Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4 nr.
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Rasa Mažeikaitė — Dramatiški krikšto keliai į Lietuvą .................................................................... 213
Maironio eilėraščių faksimilė ...................................................................................... 222
Lietuvos žmonių prievartos darbas — vokiečių galvosūkis. Protokolą iš vokiečių kalbos išvertė Bronius Nemickas ................................................................................................................................. 223
Bernardas Brazdžionis — Vasario dovanos, Apie aušrą, audras ir meilę (eil.) .................................. 228
Antanas Vaičiulaitis — Bernardo Brazdžionio lyrikos versmės .......................................................... 229
Paulius Jatulis — Lietuvos kelias į krikštą .......................................................................................... 238

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Vytautas Volertas — Prielaidos ir tikrovė ......................................................................................... 262
A. Kučiūnus — Stasio Šimkaus šimtmetis .......................................................................................... 268
Jurgis Gimbutas — Vienuoliktasis Lituanistikos instituto suvažiavimas ......................................... 270
Saulius Pašilis — Ateistinė moralė ..................................................................................................... 270
Pr. Gr. — Vyskupas, kuris lanko visus lietuvius ................................................................................ 271
Mūsų buityje ......................................................................................................................................... 273

KNYGOS
Kęstutis K. Girnius — Renesanso filosofijos chrestomatija ............................................................... 274
Antanas Slavov — Pjesė "Eglės, žalčių karalienės", motyvais .......................................................... 277
Marija Stankus - Saulaitė — Keturi balsai .......................................................................................... 278
Atsiųsta paminėti ................................................................................................................................... 282
Aidų 1987 metų turinys .......................................................................................................................... 284
Skaityti daugiau...
 
DRAMATIŠKI KRIKŠTO KELIAI Į LIETUVĄ PDF Spausdinti El. paštas


Švęsdami Lietuvos krikšto jubiliejų, mes prisimename ne tik karaliaus Jogailos, bet ir pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštą. Visai teisingai mūsų spaudoje dažnai primenama, kad šis buvo vis tiek pirmasis Lietuvos valdovo krikštas. Tačiau kartais pamirštama šio krikšto tikra istorija. Žinome, kad Mindaugas buvo vieningos Lietuvos valstybės įkūrėjas. Jo pastangos palenkti visus kitus lietuvių kunigaikščius savo valdžion iššaukė stiprų pasipriešinimą, kuriam vadovavo jo brolėnas Tautvilas. Ieškodamas sąjungininkų prieš Mindaugą, Tautvilas bėgo į Rygą ir ten priėmė krikštą iš Rygos arkivyskupo. Tuo būdu Mindaugas suartėjo su arkivyskupo priešu — Livonijos Ordinu. Kai Ordino magistras prižadėjo išrūpinti karališką vainiką Mindaugui, jeigu šis priims krikštą, Lietuvos kunigaikštis sutiko krikštytis. 1

Tad labai aišku, kad Mindaugo 1251 metų krikštas buvo praktiškai motyvuotas. Už jį reikėjo ir praktiškai atsilyginti, atsisakant nuo kovų prieš kryžiuočius beveik dešimčiai metų ir užrašant Ordinui daug Lietuvos žemių. Mindaugo žemių dovanojimo aktus Ordinas per sekančius kelis šimtmečius naudojo kaip ginklą propagandiniame kare prieš lietuvius, dar pridėjęs savo suklastotų dokumentų.2 Pats Mindaugas buvo nužudytas pagonių sukilėlių. Kaip Zenonas Ivinskis rašė, jo "trumpos datos krikšto, kuris visam šimtmečiui su viršum vėl leido viešpatauti pagonybei, negalima pavadinti lietuvių tautos krikštu. Su tuo trumpu epizodu vėliau niekur nebesiskaitoma". Mindaugo palikuonys iš to pasimokė, matydami, kad krikšto priėmimas galėjo Lietuvos kunigaikščiams būti ir asmeniškai, ir politiškai pavojingas.

Paskaita, skaityta Toronte 1987 m. kovo 15 d. Lietuvos krikšto jubiliejaus proga.
Skaityti daugiau...
 
MAIRONIO EILĖRAŠČIŲ FAKSIMILĖ PDF Spausdinti El. paštas
Maironio rankraščių pavyzdžiai iš "Pavasario Balsų" 5-tos laidos (1920)

 
LIETUVOS ŽMONIŲ PRIEVARTOS DARBAS - VOKIEČIŲ GALVOSŪKIS PDF Spausdinti El. paštas
Tretysis Vokietijos Reichas savo okupacijos metu iš Lietuvos buvo pareikalavęs karo pramonei ir karybai apie 300,000 žmonių, kurių liūto dalis (100,000) turėjo atitekti vyriausiam prievartos darbo jėgos organizatoriui Fritz Sauckeliui.

Kaip žinia, lietuvių tauta visomis išgalėmis spyrėsi ir šioms vokiečių užmačioms. Todėl jie toli gražu neįstengė išvežti iš Lietuvos į Reichą reikalauto žmonių skaičiaus. Betgi prievartinė darbininkų "žvejonė" Lietuvoje vokiečiams buvo tikra aplaidžia ir, reikia manyti, toks pat galvosūkis, kaip ir lietuvių savų karinių dalinių organizavimas. Tatai liudija čia spausdinamas 1943 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos Reicho Rytų ministerijos, Rytų krašto (Ostland) komisariato ir vadinamo Lietuvos generalinio komisariato atstovų pasitarimo protokolas, išverstas iš vokiečių kalbos.

Bronius Nemickas


SLAPTAI!
1943 m. rugsėjo 18 d. įvykusio posėdžio apie Lietuvos žmonių darban įkinkymą

Protokolas

Dalyvavo:
Reicho ministras Rosenberg'as
Gauleiteris dr. Meyer'is
Generalinis komisaras dr. von Renteln'as
Srities komisaras Lentzen
Srities komisaras Crarner'is
Srities komisaras Neum (vėliau atvykęs)
Valstybės patarėjas Peuckert'as
MVV Šefas Kūper'is
MVV Šefas Marthiensen
Senatorius von Ahvorden
Ministerijos dirigentas Barth'as
Ministerijos dirigentas Zimmermann'as
Ministerijos patarėjas Beil'is
Ministerijos vyr. patarėjas dr. Labs'as
Ministerijos patarėjas dr. Ter-Nedden ir kt.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
VASARIO DOVANOS

Dar ne vasara — vasaris. Miega pumpurėliai figų.
Ką, bičiuliai, ką, mielieji, ką jums dovanot galiu?
Saują vėjo, kurs kliedėjo, ir pavargo, ir užmigo.
Saują okeano druskos ir mėnulio spindulių.

Dar žiema. Trisdešimt naktj, dieną — penkios (Farenheito).
Ką, sesuo, ką tau, mieloji, prie baltų narcizų, ką?
Bus balandis, bus gegužis, nuo žiedų links sodas greitai,
Neš gyvybę daržo vagos Lietuvos šneka šneką.

Dar ne vasara — vasaris. Skyla pumpurėliai figų.
Ką tau, žmona, ką, brangioji, ką tau dovanot galiu?
Saują vėjo, kurs žydėjo, kalijų žieduos užmigo.
Saują džiaugsmo, saują skausmo, saują saulės spindulių.
Skaityti daugiau...
 
BERNARDO BRAZDŽIONIO LYRIKOS VERSMĖS PDF Spausdinti El. paštas
Tautoj, audroj, dainoj ieškokite manęs.
Bernardas Brazdžionis — AMŽIŲ KELEIVIS


Kai po ilgų kelionių ir vargų Odisėjas sugrįžta į savo pilį, žmona Penelopė, jo išsyk nepažinusi, taip klausinėja:

"Kokio tu krašto žmogus, kas tavo tėvai ir gimtinė?"

Nuo senovės laikų ligi šios dienos įvairūs literatūros tyrinėtojai šį klausimą kelia apie vieną ar kitą rašytoją: kaip jis pats ir jo menas išaugo ir pasiekė viršūnes? Neseniai rašydamas apie savo kilmę, Nobelio laureatas Saul Bellow taip samprotavo: "Mūsų laikais bendriausia civilizuotojo pasaulio tezė gali būti taip išreikšta: "Pasakyk man, iš kur tu ateini, ir aš tau pasakysiu, kas tu esi".

Tad nėra ko stebėtis, kad tokią mintį turime ir Bernardo Brazdžionio knygose. "Kas tu esi, kur tu eini, keleivi", skaitome eilėraštyje "Amžių keleivis".

Tarpais žinių palieka patys kūrėjai, plačiau papasakodami apie savo šaknis, apie savo gyvenimą, apie laiką, žmones ir įtakas. Iš lietuvių čia kaip pavyzdį galima nurodyti Pulgį Andriušį, davusį spalvingą autobiografiją, kurioje jis sako, kad jo literatūriniai evangelistai buvo Donelaitis ir Valančius. Lietuvoje dabar rašytojai dažnai atsiveria apie savo ištakas ir meninius užmojus. Būna ir taip, kad jų kalbėjimai apie tikslus yra skambesni negu jų menas. Jų pasisakymai metai iš metų įvairuoja. Pernai Vilniuje pasirodė knyga "Dešimt klausimų rašytojams". Vienas iš klausimų buvo toks: "Kuriuos praeities klasikus ir šiuolaikinius rašytojus pavadintumėte savo mokytojais?" Atsako apie keturiasdešimt plunksnos žmonių, ir yra viena atmaina: iš lietuvių autorių daugiausiai minimas Jonas Biliūnas. Iš rusų lygiomis eina Dostojevskis ir Tolstojus, o po jų Čechovas ir tada — Gorkis ir Buninas. Bunino iškilime glūdi šiek tiek ironijos. Kai šis Nobelio laureatas prieš karą iš Paryžiaus lankėsi Lietuvoje, Petras Cvirka, prieš tai atsiklausęs savo ideologo, pareiškė, kad jis niekur nedalyvausiąs, kur bus Buninas. O dabar, minėtos knygos pasisakymuose, jis vos nepralenkia Gorkio, prieš kurį anksčiau, nori nenori, buvo vieša pareiga literatui pulti kniūpščiam.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS KELIAS Į KRIKŠTĄ PDF Spausdinti El. paštas
1.   "Geroji naujiena" plinta Europoje
Ne kartą esame girdėję ar skaitę, kaip Kristaus apaštalai ir mokiniai, vykdydami savo Mokytojo valią, ėjo j pasaulį, mokė žmones ir krikštijo. Šv. Petras, Cesarėjoje apkrikštijęs pirmą pagonį, vardu Kornelijų, Romos kariuomenės šimtininką, pasakė: "Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena" (Apd 10, 34-35). "Geroji naujiena" buvo skelbiama ne vien Palestinoje, Sirijoje, Didžiojoje ir Mažojoje Azijoje. Iš ten vedė kelias ir į Europą. Sv. Paulius su palydovais atvyko į Filipus, kur buvo atsitarnavusių Romos karių kolonija. Jiems žmones mokant tikėjimo tiesų, pirmoji europietė, vardu Lidija, su visa šeima buvo priimta į krikščionių bendriją (Apd 16, 14-15). Evangelija buvo skelbiama toliau Makedonijoje, Graikijoje ir Romoje. Visur buvo kuriamos krikščionių benduomenės, kurias jungė tamprus meilės ryšys. Norintieji priimti krikštą buvo ilgai, bent metus laiko, mokomi, ir jie buvo vadinami katekumenais. Kristaus mokslas plito visoje Romos imperijoje. Nors vyko persekiojimai, išlietas krikščionių kraujas ugdė naujus tikinčiuosius. Krikščionybė sklido Ispanijoje, Siaurės Afrikoje ir Galijoje (Prancūzijoje): jau II-me šimtmetyje ten žinomas šv. Ireniejus, Lijono vyskupas. Vėliau ten sėkmingai veikė šv. Klodvigas ir šv. Kolumbanas, airių vienuolis. Anglosaksų apaštalas VI a. pabaigoje buvo šv. Augustinas, benediktinas vienuolis. Airijoje krikščionybė plito jau IV a.; jos apaštalu yra laikomas šv. Patrikas (m.459). Airių vienuoliai su dideliu pasiaukojimu "skelbė krikščionybę, steigė vienuolynus ir plėtė kultūrą Anglijoj, Škotijoj ir kontinente (Europos žemyne)" (LE I, 55). Benediktinas šv. Bonifacas-Vinfrydas, kilęs iš Anglijos, buvo vokiečių apaštalas (754 m.). IX a. Hamburgo vyskupas šv. Ansgaras užsiėmė šiaurės Europos misijomis ir Kristaus mokslą skelbė Danijoje ir Švedijoje. Rytų Europoje Kristaus religija išplito bulgarų, čekų, moravų srityse, kur veikė šv. Kirilas ir Metodijus (IX a.). Lenkijoje krikščionybę įvedė Mieškas 1-966 m. Nuo Vladimiro, Kijevo kunigaikščio, pakrikštyto 988 m., skaičiuojamas krikščionybės įvedimas Kijevo Rusijoje. Kiek žinome, visur Kristaus mokslas buvo skelbiamas taikiu būdu, aiškinant ramiai tikėjimo tiesas, o kur valdovai savose valstybėse įvedė krikščionybę, ten palengva ėjo žmonių mokymas ir paruošimas, kartais, žinoma, su trukdymais. Kai kur buvo ir kankinių. Kitoks vaizdas atsiskleidė Pabaltijyje.
Skaityti daugiau...
 
PRIELAIDOS IR TIKROVĖ PDF Spausdinti El. paštas

Didieji pasaulio įvykiai yra panašūs j žemės drebėjimus Kalifornijoje: jaučiama, kad bus, bet nežinoma kada, kurioje vietoje ir kokio masto. Žmonijos nesėkmės nėra vien lemtis, bet ir neprotingų, staigiai augančių įsiaudrinimų bei klaidų padarai. Politines katastrofas, prieštaraujančias logikai ir protui, iššaukia susidarę vidiniai slėgimai. Socialinės, ekonominės, filosofinės, tautinės įtampos nutraukia gyvenimą prarajon. Šį griuvimą galima truputį lėtinti, tačiau labai retai pavyksta jį visiškai sulaikyti. Sociologai, filosofai ir įvairūs vadai lieka bejėgiai. Ypač paskutinieji. Filosofai ir sociologai yra mažiau matomi, jų svarstymai lėtai veikia visuomenę, ir atsakomybės baimė yra mažesnė. Įvairūs vadai, demokratijų ir diktatūrų, privalo ieškoti sprendimų ir ieškoti skubiai, dažnai kitokios išt ties neturėdami, tik rinkdamiesi mažiaus   blogybę ir likdami kalti.

Paskaita, skaityta LB politinėje konferencijoje Vašingtone 1987 m. spalio 23 - 25 d.

Savo laiku, tikėdamiesi Atlanto charta ir tesingumu, manėme, kad Lietuvos ir kitų Europos valstybių okupacijos negali tęstis, kad baisios kančios Sibiran nutremtų bus atlygintos ar bent įskaičiuotos į tautos lobius. Atlanto charta ir pasaulio didieji melavo. Dešimtmečiais tikėjome, kad Jungtinės Amerikos Valstybės (JAV) savo fizine jėga, išmintimi ir laisvės samprata yra mūsų pagrindinė atrama. Šiandien jau neįžiūrime tos neribotos jėgos, nesurandame pakankamai išminties, laisvių sąvokose dažnai regime absurdą. Daug, daug metų vylėmės, kad šio krašto prezidentas, Valstybės sekretorius ar įtakingas Kongreso asmuo, mūsų paveikti, galės Lietuvos ateitį nulemti. Ir štai matome, kad jų įtaka yra menka, kad ir didieji sprendimai glūdi milžiniškame jėgų komplekse. Manau, kad mūsų, t. y. Lietuvos ir lietuvių tautos, ateitis priklausys kaip tik nuo tų atsitiktinumų, katastrofinių ar gerų ir pageidaujamų, liečiančių visą pasaulį, ypač JAV ir Sovietiją, iššauktų vidinių slėgimų, nebūtinai bloga lemiančių. Atėjus laikui, mūsų darbai ir rūpesčiai,  jei  išmintingai  kultivuojami, turės daug reikšmės. Ne garsūs šūkavimai, bet išminties atskleidimas bus sėkmingiausios veiklos kelias.
Skaityti daugiau...
 
STASIO ŠIMKAUS ŠIMTMETIS PDF Spausdinti El. paštas
Stasys Šimkus (1930 m.).

"Stasio Šimkaus laidotuvės pasižymėjo nepaprastu didingumu ir iškilmingumu", rašė kompozitorius K. V. Banaitiss Juozui Žilevičiui 1947 metais iš Vokietijos. "Kūnas buvo pašarvotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus kapeloje, kur atsisveikindamos bei atiduodamos paskutinę pagarbą praėjo didžiulės kauniečių minios (...) Palydint j kapus dalyvavo bent kelios dešimtys tūkstančių žmonių! Tokios didžiulės masės kauniečių užpildė gatves gal tik Dariaus ir Girėno laidotuvių metu".

Kitaip ir būti negalėjo! Stasys Šimkus buvo populiariausias muzikas Lietuvoje; kaip niekas kitas, jis gebėjo rašyti dainas, kurių patrauklios melodijos ypatingai atitiko anų metų lietuvio dvasią ir skonį. Nuo šio amžiaus pradžios, dar nuo nepriklausomybės priešaušrio laikų jos plačiai pasklido mūsų tautoje ir pačios tarsi tapo liaudies dainomis. Kompozitorius Šimkus, kaip ir poetas Maironis, buvo tos legendinės asmenybės, kurių kūryba ir veikla, galima sakyti, siekė Lietuvos tautinio atgimimo metus. Todėl nenuostabu, kad vokiečių okupacijos dienomis (kompozitorius mirė 1943 m.), kada patriotinė sąmonė buvo itin įjautrinta, tūkstančiai lietuvių troško išreikšti pagarbą ir meilę savo didvyriui.

Liūdėjo, be abejo, ir visa Lietuva, minėdama jį ne vien dėl patriotinių dainų ir ilgesingų melodijų, bet ir dėl plačios jo muzikinės veiklos. Šimkus buvo daugelio chorų organizatorius ir dirigentas, rengėjas vadinamų "klojiminių vakarų", pirmųjų dainų švenčių. (Kad suprastume, kodėl Stasį Šimkų, dar jauną muziką, lietuviai jau buvo pasistatę ant garbingo pjedestalo, tereikia pavartyti anuometinės spaudos puslapius: kompozitoriui entuziastingai diriguojant liaudies dainas, dažniausiai jo paties harmonizuotas, publika iš meilės ir pagarbos dainai nekartą pakildavo iš vietų ir visą vakarą prastovėdavo, o kai kurias dainas išprašydavo kartoti ir kartoti!). Taigi, kai mirė visų pamiltas muzikas Šimkus, neviena ašara nuriedėjo lietuviams ir Vilniuje, ir Kaune, ir taipogi Skirsnemunyje, Čiobriškiuose, Kriokialauky...
Skaityti daugiau...
 
VIENUOLIKTASIS LITUANISTIKOS INSTITUTO SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Lituanistikos instituto suvažiavimai tęsiami JAV-se ar Kanadoje nuo 1964 metų. Nuo 1971 metų jie būna kas dveji metai, o paskaitos išleidžiamos knygomis "Suvažiavimo darbai". Šių metų suvažiavimas turėjo įvykti Bostone spalio 10-11 dienomis, bet iš tikrųjų tai nebuvo visus narius reprezentuojantis suvažiavimas, nes dalyvavo tik 14 instituto narių ir nesudarė reikalingo 25% kvorumo. Tai nebuvo ir narių susirinkimo, o tik instituto tarybos posėdis su pakankamu kvorumu. Paskaitos lietuvių visuomenei buvo skaitomos South Bostono Lietuvių piliečių klubo auditorijoje. Jos įvyko tiksliai pagal iš anksto nustatytą programą, kurią sudarė Instituto pirmininkas prof. dr. Bronius Vaškelis, talkininkaujamas prezidiumo. Visi prelegentai atvyko ir patys skaitė savo pranešimus. Šeštadienį buvo skaitytos šios paskaitos:

Inž. Antanas Girnius: Geodezija, kartografija ir fotogrametrija.

Dr. Benediktas Mačiuika: Socialinės - ekonominės struktūros raida ir pasėkos postalininiame laikotarpyje.

Jonas Dainauskas: Dabartinė Lietuvos ir lietuvių istoriografija.

Dr. Violeta Kelertienė: Sąlygiškumo meninės formos - V. Jasiukaitytės "Stebuklinga patvorių žolė".
Skaityti daugiau...
 
ATEISTINE MORALĖ PDF Spausdinti El. paštas
Šiais 600-aisiais Lietuvos krikšto metais oficialiojoje Lietuvos spaudoje reguliariai pasirodo straipsniai religijos temomis. Visi straipsniai ateistiniai. Palyginant su ankstesniomis primityviomis tiradomis, jų tonas šiek tiek mandagesnis ir ramesnis. Tačiau, kad tokie straipsniai skaitytojams nenusibostų, laikas nuo laiko ateistika paįvairinama pikantiškais vaizdeliais apie donžuaniškus kunigus, išnaudojančius vargšų tikinčiųjų tamsumą. Visuose straipsniuose tvirtinama, jog krikščionybė buvusi žalinga Lietuvos kultūrai; teigiama, jog religija žaloja moralę, o Lietuvos vaikus būtina auklėti "aukštos komunistinės moralės dvasia".

Sovietinėje Rusijoje tokios ateistinės monotonijos mažiau. Pasigirsta net ir dialogas tarp religiją vertinančiųjų ir ją niekinančiųjų. Pasirodžius Litertūroje ir mene pagirtam Čingizo Aitmatovo romanui "Ešafotas", jo "neapsakomai šlykštų... koketavimą su dievuliu" užpuolė filosofijos mokslų daktaras Kryvelovas dienraštyje Komsomolskaja pravda. O krikščioniškosios moralės klausimą labai įdomiai gvildeno prieš penkerius metus Maskvoj išspausdinta Jevgenijaus Davydovo "Meilės etika ir sauvalės metafizika".

Knygos autorius iš pagrindų kritikuoja vokiečių filosofą Nietzschę ir ateistinį egzistencializmo filosofijos sparną. Aišku, Maskvoje tokia "buržuazinio egzistencializmo" kritika nenaujiena, tačiau iki Davydovo knygos pasirodymo egzistencializmas paprastai būdavo apšaudomas iš marksistinių - lenininių patrankų. Davydovo perspektyva visai kitokia. Jis klausia, ar dorovė iš viso įmanoma be moralinių imperatyvų ir — ar visuomenė gali egzistuoti be tokios dorovės? Jo atsakymas į abu klausimus yra — "ne".
Skaityti daugiau...
 
VYSKUPAS, KURIS LANKO VISUS LIETUVIUS PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. Paulius A. Baltakis, O. F. M.

Kai vyskupas Paulius Baltakis grįžo iš Lenkijos, aplankęs ten esančius lietuvius, radijas ir spauda vertino tą žygį kaip išimtinį. Lenkijos lietuviai, kurie ten nuolat gyvena, lietuvio vyskupo nebuvo mate nuo Pirmojo pasaulinio karo. Lietuviai, kurie Lenkijon atsikėlė Antrojo karo išdavoje, taip pat lietuvio vyskupo nuo Lietuvos laikų nebuvo matę. Jų vaikai, kurie jau užaugo svetimoje žemėje, ne visuomet palankioje dvasioje, dažnai neturėdami lietuviškų pamaldų, net neįsivaizdavo, kad gali lietuvis vyskupas juos aplankyti ir jiems lietuvišką žodį pasakyti. O tai buvo neseniai, kai ten Lomžos vyskupo Juliaus Paetz kvietimu mūsų vyskupas pasiekė Lenkijos žemę ir ten gyvenančius savo tautiečius.

Vysk. Pauliaus Baltakio apsilankymas Lenkijoje nepraėjo nepastebėtas išeivijos ir okupuotos Lietuvos katalikų. Bet ne tai yra svarbiausia. Lenkijos lietuviai šiuo apsilankymu buvo dvasiškai ir tautiškai sustiprinti, nes su jais kartu buvo ir vietos vyskupai. Lietuviai ir Lietuva buvo prisiminti net didžiosiose šventovėse, kaip Čen-stakavoje, Krokuvoje ar Varšuvoje. Ten jis turėjo progą ne tik lietuviams tarti paguodos ir sustiprinimo žodį, bet ir išreikšti dėkingumą tiems svetimiesiems vyskupams ar kunigams, kurie iki tol nesuprato, kad kiekviena tauta prieš Dievą yra lygi ir kad kiekviena tauta savo kalba turi teisę Dievui žodį pasakyti.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Laisvojo pasaulio lietuvių kultūros kongresas rengiamas Toronte 1988 m. birželio 24 - 27 d. Juo rūpinasi PLB valdybos sudaryta komisija Clevelande. Komisijos pirmininkė — Milda Lenkauskienė, iždininkas — dr. Antanas Razma (iš Čikagos.

—    JAV Atstovų Rūmai rugsėjo 15 d. vienbalsiai pasisakė už rezoliuciją, raginančią Sovietų Sąjungą gerbti okupuotos Lietuvos tikinčiųjų teises. Rezoliucijoje iškeliama tikinčiųjų diskriminacija ir jų vadovų persekiojimai, vaikų religinio auklėjimo varžymas šeimose, katalikų mokinių terorizavimas mokyklose, vienuolynų uždarymai, religinės literatūros apribojimai ir 1.1. Taip pat spalio 15 d. Europos parlamente Strasburge specialia rezoliucija kreiptasi į Sovietų Sąjungą, kad labiau gerbtų žmogaus teises Pabaltijo valstybėse. Už rezoliuciją balsavo 151 atstovas, susilaikė 15.

—    Nobelio literatūros premiją šiais metais laimėjo Joseph Brodsky, rašąs poeziją ir straipsnius (essay), kurie sutelkti į knygą "Mažiau kaip vienas". Jo poezija sutelkta j rinkinį "Dvidešimtojo amžiaus istorija".

—    Jaunimo kongresas Australijoje prasideda gruodžio 20 ir baigiasi sausio 10 d. Parengta gausi ir įvairi programa: bus pamaldos, paskaitos, koncertai, stovyklavimas, ekskursinės kelionės... Paskaitininkais pakviesti žymūs jaunimo veikėjai iš Jungtinių Amerikos Valstybių ir kitur. Kongrese dalyvauja ir vysk. Paulius Baltakis, O.F.M. Kongreso reikalais Australijoje rūpinasi specialus komitetas, kuriam vadovauja Henrikas Antanaitis.
Skaityti daugiau...
 
RENESANSO FILOSOFIJOS CHRESTOMATIJA PDF Spausdinti El. paštas

FILOSOFIJOS ISTORIJOS CHRESTOMATIJA. Renesansas, t. I, Vilnius, "Mintis", 1984, 544 p.; t. II, Vilnius, "Mintis", 1986, 496 p.

Lietuvoje jau kurį laiką rengiama Filosofijos istorijos chrestomatija. Iki 1986 m. išėjo keturi stambūs, po 500 puslapių tomai. Šiam svarbiam ir reikalingam darbui vadovauja ir jį įkvepia Vilniaus universiteto filosofijos profesorius dr. Bronius Genzelis. Aplamai šiuo metu Lietuvos filosofai, ypač profesorius dr. Romanas Plečkaitis, rūpinasi filosofijos klasikų vertimu į lietuvių kalbą, ir jų nuopelnai šioje srityje neabejotinai dideli. Ilgainiui lietuviškai bus galima skaityti daugelį svarbiausių filosofijos tekstų. Prieš dvidešimt metų nebūtų buvę galima įsivaizduoti, kad tiek daug bus pasiekta palyginti trumpu laiku. Vis dėlto reikia pažymėti, kad, rengiant chrestomatijas, neišvengta ir kai kurių didesnių trūkumų.

Šiek tiek nuodugniau panagrinėsiu 1984 ir 1986 m. išleistus du chrestomatijos tomus, skirtus Renesanso filosofijai. Chrestomatijų rengimas yra sudėtingas uždavinys, kuriame itin aštriai iškyla atrankos klausimas, būtent, kuriuos autorius ir kurias jų veikalų ištraukas verta išspausdinti. Padėties nepalengvina rengėjų itin plačiai interpretuojama Renesanso sąvoka. Jeigu istorikams Renesanso laikotarpis maždaug tęsėsi nuo 1.350 m. iki 1600 m., tai chrestomatijos rengėjai į renesanso atstovus įrikiuoja ir Descartes, Newton ir Leibnizą, taigi jiems Renesansas iš dalies dar tęsiasi 18 amžiaus pradžioje. Šitokio "revizionizmo" priežastys lieka neaiškios. Kyla įtarimas, kad rengėjai norėjo pabrėžti Renesanso pažangumą, ypač gamtos moksluose ir gamtos filosofijoje. O sunku tai padaryti, pasikliaujant vien 15 ir 16 a. mąstytojais, kurie daugeliu atžvilgių žengė žingsnį atgal. Pasiduodami hermetizmo, magijos, astrologijos, kabalos ir kitoms okultizmo srovėms. Be to, praplėtus Renesanso sampratą, nebegalioja tokie tvirtinimai, kaip "humanizmas buvo Renesanso epochos ideologija ir pasaulėžiūra". (I tomas, p. 19).
Skaityti daugiau...
 
PJESĖ "EGLĖS ŽALČIŲ KARALIENĖS", MOTYVAIS PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Slavov,
vienas žymiausių šiandienos bulgarų rašytojų, nuo 1977 m. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Trijų romanų ir kelių eilėraščių rinkinių autorius, jis taip pat išsamiai rašė eilėdaros ir tautosakos klausimais .Jo scenarijai filmams buvo apdovanoti tarptautinėmis premijomis. Apie jo neseniai anglų kalba išėjusį romaną "With the Precision of Bats" (Su šikšnosparnių tikslumu) taip rašo "Neue Züricher Zeitung" kritikė Eva Haldimann: "Slavovo romane vaizdingai atgyja istorija: pokario metai, stalinizmas, 'Atodrėkis', rašytojai ir menininkai..., kovojantys už savo šalies kultūrine tapatybę ir meno laisvę... Skaitytojas pajunta tautos sielą".

Algirdas Landsbergis: CHILDREN IN THE AMBER PALACE. Daphne, Légèreté Press, 1986.

I savo naują pjesę Algirdas Landsbergis įjungia lietuviškos pasakos motyvą apie Eglę, kuri, užuot nekentusi ją iš šeimos išplėšusiu Žalčių karaliaus, į jį įsimyli. Tai vienas iš daugelio šamanistinių tautosakinių motyvų, kurie apkeliavo visą pasaulį.

Šamanistinėje pasaulėžiūroje randame dvi tikrovės: viena egzistuoja konkrerčiai, kita — ne, bet vis tiek yra tikroviška, nes ji gali bet kada tapti tikrovės dalimi, t. y. tuo, kas jau atsitiko ar galėjo atsitikti tiems, kurie, lyg šamanai, žino kaip pereiti iš vienos tikrovės į kitą. Keltų visatoje tas funkcijas atlikdavo druidai, pranašiški aiškiaregiai ir dainiai: druidai perkeldavo į mūsų pasaulį dar neįvykusios tikrovės lopus iš lygiagrečiai egzistuojančių pasaulių, aiškiaregiai sugebėdavo įžvelgti į ateities pasaulius, ir dainiai, žodžių galybės pagalba, galėdavo sukurti visai naujas, mūsosioms paralelias, tikrovės. Tai visata, kurioje nuolat keliaujama iš vieno pasaulio į kitą, labai panašų į šį, bet kuriame juoda yra balta, ir bloga — gera. Ir kuriame pagrobimas ir artimųjų meilės praradimas yra susiporavimo ir įsimylėjimo formos.
Skaityti daugiau...
 
KETURI BALSAI PDF Spausdinti El. paštas
"Keturi: Jaunųjų poezijos rinkinys" (Čikaga: Ateities Literatūros fondas, 1986; Jono Kuprio aplankas ir viršelis; 103 psl., kaina 7 dol.) yra antrasis toks veikalas — pirmasis, "Leidėjų žodis" primena, 1969 metais išleistas rinkinys "Tiltai ir tuneliai". Abu leidiniai — proga geriau susipažinti su paskirais autoriais ir susidaryti nuomonę, kokia tuo metu poezija ir kur ji veda. Ar "Keturi" yra "jaunųjų" poezija, priklauso nuo jaunystės supratimo — visi keturi yra atsakomingus darbus turį suaugę žmonės ir jauni gal tik palyginus su vidurkiu mūsų poetų ir skaitytojų amžiaus. Jų poezija taip pat nėra jauna — su viena išimtimi, ji ne lengva, šokinėjanti, bet komplikuota ir sunki. Galop, už šiuos poetus yra dar jaunesnių, gerai rašančių, bet tik kiton knygon pateksiančių. Pažymėtina kad yra daugiau negu keturi balsai - Vilius Dundzila, pavyzdžiui, čia būtų tikęs.

Knyga anonimo redaguota; "Leidėjų žodis" irgi anonimo, kaip ir biografiniai įvadai. "Žodžio" išvis nereikėjo: teigimai netikslūs ir nemalonūs. "Kai kurie ano ["Tiltai ir tuneliai"] leidinio dalyviai ir šiandien yra nenušokę nuo mūsų išeiviškosios poezijos kelio, (kas?) yra pasaulio platybėse gražiai užsimezgę lietuvių poezijos vaisiai" (5). Kurie, būtent? Bet ir be to, kas atsitinka po gero eilėraščio nesvarbu; kad buvo spausdinta vertų eilėraščių yra svarbu. "Pasaulio platybėse" retas kuris plūduriuoja; bet net ir tai geram eilėraščiui nebūtina. Rinkinys "Tiltai ir tuneliai" įdomus ne dėl to, kad ženklina pradžią didelių literatūrinių karjerų, jei taip ir būtų, bet todėl, kad jis turi gilių, gražių ir neužmirštamų eilėraščių.

Nemalonu, — net suaugusiam poetui, nei subrendusiam skaitytojui — užtikti įvadą, kuriuo leidinys teisinamas: "Tačiau [trūksta kablelio] pumpurai, žiedai ir viltingas brendimas su pirmuoju kolektyviniu rinkiniu nepasibaigė". "Viltingas brendimas", kas tai bebūtų, nepateisina veikalo. Amžius taip pat nėra priežastis knygai leisti. Jei šie keturi, pavyzdžiui, būtų pensininkai, nunokę to metaforinio medžio vaisiai, vis tiek jų kūryba būtų verta dėmesio. Neaišku, ką reiškia "... kiekvienas jų... yra ištikimi savam laikui ir savam braižui". Braižas yra išraiška, tai jam nereikština ištikimybė, o kas yra "savas laikas" [gal "laikai"?] irgi nežinia.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Meškauskas: LIETUVOS MEDICINOS ISTORIJA. Medicinos mokslas, gyventojų medicininio ir socialinio aprūpinimo istorinė ir dokumentinė apžvalga. Išleido Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga. Čikaga. 1987 m. Spausdinimo darbą atliko Draugo spaustuvė. 809 psl. Gražiai įrišta pilka drobe kietais viršeliais. Pridėta santrauka anglų kalba (VIII - XXIX p.), parengta dr. Jono Meškausko. Kaip jau iš titulinių pavadinimų matome, tai svarus veikalas, kuriam autorius, be abejo, skyrė žymią savo gyvenimo dalį. Tiesa, jam talkino medicinos specialistai, aptardami kai kurias sritis, bet redaktoriui reikėjo tą gausią medžiagą parengti bei suderinti. Minimi šie veikalo talkininkai: Henrikas Brazaitis, Milda Budrienė, Laimutė Griniūtė, Stasys Jankauskas, Rimas Sidrys, Jurgis Starkus, Vacys Šaulys ir Vytautas Tauras. Kalbą taisė Alina Skrupskelienė. Veikalo dalys, kurios nepasirašytos, parengtos dr. Juozo Meškausko. Medicinos mokslas Lietuvoje siejasi su Vilniaus universiteto įkūrimu. Po įvairių nesėkmių jis suklestėjo nepriklausomoje Lietuvoje, įkūrus universitetą. įžangoje autorius apgailestauja, kad okupuotoje Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpio medicinos laimėjimus "stangiamasi paneigti ir interpretuoti neteisingai ar neigiamai". Reikia labai džiaugtis, kad toks žymus veikalas galėjo pasirodyti išeivijoje, kruopščiai surenkant dokumentine medžiagą. Veikalas itin bus naudingas medicinos puoselėtojams dabartinėje Lietuvoje.
Skaityti daugiau...
 
1987 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
Andriekus Leonardas — Jogaila — Karalius Vladislovas II (Eilėraščiai iš rinkinio rankraštyje "Balsai iš anapus" 17
Brazdžionis Bernardas — Eilėraščiai iš rinkinio rankraštyje "Po aukštaisiais skliautais" 21, 222
Jokimaitis Gediminas — Gelmė, Pareina į namus, Skalbimas 36
Kairys Anatolijus — Krikšto elegijos 166
Kondrotas Saulius — 1892 metų progreso idėja 116
Maironio eilėraščių faksimilė 222
Šlaitas Vladas — Vasara, Gaidžio pasaulis, Gaisras (Eil.) 115
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ LINKĖJIMAI, ĮŽENGUS Į 1988 METUS PDF Spausdinti El. paštas
Kai gausite šį AIDŲ numerį, jau būsite įžengę į 1988 metus. AIDAI linki, kad, Dievui padedant, tie metai visais atžvilgiais būtų geri, malonūs ir sėkmingi. Turime mintyje ne tik Jūsų asmenišką gyvenimą, bet ir tautinę — kultūrine veiklą, kuri įprasmina mūsų ilgą išeivišką kelionę ir padaro ją naudingą visai tautai. Tuo rūpinasi kiekvienas sąmoningas lietuvis.

Praėjusieji metai mūsų buityje, galima sakyti, buvo dinamiški. Minint 600 metų krikšto jubiliejų, Lietuvos vardas bei jos širdgėlos skambėjo visame pasaulyje. Pačioje krikščionybės širdyje — Romoje, vadovaujant Sv Tėvui, vyko didžiausios iškilmės, atkreipusios pasaulio dėmesį į mūsų tautą. Religinės iškilmės rengtos ir Amerikos, Kanados ir kitų valstybių didmiesčiuose, kur yra bent kiek lietuvių. Jos vyko vyskupijų katedrose, vadovaujant vietiniams vyskupams, arkivyskupams ir kardinolams. Apie krikšto jubiliejų ir mūsų vargstančią tautą rašė kitataučių spauda, skelbė radijo bei televizijų stotys. Okupuotos Lietuvos vardą išgirdo milijoninės minios ir rodė savo palankumą. Taip pat ir tėvynėje jubiliejiniai minėjimai gaivino tautą. Visa tai vyko daugiausia religinėje plotmėje. Siuo atžvilgiu niekad nebus pamiršti 1987-ieji metai. Bet ir 1988-ieji teikia mums puikią progą gyviau veikti ir labiau atsibusti. Šie metai taip pat yra jubliejiniai, nes sueina 70 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Sis jubiliejus yra tautinio pobūdžio ir didžiai reikšmingas. Jis turi stiprinti mūsų patriotizmą. 1988 metais lietuvių išeivija neturi pasitenkinti tik iškilmingais pasirodymais, bet atkreipti žvilgsnį į silpstantį kultūrinį gyvenimą, ypač apverktiną lietuviškos knygos padėtį jr šiuo atžvilgiu smarkiai susijudinti. Nepriklausomybės 70 metų jubiliejus yra lyg šauksmas sugrįžti prie savo tautos nuo jos nutolusiai mūsų vidurinės ir jaunosios kartos šviesuomenės daliai, kuri, užimdama aukštas tarnybas, savo lietuviška veikla, įtaka ir finansais galėtų žymiai pakelti išeivijos pajėgumą. Kurie nebemoka lietuvių kalbos, tegul pasiskatina šiais nepriklausomybės minėjimo metais jos išmokti. Jaunimas gi turėtų rimčiau pažvelgti į mūsų parapijas, stovyklas, suvažiavimus, jau beveik neturinčius lietuvių klebonų bei kapelionų, ir pagalvoti, kokia bus išeivijos ateitis be savų dvasininkų. Taigi 1988-ieji yra tautinio išbudimo bei sustiprėjimo metai. AIDAI linki, kad visa išeivija suvoktųjų prasmę ir labiau atsivertų savo tautai.

Grįžtant gi į praėjusius metus, miela dėkoti šio žurnalo bndradarbiams ir prenumeratoriams už nuoširdžią pagalbą raštais ir finansais. Žymi dauguma prenumeratorių tapo garbės prenumeratoriais. Buvo ir tokių, kurie mus parėmė net žymesnėmis aukomis — po 500, 100, 80, 50 dolerių. Tai labai paguodė žurnalo leidėjus ir redaktorių.
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai