|
|
1973 m. 2 vasaris
RUSIFIKACIJA SOVIETŲ SĄJUNGOJE |
|
|
|
Parašė ALBERTAS ZUBRAS
|
Didžiausioji pasaulio valstybė SSSR — 22,4 milijonai kv. km plotas — valdo 241,7 milijonus gyventojų. Gyventojų atžvilgiu — trečioji po Kinijos ir Indijos. SSSR yra daugelio tautybių kraštas (apie 150) su skirtingomis istorinėmis, kultūrinėmis ir religinėmis tradicijomis. Net artimai giminingi slavai ukrainiečiai ir gudai iki šių dienų tebelaiko save skirtingomis nuo rusų tautomis. Pačių rusų yra apie 50 procentų. Žymus procentas slavams svetimas ir savo rase: uzbekai, totoriai, kazachai, kirgizai ir kiti. Azijinė bei mongolidų rasė, tiesa, yra įrėžusi pėdsakus ir pačiuose rusuose — mongolų bei totorių invazijos pasekmė.
1. Šitoks rasių ir tautybių mišrus kraštas, atrodo, turėtų sekti kantoninę Šveicariją. Tačiau to nenori ar nesugeba. Nėra tam ir istorinių tradicijų. Caristinė Rusija buvo grynai nacionalistinė valstybė, kuri siekė visų imperijos plotų surusinimo. Šių užmačių kamieninėje rusų tautoje nesugriovė nė komunistų partija. Oficialiai, ypač pradinėje stadijoje, komunistai skelbė skirtingų tautybių respektavimą. Leninas, kritikuodamas Ordžonikidzės žiaurų elgesį Gruzijoje, klausė: "ar mes parodėm pakankamo susirūpinimo imtis efektingų priemonių apsaugoti kitoms tautybėms nuo tikrojo ruso Deržimordos. 1 Aš manau, kad mes nesiėmėm tų priemonių, nors mes galėjom ir privalėjom". 2 Leninas ta proga pasmerkė ir Dzeržinskį, kuris, siųstas patikrinti, pateisino Ordžonikidzę. Reikią daryti skirtumą tarp pavergėjo ir pavergtosios tautos nacionalizmo, t. y. tarp didelės ir mažos tautos nacionalizmo. Šia proga priminė rusams: "Antruoju atveju istorinėje praktikoje beveik visados mes, didelės tautos nacionalistai, esam pasirodę kalti dėl nesibaigiančio prievartavimo (mažųjų tautų) ir net daugiau, patys net nepastebėdami, toliau darome nesuskaitomus prievartos ir įžeidimo veiksmus". 3
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ
|
MIESTE
1. Sniegas krenta mieste, užmaskuodamas skausmą ir džiaugsmą. Ir ašaros ant Tavo skruosto, / kaip žvaigždės. /
2.
Rytoj, ateis nauja diena —
ir saulė, kaip pienininkas pristatys kiekvienam šviežią ugnį prie durų — : : : : : :
Tu padarai man sniegą tikrą.
|
Skaityti daugiau...
|
ADMINISTRACIJOS KURSAI KAUNE 1925 - 1926 METAIS |
|
|
|
Parašė JUOZAS ERETAS
|
"Salus rei publicae suprema lex esto" I. Pratartis Juo labiau mes tolstame nuo savo jaunystės, juo gyviau prisimename anas tolimas dienas ir kartu tas mokyklas bei kursus, kuriuos mes tuomet lankėme. Ypač išeiviai, kurie dabar savo kraštą tematome pro prisiminimų šydą, juos itin ryškiai atsimename. Visai tad suprantama, kad ruošiame buvusių profesorių ir mokytojų, studentų ir mokinių suvažiavimus, jubiliejines šventes, per kurias sugrįžta, nors trumpam, mūsų mokyklinė arba akademinė praeitis. Net spausdiname lankytų mokslo židinių "biografijas", kaip parodo neseniai išėjęs leidinys apie Vytauto Didžiojo Universitetą Kaune. Kilnu taip pagerbti savo dvasios motinas.
Vis didėjančiame sąraše minimų mokslo įstaigų tarpe ligšiol pasigendame 1925 - 26 m. veikusių Administracijos Kursų (AK). Tai gaila, nes jie buvo savo meto įdomi bei charakteringa "asmenybė" mūsų švietimo pasaulyje. Iniciatyva tiems kursams pastatyti nors kuklų "literatūrinį paminklėlį" išėjo iš jų absolvento Konstantino Petrausko, gyvenančio Čikagoje, kuris šio rašinio autoriui, dėsčiusiam tuose kursuose, pateikė gerą pluoštą atsiminimų.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė RŪTA ALŠYTĖ
|
SIMFONINĖ MUZIKA Margašviesės melodijos gaudžia, skirstosi, skambantį audinį audžia.
Daugiaspalviai garsai vilnija, nušviesdami tamsos karaliją.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė ANTANAS PAŠKUS
|
Didysis dabarties klausimas ar atsakymas?
Tęsinys iš sausio numerio Krikščionių Dievas ar pagonių demiurgas? Krikščionybėje Dievas sukūrė pasaulį iš nieko, o žmonių sielas kuria tiesiogiai. Gi A. Maceinos įsitikinimu, Teilhard'o Dievas, žiesdamas pasaulį iš "pasklidusio daugio", nėra Dievas, kuris pasaulį kuria iš nebūties, o "Platono demourgas";49 T-o filosofija, neleisdama Dievui kurti sielos tiesiogiai, nepaprastai žmogų sumenkinusi kaip asmenį, nes sunaikinanti jo vienkartiškumą. Taigi, T-o sistemoje nesą vietos nei krikščioniškam Dievui, nei žmogiškam asmeniui. Anaiptol, daug žymių T-o tyrinėtojų nesutinka su tokiomis Maceinos išvadomis. Kai kurie iš jų, kaip jėzuitas Faricy, gal net per optimistiškai galvoja, sakydami, kad šiandien žinomo vardo teologai Teilhard'o mintijimo ortodoksiškumu jau rimtai ne abejoja" .50 Tokia tvirtinimų priešingybė verčia vėl grįžti prie tų Maceinos mąstymo kryžkelių, atvedusių jį prie vieno iš didžiųjų dabarties klausimų sprendimo. O šiuo atveju tos pagrindinės kryžkelių rodyklės bene ir yra Dievo kūrėjo, Dievo atpirkėjo (Kristaus) ir Jo atpirktojo kūrinio santykiai.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė SIGITAS GEDA
|
L. Gutauskas: S. Gedos portretas
Iš "Vasaros giesmių" ciklo
II
Ir vėl kažkas sujudo dausose, ir kol gyvybė sunėrimus aikčioja - šarmoti plasta vandenys — dvasia kaip ūkas geriasi į daiktus,
pulsuodama mase alavine, erdvėm, pilkais pajūrio smėliais ir vandeniu, — ji apsemia mane, ir gaudžia jūra, panaši į vėją,
ir kiaukutus užliejantys aidai įgyja marių paslaptingos galios:
aukštų ledynų skiauteres vartai, kriauklėj snieguotoj gulinčią mergelę, pasaulį visą, jau seniai sukurtą šermukšnį baltą vasaros absurdą,
dangau, atsispindėjęs smiltyse, ant paukščio plunksnų žydinti dvasia . . . kad būčiau dar labiau tave pajautęs! . . .
alksninis sniegas — mano kraujas . . . išseko balsas ir atvėso, lūpos, kaukėto kūno suskamba moliuskas . . .
|
Skaityti daugiau...
|
1972 METAI MŪSŲ IR TARPTAUTINĖJE POLITIKOJE |
|
|
|
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS
|
a. VLIKo valdyba 1972 m. apyskaitiniame pranešime savo veikimą skirsto penkiom sritims: tarptautinei, baltų, tarpveiksninei, išeivinei ir tėvynės.
Savo tarptautinės srities veiklą VLIKo apyskaita iliustruoja šiais faktais:
V. Vokietijos parlamento atstovam įteiktas 1972. 11.10 memorandumas prieš Vokietijos - Sovietų Sąjungos sutarties tvirtinimą. Kai kam toks žingsnis neatrodė tikslingas, nes specialiu memorandumu kurstymas opozicijos vyriausybei ne tik yra kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, bet gali neigiamai atsiliepti VLIKo tolesniem santykiam su ta vyriausybe. Šiuo atveju VLKo tarpininkas memorandumui įteikti, atrodo, bus politiškai išmintingai pasielgęs, pasitenkindamas memorandumo įteikimu tik keliem Bundestago atstovam. 1972.V.11 VLIKo valdybos memorandumas JAV prezidentui ryšium su jo kelione į Maskvą taip pat pasirodė kontroversinis. Gal todėl apyskaitoje pažymėta, kad jį redagavusi VLIKo tarybos politinė komisija. Mat, tame memorandume yra toks prašymas JAV prezidentui: "To demand from the Soviet Government to grant Lith-uanian nation the right of self-determination which would re-establish independent, democratic Bepublic of Lith-uania". Kadangi kiekviena tauta turi neatimamą ir nuo niekieno nepriklausomą apsisprendimo teisę, todėl pripažinimas, kad mūsų tautos apsisprendimo teisė priklauso nuo sovietų vyriausybės malonės, tikrai skamba kaip nesusipratimas.
|
Skaityti daugiau...
|
TRISDESIMTTRECIOJO JAV PREZIDENTO VIETA ISTORIJOJE |
|
|
|
Parašė Juozas B. Laučka
|
1972 gruodžio 26 miręs Harry S. Trumanas, trisdešimttrečiasis JAV prezidentas, dar per arti istorijos kryžminių įvykių sąvartos, kad būtų galima be jokios abejonės teigti, kokia vieta jam atiteks ne tik JAV, bet ir viso pasaulio istorijoje. Ar jis bus laikomas beveik nekritikuotinu, kaip pirmasis šalies prezidentas Wa-shingtonas? O gal bus laikomas antruoju A. Lincolnu, gydžiusiu karo išvarginto krašto žaizdas ir kvietusiu visus gyventojus vienybėn? Ar bus jis gretinamas šalia Th. Roosevelto, kuris darė sprendimus didžių krašto išbandymų akivaizdoje? Gal bus bandoma jį lyginti su W. Wilsonu, kuris piršo Amerikai Tautų Sąjungą kaip tarptautinį užtikrinimą prieš visus karus ateityje? O gal Trumano vidaus politika bus siejama su F. D. Roosevelto pastangomis sukurti šalyje naują erą (New Deal), kuriai Trumanas parinko kitą vardą — teisingą erą (Fair Deal)?
Žodžiu, klausimų ir lyginimų gali būti gausybė. Manau, daug naujos šviesos pažers Trumano prezidentavimo metų dokumentai ir asmeniniai užrašai bei laiškai, kuriuos jis savo testamentu paliko valstybei, bet kurie dar ne visi yra prieinami visuomenei.
|
Skaityti daugiau...
|
NEVV YORKO DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODA |
|
|
|
Parašė Dgv.
|
1972 lapkričio 25 - gruodžio 3 New Yorke, Kultūros Židinyje, buvo surengta New Yorko Lietuvių Dailininkų Sąjungos 20 metų jubiliejinė paroda. Jubiliejinė paroda betgi nebuvo apžvalginė ir nereprezentavo viso organizacijos veikimo laikotarpio. Buvo tai paskutiniųjų kelerių metų dvidešimties sąjungos narių kūryba, pasiekti rezultatai. Kokybiniu požiūriu paroda nebuvo vienalytė: be jury komisijos bendros atrankos, patys dailininkai parinko norimus parodyti darbus.
Iš bendro parodos vaizdo visų pirma ryškėja, kad tokiame avangardiniame meno centre, kaip New Yor-kas, lietuvių dailininkų organizuotas kolektyvas atstovauja visoms dailės kryptims, nuo natūralizmo ligi ab-straktizmo ar "pop art".
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Red.
|
— Australijos Lietuvių Dienos (jau septintosios), rengiamos kas antri metai, įvyko gruodžio 26 - 31 Sydney. Buvo atidarytos pamaldomis, kuriose žodį tarė Sydney vyskupas Kelly, o pamokslą pasakė kun. dr. P. Bačinskas. Tą pačią dieną XII.26) buvo atidaryta dailės paroda. Be 11 vyresniųjų dailininkų, dalyvavo ir 8 jaunieji dailininkai. Iš pastarųjų 3 buvo premijomis atžymėti: R. Keraitis, R. Ka-baila ir D. Paulauskaitė. XII.29 vyko \TI dainų šventė, sutelkusi per 200 dainininkų. Joj dalyvavo 6 chorai: Adelaidės (vadovė R. Kubiliūtė), Canberros (Pr. Darius), Melbourno (A. Čelna), New Casde (St. Žukas) ir du Sydney chorai (M. Cmbražiūnienė, Br. Kiveris). I-oj programos daly dainavo atskiri chorai, antroj — mišrus moterų, mišrus vyrų ir jungtinis choras. Iš viso atliktos 29 dainos. XII.30 Adelaidės dramos mėgėjai suvaidino J. Griniaus "Stella maris" (režisavo J. Venslovavičius). Tradiciškai būdavo
|
Skaityti daugiau...
|
KOVOS DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 1918 - 1919 |
|
|
|
Parašė Stasys Raštikis
|
Kazys Ališauskas: KOVOS DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 1918 - 1919. I tomas, 490 psl. Redaktorius Pranas Čepėnas, Lietuvių veteranų sąjungos Ramovės leidinys Nr. 5. Kaina $12.00.
Veikalo apimtis Pik. Itn. Kazio Ališausko knyga, pasirodžiusi 1972 m. pabaigoje, apima ne visas 1918 - 1919 metų kovas, bet tik mūsų karą su bolševikais ir bermontininkais. Tuo pačiu laiku ir vėliau vykusios kovos su lenkais žada būti aprašytos II tome. Atskiros kautynės iš mūsų nepriklausomybės kovų jau buvo ne vieną kartą aprašomos įvairių autorių, tačiau vieno bendro didesnio veikalo apie tas kovas iki šiol dar nebuvo. Dabar pik. Itn. K. Ališauskas užpildė tą spragą Lietuvos kariuomenės istorijoje.
|
Skaityti daugiau...
|
APIE M. PEČKAUSKAITĘ VOKIEČIŲ KALBA |
|
|
|
Parašė O. Grn.
|
Kun. dr. Konstantino Gulbino, O.F.M. Cap. (g. 1919) Mūnsterio universitete 1969 m. apginta disertacija po poros metų buvo ir išspausdinta: Das padagogische Lebensvverk der litauischen Dichterin Marija Pečkauskaitė (Verlag F. Schoningh, Pa-derbom, 1971, 173 psl.).
Galime džiaugtis, kad viena mūsų šiųjų asmenybių — rašytoja ir auklėtoja aprašoma viena Vakanį didžiųjų kalbų. Šioj disertacijoj M. Pečkauskaitė įstatoma j savo laikotarpio rėmus, ir tuo būdu svetimieji drauge supažindinami ir su mūsų tautos atgimimo laikotarpiu Veikalas ribojasi M. Pečkauskaitės pedagoginės minties lukštenimu iš jos beletristinės kūrybos. Du grynai pedagoginiai veikalai — "Motina — auklėtoja" ir "Rimties valandėlė" — trumpai teįjungiami. Forsterio veikalų vertimai paliekami nuošaliai.
Knygai įžangą parašė prof. dr. H. Dopp - Vorvvald, kuris šią disertaciją laiko įnašu ne tik į lietuvių auklėjimo istoriją, bet ir aplamai į lyginamąją pedagogiką. Veikalas galįs dominti ir vokiečius, nes M. Pečkauskaitės atliktieji Forsterio veikalų vertimai atspindį ir tolaikinės vokiečių pedagogikos poveikį Lietuvoje.
|
Skaityti daugiau...
|
"BURŽUAZINĖ FILOSOFIJA" SOVIETINIU ŽVILGIU |
|
|
|
Parašė K. Skrupskelis
|
R. Skaisgiris, ŠIUOLAIKINĖS BURŽUAZINĖS FILOSOFIJOS PAGRINDINĖS KRYPTYS, Vilnius: Mintis, 1971 m., 222 p.
Šiuo savo veikalu R. Skaisgiris — Vilniaus Pedagoginio Instituto filosofijos dėstytojas — lietuvių filosofinėje literatūroje pratęsia asmenybės kulto epochą. Tiesa, kad Skaisgiris yra gana daug skaitęs Vakarų filosofinės literatūros. Jo žinios toli gražu nesiriboja kokia Ždanovo gadynės brošiūrėle. Aptariamų autorių veikalus jis yra skaitęs, kartais rusiškame vertime, o dažnai ir originalia kalba. Deja, iš viso to skaitymo naudos nedaug, nes partijos rezoliucijos griežtai nubrėžia interpretacijos ribas. Skaisgiris ar negalėjo ar nesugebėjo Vakarų filosofijoje rasti daugiau, negu joje rado Leninas prieš penkiasdešimt metų savo filosofinėje žurnalistikoje.
|
Skaityti daugiau...
|
NUOSTABUS SIGITO GEDOS VAIZDYNAS |
|
|
|
Parašė Pr. Visvydas
|
Vienas sąmojingas išeivijos kritikas Jono Avyžiaus romaną "Sodybų tuštėjimo metas", recenzijos antraštėj apibūdino — "Romanas, kokio dar neturėjome". Panašiai galim pasakyti ir apie Sigito Gedos poezijos knygą "26 rudens ir vasaros giesmės" (1972) — tokios fantastiškos lyrikos mes ligšiol neturėjome. Gi, atsiprašę J. Avyžiaus, galime kukliai papranašauti, jog pastaroji S. Gedos knygelė, turinti 60 puslapių, ateityje susilauks, gal būt, daugiau dėmesio, negu iškalbingas 600 psl. tomas. J. Avyžiaus proza, aišku, yra gera, įdomi, meniška, bet, sustiprinta sovietiniu padažu, ji visgi neišreiškia tikrųjų nuotaikų, kuriomis gyveno Lietuvos gyventojai bolševikų ir vokiečių okupacijų metais. Tuo tarpu Sigito Gedos lyrika spinduliuoja vaizduotės tiesa ir emocingos melodijos nekaltumu. Tai menas be padažo.
Sigitas Geda gimė 1943.11.3 Paterių k., dabartiniame Lazdijų rajone. Mokėsi Šadžiūnų aštuonmetėje ir Veisiejų vidurinėje mokykloje. 1966 m. baigė Vilniaus universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1966 m. išleido eilėraščių rinkinį "Pėdos" ir kitais metais poemą "Strazdas".
|
Skaityti daugiau...
|
Aloyzas Baronas: VĖJAS LEKIA LYGUMA. Romanas. II papildyta laida. Išleido LAS, Čikaga, 1973. 188 psl., kaina 4 dol. Ada Karvelytė: NE TIE VARPAI. Lyrika. Išleido "Darbininkas". Brooklyn, N. Y., 1972, 64 psl., kaina 2 dol. Juozo Bagdono dailės darbų nuotraukų knyga su P. Jurkaus įvadiniu žodžiu (5 - 9). Išleido LB Vaižganto Kultūros Klubas New Yorke, 1972. 80 psl. Atspaudai iš LKMA Suvažiavimo Darbų VII t. (Toma, 1972): J. Eretas: Dvi generacijos mūsų krikščioniškosios kultūros tarnyboje (3 - 54); A. Luima: Evangelijos ir krikščioniškosios kultūros santykio uždaviniai (383 - 391); P. Rabikauskas: Mokslinė pažanga Vilniaus akademijoje (203 - 232).
|
Skaityti daugiau...
|
Garbės prenumeratoriai: po 20 dol.: dr. kun. Ig. Urbonas, Gary, In.; T. Janukėnas, Dorchester, Ma.; V. Ziaugra, Roslindale, Ma.; B. Gir-niuvienė, M.D., Allen Park, Mi.; Silva Pragulba, M.D., Highland Park, Mi.; kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, N.J.; Regina Kudžmienė, Little Neck, N.Y.; Dalia Jakienė, Norristovvn, Pa.; Vyt. Montvilas, Step. Stonis, Toronto, Ont., Canada; Prel. J. Gutauskas, Glasgovv, Scotland.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|