Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1985 m. 4 liepa-rugpjūtis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Andriekus — Ilgiausiai lietuvių kalba einąs žurnalas ....................................................... 201
Alfonsas Nyka - Niliūnas — Eilėraščiai ............................................................................................... 205
Alina Staknienė — Struktūralistinis žvilgsnis į literatūrą Lietuvoje ................................................... 207
Dr. Vincas Vyčinas — Asmenybiškumas Ibseno dramose (Brandas) ................................................ 216
Nelė Mazalaitė — Obelies šešėlis ....................................................................................................... 326
Vokiečių nepasisekusi mobilizacija ir jos padariniai dokumentų atšvaistėje. Vertė Bronius Nemickas ................................................................................................................................................................. 228
Kęstutis K. Girnius — Sovietinis teroras pirmaisiais pokario metais ................................................ 243

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
K. Trimakas — Studija apie maldą ...................................................................................................... 248
V. Rociūnas — Penktoji premijų šventė Clevelande ........................................................................... 250
Alfonsus Nakas — Poezijos dienos Chicagoje ..................................................................................... 252
J. G. - Dr. Povilas Rėklaitis .................................................................................................................. 256
K. Janulis — Erdivilas Masiulis — Beverly Shores architektas ........................................................ 257
Izolda I. Poželaitė - Davis — Mokslas, mokytojai ir mokiniai Vlado Požėlos "Jaunystės atsiminimuose" ...................................................................................................................................... 261

KNYGOS
Marija Stankus - Saulaitė — Cinzo turtingas pasaulis: Šventojo Petro šunynas ............................... 265
Jurgis Gliauda: — Vytauto Volerto romanas "Jaučio ragai" ............................................................. 266
Skaityti daugiau...
 
ILGIAUSIAI LIETUVIŲ KALBA EINĄS ŽURNALAS PDF Spausdinti El. paštas


AIDAMS Į PENKIASDEŠIMTMETI ĮŽENGUS
 
Amerikos lietuviai labai mėgsta švęsti sukaktis bei jubiliejus. Čia turima omenyje ne tiek asmeniškus įvykius, kaip gimtadienius, išgyventus metus moterystėje, atliktą darbą kokioje profesijoje ar religinėje tarnyboje, kiek platesnės apimties atvejus, įgijusius visuomeninės reikšmės. Tokio pobūdžio minėjimai liečia parapijas, organizacijas, laikraščius, atmintinus atsitikimus ir t.t. Į sukakčių lauką įeina ir nusipelniusių asmenų amžius, pašvęstas visuomeninei bei kultūrinei tarnybai.

Šios viešojo pobūdžio sukaktys pas mus minimos gana iškilmingai. Pasitaiko atvejų, kad nuo dažnų sukakčių minėjimo žmonės lyg pavargsta ir joms nebeskiriama ypatingos rimties. Tačiau, apžvelgiant emigrantų veikimo sąlygas, jubiliejai bei sukaktys yra reikšmingas bendruomeninis veiksnys. Jos parodo, kas sutartinai jau atlikta ir primena, ką dar reikalinga atlikti. Sukaktys taip pat sujungia žmones į vieningesnį sambūrį, sukelia pasididžiavimą atliktais žygiais, atveria pinigines aukoms. Sukaktuvinį džiaugsmą gi ypač didina prisiminimai, kaip sunkiai emigracinėse aplinkybėse buvo pasiektas koks nors laimėjimas. Šių faktų šviesoje mūsų sukaktys bei jubiliejai įgauna pozityvios reikšmės, ir dabar mes drąsiau galime artintis prie Aidų sukakties.

Kultūros žurnalas Aidai, šią vasarą įžengęs į penkiasdešimtuosius amžiaus metus, turi pagrindo ir džiaugtis, ir didžiuotis, ir taip pat gėrėtis savo išvaryta kultūrinio darbo vaga išeivijoje. Keturiasdešimt metų tarpsnis, nuolat žadinant kūrybingąją šviesuomenę rašyti, o nerašančiąja išsilaikyti kultūringa materialistinėje šio kontinento aplinkoje, yra svarbus žygis, kurį atlieka Aidai. O atlieka tai nelengvose sąlygose, palaikomi palyginti tik mažos mūsų visuomenės dalelės. Bet nuostabu, kad vis dėlto Aidai yra ilgiausiai lietuvių kalba einąs žurnalas.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
UTENOJE

Po vasaros saulės
Įkaitintais cemento blokais
Gulėjo žolėje vaikystė.

Po Trijų Karalių
Kryžiais pažymėtas
Duris manęs nebeįleido,
Bet aš radau kadaise tavo
Asfalte nupieštus kreida
Namus ir kapines:

Prie vakarinės sienos
Dar tebelaidojo tą pačią
Elnės akimis merginą.
 
Skaityti daugiau...
 
STRUKTŪRALISTINIS ŽVILGSNIS Į LITERATŪRA LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
RIMVYDO ŠILBAJORIO "ŽODŽIAI IR PRASMĖ"

Literatūros kūrinys neturi formos ir turinio, tik struktūrą, susidedančią iš prasminių ženklų, kurių tarpusavio santykius reikia įsisavinti.

Tzvetan Todorov,
La Poetigue dela prose, 1971

I
"Modernistui meno tiesa glūdi jos mele, poetiniam tikrovės deformavime" — rašo Rimvydas Šilbajoris. Bet visos literatūros srovės, sako jis, savaip tikrovę keitė, transformavo. Meniuis žodis neatkuria tikrovės, o ją perkuria, todėl kalbos sąlygiškumas ir sudaro "esminę meninio žodžio specifiką". Tuo įsitikinimu ir pats Šilbajoris yra modernistas.

Taip kaip organinis chemikas, ieškodamas gyvybės paslapties, kuria komplikuotus ląstelių struktūrų modelius, taip ir rašytojas "konstruoja" savo tikrovės modelį. Tas komplikuotas struktūras kritikas ir padaro savo analizės objektu, ieškodamas kūrinio gyvybės paslapčių. Jis narplioja kūrinio vidinę sandarą, jo meninę tikrovę sudarančių elementų sistemas, atidžiai tiria tų sistemų tarpusavio santykiavimą įvairiose plotmėse.

Kaip visi jo recenzentai pastebėjo, Šilbajoris mėgsta intensyvią teksto analizę. Pratęsiant palyginimą su chemiku — jis žiūri į komplikuotas kūrinio struktūras lyg pro mikroskopą, atidengdamas smulkiausias jo ląsteles.

Ši knyga — straipsnių rinkinys. Visi jos skyriai, tai straipsniai apie Lietuvos dabartinių rašytojų kūrybą, jau atsispausdinti išeivijos periodiniuose leidiniuose — Metmenyse, Aiduose, Akiračiuose, Draugo literatūros priede ir kitur — tarp 1969 ir 1982 m., kaip sakoma įvade. Pridedama ir jų spausdinimo data.
Skaityti daugiau...
 
ASMENYBIŠKUMAS IBSENO DRAMOSE II BRANDAS PDF Spausdinti El. paštas
8. Mirtis
Peero Gynto klausiamas, ką gi iš tikrųjų reiškia būti savimi?, Sagų Liejėjas jam atsakė: "Būti savimi reiškia nukauti save!"87 Šitas, kad ir tiesus, bet miglotas bei mįslingas jo atsakymas mažai — jeigu iš viso ką — Peerui pasakė. O tai labai gerai žinojo pats Sagų Liejėjas. Todėl jis tuoj pat savo atsakymą kitaip suformulavo, sakydamas, kad būti savimi reiškia "tvirtai stovėti visame kame su Viešpaties tikslais atskleistais, kaip skelbimų lentoje."88

Jeigu buvimas savimi reiškia Viešpaties tikslų atskleidimą, tai tuo pačiu jis reiškia buvimą pavaldžiam realybei už savęs — viešpatingai realybei — jam esant atviram jos atvirumui. Šituo atvirumu kipšiškasis Peero uždarumas neišvengiamai yra panaikinamas — nukaunamas.

Ar čia minimas viešpatingumas reiškia pasaulio, kaip Gamtos atvirumos viešpatingumą, ar antpasaulinės realybės, Dievo, viešpatingumą, vienpusiškai aiškus atsakymas čia dar nėra galimas. Vis dėlto, nors ir gana rezervuotai, galima čia teigti, kad virš minimas viešpatingumas yra Gamtos, kaip dvasingos (pasaulinio bei kultūrinio dvasingumo prasme), viešpatingumas. Tas teigimas remiasi to viešpatingumo susijimo su atvirumu, esant jam atskleistu "kaip skelbimų lentoje". Antpasaulinis viešpatingumas, principiniai būdamas individualus ir suvokiamas to individo tikėjimu, nėra atvirumoje — nėra universaliai pasaulyje visiems prieinamas.

Brandas, reikalaudamas išsižadėjimo bei aukos, ne tik reikalavo iš žmogaus išsižadėti visų pasaulio vertybių, viso to, kas jį riša su pasauliu, bet ir paties savo buvimo pasaulyje: jis reikalavo jo išsižadėti pasaulio. Brandas matė menininko Einaro, ieškojusio grožio ir džiaugsmo, uždarumą nuo pasaulio savame estetiškumo kiaute. Jis matė darbo žmones, siekiančius duonos ir kitų žemiškų vertybių, jiems visiškai ignoruojant viešpatingą Gamtos atvirumą (pasaulį), kurioje viskas, kas yra, tampa prasminga. Jis taipgi matė Gerdą, gerbiančią Gamtą savo didingoje, šventoje esmėje, savo viešpatingoje atvirumoje. Visi tie buvimo būdai buvo klydimai Brando akyse: jie stokojo pilnutinio, Dievo iš žmogaus reikalaujamo, buvimo savimi. Jie turėjo būti nukauti, panaikinti.89

Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 2
Skaityti daugiau...
 
OBELIES ŠEŠĖLIS PDF Spausdinti El. paštas
M. Stankūnienė — Čiūčia, liūlia (grafika)

Mama perbraukė per jo nosį su savo blakstienomis — taip ji moka, kai reikia čiaudėti. Bet — ne! Tiktai pabudo, akys atsivėrė labai plačiai — ir jis susijuokė: tai gerai išsimiegojo, niekur neskauda, nė galva, nebedega, kaip prieš užmingant.

Jis atsisėdo ir iškėlė rankas apkabinti mamą, tačiau jos nebuvo prie lovos ir jis galvojo, ar ji galėjo taip greit pabėgti? Kas kitas paliestų taip, kaip ji, ar dar švelniau? Kas paleido pūką į jo lūpas, kad kutena? Tai peteliškė, ir ji skraido aplinkui jo galvą, ji šviečia, kaip mamos gintarinė sagutė, tiktai minkšta, sparnai pasipūtę, ir negali ištverti jų nepaglostęs —jis pasišokėjo aukštyn, ir peteliškė buvo jo delne.

—    Ai, ai! — sušuko jis iš nuostabos ir džiaugsmo ir priglaudė delną prie skruosto, ir tuojau nusigando, kad per daug suspaudė — jis atgniaužė delną ir sušuko:
Skaityti daugiau...
 
VOKIEČIŲ NEPASISEKUSI MOBILIZACIJA IR JOS PADARINIAI DOKUMENTŲ ATŠVAISTĖJE PDF Spausdinti El. paštas
(National Archives: RG226 OSS R.A. Nr. 3822 6 1

Jungtinių Amerikos Valstybių
Užsienio Tarnyba
Nr. 1746

Amerikos Pasiuntinybė Stockholme,
Švedija
1943 m. gegužės 11d.

SLAPTAS2
Tema: Lietuvoje vokiečių mėginta karinė mobilizacija ir jos padariniai. Pagarbiajam Valstybės Sekretoriui, VVashingtonas

Gerbiamasis:
Turiu garbės nurodyti į Pasiuntinybės 1943 m. gegužės 7 d. telegramą Nr. 1490, kuria buvo pranešta Pasiuntinybės Specialiojo Pranešimų Skyriaus iš lietuvių šaltinio Stockholme gauto pranešimo apie dabartinius įvykius Lietuvoje santrauka.*

Pranešimas padalytas į tris dalis, kuriose diskutuojamos politinės sąlygos, susietos su bandyta karine mobilizacija, taip pat ir ekonominės bei kultūrinės sąlygos. Prie šios siuntos pridedamas pranešimo pirmosios dalies vertimas. Dalys, liečiančios dabartines Lietuvos ekonomines ir kultūrines sąlygas, išsiųstos atskiromis siuntomis.

Siunčiamojoje pranešimo dalyje apžvelgiamos Vokietijos pastangos gauti Lietuvoje kariuomenei naujokų (rekrūtų), lietuvių tam priešinimasis ir jo pasekmės Lietuvos gyventojams.

Pastangos mobilizuoti lietuvius Vokietijos karo tarnybai yra dalis didelio masto vokiečių užmojo gauti kariuomenei naujokų iš okupuotų Ukrainos, Gudijos, Lenkijos ir Pabaltijo valstybių sričių. Čia jų pastangos, atrodo, buvo sėkmingesnės pirmosiose trijose srityse negu Pabaltijo regione. Nežiūrint rūpestingai suplanuotos propagandinės kampanijos ir gausių pažadų, trijose Pabaltijo valstybėse maža registravosi fronto tarnybai.

Šie skaičiai rodo mobilizacijos duomenis šešiuose Lietuvos miestuose:

Iš šios lentelės aišku, kad Lietuvoje vokiečių mobilizacijos planas nepavyko. Siunčiamoji pranešimo dalis smulkiai apžvelgia dabartinius įvykius Pabaltijyje, ypač padėtį Lietuvoje. Pranešimas rašytas Lietuvoje3 ir Stockholmą pasiekė per Berlyną. Aprašoma padėtis Lietuvoje 1943 m. vasario ir kovo mėn., taigi yra vėliausia to krašto padėties apžvalga, pasiekusi Pasiuntinybę.
Skaityti daugiau...
 
SOVIETINIS TERORAS PIRMAISIAIS POKARIO METAIS PDF Spausdinti El. paštas
(C) Trėmimsi:
Jei gal koks 100,000 Lietuvos gyventojų pateko į sovietinius kalėjimus ir lagerius, tai gerokai daugiau nukentėjo nuo masinių trėmimų, kurie buvo net labiau savavališki. Žmonės buvo areštuojami atskirai; kiekvienam buvo parengta byla ir paskelbtas teismo nuosprendis. Bet j tremtį buvo išvežamos visos šeimos — moterys ir vyrai, vaikai ir seneliai — visi, kurie buvo namie tuo nelemtu momentu, kai atvykdavo baudėjai. Iš viso buvo aštuoni didesnio masto trėmimai. Pirmasis įvyko 1945 m. rugsėjo mėnesį, paskutinysis jau po Stalino mirties, 1953 m. spalio 2 d. Jų apimtis buvo palyginti kukli. Lietuvos gyventojai taip pat buvo tremiami 1946 m. vasario 18 d., 1947 m. gruodžio 19 d. ir 1950 m. kovo mėnesį. Pats didžiausias trėmimas, savo mastu gerokai pralenkęs 1941 m. "baisųjį birželį", įvyko 1948 m. gegužės 22 d., nors nuo jo ne labai atsiliko trėmimai 1949 m. kovo 24 - 27 d. ir tais pačiais metais gegužės 27 - 28 d. 1946 m. trėmimai taip pat buvo itin stambūs.38

Kai kuriais atžvilgiais visi trėmimai buvo vieni į kitus panašūs. Jie niekada nebuvo stichiški reiškiniai, o buvo kruopščiai rengiami. Kelis mėnesius ar savaites prieš trėmimo dieną į Lietuvą atvykdavo papildomi karių daliniai. 1948 m. kovo mėnesį į kiekvieną Lietuvos valsčių atvyko grupė rusų karininkų nuo 10 iki 20 vyrų, kurie pradėjo slankioti po kaimus ir apklausinėti gyventojus, rengdamiesi gegužės trėmimams. 1949 m. kovo mėnesį netoli Lietuvos sienos, Gudijoje, buvo sutelkti kariuomenės daliniai, kurie per Gardiną Sapockinės plentu netikėtai persimetė į Lietuvą ir išvežimais nusiaubė jos pietines sritis.39

Po kelių metų areštų ir trėmimų gyventojai pasidarė labai įtarūs. Pastebėję didesnį karių telkimąsi, gyventojai pradėdavo nemiegoti namie, bet kur nors miške, laukuose, pas kaimyną ir taip toliau. Norėdami pagriebti kuo daugiau trėmimui numatytų žmonių ir nujausdami, kad žmonės slapstosi, 1948 m. bolševikai kelis kartus paleido gandus, kad tokią ir tokią dieną bus išvežami. Po kelių šitokių paskleistų gandų, pervargę žmonės pradėjo juos mažiau paisyti, grįžo į namus ir buvo netikėtai užklupti. Panašiai buvo prieš 1949 m. kovo mėnesio trėmimus. Dažnai trėmimai vykdavo tada, kai žemė buvo sniegu apdengta, tad buvo lengviau susekti miške besislapstančius ar pabėgusius.
Skaityti daugiau...
 
STUDIJA APIE MALDĄ PDF Spausdinti El. paštas

Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.

Asmenys yra vedami įvairių motyvų parašyti platesnę studiją. Vienas tokių motyvų yra siekimas daktaro laipsnio išpildant jo įsigijimo sąlygą — parašant dizertaciją, kurioj turi atsispindėti tam tikro šviežumo, naujumo ar originalumo kibirkštis.

Panašų reikalavimą vykdydamas Trejybės teologijos seminarijoj, Newburgh, Ind., neseniai stamboką studiją parašė evangelikų reformatų kunigas Eugenijus Gerulis, už tai įgydamas teologijos daktaro laipsnį. Studijos tema — "The Essence of Prayer" (Maldos esmė). Ji parašyta anglų kalba. Jos apimtis — 579 puslapiai rašomąja mašinėle.

Apimtis
Studiją kun. Gerulis atitinkamai dedikuoja Dievo garbei ir "įkvėpimui, paskatinimui bei džiaugsmui visų, o ypač mūsų brolių ir seserų, pavergtų už Geležinės uždangos". Įvade jis palygina Einšteino formulę fizikos srityje E = mc2 su formule dvasios srityje G = fp2 (G — grace, malonė; f — faith, tikėjimas; p — prayer, malda).

Stebėjęs maldos vartojimą hinduizme, janinizme, budizme, pas Tibeto gyventojus, kiniečius, japonus, senuosius Amerikos gyventojus, babiloniečius, graikus, romėnus, krikščionis, autorius daro išvadą, kad malda yra centrinė ir universali apraiška tiek monoteistinėse (viendievėse), tiek politeistinėse (daugdievėse) religijose (I skyrius).
Skaityti daugiau...
 
PENKTOJI PREMIJŲ ŠVENTĖ CLEVELANDE PDF Spausdinti El. paštas
Red. Vytautas Volertas

Kartu su penktąja premijų švente, įvykusia gegužės 11 d. Clevelande, LB Kultūros taryba baigia ir savo šešerių metų, dviejų kadencijų darbą. Su šia švente užverčiamas įdomus, naujas, anksčiau nepraktikuotas Amerikos lietuvių kultūriniame gyvenime renginių lapas. Gausėjant kultūrinių premijų skaičiui, Ingrida Bublienė, paėmusi Kultūros tarybos vairą į savo rankas, iš pat pradžių galvojo, kad būtų žymiai įspūdingiau ir su didesniu respektu būtų pagerbiami mūsų kultūros kūrėjai ir darbuotojai, įteikiant jiems premijas tuo pačiu laiku ir vienoje vietoje — su geru koncertu ar kitokiu kultūringu renginiu. Tuo buvo siekiama atkreipti didesnį dėmesį į mūsų išeivijos talentus, išsiblaškiusius plačiajame pasaulyje.

Surengtos šventės vienur praėjo su didesniu, kitur su mažesniu pasisekimu. Penktoji premijų šventė, ir jau antroji Clevelande buvo sėkminga. Arti 400 žmonių dalyvavo iškilmingame akte ir koncerte Dievo Motinos parapijos didžiojoje salėje.

Iš anksto sudarytosios premijų komisijos jau buvo atrinkusios devynis laureatus. Lietuvių Bendruomenės 3,000 dol. premija paskirta poetui Alfonsui Nykai-Niliūnui už eilėraščių rinkinį "Žiemos teologija". Muzikos premiją gavo dirigentas, profesorius ir kompozitorius Vytauttas Marijošius, dailės — skulptorius Vytautas Kašubą. Lietuviškų radijo transliacijų premijos už progines programas teko Genovaitei Plūkienei iš Kalifornijos ir Eduardui Meilui iš Naujosios Anglijos; reportažo premija — Salomėjai Šmaižienei iš Arkanso. Teatro premija paskirta režisieriui ir avangardiškos muzikos kūrėjui Dariui Lapinskui. Kultūros darbuotojų premijos laureatai dr. Juozas Girnius — buv. LE ir Aidų redaktorius, daugelio veikalų bei studijų autorius, ir Juozas Kapočius — Lietuvių Enciklopedijos, Encyclopedia Lituanica ir daugelio knygų leidėjas.
Skaityti daugiau...
 
POEZIJOS DIENOS CHICAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Apie vadinamąsias Poezijos dienas, pavasariais rengiamas Chicagos lietuvių Jaunimo centre, Aidų bičiuliai bus skaitę ankstesniuose reportažuose. Daug apie jas teko skaityti ir šio rašinio autoriui, ypač Draugo kultūriniuose puslapiuose, tik dalyvauti vis nebūdavo progų. Pagaliau proga atsirado šį pavasarį. Atidžiai sėdėjau su savo magnetofonėliu, kuris padėjo man priminti kai kurias detales.

XII Poezijos dienų, tiksliau vakarų datos — gegužės 24 ir 25. Abiejų pradžia 8 vl. Pirmojo vakaro programa, įskaičius pertrauką, užsitęsė beveik tris valandas, o antrojo irgi su 15 min. pertrauka — apie dvi valandas.

Manydamas, kad skaitytojui daugiausia naudos duos protokolinio pobūdžio reportažas, jį čia tokį ir pateiksiu. Tiems, kurie norės išgirsti ir mano nuomonę, gale pridėsiu vieną kitą komentarą.

Pirmasis vakaras — A. Baranauskui ir Amerikos poetams
Žiūrovais - klausovais sklidinai pripildytoj kavinėj programą keletu sakinių pradėjo Jaunimo centro Moterų klubo, dabar ir šio centro Globos komiteto pirmininkė Salomėja Endrijonienė. Priminusi, kad Moterų klubas Poezijos dienas ruošia šeštą kartą, kad iš viso jos įvyksta dvyliktą kartą ir kad iš eilės dešimtą kartą poezijos šventei programą parengia poetas Kazys Bradūnas, poezijos mylėtojus pasveikinusi, ji Bradūną pakvietė šventę atidaryti (vėliau, tik man vienam dar buvo paaiškinta, kad, nors renginys vadintinas XII Poezijos dienomis, pirmuosius du kartu buvo vadintas Poezijos pavasariu).
Skaityti daugiau...
 
DR. POVILAS RĖKLAITIS PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Povilas Rėklaitis, meno istorikas, gyvenąs Vokietijoje, VVeimare, yra Herderio Instituto bibliotekos nuolatinis bendradarbis. Jau nuo 1956 m. jis rašo tarptautiniams mokslo žurnalams straipsnius senosios Lietuvos meno temomis ir 1964 įsteigė Litauen Archiv Rėklaitis, kasmet jį papildydamas ir skelbdamas pranešimus apie naują archyvo medžiagą bei veiklą. Nepalankios aplinkybės dr. Rėklaitį privertė likti Vokietijoje ir vienišume dirbti. Tačiau jis palaiko ryšį su LB Vokietijoje, su Lituanistikos Instituto, LKMA ir kitų kultūros institucijų darbuotojais. Ypač daug triūsė 1984 m., stengdamasis vokiečių tarpe ryškinti šv. Kazimiero 500 metų mirties sukaktį.

Dr. P. Rėklaitis sudarė pilną šv. Kazimiero ikonografijos dokumentaciją iki XVIII a. pabaigos, kuria buvo pasinaudota, ruošiant su šv. Kazimieru besirišančio meno albumą, turintį šįmet pasirodyti, ir leidžiant S. Sužiedėlio knygą vokiečių kalba, Der heilige Casimir (1984). Tai buvo ir pagrindinė parodos dalis Augsburge, St. Ulrich akademijoje, 1984 m. liepos 29 - rugpjūčio 3 d. Europos lietuviškųjų studijų savaitės metu.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Antanas Juška Š. m. kovo 19 d. Vilniuje mirė dr. Antanas Juška, astronomijos daktaras, įvairių populiarių mokslinių veikalų autorius, dirbęs Švietimo ministerijoje.

Buvo gimęs 1902 m. sausio 27 d. Gelažių kaime, Ramygalos valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Baigęs Ryto gimnaziją Vilniuje, Berlyno universitete studijavo matematiką ir fiziką, Goettingeno universitete — astronomiją. 1926 m. apgynė dizertaciją "Šviesos pasiskirstymas saulės diske9* ir gavo daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, mokytojavo gimnazijose, buvo Biržų gimnazijos direktorius, vėliau Kultūros departamento direktorius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kurį laiką buvo ir Valstybinio teatro direktoriumi Kaune. Pokario metais dėstė Miškų technikume ir Pedagoginiame Institute Vilniuje.

Bendradarbiavo spaudoje, populiariai rašydamas mokslo klausimais: apie matematiką, fiziką, net sodininkystę. Pagrindinė šaka buvo astronomija. Daug dėmesio skyrė lietuviškai astronomijos terminologijai sudaryti. Paskutinis jo astronomijos srities veikalas buvo "Saulės šeima". Veikalas pasirodė mirties dieną.


Pabaltiečių Santalka liepos mėnesį atliko patriotinį žygį Skandinavijoje: liepos 25 d. Danijos sostinėje Kopenhagoje buvo Sovietų Sąjungos teismas, kaltinant ją Pabaltijo tautų okupacija bei priespauda; 26 - 27 d. — Taikos ir Laisvės išvyka į Baltijos jūrą; liepos 30 - 31 d. — Pabaltiečių sąskrydis Stockholme. Žygyje dalyvavo 52 lietuviai, 51 estas ir 198 latviai. Tiek Danijoje, tiek Suomijoje, tiek Švedijoje tų valstybių visuomenė parodė nemaža nuoširdumo žygio dalyviams, žygiuojantiems miestų gatvėmis. Korespondentai domėjosi Laisvės žygiu ir jį aprašė. Teisme Kopenhagoje Rusiją kaltinančią kalbą pasakė Vliko pirm. Kazys Bobelis, plaukiant Baltijos jūra, kalbėjo Liūtas Grinius. Žygio dalyvius vežė laivas Baltic Star. Jam atplaukus į Helsinkį, prie paminklo miesto centre kalbą pasakė Vladimiras Bukovskis. Laivas prie Pabaltijo valstybių galėjo priplaukti 17 mylių atstu. Priplaukus prie Lietuvos, atsirado du Sovietų karo laivai, kurie demonstrantų laivą Baltic Star lydėjo iki Helsinkio. Žygis baigtas Stockholme eisena gatvėmis. Sovietų agentūra Tass žygį pavadino provokacija. Jį atliko trijų pabaltiečių tautų jaunimas.
Skaityti daugiau...
 
ERDIVILAS MASIULIS — BEVERLY SHORES ARCHITEKTAS PDF Spausdinti El. paštas
1922 - 1983

Kas laisvė iečiai —
mirtis minotaurui.
Senų amžių pasakymas


Architektas Erdivilas Masiulis dirbo inžinerijos biure, kur buvo projektuojami didžiai praktiški pastatai, kaip vandens filtravimo fabrikas, mokykla ar laidojimo namai, kuriems suteikiama racionalus aiškumas, suderintos funkcijos ir intelektualinė tvarka gana ribotose finansinėse ir laiko sąlygose. Architekto dvasia gi trokšta peršokti praktiškus poreikius siekdama išraiškumo, jausmo išsakymo, atatikmens dvasios polėkiui, prasmingumo gyvenamam laikui ir meno aukštumos. Nors visų rūšių statiniai leidžiasi architekto formuojami, tačiau vienos šeimos gyvenamas namas slepia savyje daugiau sudėtinių elementų, prašosi gilesnės architekto įžvalgos kaip eilė kitų pastatų.

Grįžęs vakare iš darbo namo, nakties tyloje E. Masiulis ieško tikresnio gyvenimo: ima projektuoti vienos šeimos gyvenamus namus. Škicuoja, eksperimentuoja modeliais, braižo ir bando galvojimo metodą priderinti jausmams. Darbas užsitęsia iki antros ar trečios valandos nakties, o kartais — "... jau penkta valanda ryto, laikas ruoštis į tarnybą ..." — pasakoja juokaudamas. Taip suprojektuoja ir pastatydina virš dvidešimties stambesnių architektūrinių objektų — nuo paprastų priestatų iki mokyklos, bažnyčios ir miestelio parko.

Malonus, gyvų akių, mėgstantis žmones ir subuvimus, savo vaizduotėje aristokratas su išdidumo bruožu, jautriai atsakantis į kitų poreikius, Masiulis žinojo tiksliai, ko siekia savo darbe, ir kruopščiai parinko kiekvienam pastatui originalią formą, struktūrą, medžiagas ir tekstūras. Pirmųjų namų projektus atlieka nenu-statęs atlyginimo — "... kiek duos, tiek pakaks ..." — šypsojosi.
Skaityti daugiau...
 
MOKSLAS, MOKYTOJAI IR MOKINIAI VLADO POŽĖLOS "JAUNYSTĖS ATSIMINIMUOSE" PDF Spausdinti El. paštas
25 metams nuo jo mirties suėjus

Vladas Požėla, visuomenininkas ir advokatas, buvo negausios lietuvių inteligentijos kartos narys — tos kartos, kuri dar praeitame šimtmetyje žadino tautinę sąmonę, kėlė kultūrą ir kovojo su Rusijos carinės valdžios priespauda.

Jei likimas kartais nepagaili pergyvenimų, tai jau tikrai jis buvo dosnus Vladui Požėlai. Gimęs tautinio atgimimo ir bundančio lietuvių sąjūdžio laiku, 1879 m. balandžio 9 d., Steigvilių kaime, Žeimelio valsčiuje, Šiaulių apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje, nuo vaikystės susidūrė su spaudos bei mokyklų draudimu, ir turėjo lankyti slaptą lietuvių mokyklą tame pačiame kaime.

Elena Reisonienė


Caro priespaudos laikais Lietuvoje gimtosios kalbos ir katalikų tikybos mokymasis buvo suvaržytas. Vlado Požėlos jaunystėje vaikai būdavo apgyvendinami pas pasišventusius mokytojus, ir žandarams būdavo sunkiau juos susekti. Štai pirmoji Vlado Požėlos mokytoja:

Ievutė buvo labai gera ir darbšti moteris . . . Kasdien šalia Ievutės prie ratelio išsėdėdavau po valandą priešpiet ir tiek pat popiet, kartodamas senas ar pradėdamas naujas maldas.

Ievutė buvo ne tik pasišventusi poterių mokytoja, bet ir įgimtų gabumų pedagogė. Pastebėjusi, kad vaikas nebeatidžiai klausosi poterių, mokindavo jį tautinių dainų, o kai ir tai nusibosdavo, sekdavo pasakas ar skaitydavo knygeles, kurias po pamaldų atsinešdavo iš Bažnyčios. Taip vaikas susipažindavo su "Palangos Juze" ir kitais "vyskupinės" knygos apsakymais. Mokslo "stažas" pas Ievutę paliko pėdsakus Vlado Požėlos asmenyje:

Ji daug ką man papasakodavo. Kalbėdavo prilyginimais, pavyzdžiais. Šitaip žadinami, kilo man pirmieji nauji jausmai: žmogaus, jo vertės, darbo ir pagarbos.
Skaityti daugiau...
 
CINZO TURTINGAS PASAULIS: "ŠVENTOJO PETRO ŠUNYNAS" PDF Spausdinti El. paštas

Eduardo Cinzo naujasis romanas, "Šventojo Petro Šunynas" (Chicaga, Ateities literatūros fondas, 1984; viršelis D. Stončiūtės - Kuolienės, 234 p., kaina 10 dol.) — puikus. Lengvai jis atlieka svarbiausią romano uždavinį — papasakoti įdomią istoriją. Nesijaučia jokio fabulos formavimo, jokios veikėjų manipuliacijos, viskas vystosi logiškai. Nuo pradžios iki galo išlaikoma įtampa, kuri remiasi išorinių įvykių poveikiu Tom Rimkaus -Knopo sielai. Nors jis nuolat stebi ir klausosi, Tomas nėra pasyvus; net sunkiausiose padėtyse jis pajėgia teisingai elgtis. Ir veikti, ir nuo veiksmo susilaikyti Tomas sprendžia, atrodo, pagal du principus: neteisti kitų ir likti sau ištikimas.

Tomas yra veikalo ašis, kaip dera pagrindiniam veikėjui. Jo dalyvavimas, jo sąmonė — romanas rašytas pirmu asmeniu — nusprendžia fabulą. Bet jis yra ir kas kita: visų veikėjų mastas. Jo sąžiningumas ir žmoniškumas — romano pagrindas.

Nutaręs nebebūti kunigu, Tomas neapkarsta. Jis sprendė palaipsniui, apgalvotai, duodamas Bažnyčiai laiko atsiliepti. Jis ištikimas draugams. Uždėjęs ranką ant paraližuoto "iškunigio" Leono kaktos, jis kartu su juo sukalba "Tėve mūsų". Jis saugo kitus nuo nereikalignų sunkumų. Unai ne viską tuoj pat pasako, nes "kiekvienai dienai sava skausmo dalis' " (p. 153). Iš nevilties ir pasimetimo bando silpnuosius kelti, jų klausydamas, su jais pabūdamas, nesvarbu, kas jie būtų. Kitų neteisia, prisimindamas Naujojo Testamento nurodymą: "kas mūsų tarpe be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia admenį' " (p. 20 ir dalinai 89). Tomas supranta, kad kiekvienam reikia vietos savo aplinkoje ir erdvės širdyje. Tikėtis ko geresnio žmogui, ypač nuskriaustam, kenčiančiam, būtina: "Didžiulis vyras, pečiai vos pro duris prasistumia, o širdis vaiko. Apgriuvusio namelio jis neturėjo, ir daržą ir karvutę nešiojasi galvoje. Kaip ir mes visi savo svajones" (p. 227).

Šis romanas yra sunkaus gyvenimo atpasakojimas. Sunki Belgijos politinė, ekonominė ir tautinė padėtis; aštrūs Bažnyčios konfliktai; neišspręstos varguomenės bėdos. Turintiems sąžinę dar komplikuočiau, kaip matoma iš Tomo, Leono ir kitų pavyzdžių. Net lengvi sprendimai pasidaro rimti: mylėti Lindą ar Uną, pavyzdžiui, būtų Tomui gera ir malonu, bet jis to dar negali pasirinkti. Jam daug kas svarbu, ir už kitką nemažiau svarbi vienatvė.
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTO VOLERTO ROMANAS "JAUČIO RAGAI" PDF Spausdinti El. paštas
Vasaros išvakarėse ant knygnešių skobnių pasirodęs Vytauto Volerto romanas "Jaučio ragai" patraukia dėmesį savo viršelio piešiniu. Violetiniame fone dailininkas Jonas Kuprys padėjo raudoną įtūžusio jaučio galvą, plėšriais smailais ragais vainikuotą. Tai brutalios jėgos įsikūnijimas. Tai sudaiktintas veikalo moto.

Ir nors lakus, slydus spėjimas pakiša mintin Ernesto Hemingway ir Vincento Blasco-Ibanezo koridų siluetus, staigi, s lydi mintis apgauna. Vytautas Volertas tebėra mūsų aplinkos ir mūsų buities rašytojas. Jis egzotikos svetimuose kiemuose neieško. Jaučio ragai yra buitis, kuri pergalingai apglobė lietuvį ateivį Dėdės Samo kontinente. Jaučio ragai yra ir simbolis ir alegorija, ir visi 263 puslapių vaizdai — tezės, mąstysena, atradimai ir praradimai — yra tragiška etniko imigranto odisėja.

- o -

Vytauto Volerto sukurta gerų veikalų apie išeiviškos odisėjos raidą su ryškiu gyvenimiškos tiesos atskleidimo kontrapunktu. Tos temos leidžia jam nagrinėti naujas psichines būsenas, kurios kyla iš ateivio susitikimo su nauja žeme. Ateivio ir naujos rnbiozės grandy tam tikri dvasinės ir etninės pusiausvyros elementai savo raidoje pasiekia kraštutiniausios įtampos. Vytautas Volertas išdrįso atvirai imtis vaizduoti tą siužetą savo veikaluose, nes tai pagrindinė išeiviškosios etninės visuomenės egzistencijos problema. Jis palietė temas, kurios scenoje skambėtų šekspyriškomis filipikomis, o filosofijoje slėgtų šopenhaueriška desperacija. Autorius išdrįso prie tų temų prieiti be sentimento, be tradicinės pseudonostalgijos: jis "jaučio ragų" temas paėmė už ragų!
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Brazaitis: RAŠTAI. V t. Religinės refleksijos, Lietuviai be tėvynės, Visuomeniniai rūpesčiai, Ano meto aktualijos, Laiškai iš kelionių, Papildymai. Išleido Į Laisvę fondas. Redagavo Alina Skrupskelienė ir Česlovas Grincevičius. Aplankas ir viršelis Ados Sutkuvienės. Spaudė Draugo spaustuvė. Chicaga. 1985. 548 p.

Juozas Girnius: JUOZAS BRAZAITIS — MOKSLININKAS. Atspaudas iš LKM Akademijos suvažiavimo darbų X t. Roma. 1984. 31-52 p.

Leonardas Andriekus: ATMINK MANE, RŪPINTOJĖLI. Iliustracijos Telesforo Valiaus. Išleido pranciškonai. Brooklynas, 1985. 134 p. Kietais viršeliais. Kaina 6 dol. Gaunama Aidų administracijoje.

Česlovas Grincevičius: VIDUDIENIO VARPAI. Pasakojimai ir pasakos. Aplankas ir viršelis Ados Sutkuvienės. Išleido Lietuviškos knygos   klubas. Chicaga. 1985.117 p.

KETVIRTASIS MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS. Griežtieji mokslai, technologija ir architektūra. Spaudai paruošė Juozas Rimkevičius. "Technikos žodžio" leidinys. Chicaga. 1985. 232 p. Kaina 8 dol. Užsisakoma šiuo adresu: A. Brazdžiūnas, 7980 W. 127 St. Palos Park, IL 60664.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai