|
|
2 vasaris
Laisvės meteoras — istorijos dovana ........................................................ 49 P. Maldeikis — M. Krupavičius ir žemės reforma Lietuvoje ................... 50 K. Škirpa — Pasisakymas (atsakymai į redakcijos klausimus) ............... 57 V. Bogutaitė — Eilėraščiai ......................................................................... 59 V. S. Vardys — Krymo totorių byla............................................................ 61 P. Gaudys — Baskų likimas ir kovos ........................................................ 67 V. Vaitiekūnas — Politika 1974 metais...................................................... 74 1974 metai ................................................................................................... 75
IŠ MINTIES IR GYVENIMO Žlt. — Sveikinant "Kontinentą" ................................................................ 89 S. A. Girnius — Jaunimo suvažiavimai....................................................... 90 L Malėnas — Iš kovos su naciais dėl Lietuvos moksleivių ...................... 91
KNYGOS R. Šilbajoris — A. Landsbergio stebuklinės dramos ................................. 94
Viršelio 1 psl. — Šv. Jurgis (liaudies meno kūrinys); 4 psl.: Petras Vaškys — vaza (keramika) Šis numeris iliustruotas Petro Vaškio keramikos darbų nuotraukomis, darytomis Jurgio Jankaus. Vytauto D. universiteto senatas 1939-40 m., Gudijos teritorijai priskirtų lietuviškų kaimų vaizdai, M. Krupavičiaus, K. Škirpos, V. Bogutaitės, A. Maceinos, A. Grinienės, VI. Būtėno, S. Kudirkos su K. Valiūnu, J. B. Končiaus ir I. Malėno atvaizdai, V. Igno vinjetė (p. 88)
|
Skaityti daugiau...
|
Laisvės meteoras — istorijos dovana |
|
|
|
Švenčiant pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, K. Pakštas kėlė klausimą, kiek laiduota jos ateitis. "Pavojingoje vietoje gyvenant ir nepasižymint tautos gausumu bei žemių didumu, būtų labai neatsargu manyti, kad amžinai išlaikysime savo nepriklausomybę. Gal būt, mūsų nepriklausomybė yra tik meteoras istorijos šimtmečiuose" Židinys, 1928, Nr. 5-6, p. 343). Aišku, šiuo savo įspėjimu K. Pakštas norėjo ne pesimizmą skleisti, bet tik skatinti, kad kiek galima kūrybingiau naudotume laisvės metus. Deja, net ne po "kelių dešimtų metų", o vos spėjus antram dešimtmečiui prabėgti, vėl netekome nepriklausomybės. Nuo jos praradimo jau daugiau nutekėjo laiko (35 metai!), negu laisvi gyvenome. Istorinėje perspektyvoje nepriklausomybės laikotarpis gali atrodyti tik blykstelėjusiu meteoru.
|
Skaityti daugiau...
|
M. Krupavičius ir žemės reforma Lietuvoje |
|
|
|
Parašė MALDEIKIS PETRAS
|
Iš spausdinamos knygos "Mykolas Krupavičius". 1. Tai buvo prieš penkiasdešimt metų Žemės reforma buvo epochinis įvykis nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Neskaitant nepriklausomybės atgavimo ir vėliau jos praradimo, jokie kiti įvykiai tiek nepakeitė Lietuvos ūkinės struktūros ir socialinių santykių ir tiek nesustiprino tautos atsparumo prieš bolševikines ir lenkiškąsias įtakas, kaip įvykdyta žemės reforma. Ji eliminavo ekonomiškai nusigyvenusį ir sulenkėjusį dvarininkų luomą, o kumečius, bežemius ir mažažemius pavertė savarankiškais ūkininkais ir tuo būdu ilgiems laikams pašalino bolševizmo pavojų Lietuvai iš vidaus.
Dabar, po penkiasdešimt metų, kada visi tos reformos padariniai buvo Lietuvą pavergusio bolševizmo iš pagrindų sunaikinti, kitados toji Lietuvoje pravesta ekonominė ir socialinė reforma vis dar atrodo kaip mūsų tautos genijaus mostas pakeisti Lietuvos vaizdą, kaip šviesi mūsų tautos pastanga pakilti iš ekonominės ir socialinės nelygybės į šviesesnį demokratinį gyvenimą.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Administrator
|
Vasario 18 d. sulaukė 80 metų amžiaus gen. štabo pulkininkas Kazys Škirpa, buvęs Lietuvos pasiuntinys Varšuvoje ir Berlyne, 1941 m. Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas. Garbingajam sukaktuvininkui dėkojame už sutikimą atsakyti į redakcijos pateiktuosius klausimus — pasidalyti savo gyvenimo patirtimi. — Red.
Kaip Jums, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės pirmajam savanoriui ir faktiškai pirmajam Vilniaus kariniam komendantui, tada atrodė Lietuvos valstybinės nepriklausomybės padėtis ir realios galimybės nepriklausomybei apginti? Padėtis tada buvo katastrofiška. Raudonieji rusai visu frontu plūdo iš rytų į mūsų žemę ir artėjo sostinės Vilniaus link. Tik ginkluota jėga tebuvo galima išsigelbėti, o jos iš anksčiau suformuotos neturėjome. Teko griebtis improvizacijos, sudedant viltis į mūsų tautos — pirmiausia į jos iaunuomenės — patriotizmą. Laimė, kad toje kritiškoje padėtyje buvo susigriebta pašaukti prie ginklo savanorius. Jie sudarė jėgos branduolį. Ant jo pagrindo jau buvo galima sumobilizuoti visas mūsų mažos tautos jėgas ir kovą už nepriklausomybę laimėti. Tai tokia tada buvo ta realioji galimybė, apie kurią klausiate!
|
Skaityti daugiau...
|
VITALIJA BOGUTAITĖ eilėraščiai |
|
|
|
Parašė BOGUTAITĖ VITALIJA
|
IŠTRAUKOS IŠ CIKLO "NERIMAS'
* Išaugau, motin, batelius. Išaugau, motinėle, rūbus. Suk, suk kuodelį, verpk, verpk linelį — Žaltį kamuolėlin.
Ir atšnypštė, atlingavo devyngalvė minia. Oi Eglele, Drebulėle, tai tavo dalia.
Eik dukrele, dukružėle svetimon šalelėn — Veski Žaltį, žaltužėlį, mėlynon jūrelėn.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė VARDYS VYTAUTAS S.
|
Straipsnis spausdintas The Russian Revieiv, April 1971 (Vol. 30, No. 2)1 191-110. Išvertė Alina Skrupskelienė
Pastaraisiais metais Krymo totoriai atkreipė į save nemaža dėmesio tiek Sovietų Sąjungoje, tiek Vakaruose savo kova dėl teisės grįžti į senąją tėvynę saulėtame Krymo pusiasaly.1 Įvairūs dokumentai, iššmugeliuoti iš Sovietų Sąjungos, vaizdžiai rodo tūkstančių išvietintųjų totorių šeimų tragediją. Jie taip pat atskleidžia mums, kaip auga pasipriešinimo politika Sovietų Sąjungoje ir kaip stiprėja nerusų nacionalistų ir rusų intelektualų koalicija, kuri, jei nesustos, gali turėti gilios įtakos sovietų vidaus evoliucijai.
Krymo totoriai sudaro tik vieną visų Rusijos totorių grupę ir neturi būti sumaišyti su Totorių autonominės sovietų socialistinės respublikos totoriais. Ši respublika yra prie Volgos ir administruojama iš istorinio Kazanės miesto. Iki 1944 m. Krymo totoriai turėjo savo Krymo autonominę respubliką. Totorių atstovai spėja, kad dabar jų yra daugiau negu pusė milijono. Tačiau, atidžiai išstudijavus Sovietų demografinius duomenis, atrodo, kad jų bus mažiau, maždaug tarp 350,000 ir 400,000. Jie yra išblaškyti po visą Sovietų Sąjungą, bet daugiausia susikoncentravę Uzbekistane.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė GAUČYS POVILAS
|
Rytų Europoje ir Azijoje Rusija laiko pavergusi daugelį didesnių ir mažesnių tautų, tuo tarpu Pietų Europoje tik vienoje Ispanijoje tautinių mažumų problema tebėra tokia pat aštri, kokia buvo nuo seniausių laikų. Ispanijos valstybės ribose gyvena katalonai, baskai ir galičiečiai, savo kalba ir kultūra skirtingi nuo ispanų. Iš jų tik viena Katalonija praeityje buvo sukūrusi savo valstybę, o ir dabartiniu metu katalonai stipriai įtakoja Ispanijos politikos kryptį ir, be jokios abejonės, nuo XIX a. vidurio sudaro svarbiausią Ispanijos vyriausybių rūpestį.1 Pastaraisiais metais jai daug rūpesčių kelia ir baskų vis stiprėjantis tautinis sąjūdis, o ypač jų teroristinė veikla. Baskai mums yra pavyzdys sunkios kovos su svetima priespauda, todėl čia kiek plačiau bus nušviesta jų praeitis ir dabartis.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė VAITIEKŪNAS VYTAUTAS
|
Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferenciją 1974 metai buvo paveldėję iš 1973, bet susidoroti nepajėgė. Konferencija užkliuvo už rusų nenuolaidumo žmonių ir idėjų judėjimo laisvės klausimu. Išspaudę iš Vakarų sau palankias nuolaidas, rusai iš savo pusės pasirodė nuolaidoms labai atsparūs.
Pagal prof. F. Griffiths (NATO Revievv, 1974,Nr 5 , sovietų užsienio politikoje jau nuo Genujos konferencijos (1922) laikų galima įžvelgti tris kryptis: reformistų, aktyvistų ir ortodoksų. Tokios kryptys ryškios ir dabartinėje sovietų politikoje ir jų laikysenoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje. Kremliaus ortodoksai bijo bet kokio sovietų suartėjimo, juoba bendradarbiavimo su kapitalistiniu pasauliu, nes tatai užtemdytų socializmo ir kapitalizmo priešiškumus, įtaigotų viešąją opiniją, kad Sovietų Sąjunga silpna, o pačiuose sovietuose keltų nepagrįstas viltis kariniam biudžetui mažinti ir gyventojų kontrolei švelninti. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferenciją, Sovietų Sąjungos — Jungtinių Valstybių derybas dėl atominio nusiginklavimo, NATO — Varšuvos pakto valstybių pasitarimus dėl tarpusavio balansuoto karinių jėgų Europoje mažinimo ortodoksai siekia išnaudoti tik sovietinės propagandos reikalams. Šioji Kremliaus kryptis taip pat advokatauja griežtą represinę sovietų vidaus politiką. Iš esmės tai Stalino politikos tęsėjai partijoje, kariuomenėje, ypač kariniame laivyne, policijoje ir sunkiojoje pramonėje.
|
Skaityti daugiau...
|
Tęsinys iš sausio numerio Dailės pasaulyje Praeitais metais gyvenimas tekėjo ramiai. Vasario 16 tradicinės parodos vyko Chicagoj ir New Yorke. Čiurlionio galerija pernai šią parodą surengė iš savo turimų paveikslų (buvo eksponuoti 75 paveikslai iš 175 turimų kūrinių), Kultūros Židinio paroda New Yorke daugiau traukė dėmesį, nes jai Lietuvių Fondas skyrė 1000 dol. premiją. Ją laimėjo K. Žoromskis. Kitas dvi mažesnes vietinės LB apygardos premijas gavo R. Ingelevičienė ir V. Krištolaitytė.
Čiurlionio galerijoj (nauja direktorė R. Jau-tokaitė pakeitė V. Balukienę) pernai buvo surengta pomirtinė Ad. Galdiko kūrybos paroda. Kitas savo darbų parodas ten vėliau surengė V.O. Virkau, J. Rimša, D. Stončiūtė (pernai baigusi dailės studijas), A. Tamošaitienė. Paskutinę praeitais metais parodą Čiurlionio galerijoj surengė Lietuvių moterų dailininkių draugija (pirm. V. Balukienė); savo darbus buvo išstačiusio-draugijos narės. Tai buvo šios draugijos pirmoji paroda. Chicagoj moterys neabejojamai dominuoja dailininkuose. Be minėtosios parodos, dar buvo surengtos jų trejetuko ir šešetuko parodos. Jaunimo centre savo keramikos darbus rodė E. Marčiulionienė, o tapybos — P. Bugailiškis.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Žlt.
|
Praeitų metų pabaigoj Londone rusų kalba ir V. Vokietijoj vokiečių kalba pasirodė Kontinent. Šis Vakaruose leidžiamas Rytų Europos žurnalas domina ir mus: iš anksto mūsų spauda informavo apie jį. Pirmasis numeris rankose — 260 puslapių knyga (vokiškas numeris kainavo $6.75). Redaktorius — rusų rašytojas VI. Maksimovas, vos pernai išleistas į Paryžių.
Kaip titulinis puslapis skelbia, tai "rusų ir Rytų Europos autorių nepriklausomas forumas". Bendradarbiai — antisovietiniai disidentai, daugiausia jau išemigravę ar ištremti į Vakarus. Iš pirmojo numerio bendradarbių tik du rašo iš pačios Sovietų Sąjungos.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Girnius Saulius A.
|
Prel. dr. Juozas B. Končius mirė Romoje sausio 13. Ypač pasižymėjo kaip labdaros veikėjas — BALFui pirmininkavo dvidešimt metų (1944-1964). Velionio asmenį ir darbus 80 metų sukakties proga mūsų žurnale yra aptaręs L. Šimutis 1971, Nr. 6.
1974 metų gale buvo suruošti du jaunimo organizacijų suvažiavimai: Padėkos dienos savaitgalį (lapkričio 21 - 23 d.) Š. Amerikos Lietuvių Studentų Sąjungos Toronte ir Naujų metų išvakarėse (gruodžio 28 - 31) JAV ir Kanados Lietuvių Jaunimo Sąjungos Rochesteryje. Dalyvių gausumu, tai yra bent užsiregistravusiųjų ir dalyvavusiųjų vakarinėse programose, šių metų LSS suvažiavimas tikrai pasižymėjo — atvyko apie 500 studentų iš visos Amerikos ir Kanados. Rengėjai nebandė apsunkinti studentų paskaitomis; jų buvo tik keturios (skaitė G. Juozapavičiūtė, I. Gražytė - Maziliauskienė, M. Ramūnienė ir T. Valius). Tęsdami įprastinę LSS tradiciją, studentai nėjo į paskaitas, pvz., pirmai paskaitai susirinko tiktai apie 25 dalyvių; kitose paskaitose buvo daugiau, gal siekė net 100.
|
Skaityti daugiau...
|
IŠ KOVOS SU NACIAIS DĖL LIETUVOS MOKSLEIVIŲ |
|
|
|
Parašė Malėnas Ignas
|
1. Generalkomisariatas apiplėšia gabius - neturtingus mokinius Kai švietimo tarėją dr. Pr. Germantą gestapo 1943 m. areštavo, tai kelias dienas Švietimo vadyba buvo be viršininko. Ar trečią dieną atėjo lietuviškai kalbantis pik. Schmidtas, kuris tik žiūrėjo "tvarkos", tačiau į vadybos reikalus nesikišo. General-komisaro skyrių viršininkai domėjosi kiekviena sritimi, ypač kai ji lietė buvusio tarėjo veiklą. Besiknisdami kasos knygose, vokiečiai aptiko, kad Germanto turėta apie pusė milijono markių suma gabiems - nepasiturintiems mokiniams šelpti. Pinigai buvo deponuoti Lietuvos Banke, nes dažnai buvo papildomi.
Šį klausimą buvome aptarę su tarėju dr. Pr. Germantu 1942 m., kai J. Rainys buvo nukeltas į Kauną vadovauti tenykščiam skyriui, o man teko perimti ir jo vestą Aukštesniojo mokslo departamentą, prijungiant jį prie Pedagoginio parengimo departamento. Tada mudu su tarėju aptarėme pinigų rinkimo galimybes ir ypač reikalą šelpti gabiuosius, bet neturtingus mokinius, kurie aiškiai išsiskiria iš kitų, o tokių esama. Germantas tikėjosi lėšų surasti, o tokių gabiųjų mokinių atranka jam jau dabar rūpėjo. Tuo reikalu nedelsiant mokyklų vadovybėms buvo parašytas raštas, kad jos tai žinotų ir ruoštųsi.
Kaip ir buvo galima tikėtis, dr. Pr. Germanto vietoje vokiečiai paskyrė vadovauti įgaliotinį vokietį prof. Schreinertą, ne nacį, bet inteligentišką apie 50 m. asmenį. Jis su mūsiškiais atitinkamo amžiaus bei išsilavinimo žmonėmis ėmė megzti pažintis ir ryšius, o mes tvarkėme Švietimo vadybą sena tvarka. Generalkomisarui, matyt, tai nepatiko, ir po 6 savaičių Schreinertas buvo pakeistas kitu.
|
Skaityti daugiau...
|
A. LANDSBERGIO STEBUKLINĖS DRAMOS |
|
|
|
Parašė Šilbajoris R.
|
ALGIRDAS LANDSBERGIS: Vėjas gluosniuose. Gluosniai vėjuje. Du stebukliniai vaidinimai. Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, Chicago, 1973. 126 psl., 5 dol. Iš visų galimų spektaklių, tur būt, pats įdomiausias būtų stebuklas: proga savo akimis išvysti tai, kas atrodo neįtikėtina. Nežiūrint to, visai nelengva parašyti stebuklinį vaidinimą, kuris sudomintų žiūrovą nemažiau, negu eilinė drama. Realistiniame veikale autorius gali planuoti savo personažų veiksmus, pasitikėdamas protu ir aistromis suvokiama priežasčių ir pasekmių grandine, bet stebuklo galimybė, arba būtinumas, neutralizuoja įprastą įvykių logiką, ir normali dramos intriga nustoja esminės svarbos. Tikroji įtampa išsivysto moralinėj - metafizinėj plotmėj: viskas priklauso nuo to, ar žmogus, ar tauta, ar istorinis momentas bus ar nebus verti stebuklo. Užtat autorius, kuris nori rašyti įdomų, prasmingą ir įtikinantį stebuklinį veikalą, turi būti pakankamai gilus teologas, arba filosofas, kad susivoktų moraliniame savo iškeltų problemų rezginy. Galima į klausimą dar ir kitaip pasižiūrėti, suprantant stebuklą ne tiesiogiai, bet kaip tam tikrą metaforą, moralinės tiesos išraišką poetinėj plotmėj; tada jo išsipildymas priklausys nuo specialios, tik meninėj kalboj egzistuojančios vaizdinės logikos. Šiuo atveju dramaturgas privalo būti kartu ir poetas.
|
Skaityti daugiau...
|
Garbės prenumeratoriai: po 25 dol.: Balys Milaknis, Sac-ramento, Ca.; kun. dr. Vald. Cukuras, Pomfret, Ct.; Alg. Čepėnas, Simas Rutkus-Rutkauskas, Chicago, II.; Vyt. Žiaugra, Roslindale, Ma.; Petras Mikšys, Worcester, Ma.; Elena Masaitienė, Havre De Grace, Md.; Juozas Vidmantas, N.J.; Juozas Mikonis, Richmond Hts, Oh.; dr. J. Maltiška, Montreal, Que.; Vyt. Montvilas, dr. J. TJIeckas, Ont., Čanada; Tėvai Jėzuitai, San Paulo, Brasil.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|