Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1982 m. 6 lapkritis-gruodis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
ŠIS AIDŲ NUMERIS SKIRIAMAS ŠV. PRANCIŠKAUS ASYŽIEČIO
800 METŲ GIMIMO JUBILIEJUI PAMINĖTI

Leonardas Andriekus — Visų laikų numylėtinis ............................................................ 381
Šv. Pranciškaus Asyžiečio "Kūrinijos giesmė" .............................................................. 383
Antanas Maceina — Kūrinijos giesmė ........................................................................... 384
A. Tyruolis — Ankstyvoji pranciškonų literatūra .......................................................... 399
Dante Alighieri — Dieviškoji Komedija, Rojus, XI Giesmė ........................................  404
Viktoras Gidžiūnas, OFM — Pranciškonai Lietuvos valstybės kūrimosi pradžioje .... 406
Dr. Povilas Rėklaitis — Lietuvos pranciškonų - bernardinų meno
istorijos programa XVIII amžiaus "Provincia Lituana" žemėlapio perspektyvoje ...... 429


IŠ MINTIES PASAULIO
L. A. — Giorgio de Chirico, metafizinio meno kūrėjas .................................................. 443
J. Baužys — "Ateities" akademinio savaitgalio žvilgsnis į pogrindžio spaudą ............ 444
VS — Šv. Kazimiero mirties sukaktis ............................................................................ 448
Andrius Mironas — Dviguba Mykolo Biržiškos sukaktis ............................................ 449
Mūsų buityje .................................................................................................................... 453
Jurgis Jankus — Dvi dienos pas Santvarą .................................................................... 454
Saulė Jautokaitė — Madalenos Birutės Stankūnienės paroda .................................... 458
V. V. — Dail. Povilo Puzino sukaktis ............................................................................. 459
Aidų 1982 metų turinys ...................................................................................................  459
Skaityti daugiau...
 
VISŲ LAIKŲ NUMYLĖTINIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   

1982 metai buvo pažymėti šv. Pranciškaus Asyžiečio gimimo jubiliejumi. Pasaulis, nors draskomas ekonominių ir ideologinių krizių, gana nuoširdžiai prisiminė bei pagerbė tą nuolankios išvaizdos galiūną, gimusį prieš aštuonis šimtmečius. Gyveno jis šioje žemėje labai trumpai — tik 42 metus, tačiau jo dvasinė egzistencija tebesitęsia iki mūsų dienų. Šis jubiliejus vaizdžiai paliudijo, kad Pranciškus tebėra įtakingas net dvidešimtojo amžiaus atomais bei kompiuteriais apstulbintam žmogui. Mūsų civilizacija su savo sudėtinga technologija — labai aukšta. Žmogus ir amžinos dvasinės vertybės kartais atsiduria lyg jos šešėlyje. Bet šv. Pranciškaus Asyžiečio nemarios idėjos vis tiek žiba, kaip auksas pelenuose. Visiems jos patinka, nors ir sunkiai įgyvendinamos.

Pernai, pradedant jubiliejinius metus, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius išleido raštą, skelbiantį Pranciškų Asyžietį tikros taikos šaukliu ir visos žmonijos brangiausiu bičiuliu. Asyžiečio idealai turį įkvėpti bei gaivinti dvidešimtojo amžiaus pasaulį. Jie esą net Jungtinių Tautų chartos pagrindas. Rašte primenama, jog pati charta 1945 m. visų didžiųjų valstybių buvo pasirašyta šv. Pranciškaus vardo mieste — San Francisco, Kalifornijoje. Be to, ir popiežius Paulius VI 1964 m., lankydamas Jungtines Tautas New Yorke, vizitui pasirinko spalio 4 d. — Pranciškaus Asyžiečio šventę. Patrauklus ir JAV žygis. Šis kraštas, kur valstybė atskirta nuo Bažnyčios, jubiliejiniams metams atminti išleido pašto ženklą. Jame Pranciškus laimina paukščius, kuriuos vadino savo broliais.

Asyžiaus vargdienio minėjimuose Europoje ir kitur dalyvavo valstybių prezidentai, ministeriai pirmininkai, intelektualai ir eiliniai žmonės. Niekur nepasitaikė priekaištų ar išmetinėjimų, kad taip šlovinamas religinis asmuo. Įtakingasis dienraštis New York Times 1981 metų spalio 4 d. laidoje teigė, kad "pranciškonų kūrybingumas bei įsipareigojimai, giliai palietę viduramžius, dar tebesą pajėgūs išbudinti ir šio amžiaus žmones, ypač atkritėlius nuo religijos".
Skaityti daugiau...
 
Šv. Pranciškaus Asyžiečio "Kūrinijos giesmė'' PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Šv. Pranciškus   
Aukščiausias visagali, geras Viešpatie,
    Tavo yra giesmės, garbė ir didybė
    Ir kiekvienas palaiminimas.
    Viskas iš Tavęs prasideda,
    Ir žmonės nėr verti Tavęs minėti.

Tegarbina Tave, o Viešpatie, visi tavieji sutvėrimai,
              Ypač puikioji sesė saulė,
              Kuria dienas ir mus tu apšvieti;
    Jinai graži ir, spindėdama didžiu spindėjimu,
              Mums atneša, Aukščiausias, Tavo vaizdą.

Tegarbina Tave, o Viešpatie, brolis mėnuo ir žvaigždynai;
       Danguj Tu jiems teiki puošnumą, grožį ir šviesumą.

Tegarbina Tave, o Viešpatie, brolis vėjas,
       Erdvės, debesys, giedra ir oro atmainos,
       Per kurias Tu savo kūriniams teiki gyvastingumą.
Skaityti daugiau...
 
KŪRINIJOS GIESMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
Poetinė šv. Pranciškaus egzistencija

Žiogeliai kraustysis iš proto — Sunku bus žmogui ištylėti. Ir aš tavu smuiku pradėsiu groti, Pranciškau Asyžieti.
Leonardas Andriekus
1
Vakarų Bažnyčios istorijoje tarp studento ir kario stovi poetas: tarp Benedikto iš Nursijos ir Ignaco iš Loyolos stovi Pranciškus iš Asyžiaus. Šie trys šventieji ir jų įkurti ordinai yra neišdildomai apsprendę ne tik religijos, bet ir kultūros išsivystymą Europoje. Visi jie vadinami 'atsivertėliais' — ne iš netikro tikėjimo į tikrąjį, bet iš pasaulinės būsenos į vienuolinę būseną, visų pirma traukiantis iš pasaulio prie Dievo, o paskui per Dievą vėl grįžtant atgal į pasaulį. Ir štai, šis kelias atgal kaip tik ir yra būdingas anų trijų ordinų steigėjam. Būdami kiekvienas vis kitokios dvasinės sąrangos, jie ir savom bendrijom yra įdiegę gana skirtingų bruožų.

Šv. Benediktas (ca 480-543 ar 547), romėnas studentas, bėgo iš mokyklos į vienumą; bėgo ne nuo mokslo (studia liberalia), bet nuo palaido Romos jaunuolių gyvenimo. Praleidęs trejetą metų vienatvėje, grįžo atgal į pasaulį ir Monte Cassino įkūrė savo bendriją, turinčią būti tarsi tęsiniu to, ką jis Romoje buvo pradėjęs ir beveik užbaigęs, būtent mokytis. Šio mokymosi tikslas nebuvo ruošti mokslininkų ar tyrinėtojų, bet apskritai lavinti žmogų, kad jis neliktų barbaras. Žmogus turįs būti grammaticus arba litteratus, vadinasi, mokąs skaityti, rašyti, suprasti. "Benediktiniškasis gyvenimas yra neįmanomas be literatinio išsilavinimo",1 teigia vienas šio ordino narys. Pagrindinis tokio lavinimosi tikslas yra lectio divina — skaitymas ir mąstymas kartu: meditari aut legere. Betgi šiam tikslui reikia knygų, reikia mokyklų, reikia rašytojų ir perrašinėtojų. Tad šv. Benedikto ordinas savaime tapo kultūrinės kūrybos židiniu, jos saugotoju bei puoselėtoju.
Skaityti daugiau...
 
ANKSTYVOJI PRANCIŠKONŲ LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALF. TYRUOLIS   

Giotto — Vaizdai iš šv. Pranciškaus gyvenimo.

Pirmaisiais krikščionybės amžiais buvo kuriama daugiausia religinė bei teologinė poezija lotynų kalba. Nemaža jos randame didžiųjų paminklų įrašuose, pavyzdžiui, popiežiaus Damazo pirmųjų kankinių atminimui inkrustuotose sarkofagų eilėse. Vėliau tos poezijos tūris buvo praplėstas, šalia religinių temų ėmė rastis ir pasaulietinių.

Šv. Pranciškus Asyžietis (1182 - 1226), nuo kurio gimimo šįmet švenčiame 800 metų sukaktį, Umbrijos padangėje Italijoj pats pirmasis poeziją kurti pradėjo tuometine liaudies kalba, kitaip sakant, italų kalba, išsivysčiusia, kaip ir kitos romaninės kalbos (prancūzų, ispanų), iš lotynų kalbos. Čia dar reikia pažymėti, kad jau XII amžiaus antrojoj pusėj dialektai, arba tarmės, buvo pradėję jungtis į vieną tautinę kalbą, kuria kalbėjo liaudis. Šv. Pranciškus, kaip liaudies ir ypač beturčių užtarėjas, pirmas pradėjo tą tautinę kalbą vartoti ir kūryboje. Italų literatūros istorijai jis svarbus ne tik tuo, kad pats rašė italų dialektu, bet ir tuo, kad turėjo įtakos italų gyvenimui ir vėlesniems rašytojams, poetams.

Šv. Pranciškus ir jo pasekėjai grindė kelią didžiajam poetui Dantei tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, jam rašant savo didįjį veikalą "Dieviškąją komediją" jau italų, o nebe lotynų kalba (kai kurie Dantės veikalai parašyti ir lotynų kalba, o ir pačią "Dieviškąją komediją" buvo bepradedąs rašyti lotyniškai. Kai ką ir šv. Pranciškus dar buvo kūręs lotynų kalba).
Skaityti daugiau...
 
DANTE ALIGHIER - Dieviškoji Komedija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANTE ALIGHIER   
ROJUS, XI GIESMĖ, KURIOJE IŠAUKŠTINAMAS ŠV. PRANCIŠKUS ASYŽIETIS
 
O, jūs, miruoliai, aistrose užtroškę!
Ko tie gudravimai yra verti,
Kurie sparnus prie žemės jum pribloškia?

Vieni teisyne kniausijos, kiti
Sutanos vaikėsi ar daktarystės,
Apgaulėm veržės prie valdžios treti;

Ką doras pelnas traukė, ką vagystės,
Kas lėbaudamas alino save
Ar snaudė sau ramiai iš tinginystės,

O aš drauge su sielos vadove
Laisvai skridau per dangų bekraštinį,
Grožėdamasis juo akim blaivia.

Tuo tarpu judanti vėlių grandinė
Aplinkui mus sustojo kaip pirma
Tarytum žvakės, degančios sietyne.

Ir ta, kuri, pašvaistės gaubiama,
Ką tik taip meiliai su manim kalbėjo,
Prabilo vėl, vaiskiau dar plieksdama:

"Dosnybė mūsų amžino globėjo
Suteikia mano dvasiai tiek šviesos,
Jog tavo abejas ji tuoj atspėja.
Skaityti daugiau...
 
PRANCIŠKONAI LIETUVOS VALSTYBĖS KŪRIMOSI PRADŽIOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O.F.M.   
Šiais metais minėdami šv. Pranciškaus Asyžiečio, pranciškoniškųjų vienuolijų įkūrėjo, 800 metų gimimo sukaktį, pastebime, kad jo dvasia, per aš-:uonis šimtmečius pranciškonų puoselėjama, nenustojo savo reikšmės. Jei žvelgsime į Lietuvos istoriją, tai atrasime, kad ji visais laikais yra intymiai sujungta su pranciškonų veikla. Pati Lietuvos valstybės kūrimosi pradžia sutampa su pranciškonų įsikūrimu ir jų išsiplatinimu Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Tai prisiminus, šios sukakties proga yra pravartu prisiminti pranciškonų misiją ir jų išvystytą daugeriopą veiklą pagoniškos Lietuvos sukrikš-čioninimui.

I. ŠV. PRANCIŠKUS IR PRANCIŠKONAI PAŠAUKTI APAŠTALAUTI
Italijoje, Umbrijos provincijoje, Asyžiaus mieste, 1182 m. turtingam pirkliui Petrui Bernardone gimė sūnus, kurį jis pavadino Pranciškum. Jaunas Pranciškus po ilgo blaškymosi ir kavalieriaus garbės siekimo buvo pašauktas atnaujinti Bažnyčios. Jis nebuvo pašauktas atnaujinti griūvančios laukų bažnytėlės, bet gyvosios Dievo Bažnyčios. Jo pastangos 1206 m. pavasarį atnaujinti Šv. Damijono bažnytėlę tėvo pinigais davė jam progą save nugalėti, išsižadėti tėvo ir jo turtų ir savo tėvu pasirinkti dangiškąjį Tėvą. Tikrąjį pašaukimą jam atskleidė 1208 m. Porciunkulės bažnytėlėje mišių metu girdėti Evangelijos žodžiai (Mt 10,7 ss.). Tada jis taip pamilo beturtį ir nukryžiuotąjį Kristų, kaip iki tol dar niekas nebuvo pamilęs, ir pradėjo apaštalauti taip, kaip jau niekas jo laikais neapaštalavo.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS PRANCIŠKONŲ - BERNARDINŲ MENO ISTORIJOS PROGRAMA ... PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. POVILAS RĖKLAITIS   
LIETUVOS PRANCIŠKONŲ - BERNARDINŲ MENO ISTORIJOS PROGRAMA XVIII AMŽIAUS "PROVINCIA LITUANA" ŽEMĖLAPIO PERSPEKTYVOJE

I
Hiršo Leibovičiaus raižytasis Lietuvos TT. Bernardinų vienuolynų žemėlapis

Kardu ir sumanumu senovės lietuvių sukurtoji Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė nuo XIV iki XVIII amžiaus globė kelių kultūrų, kalbų ir religijų piliečius. Šios valstybės ribose susitikusių skirtingų kultūrų slinktis ne vieną kartą buvo pertraukta, įvykdavo staigūs posūkiai, šuoliai, bet ir mįslingi vieniši pasireiškimai, kurių atsiradimą nelengva išaiškinti.1 Štai, nuostabu, kad pats pirmasis Lietuvos pranciškonų — Tėvų Bernardinų — jų vienuolynų žemėlapis Lietuvoje buvo išraižytas žydų tautybės ir religijos grafiko Hiršo Leibovičiaus Nesvyžiuje XVIII amžiuje (Pav. 1). Šitas grafikos kūrinys yra pats pirmasis žinomas Lietuvos žemėlapis, kuris pačioje Lietuvoje — Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje — buvo ne tik paruoštas ir nupieštas, bet ir išraižytas.2 Sykiu, tai pirmas ir vienintelis Lietuvoje atliktas religinės, specialiai vienuolynų kartografijos paminklas. Pažvelkime į šį ypatingą Lietuvos kultūros dokumentą atidžiau. Raižinio dydis 36 x 48 cm, lapo — 40 x 50 cm.3 Kairiame žemėlapio kampe gražiu rokokiniu ornamentu papuoštas kartušas, kurio viršutinėje dalyje įkomponuotas sąmojingai nupieštas vienuolis bernardinas pusė ūgio portretu, turi tokį legendos tekstą lotynų kalba (papildymai laužytuose skliausteliuose):
Skaityti daugiau...
 
GEORGIO DE CHIRICO, METAFIZINIO MENO KŪRĖJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
443.JPG
Moderniojo Meno muziejus JNew Yorke praėjusį pavasarį (balandžio 3 — birželio 29 d.) surengė didžiai originalaus dailininko Giorgio de Chirico tapybos ir grafikos parodą. Originalus ir net keistas jis yra trim atžvilgiais. Pirmiausia, savo kūryba, kurios iki šiol negalima įderinti į jokią XX-ojo amžiaus meno srovę, nors ji kitiems to meto dailininkams yra turėjusi daug įtakos, ypač išvystant surrealizmą. Galima sakyti, kad tiesiog iš de Chirico jis ir yra išsivystęs. Antra, šis dailininkas, staiga pasiekęs savo kūrybos aukštybes, jose išsilaikė labai trumpai — nuo 1911 iki 1917 metų. Iš to laikotarpio buvo surinkta 100 darbų minėtai parodai. Trečia, Giorgio De Chirico atrodo keistuolis dėl to, kad nuo 1920 m., iš visų pusių sulaukęs pripažinimo, atsisakė savo kūrybos stiliaus, pereidamas į renesansinio meno ieškojimus ir pasiskelbdamas  neoklasikinio konservatyvizmo "senu meistru,\ Retai kada taip pasitaiko meno istorijoje.

De Chirico atvejis dar yra keistas ir tuo atžvilgiu, kad jis tą ankstyvąją savo kūrybą, kuri jau turėjo Metafizinio meno vardą, kartais net niekino ir pašiepė jos gerbėjus. Už tai jis, kaip tariamas išdavikas, susilaukė paniekos ypač iš to meto jį gerbusių dailininkų. Bet Giorgio de Chirico jų nepaisė ir į ankstyvąjį stilių negrįžo. Tuo jis save smarkiai nuplakė, nes vėlesniais darbais nebesusilaukė pagarbios vietos muziejuose. Jis meno istorijoje išliko gyvas tik savo metafizinio pobūdžio kūryba, kuri architektūriniais vaizdais yra didinga, o jų kompozicija — paslaptinga ir filosofinė. Šitaip dar niekas nebuvo išsireiškęs.
Skaityti daugiau...
 
"ATEITIES" AKADEMINIO SAVAITGALIO ŽVILGSNIS Į POGRINDŽIO SPAUDĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Baužys   
Okupuotos Lietuvos pogrindžio spauda kasmet susilaukia vis didesnio užsienyje gyvenančių lietuvių dėmesio, o per juos ir kitataučių. Nebeužtenka vien tik pasiskaityti pogrindžio spaudoje skelbiamus faktus, nušviečiančius dabartinę padėtį Lietuvoje ir aprašančius religinį bei tautinį persekiojimą. Gausi ir vienoje vietoje sukaupta medžiaga jau reikalauja ir gilesnių studijų, ir įžvalgesnio įvertinimo, ir tinkamų išvadų.

Vienas tokių pogrindžio spaudos leidinių, bene savo amžiumi pats vyriausias, yra Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronika, galėjusi atšvęsti savo dešimties metų sukaktį. Tai nedidelis laiko tarpas, bet okupacijos sąlygose slaptai išleisti ir išplatinti Kronikos 54 numerius yra darbas, kurį tegali atlikti tik tvirtos rezistencinės dvasios vedami mūsų tautiečiai.

Norėdami LKB Kronikos sukaktį paminėti akademinėje plotmėje ir tuo pačiu giliau pažvelgti į pogrindžio spaudą bendrai, spalio 15 - 17 d. Chicagos ateitininkai surengė studijų savaitgalį, pavadindami jį Ateities akademiniu savaitgaliu Tai jau, berods, antrasis toks savaitgalis, rengiamas ateitininkų akademikų Chicagoje. Savaitgalio programa buvo aptarta sakiniu: Žvilgsnis į dabartinio pogrindžio leidinius Kronikos dešimties metų gyvenimo proga.
Į šio savaitgalio programą buvo įjungta penktadienio vakaro literatūrinė vakaronė, o taip pat šeštadienio vakarą įvykęs Ateities žurnalo vakaras su jaunimo konkurso premijų įteikimu ir banketu.
Skaityti daugiau...
 
Vytautas Alantas PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Alantas,
kuriam šiemet birželio 18 d. suėjo 80 metų.
Vytautas Alantas yra vyresniosios kartos rašytojas, savo kūryba apėmęs visus literatūros žanrus. Jis gyvena ir kuria Detroite. Tai labai produktyvus rašytojas. Štai jo parašytos knygos:
Artisto širdis (novelės, 1931), Tarp penkių ir septynių (novelės, 1934), Pragaro pošvaistės (romanas, 1951), Buhalterijos klaida (drama, 1947), Aukštadvaris (drama, 1947), Sutelktinėje jo vaidinimų knygoje, išleistoje 1963 m. ir pavadintoje Dramos veikalai, šalia anksčiau išleistų ("Buhalterijos klaidos ir Aukštadvario) čia atspausdinta dar 4 komedijos (Ragučio šaltinėlis, Visuomenės veikėjai, Sie-pus uždangos, Sąmokslas prieš savuosius), 1 pjesė (Kyla vėtra ūkanose) ir dvi dramos (Žodžiai iš anapus ir Penkios minutės prieš dvyliktą). 1965 metais Detroite suvaidinta jo komedija Žmonos protestas. Įsimintini ir kiti, dar Lietuvoje scenon užkopę Vytauto Alanto veikalai: Užtvanka, Gaisras Lietuvoje, Gyvenimas iš naujo. Išeivijos novelės žanrą autorius papildė dar dviem naujom knygom: Ant siūbuojančios žemės (1946) ir Svetimos pagairės (1954). Pastarajame dvidešimtmetyje į literatūrinį aruodą supilami net keturi stambūs Alanto romanai: Tarp dviejų gyvenimų, Šventaragis, Amžinasis Lietuvis ir Liepkalnio sodyba. Savo gyvenime rašytojas reiškėsi ir kitose kultūrinio darbo srityse: Lietuvoje ir išeivijoje buvo Lietuvių žurnalistų sąjungos pirmininkas, teatro direktorius Vilniuje, dienraščio Lietuvos Aido vyr. redaktorius Kaune, 1939 m. išėjo Alanto publicistikos rinkinys Žygiuojanti tauta. Praėjusią vasarą gi jubiliatas išleido storą savo poezijos knygą Paversmiai (220 psl.). Minėdamas savo amžiaus sukaktį, Vytautas Alantas yra pasižadėjęs su Aidų skaitytojais pasidalyti mintimis apie savo gyvenimą ir literatūrinį darbą.

 
ŠV. KAZIMIERO MIRTIES SUKAKTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė v s   

Kas tautai palikta

Gardine, lietuvių pilyje, 1484 m. kovo 4 d. mirė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus sūnus Kazimieras. Mirė jaunas, vos 26 metų amžiaus. Priežastis — džiova, tais laikais nepagydoma liga. Palaidotas Vilniaus katedroje. Čia karstas išbuvo iki 1953 m.,kai okupacinė administracija, katedrą versdama muziejumi, jį perkėlė į šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčią. Savo trumpame gyvenime garsėjęs labdarybe, skaistumu ir gabumais, 1521 m. Kazimieras buvo paskelbtas šventuoju, vėliau — Lietuvos globėju ir ypatingu lietuvių jaunimo globėju.

Šventojo tėvas, taip pat Kazimieras, buvo Jogailos ir kunigaikštytės Alšėnaitės sūnus. Motina, Elzbieta Habsburgaitė, — imperatoriaus Albrechto II duktė, austrė. Šv. Kazimieras yra iki šiol Lietuvos vienintelis pripažintas šventasis. 1984 m. kovo 4 d. sueina 500 metų nuo jo mirties.
Artėjanti sukaktis yra įspūdinga metų skaičiumi, svarbi šv. Kazimiero ryšiu su tauta, graudi Lietuvos padėtimi.

Daug žmonių prakeliavo žeme, kilo valdžios, virto rūpestingi monarchai, krito despotai. Pusė tūkstančio metų viršukalnes nudilina, 3 mums tenka šios sukakties ženkle gyventi. Lietuvoje ir išeivijoje gausiai pastatyta bažnyčių šventojo vardu. Šį vardą pasirinko gausiausia lietuvių seserų vienuolija. Jau nuo XVI amžiaus vidurio šv. Kazimierui ypatingą dėmesį rodė jėzuitai, kurių turime ir savo išeivijoje. Vyčiai, ateitininkai, skautai jį laiko globėju. Legendiniai stebuklai, Bažnyčios nepaneigti, rišasi su lietuvių tautos kovomis už savarankiškumą. Šv. Kazimieras tapo lyg šaukliu prieš Maskvą. Todėl 1654 m. rusai sudegino jo koplyčią Polocke; 1655 vandališkai apiplėšė Vilniaus katedrą ir šventojo poilsio vietą; caro laikais uždraudė švęsti kovo 4d. Po II Pasaulinio karo Vilniaus katedra buvo paversta dailės galerija, o šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje — Ateizmo muziejumi.
Skaityti daugiau...
 
DVIGUBA MYKOLO BIRŽIŠKOS SUKAKTIS 1882.VII.24 — 1962.VIII.24 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Andrius Mironas   
Mūsų literatūros istorikas, tautosakos tyrinėtojas, valstybininkas, profesorius, auklėtojas ir Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Biržiška mirė Los Angeles mieste prieš 20 metų (1962 m. rugpjūčio 24 d.), vos sulaukęs savo 80-ojo gimtadienio. Bet šio didžio patrioto darbai pasiliks ilgiems metams ir ateities mokslininkams bei literatams šaltiniai pažinti tautos raštijai nuo pat jos pradžios. Užaugo jis bejoriškai lenkiškoje aplinkoje, bet, dar jaunas būdamas, pasijuto lietuviu ir skatino savo draugus būti lietuviais bei geriau pažinti gimtąją kalbą.

Šiais metais sukako taip pat lygiai 100 metų nuo Mykolo Biržiškos gimimo Viekšnių mieste, Mažeikių apskrityje, kur jo tėvas vertėsi medicinos gydytojo praktika, o motina — muzika ir mokytojavimu. Biržiškos kildino save iš bajorų, bet nuo pat jaunystės Mykolas jautėsi tik lietuviu ir niekad nesididžiuodavo bajoriška kilme.

Sąmoningas lietuvis

Jau 1901 m., būdamas 19 m. amžiaus, Mykolas Biržiška buvo laikinai pašalintas iš gimnazijos už slapto vakaro organizavimą išvarytiems mokiniams sušelpti. Lankydamas universitete filologijos fakulteto kalbotyros, literatūros ir istorijos paskaitas, susidomėjo lenkų ir rusų literatūros istorija, nors pagrindu buvo pasirinkęs teisę. Baigęs Maskvos universitetą, išsėdėjęs rusų karo tvirtovės kalėjime Maskvoje, po to Vilniaus ir Kauno kalėjimuose, tvirtai nusikalė savo revoliucinį - socialistinį nusistatymą. Kartu ėmė domėtis ir lietuvių literatūra. Pradėjęs ją studijuoti bibliotekose, taip pamėgo, kad jau nebesiekė karjeros teisės srityje.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Balfo direktorių metinis suvažiavimas įvyko spalio 7 - 10 d. St. Peters-burge. Balfui vadovauja Marija Rudienė.
—    Kanados Lietuvių dienos vyko Mont-realyje spalio 8 - 10. Programa: pamaldos, Kanados lietuvių dailininkų paroda, jungtinis chorų koncertas, literatūros vakaras, krepšinio žaidynės, vaišės. Literatūros vakaras buvo skirtas poetams žemininkams.
Paskaitą apie juos skaitė dr. Juozas Gir nius. Savo kūrybos pateikė Kazys Bradū nas ir Henrikas Nagys. Skaityta ir kitų poetų žemininkų eilėraščiai. Šiai šventei rengti iš Quebeco provincinės valdžios gauta 10,000 dol.
—    Dr. Antanas Butkus JAV LB Tarybos suvažiavime St. Petersburge, Floridoje, (spalio 22 - 23 d.) išrinktas valdybos pirmininku. Kiek vėliau jis sudarė valdybą: Juozas Urbonas — vykd. vicepirm.; Nijolė Maželienė — sekr.; Kazys Žiedonis — ižd.; Ingrida Bublienė — Kult. tarybos pirm. Be to, į valdybą įeina šie vicepirmininkai: Danguolė Valentinaitė — soc. reikalams; Jonas Kavaliūnas — švietimui; dr. Algirdas Budreckis — visuom. reikalams; Andrius Mackevičius — finansams; kun. Kazimieras Pygevičius — religijai; Algirdas Bielskus — sportui; dr. Henrikas Brazaitis — administr. reikalams; dr. Viktoras Stankus — spec. reikalams. Praėjusį trimetį JAV Lietuvių Bendruomenei sėkmingai vadovavo Vytautas Kutkus, labai veiklus bendruome-nininkas.
Skaityti daugiau...
 
DVI DIENOS PAS SANTVARĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Jankus   

Malonus  Tėve   Leonardai,

Lekiu beveik šimto kilometrų per valandą greitumu nuo Rochesterio ligi Bostono nutiesta juosta, vienur vadinama thruway, kitur turnpike, ir galvoju, kad žmogus nežmoniškai pasitiki savimi. Toji juosta neprasideda Rochesteryje ir nesibaigia Bostone. Ji tūkstančius mylių eina, šakojasi, rangosi per visą kraštą, ir visur yra pilna tokių pat lekiančių dėžučių, kaip manoji. Per metus jų sudūžta šimtai tūkstančių, dešimtys tūkstančių tokių pat, kaip mudu su Kotryna, negyvai užsimuša, daug kartų daugiau visam gyvenimui susiluošina, bet savimi pasitikėjimo nemeta. Kaip lakstė, taip ir tebelaksto. Kaip nelakstys, kad ir mudu seniai, savimi pasitikėjime užsikasę, kitiems neužsileidžiame, visu keturių šimtų mylių keliu mėginame išlaikyti vienodą šešiasdešimties mylių greitį, kad pažadėtą valandą atsirastumėm prie Santvarų durų.

O pasitikėjimas savimi, mielas Leonardai, ne visada išeina į sveikatą. Kad va ir praeitą pavasarį, Draugo kultūriniame priede rašydamas apie Santvarą, veptelėjau, kad jo Kaimynus tuoj po pirmojo spektaklio sutašė Pulgis Andriušis. Jeigu būčiau nepasitikėjęs savo atmintimi, jeigu būčiau skambtelėjęs Santvarui, nebūčiau užkabinęs nieku dėto Pulgio, nes Santvaras dar gerai atsimena, kad ana pikta recenzija buvo pasirašyta J.K. inicialais. Tada buvo, žinoma, visokių spėliojimų, net tvirtinančių, tikrai žiną, kas slepiasi už tų dviejų raidžių, bet inicialai ir pasiliko tik inicialais, o man pačiam iš to tik sarmata, kad pleptelėjau apie kolegą, ko neturėjau pleptelti. Ir dar blogiau, kad ir atsiprašyti nebegaliu, nes Pulgis jau senokai išėjęs ten, kur niekas jokiu, nors ir mandriausiu telefonu nebepasiekiamas. Žinai, Tėve Leonardai, jeigu tenai kokiu nors būdu jie paskaito mūsų laikraščius, Pulgis, tokį apšnekėjimą perskaitęs, galėtų net kelis kartus savo kaulus po Australijos žemele apversti, nes ir pats Santvaras tvirtina, kad niekas Pulgio su anais J. K. inicialais net bandyti nebandė gretinti. Iš kur man toks atsiminimas atėjo, negaliu nė pats atkasti, bet jaučiu pareigą klaidą atitaisyti, kad ateities kultūros istorikui nebūtų neaiškumų.
Skaityti daugiau...
 
MADALENOS BIRUTĖS STANKŪNIENĖS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Saulė Jautokaitė   
Šių metų rugsėjo 28 — spalio 17d "Galerijoje", 744 N. WelL St.,Chi-cagoje, vyko dailininkės Madalenos B. Stankūnienės dailės darbų paroda. Šioje parodoje dailininkė išstatė septyniolika aliejaus darbų ir dvidešimt tris spalvotos grafikos darbus.

Dail. Madalena B. Stankūnienė jau seniai meno parodų lankytojams gerai pažįstama kaip darbšti ir produktyvi menininkė tiek aliejaus, tiek grafikos darbais. Nuo pirmojo pasirodymo savo meno paroda Chi-cagoje 1968 m. ji yra rengusi parodas ne tik Amerikos miestuose, bet taip pat ir Australijoje.

Vėliausioje savo parodoje dailininkė Madalena B. Stankūnienė išsako vieną pagrindinę temą — Lietuvos sodžiaus gyvenimą. Šio gyvenimo svarbiausios veikėjos yra moterys, — darbščios moterys. Jos yra šeimos bei ūkio prižiūrėtojos. Jas matome dirbančias pagrindinius sodžiaus darbus, kurie yra būtini kasdieniniam žmogaus gyvenimui. Jos sėja grūdą, kasa bulves, melžia karves, renka linus, plauna skalbinius, renka grybus, kepa duoną, verpia, neša vandenį ir po sunkių darbų poilsiauja. Nors šie buitinio gyvenimo darbai yra sunkūs, ne viena su-linksta nuo jų naštos, bet dailininkė jas vaizduoja ramias ir net džiaugsmingas. Šių moterų darbai yra neatskiriama gyvenimo dalis, su jomis suaugusi. Autorė moterų galvas piešia be detalių, jų veiduose nematome jas vieną nuo kitos skiriančių bruožų, bet matome, bendrą figūros išraišką. Tos figūros yra siluetinio pobūdžio, apvestos ruda ar juoda plačia linija. Šios visos laukų darbininkės labai panašiai apsirengusios: su sijonu, bliuskele, žiurstuku. Visur jaučiama kaimo buities nuotaika ir paprastumas.
Skaityti daugiau...
 
Dail. Povilo Puzino sukaktys PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. V.   
Dail.Povilas Puzinas, vos sulaukęs 60 metų amžiaus, mirė New Yorke 1967 m. spalio m. 20 d. Praėjo tad
15 metų, kai mūsų tarpe jau nebėra vieno iš žymiųjų realistinės ir impresionistinės krypties menininko. Šiais metais taip pat sueina 50 metų nuo jo kūrybinio darbo pradžios — 1907 m. rugpjūčio 3 d.
Skaityti daugiau...
 
1982 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
A.R. — Rašytojų malda (kalbėta LRD suvažiavimo mišiose Clevelande)        261
Baltrušaitis Jurgis — Vakaro varpas (eilėraštis, dedikuotas Maironiui)        331
Dante Alighieri — Dieviškoji Komedija, Rojus, XI giesmė        404
Brazdžionis Bernardas — Atlanto atolas           1
Jankus Jurgis — Tu, mirtie, ne tokia stipri        207
Juodvalkė Eglė — Eilėraščiai        267
Krėvė Vincas — Ilgesys       239
Maironio rankraščių pavyzdžiai iš "Pavasario Balsų" 5-tos laidos)        316
Maragall  Joan  —  Akloji  karvė,  Jūros  vaizdai, Kalnai, Dvasinė giesmė (eilėraščiai). Išvertė
P. Gaučys        121
Mazalaitė Nelė —Atšvaistąs        112
"Pastogės"  poetai:  Tomas  Kuršys,  Mykolas  Šilaitis, Algis Rudamina, Erazmas A.(ntakalnietis)   164
Prabils Maironio Lietuva (poezija iš okupuotos Lietuvos)        305
Šimkutė Lidija: Eilėraščiai          96
Šv. Pranciškaus Asyžiečio "Kūrinijos giesmė" ...   383
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai