Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1985 m. 6 lapkritis-gruodis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Paškus — Terapinės kultūros įtaka katalikybei ........................................................................ 341
Venancijus Ališas — Eilėraščiai    ................................................................................................... 355
Vincas Natkevičius — Juozui Girniui 70 metų ................................................................................ 358
Dr. Albertas Gerutis — Lietuvos kaimynas Latgala ...................................................................... 364
Jonas Dunčia — Lietuvių kalbos grožis Mariaus Katiliškio romane "Miškais ateina ruduo".... 375
Vincas Liulevičius — Prelatas Vladas Butvila atsiminimų pynėje ................................................. 379

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Juozas Prunskis — Balzeko lietuvių kultūros muziejus .................................................................. 389
J. M. Adomaitis — Prezidentas Aleksandras Stulginskis .............................................................. 392
Č. Masaitis — Broniaus Povilaičio pėdsakai gyvenime ................................................................. 394
Alina Staknienė — 32-asis Šviesos - Santaros suvažiavimas ........................................................ 395
J. Dain. — Kaimo darbų vaizdai ...................................................................................................... 396
Mūsų buityje ..................................................................................................................................... 397

KNYGOS
A. Tyruolis — Venancijaus Ališo "Anapus marių" ........................................................................ 389
Jurgis Gimbutas — Trys etnografijos knygos ................................................................................ 399
Antanas Musteikis — Dėl "Dangaus ir žemės šaknų" recenzijos ................................................ 402
Aidų 1985 metų turinys ..................................................................................................................... 403
Skaityti daugiau...
 
TERAPINĖS KULTŪROS ĮTAKA KATALIKYBEI PDF Spausdinti El. paštas


Katalikiškasis krikščionis, kaip ir kiekvienas kitas žmogus, yra laiko ir erdvės ribojamas. Jis, kaip ir jo nekrikščioniškasis brolis, dėvi savos kultūros drabužiais ir kvėpuoja gyvenamo laikotarpio oru. Kultūrinė aplinka daro įtakos jo galvosenai, jausenai ir veiksenai. Taip buvo praeityje, taip tebėra ir dabartyje. Žinome juk, kad graikiškoji filosofija, romėniškoji teisė, renesancinis humanizmas, apšvietos racionalizmas bei įvairios revoliucijos (politinės, ekonominės, socialinės, religinės) vertė permąstyti Apreiškimo turinį ir krikščionio paskirtį pasaulyje. Jaučiame, kaip dabarties mintijimo srovės, elgesio normos ir gyvenimo būdai veikia į krikščioniško gyvenimo apraiškas. Šiandieninė kultūrinės aplinkos įtaka yra tokia stipri, vilinga ir subtili, kad ne vienas katalikiškas krikščionis parpuolęs garbina dykumų gundytoją tardamasis sekąs povatikaninio atsinaujinimo dvasia. Užtat, kad tokios maišaties išvengus, privalu išmokti dvasias atskirti: krikščionybės Kristų nuo dykumų gundytojo, laiko madas nuo amžinųjų tiesų, drabužį nuo jo dėvėtojo. Tokios užduoties skatinami ir bandysim iškelti šiandieninio vakarietiško mentaliteto pagrindinius bruožus ir jų įtaką povatikaninei Romos katalikybei.1

I. Nūdienis vakarietiškas mentalitetas
Atrodo, kad šiuolaikiniame vakarų kultūros vaizde vyrauja dvi pagrindinės spalvos: sekuliarinė ir terapinė - psichologinė. Jos abi, lyg vaivorykštės spalvos padangėje, tegali pasirodyti tik drauge. Mat pastaroji (terapinis - psichologinis mentalitetas) yra sekuliaristinės kultūros išdava. Vadinasi, norėdami psichologinės kultūros spalvas stipriau pabrėžti, privalome jas įdėti į sekuliarizmo rėmus. Tai padarius bus lengva jas atpažinti ir katalikiškos krikščionijos gyvenime: teologijoje (tikėjimo tiesų aiškinime), liturgijoj (viešajame Dievo garbinime) ir krikščioniškoj moralėj (krikščionių elgesy).
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
MANO ILGESYS
Tu vis tolyn tolyn — viršūnėn Kubatono —
Aplenkdamas skardžius ir šaltas bedugnes,
Į kur lengvi sparnai prieš debesį raudoną
Per naktį tave neš?

Per eukaliptų girią plačios upės teka.
Prie marių balti miestai žiūri į marias.
Tu per klonius, tu per girias randi sau taką,
Nors niekas jo neras.

Eini. O aš lieku. Ir amžinąją mįslę
Nešiojuosi širdy ir daug dainų graudžių.
O mano ilgesys — dar vieną šviesų krislą
Pavogti iš žvaigždžių.
Skaityti daugiau...
 
JUOZUI GIRNIUI 70 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
ŽVILGSNIS Į JO ASMENĮ IR FILOSOFIJĄ

1. Emigrantinės visuomenės nuskriaustas?
Mūsų nepriklausomo gyvenimo paskutiniais metais šalia anuomet žinomų filosofų — Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos, Prano Kuraičio, Vosyliaus Sezemano, Izidoriaus Tamošaičio — ėmė garsėti jaunas filosofas Juozas Girnius. Jam subręsti didele filosofine pajėga buvo betgi lemta tik emigracijoj, nes nepriklausomoj Lietuvoj jis tespėjo baigti Vytauto Didžiojo universitetą ir vokiečių okupacijos metais buvo pradėjęs jame dėstyti. Juozas Girnius šiandien yra tapęs vienu didžiausių lietuvių tautos mąstytoju. Jo veikalų apie laisvę, tautą; krikščionybę ir ateizmą mintys formavo ir formuoja lietuvių idėjinius nusistatymus ne tik emigracijoje, bet ir Lietuvoje; šioje gal net labiau, nes kai kurios jo knygos ten yra slapta nusirašinėjamos ir kaip didžiausia brangenybė skaitomos, jas perduodant iš rankų į rankas. Jų viena, Žmogus be Dievo, buvo net nuteista drauge su jos skaitytojais . . . Nemažas Girniaus nuopelnas, kad jis pirmasis supažindino lietuvius su egzistencialine filosofija ir tuo mūsų filosofavimą nukreipė modernia linkme. Jis pats prisiėmė egzistencijos filosofijos būdų filosofuoti, bet jos pagrindinės idėjos paliko jam svetimos: jis kritikuoja jas, ir būtent savitai, tuo padėdamas stiprius pagrindus originalaus rašymo sistemai.

Juozas Girnius yra Rytų aukštaitis, gimęs 1915 m. gegužės 23 Sudeikiuose, Utenos apskrity. Gimnaziją baigė Utenoje, peršokęs pirmąsias keturias klases privačiu pasirengimu. Po to studijavo filosofiją Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos - filosofijos fakultete, kur pagrindinai susipažino su neotomizmu, ypač per jo atstovą prof. Praną Kuraitį, Girnių tėviškai globojusį. Universitetą baigė 1936 m. licenciato laipsniu, parašydamas darbą apie Martyno Heideggerio egzistencialinę filosofiją. Gavęs stipendiją, dvejus metus filosofijos studijas gilino Louvaino, Vokietijos Freiburgo ir Paryžiaus Sorbonos universitetuose. Freiburge turėjo progos klausyti Heideggerio paskaitų. Po studijų užsienyje atliko Lietuvos kariuomenėje karinę prievolę, kuri baigėsi 1940 m.,jau komunistams užėmus Lietuvą. Patekti į Lietuvos universitetą dėstytoju, valdant Maskvos komunistams, jaunasis filosofas, be abejo, negalėjo. Tai įvyko tik vokiečių okupacijos metais, kai laikinoji Lietuvos vyriausybė, gyvavusi 5 savaites, išginusi iš krašto bolševikus, Girnių paskyrė dėstyti filosofijai ir psichologijai naujai sukurtame Filosofijos fakultete Kaune. Pasitraukęs 1944 m. nuo bolševikų į Vokietiją, Girnius mokytojavo Nuertingeno ir Schvvaebisch Gmuendo lietuvių stovyklinėse gimnazijose. 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos valstybes, kur, gyvendamas pas lietuvius pranciškonus, galėjo baigti karo pertrauktas akademines studijas. 1951 m. jis Montrealio universitetui įteikęs darbą "K. Jasperso egziscencialinė metafizika" (prancūzų kalba), gavo filosofijos daktaro laipsnį. Apsigyveno Bostone, kur buvo leidžiama Lietuvių Enciklopedija. Ten Girnius buvo vienas redaktorių (nuo 1953 iki 1959). Nuo 1965 iki 1980 metų redagavo Aidų žurnalą, jame išspausdinęs ne tik filosofinių, bet ir aktualių straipsnių dienos temomis. Juos pasirašinėdavo net 10 slapyvardžių, kurių žinomiausias buvo Alaušiaus.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS KAIMYNAS LATGALA PDF Spausdinti El. paštas

Paprastai jau taip būna, kad domimės tolimais kraštais, tuo tarpu neretai nepakankamai susivokiame apie artimiausius kaimynus. Drįstu teigti, kad mes, lietuviai, kaip tik daug ko nežinome apie mūsų kaimyną Latgalą. O visgi daugiau kaip 200 metų Lietuva valdė tą kraštą. Ir šiaip turėjome (ir tebeturime) su latgaliais daug bendro. Net ir patys latviai, kuriuos latgaliai vadina "baltiečiais", turėjo mažai supratimo apie Latgalą. Žymus latgalių veikėjas Francis Trasuns, pradėjęs šio šimtmečio pradžioje Rygoje akciją, kuria siekė suartinti latvius su latgaliais, rašė: "Latgala prilygo antrai naujai atidengtai Amerikai" (Cituota pagal "Actą Latgalica" 1974/5 p. 100).

Nepriklausomybės laikais Latvijos valstybės herbą sudarė trys žvaigždės, vaizdavusios tris provincijas: Vidžeme (Livonija, Livland), Kuržeme (Kuršas, Kurland) ir Latgale (Latgalija arba Latgala). Praeityje visas į šiaurę nuo Lietuvos Baltijos pajūriu nusitiesęs kraštas vadintas vienu vardu: Livonija (Livland). Vėliau pradėta skirti atskiras sudėtines dalis: Livland, Estland, Kurland, kartais dar ir Zemgale. Iš jų Kuršo hercogystė (prie kurios priklausė ir Zemgale) išbuvo Lietuvos - Lenkijos vasalinėje priklausomybėje net ilgiau kaip Latgala: ištisus 233 metus!

Latgalos provincija yra Latvijos rytuose, Rusijos kaimynystėje. Iš bendros prieškarinės teritorijos (1936 m.) 65.791,4 kv. km Latgala sudarė 15.679,6 kv. km, taigi ketvirtadalį Latvijos teritorijos, bet toji provincija yra tirščiausiai gyvenama. Vienam kv. km Latvijai teko 28,9 gyventojų, o Latgalai — 34,5. Gimstamumas irgi yra aukščiausias Latgaloj — 1000-čiui gyventojų teko 24,02 gimimų, o visoje Latvijoje — tik 18,09. 1935 m. Latvijoje buvo 1,950.502 gyventojai, iš jų Latgaloje — 567,164. Latvių (įskaitant ir latgalius) buvo 75,5%, o Latgaloje — tik 61, 3%. Didžiausią tautinių mažumų grupę Latvijoje sudarė rusai — 10,6%, Latgaloje — 27,15% (A. Maldups, Latvija skaitlos. Valsts statistiškas parvaldes izdevums, Riga, 1937). Taigi Latvijos nepriklausomybės laikais Latgala buvo pati nelatviškiausia provincija.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS GROŽIS MARIAUS KATILIŠKIO ROMANE "MIŠKAIS ATEINA RUDUO" PDF Spausdinti El. paštas
Jo mirties penkmečiui (1980.XII.17)

Anais laikais stovykloje, Vokietijoje, skubiai peržiūrėdamas lietuvišką spaudą stabtelėjau prie pasakojimo, kuris iš karto patraukė nepaprastai stipriu lietuviškumu. Pajutau, kad rašytojas slepia savyje didelį pasakotojo talentą ir giliai pažįsta gimtąją lietuvių kalbą; Pasakojimo autorius buvo Marius Katiliškis.

1957 metais Amerikoje pasirodė Katiliškio knyga "Miškais ateina ruduo". Ją perskaičiau su pasigėrėjimu.

Mąstant apie lietuvių kalbos vargo kelius išeivijoje, prisiminiau daugiau kaip prieš 25 metus skaitytą "Miškais ateina ruduo" knygą ir joje talentingai vaizduojamą buvusį mūsų sodžių, jo žmones ir žodingą jų kalbą; Skaitydamas tą knygą antrą kartą; itin stebėjausi autoriaus įgimtu pasakotojo talentu ir dailiu kalbos stiliumi. Katiliškis vaizdžiai ir meniškai atskleidžia lietuviško sodžiaus gyvenimą, jo žmones ir jų buitį. Aprašomi gamtovaizdžiai — sodrūs ir labai spalvingi.

Lietuvių kalbos grožis nepaprastai įspūdingai parodomas, aprašant pavasarėjimą:
Skaityti daugiau...
 
PRELATAS VLADAS BUTVILA ATSIMINIMŲ PYNĖJE PDF Spausdinti El. paštas
2. Mokytojų kursuose
a.    Egzaminai. Prie Utenos Saulės gimnazijos (nuo 1923 m.) veikė dvimečiai pradžios mokyklų mokytojų kursai, kuriuos jkūrė ir jiems vadovavo kun. Vladas Butvilą. Apie tuos kursus, buvusi kursante Ona Saladžiūtė - Čerškienė užrašė savo atsiminimus, kuriuos čia ir duodame: "Atsimenu, suvažiavome jaunimo ir jau mokytojavusių, bet neturinčių cenzo — kuklių, nedrąsių ūkininkų vaikai. Paskelbė stojamųjų egzaminų konkursą; Išsigandome. Visi norėjome mokytis, būti mokytojais, raštininkais. Pasirodė direktorius kun. Vladas Butvilą, daug dėmesio verta asmenybė. Gražios išvaizdos, aiškaus veido su žibančiais akiniais, tik ant nosies besilaikančiais, lygiai sušukuotais plaukais, kunigiškai sutvarkytas kaklas (su kalaratka), apsivilkęs surdutu, labai blizgančiais batais, truputį šypsantis veidas. Rodos, norėjo kiekvienam ką nors pasakyti. Praėjo visą didelį būrį, mielai žvalgydamasis, kai kam net ranką uždedamas, lyg paglostydamas. Atrodė, mes visi jam esame mylimi ir reikalingi vaikai. Po kiek laiko, sukvietęs į klasę, perskaitė kuriems nereikia konkurso egzaminų laikyti. Buvau laiminga, pakliuvusi į išrinktųjų skaičių. Aišku, nei vieno nepaleido į namus, priėmė, palinkėjo būti gerais rūpestingais moksle, o silpnesniuosius ragino daugiau mokytis, klausyti mokytojų, nevaikščiot gatvėmis, nei po miestą vakarais.

Vėliau pastebėjome, kad jis labai nemėgo, tiesiog nepakentė, kai mokiniai po vieną ar porelėmis išeidavo saulėleidžiais vaikščioti "upelio pakraščiais" (OSČ).
Skaityti daugiau...
 
BALZEKO LIETUVIŲ KULTŪROS MUZIEJUS PDF Spausdinti El. paštas

Iš visų Chicagos lietuvių įstaigų bei institucijų bene daugiausia garso amerikiečių spaudoje susilaukia Balzeko lietuvių kultūros muziejus, gerai pasitarnaudamas lietuviškiems reikalams. Čia būna parodos, šiaudinukų darymo kursai, lietuviškų kryžių drožinėjimo pamokos, rodomi filmai ir Lietuvą liečiančios skaidrės, vyksta žymių lietuvių ir amerikiečių rašytojų, kultūrininkų, valstybininkų paskaitos. O ir pačiame muziejuje yra daug ko pamatyti.

Šį muziejų įsteigė Stasys (Stanley) Balzekas, jr., kuris pernai buvo sukaktuvininkas — sulaukęs 60 m. amžiaus. Balzekas yra gimęs 1924 m. spalio 8 d. Chicagoje ir tinkamai išsimokslinęs. De Paul universitete jis gavo bakalauro ir vėliau magistro laipsnius, studijuodamas prekybos ir verslo administravimo mokslus. Tai jam buvo reikalinga, nes jo tėvas turėjo gerai išvystytą Chrysler automobilių pardavimo įstaigą ir jis buvo ruošiamas tapti paveldėtoju. Dabar jis — ne tik šios įstaigos vadovas, bet jau ir jo sūnus turi kitą automobilių pardavimo įstaigą Chicagos priemiesty Benvyne.

Nors gimęs ir augęs išeivijoje, Stasys Balzekas yra susirūpinęs lietuviškais kultūros reikalais ir labai daug laiko bei lėšų paskyrė įsteigdamas Lietuvių kultūros muziejų, kuris jau veikia 19 metų, nes buvo įkurtas 1966 m. birželio 22 d. Jo pagrindą sudaro gausūs dr. Aleksandro Rač-kaus rinkiniai, vėliau nuolat papildomi.
Skaityti daugiau...
 
PREZIDENTAS ALEKSANDRAS STULGINSKIS PDF Spausdinti El. paštas
Prezidentas Aleksandras Stulginskis

Šimtui metų nuo jo gimimo suėjus 1985 - 1969 - 1985

Aleksandrą Stulginskį viešumon iššaukė aplinkybės. Jis tą iššūkį priėmė ir uždėtas pareigas atliko garbingai.

Gyvenimui Stulginskį paruošė Kauno kunigų seminarija. Bet su aukštesniųjų šventimų priėmimu jis neskubėjo. Net baigdamas seminariją* dar nebuvo apsisprendęs. Klierikas jis turėjo būti geras, kad seminarijos vadovybė jį tokį sutiko siųsti į Innsbrucko universitetą.

Ten jis apsisprendė. Po metų grįžęs, padėjo sutaną. Bet netapo nei ateistu, nei liberalu. Jis paliko tikinčiu kataliku, o sutaną padėjo po rekolekcijų. Buvo tada 24 metų vyras.

Sutaną padėjęs, apsisprendė būti agronomu. Atrodo, kad apsisprendimą lėmė lietuviškasis kaimas ir jo reikalai. Metus praleidęs užsienyje (Innsbrucke, Austrijoje), jis ir agronomijos studijuoti išvyko į užsienį (į Halle, Vokietijoj).

1913 metais, baigęs agronomiją, parvyko Lietuvon. Norėjo gauti Trakų apskrities agronomo vietą* bet Vilniaus guvernatorius Veriovkin buvo abejingas. Stulginskis kreipėsi į Dūmos atstovą Martyną Yčą ir tas sutiko su Veriovkinu pakalbėti.

Veriovkin, patyręs reikalą, Yčo paklausė, ar Stulginskis ne lenkas. Yčas atsakė: aš jo nepažįstu; bet jeigu kreipėsi ne į kurį lenkų atstovą* o į mane, neabejoju, kad jis lietuvis. Stulginskis tą vietą gavo. (Tarp kitko, keli žodžiai apie Veriovkiną. Jis buvo Lietuvos rusas, mokėjo lietuviškai, Utenos apskrityje turėjo ūkį ar dvarą. Po I-ojo pasaulinio karo ten gyveno ir mirė.
Skaityti daugiau...
 
BRONIAUS POVILAIČIO PĖDSAKAI GYVENIME PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Bronius Povilaitis

Š. m. liepos 17 dieną Tillsonburge, Kanadoje, mirė Bronius Povilaitis, gimęs Diržių kaime, Šiaulių apskrity 1907 metais. Jis ką tik buvo grįžęs iš Chicagos, kur tarėsi su spaustuve apie savo naujai parašytos knygos išleidimą. Tai buvo netikėtas ir skaudus įvykis ne tik jo žmonai Monikai ir artimiesiems, bet ir daugeliui lietuvių, nes jis priklausė mums visiems ir savo meile Lietuvai, ir aktyviu dalyvavimu mūsų organizacijose, ir savo užsimojimu bei sugebėjimu užrašyti sukauptą patirtį svarbiose lietuviško gyvenimo srityse ir mintis apie dabarties aktualijas. Juk jisai dalyvavo Kanados lietuvių bendruomenės taryboje, veikė Delhi lietuvių bendruomenės valdyboje, buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, aktyvus lietuviškos Šv. Kazimiero parapijos, Delhi, narys, atstovavo lietuviams imigrantų sielovados komisijoje savo vyskupijoje ir priklausė ateitininkų organizacijai net 63 metus, įstojęs į ją 1922 metais, kai lankė gimnaziją Linkuvoje. Taigi, jis tikrai priklausė mums visiems jau vien savo aktyviu dalyvavimu    mūsų    organizacijose.
Skaityti daugiau...
 
32 - ASIS SANTAROS - ŠVIESOS SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Kiekvienais metais, antrąjį rugsėjo savaitgalį Tabor Farmoje, Michigane, rengiami Santaros - Šviesos Federacijos suvažiavimai, kurie sutraukia gražų būrį lietuvišku intelektualiniu gyvenimu besidominčių ir į jį įsijungusių dalyvių bei svečių, jų tarpe ir nelietuvių.

Šiuose suvažiavimuose yra dalyvavę ir pasaulinio garso rašytojai: Nobelio premijos laureatas Česlovas Milosz, disidentas poetas Joseph Brodsky. Savo kūrybos čia yra skaitę pabaltiečiai rašytojai — latvis poetas Gunars Salins ir kiti. Estė profesorė Ilse Lehiste, buvusi AABS (Baltų studijoms puoselėti draugijos) pirmininkė, šįmet skaitė pranešimą estų kultūros temomis.

Šįmetinis, 32-asis suvažiavimas, kuris įvyko rugsėjo 5-8 dienomis, buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo keturi iš Lietuvos svečiai — poetas Marcelijus Martinaitis, prozininkas Vytautas Martinkus, literatūros kritikas poetas bei prozininkas Algimantas Bučys ir aktorius Laimonas Noreika, pagarsėjęs poezijos rečitaliais.

Tai pirmas atvejis, kad mūsiškių išeivių organizacijos pakviestiems literatams būtų pasisekę atvykti iš Lietuvos į Vakarus ne vien tiktai kūrybos skaityti, bet ir svarstybose dalyvauti.
Skaityti daugiau...
 
KAIMO DARBŲ VAIZDAI PDF Spausdinti El. paštas
Chicagoje, Jaunimo Centro Čiurlionio galerijoje, Chicagos Skautininkių Draugovės 35-rių metų veiklos sukakčiai paminėti 1985 m. balandžio mėn. 12 - 21 d. buvo dailės darbų paroda. Toje parodoje dalyvavo šie dailininkai: Dalia Ancevičienė, Danguolė Šeputaitė - Jurgutienė, Magdalena Birutė Stankūnienė, Romualdas Povilaitis ir Ringailė Jonynaitė - Zotovienė.

Visos 4 moterys dailininkės parodė tapybos darbus, daugiausia peizažus, o dr. R. Povilaitis pateikė virtinę vario skardos bei vielų skulptūrinių darinių, daugiausia ornamentinio pobūdžio. Daug metalinių grakščių gėlių. Dalis tų vario derinių padaryta kabinti ant sienos, o dalis — vario skardos gėlės, įjungtos į granito gabalus, kad galima būtų pastatyti ant lygaus paviršiaus. Vario skardos augalų lapų, stiebų, gėlių, lapelių patrauklumą didino metalo atspalvio įvairumas.
Skaityti daugiau...
 
MUSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Mokslo ir kūrybos simpoziumas, įvykęs lapkričio 27 — gruodžio 1 d. Jaunimo centre Chicagoje, buvo įspūdingas mūsų šviesuomenės kultūrinis proveržis. Simpoziumas apėmė 73 sesijas, 240 paskaitų ir apie 200 paskaitininkų. Paskaitų santraukos bei paskaitininkų biografijos pateiktos 543 puslapių knygoje. Be mokslinių paskaitų, simpoziume vyko Petro Kiaulėno dailės paroda. Taip pat literatūros - muzikos vakaras, kuriame įteikta Lietuvių rašytojų draugijos 2000 dol. premija Albinui Baranauskui ir Aloyzo Barono vardo novelės premija — Juozui Toliušiui. Abu laureatai neatvyko. Muzikinėje programoje atlikti komp. Giedros Gudauskienės kūriniai. Atlikėjai: R. Apeikytė ir M. Motekaitis. Apie visa tai plačiau bus ateinančiame Aidų nr.

—    Vysk. Paulius Baltakis, O.F.M., ir kun. Kazimieras Pugevičius lapkričio 8 d. su kitais žymiais dvasininkais dalyvavo privačiame susitikime su JAV prez. Ronald Reaganu, prieš pat jam išvykstant į Genevą tartis su Gorbačovu. Tarp pakviestųjų buvo New Yorko, Bostono, Chicagos ir Philadelphijos kardinolai. Artimiausi prezidento pagalbininkai pirmiausia svečius Baltuosiuose Rūmuose supažindino su pasiruošimu būsimai konferencijai Genevoje. Buvo galima ir klausti. Kun. K. Pugevičius klausė, ar, kalbant apie žmogaus teises, nebus pasitenkinta tik žydų emigracijos klausimais. Atsakyta, jog bus paliestos ir kitų prispaustų tautų problemos. Po pranešimų visi dalyviai buvo pakviesti pietauti su prezidentu ir su juo pasidalyti mintimis. Čia vėl iškelti žmogaus teisių ir religijos laisvės reikalai. Vysk. Baltakis, padėkojęs prezidentui Reaganui už didį palankumą pavergtiesiems, paprašė leidimo jo vardu pasveikinti lietuvių tautą per Amerikos Balso radiją; Prezidentas mielai sutiko.
Skaityti daugiau...
 
ANAPUS MARIŲ PDF Spausdinti El. paštas

Poeto Venancijaus Ališo (prel. Aleksandro Armino, 1908 - 1975) bičiuliai susibaudę jo mirties 10-mečio proga išleisti jo rinktinės poezijos knygą* kuriai davė vardą "Anapus marių". Rinktinę redagavo poetas Kazys Bradūnas. Redaktoriaus žody skaitome: "Vargu ar tai būtų atsitikę (t. y. ar būtų knyga laiku pasirodžiusi), jei ne Venancijaus Ališo - Armino jaunų dienų bendraklasiai Vilkaviškio gimnazijoje: Antanas Vaičiulaitis ir Petras Kasulaitis. Pirmasis parengė vertingą Rinktinės priedą — poeto gyvenimo ir kūrybos apžvalgą* antrasis yrą leidinio mecenatas, apmokėjęs visas knygos leidybines išlaidas". Knygą išleido "Ateities Literatūros Fondas" (liter. ser. Nr. 29), aplanką piešė dail. Vytautas O. Virkau. Be autoriaus portreto,knygoje dar yra keletas grupinių nuotraukų ir rankraščio faksimilė.

Apie Venancijaus Ališo poeziją jau parašyta nemažai recenzijų, panagrinėta ji literatūros istorijose ar vadovėliuose. V. Ališas — klasikinis simbolinės, egzotinės ir tėvynės ilgesio kūrėjas. Jo vardas mūsų poezijoje yra pakankamai tvirtai įsipilietinęs. Jau pirmuoju savo poezijos rinkiniu "Sao Bento varpai", kurį išleido "Sakalo" leidykla Kaune 1939 m., V. Ališas - Arminas, gyvendamas ir kurdamas Pietų Amerikoje (Brazilijoje, kur buvo išvykęs jau 1936 m.), pasireiškė kaip reminiscencinės ir egzotinės poezijos atstovas. Jau ir tada poetas matė paliktos tėvynės besiniaukiantį dangų:
Skaityti daugiau...
 
TRYS KNYGOS ETNOGRAFIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių etnografijos mokslinė literatūra iš lėto praturtėjo septyniomis monografijomis trijose knygose. Jos išleistos Vilniuje Mokslų akademijos istorijos instituto. Tai yra "Iš lietuvių kultūros istorijos" serijos, pradėtos 1964 metais, 9-asis tomas 1977 m., 10-asis 1979 m. ir 12-asis 1983 metų. Visų knygų atsak. redaktorius yra Vitalis Morkūnas, instituto etnografijos skyriaus vedėjas. Tiražas 4000, leidykla "Mokslas".

9-ajame tome, 232 p., išspausdintos dvi studijos: Angelė Vyšniauskaitė — Lietuvos valstiečių linininkystė, ir Janina Laniauskaitė — Lietuvos valstiečių vasaros transportas. Vyšniauskaitė darbuojasi etnografijoje nuo 1949 metų, o nuo 1961-ųjų jinai yra instituto vyresnė mokslinė bendradarbė, paskelbusi daug studijų ir suredagavusi knygų. Čia minimas darbas apie linininkystę užima daugiau negu pusę tomo (p. 7 - 138). Nagrinėjamas laikotarpis nuo XVIII amžiaus pradžios iki 1940 metų. Peržvelgusi ligšiolinius tyrinėjimus ir šaltinius ne tik etnografiniu, bet ir istoriniu bei agronominiu požiūriu, autorė supažindina skaitytoją su archyvine medžiaga Lietuvoje ir kitur. Ypatingai vertina Šiaulių "Aušros" muziejaus sutelktus atsakymus į 1937 metų anketą. Atsiliepė talkininkai iš 99 valsčių. Pati autorė yra surinkusi 419 aprašus 1950 - 1975 metų ekspedicijose visuose Lietuvos rajonuose. Vyšniauskaitės monografijos turinys: Linų pasėliai ir jų rajonizacija. Dirvos paruošimas. Sėja. Rovimas. Galvučių karsimas ir džiovinimas. Kūlimas. Darginimas. Mynimas. Brukimas. Pluošto šukavimas.
Skaityti daugiau...
 
DĖL "DANGAUS IR ŽEMĖS ŠAKNŲ" RECENZIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Perskaitęs Pr. Visvydo recenziją "Keturių kartų lemtį pasakojant" (Aidai, 1984 m. 6 nr.), prisipažįstu, vargiai atpažįstu savo knygą "Dangaus ir žemės šaknys".

1.    Romą Valį, vieną iš pagrindinių mano knygos personažų, Visvydas (V.) perkrikštijo į "Vali!".

2.    Visvydas tikina, kad Goldfainas "keršydamas nušauna" savo dukters mylimąjį Ibseną. Mano knygoj Goldfainas nenušauna Ibseno.

3.    Visvydas kuria, jog "Aliukas visą laiką ilgisi komunistės rusės, likusios Sąjungoje". Išradinga psichologinė motyvacija: Aliukas galėjo būti septynerių metukų amžiaus. Gi mano knygoje Aliukas iš tikrųjų ilgėjosi ne "komunistės rusės", bet savo mamos.

4.    Visvydas toliau teigia: Aliukas "per pirmąjį bolševikmetį žudo liaudies priešus, kol pats išprotėja. . ." O mano knygoje iš tikrųjų jis nenužudo nė vieno "liaudies priešo".

5.    Visvydas išranda, kad kronikininkas "gina lietuvių istorinę nekaltybę. Pasitaikiusius nusižengimus prieš žmoniją suverčia tik 'padugnėms' ir išimtinei šutvei' (m. p.). Gi mano knygoje kitaip parašyta: "Bet už tos meškerės užsikabino tik atsitiktinės 'padugnės', paskiri kerštininkai ar išimtinė šutvė" (m. p.).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Bronius Kviklys: LIETUVOS BAŽNYČIOS, V t. Vilniaus arkivyskupija, I dalis. Architektūriniai tekstai Jurgio Gimbuto, 432 p. Išleido Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla. Chicaga. 1985. Vilniaus vyskupijos istoriniai bruožai — Jono Damausko. Dailininkas ir techninis redaktorius — Petras Aleksa. Galima gauti Amerikos Lietuvių bibliotekos leidykloje, 3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629. Kaina nepažymėta.

Alfonsas Šešplaukis - Tyruolis: LIETUVA PASAULINĖJE LITERATŪROJE. Straipsnių rinkinys. Išleido Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, 5620 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636. 1985. 244 p.

Juozas Vaišnys, S.J.: PRAKTINĖ LIETUVIŲ KALBOS VARTOSENA. Išleido JAV LB Kultūros taryba. Mecenatas — Lietuvių Fondas. 240 p. Chicaga. 1985. Kaina 8 dol.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ 1985 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
Ališas Venancijus — Eilėraščiai 355
Bradūnas Kazys — Iš ciklo "Krikšto vanduo Joninių naktį" 280
Brazdžionis Bernardas — Lemties miražo mįslės (eil.) 80
Masaitis Česlovas — Penki kepalėliai (eil.) 148
Mazalaitė Nelė — Obelies šešėlis 226
Nyka-Niliūnas Alfonsas — Eilėraščiai 205
Orintaitė  Petronėlė  — Neskink nepražydusios gėlytės 164
Visvydas Pranas — Eilėraščiai 20
Skaityti daugiau...
 
PASIKEITUSI PADĖTIS PDF Spausdinti El. paštas
Dėl baigiančios pasitraukti iš gyvenimo vyresniosios tremtinių kartos mes jau nebesame tokie gyvastingi, kokie buvome prieš 10 ar 20 metų. Ir Aidų stipriųjų bendradarbių būrelis gerokai išretėjo. Taip pat nepadaugėjo nė prenumeratoriai. Padėtį pasunkino ir nuolat kylančios spausdinimo medžiagų, darbo ir pašto kainos. Pagaliau labai sumažėjęs mūsų visuomenės dėmesys knygai atsiliepė ir į Aidus.

Tačiau ir pasikeitusiose aplinkybėse leidėjų noras išsaugoti kultūros žurnalą tebėra nepasikeitęs. Leidėjai nė ateityje nesigailės nei pastangų, nei finansų, kad Aidai savo įnašu padėtų išlaikyti mūsų išeiviją kūrybingą ir šviesių. Šiame žygyje mes nuoširdžiai prašome visokeriopos talkos, ypač bendradarbiavimu, prenumerata ir aukomis.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai