|
|
1974 m. 1 sausis
TIPIŠKAS MŪSŲ JAUNUOLIS STATISTIKOS VEIDRODYJE |
|
|
|
Parašė KRIAUČIŪNAS ROMUALDAS
|
Iš pranešimo, skaityto LKMA suvažiavime, Bostone, 1973.IX.1
II Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso studijinės anketos duomenys buvo atspausdinti Aiduose gegužės mėn., 1973). Ten jie duoti procentais. Čia iš tos medžiagos bandoma patiekti tris tuzinus ryškiausių santykių, atrinktų patikrinus 42 klausimų koreliacijas. Koreliacija yra statistinis metodas, įgalinantis pamatuoti esamo santykio artumą ir stiprumą.
Pavyzdžiui, dalyvavimas bendriniuose lietuviškuose parengimuose eina ranka rankon su ėjimu į lietuviškų organizacijų valdybas, lietuviškos spaudos skaitymu, lietuvių draugų turėjimu ir nusiteikimu su savo vaikais kalbėti lietuviškai.
Panašiai, lietuviškos knygos skaitymas siejasi su polinkiu naudoti lietuvių kalbą straipsnio rašyme, lietuvių kalbos vartojimu bendraamžių grupėje, su lietuviškų knygų pirkimu. Kas knygą perka, ją ir skaitys. Bet jei kas jaunuoliui knygą nupirks ar padovanos, tai dar nereiškia, kad pa ją mielai skaitys. Lietuviškų knygų pirkimas taipgi turi stiprų ryšį su lietuvių kalbos vartojimu bendraamžių grupėje. Tie jaunuoliai, kurie dažnai sueina su lietuvių jaunimu, iš jų tarpo ir draugus pasirenka. Jie norėtų savo vestuves turėti lietuviškomis apeigomis, su savo vaikais kalbėti lietuviškai ir juos lietuviais užauginti.
|
Skaityti daugiau...
|
IŠEIVIŲ LIETUVYBĖ RELIGINĖJ PRAKTIKOJ IR BAŽNYTINĖJ SANTVARKOJ |
|
|
|
Parašė TRIMAKAS KĘSTUTIS
|
1972 — Jaunimo metai buvo proga dviem stambesnėm anketom: Pasaulio Lietuvių Jaunimo II Kongreso studijinei anketai, kurios duomenis pateikė R. Kriaučiūnas Aiduose (1973, Nr. 5) ir Jaunimo Žygio už Tikėjimo Laisvę anketai, kurios bendrų rezultatų suvestinė buvo atspausdinta periodinėj spaudoj. Pirmosios studijos tikslas buvo susipažinti su lietuvių išeivių jaunimo tautiniu sąmoningumu; apklausinėtas buvo vien jaunimas. Antroji anketa buvo užpildyta įvairaus amžiaus tautiečių, nors vyravo jauni žmonės ir kunigai. Klausimai lietė pačių pasisakiusiųjų tautiškurną religinėj praktikoj ir jų nuomones apie lietuvių parapijas, dvasiškius, lietuvių išeivių pastoraeinės-bažnytinės savivaldos galimybes.
|
Skaityti daugiau...
|
POKALBIS SU PROF. ANTANU SALIU |
|
|
|
Parašė Ostrauskas K.
|
Spausdinamas pokalbis yra velionio prof. Antano Salio dokumentinio filmo tekstas. Ilgoką laiką sirgęs, buvęs ligoninėj, vėliau kiek atsigavęs, 1972 m. birželio 29 prof. A. Salys turėjo vėl grįžti į ligoninę. Netrukus paaiškėjo, kad šį kartą jo sveikatos stovis jau yra beviltiškas. Turint tai ir artėjančią profesoriaus 70 metų sukaktį (liepos 21 d.) galvoje, JAV LB centro valdybos vicepirm. kultūros reikalams Alekso Vaškelio sugestija ir Švietimo tarybos pirm. Jono Kavaliūno pritarimu imtasi paruošti dokumentinį filmą, kuriam netrukus susilaukta paramos iš profesoriaus bičiulių, kolegų ir studentų. Filmui pagaminti buvo pakviestas kun. Algimantas Kezys, S.J., o pokalbį teko pravesti šių eilučių autoriui.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė JUŠKAITIS JONAS
|
MĖLYNA ŽIBUTĖ APŠVIETĖ LIKIMĄ Virš vandenyno gulbės kyla, Pro žemės taką dygų Atlėks jos trikampiais ir tylą Sparnais atvers kaip knygą,
Tarp veidrodžio spalvos plonyčių Šviesų akvamarino Danguj nubals mums iš netyčių Virš lygumų stiklinių.
Tai jos vyniojos apie delčią Ilgais sparnais. Ant kojų Šalnas jos nešė. Ir kodėl čia Jas vandens pakartojo?
Vilnis viršūnėj auksu plykstels, Ji, mėlyna, dejuoja . Oi žeme! Tarp žvaigždynų klyksmas Išdildo raukšlę juodą.
Duok mėlyną žibutę pirmą: Tegu apšvies likimą.
|
Skaityti daugiau...
|
Agatė (ištrauka iš leidžiamo veikalo) |
|
|
|
Parašė Orintaite Ptetronele
|
(Ištrauka iš NIDOS Londone leidžiamo veikalo "Ąžuolo želmuo") Magrė plepi, kaip suktuku pavirbinta ritė. Apkūniai drūkta, krūtininga mergina pačiame liepsnos amžiuje. Skruostai dailiai šlakuoti, o sultingos lūpos mažne vyšniomis purpsta. Tarpiai stambi ir sveika, it ropė. O jukli, nelyginant meleta pavasarį: jei kas kiek - tuojau gva, gva, gva suluzgena pilnu paliaukiu, smagiai įsikvatodama. Čionai prie molės giminėje ūkvedžio nutremta - bausmė dėl palaido liežuvio, niekaip neapval-domo plepalo. Betgi merga, riebiai apvalaina ir stamantri, anei pypt nenusimena. Žino, tiktai laikinai. Agi tos didžiulės rankos, gyvos kultuvės, netrukus bus reikalingos kitiems darbams. Kas nežino, juk jos raumenų jėga daugiur vyrišką petį atsveria, o tai brangus daiktas šiame kumetyne - bemaž vienų moteriškių šeimynoje. Tokia čia praskydusi ūkė: vištos, antys ir žalmargės. Na, ir triūsi-kės mergos. Net gaidys ir gaigalas - lyg tiktai druskai, vos po vieną į visą pulką.
|
Skaityti daugiau...
|
Dvidešimt penktieji išeiviniai metai Iš pokario DP stovyklų masinė emigracija į užjūrį prasidėjo 1949 metų pradžioje. Tad, aplamai imant, 1973 metai buvo dvidešimt penktieji metai išeivinemis salygomis. Šimtmecio ketvirtis yra nemažas laiko tarpas, turint galvoj žmogaus amžiu. Per ta laika daugeli išskyne mirtis. Daug kas iš pat pradžios užsidare tik i asmeniniu rupesciu narva. O nemaža jaunojo prieauglio ištirpo svetimos aplinkos "lydyklose". Gal but, ir naujuju išeiviu tik kokia puse iš tikrųjų priklauso lietuviškajai bendruomenei. Todel ir reikia laikyti nuostabos vertu dalyku, kad vis delto dar turime palyginti stiprią lietuviškąja išeiviją.
Niekam, berods, neatejo mintin, kad praeitais metais naujieji ateiviai galejome "švesti" emigrantinio isikurimo sidabrine sukakti. Nebuvo ko švesti, nes emigrantais buvome paversti, sovietu okupacijai užtverus kelia po karo grižti tevynen. Traukdamiesi i Vakarus, dauguma tikejome, kad karas bus baigiamas taika, pagrista teise, bet ne jega. Deja, užuot pažengus pirmyn tarptautinio gyvenimo moralizacijoj, atžengta atgal. Leidus sovietams vykdyti visus savo agresyvinius planus, Atlanto charta liko tik tušti žodžiai. Užtat po šio karo negalejo buti sukta ne taikos konferencija. Tik praeitais metais - vietoj pradeta vadinamoji Europos saugumo bendradarbiavimo konferencija. Kad sovietu pavergtosios tautos negali nieko gero tiketis iš - konferencijos, pakankamai parode praeita pavasari Helsinky areštavimas ten nuvykusiu lietuviu atstovu. Ne tik ši konferencija atsisako išgirsti sovietu pavergtuju tautu atstovus, bet ciniškai juos laiko nepatogiais "tvarkos" drumstejais. Kai "tvarka" (status quo) yra neteisi, suprantama, reikalauti teises iš tikro reiškia neraminti sąžines.
|
Skaityti daugiau...
|
Ateitininkų Federacijos naujas vadas |
|
|
|
Parašė J. G.
|
Išeivinės mūsų bendruomenės gyvavimas lemiamai priklauso nuo atskirų jos organizacijų. Viena iš didžiųių organizacijų yra Ateitininkų fedederacija, telkianti moksleivių, studentų ir sendraugių sąjungas. Vyriausiai jos valdybai pirmininkauja AF vadas, renkamas penkeriems metams. Nuo 1967 ateitininkijai vadovavo prof. dr. Justinas Pikūnas. Praeitų metų gale išrinktas AF vadu drr. Petras Kisielius. Psichologą -pedagogą pakeitė medikas.
Vytauto D. un-to medicinos fakultetą P. Kisielius baigė 1943. Pasitraukęs Vokietijon, Tuebingeno un-te dirbo asistentu ir 1949 įgijo medicinos daktaro laipsnį. JAV verčiaasi gydytojo praktika Chicagos priemiesty Cicero. Trys būdingos savybės išskiria P. Kisieliaus asmenybę: garbės netrokštantis visuomeniškumas, dosnus labdaringumas ir sielos giedrumas.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė ANDRIEKUS LEONARDAS
|
Žodis Bostono LB Kultūros Klube 1974 sausio 26 tiesą Sausio 14-tą dail. Viktorui Vizgirdai suėjo 70 metų amžiaus. Tokia jubiliejine proga būtų galima ilgai kalbėti apie jo pasiektą mokslą, eitas pareigas, ruoštas parodas, atpiltas visuomenines duokles . . . Bet mes čia kalbėsime apie jį tik kaip apie dailininką, giliai suleidusi šaknis į lietuvių meną ir mūsų buitį.
Lietuvių menas ir mes patys be Viktoro Vizgirdos kūrybos būtume žymiai skurdesni. Mūsų vaizduotėje nekiltų į dangų didingi peizažų medžiai, negaivintų sielos sodri gamtos žaluma, negraudintų širdies gėlių violetinis gedulas, nedžiugintų akies raudoni bei gelsvi spalvų tonai. Tai Vizgirdos estetinė vizija, tai sykiu ir mūsų pačių, kurie jį branginame ir gerbiame.
|
Skaityti daugiau...
|
Lituanistikos Instituto suvažiavimas |
|
|
|
Parašė Gaučys P.
|
Ketvirtasis visuotinis Lituanistikos Instituto suvažiavimas įvyko Čikagoje 1973 lapkričio 22 Jaunimo Centre, o mokslinė suvažiavimo dalis buvo įjungta į II Mokslo ir Kūrybos simpoziumą lapkričio 22 — 25. Prieš LI narių susirinkimą, tą pati rytą įvyko LI tarybos posėdis, kuriame dalyvavo trys prezidiumo nariai, šešių skyrių vedėjai ir trys kiti pareigūnai. Patvirtintas naujas menotyros skyrius su septyniais nariais ir skyriaus laikinasis vedėjas dail. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė Kasparas R.
|
Jaunimo Peticija generaliniam Jungtinių Tautų sekretoriui Kurt Waldheimui buvo vienas iš II Pasaulio Lietuvių Jaunimo užsibrėžtų uždavinių. Buvo užsimota surinkti 500,000 parašų ir juos kongreso metu įteikti Jungtinėms Tautoms. Peticijos pravedimu rūpinosi speciali komisija, viena iš daugelio kongreso rengimo komisijų. Parašų rinkimas buvo jungiamas su lėšų telkimu kongresui ir pradėtas 1971 spalio 24 Clevelande. Pirmaisiais mėnesiais buvo susilaukta kritikos dėl peticijos teksto. Dėl to parašų rinkimas buvo laikinai sustabdytas. Peticijos komisijai teko paruošti naują tekstą, kuriame konstatuojama, kad Sovietų Sąjunga po slapto ir nelegalaus sandėrio su nacine Vokietija 1940 birželio mėnesį okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją. |
Skaityti daugiau...
|
NOBELIO LAUREATAS PATRICK WHITE |
|
|
|
Parašė Liulevičienė A.
|
Nobelio literatūros premija 1973 metais buvo suteikta australų rašytojui Patrick White, kuris premijos skyrimo komisijos žodžiais, jos nusipelnė, "įvesdamas naują kontinentą į literatūrinį meną". White jau gan seniai laikomas pirmuoju tikrai brandžiu Australijos atstovu pasaulinėje literatūroje ir jo istorinis vaidmuo lyginamas su Nathaniel Hawthorne ir Herman Melville besiformuojančioje Amerikos literatūrinėje tradicijoje praeitame šimtmety. Reikia tikėtis, kad šis Patrick White, kaip australų literatūros pirmtako, iškėlimas paskatins savo ruožtu ir teisingesnį jo kūrybos įvertinimą. Jo savita kūrybinė žmogaus gyvenimo vizija ir drąsios stilistinės priemonės v: įkūnyti tebelaukia daugiau akademinio dėmesio, dosnesnio ir šiltesnio, gal būt, negu iki šiol. Australijoje ankstesnieji White raštai buvo sutikti gana atšiauriai, gal todėl, kad jo kūryba atrodė pernelyg tolimas šuolis nuo įsigalėjusio prieškarinio realizmo. Anglijoje kritikai žvelgė į jį palankiai, bet ir šiek tiek iš aukšto, tarsi maloniai nustebę, kad Australijos tyruose kuriami dėmesio verti romanai.
|
Skaityti daugiau...
|
J. JUŠKAIČIO POEZIJOS RAMI ŠVIESA |
|
|
|
Parašė Šilbajoris R.
|
Jonas Juškaitis: Mėlyna žibutė nušvietė likimą. Vilnius, 1972, 123 psl. Jonas Juškaitis — tai tarytum giai, ramiai deganti šviesa dabartinės Lietuvos poezijos gausiame žvaigždyne. Tai nereiškia, kad jis būtu koks nors tylus, susimąstėlis poetas. Greičiau, priešingai, jo eilėse rasime nemaža aistros, meilės, gilaus sielvarto ir sunkių, kankinančiu apsvarstymų mirties angoj. Lygaus žėrėjimo įspūdį sudaro Juškaičio pasirinktos poetinės kalbos santūrumas: perkeltinės žodžių prasmės pas jį "neperkeltos" už vaizduotėj atpažįstamos reikšmės ribų; sakinių sudarymas, nors kartais labai nekasdieniškas, pilnas inversijų ir peršokimų, siekia daugiau "abiprasmiškumo" — dviejų lygiateisių, lygiagrečiai plaukiančių minčių išsakymo — negu "dviprasmiškumo", kur mintys stelbia viena kitą.
|
Skaityti daugiau...
|
TARP DABARTIES BEDVASIŠKUMO IR PRAEITIES |
|
|
|
Parašė Alga Titas
|
I. "Brėkšmės našta" Kada išeivių santykiavimas su svečiais, atsilankančiais iš okupuoto gimtojo krašto, tapo viena iš pačių aktualiausių temų ne tik privačiuose ar viešuose pokalbiuose, bet ir spaudoje, pasidarė logiška laukti atgarsių ir grožinėje literatūroje. Intymiau su tąja literatūra susigyvenusius neperdaug nustebino, kad pirmasis šią temą plačiau užgriebė Jurgis Gliaudą, tematiškai versati-liausias čionykštis mūsų beletristas, niekada nevengęs nė klaidesnių pro-blematinių vingių. Jeigu jo romanas Brėkšmės našta (Chicago, 1972, 384 psl.) nesusilaukė platesnio ar gilesnio recenzentų dėmesio, kaltas gal ne tiek tautiečių jautrumo sumažėjimas keliamu klausimu, kiek kitos šio veikalo savybės, apie kurias prasitariant itin pravartu susipažinti su romano turiniu.
|
Skaityti daugiau...
|
M e c e n a t a i: po 50 dol.: prel. J. A. Kučingis, Los Angeles, Ca.; kun. prof. dr. P. Ragažinskas, Central, NM.; dr. Bronius J. Kasias, Wyoming, Pa.; dr. Agota Šidlauskaitė, Carp, Ont., Canada; po 30 dol.: K. G. Ambrazaitis, Chesterton, In.; Juozas Vidmantas, Elizabeth, NJ.; po 25 dol.: P. A. Raulinaitis, Burbank, Ca.; Izidorius Bartkus, San Francisco, Ca.; Simas Rutkauskas, W. Skin-ler, Chicago, II.; Pranas Averka, So. Boston, VIa.; Marytė Šalinskienė, Woodhaven, NY.: Vincas Akelaitis, Cleveland, Oh.; Jurgis Jakaitis, Schlieren, Switzerland.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|