Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1983 m. 2 kovas-balandis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Jonas A. Stiklorius — Būsimoji Lietuva .............................................................. 81
Leonardas Andriekus — Eilėraščiai  ........................................................................ 100
J. Jakštas — Lietuvos valstybės pradžia Vakarų ir Rytų Europos sankryžoje  .... 102
Birutė Ciplijauskaitė — Išsipildymo neradusi moteris realistiniame romane ........ 110
Gabriel Garcia Marquez — Buendijos nežabota vaizduotė ......................................122
Bronius Nemickas — Sovietų Sąjungos politinė kaita ir visuomeninė raida .......... 130

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
K. T. — Žvilgsnis į LKM Akademijos suvažiavimo paskaitas ............................... 136
Stasys Goštautas — Gabriel Garcia Marquez, atogrąžų pasakotojas ................... 140
Vytautas Volertas — JAV Lietuvių Bendruomenės vėliausias laikotarpis ........... 141
Mūsų buityje .............................................................................................................. 144
Juozas Prunskis — Europos parlamentas prieš Sovietų kolonializmą ................... 147
Vytautas Vaitiekūnas — Politika 1982 metais ........................................................ 147

KNYGOS
Gėlių generacija (Scrib. — Petras Melnikas: Gėlių generacija) ............................. 155
Juozas B. Laučka — Basanavičiaus biografija anglų kalba (Alfred Erich Senn) ... 156
Skaityti daugiau...
 
BŪSIMOJI LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. JONAS A. STIKLORIUS   

Šio straipsnio pagrindinė tezė: lietuvių tautos ateitis bus užtikrinta tik Jungtinėje Europoje.
Pradėsiu su propozicija, su kuria, reikia manyti, visi sutiksime. Štai ji: visi geros valios lietuviai nori, kad a) lietuvių tauta būtų sveika, gaji ir stipri, jos fizinė egzistencija užtikrinta (atseit, kad lietuvių būtų galimai daugiau sveikų ir stiprių fiziškai ir dvasiškai, bet taip pat — kad niekas jų nežudytų ir netremtų į svetimus kraštus); ir b) kad lietuvių tauta augtų, stiprėtų ir tobulėtų ekonomiškai ir kultūriškai.

Jeigu ta pagrindinė propozicija mums priimtina, kyla klausimas: kokia juridinė, politinė forma geriausiai tinka šiems pagrindiniams tikslams įgyvendinti? Šiuo klausimu beveik visi esame vienos nuomonės: geriausia forma pagrindiniams tautos interesams apsaugoti yra nepriklausoma, suvereninė valstybė. Šis nusistatymas aiškus, savaime suprantamas, dažniausiai nerandame net reikalo jį nuodugniai, vispusiškai analizuoti. Jį priimame beveik kaip tikėjimo dogmą.

Nepriklausomybė tautai turi didelių, nenuginčijamų pliusų. Pirmiausia, jau nepriklausomybės simboliai — vėliava, himnas pripildo širdį džiaugsmu ir pasididžiavimu. Bet ir pati nepriklausomos
-----------------
Šis straipsnis yra diskusinis. Jame keliami klausimai — painūs, ir dėl jų gali būti įvairių nuomonių.
Dr. J. Stiklorius yra Vliko valdybos narys, bet čia reiškiama nuomonė su Vliku neturi nieko bendro.

valstybės esmė, sava vyriausybė, prezidentas, seimas, teismas, policija ir kiti valstybės organai yra didžiai reikalingi bei naudingi, kadangi jie sudaro geriausią galimybę puoselėti pagrindinius tautos interesus, o, iš kitos pusės, užkirsti kelią tiems reiškiniams, kurie interesams trukdo. Kaip ryškų pavyzdį galime paminėti nepriklausomybės pradžioje įvykdytą žemės reformą, kuria buvo įmanoma pravesti tik valstybės priemonėmis.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   

V. Ignas — Lietuva (detalė)

JAU NEBESPĖSIME
Jau nebespėsime į naują šviesą
Kelių benusitiest
Ir pasiimt klevų pavėsio
Iš tos buities,

Kuri gaivino, kai sakei:
Štai sulauktoji valanda! —
Pajuodo saulės paakiai,
Pragydo Baltija raudas...
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VALSTYBES PRADŽIA VAKARŲ IR RYTŲ EUROPOS SANKRYŽOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. JAKŠTAS   
1
V.T. Pašuta pagrindinai nagrinėjo Lietuvos valstybės pradžią ir įrodinėjo, kad ji išsivysčiusi, jo pavartotu terminu, imanentiniu būdu, atseit išvedžiojo, jog pirmykščių laisvųjų bendruomenių visuomeninis-ekonominis gyvenimas taip vystėsi, kad iš jų išsiskyrė stambūs žemvaldžiai (feodalai) ir šalia jų buvo didelė dauguma valstiečių žemdirbių. Toliau, patikslindamas savo mokslą apie imanentinį valstybės susidarymą, jis taip kalba: "Mes žiūrime į valstybės susidarymą ne kaip į istorinį atsitiktinumą, kaip antai į Mindaugo gimimą, bet kaip dėsningą ūkinio ir visuomeninio šalies gyvenimo, jos tarptautinės padėties pasikeitimų rezultatą".1 Nors Pašuta prie imanentinio valstybės susidarymo aiškinimo primena ir tarptautinės padėties pasikeitimus, tačiau apie juos beveik nekalba.

Iš tikrųjų tuo laiku, kada Lietuvos valstybė steigėsi, t.y. 13 a., buvo permainingas metas kaip Vakarų, taip ir Rytų pasaulyje. Kiek permainos buvo paveikios susidaryti Lietuvos valstybei, palieka atviras klausimas. Bet kad jos ją palietė, to negalima ginčyti. Didelis Vakarų Eu-roros sąjūdis, siekęs Lietuvą ir ją ėmęs veikti kaip tik 13 a., buvo kryžiaus karai. Jų idėja, šimtmečiais brandinta bažnytinės dvasios, virto tikrove 12 a. Iš kur ir kaip kryžiaus karų idėja kilo ir jie prasidėjo, apie tai nemaža rašyta.

Kaip kryžiaus karo idėja išriedėjo iš Bažnyčios dvasios, taip jos ji pradėta ir gyvendinti. Tai atsitiko 11-12 a. sąvartose, kai Bizantijos imperatorius Aleksijus kreipėsi į popiežių ir prašė siųsti pagalbą kovoti su turkais, įsiveržusiais į Mažąją Aziją. Atsakydamas į imperatoriaus prašymą, popiežius Urbonas II, buvęs prancūzų kilimo, suprato, kad palenkti žmones į kryžiaus karą lengviausia Prancūzijoje. Todėl pats vyko į tą kraštą, į Klermono miestą, ir čia bažnytiniame susirinkime pažadino žmones į kryžiaus žygį (1095). Taip pažadintas kryžiaus žygis baigėsi Jeruzalės užkariavimu (1099) ir vakarietiškų krikščioniškų valstybių įsteigimu Šventojoje Žemėje, kaip Palestiną ir iš dalies Siriją tada imta vadinti. Kryžiaus karai virto istorine tikrove, kuri, Bažnyčios palaikoma, liko gyva kelis šimtmečius.
Skaityti daugiau...
 
IŠSIPILDYMO NERADUSI MOTERIS REALISTINIAME ROMANE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ   
XIX a. antrojoje pusėje, kai realizmas pasiekia aukščiausią savo išsivystymo laipsnį, labai gausu romanų, kurių pavadinime pasirodo moters vardas.1 Tai iš dalies gal susiję su tuo, kad nuo to šimtmečio vidurio moterų judėjimas pasireiškia kaskart stipriau beveik visoje Europoje. Įdomu betgi pastebėti, kad nė vienas iš tų romanų neprasideda scena, kurioje rodomos moterys: atvertus knygą, pirmiausia susiduriama su vyrų pasauliu. Tai atspindi to amžiaus visuomenės struktūrą: moteris dar nėra užtektinai svarbi, kad išeitų į viešumą. Pasaulis tebėra valdomas vyrų. Moters asmeniškoms problemoms neteikiama pakankamai reikšmės, kad jos iš karto būtų įvestos kaip pagrindinis dėmesio taškas. Pasak Tony Tanner, tik antrojoje XIX a. pusėje romane staiga iškyla moters neištikimumo tema, nes tuo metu staiga pradeda griūti visos tradicinės, "buržuazinės" vertybės: vedybų sakramento nepaliečiamumas, socialinė hierarchija, religijos riekšmė. Jo nuomone, tai priveda net prie romano struktūros pakitimo.2 Šioje apybraižoje pažvelgsime į keturis XIX a. romanus, sukurtus skirtinguose kraštuose, bandydami suvesti tiek jų, tiek visuomenės, iš kurios kiekvienas iš jų iškyla, kreives.3 Pasirinkti romanai nėra "feminizmo" atstovai, o visų pripažinti pasaulinės literatūros šedevrai. Visų jų autoriai yra vyrai: Gustave Flau-bert Madame Bovary (1857), Levo Tolstojaus Anna Karenina (1877), "Clarin" La Regentą (1884-5), Theodor Fontane Effi Briest (1895).4 Prancūzijoje, iš kur kilęs pirmasis "atstovas", šiai temai nemažai dėmesio skiria jau Balzac ir Stendhal, tačiau tik Flaubert ją išveda į nebeužmirštamą viešumą. Juo sekančiuose dažniausiai galima užčiuopti tam tikrų Madame Bovary atskambį, tačiau kiekvienas iš parinktų romanų temą gvildena originaliai, ir tai daugiausia priklauso nuo skirtingos visuomenės struktūros, autoriaus kilmės, jo kultūros. Tik viena bendra visiems keturiems: jie smerkia ne tiek ištikimybės priesaiką sulaužusią moterį, kiek ją supančią ir iš dalies prie to žingsnio pri-vedusią visuomenę. Pilnam vaizdui gauti reikėtų panagrinėti ir kitokią išeitį suradusias moteris, kaip Ibseno Norą ar Henry James'o Isabel Archer, tačiau tai nebetilptų šio straipsnio rėmuose.
Skaityti daugiau...
 
Raižiniai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Ignas   

Skaityti daugiau...
 
BUENDIJOS NEŽABOTA VAIZDUOTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Gabriel Garcia Marquez   
(Iš romano "Šimtas metų vienatvės" — Cien Anos de Soledad)
 
Praslinks daug metų, ir pulkininkas Aure lianas Buendija* stovėdamas prieš baudžiamojo būrio šautuvų vamzdžius, vėl prisimins aną tolimą popietę, kai tėvas buvo jį nusivedęs pažiūrėti ledo. Makondas tada buvo kaimas, koks dvidešimt trobų, iš molio ir bambuko suremtų palei upę, kurios skaidrūs vandenys srauniai bėgo vaga, išklota baltais nugludintais akmenimis, milžiniškais kaip priešistoriniai kiaušiniai. Pasaulis dar buvo toks naujas jog daugelis daiktų nė vardų neturėjo, tad reikėdavo juos rodyti pirštu. Kiekvienais metais, kovo mėnesį, netoli kaimo išskleisdavo savo palapinę apdriskusių čigonų šeimyna ir, švilpynėmis bei būgnais keldama baisiausią triukšmą, skelbdavo makondiškiams naujus išradimus. Visų pirma jie atsigabeno magnetą. Kresnas čigonas vešlia barzda ir riestais it žvirblio nagai pirštais, pasivadinęs Melkiadu, kraugeriškai demonstravo kaimiečiams tą, jo žodžiais tariant, aštuntąjį pasaulio stebuklą, išmaningų Makedonijos alchemikų sukurtą. Nešinas dviem metaliniais strypais, jis ėjo iš trobos į trobą, ir žmonės paklaikusiomis akimis žiūrėjo, kaip juda prikaistuviai, katilai, žnyplės, gorės, o vinys ir sraigtai stačiai lenda lauk iš traškančių sijų; netgi kažkada pamesti daiktai radosi kaip tik ten. kur jų daugiausia buvo ieškota ir sumišai, per kits kitą vijosi Mel-kiado stebuklinguosius strypus. "Daiktai irgi gyvi, — atšiauriu balsu aiškino čigonas, — tik mokėk pažadinti jų dvasią." Chosė Arkadijas Buendija, kurio nežabota vaizduotė niekad nepaisė ribų, kūrybiniam gamtos genijui nustatytų, ir dargi ėjo toliau, į stebuklų ir burtų šalį, pagalvojo, kad tą nenaudingą mokslo išradimą galima būtų pasitelkti auksui iš žemės traukti. Melkiadas, būdamas doras žmogus, jį perspėjo: "Tas daiktas tam netinka." Tačiau Chosė Arkadijas Buendija tuo metu ne itin tikėjo čigonų dorybingumu ir išmainė mulą bei pulką ožkiukų į du įmagnetintus metalo strypus. Veltui jo žmona Ursula Iguaran, kuri buvo numačiusi šitais gyvulėliais pakelti nusmu-
--------
Gabriel Garcia Marquez yra 1982 metų Nobelio literatūrinės premijos laureatas. Žr. 140 psl.

kusį namų ūkį, stengėsi jį perkalbėti. "Netrukus mes turėsime tiek aukso, kad galėsim juo trobą grįsti", — atkirto jai vyras. Kelis mėnesius Chosė Arkadijas Buendija plušo iš paskutiniųjų, mėgindamas įvykdyti savo pažadą. Garsiai bambėdamas Melkiado užkeikimus, jis vilko žeme du geležies strypus, pėda po pėdos tyrinėdamas visą apylinkę, neaplenkė nė upės dugno. Tačiau jam tepavyko ištraukti rūdžių subiaurotus, bet palyginti gerai išsilaikiusius penkioliktojo amžiaus kareiviškus šarvus, kurie užgauti skambėjo nelyginant milžiniškas moliūgas, akmenų prikrautas. Kai Chosė Arkadijas Buendija su keturiais bendražygiais išnarstė šarvus, viduje rado sukalkėjusį skeletą, kuriam ant kaklo kabojo varinis medalionas su moters garbana.
Skaityti daugiau...
 
Vytautas Ignas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L.A.   

Šių metų JAV LB Kultūros tarybos dailės premiją laimėjo Vytautas Ignas, uoliausias lietuviškos buities atkūrėjas mene. Tektų dar pridėti, jog ir sėkmingiausias, nes, kurdamas tautine tematika išeivijoje, laimingai išvengė bet kokio banalumo. Jis taip pat neįpuolė į meninį pasaulį kitų mūsų dailininkų, kurie anksčiau už jį grafikoje vaizdavo lietuvišką buitį, semdamiesi įkvėpimo iš liaudies meno.

Apie Vytauto Igno kūrybą Aidų 1974 m. Nr. 5 išsamiai yra rašęs Viktoras Vizgirda. Be to, jo darbų nuotraukomis dažnai buvo iliustruojamas šis žurnalas. Pagerbiant dailininką premijos gavimo proga, ir šiame Aidų numeryje spausdinama jo naujausių medžio raižinių serija, atlikta tautinėmis temomis, apimančiomis žymiuosius Lietuvos miestus bei sritis.
Skaityti daugiau...
 
SOVIETŲ SĄJUNGOS POLITINE KAITA IR VISUOMENINĖ RAIDA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BRONIUS NEMICKAS   
Aleksandro Štromo maždaug virčiau nurodyto pavadinimo knygą 1981 m. išleido Peter D. Long'o leidykla Frankfurte (prie Maino), Vokietijoje. Ši knyga yra naujos knygų serijos, pavadintos "Europaeisches Forum", pirmasis tomas.

Knygos autorius žiūri į sovietinę sąrangą jai gresiančios lemties požvilgiu. Sovietinėje visuomenėje jis mato tam tikros slinkties apraiškų, aksti-nančių politinę kaitą, kuri ateityje tolydžio labiau įsibėgėsianti ir galop vienu ar kitu būdu pakeisianti visuotinę (totalinę) santvarką.

A. Štromas yra gimęs 1931 m. nepriklausomoje Lietuvoje, bet savo intelektą subrandinęs jau sovietinėje aplinkoje: teisės mokslus išėjo Vilniaus ir Maskvos universitetuose, eilę metų dirbo įvairiuose sovietiniuose teisės mokslų tyrinėjimo institutuose. Be to, aplinkybės lėmė jam tapti tariamai Lietuvos Komunistų partijos2 pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus įsūniu.3. Tokiu būdu jis turėjo progų savo įgimtu įžvalgumu stebėti ir vertinti aukštesniąją komunistinės valdžios hierarchiją be oficialiosios sovietinės kaukės — tikrą: komunizmo idealų nebe išpažįstančią, su visuomene ryšio netekusią, savoje partijos didžiūnų klasėje užsidariusią ir jos poreikiams atsidavusią. Taigi jis pirmauja tarp tų sovietologų, kurie žvelgia į sovietinę sąrangą iš išorės. Jis yra už juos daug žiningesnis ir įdomesnis, nes tą sąrangą ir pats mato iš vidaus, ir skaitytojui tokią parodo. A. Štromas, matydamas sovietinę tikrovę, atitrūkusią, nuo jo giliai pažįstamų sovietinės sąrangos teorinių pagrindų, 1973 m. pasirinko Vakarus, pasitraukė į Angliją ir čia, įsijungęs į akademinį tyrinėjimo darbą, savo straipsniais įvairiuose anglų kalba leidžiamuose žurnaluose ir lietuviškuose laikraščiuose susidarė Sovietų Sąjungos politikos ir socialinių reikalų žinovo vardą.
Skaityti daugiau...
 
RELIGINIAI ĮVAIZDŽIAI MACKAUS POEZIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Rimvydas Šilbajoris   

Kodėl savo poezijoje Algimantas Mackus gausiai naudojo religinius įvaizdžius? Prof. dr. Rimvydo Šilbajorio atsakymas naujom įžvalgom apšviečia minimą poetą bei jo kūrybą šioje paskaitoje "Religiniai įvaizdžiai Algimanto Mackaus poezijoje", skaitytoje LKM Akademijos XII-ojo suvažiavimo literatūros sekcijoje.

Lyg savotiškai nesiderina kalbėti apie religinius įvaizdžius Algimanto Mackaus poezijoje. Juk Mackus gali būti palaikytas ir mūsų poezijos didžiuoju netikėliu. O vis dėlto "religijos tematika jam tarnauja kaip pasirinktoji įvaizdžių sistema, nešanti jam pačiam giliausių ir svarbiausių egzistencinių klausimų krūvį. Iš tiesų Mackui Dievas būtent skauda, kaip tremtiniui arba nelaimingajam skauda širdis".

Praradus tėvynę (religinis simbolis), atsirandama svetimoj žemėj (religinis simbolis). Nutraukiami ryšiai su viskuo. Pergyvenamas visiškas susvetimėjimas. Tokios tremties pajutimas vyksta palaipsniui nuo "Elegijų" iki "Chapel B".
Pradžioje beveik kaip ir visos įprastinės tremties temos, tik jau pasireiškia deformacija. Vaizdiniai — dar apie Rūpintojėlį, bet idėjiškai jau leidžiamasi iš vilties į neviltį.
Skaityti daugiau...
 
ISTORIJA IR MITAS TRIJUOSE ROMANUOSE IŠ LIETUVOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aušra Liulevičienė   
Galutinius žmogaus egzistencijos klausimus svarstantieji trys romanai yra aptariami doktorantės Aušros Liulevičienės paskaitoje "Istorija ir mitas: religinės implikacijos trijuose dabarties romanuose Lietuvoje". Paskaita buvo skaityta LKMA suvažiavimo literatūros sekcijoje.

"Duonos keliu" ir Sauliaus Kondrato "Žalčio žvilgsnis". Ką kiekvienas iš jų mums sako? Į kokį savitą pasaulį mus kviečia?
Svarstymo apimtis: Kokia pagrindinė žmogaus pasaulio prasmė? Religinės implikacijos čia nereiškia katalikybę ar krikščioniškąją orientaciją, o galutinius žmogaus egzistencijos klausimus. Mito gi paskirtis — grąžinti į visatos versmę. Koks mūsų santykis su mitu ir istorija? Ar istorija turi tikslą, transcendentinę prasmę? Iš kur blogis istorijoj? Ar jis nugalimas? Mitas priešpastatomas išaiškinti istoriją kaip turinčią prasmę.

Visi svarstomi romanai — su istoriniu pagrindu. Baltušio romane vaizduojamas lietuvių tautos pergyvenimas — su tikslu jį sustatyti į žmoniškai prasmingus rėmus. Mikelinsko romanas liečia nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Romano tikslas įglausti tą laikotarpį į pilną Lietuvos istoriją, jį teigiamai ar neigiamai pasisavinti, kad nebūtų tik atplaiša. Gi Kondrato romanas traktuoja 19-ojo amžiaus galą, su mitiniu žvilgsniu, į visatą kaip chaosą.

Baltušio "Sakmėje apie Juzą" vaizduojamas sankirtis tarp mito ir istorijos permainos. Visatoje — ciklinis ritmo išgyvenimas. Juza, kaip tradicinis žmogus, priešinasi istoriniam supratimui ir stengiasi apsisaugoti nuo istorijos (kaip jį išmokė senelis). Jis konflikte su visom valdžiom. Juza turi žmoniškumo: nelaimėje privalu artimą gelbėti. Nežiūrint to, jis tragiška figūra: istorijos permainos išbloškia jį iš jo visatos aplinkos.
Skaityti daugiau...
 
TRUMPAS POEZIJOS ŽODIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Prof. dr. B. Ciplijauskaitė   
Trumpas poezijos žodis: daug pasakyti nedaugeliu žodžių. Dėl to ir iš skaitytojo nemažai reikalaujama. Kaip Martinaitis sako, poezija skiriama tiems, kurie daugiau žino, negu ji išreiškia. Tam tikra prasme, ji sako viena, o išreiškia kita.

Paskaitoje perbėgama per poezijos istoriją. Trubadūrų meilės dainos. Romantiškoji poezija — žodinga ir dar pasaldinama. Simbolizme — kiek trumpėja. Kubizmas skaldo į esencijas, priešpastatomi įvaizdžiai, išgaunama kažkas nauja.

Perbėgama per paskirų poetų istorijas. Paprastai pradžioje jų eilėraščiuose išsireiškimai ilgi, vėliau trumpėja. Trumpinimas dažnai susiejamas su filosofija. Trumpėjimas ima atitikti paprastą kalbėjimo būdą. Linkstama į skepticizmą. Pats žodis taiklėja ir trumpėja.
Skaityti daugiau...
 
NUO JAUNYSTĖS IKI SENATVĖS SUAUGUSIOJO KAITA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Trimakas   
Psichologija atveria vis naujas žmogaus gyvenimo platumas bei vidaus gelmes. Su naujom suaugusio žmogaus vystymosi studijom LKM Akademijos XII-ąjį suvažiavimą supažindino prof. dr. Kęstutis Trimakas savo paskaitoje "Nuo jaunystės iki senatvės: suaugusiojo kaitos fazės".

Žmogaus vystymosi psichologija paskutiniu laiku yra padariusi nemažą pažangą Buvo įprasta manyti, kad vystosi tik kūdikiai, vaikai ir jaunuoliai. Net Freudas dėmesį kreipė tik į kūdikių ir vaikų vystymąsi ir to vystymosi iškreipimų įtaką suaugusiems. Jungas buvo pirmasis modernioj psichologijoj pabrėžęs suaugusiojo vystymąsi: žmogus prisitaiko išorei iki gyvenimo vidudienio (maždaug iki 40 m. amžiaus), po kurio ima derintis daugiau vidiniai. Sekė kitų įnašai: Charlotte Bueler ir Else Frenkel-Brunswik biografinėmis studijomis paremtos įžvalgos ir Erik Erikson teoretiniai rėmai. Vis dėlto jų įtaka buvo ribota.

Pastarajame dešimtmetyje pasirodžiusios studijos susilaukė didesnio dėmesio. Bene pati reikšmingiausia yra dr. Daniel J. Levinson studija (duomenys atspausdinti knygoje "The Seasons of Man's Life", (1978), atsiremianti nuodugniais biografiniais apklausinėjimais. Jo knygoje apsireiškia gyvi žmonės.
Skaityti daugiau...
 
VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ PSICHOLOGINIS SVEIKATINGUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Aldona Malcanaitė-Grinienė   

Dr. Aldona Malcanaitė-Grinienė LKM Akademijos suvažiavime. Visos nuotraukos K. Trimako

"Niekas nemiršta nuo senatvės". Jos pozityvus išgyvenimas palaiko fizinę ir brandina psichologinę sveikatą. Tai teigia dr. Aldona Malcanaitė-Grinienė savo paskaitoje "Vyresnio amžiaus žmonių psichologinių negalavimų priežastys", skaitytoje LKM Akademijos XII-ajame suvažiavime.

Kalbėdami apie seną amžių, svarstykime: 1. patį šio amžiaus reiškinį, 2. perėjimo būdus ir 3. sveiką ir teigiamą jo išgyvenimą.
Perėjimas iš vidurinio amžiaus tarpsnio į vyresnį amžių paprastai prasideda šeštos dešimties laikotarpyje. Verta susipažinti su tuo, kas apie vyresnį amžių žinoma, atskiriant faktus nuo prietarų.
Vyresnis amžius (arba senumas) dalinasi į tris dalis: 1. jauną (60 -75 m.), 2. vidurini (75 - 85 m.) ir 3. seną (nuo 85 m. iki mirties).

Senėjimo procesas yra individualus, bet dažnai pagreitintas ir kai kada įsivaizduotas dėl neigiamos apie jį nuomonės, pvz., apie jaunystės, sveikatos bei galios praradimą. Tada reikia elgtis, kaip tinka sename amžiuje. Nors fiziologiškai senesnieji yra lytiškai pajėgūs, tačiau nustojus toje srityje reikštis, ši funkcija prarandama. Iš tikrųjų sename amžiuje lytinis santykiavimas gali dar pilniau išsivystyti.
Skaityti daugiau...
 
GABRIEL GARCIA MARQUEZ — ATOGRĄŽŲ PASAKOTOJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Goštautas   
1982 metų Nobelio premija iškėlė klausimą, kuria kryptim eina ši. beveik šimtamete, institucija, ir kas nulemia nekantriai laukiamos premijos suteikimą. Jeigu tik paviršutiniškai pavartysime Nobelio laureatų sąrašus, pastebėsime, kad daug vardų mums šiandien jau nieko nebereiškia ir gal jų net nesame girdėję. Pavyzdžiui, tokį Jose Echegerai (1904), Kari Gjellerup (1916) ir Henrik Pon-toppidan — kas skaitė ar prisimena šiandieną? Gal tik vienas kitas. Frederic Mistral (1904) yra ne visai teisingai užmirštas. Bet kodėl tokie milžinai, kaip Marcei Proust, Paul Valery, Robert Frost ar James Joyce negavo Nobelio premijos? Juk mes visi juos prisimename, skaitome ar studijuojame. Antras klausimas, kodėl buvo aplenkti viso pasaulio pripažinti rašytojai, kaip Jorge Luis Borges (Argentina) ar Jorge Guillėn (Ispanija)? Abu jau kopia į 90-uosius metus ir vargu besulauks tokios garbės.

Parinkimas 1982 metų Nobelio laureato yra gana problemiškas ir keistas. Gabriel Garcia Marquez (Kolum-bia) — jaunas, gimęs 1928 metais, turįs vos 55 metus amžiaus. Jis, tiesa, populiariausias ispanų Amerikos beletristas, ko Nobelio premijoms komitetas paprastai vengia. Jis taip pat vienintelis ispaniškai rašąs, kuris per 15 metų sugebėjo patraukti visų dėmesį, savo romano Šimtas metų vienatvės (Cien anos de Sole-dad, 1967) parduoti apie 10 milijonų kopijų ir būti išverstu į 35 kalbas, įskaitant lietuvių. Tokio populiarumo susilaukė gal tik Cervantes per 200 metų. Tai, aišku, nereiškia, kad Garcia Marquez būtų visų geriausias. Tai mįslė ir knygų pardavėjams, kurie vis skundžiasi, kad žmonės abejingi raštui. Kodėl Nobelio premijos komisija pasirinko populiarų rašytoją, kai metų metais vis skirdavo premijas mažiau žinomiems literatams, kaip Milošui, Ba-shevis Singer, Canetti ir 1.1. Jie visi platesnei visuomenei mažai girdėti ir dar mažiau skaitomi.
Skaityti daugiau...
 
JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VĖLIAUSIAS LAIKOTARPIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Volertas   

Ryškesni bruožai
Jei atsirastų sąjūdis, daugiau žadąs pavergtai Lietuvai ir išeivijai, kaip tikimės iš Lietuvių Bendruomenės (LB), ties juo privalėtume kreipti savo dėmesį. Tradicijas saugojame tik dėl jų svarbos. Svarbai dingus, tas tradicijas perduodame istorijai. Taip pat esame atleidžiami nuo ištikimybės kuriai nors sunykusiai vertybei. To paties likimo susilauktų LB. Tačiau kol nėra geresnio pakaito, jai turime skirti visuomenės rūpesčius.

Pereitų metų (1982) rudenį JAV LB sulaukė naujos krašto valdybos (kv), pirmininkaujamos dr. Antano Butkaus (Cleveland, Ohio). Prieš tai, nuo 1979.XII.15, vadovavo Vytautas Kutkus (Detroit, Mich.). Tam laikotarpiui čia bus skirta truputis dėmesio, įskaitant ir bendrines mintis. Spausdintų, siųstų, gautų laiškų buhalterija, valdybos posėdžiai, nesvarbūs pareiškimai, sveikinimų kalbos, savoje periodikoje matytos reklaminės nuotraukos liks neapkalbėtos. Tai 'namų ruošos' būtina veikla. Žinoma, ji taip pat ėda laiką, vieni ją atlieka rūpestingiau, kiti paskubomis. Tačiau ji neįbrėžia gilesnių ženklų. Dėmesys kitiems darbams remsis V. Kutkaus atspaustu pranešimu ir įspūdžiais, stebėjus iš tolo (ne atstumo, bet ryšio prasme). Įsiterps ir viena kita nuomonė.
 
Dr. Kazys Ambrozaitis, JAV LB X-osios Tarybos prezidiumo pirmininkas ir dr. Antanas Butkus, JAV LB krašto valdybos pirmininkas
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
JAV LB Kultūros tarybos premijos: 1982 metų Literatūros -mokslo 3000 dol. premija paskirta Genovaitei Kazokienei (Australija) už mokslo veikalą "Life and work of Konstantinas Čiurlionis". Kultūros tarybos premijos po 1000 dol.: Dailės premija — Vytautui Ignui; Teatro — Henrikui Kačinskui, Kultūros darbuotojų — Liudui ir Aleksandrai Sagiams; Muzikos — Jeronimui Kačinskui; Lituanistikos anglų kalba — prof. dr. Vytautui Vardžiui. Spausdinant šį Aidų numerį, dar nepaskelbtas Radijo premijos laimėtojas. Visų tų premijų mecenatas yra Lietuvių Fondas. Jos bus iškilmingai įteiktos gegužės 14 d. Kultūros Židinyje New Yorke. Įteikimo iškilmės programą rengia LB Kultūros taryba.
Kitos premijos: Los Angeles Dramos sambūrio 2000 dol. premija vertinimo komisijos padalyta pusiau — 1000 dol. Anatolijui Kairiui už dramą "Šventasis princas" ir Dalilai Mackialienei — už dramą "Nepripažintas tėvas". Juozo Gabės 1000 dol. Maironio vardo premija už patriotinį veikalą teko Bernardui Brazdžioniui už poemą "Vaidila Valiūnas"; Juozo Gabės vardo premija už 1982 m. kūrinį jaunimui — Leonardui Žitkevičiui už eilių rinkinį "Aš nelauksiu, kol užaugsiu" ir Pauliui Jurkui — už eilių rinkinį "Kiškis Piškis" — po 500 dol. Abi premijas skelbė Lietuvių Rašytojų draugija. Mecenatė — Nelė Mazalaitė - Gabienė.
JAV prez. R. Reagan Vasario 16-ąją paskelbė Lietuvos nepriklausomybės diena, savo rašte pasmerkdamas Lietuvos okupaciją, kurios nepripažįsta JAV.
Skaityti daugiau...
 
EUROPOS PARLAMENTAS PRIEŠ SOVIETŲ KOLONIALIZMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   

Grobuoniškoji Sovietų Sąjunga iki šiol buvo laikoma savotiškoje privilegijuotoje padėtyje: nebuvo drįstama tarptautinėse institucijose kelti stipresnį balsą prieš jos kolonializmą.

Gerą pradžią čia sausio 13 d. padarė Europos parlamentas. Ši institucija — apsijungimo siekiančios Europos demokratinis centras. Sudarytas jis iš dešimties į tą parlamentą įsijungusių demokratinių Europos kraštų. Į jį įeina Belgija, Danija, V. Vokietija, Graikija, Prancūzija, Airija, Liuksemburgas, Olandija ir Anglija. Taigi — ir pačios didžiosios Europos valstybės; parlamentas gi apjungia kraštus, kuriuose yra apie 270 milijonų gyventojų.

Parlamentas — tai Europos Bendrijos (Community) demokratiškoji atstovybė. Jo nariai renkami visuose suminėtuose kraštuose, bet jie į parlamentą įeina ne kaip savo valstybės atstovai, o kaip atitinkamos partijos nariai. Šiuo metu Europos parlamente yra 125 socialistai, 117 krikščionių demokratų, 63 konservatoriai (jie nelabai nori to vardo ir oficialiai vadinasi Europos demokratais), 48 komunistai bei jų bendrakeleiviai, 38 liberalai ir jiems artimi demokratai, 22 vadinamieji Europos progresyvieji demokratai, 11 techniškųjų koordinacinių grupių narių ir 10 nepriklausomų. Iš viso parlamentas turi 434 narius, kurių, suprantama, nevisi atvažiuoja į posėdžius, o ir atvykę ne visuose posėdžiuose dalyvauja.
Skaityti daugiau...
 
POLITIKA 1982 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Vaitiekūnas   
I
Pasak istoriko Williams McNeill, šių laikų politinis gyvenimas stokoja veiksmingų mitų. O mitu jis supranta tautinius ir tarptautinius visuotinai išpažįstamus idealus, įsisąmonintus bendrus įsitikinimus, vieningai suprastus tautinius ir tarptautinius uždavinius, jų vykdomąsias priemones bei ateities vizijas. Tokius mitus sukuria kartais istorinės aplinkybės, kartais socialinės ir politinės doktrinos, kartais charizmatinės asmenybės. McNeill pasigenda mitų ir JAV politikoje. Ogi demokratinėje santvarkoje mitų vaidmuo esąs ypatingai reikšmingas. Mitas garantuoja politikos vairuotojų ir visuomenės nusistatymų darną, be kurios efektyvi demokratinė politika neįmanoma. Tatai akivaizdžiai liudijo prezidento Johnsono politika. Prezidento Reagano charizmatinė asmenybė įtampą tarp vyriausybės politikos ir visuomenės nusiteikimų tuo tarpu daugiau ar mažiau neutralizuoja, bet galutinai jos nepašalina.

Dalis JAV visuomenės iš prezidento Reagano tikėjosi radikalaus posūkio aiškios antisovietinės politikos kryptimi. Kita dalis rūpinosi, kad būtų išlaikytas JAV politikos tęstinumas ir susiderinimas su Europa. Todėl prezidento Reagano politikos praktikoj justi dvilypumas. Iš vienos pusės griežta antisovietinė retorika. Sovietų Sąjungą statanti prieš konfrontacijos arba kapituliacijos dilemą. Iš antrosios — JAV derybos su Sovietų Sąjunga ir prezidento Reagano kon-siliantiški laiškai Brežnevui, kad ideologija ir politinės bei ūkinės filosofijos skirtingumai neturi kliudyti konkrečių klausimų bendriem svarstymam. Žinoma, Rytų Europos atžvilgiu ir prezidento Reagano politikos galutinis tikslas turbūt yra tas pats, kaip kad jį 1949.IX. 14 yra aptaręs prezidentas Trumanas: "Rytų Europoje pasirodymas netotalitarinių vyriausybių, norinčių prisitaikyti ir dalyvauti laisvojo pasaulio bendruomenėje". Tačiau prezidento Reagano kelią į tą tikslą turbūt taikliai bus formulavęs JAV sovietinės politikos ekspertas, konservatyvusis prof. Ro-bert C. Tucker. Pagal jį Vakarai turi pripažinti Sovietų Sąjungai superga-lybės statusą, turi pripažinti iš tokio statuso einančią pasaulinę atsakomybę ir tą statusą atitinkančius pasaulinius interesus; turi stengtis Sovietų Sąjungą angažuoti bendradarbiavimui bendrose pastangose, ieškant konstruktyvių sprendimų vis grėsmingesnėm pasaulinėm problemom; ir turi rūpintis tarptautinės atmosferos praskaidrinimu ir tarptautinės įtampos atlydžiu.
Skaityti daugiau...
 
GĖLIŲ GENERACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Scrib   

Petras Melnikas: GĖLIŲ GENERACIJA. Išleido Ateitis, Southfield, Mich. 1982. 228 psl. Kaina 8 dol.
Septintajame dešimtmetyje Amerikos universitetus supurtė studentų riaušės, išsiliejusios į miestų gatves. Šie neramumai pasireiškė įvairiomis formomis: protestais prieš karą Vietname, "rock" muzika, narkotikų kultu, raginimu sugrįžti į gamtą, reikalavimais pakeisti švietimo sistemą ir visuomeninę santvarką. Neramumų dalyviai buvo vadinami "radikalais", "hipiais", "ilgaplaukiais" ir "gėlių vaikais".

To laikmečio įvykiai ir jų poveikis amerikiečių jaunimui bei vyresniajai kartai vaizduojami Melniko romane "Gėlių generacija". Kaip Almenas Amerikoje, Cinzas Belgijoje, ir kai kurie kiti emigracijos rašytojai, autorius semiasi medžiagą savo antrajam romanui ne iš Lietuvos prisiminimų ar išeivių ratelio, bet iš savo gyvenamo krašto buities.

Studentų maišto areną ir šešiasdešimtųjų metų Amerikos mikrokosmą Melnikas nukelia į nedidelį elitinį "Western" universitetą, primenantį mokslavietes Michigano valstijoje, kurioje gyvena autorius. Romano pradžioje, naujai atvykusios studentės akimis, universitetas primena "legendinį dvarą" su gulbėmis ir medžių alėjomis; pabaigoje universitetą nušviečia gaisras, dūžta langai, pasilieja kraujas.
Skaityti daugiau...
 
BASANAVIČIAUS BIOGRAFIJA ANGLŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas B. Laučka   
ALFRED ERICH SENN: Jonas Basanavičius: The Patriarch of the Lithuanian Renaissance. East European Biography Series. No. 1. Oriem tai Research Partners. Nevvtonville, Mass. 1980.

Istoriko Alfred Erich Senn knyga apie dr. Joną Basanavičių nedidelė puslapių skaičiumi—su nurodom, bibliografija ir vardynu tik 93 puslapiai. Tačiau savo turiniu šis veikalas labai brandus — daugelį šaltinių išlukštenusio mokslininko kruopštaus darbo vaisius. Anglų kalba knygų pasaulio lietuviškas lobynas vertingai prasiplėtė. Tai jau kelinta istoriko dr. Senno knyga Lietuvos klausimais.

Šveicaro mokslininko ir lietuvės intelektualės sūnus, Wisconsino universiteto istorijos profesorius jau nuo 1961 metų, dr. Senn atrodo nuo jaunystės dienų domisi savo motinos gimtosios šalies praeitimi, lietuvių tautos kultūriniais ir politiniais siekimais. Savo mokslinėse studijose dr. Sennas jau yra nagrinėjęs ir jautresnius klausimus, kaip Lietuvos konfliktus dėl Vilniaus ir Klaipėdos, Rusijos bolševikų pastangas dar 1918-19 metais sužlugdyti atsteigtą nepriklausomybę. Jo stambesnis veikalas apie moderniosios Lietuvos iškilimą pasirodė 1959 m. Pastaruoju laiku autorius parodė didesnio dėmesio iškiliems Lietuvos asmenims.

Nors dr. Senno parašytoje Basanavičiaus biografijoje pateiktoji medžiaga, autoriaus labai pasverta, lietuviui skaitytojui daugiau ar mažiau žinoma, vis dėlto norisi čia pateikti trumpą santrauką šios labai patraukliai parašytos knygos, turinčios šešis skyrius. Įvado žodyje autorius teigia, kad Jonas Basanavičius buvo pionierius lietuvių tautinio sąmoningumo ugdyme, įkvėpęs kelias kartas eiti jo keliu.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Anatolijus Kairys: KELIONĖ Į VILNIŲ. Draugo premijuotas romanas. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Viršelis ir aplankas Ados Sutkuvienės. Chicaga. 1983 m. 248 p. Kaina 10 dol.
LKM AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMO DARBAI. IX tomas. 1973 m. suvažiavimo Bostone paskaitos. Red. A. Liuima, S.J. Išleido LKM Akademija. Roma, 1982 m. 455 p.
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.: PRANCIŠKONŲ OBSERVANTŲ - BERNARDINŲ GYVENIMAS IR VEIKLA LIETUVOJE XV IR XVI AMŽIUJE. Atspaudas iš LKM Akademijos suvažiavimo darbų IX tomo. Roma, 1982. 35 - 134 p.
Vysk. Vincentas Brizgys: KAZIMIERA KAUPAITĖ — Motina Marija. Šv. Kazimiero seserų kongregacijos steigėja. Išleido Šv. Kazimiero seserų kongregacijos rėmėjų draugija. Chicaga. 1981 m. 189 p.
Albina Brazauskaitė - Razmienė (Artojo duktė) — AŠ TAU PRIMINSIU RAMŲJĮ KAIMĄ. Dainų dainelės. Chicaga. 1983 m. 70 p.
VOKIETIJOS LIETUVIAI. Asmenys, organizacijos, įstaigos. Sudarė Vincas Bartusevičius. Lampertheim. 1983 m. 32 p.
CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA. Išvertė Vita Matusaitis. Išleido Lithuanian R. C. Priests' League of America (355 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207) Nr. 52, 53, 54. Tose kronikose apraošmi okupuotos Lietuvos katalikų vargai ir kovos prieš persekiotojus. Graudžiausia yra tai, kad parsidavę lietuviai, ypač mokytojai ir policininkai, palaiko okupanto pusę.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: Po 100 dol.: Laima Didžiulienė, Bogota, Columbia, S. A., po 60 dol.: dr. Marija Ramūnienė, Ottawa, Canada; po 50 dol.: dr. Elena Armanas, Baltimore, MD; Juozas Giedraitis, E. Northport, NY; Charles P. Baltrukonis, Snieguolė Jurskytė, Philadelphia, PA; po 30 dol.: A. Grigaliūnas, Chicago, IL; J. Jusys, Worcester, MA.

Garbės prenumeratoriai: po 25 dol.: I. J. Jodelė, Hermosa, CA; Gloria T. Sadūnas, Los Alamitos, CA; J. Rimkevičius, V. J. Žadeikiai, Chicago, IL; Vladas Domeika, Fairfield, CT; Stasys K. Rudys, Nevvark, DE; VI. Vailionis, Munster, IN; kun. Simas Morkūnas, Sioux City, IA; dr. L. Bajorūnas, Southfield, MI; Vyt. Čižauskas, Detroit, MI; B. Neverauskas, Sterling HTS, MI; Saliomėja Burge, Pilot Grove, MO; J. Naikelis, Omaha, NE; dr. J. Dėdinas, Pitts Ford, NY; kun. dr. J. Grabys, Watervlit, NY; Ig. Kazlauskas, Great Neck, NY; J. Kiznis, kun. J. Pakalniškis, kun. A. Račkauskas, Brooklyn, NY; Myk. Molynas, Fresh Meadovvs, NY; Irena Okunienė, Flushing, NY; Marytė R. Šalinskienė, Woodhaven, NY; kun. prof. A. Rubšys, Jurgis Savaitis, J. Žaliaduonis, New York City; Vyt. J. Bielauskas, Ph.D., Cincinnati, OH; dr. A. Butkus, University Hts, Oh; A. L. Čepulis, MD, Willoughby, OH; Fr. Joga, Akron, OH; Tėvai Jėzuitai, J. Naujokaitis, J. Pivoriūnas, Cleveland, OH; Vyt. Karoblis, Ripley, OH; dr. E. M. Lenkauskai, Pepper Pike, OH; P. Žilinskas, Lyndhurst, OH; J. Bričkus. West Linn, OH; J. Ardis, Fairvievv, PA; kun. Al. Bartkus, Frackville. PA: Tėvai Pranciškonai, Bridgeville, PA; D. Jakienė, Norristovvn, PA; dr. Bronis J. Kasias, Wyoming, PA; A. Gailiušis, kun. K. Sakalauskas, Philadelphia, PA; kun. V. M. Cukuras, STD, Providence, RI; Pr. Karalius, St. Croix, USVL M. Karaska, Frederickburg, VA; Pr. Mickevičius, Mihvaukee, WL Zita Žvirzdienė. Olympia, WA; Ant. Bumbulis, Ona Gailiūnaitė, Ona Juodišienė, P.P. Misevičius. Vyt. Montvilas, B. Pabedinskas, P. Sidaras. P. Skablauskas, Toronto, Ont; J. Andrulis. B. Čepas, Islington, Ont; P. Augaitis, kun. J. Gutauskas, Delhi. Ont.: J. Gustainis, Don Mills, Ont.; V. Ignaitis, Weston, Ont; V. Kazlauskas, Hamilton. Ont; R. Mitalas, London, Ont.; kun. dr. V. Skilandžiūnas, Ottavva, Ont.; A. Plėnys, kun. J. Staškevičius, Mississauga, Ont.; J. Adomaitis, J. Lukoševičius, P. Lukoševičius. La Salle, Que; K. Berteška, D. Jurkus, Verdun, Que; J. Laimikis, Pont-Viau Lavel, Ont.; G. Čapkauskienė, J. Jurėnas, Montreal, Que.; J. Nastajus, Edmundton, AB, Canada; Isolda Irena Davis, Eden Hills, S.A.; A. Kubilius, Adelaide, S.A.; J. Juška, Altona, P. Vaičaitis, Moorabbin, Via; J. A. Jūragis, Bass Hill, A. Meiliūnienė, Peakhurst, NSW, Australia; VI. Dargis, Hanley, Stoke-on-Trent; Tėvai Marijonai, London, Gt. Britain; J. Masiulis, Svvitzerland; D.M.V. Mankeliūnas, Bogota, Colombia, S.A.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai