Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1991 m. 3 nr.
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Lietuva vėl nepriklausomų tautų šeimoje. L. A ........................................................ 169
Šv. Tėvo Jono Pauliaus II kalba lietuviams Lomžos katedroje ............................... 171
Aleksandras Šidlauskas — Išeiname iš kultūros griuvėsių  ................................... 174
Alio Balbieriaus poezija ............................................................................................. 181
Antanas Paškus — Naujas amžius — naujas mitas ................................................. 184
A. Vaičiulaitis — Apie Lietuvą Aleksandro Dumas knygoje .................................. 204
Algirdas Tupčiauskas — Pabaltijo šalių universitetas Hamburge - Pinneberge .... 206
Leono Lėto poezija ..................................................................................................... 212
Antanas Dundzila — Likimui mus apvogus .............................................................. 215

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Raimondas Kašauskas — Griūva totalitarinė ideologija ........................................ 229
J. Žygas — Muzikos šventė — Didysis išeivijos kultūrinis renginys ..................... 231
Dr. Stasys Bačkaitis — Septintasis pasaulio lietuvių Mokslo ir Kūrybos
Simpoziumas Lietuvoje .............................................................................................. 237

JAV prezidento pranešimas Kongresui apie pagalbą Pabaltijui .............................. 243
Mūsų buityje .............................................................................................................. 244

KNYGOS
Marija Stankus - Saulaitė — Venclovos poezijos knyga "Tankėjanti šviesa" ...... 246
Marija Stankus - Saulaitė — Jankutės naujasis veikalas "Saulėgrąžų tvanas" ... 248
K. Daugėla — Lithuanian Celebrations — Lietuvių šventės .................................. 248
Ignas Medžiukas — Antrojo pasaulinio karo dienoraštis (Alg. Gustaitis) ............. 250
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA VĖL NEPRIKLAUSOMŲ TAUTŲ ŠEIMOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

"Apreiškimo Jonui" knygoje parašyta, kad, žemei nušvitus nuo dangiško skaistumo, angelas šaukė: "Krito, krito didžioji Babelė, nes jos nuodėmės pasiekė dangų". (Apr. 18, 2,5).

Šv. Rašto aiškintojai manė, kad ta nelaboji Babelė esanti pagoniškasis Romos miestas, kuriame tiek daug būta nedorybių. Tačiau žvelgiant į XX-ąjį amžių, savo nuodėmingumu bei žiaurumu pralenkusį visas istorines epochas, švysteli mintis, ar tik anoji Babelė neišreiškia komunistinės sistemos? Juk kada yra buvę daugiau pralieto kraujo, pavergtų tautų, kalėjimų, baudimo stovyklų, kankinimo priemonių, išmarintų žmonių badu, melo, keršto, neapykantos, jeigu ne šiame šimtmetyje? Gal per anksti visa tai suvesti į milijonines statistikas, kurios pilnai parodytų šios nežmoniškai žiaurios ideologijos vaizdą. Blogis jau nebesutilpo ribose ir jis tiesiog liejosi iš krantų. Negana, kad buvo viena prieš kitą kiršinamos tautos revoliucijomis, naikinami komunizmo oponentai, skiepijama neapykanta net vaikų sielose, raunami įgimtos dorovės daigai, bet taip pat išeita į atvirą kovą net prieš Dievą. Bilijonai dolerių išleista ateistinei propagandai, meniškos šventovės paverstos sandėliais bei ateizmo muziejais, mokyklose ir net universitetuose eikvota laikas neva mokslinei marksizmo ideologijai, persekioti tikintieji, paverčiant juos žemesnės klasės piliečiais, pasauliui skelbta: "Mes jus palaidosime"...

Bet štai staiga ima braškėti ta persotinta blogiu sistema, svyruoti jos konstrukcija, kristi nuo pjedestalų sudievinti stabai, kol pagaliau iš tos sistemos principų bei padarinių beliko tik skeveldros. Tada jau nebereikėjo angelo. Nušvitus skaidresnei ateičiai, kiekvienas žmogus dabar gali šaukti: "Krito, krito didžioji Babelė!" Tai aiškus Dievo jėgos stebuklas, prieš kurį stovime apstulbę. Dievas savo galingos rankos staigiu mostu sugniuždė tai, kas krauju ir ašarom buvo statyta 74 metus.

To stebuklo vaisiai gi milžiniški. Štai iš komunizmo griuvėsių keliasi tautos nepriklausomai egzistencijai. Tai nelauktas reiškinys, kuris savo staigumu gąsdino net Ameriką. Girdi, kas bus, kai Sovietų Sąjunga suskils į daugelį valstybių? Tas nepagrįstas išgąstis net sulėtino pavergtų tautų išsivadavimo procesą, bet jo nesutrukdė. Įvykiai spontaniškai riedėjo. Juos tvarkė Dievo ranka.
Skaityti daugiau...
 
ŠV TĖVO JONO PAULIAUS II KALBA LIETUVIAMS LOMŽOS KATEDROJE PDF Spausdinti El. paštas

Šv. Tėvas Lomžoje (Algimanto Žižiūno nuotrauka)

Nuoširdžiai troškau susitikti su jumis savo viešnagės Lomžoje dienomis, todėl pirmiausia noriu didžiai pasidžiaugti, jog pagaliau galėjo įvykti šis maldos susitikimas čia, Lomžos vyskupijos katedroje — vyskupijos, kurią ir jūs sudarote gyvendami šiame krašte, melsdamiesi ir liudydami savo tikėjimą. Visus jus nuoširdžiai sveikinu.

Džiaugiuosi kartu su jumis, matydamas Lietuvos vyskupų atstovus, taip pat ir kitus Lomžos vyskupo pakviestuosius svečius. Šią valandą mano mintys nejučiomis nuklysta į gražų Seinų ir Suvalkų kraštą, kur gyvena sąmoninga lietuviška bendruomenė. Menu dailią Seinų baziliką, prie kurios esate artimai prisirišę, kur su Lenkijos primų, kardinolu Stefanu Višinskiu, kartu vainikavome Seinų Dievo Motinos statulą.

Gyvenate čia savo tėvų žemėje, siejami bendros lietuviškos kalbos, kuriai ypač daug yra nusipelnęs vyskupas Antanas Baranauskas, palaidotas Seinų katedroje. Jus vienija ir sieja rūpestis išsaugoti tikėjimą, kultūrą ir išlaikyti tautinius papročius savo šeimose ir parapijų bendruomenėse. Šitaip turtėja visa jūsų bendruomenė, o kartu ir Lenkija, kurios jūs esate piliečiai. Tokią laikyseną turėjau mintyje,
 
rašydamas Encikliką "Išganytojo misija": "Krikščionis ir krikščioniškoji bendruomenė iš esmės įsijungia į atskirų tautų gyvenimą ir, Evangelijos dvasios skatinami, lygiai įsitraukia į ištikimą tarnystę savo tėvynei, tautai ir kultūrai, taip pat visados siekia laisvės, kurią mums atnešė Kristus. Krikščionybė atvira visuotiniam broliškumui, nes visi žmonės yra to paties Tėvo vaikai ir broliai Kristuje!"

Akivaizdžiu jūsų lietuviškos kalbos ir kultūros išlaikymo ir puoselėjimo pavyzdžiu yra Punsko bendrojo lavinimo licėjus. Tiktai šitokiu jaunimo švietimo keliu užtikrinsite ateitį ir išlaikysite savo lietuviškąją savastį. Savosios bendruomenės gyvenime stenkitės tobulai įgyvendinti tą Bažnyčios nuoširdžiai siūlomą mintį.
Skaityti daugiau...
 
IŠEINAME IŠ KULTŪROS GRIUVĖSIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS   
ASEISTIKOS TRIPTIKAS

1. Tauta ir kultūra

Kai kalbama apie kultūrą, visi turi minčių, pasiūlymų, pageidavimų. Kai pradedama kalbėti konkrečiai, oponentai nurimsta, susigūžia ir nutyla. Mąstyti senoviškai jau neberealu, o samprotauti nūdieniškai dar neišmokta. Šiandieninis gyvenimas daugeliui kultūros valdininkų surezgė klastingas pinkles. Jose gerokai susipainiota. Žmonės įsitikino, kad perdėm ideologizuota kultūra yra praeities reliktas, kad ji neatliepia mūsų tautos dvasios sampratos. Pramoginės kultūros kultas, kurį itin subrandino jaunuomenė, taip pat neišskleidė savo šaknų ir nesulapojo. Pasirodo, daug triukšmauta dėl nieko, daug jėgų ir lėšų tuščiai iššvaistyta. Kokiu kultūros keliu pasukti, į kokias duris pasibelsti? Verta susimąstyti jau vien dėl to, kad kritinės gaidos, aplinkui girdimos, yra realios, svarbios, esmingos. Negalima neįsiklausyti į tautos balsą, negalima nuošaliai palikti sergantį ligonį. Juolab, kad kultūra — tai mes visi; mūsų bendravimas ir laisvalaikis; mūsų palikimas ir nūdienos triūsas; mūsų tikėjimas ir darbai; viltys ir kasdienybė. Įsisupę į patogią materialinių vertybių maršką, negalime būti nepaslankūs ir nemąslūs, išglebę ir prisitaikę. Tauta nedovanos ištižimo ir neperspektyvaus žvilgsnio, tauta skubiai prašo gręžtis į praeitį, susikaupti ir ryžtis įvertinti jos turtingą palikimą, kuris buvo apspjaudytas, pasmerktas ir nuvertintas kaip pasenusi prastos prekyvietės prekė. Laimei, Lietuva išsaugojo savo didžiąją liaudies kultūros kraičio skrynią, kurioje rietimais guli tradicijos ir papročiai, šventės ir apeigos, kalba ir tautosaka, vietovardžiai ir kaimo žmonių išsaugota atmintis. Be jos — mes tuščiaviduriai tauškaliai, vienadieniai išminčiai.

Pakito kultūros namų darbo samprata. Šiandien jie negali būti vien tiktai ideologizuotų renginių būstinė. Juose lankytojui turi būti jauku ir įdomu; jis čia turėtų pailsėti, lavintis. Jeigu į kultūros namus lankytojas neina, vadinasi, tokia įstaiga nebereikalinga. Fasadine kultūra ilgai dabinęsi, pastebėjome, kad turi pasibaigti metas, kai į meno saviveiklą žmonės varu varomi, kai paskaita "organizuojama", kai kamerinės muzikos koncerto klausosi pradinukai, vos ne su virvele auklėtojos atvesti. Toks kultūrinimas prie gero neveda —jis tiktai atbaido ir atgraso. Kultūros namuose turi sau vietą rasti piešėjas ir drožėjas, kolekcionierius ir bibliomanas, eiliuotojas ir kraštotyrininkas.
Pastebėtina, kad bibliotekos dirba sau, o kultūros namai sau. Tai senoviška ir visiškai "nerentabilu". Šie kultūros židiniai turėtų jungtis, surasdami bendrus sąlyčio taškus ir naują veiklos turinį, o ne tolti. Laisvalaikis — tai ne dykinėjimas ir vazonės, tai ne tuščialaikė pramogėlė ir pasibastymas pakultūmamiais. Laisvalaikis — tai kūryba, savo gebėjimų raiška; tai kultūringas bendravimas ir savišvieta.
Kiek tuščių valandų praleidžia jaunimas, baisu ir apsakyti. Turiu galvoje ne diskoteką ir šokio vakarą, kur susipažįstama, atsipalaiduojama, pasilinksminama. Dūla lentynose knygos, nesulaukdamos skaitytojų, tuštėja širdimi ir dvasia, kai į rankas jau nepaimamas poezijos tomelis ar reprodukcijų aplankas. Jeigu prasidėjo didysis Atgimimas, tai mokykimės filosofuoti ir disputuoti, fotografuoti ir muzikuoti, kalbėti ir mąstyti kaip buvo kilniaisiais Renesanso metais. Tranzistorius, kabantis ant papilvės, dar ne kultūra; rokas, sprogdinantis ausų būgnelius, trikdantis kaimynų ramybę, dar ne muzikinis lavinimasis. Laimei, jau laikraščiuose ir žurnaluose yra paskaitomų straipsnių, jau ir televizoriaus ekrane šmėsteli prasminga išmintis, kilnus pokalbis apie žemę, kalbą, tėvynę, darbą ir Lietuvą. Po truputį, pamažu pradėsime dorai dirbti ir dar doriau gyventi.
Skaityti daugiau...
 
Vytautas Landsbergis ir Julijonas Steponavičius PDF Spausdinti El. paštas

Vytautas Landsbergis, Aukščiausios Tarybos pirmininkas, tarp daugybės pavojų laimingai išvedęs tautą į nepriklausomybę.

Vilniaus arkivysk. Julijonas Steponavičius, ryžtingai gynęs persekiojamą religiją, net 27 metus komunistų laikytas namų arešte nuošaliame Žagarės miestleyje, birželio 25 d. miręs Vilniuje.

 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALIS BALBIERIUS   
TEKANČIOS LYGUMOS

Kur jūs tekate, lygumos, žaliosios vasaros šalys,
aš kaip laivas plaukiu per banguotas viršūnes žolių.
Šičia kraujo pradžia, čia gyvenimo mano upelis
renka vandenis protėvių pelkių gilių.

Kur jūs tekat lyg jūros, išsupę alksnynų mėnulį,
šviesų amžiną sargą, parimusį amžių mūšoj.
Jo platus kalavijas lyg Nemunas žvilga vidunaktį
ir klausosi šėlstančio laiko kalbos.

LIŪDESYS
 
Ir liūdesys sutvers poetą
kaip vyšnios žiedą sutveria pavasaris
ir laiko vėjas palytės tą šaką
ir aukso spindulius atskleis jai vakaras

vešli žolė šuoliuos per lygumas
lyg žalias žirgas debesynų karčiais
ir vyšnios žiedas patekės kaip saulė
ir nusileis kaip saulė vieną kartą

Skaityti daugiau...
 
NAUJAS AMŽIUS — NAUJAS MITAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS PAŠKUS   
Pasižvalgę po didesnes knygų parduotuves (knygynus), pastebėsime jose atskiras sekcijas, pavadintas Naujuoju amžiumi. Pavartę ten sukrautas knygas, nustembame jų egzotiškais pavadinimais bei svarstomų dalykų įvairumu: okultizmu, astrologija, įvairiais meditacijų bei terapijų būdais, kultais ir 1.1. Kai kurios didžiosios leidyklos, kaip Bantam ir Bal-lantine, turi įsisteigę net atskirus Naujojo amžiaus skyrius. O universitetų skaityklų lentynose gulintys, anksčiau neregėti žurnalai (New Age, Yoga Journal, East-West Journal, New Realities, Whole Life Times...) taip pat atspindi paslaptingo Naujojo amžiaus mentalitetą. Tačiau Naujojo amžiaus spalvomis nusidažė ne vien tik raštija, išreiškianti žmonių galvoseną, bet ir kitos kultūrinio gyvenimo šakos: muzika (pvz., Windham Hill), švietimas, politika ir net religinės išraiškos. Jei taip, tai ar nebūtų pravartu pasiteirauti, kas yra tas Naujasis amžius ir kaip jis reiškiasi vakarietiškoje aplinkoje.

1. Kas jis?

Šiam klausimui atsakymo ieškosime, eidami stebėjimo ir analizės keliu. Pirmuoju atveju mėginsime nustatyti, kokie nūdienos reiškiniai (pvz., kultai) priklauso Naujojo amžiaus judėjimui ir kokie tėra tik senųjų mitų grįžimas. Antruoju atveju bandysime ieškoti bendrų filosofinių prielaidų, kuriomis remiasi Naujojo amžiaus pastatas. Atrodo, kad Naujasis amžius yra nauja sudvasinto sekuliarizmo forma, nauja ateities vizija, siekianti tapti monoteistinių, ypač krikščioniškų, religijų pakaitalu. Gi tas pakaitalas ima skverbtis į pažinimo, emocijų ir veikimo plotmes.

a. Perspektyvų tinklas

Naujojo amžiaus judėjimas nesiduoda lengvai nusakomas. Į jį mat, pasak kultų žinovo Kent Burt-ner, subėga "visa eilė netradicinių religinių organizacijų, įvairių savigalbos programų, moderniųjų raganų kerėjimų, gausi grupė sąmonės treniruočių ir ezoteriškų šėtono kultų".1 Be to, Naujojo amžiaus išraiškos yra menkai koordinuotos ir kartais viena nuo kitos gerokai skiriasi. Vadinasi, Naujojo amžiaus judėjimas yra gana eklektiškas, apimantis skirtingas, kartais net prieštaringas koncepcijas bei elgsenos stilius. Jo atstovų padaryti pareiškimai gali neatitikti visų judėjimo narių nuomones. Be to, Naujasis amžius akcentuoja kaitą ir evoliuciją, todėl nemažai šio judėjimo vienetų nuolat keičia savo perspektyvas. Iš tiesų Naujojo amžiaus judėjimas yra protėjiš-kas (kaitus) reiškinys, apimantis visokius kultus, kaip, sakysime, scientologijos bažnyčią, susivienijimo bažnyčią, tik iš vardo (nominalias) savęs patobulinimo programas, kaip Gyvenimo šaltinį (Life-spring) ir EST; taip pat nesuskaitomą daugybę "mokytojų", suliejančių psichoterapinius būdus su rytietišku misticizmu, okultizmu, piramidžių "gydomąja galia" ir kvarco kristalais, prieškrikščioniškų laikų pagonizmu ar kerėjimu ir kitokiomis spiritualizmo formomis".2
Skaityti daugiau...
 
APIE LIETUVĄ ALEKSANDRO DUMAS KNYGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. VAIČIULAITIS   
Antanas Vaičiulaitis, rašytojas, literatūros kritikas, pedagogas, diplomatas, žurnalistas, Aidų vyr. redaktorius 1950 -1964 metais. Jam birželio 23 dieną suėjo 85 metai amžiaus. Sveikiname!
V. Maželio nuotrauka

Aleksandras Dumas (1802 - 1870) mums ypač žinomas iš tokių knygų kaip Grafas Montekristas, Lietuvoj išleistas 1928 m. (Pr. Morkūno vertimas) ir Trys muškietininkai, išversti J. Pajaujo ir pasirodę Kaune 1929 metais.

Le Maitre (Tarmes (Paris, 1861) lietuviškai galėtų būti "Ginklų meistras" ar "Ginklų mokytojas". Mat prancūzas Grisier yra puikus fechtuotojas ir, būdamas jaunas, pasišauna keliauti Petrapilin pasipinigauti. "Gyvenau dar iliuzijomis, — pradeda jis savo pasakojimą, — turėjau 4000 frankų sumą, kuri man vaidenos kaip neišsenkamas lobis, ir girdėjau kalbant apie Rusiją, kaip apie tikrą Eldorado menininkams, šiek tiek pranašesniems savo mene, o kadangi nestigo man pasitikėjimo, nusprendžiau vykti į Petrapilį" (4 p.).

Fechtavimo pamokoms jis ten rado garsių mokinių. Savo ginklą jis išbandė net su didžiuoju kunigaikščiu Konstantinu. Tarp kitų savo mokinių Grisier mini imperatoriaus pusbrolį Nariškiną, kunigaikštį Trubeckojų ir "daugelį kitų ponų iš pirmųjų Petrapilio šeimų". Tarp jų matome ir "Povilą Bo-brinskį, nors nepripažintą, bet laikomą Grigaliaus Orlovo ir Katarinos Didžiosios anūku" (99 p.).
Skaityti daugiau...
 
PABALTIJO ŠALIŲ UNIVERSITETAS HAMBURGE - PINNEBERGE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS TUPČIAUSKAS   
ŽVILGSNIS IŠ 45 METŲ ATSTUMO

1. Pasitraukimas iš Lietuvos

1940 metų birželio mėn., bolševikams okupavus Lietuvą, pirmieji šimtai lietuvių, gelbėdami savo gyvybę, pasitraukė į Vokietiją. Tarp jų didelę dalį sudarė inteligentai, ėję svarbias pareigas valstybės administracijoje, kariuomenėje, kultūros ir švietimo baruose. Tokių jų žingsnių pagrįstumą patvirtino vėlesni, tuoj po mėnesio, liepos 11-12 dienomis sekę areštai, kuomet buvo suimta virš 2000 asmenų. Buvo suimti visuomenės veikėjai, žurnalistai, karininkai, mokytojai, mokslininkai, dvasininkai, turintys autoritetą tautos tarpe ir galėję pakenkti numatomam liepos 21 d. farsui apie "savanorišką darbo Lietuvos įstojimą į Sovietų Sąjungą". Dar vėlesnis, 1941 m. birželio 13-16 d., masinis lietuvių tautos trėmimas, kuomet buvo išvežta per 34 000 žmonių, patvirtino ir įtikino, kad Maskvos komunistai Lietuvos statytinių rankomis siekia tautą palikti be inteligentijos ir tuo pačiu "palengvinti jai kelią į šviesų rytojų".

Taigi, kuomet 1944 metų vasarą į Lietuvą artinosi "antrasis išvadavimas", lietuviai, neužmiršę prieš trejus metus gautų pamokų, bėgo nuo artėjančio pavojaus. Didžiulis lietuvių srautas (apie 3% tautos) pasklido po Vakarų Europą: Austrijoje atsidūrė apie 2500 žmonių, Danijoje — 200, Italijoje — 800, Norvegijoje — 800, Prancūzijoje — 1500, Švedijoje — 450, Šveicarijoje — 200, Vokietijoje — 70 (amerikiečių zonoje — 38 000, anglų zonoje — 27 000, prancūzų zonoje — 5 000). Remiantis šiais duomenimis, pabėgėlių srautą sudarė 76 450 Lietuvos žmonių.1 Greta šio kiekio negalima užmiršti, kad, sovietams okupavus Lietuvą, į Vokietiją iš Lietuvos (be vokiečių okupuoto Klaipėdos krašto) repatrijavo apie 40 000 gyventojų, iš kurių daugiau kaip pusė buvo lietuviai,2 o vėliau, 1944 m. pabaigoje ir 1945 m. pradžioje, buvo evakuota dalis Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos gyventojų lietuvių. 1949 m. duomenimis, Vakarų Vokietijoje iš Klaipėdos krašto buvo 45 000 lietuvių, iš kurių tik 3% glaudėsi DP stovyklose.3 Be to, žinoma, kad į įvairias vokiečių pagalbinės kariuomenės dalis buvo mobilizuota apie 25 000 Lietuvos vyrų, kurių dalis, karui baigiantis, pabėgo, o apie 17 000 buvo internuoti belaisvių stovyklose.4 Tokiu būdu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, Vakarų Europoje po karo atsidūrė virš 100 000 Lietuvos gyventojų. Dažnai, minint pasitraukusių iš Lietuvos kiekį, pateikiami 1946 m. lapkričio 1 d. UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration — Jungtinių Tautų Paramos ir Atstatymo Administracija) paskelbti duomenys, kad Vakarų Europoje atsidūrė apie 63 000 lietuvių, užmirštant pridurti, kad UNRRA registravo tik DP stovyklose esančius.3 Reikia manyti, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta lietuvių pabėgėlių statistika yra pilnesnė, tuo labiau, kad analogiškas neatitikimas liečia latvių ir estų statistikas. Vėlesni apskaičiavimai teigia, kad karo metu į Vakarus ir Vokietiją išvyko apie 120 000 Lietuvos gyventojų.5
Skaityti daugiau...
 
O TIK VIENOS LŪPOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONAS LĖTAS   
O TIK VIENOS LŪPOS

-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------


Kur ta-as šaltinėlis
Kur a-aš jaunas gėriau

O TIK VIENOS LŪPOS — BUVO TAI KADAISE
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------

Kur ta-a mano mergužėlė
Kurią aš mylėjau?

O TIK VIENOS LŪPOS — BUVO TAI KADAISE TAIP MOKĖJO ŽAISTI,
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
-----------------------------------------------------
Skaityti daugiau...
 
LIKIMUI MUS APVOGUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS DUNDZILA   
Antanas Dundzila, novelės "Likimui mus apvogus" autorius.

—    Daktare, šiandien man truputį geriau. Nebeūžia ausyse, nors vis skauda tą sulaužytą ranką, — lėtai tardamas žodžius, išvarginto žmogaus akimis į mane žiūrėjo senyvas vyriškis.
—    Pone Sloveli, pastarosiomis savaitėmis jūs man atrodote geriau, — raminau jį, nors pakilęs jo kraujo spaudimas nieko gero nežadėjo.
Gerai, kad jis buvo liesas, iš jaunystės atletiško sudėjimo, vidutinio ūgio vyras. Tačiau atsižvelgiant į jo septynių dešimčių metų naštą, cukraligę ir nesuskaičiuojamai surūkytų cigarečių sugadintus plaučius, pradėjusi tinti dešinioji koja man nepatiko.
—    Ar kojos netirpsta, galite vaikščioti?
—    Galiui galiu, — jis skubėjo lyg norėdamas pats sau užsitikrinti sveikatos būklę. — Pavargstu greitai, bet einu gerai.
—    O galva nesvaigsta atsistojus?
—    Jau seniai išmokau stotis lėtai, lėtai pradėti eiti, — šyptelėjo mano pacientas. — Kartais būna ir taip, kaip lėktuve be deguonio aukštokai skrendant...
Aš žinojau, kad mano pacientas yra buvęs lakūnas, tad į šį jo palyginimą nekreipiau dėmesio. Pasižymėjęs patikrinimo duomenis, bandžiau kalbą pakreipti kita linkme:
—    Tai kada vėl jus aplankys šeima?
—    O nežinau... Sūnus užsiėmęs, o dabar dar nori į Čekoslovakiją nuskristi. Žinote, bepigu dabar, kai Čekoslovakija vėl Čekoslovakija, o ne rusų smaugiamas šuniukas.

Mudu jau anksčiau buvome išsikalbėję, ir aš žinojau, kad jis čekas. Jis buvo daug vyresnis už mane. Baigiantis karui, kai žmonės bėgo iš Lietuvos, aš dar dešimties metų neturėjau. Jis tuo metu jau skraidė britų aviatorių gretose. Pilotai, tiesa, tais laikais buvo labai jauni, nes britams jų labai trūko. Karui pasibaigus, Slovelis grįžo Čekoslovakijon, bet po komunistų perversmo ją vėl paliko. Kurį laiką tada dar bastėsi po Europą. Vėliau gavo piloto vietą Flying Tiger oro transporto bendrovėje ir įsikūrė Amerikoje.
--------------------
* Novelė, laimėjusi Lietuvių rašytojų draugijos Aloyzo Barono vardo 1990 metų 500 dol. premiją. Vertinimo komisija: Nelė Mazalaitė, Alina Staknienė, Leonardas Žitkevičius.

Kartais jį apžiūrėjęs pagalvodavau, kas jis buvo per žmogus, kai dar buvo jaunas. Iš jo paties pasakojimų reikėjo spėti, kad avantiūrinės dvasios bent protarpiais jam nestigo. Kaip profesionalas, jis turėjo būti geras pilotas, išskraidęs tūkstančius valandų. Tačiau laimė nuo jo kartais nusisukdavo, nes du sykius turėjo nusileisti ne savo noru, skridimo tikslo nepasiekęs. Nors jis ir buvo išgyvenęs avarijų siaubą, tačiau liko sveikas, išskyrus sulaužytą ranką.
Skaityti daugiau...
 
GRIŪVA TOTALITARINĖ IDEOLOGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Raimondas Kašauskas   

Jau kone pačioje atgimimo pradžioje pasigirdo žodžiai: desovietizacija, depolitizacija, deideologiza-cija. Jie dar ilgai bus aktualūs tiek mums, besivaduojantiems iš sovietinio kolonijinio jungo, tiek visai iš įšalo atitirpusiai Rytų ir Vidurio Europai. Ir visam pasauliui, besikratančiam apgaulingos utopijos, už kurią taip skaudžiai sumokėta. Totalitarinė komunizmo ideologija, daug dešimtmečių dangsčiusi šiurpius nusikaltimus, mulkinusi žmoniją, žlunga plačiu frontu. Net Vakarų Europos komunistų partijos (dažnai ortodoksiškos) skubiai keičia pavadinimus. Gėdijamasi žodžio, kuris neseniai turėjo magiškos reikšmės!

Iš tiesų, žodis čia niekuo dėtas (lot. communis — bendras), jei ne siaubinga jo patirtis. Niekuo dėtas ir žodis ideologija, sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių (idea — sąvoka, lo-gos — žodis, kalba), primenančių Europos kultūros aušrą. Nelemtas turinys įgytas mūsų amžiuje. Stai kaip ideologija apibūdinama sovietiniame tarptautinių žodžių žodyne: "Visuomenės ekonominių santykių atspindys, jų socialinių principų pagrindimo teorija, skleidžiama įvairiomis visuomenės sąmonės formomis (filosofija, politika, teise, menu, religija)". Švelniai pasakyta!

Užimti kasdieniniais įvykiais, politika, kartais išleidžiame iš akių jos griuvimo vyksmą. Bet žmonijos atmintyje ši ideologija išliks kaip košmariškas sapnas.
Skaityti daugiau...
 
MUZIKOS ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.Žygas   
Didysis išeivijos kultūrinis renginys

Drąsiai galima teigti, kad tokio renginio, kaip Muzikos šventė, išeivija nėra turėjusi ir, greičiausia, nebeturės. Tiesa, Dainų švenčių yra buvę didesnių, bet tokio kultūrinių renginių telkinio dar niekuomet nebuvo. Šią šventę sudaro keturiolika įvairių renginių. Tai iš anksto pasakau, kad skaitytojai suprastų, jog jų visų plačiau aprašyti neįmanoma. Kartu su atbundančia tauta nori žengti ir išeivija. Susitarus su Lietuvos Respublikos Operos ir baleto teatru dėl bendros operos "I Lituani" statymo, atsivėrė naujos galimybės. Kai iš Vilniaus atvyksta 82 profesionalai menininkai, būtų nelogiška pasitenkinti tik opera. Tad atsirado religinis koncertas, kurio šiaip gal nebūtų buvę. Ir baleto koncertas, kuris netikėtai susilaukė didelio dėmesio. Kai suvažiavo tiek daug mielų svečių iš tėvynės, kilo noras su jais ir tinkamai atsisveikinti — tad prisidėjo atsisveikinimo koncertas.

Meno parodos

Neoficialiai Muzikos šventė buvo pradėta gegužės 10 d. Jaunimo Centre, atidarant meno parodą. Šioje parodoje reprezentuojami 47 Lietuvos grafikai. Tai Sąjūdžio grupės menininkai, kurie savo darbų kolekciją padovanojo išeivijai. Trumpu žodžiu parodą atidarė ir išeiviją pasveikinio dail. Rimtas Tarabilda. Dr. Ingrida Korsakaitė, dailėtyrininkė, trumpais ir taikliais žodžiais supažindino su kolekcijos visuma ir atskirais dailininkais. Parodos atidaryme dalyvavo gana daug svečių iš Lietuvos. Gegužės 11 d. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje įvyko kitos parodos atidarymas, būtent dail. Anastazijos Tamošaitienės kilimų. Buvo apgailestauta, kad pati šių kūrinių autorė negalėjo dalyvauti. Jai atstovavo jos sesuo Aldona Veselkienė. Susirinkusius pasveikino St. Balzekas, Jr., šio muziejaus steigėjas ir direktorius. Algimantas Kezys susirinkusius supažindino su dailininkės kūryba. Šiuo atveju pristatytojui buvo lengva kalbėti, kadangi ant sienų iškabinti kūriniai kalbėjo patys už save. Menotyrininkė Viktorija Matranga dalyvius supažindino su naujai išleista monografija Anastazija Tamošaitienė. Aldona Veselkienė, Tautodailės instituto Čikagos skyriaus steigėja ir buvusi pirmininkė, keletą monografijos egzempliorių įteikė nusipelniusiems instituto veikėjams.

Religinis koncertas 

Koncertas įvyko gegužės 15 d. Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje Brighton Parke, Čikagoje. Bažnyčia buvo pilna — žinančiu teigimu, klausytojų buvo apie 1200. Programoje dalyvavo dirigentai Česlovas Radžiūnas, Alvydas Vasaitis ir Vytautas Viržonis. Solistai: Vincentas Kuprys — bosas, Arvydas Markauskas — baritonas, Irena Milkevičiūtė — sopranas, Virgilijus Noreika — tenoras, Dana Stankaitytė — sopranas ir Jonas Vaznelis — bosas. Dalyvavo chorai: Čikagos Lietuvių Operos vyrų choras, Lietuvos Operos choro grupė ir Lietuvos Respublikos Operos ir baleto teatro simfoninis orkestras.
Skaityti daugiau...
 
PATIKSLINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Vinco Trumpos straipsnyje "Dr. Jonas Šliūpas — aušrininkas" (š. m. Aidai, Nr. 2, p. 101, skl. 1, pastraipa 4, eil. 7) sakinys turi būti "Man atrodo, kad be reikalo Vytautas Šliūpas, pasiremdamas nelabai kompetentingais autoritetais, bando švelninti kai kuriuos dr. Jono Šliūpo gyvenimo ir veiklos bruožus".

Tame pačiame Aidų numeryje, p. 106 žemai prie grupinės nuotraukos turi būti šis aprašas: "Pirmoji Lietuvos valst. atstovybė Londone (1919 m. kovo mėn.) su jos šefu dr. Jonu Šliūpu priešakyje, atvykus ten naujam Lietuvos atstovui V. Čepinskiui ir patarėjui K. Bizauskui (abu juodu sėdi iš dešinės). Pataisa — Pr. Zundės.
 
SEPTINTASIS PASAULIO LIETUVIŲ MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Stasys Bačkaitis   
Lietuvių tautos istorijos lapus per ilgus amžius rašė įvairių tautybių oficialūs ir neoficialūs raštininkai. Nors su pasididžiavimu skelbiamės turį vieną iš seniausių universitetų Rytų Europoje, Lietuvos istorijos, statuto ir beveik visi kiti svarbesnieji valstybiniai dokumentai iki nepriklausomybės dienų buvo parašyti ne lietuvių kalba. Jie neišryškino nei lietuvių tautos valstybingumo sampratos, nei jos vaidmens Europos istorijoje, nei indėlio į pasaulio kultūrą.

Rytiniai, pietiniai ir vakariniai kaimynai jau nuo Gedimino laikų sa-vinosi lietuvių tautos kultūros, meno ir mokslo daigus ir sodino juos savose dirvose. Lietuviai menininkai, mokslininkai ir net valstybininkai su "perkrikštytu" identitetu neretai figūravo kitų tautų istorijos lapuose, dažniausiai net nepaminint, kad jie įkvėpimo pasisėmė iš lietuvių tautos kultūrinio aruodo. Net iki pastarųjų dienų norėta ištrinti Lietuvos vardą iš pasaulio žodynų bei žemėlapių ir priklijuoti jai išnykstančios amorfinės genties etiketę. Tačiau tautoje buvo susikaupusios didžiulės ir dar nesužalotos gyvastingumo jėgos. Nors šimtmečių tėkmėje nutautėjusi aristokratija ir įvairaus plauko biurokratai, vietoje vadovavę tautai, dažniausiai nuėjo tarnauti Lietuvos engėjams, tačiau iš kaimo kilusi inteligentija, kaip saulės ištroškęs želmuo, pradėjo audringą atgimimo erą. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis atgaivino pilną tautos sąmoningumą ir padėjo pagrindus jos tolimesniam vystymuisi. Išaugo nauja ir susipratusi inteligentijos karta, stiprus mokslininkų, kūrėjų bei kultūrininkų branduolys, pajėgus toliau ugdyti savo eiles ir išeiti į pasaulio areną.

Neišblėso laisvės siekis ir naujos bei siaubingai klaikios 50 metų trukusios okupacijos metu. Šimtai tūkstančių ištremtų bei išžudytų ir taip pat ne iš geros valios iš Lietuvos pasitraukusių tautos sūnų bei dukterų buvo didžiausias nuostolis tautos gyvastingumui, kurio pasekmės jaučiamos dar ir šiandieną. Turime būti dėkingi tiems ištvermingiems ir susipratusiems tautiečiams, kurių laikas, aplinka ir dažnai žiaurus okupanto teroras nesužlugdė, neišmušė iš vėžių, kurie išlaikė lietuvybės dvasią ir puoselėjo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo idealą bei tikėjimą iki jos prisikėlimo dienos.
Skaityti daugiau...
 
JAV PREZIDENTO PRANEŠIMAS KONGRESUI APIE PAGALBĄ PABALTIJUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė George Bush   
Remdamasis Viešojo įstatymo 101-309 104 Nuostatu, 256 straipsniu, pateikiu jums šią ataskaitą apie JAV vyriausybės priemones taikiam Pabaltijo valstybių nepriklausomybės atkūrimui paremti.

1940 m. Sovietų Sąjunga smurtu užėmė nepriklausomas Pabaltijo valstybes Estiją, Latviją ir Lietuvą. Po inscenizuotų rinkimų šios trys šalys buvo inkorporuotos į TSRS. Jungtinės Valstijos niekada nepripažino Pabaltijo valstybių inkorporacijos į TSRS. Jungtinės Valstijos palaiko diplomatinius santykius su senųjų nepriklausomų vyriausybių atstovais ir glaudžiai bendradarbiauja su visų trijų Pabaltijo šalių demokratiškai išrinktomis naujosiomis vyriausybėmis.

Jungtinės Valstijos nuolatos rėmė pabaltiečių daugumą, niekada nepraradusią vilties kada nors atgauti laisvę. Devintojo dešimtmečio pabaigoje trijuose Pabaltijo kraštuose užgimė ir ėmė stiprėti demokratiniai judėjimai. Aktyviausi iš jų buvo Lietuvos Sąjūdis, Latvijos Liaudies Frontas, Estijos Liaudies Frontas ir Estijos Piliečių Komitetai. Iš esmės laisvais rinkimais 1990 m. pradžioje demokratinės jėgos gavo balsų daugumą visuose trijuose parlamentuose ir suformavo nepriklausomybės siekiančias vyriausybes.

1990 m. kovo 11d. Lietuvos parlamentas paskelbė visišką ir neatidėliotiną Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Po aštuonių dienų, kovo 19, prezidentas Gorbačiovas paskelbė Lietuvos deklaraciją neveiksminga ir pareikalavo, kad lietuviai atkurtų padėtį, buvusią iki kovo 11-osios ir pripažintų sovietinių įstatymų pirmenybę. Šį Sovietų vadovybės dekretą sekė bauginamieji karinių dalinių manevrai Vilniuje, o vėliau — ekonominė blokada, nutraukiant būtiniausių produktų, tarp jų naftos ir dujų, tiekimą. Tas neįbaugino Estijos ir Latvijos, ir jos taip pat priėmė deklaracijas, galutiniu tikslu skelbiančias nepriklausomybės atkūrimą po pereinamojo laikotarpio.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
JAV LB Krašto valdybos Švietimo tarybos pirmininkė Regina Kučienė, prasidedant mokslo metams, kreipiasi į visuomenę, prašydama stipriau paremti lituanistines mokyklas, nes gaunama iš Lietuvių Fondo parama ir mokinių tėvų įnašai esą nepakankami visoms išlaidoms apmokėti. O jų esą daug; ypač aukštos nuomojamų patalpų kainos.

AIDAI nuo Naujųjų Metų susijungs su NAUJUOJU ŽIDINIU Jungtinio žurnalo leidėjams rūpi, kad dabartiniai Aidų prenumeratoriai taptų naujojo žurnalo prenumeratoriais. Tuo reikalu šį rudenį visiems bus išsiųstas atskiras kvietimas su informacija.

—    Įvykiai ryšium su Lietuvos nepriklausomybe: rugsėjo 2 d. JAV prezidentas paskelbė Pabaltijo tautų nepriklausomybės pripažinimą; rugsėjo 6 d. Sovietų Sąjungos taryba taip pat pripažino Pabaltijo valstybes nepriklausomomis; rugsėjo 17 d. Pabaltijo valstybės Lietuva, Latvija ir Estija priimamos į Jungtines Tautas ir ten iškilmingai iškeliamos jų vėliavos. (Priėmimo posėdyje dalyvavo minėtų valstybių prezidentai ir tarė žodį); rugsėjo 18 d. Lenkijos konsulate Niujorke surengtas diplomatams ir ypatingiems svečiams priėmimas, kuriame dalyvavo daug valstybių diplomatų ir sveikino Pabaltijo prezidentus. Tai buvo labai iškilmingas pobūvis su vaišėmis. Apsilankė ir Niujorko miesto majoras.
—    Anicetas Simutis, Lietuvos gen. konsulas Niujorke, paskirtas Lietuvos atstovu — ambasadorium prie Jungtinių Tautų.
—    Stasys Lozoraitis, Lietuvos atstovas Jungtinėse Amerikos valstijose, Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi šiam kraštui.
—    JAV prez. G. Bushas rugsėjo 17 d. Baltuosiuose rūmuose priėmė trijų Pabaltijo valstybių prezidentus. Jie prašė JAV prezidentą padėti, kad Sovietų vyriausybė išvestų iš Pabaltijo teritorijos savo kariuomenę — apie 100,000 karių. Prezidentas pažadėjo panaudoti savo įtaką. Sovietai norėtų pasitraukti tik 1994 metais.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Stasys Santvaras. SAULĖLEIDŽIO SONETAI. Išleido "Vilties" leidykla. Cleveland. 1990. 96 p. Viršelis Vytauto Dilbos.
Leonardas Andriekus. PASILIKAU TIK DANGŲ MĖLYNĄ. Poezijos rinktinė. Išleido Vaga. Vilnius 1991. Iliustravo dail. Arvydas Každai-lis. 318 p. Kaina 4 rubliai ir 10 kapeikų. Tiražas 9000 egz.
Julius Keleras. BALTAS KALĖDAITIS. Eilėraščiai. Išleido Ateities literatūros fondas, finansuojant Los Angeles Lietuvių Fronto Bičiulių sambūriui ir Juozo Kojelio šeimai. Čikaga. 1990. Viršelis ir meninė priežiūra — Petro Aleksos. Kaina: minkštais viršeliais — 6 dol., kietais — 8 dol.
Ričardas Mikutavičius. POTERIŲ UPĖ. Eilėraščiai. Išleido Vaga. Vilnius. 1990. Iliustravo dail. Gražina Didelytė. 140 p. Rinkinys dedikuotas Maironiui.
Algirdas Julius Greimas. TAUTOS ATMINTIES BEIEŠKANT. Apie dievus ir žmones. Lietuvių mitologijos studijos. Knyga sudaryta iš anksčiau Mackaus Fondo išleistų autoriaus mitologinių studijų "Apie dievus ir žmones" ir "Tautos atminties beieškant". Išleido "Mokslo" leidykla. Vilnius 1990. Fotografinis leidinys. 624 p. Aplankas dail. P. Repšio. Tiražas 20 000 egz. Kaina 6 rubliai.
Antanas Paškus. SĄŽINĖ PSICHOLOGINIU POŽIŪRIU. Išleido "Į Laisvę" fondas krikščioniškai kultūrai ugdyti. Viršelis Onos Baužienės. Čikaga. 1991. 184 p.
Skaityti daugiau...
 
VENCLOVOS POEZIJOS KNYGA "TANKĖJANTI ŠVIESA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Stankus-Saulaitė   

Tomo Venclovos naująją poezijos knygą "Tankėjanti šviesa" 1990 metais Čikagoje išleido Algimanto Mackaus Knygų leidimo fondas (knyga apipavidalinta Henrietos Vepš-tienės, 67 psl., tiražas 600, kaina 8 dol.). Septyniolika eilėraščių yra paties Venclovos, vienuolika yra "Vertimas (arba sekimas)". Įvadas keturių poetų — Czeslavv Milosz, Joseph Brodsky, Stanislaw Baranczak ir Zbignievv Herbert (pavardės nesulietuvintos). Įvade bei epigrafuose minimi kiti poetai, su kuriais Venclova suriša savo eiles ar savo metodiką bei knygos turinį. Tai Jarrell ir Wilbur (paprastai vadinami "amerikiečiais", o ne "anglosaksais", kaip daroma įvade), Kudirka, Maironis (Įvadas), Pasternak (41), Auden (56). Du eilėraščiai dedikuoti "S.T." (30) ir "Konstantino Sirvydo S.J. atminimui" (63) (turėtų būti "Konstantinui Sirvydui, S.J., atminti"). Venclovos eilėraščiuose yra daug aliuzijų į istorines vietas bei istorinius asmenis, geografiją (atrodo, Venclovos kelionės), architektūrą bei kultūrą. Labiausiai pastebimos aliuzijos į graikų mitologiją, taip įprastos, kad skaitytoja (ne Įvado "skaitytojas") ieško ko nors neįprasto joms pateisinti. Tylusis aidas, nes veikalas yra ne vien spausdintas žodis, bet ir nespausdintas "tylus" turinys, įima Nagį (turinys bei stilius eilėraščio "Padėkos diena", 14) ir Mackų: "Įtakės kauburius apgaubia miegas / Ir kūdikiai neatmena skriaudos,/ Ir bus tiktai mirtis, ir drėgnas sniegas,/ Ir muzika, ir nieko niekados'' (67, paskutinysis posmas). Išvis, eilėraščių gilus skausmas, aštri nostalgija, tam tikras svetimumas ar gal net pasimetimas ne savo krašte ir kraštutiniai baigimuisi išreikšti posakiai bei įvaizdžiai primena (nors Venclovos stilius tuo pačiu savitas, visa tai suderinant) paskutiniųjų keturiasdešimt metų egzilės poetes ir poetus. Paties Venclovos eilėraščiai tampresni ir daug įdomesni už "ver-timus-sekimus", kuriuose daug kartojimosi ir bendrai, retorikos.

Eilėraščių forma įvairi. Kai kurie pastovaus ritmo bei lygiaeiliais posmais rimuojami, kaip antai, pirmasis knygos eilėraštis "Padėkos diena":
Dėkoju už atsakymus,
kurių Bemiegis protas vytis nebespėja,
Už tai, kad naują vandenį geriu,
Už būsimas žoles. Už kantrų vėją
Virš jų. Už kapą svetimoj šaly.
Už svetimo akmens nebaisų svorį,
Už nebūtį. Už tai, kad Tu gali
Iš jos atkurti būtį. Jeigu nori.
Skaityti daugiau...
 
JANKUTĖS NAUJASIS VEIKALAS "SAULĖGRĄŽŲ TVANAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Stankus-Saulaitė   
Nijolės Jankutės apsakymų rinkinys Saulėgrąžų tvanas, išleistas Lietuviškos knygos klubo 1990 metais (192 psl., kaina 7 dol., viršelis bei aplankas dail. Ados Sutkuvienės). Kiekvienas apsakymas, kurių iš viso vienuolika, įdomus ir atmintinas. Didelis laimėjimas — Jankutei, tačiau ne pirmas, — kad veikalas lengvai skaitomas, nelengvai užmirštamas ir paliekąs daug minčių bei mįslių knygą užvertus. Lietuvos skaitytojoms bei skaitytojams knyga dar tuo vertinga, kad didele dalimi vaizduoja Amerikos gyventojus, gyventojas, daugiausia lietuvius, lietuves, atverdama gyvenimus senų bei jaunų, sveikų bei nesveikų, jautrių bei egoistų.

Jankutės proza puikiai pritaikyta temai, dialogai tinka veikėjams; fabula įvaizdžiais bei vaizdiniais niuansais turtinga; gaila tik, kad pasitaiko korektūros klaidų (reikėtų taip pat kitos kalbos frazes tiksliai perduoti).

Pirmasis apsakymas "Budynės" pasibaigia, kaip prasidėjo — su velioniu laidotuvių įstaigoje. Tačiau, kas įvyko per šermenis, lieka neišspręsta (viena Jankutės mįslių): kieno Virpšų vedybinio gyvenimo versija tiksli — mirusiojo, jo žmonos ar lankytojų? Jankutė nepasiduoda galimai temos romantikai, bet drąsiai ir švelniai apibrėžia įvykį, palikdama skaitytoją laisvą įžiūrėti tiesą, gal patiems veikėjams nežinomą.
Skaityti daugiau...
 
LITHUANIAN CELEBRATIONS — LIETUVIŲ ŠVENTĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Daugėla   
Pastaroji Lietuvių fotografijos paroda, įvykusi Čikagoje praėjusių metų spalio mėnesį, buvo kasmetinė devynioliktoji. Ją rengė Budrio vardo Lietuvių Foto archyvas Čiurlionio galerijoje.

Per 19 metų tų parodų organizatorius Algimantas    Kezys, pasižymėjęs savo meniškomis nuotraukomis tarp amerikiečių, nenutolo nuo lietuvių fotografų. Pirmosios parodos kataloge, išleistame 1972 metais, jis rašė: "Lietuvių fotografų paroda, vykusi Antrojo pasaulio Lietuvių Jaunimo kongreso metu Čikagoje (1972 m. birželio 24 d. iki liepos 4 d.), buvo staigmena ir organizatoriams , ir žiūrovams", nes "parodoje dalyvavo net 50 lietuvių fotografų iš Amerikos ir Kanados".

Pirmosios keturios parodos buvo pažymėtos kukliais knygos formato katalogais, kurie 1978 metais buvo įrišti į reprezentacinę knygą "Paroda 1972-75".

Po kelių metinių parodų Lietuvių foto archyvas tapo organizacija, kuri jungė už Lietuvos ribų pasklidusius lietuvius fotografus. 1978 metų parodos rengimo komiteto pirmininkas Romas Bartuška galėjo pranešti, kad septintajai metinei parodai gautos Čiurlionio galerijos patalpos, ir su mecenatų finansine pagalba parodų rengimas bus tęsiamas.

Vėliau dr. Milda Budrienė, per kelis kartus įnešusi stambesnes pinigines aukas, pastatė Lietuvių foto archyvą ant stiprių kojų. Nuo to laiko iš paaukotų sumų procentų buvo apmokamos parodų rengimo išlaidos ir teikiamos premijos už geriausias nuotraukas. Pati organizacija gi 1985 metais pasivadino Budrio vardo Lietuvių foto archyvu.
Skaityti daugiau...
 
ANTROJO PASAULINIO KARO DIENORAŠTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ignas Medžiukas   
Algirdas Gustaitis: KARAS BRAUKIA KRUVINĄ AŠARĄ. De-venių kultūrinio fondo leidinys Nr. 10. Čikaga, 1990. Knyga gražiai įrišta, kietais viršeliais, 942 psl. Pavardžių raidynas užima 18 psl., vietovardžių raidynas — 20 psl., turinys — 23 psl. Knyga suskirstyta į vienuolika dalių. Dienoraštyje įterpta daug istorinių žinių, paremtų oficialiais šaltiniais, 240 iliustracijų, nuotraukų, žemėlapių, dokumentų kopijų.

Jau 45 metai, kai buvo pasirašytos Antrojo pasaulinio karo paliaubos. Užaugo naujos kartos. Daugeliui jaunesniųjų šis karas žinomas tik iš istorijos puslapių. Bet vyresnioji karta šio karo baisumus prisimena iš asmeninių pergyvenimų ir patirties. Algirdas Gustaitis 1944 metų vasarą, dar universiteto studentas ir Vilniaus miesto savivaldybės meno ir kultūros reikalų vyr. referentas, artėjant frontui iš rytų, palieka Vilnių ir apsistoja Pietiškių kaime, Žvirgždaičių valsč., tikėdamasis kuriam laikui ramybės ir poilsio. Deja, neilgai. Tuojau ir čia tenka pajusti beriedančią karo mašiną ir vokiečių drausmės gniaužtus. Jis buvo priverstas įsijungti į užfrontės darbus, kasti prieštankinius griovius. Netrukus paaiškėjo, kad frontas čia nesustos. Pasitaręs su kitais, arkliais pakinkytuose vežimuose apsisprendžia trauktis toliau į Vakarus.

Už Širvintos — jau prūsų ir lietuvių gyventos žemės. Čia sutinka dar daugelį kalbančių  lietuviškai.
Kiti, jei ir nekalba, tai supranta arba prisipažįsta, kad jų tėvai ir seneliai tą kalbą yra vartoję. Vietovių pavadinimai aiškiai liudija, kad čia kadaise gyventa lietuvių. Ebenwalde — čia pat duodamas senasis, ap vokietinta galūne pavadinimas — Girrehlissch-ken, Zweilinden — Stanaitschen ir pan. Autorius, vykdamas iš Lietuvos, nėra eilinis bėglys, norįs išgelbėti savo gyvybę, bet jis pasiryžta viską sužymėti dienoraštyje, nors karo meto sąlygos labai nepalankios.
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAI REDAKCIJAI PDF Spausdinti El. paštas
1991 m. liepos 3 d. Gerbiamas Kunige,
Prašau sekančiame Aidų numeryje patalpinti šį laišką redakcijai:
Neaišku, ar š.m. Aidų Nr. 2 išspausdintas italo A. Botto straipsnis apie Čiurlionį yra išverstas tiesiogiai iš gauto autoriaus rankraščio ar paimtas iš kitų šaltinių.

1990 m. Lituanus Nr. 1, po metus laiko trukusių bendrų pastangų su autorium, išspausdino dabar Aiduose lietuviškai pakartotą straipsnį tą pačia tema. Nežymūs skirtumai Aidų tekste gali būti suprantami (ir pilnai pateisinami) laisvo vertimo pastangomis.

Jei straipsnis iš tikrųjų buvo išverstas iš Lituanus teksto, būtų buvę korektiška tą faktą. Aiduose pažymėti. Lituanus niekada nesipriešino ir anksčiau net skelbdavo savo leidimą Lituanus medžiaga naudotis, tačiau pagal priimtą spaudos etiką, pažymint medžiagos šaltini.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI PERKELIAMI Į LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas
Išsikovojus Lietuvai nepriklausomybę ir daugeliu atžvilgių pasikeitus padėčiai, kultūros žurnalas AIDAI nuo Naujųjų Metų sujungiamas su panašaus pobūdžio neseniai katalikų intelektualų Vilniuje pradėtu leisti mėnesiniu žurnalu NAUJASIS ŽIBURYS. Tą jungtinį žurnalą pranciškonai pradžioje kiek galėdami parems finansiškai ir rūpinsis, kad jam tektų Aidų prenumeratoriai ir bendradarbiai. Esant Lietuvai nepriklausomai, tas žurnalas lengvai pasieks savo skaitytojus visame pasaulyje. Primintina, kad ir dabar jau trečdalis "Aidų" prenumeratorių gyvena Lietuvoje.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai