Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1990 m. 3 nr.
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
K. Skrupskelis — Tautinės kultūros rūpesčiuose .......................................................... 169
Jonas Mikelinskas — Festina lente, arba iliuzijų nelaisvėje ......................................... 175
Aleksandras Radžius — Žvaigždininko užrašai: Žvaigždžių upė,
Žodžiai erdvėje, Andromedos lanka, Pegaso keturkampis,
Pasikalbėjimas su "Didžiuoju šunim", Neregė naktis,
Eridano upė, Post scriptum (eilėraščiai) ......................................................................... 180

Vincas Natkevčius — Lietuvos romanas laisvinasi iš socialistinio realizmo ................ 182
Kun. Ričardas Mikutavičius — Nežemiškas ir žemiškas (Pal. Jurgis Matulaitis) ...... 189
Edmundas Atkočiūnas — Efata, Tėvynės kviečiami, Agonija, Praeitis (eil.) ............... 200
Paulius Jurkus — Mūsų klasės vyturėlis ....................................................................... 202
Algimantas Kezys — "Dailė 90" — Subjektyvus dailininkų žvilgsnis į savo tikėjimą  209
Aleksandras Šidlauskas — Per kultūrą į žmogų (kultūros kongresas, dainų šventė) .. 217
Rimvydas Sliažas — Rytų Vokietijos ekonominė krizė ................................................. 224

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Juozas Žygas — Meilės eliksyras — pasigėrėtinas operos pastatymas ...................... 331
Aleksandras Krasnovas — Vakar ir rytoj ...................................................................... 233
Anatolijus Kairys — Pranas Naujokaitis — rašytojas ir literatūros kritikas ............... 234
Mūsų buityje ir tėvynėje .................................................................................................. 237

KNYGOS
Česlovas Grincevičius — Romualdo Pažerskio "Atlaidai Lietuvoje" .......................... 240
Edita Nazaraitė — "Kai saulė liepė" ............................................................................. 242
Marija Stankus-Saulaitė — Benellio "Apsiautalas" pagal Balį Sruogą ....................... 243
J. L. — Čekisto žvilgsnis į pokario Lietuvą .................................................................... 245
J. Liepinis — Gorbačiovas, Rusija, totalitarizmas vakarų Europos spaudoje .............. 245
I. Korsakaitė — Lietuvių išeivijos dailės apybraižos prospektas ................................. 247
Skaityti daugiau...
 
TAUTINĖS KULTŪROS RŪPESČIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. SKRUPSKELIS   

DR. JUOZO GIRNIAUS 75 METŲ AMŽIAUS SUKAKČIAI

DR. JUOZAS GIRNIUS  Vytauto Maželio nuotrauka

Švenčiant tokią malonią sukaktį, manau, tiks ir keli asmeniški žodžiai: dr. Girnius mane veikė lyg bičiuliška adata, skatinanti, žadinanti, neleidžianti per anksti pasiduoti senatvės snauduliui, draugiškai pabadanti, kiekviena proga primenanti lietuviškus kultūrinius rūpesčius. Pirmi platesni ryšiai lietė Lietuvių Enciklopediją. Šiuo metu Lietuvoje Enciklopedija pripažįstama kaip viena iš pagrindinių išeivijos kultūrinių pasiekimų. Nuostabu, kaip tokia maža išeivijos bendruomenė ištesėjo tokio masto užsimojimą. Maždaug 1962 metais, man dar studentaujant, kai Enciklopedija jau buvo pasiekusi raidę P, dr. Girnius kreipėsi,prašydamas smulkesnių viduramžių filosofų biografijų. Nenujausdamas pavojaus, sutikau. Mano nelaimei, viduramžiuose apstu Petrų bei Robertų, apie kuriuos iš viso mažai žinoma. Ir dar blogiau, sutikdamas, atrodo, patekau į tą būrį žmonių, kuriuos dr. Girnius jautėsi turįs teisę skatinančiai pabadyti.

Po kelių metų man prireikė Bostono bibliotekų. Pirmą kartą atvažiavęs, turbūt 1967 metais, nedrįsau skambinti. Tačiau vis tiek mane surado: atsitiktinai užtikęs bibliotekoje, pabarė, kad nepaskambinau ir neužėjau. Nuo to laiko, kaip taisyklė, jeigu į Bostoną, tai ir pas Girnius. Ir čia visada atsirasdavo krūvos
------------
Paskaita, skaityta dr. Juozo Girniaus jubiliejiniame minėjime Bostone 1990 m. gegužės 3 d.

lietuviškų knygų, laikraščių, žinių, bei kultūrinių rūpesčių.
Tuo metu dr. Juozas Girnius jau redagavo Aidus ir nuolat į bendradarbius skatino. Toli gražu ne mane vieną. Šia proga pavartęs senus Aidų numerius, nustebau pamatęs, kiek daug buvo įtraukta naujų jėgų. Žinodamas, kiek laiko kainavo iš manęs išgauta saujelė recenzijų^ suprantu, kad naujų bendradarbių buvo ieškoma kantriai, kruopščiai, su atsidėjimu. Iš tiesų, dr. Girnius žinojo beveik apie kiekvieną mokslus bebaigiantį, ir paminėjus kokią pavardę, pirmiausia klausdavo, ko iš jo būtų galima Aidams tikėtis.
Skaityti daugiau...
 
FESTINA LENTE, ARBA ILIUZIJŲ NELAISVĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MIKELINSKAS   
Politikoje neskubus atkaklumas visada nugali nežabotą jėgą, kruopščiai parengtas planas — improvizuotą polėkį, realizmas — romantiką (Stefanas Zweigas).

Kai gerai įsigilini į dabartinę ekonominės blokados sukeltą situaciją Lietuvoje, matai gremėzdiškus purvinai žalios spalvos šarvuočius ir tankus, ardančius gatvių grindinį, regi išpampusius nuo žmones kiršinančių proklamacijų sraigtasparnius ore, žvelgi į naivius melu ir neapykanta pripumpuotus persirengusių ir nepersirengusių svetimo turto "sargų" veidus, skaitai nerimo bei pasipiktinimo žodžius, nukreiptus prieš okupantų savivalę, turi galvoje nežabotą dezinformacijos ir šmeižto kampaniją centrinėje spaudoje ir centrinėje televizijoje, tad niekaip neįstengi atsikratyti įkyrios minties, kad dėl kažko, kas čia nūnai pas mus vyksta, kažkuo kalti ir mes patys, lietuviai.

Ne, ne dėl tankų ir sraigtasparnių, ne, ne dėl desantininkų ir jų guminių lazdų, paruoštų naująjį įstatymą įdiegti ne žodžiais, bet darbais, o paprasčiausiai dėl ... iliuzijų. Iliuzijų, kad pasaulyje dar viešpatauja šviesa ir tiesa, protas ir dora, gėris ir grožis, kilnumas ir riteriškumas... Iliuzijų, kad bėdžiui ir silpnesniam ateis į pagalbą turtingesnis, stipresnis. .. Ir bene keisčiausia ir gražiausia, kad šitos iliuzijos, net nuspalvintos tam tikra pretenzija, mūsuose dar labai gaivios ir valdingos po tiek negandos ir nusivylimo šio pasaulio galingiausiais metų.

Ir tos iliuzijos gimsta, klesti, tarsi niekad nebūtų buvę Miuncheno suokalbio, Teherano, Jaltos konferencijų... Lyg nebūtų buvę Franklino De-lano Ruzvelto, Hario Trumeno ir marksizmu farširuotos jų demokratijos bei balansavimo ant diplomatijos ribos. Lyg nebūtų buvusios bejėgiškumu persunktos Suvienytų Nacijų organizacijos, kur, anot A. Solženicyno, susijungusios ne tautos, o sulygintos teisėmis vyriausybės, neatsižvelgiant į tai, ar jos būtų buvusios laisvai išrinktos, ar prievarta bei ginklu uzurpavusios valdžią. Lyg nebūtų buvę Helsinkio pasitarimo dokumentų, įamžinusių galingųjų egoizmą, melą ir savivalę. Lyg jau būtume pamiršę pokario metus, kai mes, lietuviai, tiek iškentėję nuo Rytų ir Vakarų per visą savo istoriją, dar tikėjomės stebuklo, ateisiančio iš Užjūrio.
Skaityti daugiau...
 
ŽVAIGŽDININKO UŽRAŠAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS RADŽIUS   
Būk pašlovintas, mano Viešpatie,
brolio mėnesio ir žvaigždžių, kurias
tu sukūrei danguje stebėtinai
žiburiuojančiuose toliuose.

Šv. Pranciškus Asyžietis,
"Saulės giesmė"


Ž v a i g ž d y n ų   u p ė

Nuo Poliams,
nuo Grigo Ratų,
nuo Rigelio,
nuo milžino Oriono kojų
sruvena upė,
pilna šviesos,
               kaip Nemunas,
pilna žvaigždžių,
               kaip Nemunas,
pilna sukruvintų dienų ir valandų,
              kaip Nemunas,
ir liejas pabaigon,
Baltijon,
Viešpaties žvaigždėn —
Achernar.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS ROMANAS LAISVINASI IŠ SOCIALISTINIO REALIZMO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS NATKEVIČIUS   
1. J. Avyžius dar vis įklimpęs socialistiniame realizme

"Brandaus socializmo epocha pagimdė rašytojo tarnautojo tipą. Rašytojai menininkai buvo nutremti į pogrindį, į Mordoviją, geriausiu atveju — į Kaliforniją. Geriausiu atveju — nes didžiumą ištiko kitokia tremtis: tremtis į bergždžių svajų ir padienio literatūrinio lažo pasaulį. O žodžio menininko vietą visuomenėje užėmė rašytojas tarnautojas, mokąs daugybę dalykų, išskyrus vienintelį — gerai rašyti. Rašytojas polemizavo, kovojo, grūmojo, taikė, gynė, o tikrąja literatūra užsiėmė tik priešokiais. Siaubingiausia, kad mūsų tauta įtikėjo, jog tik taip privalo būti". Šitaip Lietuvos rašytoją apibūdina jaunesnės kartos rašytojas Ričardas Gavelis (g. 1950) laikrašty "Literatūra ir menas" 1989 kovo 4 numeryje. Jei sutiktume su Gaveliu, tai, pavyzdžiui, tokios tarnau-tojiškos literatūros pakankamai daug prigamino Lenino premijos laureatas Jonas Avyžius (g. 1922). Štai jo romanas "Degimai" (1982) bando perduoti patrauklius personažus, išaugintus komunistinės sistemos, kuri, atrodo, pasiekusi kažkokios "sintezės" tarp senosios "buržuazinės" ir naujosios komunistinės Lietuvos. Nemaža sovietinei valstybei ir partijai tarnauja ir romano "Sodybų tuštėjimo metas" dvi pirmosios knygos. Jose vienas pagrindinių veikėjų mokytojas Gediminas Džiugas, ieškąs "trečiojo kelio", vadinas, nenorįs tapti nei komunistu, nei jo atviru priešu, galų gale po ilgo blaškymosi ir ieškojimų, atrodo, neišvengiamai turės nueiti pas raudonuosius partizanus. Šitaip atrodė pasielgs šis veikėjas romano tome, išleistame 1970. Bet po ilgo tarpo, 1987, Pergalėj (Nr. 8-11) išspausdintoj pirmojoj romano tąsoj Gediminas Džiugas skaitytojo nustebimui nepasitraukia pas komunistų partizanus. Antrojoj veikalo tąsoj (Pergalė, 1988, Nr. 8-12) Džiugas tiek "persitvarko", jog netgi atsiduria pas pokary dėl Lietuvos laisvės kovojusius partizanus.
Skaityti daugiau...
 
NEŽEMIŠKAS IR ŽEMIŠKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KUN. RIČARDAS MIKUTAVIČIUS   
Arkivyskupo, Palaimintojo JURGIO MATULAIČIO dvasinis medis — šaknys ir šakos

Arkivyskupas Jurgis — XIX-ojo amžiaus antrosios pusės pažangiosios, prolietuviškos inteligentijos-kunigijos atstovas. Tai carinės patvaldystės represuojamos, tremiamų į Sibirą, blaškomų po įvairius imperijos pakraščius dvasiškių, pagaliau anticarinių nuotaikų, spaudos draudimo gadynės, lietuviškųjų vakarėlių, slaptų savišvietos ratelių naujas, iškilus želmuo.

Klierikas, vėliau kunigas, mokslų daktaras -profesorius, vienuolis - vyskupas - arkivyskupas -vizitatorius Jurgis Matulaitis atgimimo judėjime atstovauja vadinamam etnokonfesinei pasipriešinimo carinei politikai Lietuvoje sparnui.Šio sparno ideologijoje svarbią vietą užėmė ne revoliucinės, politinės akcijos prieš patvaldystę, bet taikios kovos formos, aktyviausia legali ir nelegali veikla, tačiau visa šia akcija, aktyviausiai reikalaujama politinės ir religinės laisvės, tautai suverenumo, nacionalinio apsisprendimo teisės, žmogaus teisių. Įdomu tai, kad šio sparno kunigijoje bei inteligentijoje religinė -politinė orientacija atitrūko nuo oficialaus Bažnyčios Lietuvoje, jos aukštosios hierarchijos kurso (vysk. Mečislovas Paliulionis). 1883 -1908 m. Aukštoji hierarchija katalikybės interesų vardan buvo pasiryžusi aukoti tautos interesus lenkų kultūros, unijinių tradicijų naudai. Už nacionalinę veiklą, caro administracijai reikalaujant, vyskupui nuolaidžiaujant, į tolimąjį Kuršą tremiami kun. Tumas - Vaižgantas, kun. J. Lindė, kun. Kaz. Jasėnas, kun. J. Stakauskas...

a. Atgimimo klodų versmėse

Suprantamas padidintas mūsų dėmesys palaimintojo Jurgio Matulaičio biografijai. Arkivyskupo fenomenas — ne tik jo kūryba, bet ir jo gyvenimas. Jo asmenyje Bažnyčia Lietuvoje turi talentingai išplėtotą vientisumą: dalinai išskridęs iš savo gimtojo krašto svetur ir palikęs tik savo kūrybos punktyrą, vėliau grįžęs, kad čia paliktų patį galingiausią kūrybos fortissimo, tarytum pabrėžusį, kad visa, kas
-------------------
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 2.
Skaityti daugiau...
 
EDMUNDAS ATKOČIŪNAS, O.F.M. - poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė EDMUNDAS ATKOČIŪNAS, O.F.M.   
Edmundas Atkočiūnas yra jaunas kunigas - pranciškonas iš Lietuvos, dabar studijuojąs Romoje pranciškonišką ideologiją, pastoraciją ir liturgiją. Jo dvasinis pasaulis įvairus ir spalvingas. Tėv. Edmundas — ne tik kunigas - vienuolis, bet ir poetas, pianistas, fleitistas (Klaipėdos konservatorija), dailininkas. Jo poetinė tematika — religinę-filosofinė, o gyvenimo tikslas — gilintis į religiją, pranciškonišką ideologiją, poeziją, muziką, dailę ir šiomis kūrybinėmis vertybėmis kilninti save bei savo tautą. Kad labiau praplėstų kultūrinį akiratį, Tėv. Edmundas šiais metais aplankė išeivijos lietuvius pranciškonus ir kiek ilgiau pagyveno JAV ir Kanadoje, visur įsijungdamas į lietuvių religinį ir tautinį veikimą.
 
E F A T A

Jaučiu,
kaip visagalė Viešpaties ranka
Skausmingu kaltu
Kalčių granitą kala
Ir savąjį gyvybės kvapą kvepia,
O aš, kaip giliame miege,
Akių praplėšti neįstengiu
Ir nuo tų smūgių kaistančia širdim
Ištarti D ė k u i nepajėgiu,
Bet visa žino Tas,
Kuris galingo džiaugsmo liūtimi
Nuplauna dulkių sluoksnį
Nuo savo darbo vaisiaus.
Skaityti daugiau...
 
MUSŲ KLASĖS VYTURĖLIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS JURKUS   
Praeitis dažnai prisimena taip netikėtai ir tokiu kampu, kad pats nustembi: argi taip galėjo būti. O buvo.

Tai buvo seniai, kai mūsų knygų krepšelyje buvo kreidos gabalėlis ir keli kaštanai. Su kreida aprašėme Varduvos tilto atramas ir iš vandens išsikišusius pakrančių akmenis. Rašėme gi savo vardo ir pavardės pirmąsias raides — inicialus. Jau tada mum atrodė, kad mes esame lyg kokie napoleonai, persų šachai ar karaliaus Mindaugo pasiuntiniai. Toks didelis būdamas, kaip neparašysi savo inicialų. O mes buvome tik pirmokai!

Praėjus tą Varduvos tiltą, priešais buvo senutė bažnytėlė, iš to kuklumo ir senatvės susitraukusi lyg kokia pamaldi ir nusenusi davatkėlė. Prie aplūžusių vartelių dvi senos liepos. Prie tvorelės, kur sukosi kelias, stovėjo elektros stulpas, jis vienas pats buvo įsibridęs į senovę ir švietė vakarais tik mum, kai mes klegėjome namo, prisisiautę mokyklos aikštelėje.

Nerūpėjo mum nei ta bažnytėlė, nei senos liepos. Mes sukome savo portfeliukus aplink ir ėjome į tą kelią, kuris atsirėmė į mūsų mokyklos duris. Atrodė mum, kad tą bažnytėlę paliko praėję amžiai, kažkokie bajorai, medžiotojai, kurie čia gąsdino stirnas. Kad ten kas gyventų, kokias pamaldas laikytų, niekas apie tai nepasakojo.
Skaityti daugiau...
 
"DAILE 90" — SUBJEKTYVUS DAILININKŲ ŽVILGSNIS Į SAVO TIKĖJIMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIMANTAS KEZYS   

Kasmetinė jungtinė paroda "Dailė 90" vyko 1990 m. vasario 23 - kovo 4 d. Čiurlionio galerijoje Čikagoje. Jos tema—"Religija lietuvių mene". Įėjus į parodų salę, iš pirmo žvilgsnio net neatrodė, kad tai būtų paroda apie religinį meną. Čia į akis nekrito akivaizdūs Kristaus, šventųjų portretai ar paveikslai bibliniais siužetais. Religija, tikėjimas atsispindėjo šioje parodoje plačiąja prasme, t. y., ne vien per bažnytinį, liturginį ar biblinį meną, o taip pat išreiškiant bendrąjį žmogaus susirūpinimą atrasti būties prasmę.

Ši paroda nepaliko "religiškumo" įspūdžio dar ir dėl to, kad joje eksponuojami darbai perteikė menininkų subjektyvius vertinimus ir asmeniškai išgyventus jausmus tikėjimo atžvilgiu.

Sakoma, kad menas, kaip žmogiškosios išraiškos priemonė, yra kalba, kuri turi skelbti tiesą objektyviai. Priešingu atveju ji būtų neteisinga kalba, arba melas. Vis dėlto, objektyvumo - subjektyvumo santykis dažnai kaitaliojasi visai nelaukta linkme.

Esame įpratę galvoti, kad tikrovė yra tik tai, kas egzistuoja šalia žmogaus sąmonės, ką suvokiame kaip objektyviąją mūsų apčiuopiamo pasaulio dalį. Tuo tarpu subjektyvioji tikrovė atrodo nereali. Ji sunkiau apibrėžiama, nepastovi, nelengvai įspraudžiama į matematiškai nustatytus rėmus. Vis dėlto ji realiai egzistuoja, ir daugeliu atžvilgių yra net gyvenimiškesnė už "objektyviąją".
Skaityti daugiau...
 
PER KULTŪRĄ Į ŽMOGŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS   
DU KULTŪRINIAI ĮVYKIAI LIETUVOJE

I.  KULTŪROS  KONGRESAS

1990 m. gegužės 18 - 20 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Kultūros Kongresas. Jame dalyvavo 1500 delegatų ir 2500 svečių. Iškilmių pradžioje suskambėjo nemirtingoji M. K. Čiurlionio simfoninė poema "Jūra". Forumo dalyvius pasveikino etnografė prof. P. Dundulienė ir muzikas prof. K. Kavec-kas. Pirmąją dieną buvo padėtos gėlės ant dr. Jono Basanavičiaus ir M. K. Čiurlionio kapų Rasose. 3 vai. p. p. visa Lietuva pagerbė mirusius kultūros darbininkus, paaukojusius savo gyvybę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Pagrindinius pranešimus perskaitė Lietuvos vicepremjeras R. Ozolas, filosofas K. Stoškus, Kultūros ir švietimo ministras D. Kuolys. Šeštadienio popietėje ir sekmadienio prieš-pietėje visi dalyviai pabiro po Vilniaus sales: darbas vyko sekcijose. Jų buvo net penkiolika. Daug kalbėta, ginčytasi ir svarstyta. Svarbiausius Kongreso momentus parodė Lietuvos televizija, nemažai dėmesio šiam renginiui paskyrė Lietuvos radijas. Kongreso išvakarėse pasirodė pluoštelis dokumentų: "Lietuvos kultūros kongreso nuostatos" (jų net 40), "Lietuvos kultūros koncepcijos metmenys" ir "Lietuvos kultūros būklė. Memorandumo medžiaga". Deja, Kongreso delegatai nepriėmė "Lietuvos kultūros plėtojimo programos", — ji buvo ruošta skubotai, neatspindėjo visų kultūros veiklos barų. Nuspręsta ją pataisyti, papildyti ir praplėsti, nes skuba nėra geriausias rimto darbo bičiulis. Plenariniuose posėdžiuose kalbėjo virš dvidešimties dalyvių. Būta sveikinimų iš kaimyninių šalių, iš Užatlantės. Perskaitytos įdomesnės ir dalykiškesnės telegramos. Teatrai ir Filharmonija Kongreso dalyviams surengė keliolika spektaklių ir koncertų. Pirmosios dienos vakare Vilniaus Arkikatedroje įvyko mišios, skirtos Kongreso dalyviams. Renginio išvakarėse Respublikos spauda nepagailėjo savo puslapių įvairiems pasisakymams, dokumentų reklamai.
Skaityti daugiau...
 
RYTŲ VOKIETIJOS EKONOMINĖ KRIZĖ, PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RIMVYDAS ŠLIAŽAS   
ARBA KAIP BOLŠEVIKAI NUVARĖ Į BANKROTĄ DARBŠČIĄ TAUTĄ

Turbūt Rytų Vokietijos (DDR) sugriuvimas buvo ne vienam staigmena, nes partijos kontrolė atrodė tvirta ir kraštas didžiavosi aukščiausiu pragyvenimo lygiu komunistiniam bloke. 1000 gyventojų turi 209 automobilius (Čekoslovakijoj 173, o Vengrijoje 145). Lankytojai iš Lietuvos grįždavo iš DDR lyg rojų pamatę: ten visi turi butus! Pasirodo, kad ta gerovė buvo Potemkino kaimas. Valdžia ir ekonomija — prie visiško bankroto. Aišku, kas kaltas: tai galios monopolį turėję ir Markso - Lenino mokslą sekę komunistai. DDR krizę ypatingai lengva sekti, kadangi ji labai nuodugniai nagrinėjama viename geriausių pasaulio žinių žurnalų — Der Spiegei. Gal keletą dalykų bus ir Lietuvai įdomu žinoti.

Kapitalistinė ekonomija siekia pelno, komunistinė siekia ideologinių, politinių tikslų. Pelnas skamba gal negražiai, tačiau jam padaryti kapitalistas turi būti apsukrus, pažinti rinkos pageidavimus, gaminti aukščiausios kokybės prekes ir parduoti jas žemesne kaina negu konkurentai. Laisva rinka ir pinigų vertė uždeda discipliną, kuri verčia daryti ekonomiškai racionalius sprendimus.

Ideologas tvarkosi kitaip. Jis jau žino pilną tiesą ir jam nereikia rinkos signalų. Pagal kokius principus tvarkosi komunistinė ekonomija? Komunizmas turi humanistiškų dogmų: gamyba neturi tarnauti kelių kapitalistų praturtėjimui, bet visų gerovei, todėl žemė ir gamybos priemonės turi priklausyti visiems, valstybei. Visi turi lygiai pasidžiaugti darbo vaisiais. Valstybė aprūpina visus darbu, pigiu maistu, butu, kuru, elektra ir sveikatos priežiūra. Valdžia tokius patarnavimus parūpina dirbtinai žemom kainom, mažesnėm negu savikaina, remdama jas aukštom subsidijom. Subsidijos siekia 25% viso biudžeto. Pinigus subsidijom reikia ištraukti iš įmonių duoklių forma ir iš visuomenės aukštais mokesčiais arba išpūstom kainom už kitas prekes: bulkutė kainuoja
---------------------
Šis straipsnis itin aktualus mums, nes tais pačiais metodais nuskurdinta ir Lietuva. — Red.

tik 5 fenigius, bet batai 300 markių (maždaug 20% mėnesinio atlyginimo), o geros kavos prie bulkutės iš vis nevalioji nusipirkti. Tokias išlaidas gali pakelti tik naši ekonomija, tik iš sveikos, gerai šeriamos karvės išmelši daug pieno, šiaip gresia pavojus, kad sumos, sukištos čia į konsumpcijos rėmimą, trūks investacijoms, t. y. mes suvalgome sėklas, kurios bus reikalingos kitų metų sėjai, mes nešeriame tinkamai karvės. Ateitis pristatys už tokį apsileidimą sąskaitą, kurios kaina bus atsilikimas technologijoje, produktyvumo ir kokybės žlugimas.
Skaityti daugiau...
 
MEILĖS ELIKSYRAS — PASIGĖRĖTINAS OPEROS PASTATYMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Žygas   

Čikagos lietuvių opera savo veiklos 34-uosius metus paminėjo Geatano Donizetti dviejų veiksmų Meilės eliksyro operos pastatymu. Sis pastatymas buvo ypatingas tuo, kad į jį įsijungė ir stiprios pajėgos iš Vilniaus. Siame pastatyme dalyvavo Lietuvos Respublikos Operos ir Baleto Teatro (toks dabar yra oficialus pavadinimas) solistai ir choristai. Prasidėjus ekonominei blokadai ir įvairiems suvaržymams, buvo nuogąstaujama, ar bus leidžiama iš Lietuvos išvykti. Pagaliau pasklido žinia, kad vis tiek vilniečiai atvažiuoja.

Į Čikagą atvyko sol. Virgilijus Noreika — tenoras, sol. Arvydas Markauskas — baritonas ir keturi choristai: Valdas Lazauskas, Petras Paulavičius, Romanas Povilaitis ir Jonas Smagurauskas. Operos pastatymai įvyko balandžio 28 ir gegužės 5 d. Morton East High School Auditorium, Cicero, II. Auditorija yra tikra teatro salė. Rašančiojo apytikriu apskaičiavimu ten yra 2500 - 2600 sėdimų vietų. Taip pat yra erdvi scena, kurios dydį galima įsivaizduoti iš to, kad vienoje eilėje yra 52 kėdės, o Jaunimo centre tik 22. Tokioje scenoje galima sukurti scenovaizdį, ir lieka užtenkamai vietos solistams ir dideliam chorui. Jeigu jau kas užmiršo, tegul ir žino, jog Kaune Valstybiniame Teatre choras dainuodavo užkulisyje, kadangi nebuvo vietos scenoje.

Rašantysis, sąlygoms susidėjus, tedalyvavo tik antrame spektaklyje. Labai gaila, o į tokį pastatymą mielai būtų galima žiūrėti keletą sykių iš eilės. Vartoju žodį "žiūrėti", o italai operos klausosi. Prieš pradėdamas aprašymą, noriu pažymėti, kad buvo užtenkamai dalyvių ir pasižvalgius į akis nekrito tuščios kėdės, nors jų buvo. Kurie dalyvavo, tie nenusivylė. Tegul gailisi tie, kurie nedalyvavo! Įėjus dirigentui Alvydui Vasaičiui ir pakėlus batutą, vietoje uvertiūros pasigirdo Tautos himnas. Jis galingai skambėjo, nors protarpiais buvo jaučiama, kad orkestras daug neprisidėjo. Matėsi, kad daugelis orkestrantų tik į gaidas težiūrėjo. Tradiciniai himnas nėra giedamas, bet dabar, vykstant tautos atgimimui, bent tuo jungiamės su kovojančia tauta.
Skaityti daugiau...
 
VAKAR IR RYTOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aleksandras Krasnovas   
Jau treji metai Lietuvoje verda karštos politinės aistros, bet tokių įtemptų savaičių kaip praėjusi buvo tikrai nedaug. Ne vienas žmogus tiesiog balansavo ant isterijos ribos. Šiandien į visas peripetijas, susijusias su moratoriumo paskelbimu, dera žvelgti iš tam tikros laiko distancijos. Visi argumentai už ir prieš pasakyti, sprendimas priimtas, tad ir ginčytis neverta. Kas teisus, kas klydo — parodys istorija, o ne vienų viltys ar kitų baimė.

Betgi moratoriumas tarsi rentgenas peršvietė ir mus pačius, tiksliai pasvėrė mūsų politinės nuovokos išteklius. Klausydamasis ginčų dėl jo ir pats juose dalyvaudamas, atkreipiau dėmesį į vieną mūsų psichologijos ypatybę, kurią pavadinčiau sąmonės mitologizavimu. Stebėdamas, kaip atkakliai, kaip fanatiškai kai kas gina kovo vienuoliktosios aktą, kaip reikalauja dėl jo aukotis, vos ne Margirio žygį kartoti, klausiau savęs — ką mums reiškia tas aktas?

Ar tai ir yra ta ilgai lauktoji nepriklausomybė, dėl kurios kiekvienas pasiryžęs aukotis? Ar tas aktas leidžia mums kontroliuoti Lietuvos valstybės sienas? Ar jis verčia palikti mūsų teritoriją svetimos valstybės kariuomenę? Ar jo galios pakanka, kad mus pripažintų užsienio valstybės? Deja, deja... Tai kas gi yra Nepriklausomybės aktas? Ar tai tikslas, kurio tauta siekė ilgus dešimtmečius, ar tik priemonė pasiekti tikrą, o ne popierinę nepriklausomybę?
Skaityti daugiau...
 
Žinios PDF Spausdinti El. paštas
—Algirdas Brazausakas, Lietuvos vicepremjeras, liepos 20 - 30 d. lankėsi JAV. Vašingtone jis aplankė valstybės departamentą, senatorius, Kongreso ir ekonominių firmų atstovus. Taip pat susitiko ir su Vliko bei Lietuvių Bendruomenės pirmininkais. Čikagoje, Niujorke ir kitur atliko pranešimus visuomenei, nušviesdamas dabartinę Lietuvos padėtį po blokados.
— Lietuvos Aukščiausioji Taryba liepos 17 d. priėmė krašto apsaugos prievolės įstatymą, kuriuo numatoma iki metų galo suorganizuoti Lietuvos kariuomenę ir karinę tarnybą atlikti nustatytu pakaitalu, jei kas dėl sąžinės vengtų aktyvios karinės tarnybos.
 
PRANAS NAUJOKAITIS — RAŠYTOJAS IR LITERATŪROS KRITIKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Anatolijus Kairys   
Pranas Naujokaitis   Nuotr. V. Maželio

Jau nuo seno įprasta prisiminti ir pagerbti savo valstybei, tautai, religijai, kultūrai ar bet kuriai visuomeninio judėjimo sričiai nusipelniusius asmenis, gyvus ar mirusius. Vieni iš savo tautai ir kultūrai nusipelniusių žmonių yra labai populiarūs, dažnai linksniuojami, jų pavardės mirga beveik kasdien laikraščiuose, jie sugeba taip gyventi, taip garsintis, taip skambinti visais varpais, kad visuomenė ima juos laikyti autoritetais, žymiomis asmenybėmis, nors daugelio jų darbai nėra nei reikšmingi, nei ypatingai svarbūs. O kiti, priešingai, dirba neįkainuojamos vertės darbus, bet gyvena tyliai, ramiai, nesikeldami į aukštybes, lyg pelės po šluota, neieško pelno, nei atlyginimo, nei garbės. Neretai tokie kenčia ir skausmą, net užuomaršą, priima kaip Dievo skirtą gyvenimo dalią.

Prie tokių ramiųjų ir tyliųjų, daug lietuvių kultūrai nusipelniusių žmonių priklauso rašytojas ir literatūros kritikas bei istorikas Pranas Naujokaitis, miręs prieš šešerius metus (1984.VIII. 12). Tiesiog ironija, kai tuoj po jo mirties jam sukako 80 metų, ir sukaktuvinis gimtadienis liko nepastebėtas. Amerikoje, kur įvairūs visuomeniniai bei politiniai įvykiai bangomis vienas kitą veja, tyliųjų darbininkų laimėjimai pasilieka antrame ar net trečiame plane. Bet tai ne vieno Naujokaičio — tai daugelio mūsų likimas.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Popiežius Jonas Paulius II liepos 1 dieną aplankė Šv. Kazimiero kolegiją Romoje ir jos koplyčioje atnašavo mišias. Po mišių pasiliko kolegijoje su lietuviais, sveikinosi, kalbėjosi, apdovanojo rožiniais... Popiežiaus priėmime kolegijoje dalyvavo vyskupai Antanas Deksnys, Paulius Baltakis ir arkivyskupas Paulius Marcinkus. Savo atsilankymu Šv. Kazimiero kolegijoje popiežius dar sykį išreiškė palankumą Lietuvai, kuri ryžtingai žengia į nepriklausomybę. Tai ypač aišku jo pasakytoje kalboje mišiose.

—    Amerikos katalikų vyskupai yra labai susirūpinę Rytų Europos katalikais, kurie po ilgos komunistų priespaudos labai suvargo. Jiems reikalinga visokeriopa pagalba — dvasinė ir medžiaginė. Tuo tikslu JAV Vyskupų Konferencijos vardu į Europą išvyko kelios delegacijos. Pirmajai vadovauja Čikagos kardinolas Joseph Bernardui. Jo delegacija į Maskvą atvyko rugpjūčio 18 d. Čia jis pareiškė, kad "pradeda istorinę misiją, kuri bus lyg koks Maršalo planas atstatyti Katalikų Bažnyčiai už plyštančios geležinės uždangos". Kard. Bernardino vadovaujama delegacija kaip tik ir nori padėti Rusijai bei jos valdomoms sritims, kuriose gyvena katalikai. Rugpjūčio 29 d. prie kard. Bernardino grupės prisijungė St. Louis miesto arkivysk. John May su savo vadovaujama delegacija, kuri rūpinasi centrine Europa. Maskvoj svečiai iš Amerikos susitiko su ortodoksų patriarku Aleksiejumi ir su kitais ortodoksų dvasininkais bei Sovietų valdžios atstovais. Abi delegacijos tą pačią dieną atvyko į Vilnių. Arkivysk. May gi su savo grupe tuojau iškeliavo į Latviją ir Ukrainą, o kardinolas Bernardin ilgesnį laiką pasiliko Lietuvoje ir lankėsi įvairiose vietose. Šioje delegacijoje yra ir išeivių lietuvių vyskupas Paulius Baltakis, kuriam sovietai pradžioje nenorėjo duoti vizos. Trečioji delegacija, kuriai vadovauja Nevvarko arkivysk. Teodoras McCar-rick, pasuko į Čekoslovakiją, Lenkiją ir Jugoslaviją. Ketvirtajai delegacijai vadovauja Los Angeles arkivysk. Ro-ger Mahony. Jis lankė Vengriją, Bulgariją ir Rumuniją.
Skaityti daugiau...
 
TĖVYNĖJE PDF Spausdinti El. paštas
100 dienų moratoriumą birželio 29 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba. Štai jo tekstas: "Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, būdama ir likdama tautos ir valstybės suverenių galių reiškėją, at-kurdama nepriklausomą Lietuvos valstybę ir visų tų galių vykdymo tikslu siekdama tarpvalstybinių Lietuvos respublikos derybų su TSR sąjunga, skelbia nuo derybų pradžios šimto dienų moratoriumą 1990 m. kovo 11 d. Aktui dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, tai yra sustabdo iš jo kylančius teisinius veiksmus".
—    Lietuvos Respublikos delegacijai deryboms su Sovietų Sąjunga vadovauja Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Į delegaciją stebėtojų teisėmis pakviesti Estijos ir Latvijos respublikų atstovai. Paliekama galimybė į delegaciją kviesti asmenis net iš lietuvių išeivijos, jeigu juos patvirtintų Aukščiausioji Taryba.
—    Kard. Vincentui Sladkevičiui rugpjūčio 20 d. suėjo 70 metų amžiaus. Jubiliatas gimė 1920 m. Žaslių parapijoje. 1939 m. baigė Jėzuitų gimnaziją Kaune ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. Ten mokslą baigė teologijos licenciato laipsniu ir 1944 m. buvo įšventintas kunigu. Kurį laiką dirbo parapijose, kol 1952 m. paskiriamas Kauno kunigų seminarijos prorektorium, prefektu ir netrukus dvasios tėvu. 1957 m. su popiežiaus leidimu Sladkevičius pakon-sekruojamas Kaišiadorių vyskupu pagalbininku, bet komunistinė valdžia tų pareigų eiti neleido ir jį ištrėmė į Nemunėlio Radviliškį. Ten atsidavė maldai, studijoms ir, kiek buvo galima, pastoracijai. Tik 1982 m. vysk. V. Sladkevičiui buvo leista grįžti ir valdyti Kaišiadorių vyskupiją. 1988 m. jis popiežiaus skiriamas Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku, o po mėnesio pakeliamas kardinolu. Lietuvio vyskupo paaukštinimas atkreipė visos Katalikų Bažnyčios žvilgsnį į Lietuvą. Kardinolo reikšmę pradžioje menkino Lietuvos komunistinė valdžia, bet greit persiorientavo. Kardinolo autoritetas ėmė smarkiai kilti, ir kard. Vincentas Sladkevičius šiandien yra energingas Lietuvos dvasinis vadovas. Jo drąsa bei išmintis stebina visus tautiečius be pažiūrų skirtumo. Sveikiname Jo Eminenciją šios sukakties proga, linkėdami ilgo amžiaus, jėgų ir sėkmingų žygių budint atgimusios tautos sargyboje.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Alfonsas Tyruolis: ŠIAPUS IR ANAPUS SAULĖS. Eilės lyrinės ir epinės. Čikaga. 1990. 104 p.
Antanas Paškus: ASMENYBĖ IR RELIGIJA PSICHOLOGINIO VYSTYMOSI PERSPEKTYVOJE. Išleido "Į Laisvę" Fondas lietuviškai kultūrai ugdyti. Čikaga. 1990. 156 p.
Andrius Norimas: KELIONĖ Į KAUNĄ. Premijuotas jaunimui romanas. Išleido Literatūros Mylėtojų Talka. Čikaga. 1990. 159 p. Kaina 12 dol. Kietais viršeliais — 12 dol.
4 DAINOS. Peizažas — žodžiai Prano Lemberto; Senas laikrodis — žodž. Leonardo Andriekaus; Beržas —    žodž. Juozo Tysliavos; Pabaigtuvės —    žodž. Gražinos Tulauskaitės. Muzika Giedrės Nasvytytės - Gudauskienės. Nei leidėjas, nei išleidimo vieta nepaminėti.
VILNIAUS MIESTO PLANAS. Paruošė G. Indreika pagal 1988-89 metų duomenis. 24 x 32 formato, sulankstyti arba plakato forma. Duodama turistinė rodyklė ir gatvių indeksas. Išleido Sakalas. Čikaga, 1990. Kaina 9 dol. (JAV).

 
ROMUALDO POŽERSKIO "ATLAIDAI LIETUVOJE" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Česlovas Grincevičius   

Romualdas Požerskis Čikagos Čiurlionio galerijoj 1988 suruošė įsidėmėtiną parodą nuotraukų, susijusių su atlaidais Lietuvoje. Daug kam ši paroda grąžino vaikystės ar jaunystės prisiminimus, nostalgiją. Fotografijos objektas buvo daugiausia žmogus, jo vidinė nuotaika, džiaugsmas, pakilimas, rūpestis, skausmas tų, kurie ilgus metus bekompromisi-niai kovoja už savo tikėjimo išlaikymą, už religines tradicijas. Šių ar anų laikų Lietuvos kaimo ar miestelio šventė buvo šventė ir parodos žiūrovui.

Po parodos Algimantas Kezys įspėjo daugelio mintį — suorganizuoti šių nuotraukų išleidimą. Ne vien lietuviui skaitytojui, bet ir amerikiečiui, kanadiečiui, dar kitiems. Greit surado ir sudomino leidėją — Loyola Uni-versity Press Čikagoje. Lietuviškai įžangą parašė Česlovas Grincevičius, angliškai pasinaudodamas šia įžanga, bet savarankiškai, pritaikydamas amerikiečiui skaitytojui — Mykolas Drunga. Apie Požerskio meną parašė
-------------
Žodis, pasakytas 1990 m. balandžio 6 d. Čikagoje, Jaunimo centre, Romualdo Požerskio knygos Atlaidai sutiktuvėse.

anglų kalba Vilniuje reziduojanti Laima Skeivienė, lietuviškai pats redaktorius Algimantas Kezys. Albumas didelio formato, liuksusiniam popieriuje, per visą puslapį 95 nuotraukos. Parašai po nuotraukomis lietuvių ir anglų kalbomis. Albumas pavadintas ATLAIDAI /Lithuanian pilgrimages.
Skaityti daugiau...
 
S. LIPSKIS — "KAI SAULĖ LIEPĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Edita Nazaraitė   
Kartais atrodo, kad mūsų laikmetis yra toks merkantiliškas, toks ciniškas,

o, regis, nei sielai, nei poezijai jau nebėra vietos — skuba ir godumas užvaldę mūsų gyvenimus. Štai gydytojo profesija — nuo senų senovės reprezentavo arba bent asociavosi su viena kilniausių, viena humaniškiausių profesijų. Deja, šiais laikais gydytojo įvaizdis gerokai pakitęs, neretai šie žmonės kaltinami godumu, dažnai — ne be pagrindo.

1989 m. Lietuviškos knygos klubas išleido poezijos knygą "Kai saulė liepė", kurios autorius yra gydytojas, tapantis paveikslus ir rašantis eiles — Stasys Lipskis iš Čikagos.

Gydytojo darbas išties sunkus, atimantis daug energijos, reikalaujantis visiško atsidavimo, net savotiškos aukos. Tačiau Stasys Lipskis dar kažkokiu stebuklingu būdu randa dvasinės energijos tapyti ir rašyti.
Skaityti daugiau...
 
BENELLIO "APSIAUTALAS" PAGAL BALĮ SRUOGĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Stankus - Saulaitė   
Algimanto Mackus Knygų leidimo fondo naujoji knyga svarbi ir mėgėjui skaitytojui, ir profesionaliam kritikui. Balio Sruogos prieš keturiasdešimt-šešerius metus išverstas Sem Benelli veikalas "Apsiautalas: Keturių veiksmų poema" (Čikaga: Mackaus Fondas/ Dalia Sruogaitė, 1988; aplankas Albino Elskaus; kaina 8 dol.), išleista "Balio Sruogos keturiasdešimtom mirties metinėm paminėti", mums visiems didelė dovana. Pati Benellio drama gal nieko ypatingo, išskyrus, kad, kaip tragikomedija, tuo pačiu linksmina ir liūdina. Kas yra ypatinga, tai Sruogos eilės, kurios gan pastoviu penkiapėdžiu jambu sukuria žavų žodžių sąskambį bei žaismą ir atspindi pagrindinį Benellio dramos konfliktą — įtampą tarp geros ir prastos poezijos kūrėjų, tarp tikro ir netikro grožio, galop, tarp gėrio ir blogio.

Leidinys rūpestingai paruoštas. Pats Sruogos vertimas sklandus — nepažymėta, kad kas jį būtų redagavęs. Gal tik sunkokai skamba "negraužia širdperša tavęs?" (78), bet "širdgėla" pasirodo dukart 80 psl., tai gal tik reikėjo sinonimo; nemalonūs garsai eilutės "Daug pradžiapradžių švintančių gražybių" (79), bet tai gal būtų buvę ištaisyta, vaidinimą statant, žodžius scenoje tariant. Jeigu vertimas yra redaguotas, norėtųsi, kad tai būtų pilnai atlikta nesumoderninta rašyba, pvz., žodžio "per daug" ("perdaug", 65) ir keletos kitų; veiksmažodžio laikai nesuderinti, pvz., psl. 117.
Skaityti daugiau...
 
ČEKISTO ŽVILGSNIS Į POKARIO LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. L.   
Lietuvoje dabar leidžiamų knygų eisena primena "Baltijos kelio" grandinę — susikabinusios rankom, jos siekia grožio, tiesos ir laisvės. Atokiai nuo tos eisenos kulksniuoja ir jai kumščiu grūmoja čekisto uniforma pasipuošusi 1989 m. išleista knyga — kuriozas — Konstantino Jevseičiko "Giltinės sutramdymas". Knygos autorius, veteranas saugumietis, aprašo kovas su lietuvių partizanais Merkinės apylinkėse nuo 1945 iki 1948 metų. Šiose kovose jis entuziastiškai dalyvavo, buvo infiltruotas į partizanų būrį ir apdovanotas "Raudonosios žvaigždės" ordinu.

Prieš totalitarinį okupantą kovojusieji Lietuvos partizanai knygoje vaizduojami kaip "buržuaziniai nacionalistai", vaikų ir moterų žudikai, "tarybų valdžios priešai ir jų pakalikai". Jiems talkininkauja hitlerininkai, buožės ir klastingi kunigai, kurie susilaukia reikiamo atpildo. Prieš tuos niekadėjus stojasi "liaudies gynėjai" ir "tarybiniai darbuotojai". Kilnūs, rūstūs ir kartkarčiais lyriški, jie, tėviškų rusų karininkų vadovaujami, narsiai kaunasi už "tarybų valdžią, už ateitį, už ramų gyvenimą".

Sekdamas dabartinių kitų stali-niečių pavyzdžiu, knygos autorius padaro smulkutį reveransą istorijai ir "demokratizacijai", įvade vienu sakiniu užsimindamas apie "Stalino kultą" ir "žiaurius valdymo metodus". Pačioje knygoje Stalinas ir jo nusikaltimai, esminė laikmečio dalis, mandagiai nutylimi. Jevseičiko pasaulyje Stalino santvarka išpildo "bežemio artojo" svajones...
Skaityti daugiau...
 
GORBAČIOVAS, RUSIJA, TOTALITARIZMAS VAKARŲ EUROPOS SPAUDOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Liepinis   
Iš Maskvos žaibai ir perkūnija. Lietuvių tautos ryžtas taikingai atstatyti savo valstybę sukelia audrą Kremliuje. Gorbačiovas perspėja, grasina, kalba apie "nesantaiką, kraujo praliejimą ir mirtį". Savo valdoms ir pasauliui jis tvirtina, kad jo opozicija Lietuvos valstybingumui pagrįsta kilniomis intencijomis — išvengti Europos destabilizacijos, išsaugoti taiką ir pastatyti pamatus naujiems Europos namams.

Šie Gorbačiovo argumentai daugelio užsienio stebėtojų neįtikina. Pavyzdžiui, prancūzų istorikas Alain Besancon pagrindine problema laiko imperialistinę galvoseną. Dabartinė padėtis, anot jo, yra marksizmo - leninizmo bankroto išdava. "Sunaikinus ideologinę magiją", rašo jis, "teliks viena magijos versmė — teiginys,  jog šiandien jau visiškai dekolonizuo-tame pasaulyje rusų tauta tebeturi teisę pasilaikyti imperiją ir kolonijas" Panašiai padėtį vertina ir dabar Paryžiuje gyvenantis rusų rašytojas Andriej Siniavski. Pripažindamas, kad tautinis klausimas šiandien yra viena opiausių tarybinės vyriausybės problemų, jis susumuoja tos problemos priežastį vienu žodžiu "Imperija". Tai, pasak jo, šimtmečių bėgyje sustatyta Rusijos imperija, kurią paveldėjo naujoji santvarka, ir po jos, ant senosios santvarkos griuvėsių pastatyta, konsoliduota ir pasauline galybe paversta tarybinė imperija. Šiandien tai vienintelė Imperija pasaulyje".
Skaityti daugiau...
 
J. KORSAKAITĖ: LIETUVIŲ IŠEIVIJOS DAILĖS APYBRAIŽOS PROSPEKTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė I. Korsakaitė   
I. Ingrida Korsakaitė. LIETUVIŲ IŠEIVIJOS GRAFIKA IR TAUTINIS IDENTITETAS.
Grafika — viena tų išeivijos dailės šakų, kuri ryškiausiai išsaugojo ir naujomis sąlygomis plėtojo nacionalinius savitumo bruožus. Istorinė jos raida. Stilistika, tematika, tautiniai motyvai ir įvaizdžiai. Organizaciniai meninio lietuvių bendruomenės gyvenimo faktoriai, padėję konsoliduoti jėgas ir puoselėti nacionalines kūrybos tradicijas: pedagoginė veikla, organizacijos, grupuotės, parodos, galerijos. Leidyba ir ryšiai su kitomis lietuvių kultūros sritimis. Įvairių žanrų — lakštinės bei iliustracinės grafikos, ekslibriso vieta bendrame emigrantų kultūros kontekste.

Pokario metais Vokietijoje veikusios Freiburgo meno mokyklos reikšmė ankstesnės lietuvių dailės krypties tęstinumui ir naujos dailininkų kartos ugdymui. Pirmasis emigrantų dailės periodas pokarinėje Europoje ir svarbus grafikos vaidmuo, siekiant išlaikyti bei pareikšti lietuvių etninį identiškumą. To meto ir vėlesnė V. K. Jonyno, V. Petravičiaus, P. Au-giaus - Augustinavičiaus, V. Rataiskio - Rato, T. Valiaus kūryba. Įsijungimas į meninį Europos gyvenimą, kaip ir anksčiau kūrybiškai derinant nacionalinių tradicijų ir moderniosios Vakarų dailės patirtį.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" PRENUMERATOS REIKALU PDF Spausdinti El. paštas
Šiame Aidų numeryje prenumeratoriai ras laišką, kuriuo prašoma pratęsti prenumeratą 1991 metams. Tai kviečiame padaryti iki Naujųjų Metų, nes New Yorko paštas, kuris kontroliuoja žurnalo kartoteką, paskelbė griežtesnes taisykles būtent neužsimokėjusiems iki Naujųjų Metų prenumerata privalo būti nutraukta. Tai labai griežtas ir mums didelį rūpestį keliąs potvarkis, nes kai kurie prenumeratoriai mėgsta atsilyginti metų būvyje.

Šiais metais žurnalo finansinė padėtis buvo gera. Beveik visi pratęsė savo prenumeratas. Daug kas atsiuntė garbės mokestį — 30 dol. Buvo ir tokių, kurie žurnalui paaukojo 100 dol. ar kiek mažiau. Jie bus paskelbti šių metų pabaigoje. Dėkojame visiems, o ypač Lietuvių Fondui, kuris šiais metais Aidams skyrė 2000 dol.

Administracija

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai