuojant net gyvybe, kai vokiečių okupacijos metu gelbėjo žydus. Turbūt nebūtų per daug, jei pasakytume, kad Sofijos Jasaitienės visas gyvenimas praėjo globojant kitus. Šiauliuose ji rūpinosi kaliniais, gelbėjo persekiojamuosius; Tūbingene — pirmininkavo Raudonojo Kryžiaus Vyriausiam moterų komitetui. Jos namuose rasrasdavo prieglobstį bei paskatinimą pagalbos reikalingi studentai 1 Amerikoje, ji ilgą laiką globojo prof. Steponą Kairį. Be to. daug laiko skyrė savo mylimiems anūkams, o paskutiniuosius gyvenimo metu- pašventė tvarkyti vyro raštams.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (LJS) kongresas įvyks 1983 m. vasarą.
—    Europos lietuviškųjų studijų savaitė (29-oji) šią vasarą bus Anglijoje, Londono priemiestyje rugpjūčio 15-21 d. Informacijos apie pragyvenimo sąlygas bei kainas gaunamos rašant šiuo adresu: Studijų savaitės komitetas, Lithuanian House, 2 Landbroke Gardens, London WII APT, England.
—    Birželio žiaurieji įvykiai — Lietuvos okupacija ir išvežimai — pamaldomis bei renginiais paminėti beveik visose didesnėse lietuvių vietovėse. Į minėjimus įjungtas ir Romo Kalantos susideginimo dešimtmetis. Lietuvos istorijoje birželio mėnuo liks su atšiauriais prisiminimais. 1940 m. birželio 15 į Lietuvą įsiveržė Sovietų kariuomenė, 1941 birželio naktį iš 13 į 14 įvykdyti masiniai išvežimai į Rusijos šalto klimato sritis vergų darbams.
—    JAV Lietuvių Bendruomenės X-osios tarybos narių ir PLB VI-ojo seimo rinkimai buvo nuo gegužės 8 iki 17 d. LB Krašto valdyba visaip rūpinosi, kad rinkimuose gausiai dalyvautų visuomenė.
Skaityti daugiau...
 
NESĖKMINGA ATEIZMO AKCIJA OKUPUOTOJE LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Saulius Pašilis   

Okupuotoje Lietuvoje leidžiamame savaitraštyje "Literatūra ir menas", kuris taip pat yra kultūros ministerijos ir rašytojų sąjungos organas, š.m. balandžio 17 dienos laidoje, Nr. 16 (1846) išspausdintas Gintaro Jatkonio straipsnis "Akistatoje su religija". Straipsnyje atvirai rašoma apie ateizmo nesėkmes religinėje srityje.

Pradžioje apgailestaujama, kad susitikimuose daug kalbama apie politiką, ekologiją, ekonomiką, moralę, deficitą, sveikatą, bet ne apie ateizmą. Autoriaus nuomone, tai negerai, nes "yra žmonių, kurie neatsikratė religinių prietarų". "Nenaudinga vaikščioti į bažnyčią, kai tą laiką galima praleisti skaitykloje, stadionuose, dirbant visuomeninius darbus, praturtinančius ir patį visuomenininką, ir visuomenę". Jatkonis klausia: "Išties, ar svarbi mūsų dienų inteligentui ateizmo tema, jei dauguma šiandienos aktualijų su ja lyg ir nesusisiekia?" Išeina, jog ateizmas Lietuvoje jau nebeaktualus. Pagal autorių tai blogas reiškinys, nes religijos šaknys tebėra gilios — "ji visada susipynusi su dorovės, teisės, politikos, kultūros reiškiniais". Labai gera, kad tai pripažįsta ir komunistai.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į IEVOS POCIENĖS SKULPTŪRINĘ KŪRYBĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Australijos talentingų menininkų būrelyje randame ir Adelaidės lietuvę skulptorę Ievą Pocienę. Jos kūryba tiek individualinėse, tiek kolektyvinėse parodose yra palankiai vertinama australų spaudoje.

Ieva Pocienė 1962 m. yra baigusi Adelaidės meno mokyklą, skulptūros studijas gilinusi Salzburge, laimėjusi 5 premijas Australijoje, dėsčiusi Adelaidės meno mokykloje, surengusi savo 3 parodas Melbourne Argus galerijoje, Adelaidėje, Bolton galerijoje, Sydenham ir Avenel Bee meno galerijose. Be to, šį pavasarį ji dalyvauja Australijos ir Naujosios Zelandijos trimetinėje skulptūros parodoje Milduroje. Skulptorės darbų galima rasti galerijose ir privačiuose rinkiniuose.

Čia pasidalinsime įspūdžiais, gautais iš Ievos Pocienės skulptūrų parodos, surengtos praėjusiais metais birželio 21 - liepos 11 d. Mont-richard galerijoje, Glen Osmond, Pietų Australijoje, kur buvo išstatytas 31 kūrinys. Šioje gausioje parodoje nesunku susidaryti šios skulptorės kūrybos bendrą vaizdą.
Skaityti daugiau...
 
ANTANO TULIO NOVELĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   

ANTANAS TULYS: Inteligentų stalas. Novelės. Nidos knygų klubo leidinys. Nr. 103. 1980 m. 177 p.
Rašytojas Antanas Tulys savo gyvenimo dienas baigė 1977 metais Floridoje, palikdamas pluoštą novelių, kurios dar nebuvo išleistos atskira knyga. Našlės paprašytas, raštus peržiūrėjo ten pat Floridoje gyvenąs lituanistas Vladas Kulbokas ir suredagavo rinkinį, kuriam davė vardą "Inteligentų stalas", pagal vieną iš vienuolikos čia įdėtų novelių. Redaktorius parašė įžangą, kurioje trumpai nusakomas Antano Tūlio gyvenimas ir apibūdinama jo kūryba. Pasak Vlado Kulboko, "Tulys bene stipriausias rašytojas iš senosios mūsų emigracijos, šalia Kalėdų Kaukės (Kleopo Jurgelionio).

Gimęs 1898 metais Šeduvoje, Antanas Tulys Amerikon pas savo tėvą atvyko 1913 metais, iš pradžių dirbdamas plieno fabrike. Bet jį traukė mokslas, buvo linkęs į kalbas, sociologiją ir literatūrą. Pusbrolio paremtas, įstojo į universitetą, kur tačiau pasirinko praktišką profesiją — farmaciją, paskui įsigijo Chicagoje vaistinę, kurią turėjo iki 1946 metų, kada, pašlijus sveikatai, ją pardavė ir išsikėlė į Floridą.
Skaityti daugiau...
 
GYVENTŲ DIENŲ PRISIMINIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   
PROF. VIKTORAS BIRŽIŠKA: Gyventų dienų prisiminimai. Nidos knygų klubo leidinys Nr. 102. 1980 m. 109 p.
Šio nedidelio veikalo autorius buvo jauniausias iškilios Biržiškų brolių trijulės narys. Kaip Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, taip ir Viktoras buvo plunksnos žmogus, nors ne toks derlingas, kaip abu vyresnieji. Jis spaudoje reiškėsi nuo 1906 metų kaip publicistas. Atskira knyga 1936 metais Kaune išėjo Viktoro Biržiškos atsiminimų iš Vilniaus (1920-1922 laikotarpio) veikalas "Neužgijusios žaizdos". Nepriklausomos Lietuvos dienomis dėstė matematiką Kauno universitete, o vėliau — Vilniaus, ir išleido keletą stambių veikalų iš šios srities. Tarp jų yra "Matematiškosios tikimybių teorijos pagrindai" (1930), kone šešių šimtų puslapių tomas. Redagavo keletą matematikos   vadovėlių   gimnazijoms.

"Gyventų dienų prisiminimai" turi antrinį vardą: Raudonajame Petrapilio pragare 1918-1920.
1950 metais jie buvo spausdinami liaudininkų ideologijos laikraštyje "Lietuvių kelias", kurį Waterbu-rio mieste leido Mykolas ir Alena Deveniai. Laikraščiui sustojus, nutrūko ir Viktoro Biržiškos atsiminimai. Iš tikrųjų gaila, kad jis negrįžo prie tokios retos ir svarbios medžiagos.
Skaityti daugiau...
 
NAUJA KNYGA APIE SIBIRO TREMTINIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Ž.   
MATILDA STRIMAITYTĖ-MĖLIENĖ: Kryželiai Arktikoje. Išleido Vytauto Didžiojo Šaulių Rinktinė Chicagoje. Apipavidalino Jonas Tričys. Chicago, 1981. 184 psl.
Amerikoje pasirodė dar viena knyga apie lietuvių tremtinių išgyvenimus Sibire: Matildos Strimaitytės-Mėlienės "Kryželiai Arktikoje". Knygos autorė, Lietuvos kariuomenės majoro žmona, prieš karą buvo baigusi Vytauto Didžiojo Universiteto teisių fakultetą. Ji buvo suimta 1941-ųjų metų birželio 14 dieną ir išvežta į Sibirą, iš kurio tesugrį-žo po penkiolikos metų. 1966 m. atvyko į Ameriką ir apsigyveno Chicagoje pas savo brolius.

Matildos Mėlienės kančių kelio pirmoji stotis buvo sovietinis ūkis Altajaus krašte. 1942 m. — kelionė Šiaurėn, Lenos ir Jenos upėmis, į Jakutiją. Ištinę nuo bado tremtiniai statosi jurtas apsisaugoti nuo pūgų. Auga kryželių miškas — lietuvių, vokiečių, suomių kapai. Pati autorė beveik suklumpa prie mirties slenksčio; sutinusiom, pajuodusiom kojom merdi varganoj ligoninėj. Pagijusi atsiduria Jakutske, Muchtoje, kur dirba naktine sarge miesto klinikoje, o vėliau vaikų darželyje auklėjo kolektyvizacijos metais išžudytų tėvų našlaičius. 1956 m. sugrįžusi į savo gimtinę, randa Lietuvą, jos žodžiais, "priartėjusią prie Jakutijos". Dar šilti partizaninio karo pėdsakai, akis rėžia nepritekliai, kolonizacijos žymės. Jos vyras, po karo atsidūręs Chicagoje, pradeda siųsti jai laiškus ir kvietimus, bet miršta jos nesulaukęs.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Gustaitis KO LIŪDI, PUTINĖLI? Eleginės satyros. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas (7338 S. Sacramento Ave., Chicago, IL 60629). 1982 m. Aplankas Romo Viesulo. 96 psl. Kaina 7 dol.
Petras Melnikas: GĖLIŲ GENERACIJA. Išleido ATEITIS (17689 Goldwin Dr., Southfield, MI 48075). 1982 m. Aplanką piešė Kristina Montvidas-Kutkus. 228 psl. Kaina 8 dol.
Klemensas Jūra: KAUBURĖLIAI. Eilėraščiai. Išleido MŪSŲ LIETUVA. Sau Paulo, Brasil. 1982 m. 162 psl.
Vincentas Liulevičius: IŠEIVIJOS VAIDMUO NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS ATKŪRIMO DARBE. Išleido Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba. Chicago, IL. 1982 m. 398 psl. Kaina 12.50 dol. Užsisakyti galima šiuo adresu: Lithuanian World Community, 5620 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636.
Algirdas Gustaitis: ALGIS TRAKYS IR TAKSIUKAS ŠLEIVYS. Nutikimai Lietuvos kaime. Išleido JAV LB Švietimo taryba. Chicaga, 1982 m. Iliustravo Jina Leškienė. 32 psl. Kaina 2 dol. Užsakymams adresas: JAV LB Švietimo taryba, 5620 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636. Leidinys skirtas pradžios mokyklos vidurinių skyrių mokiniams.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: Po 50 dol.: Ona Strimaitienė, Putnam, CT; ALDONA S Ladies and Children s Wear, Lemont, IL; C.P. Baltrukonis, Philadelphia, PA.
Garbės prenumeratoriai: Po 25 dol.: Vladas Barius, Bridgeport. CT: Vytautas Jučas, Elena Veličkienė, Chicago, IL; P. Kisielius, M.D., Cicero, IL; Silva Pra-gaulba, M.D., Highland Park, MI; P. Mikalauskas, Omaha, NE; kun. J. Pragulbickas. Elizabeth, NJ; K. Valiuškienė, Barrington, RI; Agnė Lukštytė-Meiliūnienė, Peakhurst, NSW, Australia.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai