| |
|
|
1985 m. 2 kovas-balandis
|
DIALOGAS TARP ŽEMĖS IR DANGAUS MŪSŲ LITERATŪROJE |
 |
 |
 |
Žmogus yra metafizinė būtybė. Ir eina jis per pasaulį erdvės ir laiko plotais, dramatiškai siūbuodamas tarp žemės ir dangaus — grimzdamas j juodas moralines gelmes ir kildamas į šviesias dvasines aukštumas.
Šioje žmogaus kelionėje, F. Aląuiė knygos Būties ilgesys — La nostalgie de l'Etre žodžiais, atsiskleidžia ir jo santykiai su išorinės erdvės daiktais ir su Būtimi: "avec l'objectivitė et avec l'Etre — Santykiai su Dievu, su kuriuo žmogus, ilgėdamasis amžinybės, susitinka ir kuris perveda jį per nebūties bedugnę, kuri žmogų pasitinka žemės kelio pabaigoje.
O troškimas gyventi, teigia M. S. - M. Girardin, kalbėdamas apie žmogų dramatinėje prancūzų literatūroje, yra visų pastoviausias ir visų universaliausias jo dvasios bruožas: "Le sentiment le plus constant et le plus universel" (Cours de la littėrature dramatiąue).
Ir mirti niekas nenori — nei tikintis, nei netikintis. Tikintį gąsdina nežinoma amžinybė, netikintį — amžina nebūties bedugnė, kuri jo laukia šio gyvenimo pabaigoje.
Ir tai — šis žmogaus kelias, vingiuojantis tarp žemės ir dangaus, yra ir pagrindinis jo situacijos šiame gyvenime bruožas. Jis tiesiasi per visą žmonijos istoriją, jis atsispindi kasdieniniame žmogaus gyvenime, o taip pat ir jo minties vingiuose — filosofijoje, ypač egzistencialistinėje, kuriai visų pirma rupi žmogaus gyvenimo prasmė ir jo likimas pačia giliąja prasme.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LEMTIES MIRAŽO MĮSLĖS (EILĖRAŠČIAI) |
|
|
|
 TRYS SONETAI
1. MĮSLĖ
Mes ne kiekvienas esame Šekspyrai,
Tačiau ne vienas randame žodžius
Likimo palytėtai savo sielos lyrai,
Džiugius — palaimai, liūdesiui — skaudžius.
Kiekvienas paukštis savo giriai gieda,
Ir Dievo balsą girdim vandenynų ošime,
Ir Dievo veidą regime mažam stebukle žiedo,
Nors vaikštom pilka paprasta žeme.
O žemė? Kas jinai? Mįslė. Ar spėjam
Jos mįslę, išrašytą laimių ir skausmų,
Jos veidą, papuoštą aušrinių orchidėjom,
Jos širdį, plakančią aritminiu ritmu?
Ne genijų lemtis, o mūsų, o žmogaus
Įminti mįslę žemės ir dangaus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠEIVIJOS LIETUVIŲ JAUNIMAS PASAULYJE |
|
|
|
PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO PENKTOJO KONGRESO STUDIJINĖS ANKETOS DUOMENYS
Sąmoningos tautos, bendruomenės ir grupės deda specialias pastangas savo padėčiai stebėti ir tinkamai aptarti. Bet nuo individų nusistatymų, sprendimų bei elgesio priklausančiai padėčiai apibūdinti nėra kito kelio kaip juos pačius apklausinėti.
Lietuvių išeivijos jaunimas jau prieš keliolika metų ėmėsi iniciatyvos savo pačių padėtį aptarti plačios apimties studijine anketa, platinama bei užpildoma kiekvieno lietuvių jaunimo pasaulinio kongreso proga.
Šio straipsnio rėmuose bus pateikti 1983 m. įvykusio penktojo jaunimo kongreso proga surinktos anketos duomenys.
Padėka priklauso dr. Antanui Sužiedėliui, Amerikos Katalikų Universiteto Washingtone Berniukų Miesto Jaunimo Vystymosi Studijų Centro direktoriui, sudariusiam galimybę šios anketos duomenis apskaičiuoti jo vadovaujamo tyrimų centro kompiuteriais.
Anketos istorija, 1966-1983 1966. I Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso proga, Vytautui Černiui vadovaujant, buvo sudaryta studijinė anketa iš 57 klausimų. Rezultatai buvo paskelbti žodžiu kongrese, bet jų neteko užtikti atspausdintų spaudoje.
1972. Dr. Romualdo Kriaučiūno modifikuota 67 klausimų anketa buvo platinama ir užpildoma II Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso proga. Rezultatų lentelės su trumpu dr. Kriaučiūno įvadu buvo atspausdintos Aiduose (1973, 193 - 198 psl.).
1976. III Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso proga anketos platinimas nebuvo plačiai išvystytas. 77 užpildytų anketų duomenys buvo kompiuteriais apskaičiuoti, bet, neišvydę viešumos, guli archyve.
1979. IV Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso metu 406 surinktos anketos buvo analizuotos, o kai kurie duomenys, palyginti su tokios pačios 1972 m. anketos (bei, "kur tinkama ir įmanoma", su 1956 ir 1960 m. Lietuvių studentų sąjungos JAV-CV studijų komisijos anketų) duomenimis dr. Rimo Petrausko pranešime IV Mokslo ir Kūrybos simpoziume 1981 m. Chicagoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"SENOVĖS BALTŲ PASAULĖŽIŪRA" |
|
|
|
Lietuviška mitine tautosaka šių dienų Lietuvoje domisi, ją tyrinėja ir nemažai rašo tautosakininkas Norbertas Vėlius (g. 1938). Labai vertinga yra jo knyga Mitinės lietuvių būtybės: laimės, laumės, aitvarai, kaukai, raganos, burtininkai, vilktrakiai (Vilnius, leidykla "Vaga", 1977. 333 psl.). Šiame veikale nagrinėjama lietuviška demonologija arba žemesnio laipsnio mitinės būtybės. Ypač įdomus yra skyrius apie laumes. Kita jo knyga Laumių dovanos (Vilnius: "Vaga", 1979. 333 psl.) duoda pačius sakmių tekstus. Daugelis tekstų yra tie patys, kaip mano knygoj Lietuvių mitologiškos sakmės (London, 1956). Jis dar suredagavo rinkinį Lietuvininkai (1970) ir paruošė spaudai M. Slančiausko (1850 - 1924) surinktų šiaurės Lietuvos pasakų (1974) ir sakmių - anekdotų (1975) knygas. Visi tautosakininkai tuo džiaugiasi.
Naujas ir daug pretenzingesnis yra N. Vėliaus veikalas Senovės baltų pasaulėžiūra: struktūros bruožai (Vilnius: "Mintis", 1983. 308 psl.). Šio veikalo uždavinys daug platesnis: remiantis įvairių mokslo šakų duomenimis, "bandoma aptarti sanąją, daug kur dar mitine gamtos ir visuomenės samprata pagrįstą baltų pasaulėžiūrą ir iškelti vieną kitą daugiau socialinio pobūdžio ją nulėmusią priežastį" (p. 7). Autorius savo darbe remiasi tautosaka, papročiais, liaudies menu, tikėjimais, etnografiniais dirbiniais ir kita medžiaga, kuri atspindi įvairius laikotarpius. Dažnai naudojasi archeologijos ir kalbotyros pasiekimais, jeigu jie paremia jo tezes. Mažiau kritiškas yra istoriniams rašytiniams šaltiniams: jis net romantišką teoriją apie Vaidevutį ir jo sūnus komentuoja, tarsi tai būtų rimtas istorinis šaltinis, kuo jis nėra.
Pradžioje autorius išdėsto savo metodologinius pagrindus. Sekdamas šių laikų rusų autorius mitologus ir kalbininkus, ypač V. Ivanovą ir V. Toporovą, savo darbo kelrodžiu paėmė tariamą pirmykščio žmogaus pažiūrą į pasaulį, kaip į dviejų priešingų polių, priešingų pradų, rungtynes. Taip galvojant, buvo susidaryta dualistinė kvalifikacijos sistema: žemai — aukštai, vakarai — rytai, vanduo — ugnis, juoda — balta, naktis — diena, mėnulis — saulė, senas — jaunas ir kt. schemos. Kairioji lygties pusė atstovauja blogiesiems, o dešinioji — geriesiems pradams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAIL. ANTANO GUDAIČIO TAPYBA, ARBA NAUJOJI VILNIAUS DAILĖS MOKYKLA |
|
|
|
Kiekvienas kraštas turi savo geriausius ir iškiliausius menininkus. Jų kūryba ženklina ir visos tautos kultūrinį lygį. Mes galime didžiuotis turėdami tokius dailininkus, kaip M. K. Čiurlionį, A. Varną, P. Kalpoką, J. Vienožinskį, P. Rimšą ir daugelį kitų. Pradėjome nuo liaudies meno ir klumpės. Likiminės lemties ir paveldėjimo aistros ujami, mes vijomės gyvenimą savo aplinkoje, vis ir vis naujai ieškodami. Ir taip karta iš kartos, nors ir su properšomis.
Vos subręsta senosios dailininkų kartos kūryba, vos išryškėja jos pobūdis, poreikiai — tuoj ateina jau jaunoji dailininkų karta iš samanotų bakūžių ir patriarchalinės liaudies patirties. Jie žvelgia į savo ateitį ir į savo tautos tautos ateitį, nes likimas lieka tas pats.
1930 - 1934 metai — Nepriklausomųjų dail. draugijos paroda ir Ars kolektyvo sąjūdžiai — tapytojai A. Samuolis, A. Valeška, A. Galdikas, A. Gudaitis, skulptorius J. Mikėnas. Kiek vėlėliau grafikoje — V. Petravičius, V. Jurkūnas, T. Valius, P. Augius. Po penkiasdešimties metų galime jau pasverti praeities palikimą, kur, pradedant liaudies menu, randame ištakų pradžią dabarties lietuvių dailės suklestėjimui.
V. Petravičiaus 1983 m. paroda Vilniuje, kur buvo eksponuota jau išeivijos laikotarpio kūryba, yra prisiminimas senų laikų. Vertindamas tą parodą Gudaitis laiške rašo: "Ką jis bedarytų, jo betarpiškas primityvumas turi kažkokį lietuvišką mitologinį pradą". Tai taiklus pasakymas, kurį galima pritaikinti ir pačiam Gudaičiui, nebent dar pridėjus — "liaudišką ir žemaitišką pradą, dvelkiantį žmogiška prigimtimi".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRISIMINIMAI APIE TĖVĄ VIKTORĄ GIDŽIŪNĄ, JO MIRTIES METINĖSE |
|
|
|
 Dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. 1912.X.5 — 1984.1.30
LIKO MIELI PRISIMINIMAI
Sveikindamas 1983 m. Kalėdų šventėse, Tėvas Viktoras Gidžiūnas, O.F.M., rašė: "Girdėjau, kad sirgote širdies priepuoliu. Aš šiais metais irgi nekaip jaučiuosi. Tik paskutiniu laiku kiek geriau, dėlto vėl pakilo nuotaika darbui. Šalia kasdieninių užsiėmimų dar vis neapleidžiu Pabrėžos. Tėv. A. Liuima pirmąją dalį jau atidavė spaustuvei, antrąją siųsiu po Naujųjų Metų, o trečiąją dar teberuošiu".
Tai paskutinis man velionio laiškelis-atvirukas, rašytas prieš 1983 metų Kalėdas. Džiaugėsi, kad darbo nuotaika grįžo, bet iš tikrųjų stovėjo ant pačios šio gyvenimo ribos. Po mėnesio Viešpats jam suteikė amžinąjį poilsį, užsitarnautą "kasdieniniais užsiėmimais", kurių jis turėjo įvairių ir kuriuos rūpestingai atlikdavo. Jurgio A. Pabrėžos monografijos antrosios dalies greičiausiai nebespėjo pasiųsti į Romą, o trečioji liko neužbaigta. Liko neužbaigtų ir kitų raštų bei darbų, daug surinktos istorinės medžiagos ir didžiulė biblioteka, kokią retas iš mūsų istorikų šiame krašte galėjo turėti po ranka.
Su T. V. Gidžiūnu, O.F.M., susipažinau 1950-51 metais, kai lietuviai pranciškonai, perėmę laikraštį Darbininką iš Bostono, atsikėlė į Brooklyną. Būdamas to laikraščio redaktorium, kasdien susitikdavau kun. Viktorą, kai jis su nedidelėmis pertraukomis gyveno Brooklyno vienuolyne. Per tą penkiolika metų mūsų pokalbiai dažniausiai mezgėsi apie mūsų jaunimą (abu buvome Ateitininkų Federacijos valdyboje) ir istorinius dalykus. Galima buvo suprasti, kaip jam arti širdies buvo Lietuvos praeitis, o ypačiai jo paties ordino apaštališkoji misija istorinėje Lietuvoje. Šiems tyrinėjimams yra paskyręs bene daugiausia laiko.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PERSIKROVIMAS IR IŠSISEKIMAS VISUOMENINĖJE VEIKLOJE |
|
|
|
 Amerikoje daug kalbama apie "perdegimą" profesiniame darbe. Psichologas dr. Romualdas Kriaučiūnas šią idėją pritaiko lietuvių išeivijos visuomeniniam gyvenimui ir siūlo būdus, kaip darbuotojams visuomeninėje veikloje nuo "perdegimo" apsisaugoti.
Nesistebime, jeigu kas trečias aktyvus lietuvių visuomenės veikėjas yra darbais persikrovęs. Dalis jų jau ir išsisekę. Pastarieji gal dar vis veikia, dirba, bet jau yra praradę entuziazmą ir ankstyvesnį našumą. Tai apgailėtina, nes daugiausia išsekusieji dažnai yra buvę labiausiai užsidegusieji. Laimė, kad išsisekimo galima išvengti. Tiek patys veikėjai, tiek ir visuomenė ne tik gali, bet ir turi savuosius veikėjus "apdrausti" ar net tiesiog sudrausti nuo persikrovimo ir išsisekimo.
Išsisekimas, tai persikrovusiųjų liga. Ne visi apsikrovimai yra žalingi. Ką beveiktume, veikla vienaip ar kitaip mus įpareigoja, uždeda atsakomybę ir darbą. Susijaudinimas, tam tikra įtampa randama, išgyvenant džiaugsmą, atsiekimą, pasisekimą. Tam tikras įtampos laipsnis yra būtinas asmenybės ugdyme ir pačiame gyvenime. Tačiau per didelė nuolatinė įtampa ne tik kenkia sveikatai, bet trumpina ir amžių. Svarbu ne įtampą visai pašalinti, bet suvokti kaip su ja tvarkytis. Ne įtampa mus, bet mes įtampą turime kontroliuoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAZIMIERINIŲ METŲ APŽVALGA |
|
|
|
 Red. Vytautas Volertas
Amerikos Lietuvių Katalikų Kunigų Vienybės valdyba buvo pirmoji, kuri 1981 metais svarstė šv. Kazimiero mirties 500 metų minėjimo klausimą. Ji nusprendė į minėjimų organizavimą įjungti pasauliečius. Tais pačiais metais įvykusioje ateitininkų konferencijoje manyta, kad jubiliejaus ruošimu rūpintųsi Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija (ALRKF), kuri pasiūlymą priėmė ir į minėjimo komitetą pakvietė kun. Viktorą Dabušį, Gintę Damušytę, kun. Stasį Ylą, kun. Kazimierą Pugevičių ir Pilypą Skabeikį, o pirmininku — žinomą Amerikos lietuvių visuomenės veikėją Vytautą Volertą. 1981 m. rugsėjo mėn. 22 d. komitetą patvirtino ALRKF vadovybė. Ši data laikoma komiteto veiklos pradžia. Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrijai jį patvirtinus, komiteto veikla galėjo pasiekti po visus kontinentus pabirusius lietuvių telkinius.
Komitetas pirmajam posėdžiui susirinko 1981 m. lapkričio mėn. 8 d. į Lietuvių Religinės šalpos įstaigą Brooklyne, N.Y., kur buvo posėdžiaujama per trejus metus.
Katalikų federacijos vadovybė komitetui planų nedavė, tik pageidavo, kad sukaktis būtų atšvęsta galimai iškilmingiau ir prasmingiau.
Pirmame posėdyje nustatyta sukakties pradžia, jos baigimas, aptartas memorialinio šv. Kazimiero pašto ženklo išleidimas Vatikane, Pasaulio lietuvių katalikų kongresas, lietuvių ir kitomis kalbomis leidiniai, finansai ir t.t. Minėjimu norėta sustiprinti šv. Kazimiero kultą, pagarsinti Lietuvos vardą bei atkreipti pasaulio dėmesį į okupanto daromas skriaudas. Nuo pat pirmųjų veiklos dienų komitetas pradėjo megzti ryšius su įtakingais bei autoritetingais asmenimis: vysk. Brizgiu, "Tėviškės žiburių" redaktoriumi kun. dr. Pr. Gaida, prel. L. Tulaba ir kt. . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Nuo vysk. Antano Baranausko gimimo šiemet sueina 150 metų. Sukaktis paminėta Vilniaus Dramos teatre paskaitomis apibūdinant Baranauską kaip poetą ir jo reikšmę bei įnašą į tautos kultūrą. Kalbėjo dr. J. Lankutis, dr. V. Kubilius, dr. A. Sabaliauskas, J. Baltušis, J. Marcinkevičius, Z. Pranckevičiūtė. Minėjimas baigtas koncertu. Baranausko gimimo sukaktį paminėjo ir Lietuvos Mokslų Akademija specialia konferencija. Paskaitininkai nagrinėjo Baranauską kaip filologą, lingvistą, matematiką ir t.t.
— Poetui Alfonsui Nykai-Niliūnui paskirta JAV LB 1984 m. literatūros 3000 dol. premija už poezijos rinkinį rankraštyje "Žiemos teologija, Kitos JAV LB premijos, paskirtos per Kultūros tarybą: dr. Juozui Girniui ir Juozui Kapočiui — kultūros darbuotojų 1000 dol. premijos. Dr. J. Girniui — už kultūrinę kūrybą, redaguojant Aidus ir Liet. Enciklopediją, rašant filosofinius veikalus ir straipsnius ir skaitant paskaitas. Juozui Kapočiui — už Liet. Enciklopedijas lietuvių bei anglų kalbom ir Vinco Krėvės raštų išleidimą. Teatro premija (1000 dol.) paskirta Dariui Lapinskui už jo teatralinę, muzikinę veiklą. Dailės premija (1000 dol.)
— Vytautui Kašubai; Muzikos premija (1000 dol.) — Vytautui Marijošiui; Radijo: pirmoji — Kalifornijos lietuvių radijui (už Genovaitės Plukienės programą), antroji — Naujosios Anglijos lietuvių kultūrinei programai "Aušrai" (už A. Meilaus programį). Reportažo pirmoji premija nepaskirta. Antroji premija teko Salomėjai Smaižienei. Visų šie premijų mecenatas — Lietuvių Fondas. Jų įteikimo šventė — gegužės 11d. Clevelande.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 LATVIŲ SPAUDA APIE "PENKIS STULPUS" AUSTRALIJOJE
1983 m. birželio mėnesį Sidnėjuje, Australijoje, bendromis pabaltiečių, o ypač latvių, pastangomis, buvo anglų kalba pastatyta Algirdo Landsbergio pjesė "Penki stulpai turgaus aikštėje" (Five posts in the Market Place). Šį spektaklį Amerikoje išeinančio latvių žurnalo "Jauna Gaita" skiltyse išsamiai recenzavo Nina Luce. Spausdiname ištrauką iš jos recenzijos :
"Gyvendami nepriklausomoje Latvijoje, mes nedaug težinojome apie savo kaimynus estus ir lietuvius, nes tada negalėjome susitarti dėl bendros kalbos. Kai kurie atsisakė naudoti rusų, o kiti vokiečių kalbą, kaip bendro susipratimo priemonę. Bet egzilio dėka mes pasijutome daug artimesni; viena priežastis — mūsų bendras tragiškas likimas, bet negalima paneigti ir kitos priežasties būtent fakto, kad dabar mes galima susikalbėti krašto, kuriame mes gyvename, kalba ...
 Iš Algirdo Landsbergio dramos "Penki stulpai turgaus aikštėje" Sydnėjuje: deputatas ir tardytojas.
"Landsbergio drama "Penki stulpai turgaus aikštėje" vaizduoja vieną tragiškiausių ir sunkiausiai suprantamų periodų Lietuvos istorijoje — kai sovietinis tvanas sužlugdė partizanų pajėgas. Šioje dramoje susikryžiuoja ir viena kitą pagilina įvairios idėjos, emocijos ir realijos. Pagrindinį konfliktą išplečia jo supy-nimas su įvainais individualiais konfliktais — ypač priešpastatant meilę pareigai. Kontrastų ir ironijos kupini Landsbergio dialogai derinasi su tomis surizgusiomis situacijomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
EGLĖS JUODVALKĖS MĮSLĖ: "PAS KĄ ŽIEDAS ŽYDI" |
|
|
|
Eglės Juodvalkės antroji poezijos knyga "Pas ką žiedas žydi" (Southfield, MI; Ateitis, 1983. Viršelis Uosio Juodvalkio. Kaina 6 dol.) į lietuvių literatūrą įėjo gan tyliai. Buvo recenzijų, Chicagoje įdomus jos eilėraščių vakaras, paskaita bei deklamacija Europos Studijų savaitėje, vakaronė Ottawoje, bet premijos knyga nesusilaukė, viešai knygos svarba nebuvo pažymėta. Tai gal keista. Juodvalkės kūryba yra nauja tiek tematika, tiek forma; ji parašyta lietuvės, gimusios ir augusios Amerikoje, bet lietuvių kalbą mokančios ir ją branginančios. Tai kiekvienos tautybės svajonė: kad būtų pasakyta tai, ko ir kaip dar niekas nepasakė. Bet skaitytojams ir komisijoms turbūt sunku peržengti sudėtingą formą, sunkų žodyną, neįprastus įvaizdžius. Ir gal jiems sunku pasitikėti ne Lietuvoje gimusia. Nors rūpinamasi lietuvių kalba, labiau pasitikima iš Lietuvos laikų ją prisimenančiais negu ją iš tėvų, mokytojų bei vadovėlių išmokusiais, žodynais, gramatikomis bei klausa ją nuolat tobulinančiais. Juodvalkės kiekvienas žodis rūpestingai parinktas ir ištirtas: kaip skamba, koks kirtis, ar naujas? Eilėraščių naujumas gal gąsdinąs: kodėl, pavyzdžiui, ne tokia sintaksė, kaip priprasta. Atsakymas bailesniesiems baugus: kadangi tikrovė pasikeitusi. Jai keičiantis, kalba turi kisti. Juodvalkės pasaulis nėra mūsų senųjų poetų, ir todėl jos eilės nėra tokios, kaip jų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Viena iš gražesnių kultūrinių tradicijų pavergtoje Lietuvoje tebėra poezijos pavasarių šventės su tuo pačiu metu išleidžiamu poezijos almanachu. Pastaroji knyga jau pasirodo dvidešimtą kartą. Nepakito nei formatas, nei gausi poetų santalka, nei kritikos rašinių aktualumas. Turbūt nepakito ir džiugesys, kurį pergyvena dažnas svetur gyvenantis poezijos mylėtojas, susilaukęs iš Lietuvos "Poezijos pavasario".
Jei knygos gavimas mus džiugina, tai okupanto įvesta knygų persiuntimo procedūra sukelia ir liūdesį, ir pyktį. Kaip nepyksi sužinojęs, per kokias rusifikacijos balas reikia perbristi Poezijos pavasario siuntėjui. Dargi Lietuvos sostinėje Vilniuje.
Provincijoje gyvenantis pilietis su norima į Vakarus išsiųsti knyga visų pirma turi prisistatyti sovietinėje (ne lietuvių) kultūros ministerijoje pas įgaliotinį. Čia rusų kalba (!) turi užpildyti iš 8 klausimų sudarytą "Prošenije". Jei viskas tvarkoj, ant to valdiško rašto įgaliotinis uždeda keturkampį antspaudą ir pasirašo. Rasi, leidimas išduotas.
Su tuo leidimu, gaišinant brangų laiką, reikia kulniuoti į Visasąjunginį (ne lietuvių) banką. Čia užmokėti muitą knygos vertės suma ir gauti rusiškai surašytą ir užantspauduota "Kvitanciją". Tada jau lėkti į paštą, kur vėl eilė, vėl tikrinimas, vyniojimas, rišimas, antrašo rašymas. Šitaip Sovietijoje eikvojamas žmonių laikas. Visa diena vienai knygai išsiųsti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Venancijus Ališas: ANAPUS MARIŲ. Poezijos rinktinė. Redagavo Kazys Bradūnas. Autorių apibūdino Antanas Vaičiulaitis (141 - 181 p.). Leidėjas: Ateities literatūros fondas. Mecenatas Petras Kasiulaitis. Spaudė Draugo spaustuvė. Chicaga. 1985. 190 p. Kaina 7 dol.
Aleksis Rannit: MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS. LITHUANIAN VISIONARY PAINTER. Bibliography, design, selection and arrangement of reproductions by Kazys Varnelis. Editorial assistant: Nijolė Grąžuiienė. Technical editor: Petras Aleksa. Published by Lithuanian Library Press, Inc., 3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629. Printed by Morkūnas Press. Color platės printes by Bell Litho., Inc., Chicago. 1984. Kaina 25 dol. Didelio formato, 184 p. Teksto 78 p.
Eduardas Cinzas: ŠVENTO PETRO ŠUNYNAS. Romanas. Išleido Ateities literatūrinis fondas (10000 South Bell Ave., Chicago, IL 60643). Romanas. Viršelis Danguolės Stončiūtės-Kuolienės. Spaudė Draugo spaustuvė. Chicaga. 1984. 234 p. Kaina 10 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Mecenatai: Po 60 dol.: dr. M. Ramūnienė, Ottavva, ONT; po 50 dol.: J. Jusys, VVorcester, MA; po 40 doL: kun. dr. T. Žiūraitis, O.P., VVashington, DC; po 35 dol.: P. Mikalauskas, Omaha, NE; A. Reventas, Gulfport, FL.
Garbės prenumeratoriai: po 30 doL: Kantrimas Cibas, Vista, CA; R. R. Kontrimai, Mission Viejo, CA; J. Prakapas, Bakerslield, CA; V. Tuskenis, Palm Springs, CA; V. Barius, Bridgeport, CT; St. Vera Daugėlai, VVashington, DC; Vita Baleišytė, J. Baužys, P. L. Dirda, V. Kupcikevičius, J. Tričys, Chicago, IL; dr. J. Lukaitis, Peoria, IL; kun. V. Memenąs, Joliet, IL; V. J. Žadeikiai, Oak Lawn, IL; Pr. Averka, R. Petronienė, So. Boston, MA; R. M. Girniai, VVestford, MA; Č. Mickūnas, Centerville, MA; kun. Alf. Babonas, J. Pikūnas, Ph.D., Detroit, MI; kun. J. Adomaitis, Ossineke, MI; Vyt. Alantas, Redford, MI; A. Dumbra, Saginavv, MI; J. Duncia, Southfield, MI; Birutė Girnius, MD, Allen Park, MI; Alf. Juška, J. Mikulionis, B. Neverauskas, Sterling Hts, MI; |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
