|
|
1985 m. 5 rugsėjis-spalis
|
APSISPRENDIMAS KRYŽKELĖJE |
 |
 |
 |
PASKAITA, SKAITYTA JUBILIEJINIAME ATEITININKUOS KONGRESE CHICAGOJE 1985 M. RUGPJŪČIO 31 D.
"Kilnusis ateitininkų tikslas — Viską Atnaujinti Kristuje — yra jokiomis ribomis neaprėžtas idealas, kuris nuolat reikalauja tolimesnės pažangos, nesitenkindamas jokiais daliniais, lygstamais laimėjimais. Jis reikalauja nenuilstamos pažangos, kaskart naujų pasiryžimų, atkartotinų atsinaujinimų iš vidaus . . . Toks nusistatymas — nenuilstamai eiti pažangos keliais — turi būti bendra visiems ateitininkams nuotaika, žengiant jiems į naują gyvenimą bei veikimo laikotarpį". Šie žodžiai yra paimti iš Ateitininkų Federacijos vyriausios valdybos atsišaukimo, paskelbto 1927 metų gale, ruošiantis švęsti mūsų sąjūdžio 20 metų sukaktį 1930 — Vytauto Didžiojo metais. Nors po tuo atsišaukimu nėra parašo, tačiau visi nesunkiai pastebėsime, kad tai yra mūsų ideologijos kūrėjo ir tuo metu ėjusio Ateitininkų Federacijos vado pareigas prof. Stasio Šalkauskio žodžiai. Jo minties skaidrumas bei gelmė ir jautrus atsiliepimas į gyvenamojo meto poreikius skamba taip jaunai ir netgi po 58 metų pertraukos dar gyvai kalba ir j mūsų širdis. Švęsdami šio sąjūdžio deimantinę sukaktį, mes visai natūraliai kreipiame žvilgsnį į jau nueitą kelią, mintyse atkuriame svarbesniuosius įvykius, vaizduotėje prisistatome mūsų kūrėjų ir pirmūnų atvaizdus, pakedename praeity dirbusių energingųjų ir kūrybingųjų Ateities sąjūdžio darbuotojų nuveiktus darbus ir jų kūrybos vaisius. Šitoks prisiminimas eilės asmenų, kurie liko visą gyvenimą ištikimi pagrindinei sąjūdžio idėjai ir net nepabūgo savo asmenine gyvybės auka jai paliudyti — visa tai turi paliesti jautriausias mūsų sielos stygas, nes mes juk esame tos pačios ateitininkų šeimos nariai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Iš ciklo "KRIKŠTO VANDUO JONINIŲ NAKTĮ" |
|
|
|
ANTIFONA I
Nei kunigas, nei žynys nesu, Viešpatie,
O semiu krikšto vandenį giesmei.
Mėnulis ir saulė tebūna
Krikšto tėvai mano žodžiams.
Prie šaltinių ir upių šventųjų
Jie stovi baltais drabužėliais.
Kas paims iš sausos ašaruvės
Žodžiams ašarų druską?
Kas palygins jiems ant galvelės
Pirmųjų ramunių vainiką?
Prie šaltinių ir upių šventųjų
Jie laukia baltais drabužėliais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VOKIEČIŲ KĖSLAI Į LIETUVOS JAUNIMĄ DOKUMENTŲ ATŠVAISTĖJE |
|
|
|
(National Archives: RG 226 R.A. Nr. 79925)
Jungtinių Amerikos Valstybių
Užsienio Tarnyba
Nr. 3244
Amerikos Pasiuntinybė Stockholme,
Švedijoje
1944 m. balandžio 27 d.
Tema: Vokiečių pastangos Lietuvoje mobilizuoti darbo ir karines jėgas
Pagarbiajam Valstybės Sekretoriui, VVashingtone
Gerbiamasis:
Turiu garbės nurodyti j Pasiuntinybės 1944 m. balandžio 3 d. pranešimą Nr. 3104, pavadintą "Sąlygos Lietuvoje 1943 m. lapkričio — 1944 m. vasario laikotarpyje". Šiame pranešime informacija teikiama, tarp kitų dalykų, apie apžvelgiamojo laikotarpio du svarbiausius reiškinius, būtent: 1) vokiečių bandymą mobilizuoti 100,000 lietuvių Reicho darbo tarnybai ir 2) vokiečių pastangas paskatinti lietuvius imtis iniciatyvos suformuoti lietuvių SS dalinius rytų fronto tarnybai.
Prie dabartinio pranešimo pridedamas nuorašas pranešimo, neseniai gauto iš p. V. Gylio, buvusio Lietuvos ministro Švedijoje, kuris dabar gyvena Stockholme. Įteikdamas šį pranešimą pasiuntinybei, p. Gylys pareiškė, kad jis buvo paruoštas pogrindinio Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir jo nuorašas neseniai slapčia atgabentas Švedijon iš Lietuvos.
Pranešimas smulkiai aprašo anksčiau minėtus du reiškinius ir eina ligi 1944 m. kovo 22 d.
Be to, jame yra pirmas smulkus Pasiuntinybę pasiekęs aprašymas, kaip vokiečių reikalavimas suformuoti lietuvių SS dalinius tapo lietuvių vietiniais daliniais (Sonderverbaende), vadovaujamais Lietuvos kariuomenės generolo Plechavičiaus.
Pranešimas suskirstytas į tokius du skyrius: I Vokiečių reikalavimas 100,000 lietuvių darbininkų Vokietijos pramonei ir II Generolo Povilo (Paul) Plechavičiaus vadovaujamų lietuvių vietinių dalinių formavimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
FILOSOFINIŲ DIMENSIJŲ POEZIJA |
|
|
|
Alfonsas Nyka - Niliūnas: ŽIEMOS TEOLOGIJA. Eilėraščiai. Chicaga. Algimanto Mackaus Knygų leidimo fondas, 1985.
Nėra įmanoma suformuluoti absoliutaus, niekuo nesąlygoto atsakymo į būties giliąją mįslės esmę. Atsakymai, kuriuos mums siūlo įvairūs tikėjimai ar filosofinės sistemos, iš tiesų tik aprašo pačius tuos tikėjimus ir sistemas. Poezija, kuri siekia filosofinių ar metafizinių dimensijų, turi kaip nors su šia situacija skaitytis. Alfonso Nykos - Niliūno poezija iš tiesų skverbiasi į tas dimensijas ir pagal Jurgį Blekaitį pasistato sau uždaviniu kuo tikslesnį ne atsakymo, bet neatsakomo būties klausimo suformulavimą:
Kiek bebūtų kalbama, sako jis (Niliūnas — R. Š.) apie Dievą* Jo vis tiek neišreikštų. Todėl sprendimas neįmanomas. Tačiau svarbiausias dalykas yra to sprendimo klausimo kėlimas. Tą klausimą bandai formuluoti nuolat, stengdamasis kuo tiksliau jį išreikšti. Ar toks formulavimas kada nors patenkinamai pasibaigia? — Niekad, — trumpai atsako Niliūnas. Bet pačiame klausimo formulavime jau glūdi tiek sprendimo, kiek yra įmanoma pasiekti. Pilnutinio atsakymo nėra ir negali būti. Jeigu būtų įmanomas toks atsakymas, jis viską suniveliuotų, panaikintų ir klausimą, ir bet kokią klausiančiojo būties prasmę.1
Pačioje Niliūno poezijoje tai skamba šitaip:
Atsakymo į klausimų grėsmėj,
Kur viską žudo
Baisiausia prievarta —
Tvarka, ir iš kurios
Beviltiškai bandau,
Kasdien sugaunamas,
Ištrūkti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRELATAS VLADAS BUTVILĄ ATSIMINIMŲ PYNĖJE |
|
|
|
Įvadinės pastabos
Iki šių dienų apie kun. Vladą Butvilą tebuvo parašyta tik keletas straipsnių. Kun. Jonas Gasiūnas parašė Panevėžio regiono Katalikų Veikimo Centras, (Juozas Masilionis, red., Panevėžys, 1963 m., 377 - 378 p.), (Santrumpa JGPR); kun. Titas Narbutas: Kanauninkas Vladas Viktoras Butvilą (LKMA Metraštis, I, 275 - 276 p.) (KTN) ir Lietuvių Enciklopedija (III, 389 p.).
Man atrodė, kad tas asmuo yra skandinamas užuomarštyje, ko jis nėra nusipelnęs. Jis vertas, mano giliu įsitikinimu, net atskiro leidinio, todėl parašiau mokinio atsiminimus Kun. Vladas Butvilą ir Drauge atspausdinau 1983 m. 4 - 6 nr. Po to kilo mintis įtraukti daugiau asmenų, jį pažinusių, ir sudaryti didesnį rašinį apie jo veiklą Aidams. Buvo kreiptasi laiškais ir spaudoje. Į laiškus atsiliepė visi teigiamai, išskyrus vieną. Tik vienas atsiliepė į kvietimą spaudoje. Štai jų sąrašas: Utenos Saulės gimnazijos mokytoja Ona Birietaitė - Vaičienė (OBV), buvęs Panevėžio vyskupo sekretorius kun. Jonas Gasiūnas (KJG), buvusios mokinės: Alodija Dičiūtė-Trečiokienė (ADT), Veronika Limbaitė - Andrašūnienė (VLA), Ona Rogulskytė-Karosienė (ORK), Ona Saladžiūtė-Čerškienė (OSC), Rožė Šukytė-Kriaučiūnienė (RŠK) ir mokiniai: Vytautas Apeikis (VA), Juozas Bulika (JB), Pranas Gasparonis (PG), Balys Graužinis (BG), kun. Juozas Prunskis (KJP), Juozas Vaičeliūnas (JV), ir aš pats.
Iš pradžioje paminėtų spaudinių ir tik ką išvardytų asmenų atsiminimų sudariau žemiau surašytą mūsų mielo ir brangaus asmens — prelato Vlado Butvilos — aprašą.
Pagal aukščiau minėtų spausdinių duomenis kun. Vladas Butvilą gimė 1891 m. Juodeikių kaime, Raseinių apskrityje. Mokėsi Telšių vidurinėje mokykloje (1904 - 1908), Kauno kunigų seminarijoje (1910 -1915). Kunigu įšventintas 1915 m. Paskirtas Utenos parapijos vikaru. Utenos apylinkėje suorganizavo daugiau kaip dešimtį lietuviškų mokyklų.1 1918 m. įkūrė Utenos Saulės gimnaziją. Joje mokytojavo ir 1920 - 1926 m. buvo jos direktorius. 1923 m. prie gimnazijos įsteigė dvimečius mokytojų kursus ir jiems vadovavo. Taip pat suorganizavo Utenoje ir ilgai veikusį liaudies universitetą (KTN, 275).
|
|
Skaityti daugiau...
|
Tokia antrašte prieš porą metų (1983) pasirodė jau gerai mūsų ir amerikiečių visuomenei žinomo architekto Jono Muloko knyga. Medžiagą pateikė pats architektas, redagavo kun. P. Celiešius, datuota: Los Angeles, Californija, 1983 m.
Pačiam architektui Jonui Mulokui nebuvo lemta sulaukti šio leidinio, jis mirė 1983 metais gegužės 31 d., dar knygai nepasirodžius.
Knygos turiniu įdomiai ir išsamiai apimamas visas Jono Muloko gyvenimas. Penkių vaikų Lietuvos knygnešio Petro ir Onos Mulokų šeimoje Jonas, gimęs 1907 m. gruodžio mėn. 18 d., buvo vyriausias. Gilių lietuviškų tradicijų ir nuolatinių pavojų apsuptoje knygnešio šeimoje augo ir brendo drąsus, ryžtingas ir atkaklus Jono būdas. Jam bręstant, pastebimas domėjimasis aplinkos gamta, liaudies menu, kryžstulpiais, ornamentika ir aplinkinių bažnyčių grožiu ir jų konstrukcijų "mandrybėmis". Milžiniški mūro skliautai, juos remiančios kolonos, langų didumas ir į juos įrėmuoti žavingi spalvoti vitražai — viskas kažkaip paslaptingai sueidavo į visumą, keliančią susikaupimą, nuteikiančią maldai. Žavėjosi Jonas ir aplinkinių dvarų architektūra, stebėdamas ją iš lauko, nes iš vidaus ji buvo mažiau prieinama negu bažnyčios.
Jaunam Jonui Mulokui, beeinant vienuoliktus metus, Lietuva po pirmojo pasaulinio karo tampa nepriklausoma valstybė (1918 m.). Visuotinis entuziazmas, atgavus laisvę, ir didelis džiaugsmas, to laiko jaunimui turint galimybę siekti mokslo savo kalboj, apėmė visą kraštą. Kiekvienas kūrė planus ateičiai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JOHANN SEBASTIAN BACH 300 metų nuo jo gimimo |
|
|
|
Johann Sebastian Bach, vienas didžiausių pasaulinių kompozitorių, gimė 1685 kovo 21 d. Eisenache, Saxe-Weimar, Vokietijoje, — ten pat, kur ir protestantizmo steigėjas Martynas Liuteris. Trisdešimt metų karas buvo jau pasibaigęs. Po Westfalijos taikos 1648 metais Vokietijos valstybės be pasikeitimo išsilaikė iki 17 amžiaus galo. Tai padėjo klestėti kultūriniams centrams. Šalia Vienos, Muencheno, Dresdeno didelį kultūrinį vaidmenį atliko universiteto miestas Leipzigas, kur Bachas ilgiausiai dirbo. Vokietija buvo padalinta į mažas valstybėles, kurios savo kunigaikščių ir kitokių valdovų valdžioje išlaikė savo dvarus ir juose muzikus, laikomus ponų tarnais.
Johanno Sebastiano Bacho prosenelis Veit Bach buvo malūnininkas VVechmare, Turingijoje. Legenda sako, jog, maldamas grūdus, kad praskaidrintų nuobodulį, jis pats sau grojęs citra. Jo sūnus buvo smuikininkas. Pažymėtina, kad Bacho giminė muzikų profesijoje išsilaikė virš dviejų šimtų metų. Bachai sudarydavo muzikų gildąs. Jiems iš tos profesijos pasitraukus, 19 šimtmetyje gildų nariai buvo vadinami "Bachais". Johanno Sebastiano tėvas Johann Ambrosius Bach buvo smuikininkas ir tuo instrumentu groti mokė savo sūnų. Anais laikais buvo įprasta išlaikyti profesiją šeimoje: vaikai buvo mokomi muzikos instrumentais groti, kaip jie šiandien yra mokomi skaityti ir rašyti. Jų profesija buvo numatyta — jeigu esi muziko vaikas, būsi muzikas. Bachai užimdavo vargonininkų vietas bažnyčiose, tarnavo ponų dvaruose kaip kapelmeisteriai ir miestams kaip jų pavaldiniai. Muzikų profesija buvo laikoma garbinga, ir joje buvo galima rasti darbo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATEITININKIJOS DEIMANTINĖ SUKAKTIS PAMINĖTA CHICAGOJE |
|
|
|
Ateitininkijos sąjūdžio 75 metų sukaktis iškilmingai ir turiningai paminėta keturių dienų kongresu (rugpjūčio 30 - rugsėjo 2 dienomis) Chicagoje.
Kongresas praėjo darbo posėdžių, svarstymų, religinio susimąstymo ir demonstracinio pobūdžio renginių rėmuose. Buvo paskaitų, svarstybų, vien organizacinių reikalų nerpliojimo, religine nuotaika persunktų susitelkimų. . . Šauniai praėjo žodžio ir muzikos vakaras, iškilmingas atgaivos pobūvis, dailės bei literatūros parodos. Susilaukta gausaus atstovų ir svečių būrio. Atstovauta Australijos, Brazilijos, Italijos, Jungtinių Valstybių, Kanados ir Vakarų Vokietijos ateitininkams.
Didieji renginiai
Žodžio ir muzikos vakaras įvyko rugpjūčio 30 d. Jaunimo centro didžiojoje salėje, kuri buvo pilna klausytojų. Programoje reiškėsi beveik išimtinai jaunimas — skaitovai, aktoriai, muzikai, poetai. Rečituoti Brazdžionio, Bradūno, Mačernio kūriniai, skaityta Vaičiulaičio novelė apie Vilniaus dulkę, trylikametis smuikininkas Lapinskas grojo Kreislerio "Meilės liūdesį" ir Monti "Czardasą". Solistė Dalia Polikaitytė pasirodė su G. Gudauskienės dviem dainomis, violenčelistas Markus Gražulis pagrojo vieną Haydno kūrinį. Saulius Kubilius deklamavo ir skaitė savo eilėraščių. A. Kižytė skaitė Mačernio eilėraščius. Kanklininkės Mirga ir Auksė Bankaitytės paskambino porą Alf. Mikulskio kūrinių, o ką tik pasibaigusios studentų ateitininkų stovyklos choras darniai padainavo dvi dainas; jį paruošė muz. V. Ralys. Keturi jauni aktoriai suvaidino ištrauką iš Vinco Ramono "Kryžių". Režisavo Laima Lapinskienė. Vaidino L. Šulaitytė-Day, V. Olšauskas, V. Laniauskas ir V. Radvilas. Apšvietimu ir muzika pasirūpino komp. D. Lapinskas. Akompaniatorium buvo V. Neverauskas. Vakarui vadovavo Agnė Kižienė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŠKĖMOS "PABUDIMAS" NEW YORKE |
|
|
|
Žengiame laiptais žemyn į kamerinį "Courtyard" teatrėlį. Lauke paliekame žaliuojančius medžius, jaukios Greenwich rajono gatvės klegesį. Viduje iš atviros scenos į mus žvelgia niūri kalėjimo celė Vilniuje, netrukus po antrojo pasaulinio karo pabaigos. 24-iems metams praėjus po jo mirties, Antanas Škėma debiutuoja New Yorke anglų kalba su savo "Pabudimu" — "The Awakening".
Belaukiant aktorių įžengiant, scenoje pradeda buriuotis prisiminimai. Pirmas susitikimas su Škėma 1949 metais Brooklyne — draugystės užuomazga. Vėl grįžta jo balsas, pasakojantis apie savo naują pjesę, vardu "Pabudimas", kurioje jis išreikš savo pasaulėjautą ir suteiks kūną bei balsą savo dar verdantiems prisiminimams iš pirmosios tarybinės okupacijos. Prieš akis stojasi jo išvyka 1953 metais į Montrealį, Kanadąj kur jis režisuos "Pabudimo" premjerą ir vaidins joje.
Atmintin grįžta ir ypatinga to laiko kultūrinė atmosfera. Ankstyvaisiais pokario metais Vakarų scenoje pirmavo Jean-Paul Sartre'o ir Alberto Camus'o pjesės — "Po užraktu", "Purvinos rankos", "Teisieji" — tikrovinės melodramos rūbais apvilktos filosofinės dramos. Su prancūzų egzistencialistais Škėmą sieja dvasinės giminystės ryšiai: ir jo pasaulėvaizdį gaubia absurdo skliautas; jo veikėjai taip pat grumiasi su savimi ir likimu kraštutinėse situacijose. Iš vienos perspektyvos, "Pabudimas" yra būdinga to laiko drama apie tironijąj rezistenciją ir kovotojų prieš tironiją moralines dilemas. Tačiau Škėma buvo daugiau negu paryžiškų madų sekėjas. Savitas asmeniškos ir tautinės patirties aiškintojas, jis neturėjo iliuzijų apie sovietinį totalitarizmai kaip Sartras, kuris savo debatuose su Camus'u tvirtino, jog jei Sovietų Sąjungoje ir būtų kone lageriu, jos negalima smerkti, nes ji esanti darbo žmonių viltis . . . (Vėliau Sartras pakeitė savo nuomonę, pasmerkė Čekoslovakijos užpuolimą ir kitus Kremliaus nusikaltimus). Laikas parodė, kad Camus ir Škėma buvo teisūs, pasisakydami už maištą, bet atmesdami totalitarinį mesijanizmą: Camus, neseniai įsileistas į Lietuvos sceną su "Kaligula", "pavojingesnis" Škima — tebe už draustas savo tėvynėje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AMERIKIEČIŲ SOCIOLOGINĖ STUDIJA APIE LIETUVOS KATALIKŲ PERSEKIOJIMĄ |
|
|
|
"Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" dėka tikinčiųjų persekiojimas ir jų kova už savo teises jau linksniuojami pasaulio spaudoje ir tarptautinėse organizacijose. Dabar šia tema pradeda domėtis ir užsienio universitetai. Būdingas tokio dėmesio pavyzdys yra Amerikoje anglų kalba leidžiamame The Journal of Baltic Studies. Pabaltijo studijų žurnale 1984 m. pavasario numeryje išspausdintas straipsnis "Religinių incidentų statistika tarybinės Lietuvos mokyklose".
Straipsnio autoriai, David Kinsella ir estas Rein Taagepera, dėsto Kalifornijos universitete. Į lietuvių katalikų patirtį jie žvelgia pro šaltą ir objektyvią sociologinę prizmę. Savo šaltiniu jie pasirinko Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, kuri, pasiekusi Vakarus, bematant išverčiama į anglų ir kitas kalbas. Autoriams imponuoja "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje" spausdinamos faktinės medžiagos gausybė: išsamūs incidentų aprašymai. Jie primena, kad sovietinė valdžia šios informacijos tiesiogiai nepaneigė — jai sunku duoti atkirtį, nes ji nenori prisipažinti, kad tokie šaltiniai iš viso egzistuoja. Tačiau amerikiečių sociologai mano, kad jei "Kronikoje" tikrai pasirodytų grubių tikrovės iškraipymų — išgalvotų įvykių, išpūstų gandų — valdžia būtų bematant į juos reagavusi.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— JAV Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininku trejiems metams išrinktas Algimantas Gečys. Rinkimai vyko LB Tarybos sesijoje rugsėjo 21-22 d. Detroite. Prieš rinkimus susitarta, kad pirmojoj šio trimečio pusėje vadovaus Algimantas Gečys, o antrojoje — Vytautas Volertas. Toje pačioje sesijoje XI tarybos pirmininku išrinktas Algis Rugienius, nariais — Zina Dresliūtė, Alfonsas Dzikas, Dalia Kavaliūnaitė ir Vaiva Vėbraitė-Gust. Kultūros Tarybai vadovauti perrinkta Ingrida Bublienė.
— Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Fondo taryba šiuos metus yra paskelbusi Lituanistikos katedros metais. Tuo norima susilaukti gyve s nio visuomenės dėmesio katedrai, kuriai ji dar turi suaukoti 240,000 dol. Aukoms rinkti atsišaukime Bendruomenės vadovybė rašo: "Lėšoms telkti yra sudaryti ir jau veikia komitetai JAV, Kanadoje, Australijoje, Anglijoje, Kolumbijoje, Šveicarijoje ir V. Vokietijoje. Pažadėtą Illinois universitetui 600,000 dol. sumą įmokėjus ir Lituanistikos katedros steigimo darbą baigus, PLB valdyba tarsis su JAV Lietuvių Bendruomene dėl tolimesnės katedros globos".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS DVASINIAI BRUOŽAI CZESLAWO MILOSZO "ULRO ŠALYJE" |
|
|
|
Czeslavv Milosz: THE LAND OF ULRO. New York, 1984. Išleido Farrar, Straus, Giroux.
Česlovo Milošo nauja knyga "Ulro šalis" gvildena Vakarų civilizacijos krizę ir nagrinėja didžiuosius rašytojus, pasipriešinusius proto ir mokslo "sudievinimui". Pasak jo, Europos civilizacijos nuosmukis prasidėjo 18 šimtmetyje, kai, Apšvietos amžiuje įsigalėjęs mokslo ir proto kultas, sugriovė sandarą tarp žmogaus vidaus ir išorinio pasaulio. Žmogaus vidus sunyko, išsiskyrė dvasinės ir pasaulietinės vertybės. Dabar, rašo Milošas, žiojasi plyšys tarp šaltų ir žmogiškoms vertybėms abejingų mokslinių dėsnių ir žmogaus vidaus pasaulio.
Pavadinimą savo knygai Milošas paėmė iš anglų romantinio poeto VVilliamo Blake'o mitologinės sistemos. "Ulro šalis" Blake'o raštuose yra patsai žemiausias iš keturių proto gamtovaizdžių, kur asmenį valdo sauvalė ir kur jis nieko nebeįžvelgia už savo siauro savanaudiško ratelio. Toje šalyje asmuo paverstas skaitline, jo protas ir širdis suskilę, mokslas ir protas virto naujais dievais.
Ar "Ulro šalis" tiktai vaizduotės padarinys? Ne, rašo Milošas: "Mes ją patys patyrėme. Nuo 18 šimtmečio kažkas, kokiu vardu mes tai bevadintume, plečiasi, šakojasi, tvirtėja". Milošo knygos herojai tie žmonės, kurie ieško išeities iš tos "nevaisingos žemės". Tai tie, kurie atsisakė pasiduoti "luošinančiam" tikėjimo ir proto išsiskyrimui — švedų mistikas Swedenborg'as, anglų poetas VVilliamas Blake, vokiečių klasikas Goethe. Ir taip pat tie, kurie nepasitenkino mokslo "objektyviomis tiesomis" ir pasirinko subjektyvią tiesą* arba, Milošo žodžiais, žmonės "einantys į žinojimą apreiškimo keliu — Adomas Mickevičius, Dostojevskis, Oskaras Liubičas Milašius. Prie šių "didvyrių" jungiasi ir Albertas Einšteinas, autoriui "mokslo šventasis", savo reliatyvumo teorija išlaisvinęs mokslą nuo Newtono mechaniškų dėsnių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Algimantas Mackus po antros savo poezijos knygos "Jo yra žemė" sukrėtė lietuviškąjį pasaulį. Dvidešimt metų po Mackaus mirties jo vardu pavadinta leidykla išleido knygą su ta antrąja ir dviem kitomis jo knygomis: "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai" ir "Chapel B". Knyga "Augintinių žemė" graži, rūpestingai, su meile paruošta (Chicaga: Algimanto Mackaus Knygų leidimo fondas, 1984, 191 p., kaina $15; Prano Lapės iliustruota; įvadas R. Šilbajorio). Vienintelis tokios įspūdingos knygos trūkumas — nepakankamai pataisyta kalba ir sintaksė: klaidų yra ir leidyklos pastabose, ir įvade, ir pačioje poezijoje. Iliustracijos vaizdžios, poeziją papildančios, išryškinančios temas, nuotaikas. Skaitytojas ir vėl bus sukrėstas, o skaitytojų turėtų būti daug, nes šią knygą visi turėtų įsigyti.
R. Šilbajorio įvadas naujas, įdomus. Pritaikydamas modernesnį literatūros kritikos metodą, Šilbajoris sugriauna Mackaus tekstą, išnagrinėja jo ryšius su kitais žodiniais kūriniais bei kalbos tradicijomis ir jį vėl atstato. Įvadas vertas tų pastangų, kurių reikės jam suprasti: sakiniai, nors skambūs, ilgi ir sudėtingi, netikslios skyrybos apsunkinami (ypač per daug kablelių), netinkamais žodžiais (pvz., "kaipo", "faktorių", "sulyginti" ir veiksmažodiniai daiktavardžiai) keblūs ir metaforomis neaiškūs.
Įvadas prasideda bendrybe: — "Mūsų poezija paženklinta susimąstymu" (p. 9), — tinkančia poezijai kaip tokiai ir todėl jokios dalies neženklinančiai. Jis baigiasi aliuzija į Šventą Raštą*: "Bet jo vienatvė, kaip ir jo kūryba, nėra hermetiška; hermetiškas Mackus tik tiems, kas [kurie] turi akis ir nemato, turi ausis ir negirdi" (p. 14). Tarp tų dviejų teiginių parodoma, kaip Mackaus poezija "veikia" ir paveikia. Šitokio nagrinėjimo vertas kiekvienas didis rašytojas, ir metodas gali būti pritaikomas kiekvienam svarbiam veikalui. Bet čia jis itin tinkamas ir našus: Mackaus poezija pilna aliuzijų, pasąmoninės komunikacijos, tirštų vaizdų, ir todėl kaip tik ją galima atverti, tokiu būdu nušviesti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KNYGA APIE NUOSTABŲ SESERIJOS PASAULĮ |
|
|
|
Yra pasaulyje tik jaunystė, ir namai. Vyt. Mačernis
"Stebuklinga patvorių žolė". (Vilnius, Vaga, 1981) yra pirmoji poetės Vidmantės Jasukaitytės prozos knyga. Tačiau ji nustebina savo šventdieniškumu ir brandumu. Nebūtų baugu tvirtinti, kad savo tono, vizijos ir braižo išskirtinumu jinai yra vienu brandžiausių prozos veikalų, pasirodžiusių per paskutinį penkmetį Lietuvoj. Iš tiesų toj nepilnų 200 puslapių knygelėj, lengvutėj ir šiltoj, kaip pūkinė antklodė, nestinga staigmenų. Tarsi ja atsivertų visiškai naujas puslapis tenykštėj prozos raidoje. Pirmuoju nelauktu dalyku yra tai, kad veikale nėra agitacinio, propagandinio kamšalo ir nuvalkiotų, trafaretinių personažų bei situacijų. Gal dalinai todėl, kad siužetine medžiaga yra praeities pasaulis, tolimi įvykiai. Antruoju nelauktumu kaip tik ir būtu tai, kad autorės žvilgis į tą praeitį vėlgi nekoreguotas, individualus, savitas. Ne tik kad autorė, apdovanota stipria vaizduotės galia, nenuslysta į romantizavimo ir sentimentalizmo lieknus, jos piešiamose vinjetėse jaučiamas įžvelgimas istorinėj tikrovėj dalykų, kurie nebuvo pastebėti, ar labiau išryškinti kitų mūsų prozininkų. Jos personažai gyvi, spalvingi. Slėpiningi, bet ne teatrališki. Iš viso, teksto raštavime stebina nuosaikus romantinių ir realistinių spalvų dozavimas. Tasai saikingumas, intuityvi nuovoka, kur nenuslysti, kiek kam skirtina erdvės pasakojime, ir yra išskirtina V. Jasukaitytės talento žymė. Nenuostabu, jei jinai primena tuos prie vandens užaugusius vaikus, kuriems upė ar ežeras neturi jokių paslapčių, kurie iš paviršiaus spalvos, kvapo, purslų, vėjo krypties, atspėja pernakt atsiradusius duburius ir kurie laisvai keičia kvėpavimo ritmą, žinodami iki kur, kokiu stilium, tą dieną gali nuplaukti. Tą alsavimo ritmiką skaitytojas bematant pastebi rašytojos stiliuje. Jos sudėtinguose, nors visad dailiai nusrūvančiuos, melodingo žodžio sakiniuose. Vienok ne monotoniškuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
3000 DOLERIŲ UŽ MOKSLO VEIKALĄ
JAV LB Kultūros taryba 1985 metų Lietuvių Bendruomenės Literatūros premiją skirs už 1983 - 1984 - 1985 metais išleistus lituanistinės tematikos humanitarinio turinio mokslo veikalus arba eseistinių straipsnių rinkinius.
1. Premijos siekti gali ir nespausdinti veikalai, rankraščiai, nesvarbu, kada parašyti.
2. Premijai bus priimami ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba parašyti veikalai.
3. Paskutinė data veikalams įteikti — 1985 m. gruodžio 31 diena.
4. Pageidautina, kad rankraštiniai veikalai būtų parašyti mašinėle. Tačiau bus priimami ir lengvai išskaitomi ranka rašyti veikalai.
5. Kiekvieno rankraščio pakanka atsiųsti po vieną nuorašą* bet kiekvieno spausdinto veikalo siunčiama po penkias knygas. Jas, jei norės, pasiliks vertinimo komisijos nariai. Visi rankraščiai bus grąžinami jų autoriams.
6. Apie gautas siuntas bus pranešta siuntėjams. Už paštuose užkliuvusias ar dingusias siuntas Kultūros taryba neatsako. Jų ieškojimu rūpinasi patys siuntėjai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Aldona Veščiūnaitė: AIDINČIOS UPĖS. Apipavidalinimas Viktoro Simankevičiaus. Išleido Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas (7338 S. Sacramento Ave., Chicago 60629). 1985. 74 p. Kaina 7 dol.
Algirdas Landsbergis: VAIKAI GINTARO RŪMUOSE. Trijų veiksmų drauma. Aplankas Vytauto O. Virkau. Išleido Ateities Literatūros Fondas (10000 South Bell Ave., Chicago, IL 60646). 1985. Kaina 7 dol.
Jurgis Jankus: KLAJOJANČIOS LIEPSNOS. Pasakojimai. Viršelis Giedrės Čepaitytės. Leidėjas — Jonas Struoginis. Nidos knygų klubo leidinys Nr. 109 (2 Landbroke Gardens, London VVll 2PT, England). 1985. 342 p. Kaina nepažymėta.
Antanas Škėma: RAŠTAI. III. Redagavo L. Mockūnas. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas. 506 p. Chicaga. 1985.
Balys Pavabalys: MILŽINAI IR SLIBINAI. Sat(l)yriniai eilėraščiai. Viršelyje P. Osmolskio piešinys. Išleido "Darbininkas" (spausdino pranciškonų spaustuvė). Brooklynas. 1985. 80 p. Kaina 5 dol.
Anatolijus Kairys: DVYLIKA. Dvylika vienveiksmių jaunimo scenai. Viršelis Ados Sutkuvienės. Išleido "Lietuvių literatūros bičiuliai" (P. O. Box 29060, Chicago, IL 60629). 1985. 200 p. Kaina 10 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Mecenatai: po 50 dol.: Jonas Juodvalkis, Lemont, IL; Antanas Pocius, Elizabeth, N.J.
Garbės prenumeratoriai: po 30 dol.: Nijolė Šležienė, VValpole, MA.
Rėmėjai: Jurgis Kasakaitis, Chicago, IL; L. F. Dulkė, Toronto, ONT, Canada; Kazimieras Jankus, Burnley, England; Julija Grigaitienė, Mitcham, Vic, Australia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
